Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

10 metų – su euru. Ar vis dar prisimenate litą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(334) 2009-05-08

Gausybę ūkinių ir dvasinių darbų nuveikęs Kartenos ir Budrių parapijose, klebonas Rolandas Karpavičius įsitikinęs, kad be parapijiečių sąmoningumo ir Dievo vedimo nieko nebūtų įvykę: jis tėra tik užvesto mechanizmo varžtelis.

Trisdešimt septynerių kunigas Rolandas Karpavičius Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje tarnauja tik trejus metus, tačiau išvien su parapijiečiais jau nuveikė krūvą titaniškų darbų: parūpino lėšų ir suremontavo Kartenos bažnyčią, varpinę bei kleboniją, Budrių bažnyčią ir varpinę bei Abakų lurdą.

Ligi atvykstant į Karteną, R.Karpavičius dirbo Žygaičių, Tauragės rajone, klebonu bei kunigu Palangos bažnyčioje. Dirbti į Karteną jis atvyko po dvasingumo teologijos studijų Romoje. „Pajūrio naujienos“ su R.Karpavičium kalbėjosi apie konkrečius darbus Kartenos parapijoje ir juos lydinčias problemas.

- Gerbiamas kunige, kokį „palikimą“ aptikote Kartenos bažnyčioje?

- Dar seminarijoje mus mokė, kad turėsime puoselėti ne tik dvasinį, bet ir materialųjį bažnyčios turtą ir jos aplinką. Atvykęs į Karteną, pirmiausiai pradėjau rūpintis savo buitimi, nes kaip galima rūpintis bažnyčia, jei pats neturi kur gyventi.

Atvykau lapkričio 12-ąją - žiema ant nosies, o klebonija - po gaisro, šiek tiek aptvarkyta mano pirmtakų. Pirmiausia reikėjo sutvarkyti šildymo ir vandentiekio sistemas. Vyskupija tam skyrė lėšų – 40 tūkst. Lt. O vėliau pinigai ir jų paieška buvo mano paties rūpestis.

Kai ateini, iš pradžių – baisu, bet po to, lyg toj dainoj - „rodos, ir vargo nebuvo“.

- Skaitytojams priminkite parapijoje nuveiktus darbus.

- Pirmąjį pavasarį su parapijiečiais surengėme talką: žmonės su dantų šepetėliais šveitė altorius. Altorių auksavimu pasirūpino mano pirmtakas klebonas Petras Merliūnas, - šiandien į tuos darbus jau „neįkąstume“. Bevalydami bažnyčią, pamatėme, kad verkiant reikia keisti elektros instaliaciją. Po to mus išgąsdino bažnyčios stogas, kurio gabalą dar nuplėšė ir prasiautęs uraganas. Reikėjo pakeisti stogo dangą, pasirūpinti vandens nubėgimo sistema. Renovacijos projektus rengė Juozapas Algimantas Januševičius.


Birutė Mažonienė:

- Koks bebūtų žmogus – politikas ar paprastas darbininkas – jis turi teisę eiti mokamų atostogų: kaip kitaip pragyvensi. Jei jau eiliniams žmonėms nemoka atostoginių, kodėl juos turėtų mokėti valdininkams? Kitas klausimas, kas nutiktų, jei visą mėnesį rajonas ir šalis liktų be valdžios. Reikėtų palikti kokį vieną valdytoją: jei yra vienas, bet aktyvus žmogus, jis gali daug ką nuveikti.

Morta Kairienė:

Būtų labai gerai. Gal veltui paatostogavę valdininkai pasikeistų, turėtų laiko pagalvoti, ką blogai daro, kokių teigiamų naujovių reikėtų. Galų gale, galbūt atostogaudami pagaliau pamatytų, kaip gyvena paprasti žmonės, kurie taip pat negauna pinigų ne tik už atostogas, bet ir už darbą. Būtų ir piniginės naudos – valstybė sutaupytų, jei visą mėnesį nemokėtų valdininkams algų.

Romualdas Vaišvilas:

- Per mėnesį laiko nieko neatsitiktų – perversmai nevyktų. Tačiau pagrindinių politikų – Prezidento, ministrų – nereiktų varyti atostogauti. Lietuvoje ir taip reikalai pašliję, o kas bebūtų, jei vadovų nebebūtų. Sutaupyti valstybės lygiu nepavyktų. Tačiau rajonui keliasdešimt tūkstančių, sutaupytų nemokant algos atostogaujantiems valdininkams, tikrai praverstų.

Stasys Markevičius:

Būtų tikras „bordakas“. Kas prižiūrėtų rajono, šalies politiką, ekonomiką? Kad ir kiek pykstam ant politikų, reikia pripažinti, kad jie kažką dirba. Tačiau paeiliui išleidžiant valdininkus nemokamų atostogų, būtų galima sutaupyti. Mano nuomone, valdininkų tiek rajone, tiek valstybėje, yra per daug – jei dalis būtų atleisti, šalies „piniginei“ būtų tik geriau.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius Šypalis


Kretingos rajono tarybos posėdyje pasigirdo minčių, jog mokyklų ir muziejaus teritorijų tvarkymą reikėtų paskirti bendrovei „Kretingos komunalininkas“.


Delspinigius skaičiuoja kompiuteris

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Aktualijos

Kretingiškė Alfreda Viskontienė susidomėjo bendrovės „Kretingos vandenys“ delspinigių skaičiavimo sistema. „Sumokėti mokesčius už vandenį pavėlavau vieną dieną. Tačiau delspinigių buvo suskaičiuota tiek, lyg būčiau vėlavusi daugiau negu pusę mėnesio. Man nebuvo gaila tų kelių papildomų centų, bet papiktino pati sistema: juk aš, kuri vėluoja vieną dieną, bet moka už pusę mėnesio, - ne vienintelė. Ar tik delspinigių skaičiavimo sistema nėra tam tikras pasipelnymo būdas?“ - domėjosi A.Viskontienė.


Tradiciniame, septintąjį kartą įvykusiame „Šviesoforo“ konkurse šiemet savo kūrybingumą ir žinias pademonstravo daugiau Kretingos rajono pradinukų negu įprastai. Labiausiai sekėsi Marijono Daujoto vidurinės mokyklos komandai.


Jau ketvirtus metus akcijos “Nedelsk” organizatoriai Lietuvos vaikams padeda pasveikinti savo motinas. Šiais metais yra paruošta 25 tūkst. atvirukų “Mamyte, saugok save”. Šiais atvirukais vaikai, ragindami motinas pasitikrinti sveikatą, pasveikins tas moteris, kurios gyvena miestuose, į katruos atvažiuos “Rožinio kaspino” autobusėlis. Šių metų maršrutas apims beveik 250 vietovių.

Mūsų rajone prie raginimo motinoms pasirūpinti savimi prisidės Kurmaičių pradinės mokyklos bei Vaikų ugdymo centro auklėtiniai.

Kretingoje “Rožinio kaspino” autobusėlis su onkologų bei “Nedelsk” koordinatorių komanda viešės: gegužės 25 d. – Kretingoje, prie Žiemos sodo – nuo 10 iki 14 val. ir nuo 16 iki 20 val.; gegužės 26 d. – Kurmaičiuose, prie ambulatorijos, – nuo 9 iki 13 val., Vydmantuose, prie ambulatorijos, - nuo 14 iki 18 val.

“P.n.” informacija


Kretingos medikų bendruomenė šią gegužę minės garsios Lietuvos ir Kretingos rajono gydytojos pediatrės, jau anapilin iškeliavusios Aleksandros Krikščiūnienės 100-ąjį gimimo jubiliejų.

Šimtas metų A.Krikščiūnienei būtų sukakę gegužės 12 dieną. Prisimindami šviesaus atminimo savo buvusią vadovę ir kolegę, Kretingos ligoninės vaikų gydytojai sekmadienio pavakare aplankys jos kapą naujosiose miesto kapinėse. Po to, prisimindamos bendras darbines vizitacijas, kavinukėje jos pasidalins praeities įspūdžiais, sklaidys nuotraukų albumus.

A.Krikščiūnienė buvo pirmoji Kretingos rajono ligoninės, kuriai priklausė Palanga ir Šventoji, pediatrė. Dirbti į Kretingą ji atvyko 1940 m.: čia įkūrė vaikų konsultaciją, pieno mišinių virtuvę. 1944 m. Kretingos ligoninėje buvo atidarytas Vaikų skyrius, A.Krikščiūnienė tapo jo vedėja. Šias pareigas ji ėjo ligi 1975 m. Vėliau, ligi mirties 1981 m., ji dirbo vaikų gydytoja.

Plačiau A.Krikščiūnienės jubiliejų Kretingos ligoninės medikai paminės gegužės 22 dieną, per šios gydymo įstaigos 90-mečio šventę.

„P.n.“ informacija


Aštuntus savo veiklos metus skaičiuojantis Kretingos dienos veiklos centras nebetalpina visų norinčių jį lankyti neįgalių suaugusių žmonių. „Pagaliau lūžo dešimtmečius gyvavę stereotipai, kad neįgalųjį artimieji atiduoda lyg į kokį sovietmečio internatą. Iš uždaros bendravimo aplinkos pas mus atėję žmonės išsiskleidžia lyg gėlės“, - kalbėjo Dienos veiklos centro direktorė Birutė Viskontienė.


Patyręs du širdies infarktus, plaučių operaciją, diabetu sergantis kretingiškis 64 metų Aleksandras Astaševskis įsitikinęs: infarktas atsėlina pamažu, po truputį, ir to priežastis – savęs nesaugojimas.


Kuo anksčiau reikėtų pastebėti vaikų kalbos ir komunikacijos sutrikimus, atsirandančius dėl nejudraus liežuvio, netinkamo dantų sukandimo, mikčiojimą: tada specialisto pagalba yra efektyvesnė. „Kai kuriuos sutrikimus vaikai išauga. Kitus galima jei ne panaikinti, tai bent sumažinti. Logopedo pagalbos prireikia ir suaugusiems – po insulto, traumų, avarijų“, - sakė Grūšlaukės pagrindinės mokyklos vyriausiasis spec. pedagogas–logopedas Stanislovas Lukoševičius.


Laboratorijos nuo šulinių nutolo

  • Audra VENCKUVIENĖ
  • Sveikata

Specialistai rekomenduoja kartą per metus pasitikrinti šachtinio šulinio vandens, kurį naudoja maistui, švarą. Dėl šios, iš savo kišenės mokamos, procedūros kaimo žmogus važiuoja į apskrities centrą net tris kartus.


Rytoj, gegužės 9 dieną, 12 val. Pranciškonų gimnazijos salėje Kretingos anoniminių alkoholikų (AA) grupės „Vilties slenkstis“ nariai, jų šeimos, draugai paminės bendruomenės veiklos 9 metų sukaktį.


Meksikoje prasidėjęs ir po kitas šalis paplitęs kiaulių gripas pasaulyje pasėjo paniką: pasirodė informacijos, kad planetai gresia pandemija, kurios metu gali mirti 7 milijonai žmonių. Meksikoje ir JAV nuo, kaip spėjama, kiaulių gripo, jau mirė keli šimtai žmonių. Ligos atvejų pastebėta Ispanijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, Airijoje ir kitose šalyse. Pašnekovų klausėme:

Danutė Kripienė:

- Negali. Girdėjau, kad užsikrėsti ta liga valgant kiaulieną – neįmanoma. O ir taip mažai tokios mėsos tevalgau. Dažniau gaminu daržovių, vištienos patiekalus, verdu košes. Kiaulių gripu žmogus užsikrečia nuo žmogaus. Bet vėlgi – pas mus nėra jokių didelių susibūrimų. Aš – pensininkė, mažai išeinu į viešumą, tad kiaulių gripo nebijau.

Stasys Pikturna:

- Nemanau, kad Lietuvai, tuo labiau - Kretingos rajonui grėstų kiaulių gripas. Esame per toli nuo šios ligos protrūkio židinių. Jokių saugumo priemonių nesiėmiau, bet informaciją apie ligos plitimą, eigą seku. Tačiau pasaulio žinios manęs negąsdina.

Juozas Gadeikis:

- Nežinau visų smulkmenų apie šią ligą, tačiau esu įsitikinęs, kad mūsų rajonui ji negresia. Visų pirma, kiaulių ūkių kaip ir nebelikę, tad bent jau šiuo keliu gripas nepasklis. Tačiau reikėtų imtis saugumo priemonių, įleidžiant į šalį iš užsienio grįžtančius tautiečius ar užsieniečius. Visi Lietuvos sieną norintys kirsti žmonės turėtų būti patikrinti, ar nėra ligos nešiotojai.

Laikinai Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pareigas einančio Zigmanto Lekavičiaus komentaras:

- Visoje šalyje padėtis kol kas rami ir baimintis nereikėtų. Kretingos rajone nėra didelių kiaulių ūkių koncentracijos. Yra tik dvi vietos, kuriose auginama daugiau kiaulių, tačiau jos šeriamos vietoje pagamintu pašaru, kiaulės negauna įvežtinio ėdalo. Užsikrėsti kiaulių gripu valgant kiaulieną – neįmanoma, nes kaitinant mėsą visos bakterijos ir virusai žūva. Užsikrėsti galima kontaktuojant su kiaulių gripu sergančiu žmogumi. Lietuvoje padėtis yra valdoma, nuolat gauname informaciją ir ją skleidžiame. Neseniai visi vyriausieji veterinarijos gydytojai buvo išvykę į seminarą Rietave, kur buvome apmokyti, kaip elgtis, pastebėjus ligos atvejus. Pasaulyje kiaulių gripo plitimas jau slūgsta. Tačiau reikėtų sekti informaciją ir saugotis. Kiaulių gripo požymiai yra lygiai tokie patys, kaip ir paprasčiausio gripo: sloga, skaudanti gerklė, kosulys, pakilusi temperatūra. Tik kiaulių gripas prasideda ūmiau. Specialistai pataria: jei žmogus pabuvojo užkrėstoje aplinkoje arba turėjo kontaktą su sergančiu žmogumi ir pajautė į gripą panašius simptomus, skubiai reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Virusui nustatyti imamas nosies ar gerklės išskyrų mėginys, daromi tepinėliai.

Manoma, kad žmonėms gripą gali sukelti „naujo tipo“ gripo virusas, kurio patogeniškumas kiaulėms nėra patvirtintas. Oficialių duomenų, kad žmonės gali užsikrėsti kiaulių gripu, nėra. Gripo viruso padermė, turinti kelių virusų genetinių savybių, pasaulyje nustatyta pirmą kartą.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Nepatvirtino Kretingos muziejaus tarybos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra

Kretingos rajono taryba praėjusiame posėdyje nepatvirtino Kretingos muziejaus tarybos bei jos nuostatų.


Šią savaitę išsidalinę naujas komandos aprangas Kretingos policijos sporto klubo „Granitas“ nariai vėl dalyvauja varžybose.


“Mūsų gimnastės pasirodė išties puikiai”, - savo auklėtines pagyrė Jurgio Pabrėžos gimnazijos kūno kultūros mokytoja Laima Idė, kurios treniruojamos mergaitės Lietuvos mokinių olimpinio festivalio gimnastikos finalinėse varžybose užėmė II v.


Priėmė iššūkį iki galo

  • Audra VENCKUVIENĖ
  • Sportas

Kretingiškis maratono bėgikas Petras Silkinas gegužės 2-3 dienomis Bergame (Italija) įvykusiose 24 valandų bėgimo VII pasaulio iššūkio varžybose bei XVI Europos čempionate iš lietuvių pasirodė geriausiai. Jis nubėgo 162 km 607 m ir tarp 206 dalyvių, atstovavusių 28 pasaulio šalims, užėmė 128 vietą. 68-uosius metus einantis kretingiškis buvo vyriausias varžybų dalyvis.


Baigėsi rajono tinklinio pirmenybės. Pirmą kartą komandos žaidė dviem ratais, ir kiekviena komanda sužaidė po 10 rungtynių.


Kai žydi visi metų laikai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės

Kretingiškio pareigūno 42 metų Rimanto Kontenio sodyboje, vos 3 arų plote auga 200 augalų rūšių. Vienas kitą pakeisdami jie žydi visais metų laikais. “Augalai parinkti ir suderinti taip, kad sodyboje būtinai kuris nors iš jų žydėtų kiekvieną mėnesį”, - aprodydamas per 15 metų išaugintą augalų kolekciją pasakojo R.Kontenis.


Gyvenimas švenčiamas kasdien

  • Audra VENCKUVIENĖ
  • Mūsų žmonės

Deimantines vestuves ką tik atšventę kūlupėniškiai Salomėja ir Stasys Lubiai džiaugiasi kiekviena šeimyninio gyvenimo diena ir dideliais turtais, tačiau turtas šiai sutuoktinių porai – ne pinigai ir ne daiktai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas