Vilius Matulionis yra ir gydytojas, ir Kretingos ligoninės vadovas, taigi žmogus, dirbantis su dviguba atsakomybe.

Medikų susibūrimas yra bene vienintelis, kuriame medikai nėra priversti klausytis skundų dėl sveikatos. Bet tokių pokalbių, pastebi Kretingos vyriausiasis gydytojas Vilius Matulionis, medikams nepavyksta išvengti privačiuose susiėjimuose. Gydytojas sakė prie to pripratęs, kaip ir prie balto chalato, kuris augte priaugęs ir seniai tapęs nebe darbu, o gyvenimo būdu. Seniai tapęs atsakomybe už savo paties ir visos ligoninės darbuotojų veiksmus, jų pasekmes.

Geriausiose pasaulio klinikose, kaip rodo statistika, 10 - 16 proc. padaroma žalos pacientams, o pas mus, dirbant prastesnėmis sąlygomis, klaidų tikimybė, gydytojo nuomone, didesnė.

Kretingos ligoninė atsidūrė milžiniško ieškinio akivaizdoje. Kūdikio netekę sutuoktiniai Rumšos iš Gargždų Kretingos ligoninei pareiškė iki šiol Lietuvoje negirdėtą 10 mln. Lt ieškinį. Atsakomybė, kaip sako V.Matulionis, tampa kupra, sunkia našta, kai ant administratoriaus, kokiu yra ligoninės vadovas, stalo gula kolegų klaidos.

„Padarei viską, bet gali sudaužyti daugybės žmonių likimus, - sako V.Matulionis. – O nesėkmių yra ir bus“.

Tapęs ligoninės vadovu, V.Matulionis dirba ir gydytoju. Kaip pats sako, ne iš gero gyvenimo, nes atėjo metas, kai Kretingoje, kaip ir visoje Lietuvoje, pradėjo stigti gydytojų. Atlyginimą V.Matulionis gauna kaip ligoninės vadovas, o kaip gydytojas keturias valandas per dieną dirba neatlygintinai. Tokiu būdu jis išlaiko gydytojo įgūdžius.

„Todėl savo kolegoms sakau – jeigu nori būti geras gydytojas, aukščiau skyriaus vedėjo nepretenduok“, - sakė V.Matulionis.

Atlygio ligoninės vadovas neima dėl to, kad gydytoju dirba savo, kaip vyriausiojo ligoninės gydytojo, darbo laiku. Tai yra ne tik noras išsaugoti įgūdžius. Jeigu V.Matulionis atsisakytų gydytojo darbo, gali būti, jog tektų uždaryti terapijos skyrių, nes neužtektų gydytojų.

Praktikuodamas kaip gydytojas, ligoninės vadovas jaučiasi tvirtesnis tuomet, kai reikia vertinti savo pavaldinių darbą.

„Visuomet mokėjau apsikrauti darbais“, - sakė V.Matulionis.

Kitokių pomėgių ligoninės vadovas sakė neturįs. Tik darbas.

Nuo studijų metų iki šešiasdešimtojo gimtadienio V.Matulionis sportavo. Jis žaidė krepšinį ir lauko tenisą iki tol, kol sveikata neprivertė sustoti.

V.Matulionis yra iš tų žmonių, kurie linkę laukti, pirma gerai pamąstyti ir pasvarstyti, kurti planus ir programas, o tik tuomet realizuoti idėją. Ilgai brandintas sumanymas, tapęs tikrove, yra stimulas dirbti toliau, jis teikia pasitenkinimą savo darbu. Vadovo darbe svarbu gebėti numatyti ateitį, atspėti, kas bus svarbu po 2–3 metų.

Ligoninės vadovas džiaugiasi, kad pavyko suburti gerą komandą, branduolį.

„Medikai į branduolį, šeimą turi burtis ne tam, kad dangstytų vienas kitą, o kad suprastų vienas kitą ir padėtų, - įsitikinęs V.Matulionis. – Svarbiausia – taip organizuoti darbą, kad žmogui būtų suteikta tinkama pagalba“.

• Rašyti komentarą (2)

Vytautas Ročys mano, kad profilaktiškai retsykiais reikia apsilankyti pas gydytojus, kad įsitikintum, ar tikrai sveikas esi

Vytautas Ročys – Autobusų parko direktorius. Jis niekada nebuvo sanatorijoje, tačiau mano, kad kažkur išvykti ir puikiai pailsėti – geras dalykas.

- Kaip atsipalaiduojate po įtemptos darbo dienos?

- Atsipalaiduoti padeda sportas. Sportuodamas viską pamirštu, nors ir atsiranda fizinis nuovargis. Du kartus per savaitę lankau stalo teniso treniruotes. Turiu visuomeninių užsiėmimų. Namuose taip pat atsiranda visokių darbų, todėl nėra laiko kada sėdėti ar gulėti.

- Kas, Jūsų manymu, padeda mažiau sirgti ir ilgai išlikti sveikam ir energingam?

- Manau, jog sveikatai įtakos turi maistas ir valgymo įpročiai. Vakare po 20 val. nieko nebevalgau. Reikia judėti, sportuoti, nors manau, kad persistengti nereikia. Dažnai miegu tik 6 val. Man tai – mažoka.

Dietų nesilaikau. Nemėgstu labai aštraus ir sūraus maisto. Stengiuosi valgyti daugiau daržovių, kurias sode pats ir užsiauginu. Salotas, ridikėlius, morkas, saldžiuosius pipirus bei kitas daržoves auginu natūraliai, be cheminių trąšų. Prieš 15 – 20 metų į tai nekreipiau dėmesio. Iki šiolei turiu ir šviežių savo obuolių.

Mėsos nesu atsisakęs, tačiau ją valgau nedideliais kiekiais. Nors du kartus per savaitę stengiuosi valgyti žuvį.

Geriu nemažai skysčių. Mėgstu juodą, vaisių arbatą. Kavos negeriu, nes nejaučiu jokio šio gėrimo poveikio.

Geriu žiedadulkes. Į stiklinę vandens dedu šaukštą žiedadulkių. Užsipilu jas iš vakaro. Jaučiu gerą jų poveikį. Manau, kad jas geriau vartoti nuo lapkričio iki balandžio mėnesio, kai organizmui labiausiai trūksta vitaminų.

Nerūkau. Kartą, būdamas dvylikos metų, pabandžiau užsirūkyti, tačiau nepatiko. Net armijoje tarnaudamas nerūkiau, nors šalia visi draugai rūkė.

Alkoholio nesu visiškai atsisakęs – tokios jau mūsų lietuviškos tradicijos, kad kartais be jo sunku apsieiti. Pamenu, jog tėvas sakydavo: reikia jausti saiką ir žinoti, kada ir kiek galima išgerti.

Jau vienuolika metų, kai su didesnėmis problemomis neteko lankytis pas gydytojus. Nors manau, kad profilaktiškai retsykiais reiktų apsilankyti pas daktarus. Reikia įsitikinti, ar tikrai sveikas esi.

Suskaudus galvai, ar pajutęs kitokį skausmą, neskubu gerti vaistų. Dažnai kiek palaukus ir pakentėjus skausmas praeina. Geriant daug vaistų gali nukentėti skrandis.

- Kaip mama gydydavo, kai sunegaluodavote vaikystėje? Gal pamenate kokį mamos receptą?

- Gyvenome kaime. Augome septyni vaikai, be manęs dar buvo trys broliai ir trys seserys. Pamenu, kad mama sunkdavo aviečių sultis ir jas uždarydavo į stiklainius, todėl susirgus gripu ar sloga liepdavo gerti daug arbatos su aviečių sultimis. Jei skaudėdavo gerklę – duodavo tetraciklino. O jei kuriam žaidžiant nukentėdavo koja ar alkūnė - be jokių vaistų patys skudurėliu užsirišdavome. Abu tėvai dirbo ir neturėjo laiko su mumis žaisti.

Mama stengdavosi nors du tris kartus per savaitę išvirti sriubos. Gyvendami kaime valgėme natūralų maistą: kiaušinius, sūrį, rūkytą kumpį. Buvau šilto pieno mėgėjas. Skanu buvo ir kaimiška grietinė su duona ar batonu.

• Rašyti komentarą (0)

Birželio 8 d. (ketvirtadienis)

11.00 val. –„Nuo Danieliaus Dolskio iki šių dienų“. Susitikimas su Nijole Tallat-Kelpšaite Kultūros centro parodų salėje (J.Pabrėžos g. 1)

12.00 val. - rajono gabių mokinių šventė Kretingos meno mokykloje (Žemaičių g. 30)

15.00 val. – rajono fotografijos konkurso-parodos “Vizualūs laiškai“ atidarymas Kretingos rajono savivaldybėje (Savanorių g. 29a)

16.30 val. – parodos, skirtos Kretingos rajono Garbės piliečio Juozo Lukausko 100-osioms gimimo metinėms, atidarymas Kretingos muziejuje (Vilniaus g. 20)

BIRŽELIO 9 D. (PENKTADIENIS)

17.30 val. – parodos „Kretingos rajono savivaldybės draugystės tiltai“ atidarymas Kultūros centro parodų salėje (J.Pabrėžos g. 1)

18.00 val. - Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Viešbučio kambarys Nr.13“ Kultūros centre (J.Pabrėžos g. 1)

BIRŽELIO 10 D. (ŠEŠTADIENIS)

8.00 – 20.00 val. - amatų šventė „Senieji amatai atgyja šiandien“ Rotušės aikštėje

10.00 val. – Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos kapelos „Aitvaras“, Šiaulių rajono kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Salduva“ koncertas Rotušės aikštėje

10.00 val. – renginys - akcija „Nedelsk“ Kultūros centro kieme (J.Pabrėžos g. 1)

11.20 val. – karnavalinių kaukių eitynės (nuo J.Pabrėžos gimnazijos) Savanorių ir Vilniaus gatvėmis, Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestro koncertas Rotušės aikštėje

12.00 val. – šventės vėliavų pakėlimas Rotušės aikštėje prie Nepriklausomybės paminklo

12.30 val. – karnavalinių kaukių prisistatymas Rotušės aikštėje

14.00 val. – kraštiečių ir svečių delegacijų priėmimas Kretingos rajono savivaldybėje (Savanorių g. 29a)

18.00 val. – iškilmingas Kretingos miesto šventės ceremonialas. Klaipėdos kamerinio orkestro ir D.Kontrimo džiazo grupės koncertas Rotušės aikštėje

20.00 val. – Nijolės Narmontaitės, Romo Dambrausko ir šokių grupės „Arabeska“ koncertas Rotušės aikštėje

22.00 val.- ekstravagantiškos muzikos grupės BUGS BAND (Klaipėda) koncertas Rotušės aikštėje

24.00 val. – fejerverkas

00-01.30 val. –diskoteka (DJ Palmeris, Klaipėda) Rotušės aikštėje

SEKMADIENIS, BIRŽELIO 11 D.

14.30 - poezijos popietė “Per žodžio gyvastį ir dvasią” vienuolyno vidiniame kiemelyje

• Rašyti komentarą (1)

17.00 - Rasos Labinaitės tekstilės darbų parodos “Laiškai” atidarymas bažnyčios galerijoje

18.00 - šv. Mišios bažnyčioje

19.30 - filmo “Čarlio Čaplino modernieji laikai” peržiūra vienuolyno kiemelyje iš lurdo pusės

21.30 - Pienės ir “Atikos” koncertas vienuolyno kiemelyje iš lurdo pusės

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 10 D.

8.00 - šv. Mišios bažnyčioje

9.00 - jaunimo žygis miesto gatvėmis

16.30 - Klaipėdos jaunimo teatro “Be durų” spektaklis vaikams “Atsikrausto kiaulė” vienuolyno kiemelyje iš lurdo pusės

18.00 - vaikų ir tėvelių šv. Mišios bažnyčioje

20.00 - ekumeninis šlovinimo vakaras vienuolyno kiemelyje iš lurdo pusės

22.00 - Jurgos Šeduikytės koncertas vienuolyno kiemelyje iš lurdo pusės

24.00 - šventės fejerverkai

SEKMADIENIS, BIRŽELIO 11 D.

8.00 - šv. Mišios bažnyčioje

9.00 - “Geroji Naujiena” šventoriuje - liudijimai, giesmės

10.30 - šv. Mišios šventoriuje

12.30 - šv. Mišios bažnyčioje

14.30 - poezijos popietė “Per žodžio gyvastį ir dvasią” vienuolyno vidiniame kiemelyje

Šeštadienį ir sekmadienį bažnyčios šventoriuje vyks mugė-aukcionas.

• Rašyti komentarą (0)

Treti metai Kretingoje veikia vaikų dainavimo studija “Esmelodija”. Studijai vadovauja Aurelija Stonkutė. Šiuo metu studiją lanko apie dvidešimt įvairaus amžiaus vaikų.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Šią savaitę Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje broliai Gelumbickai – 20 metų Gintautas ir 21 metų Mantas – teisiami už nužudymą. Karteniškiai Gelumbickai kaltinami per praėjusias Kalėdas iš chuliganiškų paskatų nužudę to paties miestelio gyventoją – 33 metų Darių Lubį.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Teismas atmetė Bernardo Skersio prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą.

B.Skersys kreipėsi į teismą prašydamas, kad vėl būtų nagrinėjama byla, kurioje jis prašė būti sugrąžintas į darbą – į bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus pareigas. Atleistas vadovas antrą kartą siekė įrodyti buvęs neteisėtai atleistas iš darbo. Šįkart pretekstu kreiptis į teismą buvo tai, kad jis, kaip bendrovės valdybos narys, nebuvęs registruotas registre. Taigi iš darbo jį turėjusi atleisti ne rajono Taryba, o bendrovės valdyba.

Teismas atmetė B.Skersio pretenzijas ir konstatavo, kad neįregistravimas potvarkio nepanaikina. Teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad registruoti dokumentus registre privalėjo pats tuometinis vadovas, t.y. B.Skersys.

B.Skersys iš darbo buvo atleistas Savivaldybės kontrolieriams nustačius, kad direktorius į studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete važinėjo įmonės transportu, į kurį pylė degalus, skirtus įmonės veiklai.

• Rašyti komentarą (0)

Jaunieji futbolininki po rungtynių (kretingiškiai - mėlyna apranga).

Įvyko dar dvejos “Futbolo bangos” rungtynės. Abejose pergales pasiekė šeimininkai. Jauniesiems FK “Minija” žaidėjams pritrūkdavo jėgų antrame kėlinyje. Žaisdami su “Kurmaičiais”, jaunieji minijiečiai neišlaikė po pirmo kėlinio turėtos persvaros ir patyrė pralaimėjimą 3:4 (3:1). Įvarčius kurmaitiškiams pelnė Paulius Jasas (2), Julius Milašius ir Deivydas Gedvilas (po 1). FK “Minija” komandoje rezultatyvūs buvo Vitalijus Taraškevičius, pelnęs du įvarčius, kartą pasižymėjo Karolis Mockus.

Jokūbave visus įvarčius kretingiškiai praleido taip pat antrame kėlinyje ir pralaimėjo 0:7 (0:0). “Jokūbavui” įvarčius įmušė Andrius Narvaišas, Edvinas Norvaiša ir Rokas Valiukas (po 2), Simas Beržonskis (1).

• Rašyti komentarą (5)

Rajono Savivaldybės Taryba patvirtino mūsų rajono visuomenės sveikatos programas ir jų sąmatas. Tarp jų – ir dvi vaikų fizinio aktyvumo – pagrindinės žalingų įpročių prevencijos – programas ir jų sąmatas.

Projektą “Futbolo banga” vykdo rajono Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyrius, ir šiame projekte dalyvauja Vydmantų, Rūdaičių, Darbėnų, Grūšlaukės, Jokūbavo, Baublių, Kartenos ir Kūlupėnų mokyklos. Projektas vykdomas jau kelerius metus. Jo vykdytojai pastebėjo, jog dalyvių skaičius kasmet didėja, “Futbolo bangoje” dalyvauja ir Kretingos miesto, ir kaimų jaunimas. Vykdant projektą “Futbolo banga”, išugdyti jaunimo lyderiai, kuriems pasisekė suburti neformalias jaunimo grupes į futbolo komandas.

“Futbolo banga” ne tik skatina moksleivius žaisti futbolą, bet ir formuoja supratimą apie sporto varžybų organizavimą bei sporto įtaką sveikatai, atitraukia vaikus nuo žalingų įpročių. Vaikai išmoksta turiningai praleisti laisvalaikį, projektas sudaro sąlygas jaunimo socializacijai.

Pagal parengtą programą rajono Sporto skyriaus rūpesčiu bus įsigyta trūkstamo inventoriaus futbolui žaisti. Jam įsigyti rajono Taryba numatė 1 tūkst. 400 litų.

Aktyviausiems “Futbolo bangos” dalyviams bus surengta išvyka į futbolo komandos “Atlantas” rungtynes.

Kamuolių tinkliniui žaisti bus įsigyta pagal kitą prevencijos programą “Tinklinis – Kretingos rajono savivaldybės mokiniams”. Inventoriui pirkti rajono Taryba numatė 1 tūkst. 600 litų.

Ši programa – tai sporto klubo “Žalgiris” tęstinė akcija, kuria siekiama ne tik populiarinti tinklinį mūsų rajone, bet ir užimti mokinius ištisus metus, taip pat ir per vasaros atostogas. Pirmajame projekto etape jo dalyviai suburiami salės varžybose, vėliau – atvirose tinklinio aikštelėse, kuriose vyksta paplūdimio tinklinio varžybos. Manoma, kad projekte dalyvaus per 200 rajono moksleivių, kurių amžius – 15-17 metų.

Tinklinio projekto dalyviai – sporto klubai “Žalgiris”, “Paupis”, “Vydmantai”, “Darba”, “Jokūbavas”, “Rūdaičiai”, “Kartena”, “Kūlupėnai”, “Kurmaičiai” ir Grūšlaukės pagrindinė mokykla. Projektą vykdo rajono Sporto skyrius.

“P.n.” informacija

• Rašyti komentarą (1)

Vienu iš pagrindinių miesto skvero akcentų tapo šią savaitę įrengtas alpinariumas.

Kretingos centrinėje dalyje esančiame skvere, prie buvusiosios garbės lentos komunalininkai įrengė pirmąjį miesto alpinariumą.

Tai - bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus Konstantino Skieraus idėja pagražinti miestą. Centrinėje Rotušės aikštės dalyje praėjusį rudenį ir šį pavasarį buvo atnaujinti gėlynai, todėl alpinariumas buvo rengiamas kitoje aikštės pusėje.

Alpinariumą suformavo ir darbams vadovavo Kėdainių rajone esančio Irenos Marmienės gėlininkystės ūkio gėlių augintojos, ūkio savininkės dukros Lina ir Inga. Jos formavo ir centrinėje aikštės dalyje esančius naujuosius gėlynus.

Alpinariumui formuoti buvo parinkti paprasti lauko akmenys. Gėlininkės, naudodamos akmenis, pakeitė stačiakampę gėlyno formą, kad alpinariumas nebūtų kampuotas. Pasak gėlininkių, pradėdamos darbą jos turi tik bendrą vaizdą, kaip alpinariumas turi atrodyti. Tačiau dirbant randasi naujų idėjų.

Pagrindiniai alpinariumo augalai - daugiamečiai. Vienmetės gėlės – surfinijos, verbenos, šlamučiai, bakopa – tapo spalvingais alpinariumo akcentais. Dominuoja raudona, mėlyna ir geltona spalvos. Alpinariumas kasmet bus atnaujinamas kitomis gėlėmis.

Pasak vyriausiosios komunalininkų vadybininkės Aldonos Katkuvienės, alpinariumas reikalauja mažiau priežiūros negu gėlynai, nes kasmet teks atnaujinti tik jo akcentus – pasodinti vienmetes gėles.

Alpinariumai mėgstami ne tik dėl savo praktiškumo. Akmenų fone augalų spalvos atrodo ryškesnės, švaresnės ir sodresnės.

Žodis „alpės“ reiškė kalną. Taigi tikrasis alpinariumas rengiamas kalvos šlaite, pridėliotame akmenų.

• Rašyti komentarą (1)

Prie parko tvenkinio gyvenantys žmonės įsitikinę, kad nuniokotos pušaitės – tai savaitgalį palapinėje įsikūrusių paauglių darbas.

Prie trečio tvenkinio gyvenantys žmonės pastebėjo, kad iš po savaitgalio nuniokotas jų pačių apsodintas parkas: nukirstos kelios jaunos pušaitės, nukapotos prie tvenkinio augančių senų medžių šakos. Pušų nuodėgulių liekanos ugniakure byloja apie chuliganišką poilsiautojų poelgį.

Edmundas Jasinskas, vienas iš parko – tvenkinių rajono gyventojų, piktinosi, kad vieni medžius sodino tam, kad ši vieta taptų jaukia visų kretingiškių poilsio zona, o kiti be gailesčio ją niokoja. „Prieš dešimtmetį patys parūpinome medelių ir sukvietėme gyventojus į talką. Medeliai prigijo ir jau gerokai paaugę. Dar - dešimtmetis, ir tvenkinių pakrantes papuoš vešlus parkas. Todėl ir skauda širdį, kai aptinki nukirstus jaunus medelius“, - apmaudą išliejo E.Jasinskas.

E.Jasinskas tikino praėjusį savaitgalį prie tvenkinio pastebėjęs palapinėje besiilsinčių paauglių kompaniją, kuri per naktį degino laužą. Iš ryto, vedžiodamas šunį, jis ir pastebėjęs nukirstus medžius bei jų liekanas ugniakure. Vyriškis įsitikinęs, jog tai – niekingas šių paauglių darbas.

Palei trečią tvenkinį einančios Grafų Tiškevičių gatvės gyventojai – Kristina Stonkuvienė bei Petras ir Dangirutė Sireikos tvirtino, jog pastebėjo poilsiaujančius paauglius, tačiau naktį jie nekėlę triukšmo.

„Šiaip čia visko būna: beprotišku greičiu motociklais ir motoroleriais važinėja paaugliai, kartais tvenkinio link - tiesiai per žolę. Yra buvę, kad norėjo deginti suoliukus, aš pati ėjau sudrausminti jaunimėlį. Sykį paaugliai vogė prie tvoros supiltas mūsų malkas. Kai subariau juos, atsainiai atšovė: kas čia tokio, nejaugi gaila kelių pagalių?“, - pasakojo K.Stonkuvienė. Tačiau moteris įsitikinusi, kad parke yra reikalingi ir ugniakurai, ir suolai, kad miesto daugiabučių gyventojai galėtų kur pailsėti, ant laužo išsikepti mėsos.

P.ir D. Sireikos mano, kad tokie chuliganiški paauglių atvejai nėra dažni. „Labiau kenčiame nuo šiukšlių. Vienas konteineris pastatytas prie kelio, tačiau dažniau šiukšlės metamos tiesiog ant žemės. Vėjas jas išnešioja, tenka ir patiems jas šluoti“, - pasakojo D.Sireikienė.

„Ši vieta yra atokiau nuo miesto. Tai – tikras „meilės slėnis“. Anksti rytais pravažiuojant pro šalį matosi dar iš po nakties susikabinusios porelės. Suima juokas, kai kartais atpažįsti ir vedusių vyrų mašinų numerius“, - šmaikštavo P.Sireika.

Naująjį parką prie trečio tvenkinio jau antrus metus prižiūri bendrovė „Kretingos komunalininkas“. Jos vadovas Konstantinas Skierus sakė, jog jie pjauna žolę ir sykį per savaitę išveža šiukšles.

„Kartais parke prasiausta lyg kokių „tarakonų“. Yra gera patarlė, kad nėra šeimos be išsigimėlio. Tačiau vien dėl jų nenorėtume panaikinti ugniakurų. Kretingoje daugiau ir nėra aktyvaus poilsio zonų. O siaučiančius paauglius labiau turėtų sudrausminti ir patys kretingiškiai. Policininko juk ten nepastatysi“, - K.Skierus mano, jog taip žmonės išreikš ir savo pilietinę poziciją.

• Rašyti komentarą (1)

Šiaurinėje vienuolyno pastato dalyje, sovietmečiu buvusioje muzikos mokykloje, jau šių metų pabaigoje broliai pranciškonai ketina atidaryti slaugos namus senyvo amžiaus broliams ir kunigams bei svečių namus.

Kretingos pranciškonų vienuolyno šiaurinėje pastato dalyje (buvusioje muzikos mokykloje) vyksta remonto darbai: iki šių metų pabaigos čia ketinama įrengti senyvo amžiaus brolių ir kunigų slaugos bei svečių namus.

Kaip teigė Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Juozapas Marija Žukauskas, uždarius Šv.Antano religijos studijų institutą, nebeliko kur apgyvendinti pas brolius atvykstančius svečius. Be to, broliai pranciškonai savo namuose nori sulaukti gyvenimo pabaigos, kai jiems tampa reikalinga slauga ir priežiūra.

„Pranciškonų provincijos vyresnybę priimti tokį sprendimą paakino ir situacija, kai vyriausias iš brolių – šviesaus atminimo Bronius Poškus – paskutinius gyvenimo metus buvo slaugomas Kartenos slaugos ligoninėje ir Padvarių pensionate. Kol esame jauni, tarsi ir nerūpi, kur sutiksime gyvenimo saulėlydį, tačiau senatvėje tai - labai svarbu“, - įsitikinęs gvardijonas.

Remontuojamoje vienuolyno dalyje bus įrengta dešimt vietų: šešios – slaugos namams, keturios – svečių namams.

Šiuo metu yra atkasti pamatai, - jie bus izoliuojami nuo drėgmės. Rengiamasi keisti langus bei stogo dangą. Slaugos ir svečių namų remonto darbai, J. M. Žukausko žodžiais, kainuos apie 400 tūkst. Lt. Darbai yra vykdomi už pranciškonų provincijos lėšas. Juos atlieka vienuolyno darbininkai bei samdytos bendrovės.

• Rašyti komentarą (0)