Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

10 metų – su euru. Ar vis dar prisimenate litą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(324) 2009-04-03

Lūšnynas turtuolių pašonėje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kai buvo privatizuojamos žemės aplink vištininką, „gudručiai“ sugebėjo Angeliną Galdikienę išmesti už borto. Taip moteris su neįgaliu vyru ir šiandien tebegyvena tarp dangaus ir žemės – dokumentuose nebeegzistuojančioje lūšnoje, kurią bet kurią dieną gali nugriauti dabartiniai žemės savininkai.

Kas įsitikinęs, kad tik Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse akis bado milijonierių pilių ir vargetų lūšnynų kontrastai, tas turėtų pabuvoti viename iš prestižiškiausių Kretingos kvartalų prie trečiojo tvenkinio. Naujakurių pavadintoje Bajorų gatvėje, įsispraudusi tarp modernių namų, į žemę smenga griuvena, padvariškių vadinama vištininku.

Lūšnoje, kurioje nėra nei vandens, nei elektros, su neįgaliu vyru jau 25-erius metus gyvena Angelina Galdikienė.

Žemė yra - namo nėra

„Dirbau kaimo paštininke ir gavau butą pokario vištų ir ančių fermoje. Fermą pavertė gyvenamuoju namu ir įkurdino jame 11 šeimų. Žmonės, kurie dirbo ūkyje, vėliau gavo butus. Man neskyrė, nes nei vyras, nei aš nedirbome ūkyje. Abu fermos galus nugriovė, liko tik pats jos vidurys – mano butas“, - pasakojo 53-jų A.Galdikienė.

Kai keitėsi valdžios, anot jos, ūkio ponai išsidalijo ir privatizavo sklypus aplink vištininką. Taip atsitiko ir su jos namais. Kai kurie jų tuos sklypus perpardavė, pasikeitė jų šeimininkai.

Šiandien lūšna yra lyg pakibusi ore: A.Galdikienė nėra jos šeimininkė, o žemė priklauso kitiems asmenims. Kol sklypo savininkai su buldozeriu vištininko nenugriovė, jame ir glaudžiasi A.Galdikienė su neįgaliu vyru.

Moteris nebegali dirbti, nes trečią insultą patyrusiam jos 70–mečiui vyrui Vincentui reikalinga nuolatinė priežiūra. A.Galdikienė dabar tvarko dokumentus jo slaugai. Vyras beveik nesikelia iš patalo. „Visą gyvenimą dirbo, ir net šuniško gyvenimo nenusipelno. Kaimynų šunys geresnėmis sąlygomis gyvena“, - piktinosi moteris.

Pro lūšnos plyšius švilpia vėjas, sijos ir grindys – išpuvę ir įgriuvę. Nuo sienų srūva vanduo. Elektra už įsiskolinimą buvo išjungta dar prieš kelerius metus. Jos iš naujo nebeprijungia, nes moteris nėra šio sklypo savininkė.

Buvęs vištininko šulinys pakliuvo į kaimynų sklypo ribas, taip A.Galdikienės šeima neteko ir vandens. Vandenį moteris nešasi iš daugiabučio. Vasarą skalbiasi tvenkinyje.


Janina Petkutienė:

- Niekada akivaizdžiai nesu susidūrusi su pažeidėjais. Jei taip nutiktų – būtinai paskambinčiau. Esu kovotoja – nebijočiau sunkumų ar liudijimo. Net kai gatvėje pamatau besimušančius vaikus, būtinai sudrausminu. Šiukšlintojai taip pat yra pažeidėjai, tik gaila, kad yra mažai informacijos, kam apie tokius pranešti.

Dainius Jurkaitis:

- Žiūrint, koks pažeidimas. Jei pamatyčiau kokį girtą šlitinėjantį žmogų, vargu, ar praneščiau. Tačiau jei avarija, kitas koks rimtas įvykis – skambinčiau nedelsdamas. Esam per daug abejingi, teisinamės, kad nežinome, kaip pranešti. Bet kokiu atveju skambinčiau į policiją – manau, pareigūnai nukreiptų ten, kur reiki

Eimantas Lukauskas:

- Praneščiau. Tačiau man nėra tekę to daryti ir, tikiuosi, neteks. Žinau tik policijos telefoną. Kartais nereikia net ir policijos. Pavyzdžiui, jei mokykloje mušasi vaikai, reiktų pasakyti auklėtojai arba socialinei pedagogei. Mokykloje per civilinės saugos pamokas mus moko, kur kokiu atveju kreiptis.

Monika Kuksienė:

- Nėra tekę to daryti. Tačiau kai gyvenau bute, esu kalbėjusi su policininkais, kaip įvykio liudininkė. Nenumoju ranka į pažeidėjus. Jei kiekvienas būtume pilietiški, neturėtume tokios piktos ir abejingos visuomenės.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Savivaldybė remia pažangius studentus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos rajono savivaldybė paremia pažangiai besimokančius studentus iš vargingų šeimų, sykį per mokslo metus jiems skirdama pašalpą - po 650 Lt. Šiam pusmečiui jau yra pateikti 35 studentų prašymai, tačiau iš jų bus patenkintas tik 21.


Gatves valyti pradėjo anksčiau

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Aktualijos

Komunalininkai Kretingoje anksčiau negu įprasta pradėjo šluoti kelius. Iki šv. Velykų darbininkai ketina nuvalyti visas išasfaltuotas Kretingos gatves.


Jėgas sugrąžina žolynai

  • Audra VENCKUVIENĖ
  • Sveikata

Pavasarį įprasta gerti daugiau vitaminų, griebiamasi net injekcijų. Tačiau po žiemos nusilpusioms jėgoms atgauti bei ligoms gydyti yra ir kitas kelias, beveik nieko nekainuojantis. Juo turguje vaistažolėmis prekiaujanti 61-erių metų Ėgliškių gyventoja Onutė Jurgutienė pradėjo eiti prispausta sunkių ligų.


Gydytojai pastebi, kad ne visi namiškiai rūpinasi ligoninėn patekusiu artimuoju. Dalis jų sergantįjį tiesiog pamiršta: ne tik nelanko ligoninėje, bet, ir šiam pasveikus, nebepriima į savo namus.


Pastaunyko poilsiavietė – klampus purvynas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Pernai prie Akmenos, anapus lurdo, buvo pradėta rauti medžius ir kasti sankasas, - čia pradėta kurti naują miesto rekreacinę zoną. Deja, pernai pritrūko pinigų ją užbaigti, ir ši vietovė per žiemą prariogsojo lyg didžiulis purvynas. Nėra aišku, ar pavyks šią poilsio zoną užbaigti ir šiemet.


Specialistai teigia, kad judėti žmogui yra būtina: mankštinantis galima išvengti daugelio ligų. Vieniems mankšta – rytinis pabėgiojimas, kitas neįsivaizduoja dienos be poros valandų sporto salėje, kitam užtenka kelių minučių tempimo pratimų. Tačiau šiuolaikinio gyvenimo tempas toks spartus, kad neretai žmonės neberanda laiko ne tik mankštai, bet ir trumpam pasivaikščiojimui gryname ore. Todėl pašnekovų klausėme:

Julija Prižginaitė:

- Šiuo metu ne. Bet pavasarėjant jau norisi pajudėti. Kadangi esu mokinė, mokykloje turiu dvi savaitines kūno kultūros pamokas. Per jas pasportuoju, stengiuosi daugiau vaikščioti – tai leidžia ir pagerėję orai. Mankšta man visų pirma susijusi su sveikata. Ir, žinoma, tai būdas pagerinti kūno formas. Tai aktualu ne tik merginoms, bet ir vaikinams – juk jie nori būti raumeningi. Norint mankštintis visai nebūtina eiti į brangius sporto klubus: kuo puikiausiai mankštą galima daryti ir namuose.

Zigmantas Šidlauskis:

- Ne. Rytą ir taip anksti keliuosi, po parą budžiu darbe. Bet aš manau, kad mankšta – tai nebūtinai kelios valandos pratimų ir darbo su svarmenimis. Užtenka kelias minutes pajudėti, pagyvinti kraujo apytaką – ir tai jau yra mankšta. Pats darbe esu pastebėjęs: jei esu mieguistas, strykteliu, pajudinu rankas, kojas, rankomis patrinu galvą – tuoj visi miegai išsilaksto. Rimtesnė mankšta galbūt labiau reikalinga tiems, kurie turi antsvorio – tuomet dietų vien nepakanka, reikia ir judėti.

Vilma Tarakanovienė:

- Ne. Laiko nėra. Bet visiškai sutinku, kad mankšta yra labai svarbus dalykas, jei nori būti sveikas. Žmogus turėtų sportuoti ar bent daryti mankštą nuo mažų dienų iki senatvės – tada gera sveikata yra garantuota. Daug pastangų iš tiesų nereikia. Mano nuomone, mankšta yra ir tai, jei išeini pasivaikščioti, išvažiuoji į gamtą, išsimaudai upėje, pajudi, pakvėpuoji grynu oru. Tik visam tam reikia laiko ir, žinoma, valios.

Aleksandros Jonelienės, Kretingos ligoninės kineziterapeutės, komentaras:

- Kiekvienas žmogus pagal savo galimybes turėtų mankštintis, judėti. Tačiau mankšta yra labai individualus dalykas, ir mankštos būdą, pratimus reikėtų rinktis labai atsakingai – kad nepakenktume savo organizmui. Kiekviename gyvenimo tarpsnyje laikas, kurį reikia skirti mankštai, yra skirtingas. Pavyzdžiui, paaugliams, kuo daugiau judėjimo - tuo geriau. Tačiau tai, kiek žmogus gali skirti laiko mankštai, priklauso ir nuo jo fizinio pasirengimo, sveikatos būklės. Kiekvienas turi žinoti savo ligas, kas galima, o ko – ne. Neteisinga manyti, kad senatvėje sportuoti nebereikia. Pensinio amžiaus žmonėms mankštintis ne tik reikia, bet ir būtina. Bet vėlgi - reikia elgtis labai atsakingai, nepervertinti savo jėgų ir nevengti pasitarti su specialistais. Mankštos laikas – taip pat individualus. Kiekvienas pasirenka jam patogiausią – rytą, vakarą. Jėgos pratimus patariama daryti pirmoje dienos pusėje, tempimo – antroje. Patarčiau gerai pagalvoti, prieš einant į sporto klubą: nereikia persistengi kilnojant svarmenis, darant jėgos pratimus. Darant mankštą galima ne tik sau padėti, bet ir pakenkti.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Himno sukurti nepavyko

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Kultūra

Kretingos rajono savivaldybė iki gegužės 15 d. pratęsė himno Kretingai konkursą, nes kovo 24 d. konkursui pateiktus kūrinius įvertinusi komisija pripažino, jog nė vienas iš 8 kūrinių neatitinka himno reikalavimų.


Vogti trys keturračiai motociklai ir du motociklai dviem ratais buvo laikomi išnuomotame garaže Rūdaičių kaime. Tai savaitgalį išsiaiškino Klaipėdos policijos Organizuotų nusikaltimų biuro ir Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai.

Motociklų vagys išsinuomojo vieną garažų, esančių netoli Malūno gatvės už daugiabučių.

Kaip patvirtino Palangos miesto policijos komisariato atstovė Erika Kliaugienė, pirmadienio vakarą buvo sulaikyti keturi motociklus vogę ir juos Rūdaičiuose slėpę asmenys. Visi jie – palangiškiai, su teisėsauga susidūrę ir anksčiau.

„P.n.“ informacija


Toli nenuvažiavo

  • Teisėtvarka

Ilgapirščiams automobilio reikėjo vienai dienai: balandžio 1 dieną „nuvarę“ 1988 metų laidos rudos spalvos „VW Golf“, kitą dieną jį pametė ne taip toli nuo vagystės vietos.

Palangos gatvės gyventoja L.V. kreipėsi į policiją po to, kai rytą prie namų neberado automobilio, kuriame signalizacija nebuvo įrengta. Nuo vagysčių nedraustą „VW Golf“ L.V. buvo įvertinusi 2 tūkst. Lt.

Vakar L.V. pasiekė gera žinia – policijos pareigūnai jai grąžins automobilį, kurį jie rado netoliese, tame pačiame vadinamajame lapyno rajone. „VW Golf“ buvo apgadintas: išdaužtas galinis langas – matyt, pro jį vagis pateko į vidų. Kadangi automobilis buvo užvestas sujungiant laidus, nukentėjo po vairu esanti apdaila. Išplėštas buvo ir magnetofonas, tačiau jis nepavogtas.

Policija įvykį tiria.

„P.n.“ informacija


Už naminę - 4 tūkstančiai litų

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Teisėtvarka

„Ne iš gero gyvenimo“, - antradienį teisme teisinosi 34 metų erlėniškis Jonas Toliušis. Vyras į kaltinamųjų suolą pateko po to, kai pernai spalį policijos pareigūnai jį nutvėrė beverdantį degtinę.


Švenčia moralinę pergalę

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Teisėtvarka

Konkurso užimti Kretingos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo vietą nelaimėjęs Evaldas Jankauskas “Pajūrio naujienoms” pranešė, jog švenčia moralinę pergalę prieš konkurso organizatorius, nes du teismai - Klaipėdos apygardos administracinis ir Lietuvos vyriausiasis administracinis - patvirtino tą pačią nutartį: 2007 m. spalio 31 d. vykusio konkurso rezultatus pripažinti negaliojančiais ir konkursą pradėti iš naujo.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA.

Į policiją kreipėsi kretingiškis A.K., kuris teigė, jog 2002 metų lapkritį buvo praradęs savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jais pasinaudojo nenustatytas asmuo ir iš bendrovės „Omnitel“ pasiėmė dvi telefono SIM korteles. Dėl to bendrovė „Omnitel“ iš A.K. reikalauja atlyginti susidariusią 565 Lt skolą. Įvykis tiriamas.

SKAUDALIŲ k. A.B. telefonu pranešė, kad savo kieme rado metalinį daiktą, panašų į sprogmenį. Atvykę Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai nustatė, kad tai artilerijos sviediniai: 37 mm kalibro – 28 vienetai, 57 mm – 5 vienetai ir vienas 76 mm. Sprogmenys išvežti į Kairių poligoną, kur buvo sunaikinti. Žmonės nenukentėjo.

SALANTAI. T.E. pranešė, kad iš nuomojamo buto dingo 770 Lt vertės motorinis pjūklas „Stihl MS 180“. Durys buvo užrakintos, turtas nedraustas, signalizacija neįrengta. Sulaikytas 21 metų įtariamasis salantiškis P.K. Jis uždarytas į areštinę.

VYDMANTAI. Bendrovės direktorius A.B. pranešė, kad pro išimtą langą buvo įsibrauta į bendrovės nuomojamas patalpas, iš kurių dingo 199 gipso plokštės. Padaryta 5 tūkst. 838 Lt žala.

Parengė Dovilė SIMAITYTĖ


Žvyro karjeras Nausėduose – kaip Gordijaus mazgas

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Kaimo bendruomenėse

Nausėdų kaimo bendruomenės „Darbos vingis“ taryba trečiadienio popietę susėsti prie vieno stalo ir aptarti kaimo problemas pakvietė seniūną Edvardą Stalmoką, rajono tarybos narį Juozą Pelionį, Vietos veiklos grupės pirmininkę Bronę Buivydienę. Bet prabilus bendrovės „Alveta“ savininkui Juozui Motijauskui, susitikimas virto žodžių karu – rudenį jau gvildenta problema dėl Nausėduose esančio žvyro karjero neišspręsta iki šiol.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas