Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

10 metų – su euru. Ar vis dar prisimenate litą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(308) 2009-02-06

Krizė žmonėms ketina palikti tik grožį

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Pirmas puslapis
Kavinės „Rūsys“ savininkas Robertas Grigola įsitikinęs, kad atėjus sunkmečiui, kai kavinės – beveik tuščios, nevalia kelti paslaugų kainų, o paslaugų kokybę reikia nuolat gerinti.

Žodis „krizė“ jau peržengė tik teorinių spėliojimų apie gresiančius sunkumus ribą ir parodė tikrąsias grėsmes: darbo biržose driekiasi bedarbių eilės, duris užveria ne vienerius metus gyvavusios įmonės, lėtėja gamyba. Dar daugiau – ekonominė krizė iš daugelio žmonių atėmė ir paskutines pramogas bei malonumus.

Tikimasi šviesesnio rytojaus

Dar rudenį Kretingos miesto kavinėse arbatos buvo galima išgerti kad ir dešimtą valandą vakaro. Dabar gi daugelyje jų muzika nutyla aštuntą.

Sekmadienį sugalvojus pavalgyti šventinius pietus, taip pat nėra didelio pasirinkimo: kavinėms savaitgalį dirbti nebeapsimoka.

Kavinės „Rūsys“ savininkas Robertas Grigola tokią situaciją aiškina paprastai: griūvant vienai sistemai, byra ir kitos.

„Dėl ekonominių priežasčių sustojo dauguma statybų. Joms nebevykstant, nebereikalingi ir darbuotojai. Juos atleidžia. Vadinasi, didėjantis nedarbas griauna ir pramogų sistemą. Juk bedarbis žmogus, kuriam nuo šiol reikia labai atidžiai susiskaičiuoti savo išlaidas, pirmiausia apribos savo pramogas. Todėl visose kavinėse klientų tikrai sumažėjo. Atsitinka taip, kad kavinėse sukuriama gera paslaugų kokybė, tačiau nėra kam jos pateikti“, - sakė R.Grigola.

Pasak verslininko, esant krizei, savo veiklą tenka derinti prie naujos situacijos: dar labiau gerinti paslaugų kokybę, mažinti kainas, sugalvoti naujovių ir stengtis prisivilioti klientų.

„Kavinės, barai, restoranai išsilaiko iš lankytojų. Kad ir kokia krizė siaustų, turime stengtis dėl lankytojo ir dirbti jo naudai: nesiteisinti dėl brangstančių produktų, augančių mokesčių ir ne kelti kainas, o jas mažinti. Žmonių atlyginimai mažėja, taigi pramogos taip pat turėtų pigti. „Rūsyje“ anksčiau už muzikinius vakarus lankytojai turėdavo susimokėti, dabar įėjimas į kavinę – nemokamas. Dar labiau ištobulinome pobūvių paslaugą – kad klientai galėtų surengti savo šventę pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Krizės metu vienintelė išeitis – analizuoti situaciją ir stengtis joje išlikti“, - kalbėjo R.Grigola.

Jo nuomone, klaidinga trumpinti kavinės darbo laiką ar sumažinti atlyginimus darbuotojams: tokios smulkmenos nuo krizės neišgelbės. Verslininkas įsitikinęs, kad surinktą gerą komandą reikia išlaikyti ir skatinti.

„Šiuo metu kiekvienas lankytojas yra brangus. Todėl ir ateityje ketiname juos stebinti ir pamaloninti staigmenomis: atėjus pavasariui rengsime nemokamus koncertus, kviesime žinomus dainininkus ir už šias pramogas iš savo lankytojų užmokesčio neprašysime“, - sakė R.Grigola.

Verslininkas įsitikinęs, kad atėjęs sunkmetis yra tik laikinas dalykas ir šį laikotarpį tereikia išgyventi.


Kęstutis Mačiulis:

- Šiltos dienos, parskrendantys paukščiai, žaluma aplinkui. Visa tai beregint pagerina nuotaiką ir gyventi pasidaro smagiau. Laimei reikia paprastų dalykų, o ne aukso puodo. Ir kas, jei jį turėčiau – labiau laimingas nebūčiau. Atvirkščiai - tik ir galvok, kur teisingai pinigus dėti, saugok, kad neapvogtų. Geriau pabūti gamtoje, santarvėje – tada žmogus esi išties laimingas.

Valdas Šalminas:

- Viską turiu – vaikų, anūkų, sveikatos. Tačiau laimės per daug nebūna. Reikia gero uždarbio, kad netrūktų darbo, kad sveikatos visuomet būtų. Jos taip pat per daug nebūna ir jos žmogui reikia nepriklausomai, laimingas jis ar nelabai. Be to, būčiau laimingesnis, jei Vyriausybė pradėtų rūpintis žmonėmis ir gelbėtų savo tautą.

Regina Giedraitienė:

- Esu visiškai laiminga, nes turiu gražią šeimą, gerus draugus, mane tenkina aplinka, kurioje gyvenu. Tačiau turiu vieną svajonę: kad mūsų šalyje būtų daugiau teisybės. Tai reiškia, kad noriu, jog politikai pagaliau liautųsi rūpintis vien savimi ir nebeskriaustų žmonių savo neteisingais sprendimais. Jei tik teisybės būtų daugiau, daugeliui žmonių pagerėtų gyvenimas.

Jovita Balsevičienė:

- Laimės man netrūksta. Esu labai laiminga, nes turiu vaikus, šeimą, tėvus. Laimės man suteikia bendravimas su jais, buvimas kartu. Sveikata nesiskundžiu, man patinka gyventi Kretingoje, turiu draugų. Tiesiog nėra priežasčių jaustis nelaimingai. Suprantu, kad turiu išties daug, tad negaliu ir nesinori skųstis bei dejuoti.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


Įmonė „Regitra“ gyventojams primena, kad Lietuvoje registruojant iš užsienio parsigabentas naudotas transporto priemones, reikės pateikti ne tik jų įsigijimo, bet ir ankstesnės registracijos dokumentus. Registruojant užsienio šalyje pirktą transporto priemonę, reikia pateikti toje šalyje išduotą techninių apžiūrų kortelę arba išrašą iš tos šalies transporto priemonių registro. Transporto priemonės, kurios neturi ankstesnės registracijos dokumentų, Lietuvoje neregistruojamos.

Per 2008 metus Lietuvoje buvo įregistruota 153 tūkst. 900 iš užsienio įvežtų naudotų ir 22 tūkst. naujų automobilių.


Pomėgis tapyti praverčia darbe

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Švietimas

Kurmaičių pagrindinės mokyklos mokytoja kretingiškė Danguolė Slavinskienė laisvalaikiu mėgsta tapyti. Mėgstamiausia tema – peizažai.


„Viešpatie, nė pati nežinau, kodėl pasisekė šimto sulaukti“, - sakė lovoje pasodinta senolė. Anot kartu gyvenančios jos dukters Teresės Narmontienės, jau maždaug dveji metai, kai nuo akių pasitraukė šviesa, o kalbinama prašo klausti garsiau. Nugobusi motinai skarą, parodė tvarkingai supintas kasas. Plaukai buvę gražūs, ilgi, iš prigimties garbanoti.


Nuo Parkinsono ligos ginasi siuvinėdama

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Kretingiškei Marijonai Jurkienei prieš 15 metų gydytojai diagnozavo Parkinsono ligą. Moteris turi sunkią negalią: nuo pusiaujo beveik nejausdama kojų, ji vos bevaikšto, drebančios rankos nebenulaiko daiktų. M.Jurkienės sveikatą paveikė ir įgimta širdies yda bei venų nepakankamumas. Tačiau ligų įkalinta 73-jų moteris nuo vienatvės ir negalės ginasi kryželiu siuvinėdama paveikslus.


Pirtis - atgaiva kūnui ir sielai

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Sveikata

Kretingiškė Genutė Gečienė pirtį pamėgo dar jaunystėje. Šiandien be pirties ji savo gyvenimo nebeįsivaizduoja.


Seminaro, kurį E.Karmaza surengė Kretingos rajono socialiniams darbuotojams bei pedagogams, metu buvo atliktas jų tolerancijos patikrinimo eksperimentas. Dalyvių buvo paprašyta įsivaizduoti save esant meru ir apsigyvenus naujame vienaaukščiame daugiabutyje. Tame pačiame name turi būti apgyvendinti: vaikas iš globos namų, alkoholikas, narkomanas, buvęs kalinys, daugiavaikė šeima, homoseksualus vyras, neįgalus vaikas su Dauno sindromu, mokyklos nelankantis vaikas, musulmonas, labai storas žmogus, hiperaktyvus vaikas, AIDS sergantis žmogus, direktorius ir elgeta.


Iškalbingos ir viliojančios reklamos siūlo vaistų turbūt nuo beveik visų žmogaus negalavimų. Viskas pateikta taip aiškiai ir suprantamai, kad, atrodo, gali būti pats sau gydytojas - kam ta reklamose primygtinai siūloma gydytojo ar vaistininko konsultacija? Tačiau ji siūloma ne be reikalo – tik gydytojas arba vaistininkas gali nustatyti, ar vaistas tinkamas konkrečiu paciento atveju, ar jis nepakenks ir neturės šalutinio poveikio. Todėl pašnekovų klausėme:

Rimgaudas Strazdas:

- Beveik kiekvieną mėnesį einu pas savo gydytoją, kad jis man išrašytų paskirtų vaistų receptą. Jei užpuola koks menkas negalavimas, patarimo dėl vaistų paprašau ir vaistininko: juk jis savo darbą išmano ir yra baigęs atitinkamus mokslus, kaip ir gydytojas. Vis dėlto, jei turi kokią ligą, geriau nerizikuoti ir sau pačiam gydytoju nebūti.

Antanas Martinkus:

- Jei atvirai, vos ne pirmąkart lankausi pas gydytoją: susitrenkiau šoną dėl tų nelemtų slidžių kelių. O šiaip nesergu, tad nelabai turėčiau apie ką konsultuotis su gydytoju ar vaistininku. Štai žmona su jais konsultuojasi dažnai, nes yra linkusi sirgti. Aš neprisimenu, kad kada būčiau peršalęs. Esam penki broliai, užaugom miško apsupty ir nė vienas niekuomet nesergam. Manau, jokios paslapties čia nėra – tiesiog prigimimas.

Laimutė Skliuderienė:

- Dėl gydymo ir vaistų tariuosi tik su savo gydytoju. Ir dabar skubu pas savo daktarą. Vaistininkai taip pat išmano savo darbą, tačiau jei sergi rimta liga, konsultacija pas gydytoją yra neišvengiama. Kita vertus, peršalus arba jei skauda galvą, pats žinai, kokių vaistų reikia, todėl nei gydytojo, nei vaistininko patarimas nelabai ir reikalingas. Tačiau visais kitais atvejais aš tariuosi su gydytoju.

Liudos Barkauskienės, vaistinės „Esra“ vedėjos, komentaras:

- Žmonės su vaistininku tariasi labai dažnai. Ypač, jei reikia greitos pagalbos, o pas gydytoją patekti skubiai – neįmanoma: pavyzdžiui, staigiai peršalus, nesmarkiai susižeidus, sutrikus virškinimui.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pacientas neturi recepto, tačiau skubiai prašo receptinio vaisto. Tarkim, įvyko nelaimė, žmogui reikia raminančiųjų vaistų, tačiau gydytojas nedirba arba patekti pas jį – didelė eilė. Tada vėl prireikia vaistininko patarimo – receptinio vaisto negalima parduoti, tačiau ieškome alternatyvos, panašaus poveikio vaistų, kurie nėra tokie stiprūs ir kuriems nereikia recepto.

Tačiau kad ir kaip gerai vaistininkas išmano savo darbą, būna atvejų, kad jis savo patarimais padėti negali. Atvirkščiai, belieka tik primygtinai siųsti pacientą pas gydytoją. Pavyzdžiui, kartą užsuko vyras ir paprašė parduoti daug tvarsčių. Kai jis iš po striukės ištraukė ranką, pamačiau, kad tvarstliava visa persisunkusi krauju. Nedelsdama pacientą nusiunčiau pas gydytoją. Jam buvo atsinaujinęs žaizdos kraujavimas.

Jokiu būdu nepatarčiau patiems sau būti gydytojais. Tikrai labai dažnai susiduriu su tokiais pacientais, kurie atėję pasakoja, kad jų, tarkim, kaimynė vartoja tokius ar kitokius vaistus, taigi tokių pačių reikia ir jiems. Su tokiais žmonėmis visuomet stengiuosi pasikalbėti ir paaiškinti, kad šitaip gydytis negalima.

Būna ir taip, kad žmogus atsineša į vaistinę vaistus ir klausia, kam jie skirti. Vadinasi, kažkas neatliko savo darbo ir nepaaiškino. Pacientui vaistinėje ir pas gydytoją reikia paslaugos: net tik vaisto, bet ir paaiškinimo, kaip jį naudoti, koks gali būti šalutinis poveikis ir panašiai.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos dienos veiklos centras jau gyvena būsimo meno festivalio „Muzikinė paukštė“ nuotaikomis. Festivalis įvyks gegužės 14 dieną.

Tai - tradicinis Žemaitijos regiono neįgaliųjų centrų bei mokyklų, kuriose yra integruotos neįgaliųjų klasės, muzikos renginys. Šventėje dalyvaus apie 15 kolektyvų.

Anot Dienos veiklos centro direktorės Birutės Viskontienės, pasirengti festivaliui pagelbės Meno mokykla: „Ji yra vienintelė kultūros oazė, prieinama Kretingos neįgaliesiems: tik joje tėra įrengtas pandusas, kuriuo neįgalieji gali patekti su vežimėliais“.


Dienos šviesą 2 tūkst. 200 egzempliorių tiražu išvydo leidinys “Toks ilgas tuščias suolas giminės…” apie asociacijos “Tremties dienoraštis” kartu su mokyklomis vykdomus projektus. Anot leidinio sudarytojos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kretingos filialo pirmininkės Valerijos Žalienės, maždaug dvylikoje per trejus metus vykdytų projektų dalyvauja trys kartos: mokiniai, jų tėvai ir tremtyje kentėję seneliai. Leidinyje aprašyta 2006 metais įvykusi kretingiškių ekspedicija į Sibirą, Krasnojarsko kraštą „Aš einu senelių, tėvų pramintu kančių taku“.


  • Iš policijos suvestinių

PADVARIŲ kaime gyvenantis 40-metis G.J. pastebėjo, kad atrakinus spyną buvo įsibrauta į jo garažą. Iš ten dingo katerio variklis. Buvo padaryta 4 tūkst. litų žala.

KVECIŲ kaime namą turintis 37 kretingsodiškis D.Š. rado išdaužtą langą. Vagys iš namų išnešė 7 radiatorius, kainavusius 3 tūkst. 500 litų, bei kelias dešimtis metrų elektros kabelio. Turtas buvo apdraustas, name signalizacija neįrengta.

ŠUKĖS kaimo teritorijoje apsivertė tarnybinis policijos automobilis. MITSUBISHI L200 tarnybos metu vairavo uniformuotas blaivus pareigūnas Leonas Butkus. Kartu važiavo ir tuo metu tarnyboje buvusi jo kolegė Jurgita Ruškuvienė. Kelyje Voveraičiai-Šukė iš miško prieš mašiną iššoko šernas. Bandydamas išvengti susidūrimo su laukiniu gyvūnu, L.Butkus stabdė automobilį, kuris dėl slidžios kelio dangos tapo nevaldomas, sukantis kelyje užkliuvo už šlaito ir apsivertė ant stogo į pakelės griovį. Mašinoje buvę pareigūnai nenukentėjo, buvo apgadintas automobilis.

Parengė Diana JOMANTAITĖ


Klaipėdoje įvyko 2009 m. Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionatas ir pirmenybės, kuriose dalyvavo ir Kretingos sportinių šokių šokėjai, vadovaujami Alfonso Mačėno.


Tauragėje įvyko 47-asis Lietuvos asmeninis suaugusiųjų čempionatas. Jame dalyvavo ir trys Kretingos sporto klubo “Žalgiris” atstovai - Edgaras Slušnys, Saulius Šaltmeris ir Arnoldas Slušnys, kuris buvo ir šių varžybų vyriausiasis teisėjas.


Tikslas - patekti tarp stipriausiųjų

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Kretingos vyrų krepšinio komandos “Kretinga” ilgametis treneris Remigijus Malakauskas nepraranda vilties, kad jo vadovaujama komanda pateks tarp stipriausiųjų 16-os Regionų krepšinio lygos komandų. Tačiau tai nulems “Kretingos” pergalės III etape.


“Žaidžiam ir tiek”, - santūriai pergalės džiaugsmu dalinosi čempionių treneris, Darbėnų vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas Rolandas Juknevičius.


Šventos Agotos dieną prekiavo šventinta duona

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose

Vakar, šventos Agotos dieną, po rytmetinių šv.Mišių žmonės suskubo į bendrovės „Klaipėdos duona“ parduotuvę, kur Kretingos katalikų parapijos klebonas Evaldas Darulis tradiciškai pašventino duoną. Bendrovės atstovės simboliškai išdalijo 200 specialiai akcijai iškeptų bandelės dydžio duonos kepalėlių. Pašventinta buvo ir visa vakar parduodama duona.


Valo Akmenos pakrantes

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Naujienos

Komunalininkai jau išvalė dalį Akmenos upės pakrančių. Pusės hektaro teritorijoje ties Žemaitės alėjos ir J. Basanavičiaus gatvės sankryža išretinti pakrantėje nudžiūvę ir išvirtę medžiai, iškirstos nereikalingos atžalos, išgenėti po elektros oro linijomis augantys medžiai.


Kaimo bendruomenės pristatė projektus

  • Audra VENCKUVIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse

Rajono Savivaldybei pateikti 26 kaimo bendruomenių projektai Savivaldybės paramai gauti. Iki vasario 20 dienos projektus speciali komisija įvertins bei parengs pasiūlymus dėl jų finansavimo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas