|
(280) 2008-10-24Įsisenėjęs kaimynų konfliktas baigėsi žmogžudyste
Erlėnų kaimo žmonės sukrėsti: antradienio rytą kaimynų konfliktas dėl nutrūkusių gyvulių baigėsi tragedija. Šiandien į amžinojo poilsio vietą Salantų kapinėse jie palydės Algį Razmų, kuris gruodį būtų pasitikęs 44-ąjį gimtadienį. Velionio artimieji iki šiol negali atsitokėti: vienintelis kaimyno dūris peiliu į širdį A.Razmui buvo lemtingas. Santuokoje išgyvenusi 20 metų našle likusi 37 metų Loreta Razmuvienė neįsivaizduoja, kaip reikės toliau gyventi, ypač kai artimiausias kaimynas – vyro žudikas. Nužudymu įtariamas 71 metų Petras Nekrevičius po apklausos buvo paleistas. „Padvėsė vienas suskis“, - šie kaimyno P.Nekrevičiaus žodžiai, ištarti, kai vyras merdėjo ant L.Razmuvienės kelių, moters atmintyje išliks ilgam. L.Razmuvienė gaivindama purtė vyrą – šis keletą kartų atsikvėpė. A.Razmus mirė greitosios medicinos pagalbos medikams jį guldant į automobilį. Veršius pririšo prie medžio Gyvybės kaina įtariamasis P.Nekrevičius A.Razmui, manoma, atkeršijo už nutrūkusius gyvulius. Rytą Razmai pastebėjo, kad trijų jų veršių grandinių kuolai įkalti į medį, augantį P.Nekrevičiaus žemėje. A.Razmus nepajėgė ištraukti kuolų ir išlaisvinti veršių. Grįžęs namo, jis pasiėmė benzininį pjūklą, kirvį, naujus kuolus – jei senųjų nebeištrauktų, ir su žmona grįžo prie gyvulių. Pasak L.Razmuvienės, tada juos ir užsipuolę kaimynai Nekrevičiai: esą niekas neturi teisės eiti į jų teritoriją ir pjauti jų medžio. L.Razmuvienė pasakojo, kad P.Nekrevičius rankose turėjo metro ilgio geležinį strypą, o jo žmona – ilgą medinį pagalį. „Vyras pjūklu spėjo į medį įpjauti tik centimetrą, kai Nekrevičius per pjūklą trenkė geležiniu strypu. Vyras pjūklą užgesino. Kai mes su vyru sukibę atėmėme geležį, Nekrevičius išsitraukė peilį ir juo smogė vyrui į širdį. Niekas nesitikėjo, kad šitaip baigsis. Galėjo veršius išpjauti, bet ne žmogų“, - kalbėjo našlė.
Kur Kretingoje skiriami pasimatymai?
Priešinasi Socializacijos centrui
Antradienį Salantuose įvyko išplėstinis vietos bendruomenės tarybos posėdis, kuriame buvo aptartos svarbiausios salantiškių problemos. Jos buvo įvardintos per posėdžio išvakarėse pravestą gyventojų, kurie pildė anketas, apklausą.
Bedarbiai pradėjo labiau vertinti darbo vietą
Paradoksas: dėl kylančios ekonominės krizės baubo nedarbas šalyje ėmė sparčiai mažėti. Šiemet spalio 1 dieną nedarbas Lietuvoje buvo 3 proc. (tiek bedarbių tenka šimtui darbingų žmonių). Antrą 2008 m. ketvirtį nedarbas šalyje dar buvo 4,5 proc. arba 0,4 proc. mažiau negu pirmąjį ketvirtį. Kretingos rajone – stabilu: nedarbo rodiklis šių metų pradžioje ir rugsėjį buvo toks pat - 1,45 proc. Taigi Kretingoje vyrauja pats mažiausias nedarbas Lietuvoje.
Į paskutinę kelionę – palaikai iš užsienio
Per paskutiniuosius metus tautiečiams masiškai įsidarbinus užsienyje, padaugėjo ir juos ištinkančių netikėtų mirčių ar nelaimingų atsitikimų. Ne išimtis – ir kretingiškiai. Už mirusiųjų palaikų pargabenimą išlaidas kai kurioms šeimoms kompensuoja rajono Savivaldybė. Pernai kompensacijos išmokėtos dviejų iš užsienio karstuose ir urnose pargabentų kretingiškių artimiesiems, šiemet – vieno.
Užpuoliko auka patyrė stresą
„Per plauką likau gyva“, - sakė septyniolikmetė kretingiškė Giedrė G., kuri iki šiol negali atsigauti po patirto streso. Giedrė ir jos motina Nijolė tikisi, kad visuomenė neliks abejinga ir liudininkai, matę, kaip šeštadienį mergina buvo apiplėšta, atsilieps.
Viename miške – dvi naminės varyklos
Nerėpų kaimo miške vos kelių šimtų metrų atstumu viena nuo kitos veikė dvi naminės degtinės varyklos. Antradienį, gavę anoniminės informacijos, jas aptiko policijos pareigūnai.
Apie eismo įvykio deklaraciją
Patekus į eismo įvykį, ne visada būtina kviesti policijos pareigūnus – kartais užtenka patiems užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ draudimo konsultantės Lolitos Šilianskienės žodžiais, automobilyje vežiotis eismo įvykio deklaraciją būtina lygiai taip pat, kaip ir vaistinėlę bei gesintuvą.
Pieno perpylimo stotis Kretingoje dirba pagal europinius standartus
Bendrovės “Rokiškio sūris” pieno perpylimo stotis Kretingoje veikia jau 8 metus. Šią stotį aptarnauja kretingiškio verslininko Gintaro Stepono įkurta įmonė “Delteka”. “Pamenu – pradėjome nuo 4 tonų pieno per dieną, dabar vidutiniškai per dieną perpilame iki 77 tonų pieno vasarą ir iki 50 tonų žiemos sezonu”, - apie šiandienines įmonės galimybes kalbėjo “Deltekos” vadovas.
Noras žinoti su metais neblėsta
Vilniaus gatvėje gyvenantis kretingiškis Stasys Lygutas jau 18 metų valgo duoną iš pensijos. Tarp pagyvenusių žmonių jis išsiskiria gyvybingumu, tiesia laikysena ir spindinčiomis akimis. Iš jo lūpų negirdėti pensininkams būdingų dejonių, nors vaikšto tomis pačiomis gatvėmis, varsto tų pačių įstaigų duris.
Sovietmečiu – pagerbta, per Nepriklausomybę – pamiršta
Kumpikų kaime, Darbėnų seniūnijoje, gyvenantys Ona ir Vytautas Jonkai užaugino ir į gyvenimą išleido net 13 vaikų - 6 dukteris ir 7 sūnus. Tai – gausiausia šeima Kretingos rajone. Sovietmečiu O.Jonkienė buvo apdovanota pačiu garbingiausiu – Motinos didvyrės – ordinu. Pastaraisiais metais, kai Prezidentas Valdas Adamkus apdovanodavo daugiavaikes motinas, O.Jonkienės tuose sąrašuose nebūdavo.
Gyvenimas kapinių kaimynystėje
Nedidelė, 8 sodybų Kapų gatvė, prasidėjusi J.Jablonskio gatvėje, šliejasi prie evangelikų-liuteronų bei stačiatikių kapinių. Kapų pavadinimas gyvenimą šioje gatvėje gerokai paįvairina.
Dresuoti šunis – darbas ir pomėgis
Trisdešimt trejų pasienio tarnybos pareigūno, kretingiškio Giedriaus Gumuliausko profesija – itin reta. Jis yra šunų dresuotojas arba kinologas. Prieš dvi savaites Giedrius sugrįžo iš Šveicarijoje įvykusio Europos tarnybinių šunų čempionato. Laisvalaikiu G.Gumuliauskas dresuoja ir kretingiškių šunis. Jis yra ir vienas iš Kretingoje steigiamo tarnybinių ir sportinių šunų klubo „Grobis“ iniciatorių.
Senoliai pasakoja legendas
Įpiltiškiui Steponui Viršilui po keleto mėnesių sukaks 80 metų. Savo kaimą – Senąją Įpiltį -savaip garsina kiekvienas, o senolis Steponas yra nepakartojamas legendomis ir asmeninėmis istorijomis, kurių papasakoti niekada neatsisako.
|