Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar pirmi šalies naujos valdžios žingsniai nuteikia viltingai?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(39) 2006-05-19

Senoliai nušlifavo santuokos “deimantą”

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Prie žydinčios kiemo vyšnios Juozapas Baublys prisiminė, kaip prieš 60 metų Tūbausių bažnyčioje prie altoriaus vedė savo moterį Valę.

Tūbausiuose gyvenantys 81-erių Valė ir 87-erių Juozapas Baubliai šiandien švenčia deimantines vestuves – santuokoje jiedu pragyveno jau šešiasdešimt metų. Senoliai tvirtino, jog per bendrą gyvenimą jiems nebuvo kada pyktis, nes pečius buvo užgulę kalnai darbų ir rūpesčiai dėl vaikų.

„Dievulis mus pamiršo. Tūbausiuose jau nebėra mūsų amžiaus šeimų, su kuriomis galėtume susieiti ir pasikalbėti, - tvirtino 1946 m. Tūbausių bažnyčioje susituokusi pora. – Dabar tik betupinėjam po namus, apeinam gyvulius. Ačiūdie, kad patys dar nudirbame ūkio darbus. Kai pavargstame, prigulame vienas šalia kito, ir vėl kuičiamės po ūkį. Jei vien gulėtume, greit šonai paskaustų“.

Kaimo vidury stovinti senolių Baublių sodyba – Juozapo tėvų palikimas – akį traukia tvarka, žydinčių vaismedžių ir gėlių gausa. Apsodinti daržai, tvarte – pulkas vištų ir triušių, į ganyklą išvesta juodmargė. Senoliai tvirtino, jog be gyvulių jie nemokėtų gyventi. „Vaikai iš miesto atvažiuoja aplankyti. Kaip išleist tuščiomis? Šviežio pieno šlakelį įpilu, kiaušinių dešimtį kitą sugraibau“, - porino V.Baublienė.


Lietuvos žmonės per LNK televizijos surengtą akciją nukentėjusiems nuo gaisrų Švėkšnoje surinko 0,5 mln. Lt. Gi šalies Prezidentas Valdas Adamkus miestelio seniūnui įteikė 5 tūkst. Lt asmeninę šeimos paramą. Ir Kretingoje surengtos „Maisto banko“ akcijos, skirtos paremti alkstančius labdaros valgyklos lankytojus, parodė, kad dosniausiai aukoja pensininkai ir vaikai. Kretingiškių gatvėje ir klausėme –

Ignas Balsevičius:

- Aišku, paprasti žmonės. Aš visuomet paaukoju tai močiutei, kuri klūpi centre ir meldžiasi: kad turėtų pavalgyti, be reikalo juk neklūpi. Pats kažkiek teturiu, bet pro vargetą nepraeinu. Visuomet jo pasigailiu. Man irgi yra padėję bėdoje – ne artimi, o tolimesni kaimo žmonės.

Darina Jonikienė:

- Be jokios abejonės – paprasti žmonės. Dirbu laiškininke, apeinu daug kaimo žmonių. Jie yra nuoširdūs. Ir patys būdami vargšai, ypač kaimo pensininkai, užjaučia kitus: per visokias televizijų akcijas susigraudena ir aukoja tuos kelis litelius nuo „mizernos“ savo pensijos.

Vanda Tarvydienė:

- Manyčiau, kad paprasti žmonės. Jie labiau susiduria su skurdu ir vargu, todėl labiau supranta nelaimių ištiktus ar stokojančius žmones. Valdžios žmonės žiūri iš aukščiau: skurdo jie nepatyrę, tad iš kur gi rasis ta atjauta?

Aldona Ženčiuvienė:

- Vienareikšmiškai negalėčiau atsakyti. Tačiau ištikus tokioms bėdoms, kaip Švėkšnoje, sąlyginai galioja posakis „alkanas alkaną užjaučia“.


Kaip informavo rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, iki vakar dienos skyriaus specialistai turėjo pateikti informaciją Žemės ūkio ministerijai, kiek gi mūsų rajone iššalo žieminių kultūrų.

Pirminiais duomenimis, rajono Žemės ūkio skyrius sulaukė 159 ūkininkų paraiškų. Mūsų rajone iššalo 2 tūkst. 350 ha žieminių kviečių, 625 ha žieminių kvietrugių, 52 ha žieminių miežių, 8 ha rugių, 603 ha žieminio rapso, 20 ha svidrės, auginamos sėklai, 34 ha pievų ir ganyklų (iki 5 metų).

Lietuvos mastu labiausiai nukentėjo žieminis rapsas – jo nušalo apie 60-70 proc. laukų.

Šiemet šalyje auginama 472 tūkst. ha žiemkenčių, iš jų – 305 tūkst. ha kviečių, 63 tūkst. ha kvietrugių, 50 tūkst. ha rugių, 43 tūkst. ha rapso, 10 tūkst. ha miežių. Dėl nepalankių žiemojimo sąlygų sunyko apie 80-90 proc. rapso, tiek pat miežių, apie 50-60 proc. kviečių. Dalis žiemkenčių nukentėjo nuo pavasarinio pelėsio ir išmirkimo, o dabar pašalusius augalus žaloja sausra.

Daugiausia žiemkenčių iššalo Marijampolės, Kretingos ir Vidurio Lietuvos rajonuose.

“P.n.” informacija


Kasmet magnolija pražįsta lyg pagal laikrodį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Į didžiulį medį per 20 metų Kretingsodžio kaimo gyventojos Birutės Lapienės sodyboje išaugo japoniškoji magnolija. Kasmet ji pražįsta tiksliai, lyg pagal laikrodį, balandžio 24 dieną. Tik šiemet, šeimininkės teigimu, medis žiedus išskleidė trimis dienomis vėliau.

Šeimininkės žiniomis, jos magnolija yra didžiausias šios rūšies medis visame Kretingos rajone.


Karteniškis Zenonas Jurgila – bene vienintelis ūkininkas rajone, auginantis prieskonines daržoves. Jo valdomuose 3,5 ha žemės auga ir dera krapai, petražolės, salotos, svogūnų laiškai. Ūkininkas dar augina agurkų, pomidorų. Tiesa, po prasiautusio uragano Ervino, nuniokojusio šiltnamius, ūkininkas jų nebeatstatė. Sakė, jog nebeapsimokėję. Tačiau po daugelį ūkininkų užklupusios stichinės nelaimės ėmęsis draustis pastatus.


Kūlupėniškė Adelė Kniukštienė – ūkininkė ir tuo pačiu – bedarbė. Per dvidešimt metų išdirbusi Kūlupėnų linų fabrike, pati auginusi linus, šiandien ji žino – linų nebereikia. Šis pavasaris ūkininkei – pirmasis, kai ji bei kiti linų augintojai nebesėjo linų. Kad išgyventų, ūkininkė galvoja vystyti pieno ūkį.


Veterinarijos specialistai sako, kad įspėjimų limitas pasibaigė. Asmenys, savo naminių gyvūnų nepaskiepiję nuo pasiutligės, bus baudžiami 20 – 100 Lt baudomis. Tokių priemonių imamasi dėl to, kad pasiutligė, kurios atvejų rajone nustatoma kiekvieną mėnesį, yra mirtina liga – ir gyvūnams, ir žmonėms.


Kretingos kultūros centro Kartenos filialo mėgėjų teatras dalyvavo Švenčionėlių kultūros centre įvykusiame VII-ojoje Lietuvos kaimų ir miestelių suaugusiųjų mėgėjų teatrų baigiamojoje šventėje “Pastogė”.

Karteniškiai parodė Galinos Germanavičienės inscenizaciją “Veidas” pagal Grozdan Olujič “Žmogus, kuris savo veido ieškojo”. Spektaklio režisierė – Gražina Marina Žąsytienė.

Šventėje dalyvavo mėgėjų teatrai iš Anykščių, Joniškio, Šakių, Ignalinos, Kauno rajonų.

Vertinimo komisijai, kuri buvo sudaryta iš šešių asmenų, pirmininkavo Klaipėdos universiteto Režisūros katedros vedėja, Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos prezidentė Danutė Vaigauskaitė.

Pasak G.M.Žąsytienės, jos pastatytas spektaklis pirmą kartą dalyvavo Lietuvos kaimų ir miestelių suaugusiųjų mėgėjų teatrų baigiamajame ture.

Karteniškiai, prieš vykstant į Švenčionėlius, savo spektaklį specialiai dar papildė kai kuriomis naujomis scenomis, naujais aktoriais. Švenčionėliuose jis iš kitų spektaklių išsiskyrė psichologiškumu. Aptariant spektaklius karteniškiai sulaukė gerų atsiliepimų ir iš žiuri komisijos nario Lietuvos liaudies kultūros centro teatro poskyrio vyriausiojo specialisto, aktoriaus, režisieriaus Ramūno Abukevičiaus.

G.M.Žąsytienė pasidžiaugė savo aktoriais studentais: Gediminu Baltmiškiu, Daliumi Einars, Zigmu Žąsyčiu, Lina Galdikaite bei moksleiviais Rūta Raminaite, Edita Tamošauskaite, Edita Butenyte, Martynu Žąsyčiu, Vyteniu Lisausku, Juliumi Einars, Rūta Vaičiūte, Dovile Veizboraite, Toma Kazbaraite, Ieva Einars. Pasak režisierės, nors šie jauni žmonės ir mokosi, jie randa laiko repeticijoms. Kai kurie jų vaidinti pradėjo dar būdami maži ir dabar užaugę negali gyventi be scenos. Vienas iš jų - pagrindinis šio spektaklio veikėjas G.Baltmiškis - vaidinti pradėjo būdamas ketvirtokas.

Karteniškiai į Švenčionėlius išvyko Kretingos rajono savivaldybės ir kultūros centro direktorės Konstancijos Macienės rūpesčiu.


Norinčių paplaukioti vandens dviračiais netrūko.

Minint Tarptautinę muziejų dieną Kretingos muziejuje įvyko kultūrinės veiklos projekto “Turistinis maršrutas Akmenos upe” pristatymas. Ta proga buvo surengtas ir simbolinis valčių ir vandens dviračių nuleidimas į Akmenos upę. Pirmieji valtimis ir vandens dviračiais paplaukiojo atidarymo šventėje dalyvavusių kretingiškių šeimos.

Valtims ir vandens dviračiams dar trūksta numerių, taisyklių, kaip jomis naudotis, nenuspręsta, kiek kainuos bilietas paplaukioti Akmenos upe. Pasak ekskursijų vadovės Rimos Luotienės, viskas bus baigta tvarkyti iki birželio pirmos dienos.

Anot pašnekovės, dabar kretingiškiai ir miesto svečiai Kretinga galės grožėtis žvelgdami iš upės.

“P.n.” informacija


Trečiadienį “Vienkiemyje” per 240 žmonių linksminosi šios sodybos šeimininkų Jolandos ir Algio Šoblinskų surengtoje Neįgaliųjų meno šventėje.


Dvi savaites Kretingos katalikų bažnyčios galerijoje eksponuojama fotografijos paroda „Mano šeima“ yra pilietinė akcija. Jos rengėjams – įvairių pažiūrų Lietuvos piliečiams - sumanymas kilo po incidento Juodkrantėje, kai menotyrininkė Kristina Danilevičienė, atsisakiusi eksponuoti gėjų gyvenimo būdą ir kultūrą propaguojančią parodą, nukentėjo nuo valdžios funkcionierių.


  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Iš policijos suvestinių
KRETINGA

KLAIPĖDOS g.

Bendrovės “EKO-L” darbuotojai, atvykę į statybos objektą, esantį „Apoil“ degalinės teritorijoje, rado apvogtą statybinį vagonėlį. Į vagonėlį buvo patekta išlaužus duris. Dingo įvairių statybos įrankių. Nuostolis – 2043 Lt.

MAIRONIO g.

Gegužės 15 d.savo namuose rastas miręs K.R., g. 1954 m. Lavonas be išorinių smurto žymių.

PALANGOS g.

Gegužės 16 d. ant savo namų grindų rastas kretingiškės J.S., g. 1945 m., lavonas be išorinių smurto žymių.

LAZDYNŲ g.

Gegužės 17 d. savo namuose aptiktas lovoje gulinčio S.D., g.1967 m., lavonas. Kartu gyvenančios motinos teigimu, sūnus naktį grįžo labai girtas.

Lavonai išvežti tirti į teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertinį skyrių.


Kretingos komanda: (iš kairės) Alvydas Jockus, Edvinas Jakubauskas, Daina Kairytė, Edgaras Slušnys, Luryna Šidlauskaitė, Saulius Šaltmeris, treneris Arnoldas Slušnys.

Tauragėje įvyko Lietuvos Vilčių žaidynių badmintono varžybos. Jose rungėsi stipriausi Lietuvos septyniolikmečiai badmintonininkai. Žaidynėse startavo ir grupė Kretingos rajono badmintono žaidėjų. Komandą sudarė dvejais-trejais metais jaunesni žaidėjai. Tačiau tai nesutrukdė mūsiškiams vėl iškovoti medalius. Merginų vienetų varžybose vėl sublizgėjo Rolando Juknevičiaus treniruojama Darbėnų vidurinės mokyklos mokinė Daina Kairytė. Ji kovoje dėl bronzos medalio 2:0 (21:14; 21:15) nugalėjo vilnietę Viktoriją Tverskają. Bronzos medalį laimėjo ir Arnoldo Slušnio treniruojami Edgaras Slušnys ir Saulius Šaltmeris. Šie vaikinai dvejeto kategorijoje po labai atkaklios kovos 2:0 (23:21; 21:18) nurungė Klaipėdos atstovus Kazimierą Dauskurtą ir Vaidotą Česnavičių. Dar vienas medalis, ir vėl bronzinis, iškovotas mišrių dvejetų kategorijoje. Kovojant dėl jo E.Slušnys ir D.Kairytė privertė pasiduoti kauniečių porą Luką Litviną ir Vaidą Špelverytę. Varžovai priešinosi tik pirmame sete, kurį pralaimėjo 19:21. Antrame kretingiškiai nepaliko varžovams jokių šansų. Laimėta - 21:9. Bendras rezultatas - 2:0.

"P.n." informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas