|
|
|
(348) 2009-06-26Lengviau pastatyti Vilniuje dangoraižį negu Kretingoje degalinę
Investuotojų žemėlapiuose Kretinga jau žymima raudonai. Tą patvirtino pasaulinės kompanijos “Neste” Pabaltijo padalinio (apima Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją) tinklo vystymo ir statybos vadovas Eduardas Milaševičius. Nuo 2006 metų siekianti pastatyti automatinę degalinę Kretingoje, “Neste” tebėra pradiniame statybos organizavimo taške, kai įprastai tokio tipo degalinės statybos organizavimas ir statyba užtrunka nuo 2 iki 5 mėnesių. Leidimą projektuoti automatinę degalinę Kretingoje (prie kelio Šiauliai-Palanga, už geležinkelio viaduko) “Neste” iš Kretingos rajono savivaldybės gavo 2006 metų rugpjūtį. Jau beveik 3 metus Savivaldybės slenkstį minantys investuotojai dar ir šiandieną nėra užtikrinti, ar pavyks ir kada pradėti statybą. “Neste” degalinės projektą Savivaldybės statybų komisija svarstė net 5 kartus: 2 kartus techninį projektą, 3 kartus detalųjį planą ir 3 kartus - Savivaldybės Saugaus eismo komisija. Detalųjį planą statybų komisija svarstys dar kartą, ir jeigu neberas prie ko prikibti, teiks įvertinti apskričiai, o apskritis - rajono Savivaldybės tarybai, kad patvirtintų. “Pagal dabartinės situacijos optimistinį variantą, jeigu taryba detalųjį planą patvirtintų šį rugpjūtį, spalio pabaigoje gal ir gautume leidimą statybai. Tačiau šiemet nepastatysime, žiemą bus netinkamas laikas žemės darbams, nes žemę reikia sutankinti. Tad statybą pradėtume ateinantį pavasarį”,- aiškino E.Milaševičius. Vadovo tvirtinimu, tai ilgiausiai trunkantis “Neste” projektas Lietuvoje, Pabaltijy, ir ne tik. “Statėme Alytuje, Vilniuje, Panevėžyje, Utenoje, Šiauliuose, ir niekur taip nevilkino. Turbūt lengviau Vilniuje dangoraižį pastatyti negu degalinę Kretingoje”,- įsitikinęs jis.
Kur Lietuvą nuves politikų nebaudžiamumas?
Baigiamas Nemuno žemupio projekto etapas
Baigiasi ketverius metus trukęs Nemuno žemupio projekto pirmasis etapas. Pirmadienį komisija turėtų apžiūrėti vieną didžiausių, anksčiausiai pradėtą ir vėliausiai baigtą objektą – Padvarių gyvenvietės, Klaipėdos ir Šventosios gatvių kvartalų tinklus.
Kolekcijoje betrūksta tik gyvos varlės
Jei darbėniškė Jovita Benetytė lyg pasakoje sugalvotų pabučiuoti varlę-princą, jo po kūdras merginai ieškoti nereikėtų. Visas būrys varlių ir varlinų sėdi jos kambaryje – Jovita ketverius metus kolekcionuoja šių gyvūnų skulptūras. O viskas prasidėjo nuo žodžio – pravardės Warlia.
„Just dance“ nepavargsta šokti
Juodupėnuose plinta šokių virusas – šio meno mokosi vis daugiau vaikų. O vyresniųjų jaunuolių šokių grupė „Just dance“ gali pasigirti ne tik pasirodymais daugelyje švenčių Kretingos rajone: grupė dalyvavo Žemaitijos jaunimo akademijoje „Kartu mes galime daug!“.
Būsimiesiems abiturientams – sumaištis dėl egzaminų
Mokiniams vis sunkiau pasitikėti šalies švietimo sistema: nespėjus suprasti ir prisitaikyti prie vienų naujovių, įdiegiamos kitos. Šiemet vienuoliktą klasę baigiantys jaunuoliai apstulbo sužinoję, kad kitąmet jiems teks laikyti tik valstybinius brandos egzaminus.
Palangos gintaro lobis pabuvojo ir Kretingoje
Kretingos muziejaus archeologas Donatas Butkus per konferenciją „Palangos kultūros paveldas: priešistorė“ visuomenei pristatė naujausių tyrinėjimų duomenis apie Felikso Vinokentijaus Tiškevičiaus gintaro rinkinį. Šis gintaro lobis yra pabuvojęs ir Kretingos muziejuje.
Vienetiniai rūbai – vazoms
Marijono Daujoto vidurinės mokyklos dešimtokė Kamilė Bastytė kuria rūbus. Tačiau ne žmonėms, ne lėlėms ir net ne gyvūnams. Jos veltinio kūriniai yra skirti vazoms. Spalvingos ir įvairių formų vilnos įmautės ir paprasčiausią vazą gėlėms gali paversti originaliu interjero akcentu.
Nuniokojo stoties paviljonus
Chuliganai autobusų stotyje „apsisuko“ dukart: naktį iš penktadienio į šeštadienį išdaužė vieno paviljono stiklus, o kitą naktį – iš sekmadienio į pirmadienį – antrojo paviljono. Paviljonai stovėjo stotyje prie autobusų atvykimo vietos ir prie Šventosios gatvės. „Autobusų stotelės dažnai nukenčia nuo chuliganų rankos. „Užkliūva“ daug kas: suolai, šiukšliadėžės,autobusų grafiko lentelės ir pan. Tie patys paviljonai buvo nukentėję ir pernai rugsėjo mėnesį. Apmaudu, kad esama tokių nekultūringų žmonių“, - sakė Kretingos autobusų parko direktorius Vytautas Ročys. Šiuos paviljonus autobusų stotyje už galimybę juose kabinti reklamą iš savo lėšų įrengė privati bendrovė.
„P.n.“ informacija
Tarptautiniame turnyre žaidė ekstremalų rankinį
Kretingos rankininkės, gimusios 1995 metais ir treniruojamos Algimanto Pranaičio, ne per seniausiai sugrįžo iš tarptautinio rankinio „Eken Cup“ turnyro, kuris įvyko Švedijos sostinėje Stokholme. Šiame turnyre jaunosios sportininkės tiesiogine žodžio prasme ne kartą išsimaudė purvyne ir patyrė, ką reiškia žaisti per stiprų lietų bei atšiaurų vėją.
Prizininkėmis netapo
Kretingos sporto mokyklos rankininkės (treneris A.Pranaitis), gimusios 1998 m., dalyvavo Lietuvos rankinio čempionato mini pirmenybėse, kuriose varžėsi 9 komandos. Anot trenerio, pagal komandos stiprumą, jo auklėtinės tikrai turėjo tapti prizininkėmis, tačiau mūsiškių sportininkių padėtį turnyrinėje lentelėje nulėmė burtai. Kretingos rankininkės pateko į ypač stiprų pogrupį ir liko penktos. Kretingiškės 17:4 pralaimėjo Alytaus-I , 4:14 – Kauno miesto ir 10:13 – Garliavos rankininkėms, tačiau 24:2 laimėjo prieš Alytaus-II komandą. Užėmusios III v. pogrupyje, mūsiškės kovojo dėl V-VI turnyrinės lentelės vietos ir 9:6 laimėjo prieš bendraamžes iš Zarasų. Tai buvo pirmosios šios Kretingos komandos varžybos, kurią, kaip sakė A.Pranaitis, dar gali papildyti sportuoti norinčios 1998 m. gimusios mergaitės. Treneris taip pat kviečia sportuoti gimusias 1999-2000 m.- nauja rankinio grupė treniruosis naujais mokslo metais.
“P.n.” informacija
Šią savaitę savoje aikštėje Kretingos futbolo komanda “Minija” sužaidė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės varžybų II etapo susitikimą.
Jau veikia ūkininkų turgelis
Kretingoje, Savanorių gatvėje, oficialiai atidarytas ūkininkų turgelis. Jame leidžiama prekiauti tik lietuviška produkcija. Tikimasi, kad šalia ūkininkų vietos atsiras ir kitiems prekiautojams, užauginusiems sodų bei daržų derlių.
Kretingos bibliotekoje – nemokamas internetas
Vakar Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje buvo atidarytas modernizuotas interneto centras, kuriame įrengta 11 šiuolaikinių kompiuterių, vienas iš jų skirtas silpnaregiams ir neregiams. Nuo šiol kretingiškiai galės nemokamai naudotis visomis interneto paslaugomis, tarp jų – ir susimokėti mokesčius. Nemokančius naudotis kompiuteriu pamokys bibliotekos darbuotojos.
Kišenpinigių užsidirba padėdami tėvams
Juodupėniškių Aušros ir Vlado Gricių šeimoje - trys vaikai: netrukus penkioliktąjį gimtadienį švęsiantis Žydrūnas, trylikametė Gabrielė ir dešimtmetė Gintarė. Visi jie - puikūs tėvų pagalbininkai ūkio darbuose.
Šimtametis ąžuolas skilo per pusę
Lygiai pirmą valandą dienos Vėlaičių kaimo gyventojas Kęstutis Aleknavičius išgirdo triukšmą, pajuto, kaip viskas aplinkui sudreba, ir tuomet pamatė dulkių kamuolį: vos per akimirką perpus perskilo netoliese augęs ąžuolas.
Iš Kretingos rajono kilusio vyro jėga žavėjosi pilnos salės žiūrovų
Kretingos rajono Barzdžių kaime gimęs ir augęs Antanas Mineikis prisimena, kad visi jo kaimo vyrai garsėjo kaip stipruoliai: kilnodami svorius varžydavosi, kada tik įmanoma. Tad septyniasdešimtmetis vyras sako, kad nesusižavėti jėga negalėjo. Galiūnų kaime užaugęs vyras rungėsi ne tik keldamas sunkiausius akmenis ar šieno kūges. Jo stiprumu stebėjosi visa tuometinė Sovietų Sąjunga.
Vis dar sapnuoja gaisrus
„Ir žmona juokiasi iš manęs, kad nieko daugiau nesapnuoju – tik darbą gaisrinėje ir kaip gesinu gaisrus“, - šypsodamasis prisipažino 84 metų kretingiškis Kazys Žalgiris. Daugiau negu 30 metų atidavęs ugniagesio darbui, K.Žalgiris ir dabar sukaukus gaisrinės sirenoms negali išlikti ramus.
„Aušrininko“ sūnus pasinėrė į lietuvišką veiklą
Žymaus Lietuvos „aušrininko“, daktaro ir Palangos burmistro Jono Šliūpo sūnus 79-erių Vytautas Šliūpas šias Jonines pasitiko savo gimtinėje, Palangoje. Garsus JAV inžinierius, įkūręs vieną didžiausių privačių inžinerinių kompanijų ir darbo reikalais apvažiavęs 126 pasaulio šalis, prieš du dešimtmečius save paskyrė vien lietuviškai veiklai.
|
|
