Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(274) 2008-10-03

Kalakutas užaugo sėkmingai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
Vilijos ir Vlado Baltuonių fermoje užaugintas kalakutas atiteks tam skaitytojui, kurio moliūgas bus didžiausias .

“Pajūrio naujienų” laikraščio bičiuliai verslininkai Vilija ir Vladas Baltuoniai savo kalakutų fermoje ir šiais metais užaugino kalakutą, kuris tradiciškai dovanojamas už didžiausią skaitytojų užaugintą moliūgą. Prizai moliūgų augintojams bus įteikti rytoj, per Rudens derliaus ir tuo pačiu metu vykstančią Moliūgo šventę.

Pagrindinis prizas – kalakutas – yra auginamas keturis mėnesius. Per tą laiką jis užauga iki 20 ir daugiau kilogramų svorio. “Ar galėtų kalakutas pasiekti moliūgo rekordininko svorį? Tikriausiai, kad ne. Nes kalakuto kojos – per liaunos, kad atlaikytų, tarkim, 60 ar 70 kg svorio, - tiek, kiek užauga laikraščio skaitytojų moliūgai”, - kalbėjo Vilija Baltuonienė.

Pusiau juokais ji sako, kad kalakuto-prizo pjauti nereikėtų: tevaikšto po kiemą ir sliekus terankioja. Juolab, kad tokio dydžio kalakuto orkaitėje neiškepsi – reikia išdarinėti. Mėsa skani, gera, nes kalakuto augimo laikas – trumpas. Kalėdoms gi V.ir V.Baltuonių fermoje kalakutai auginami perpus trumpiau – 2 mėnesius. “Tokie rinkos poreikiai – šeimininkės pageidauja, kad šventinį kalakutą būtų galima iškepti visą, nepjausčius”, - kalbėjo V.Baltuonienė, kuri yra atsakinga už fermoje užaugintų kalakutų realizavimą, prekybą.

Prekybos vietų jau yra įsteigta ne tik Kretingoje, bet ir visoje Žemaitijoje: Kalniškiuose užaugintų kalakutų mėsos ir jos gaminių skonį žino Klaipėdos, Mažeikių, Plungės, Palangos, Telšių, Gargždų pirkėjai, rengiamasi kalakutiena prekiauti Skuode.

“Palyginus, nuo ko pradėjome, išaugome stipriai. Žmonės išmoko ruošti kalakutieną, ir ją paprastai valgo, kaip mes vadiname, išrankesni pirkėjai, nevalgantys kitų rūšių mėsos, - sakė V.Baltuonienė. – Kad išplėstume prekybą Žemaitijos regione, prireikė beveik 3 metų. Pirkėjai – labai skirtingi, tad reikia žinoti jų poreikius: vieni perka išskirtinai filė, kiti nori gabaliuko su riebalu, kas sultiniui perka tik pliką kaulą, o kas – ir su mėsa”.

Verslininkų svajonė – užauginti dar daugiau kalakutų. Bet tam reikia papildomų fermų.

Dabar kalakutai auginami trijose fermose. Vienose jų jau klega 10 tūkst. kalakutų, dar 6 tūkst. jauniklių bus pargabenta iš užsienio – juos augins šv. Kalėdoms.

“Turime tris fermas, 100 ha žemės, tad dalį pašarų gaminamės patys. Tie 100 ha kalakutų fermos neišlaiko, tad tenka pirkti kombinuotuosius pašarus. Šie brangsta, o mėsos labai jau nepabranginsi”, - teigė už gamybinę ūkio dalį atsakingas V.Baltuonis.

Savo ūkyje V.ir V.Baltuoniai baigia įgyvendinti Nitratų direktyvą, dalyvauja Kaimo plėtros priemonių aplinką tausojančioje programoje. Fermos – visiškai mechanizuotos, įrengtas pašarų saugojimo bokštas, iš kurio pašarai patenka į automatines linijas. “Visa tai labai palengvina darbą – nebereikia tampyti maišų, ir samdomas žmogus gali daugiau dėmesio skirti kalakutams, - kalbėjo V.Baltuonis. - Nors fermos mechanizuotos, bet be žmogaus darbo neapsieinama – reikia stebėti, ar girdyklos – pilnos vandens, ar nereikia išvalyti pašarų tiekimo linijų, ar kalakutai nebadauja, kaip jie elgiasi. Džiaugiamės, kad pas mus dirba sąžiningi ir darbštūs žmonės”.

Per kelerius metus išvystę kalakutų ūkį, V.ir V.Baltuoniai teigė, jog valstybė visiškai neremia paukštininkystės. Ir nesant lygybės su kitomis ūkio šakomis, verslininkams tenka pasikliauti tik savo jėgomis.

“Pajūrio naujienų” laikraščio redakcija primena, kad skaitytojų užaugintų moliūgų dar laukiame šiandien. Į šventę, kuri įvyks rytoj, Rotušės aikštėje, moliūgus galima atvežti 8 val.

Šventės metu laikraštį “Pajūrio naujienos” bus galima užsisakyti su žymia nuolaida.


Giedrius Černeckis:

- Žiūrint, kokio dalyko. Planuoju stoti į universitetą studijuoti kūno kultūros. Taigi būsiu mokytojas. Tačiau ne dėl to, kad mane labai trauktų ši specialybė. Tiesiog man labai patinka sportas ir noriu dirbti su juo susijusį darbą. Manau, būsiu kantrus mokytojas, nors kitų dalykų kantriai mokyti nesugebėčiau. Svarbu, kad mokytojas nesikarščiuotų ir būtų draugiškas mokiniams.

Regina Vičiulienė:

- Visą gyvenimą svajojau būti mokytoja. Deja, šios svajonės nepasiekiau, tapau buhaltere. Tačiau dar būdama mokinė svajodavau būti lietuvių kalbos mokytoja. Tada darbas neatrodė nei sunkus, nei varginantis. Juk mokinių, tėvų požiūris į mokytoją buvo visai kitoks – daugiau pagarbos, supratimo. Mokytojo darbas be galo svarbus – jie išugdo išsilavinusius piliečius.

Rimantas Steponavičius:

- Nenorėčiau. Tai – atsakingas darbas, reikalaujantis daug nervų. Vaikai išdykę, neturėčiau kantrybės mokyti. O ir šiaip, dabar mokytojo specialybė dažnai negerbiama, neįvertinama. Pažiūrėjus į mokytojų atlyginimus aišku, kad jų sunkaus ir šaliai svarbaus darbo neįvertina ir valdžia. Kažkokiu būdu reiktų kelti šios specialybės prestižą ir pradėti nuo užmokesčio.

Rima Aršėnienė:

- Nenorėčiau. Net kai buvau maža, nebuvo į galvą šovusi mintis būti mokytoja. Svajojau tapti medike, bet ne mokytoja. Manau, šis darbas, kad ir mažai apmokamas ir nevertinamas mokinių, yra prestižinis. Juk šiais laikais, kai jaunimas toks sudėtingas, ne kiekvienas sugebėtų dirbti mokytoju. Pedagogų nevertina ir valstybė – užtenka žinoti, kokias algas moka pedagogams.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


Kretingiškė Danutė Kripienė skundėsi Tiekėjų gatvėje ties sankryža su Palangos gatve įrengtu greičio mažinimo kalneliu.

„Galima iš proto išeiti: triukšmas nuo 6 val. ryto iki pusiaunakčio. Kai per kalnelius važiuoja sunkiasvorės mašinos, taip bilda, kad neįmanoma užmigti. Be to, mašinos stabčiodamos dūmija. Argi negalima to kalnelio nuimti?“ - klausė D.Kripienė.


Pasaulį krečianti krizė, dėl kurios krinta ir nekilnojamojo turto kainos, kretingiškiams - nė motais. Jie, kaip tikri žemaičiai, užsispyrė ir nemažina parduodamų butų kainų. Šiandieną dviejų kambarių butą Klaipėdoje, Palangoje galima nusipirkti už 200 tūkst. Lt, kai už tokį pat butą Kretingoje prašo 250 tūkst. Lt.


Žinios paneigia mitus apie autizmą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Kretingiškė Bronislava Vaičienė augina autizmu sergančią 19-metę dukterį Eglę. Moteris tvirtino, jog medikai autizmą, kaip vieną sunkiausių asmenybės raidos sutrikimų, jai diagnozavo tik prieš dešimt metų, kuomet Lietuvoje apie šią ligą buvo sužinota plačiau. Ligi tol manyta Eglei esant proto negalią.

„Buvo labai sunku: ir medikai nežinojo tikros ligos, ir visuomenėje tvyrojo neigiama nuomonė apie tėvus, auginančius „kitokius“ vaikus. O ką dar reiškia pačiam išgyventi kaltės jausmą, jau nekalbant apie tai, kad būti šalia tokio vaiko reikia geležinės kantrybės“, - atviravo B.Vaičienė, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kretingos viltis“ pirmininkė.


Peršalimų sezonas jau prasidėjo, tad nuo šiol nuolatiniais visų palydovais turėtų būti drėgmės nepraleidžiantys batai, šiltos kojinės, natūralaus pluošto šilti rūbai, šalikas ir karšta arbata.


Kad sveikas kūnas kadagiais kvepėtų

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Sveikata

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė, nuo vaikystės besidominti gydymu vaistinėmis žolelėmis, įsitikinusi jų nauda žmogaus sveikatai. Savo patirtimi, kaip žolelėmis galima padėti negaluojančioms kepenims, ji dalinosi ir su Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto studentais.


Manoma, kad organų donorų būtų daugiau, jei žmonės turėtų pakankamai informacijos. Nuo organų donorystės žmones atbaido ir įvairūs mitai.


Susargdinti gali ir žiedas

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Sveikata

„Streikuojant“ kuriam nors kūno organui, verta atkreipti dėmesį, kaip nešiojami papuošalai. Pavyzdžiui, nuolatinių galvos skausmų kamuojami žmonės turėtų sidabro žiedą nusimauti nuo didžiojo piršto. Anot asociacijos „Alternatyvi medicina“ direktoriaus Robert Jančuk, galima papuošalų daroma įtaka sveikatai ir netikėti, tačiau daugiau negu 5 tūkst. metų gyvuojanti Rytų medicina dar ir šiandien pateikia įrodymų savo išminties galia.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA.

BIRUTĖS g. P.V. pranešė, kad pas ją į namus atėjęs pažįstamas G.L. reikalavo duoti 10 Lt. P.V. atsakius, kad neturi, G.L. sudavė du kartus kumščiu į galvą ir pagrobė moters rankinę, kurioje buvo 210 Lt, jos pasas ir banko kortelė. Padaryta žala tikslinama. G.L. ieškomas apklausai. Įvykis tiriamas.

ŽIBININKŲ k. Bendrovės „Žibosa“ direktorės pavaduotoja pastebėjo, kad išlaužus duris įsibrauta į patalpas ir pagrobtas seifas su pinigais. Turtas draustas, signalizacija neįrengta, padaryta žala tikslinama.

Parengė Dovilė SIMAITYTĖ


Nugalėjo turnyro šeimininkai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Kretingoje įvyko tarptautinis futbolo turnyras “Nuo Adrijos iki Baltijos jūros”.

Turnyro organizatoriai – rajono futbolo veteranų klubas. Jo vadovai Vidas Burba ir Kęstutis Grušauskas apgailestavo, kad į turnyrą neatvyko kroatai, estai, tačiau pasidžiaugė, kad pavyko prikviesti kitų šalių – Latvijos, Rusijos – futbolo veteranus, kurie ankstesniuose turnyruose nebuvo dalyvavę.


Rytoj, spalio 4 dieną, minima Pasaulinė gyvūnijos ir šv.Pranciškaus Asyžiečio – legendinio visų gyvų žemės padarų globėjo - diena.

“Šią dieną daugelyje šalių rodomas išskirtinis dėmesys gyvūnams: juos stengiamasi pamaloninti skanesniu ėdalu, jie neverčiami dirbti sunkių darbų, neskerdžiami, o gyvūnų eutanazija atliekama tik esant būtinybei. Lietuvoje Pasaulinė gyvūnų diena minėti pradėta prieš aštuonerius metus, tai yra nuo 2000-ųjų”, - priminė Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Dalia Baužienė.


Rugsėjo pradžioje Darbėnų vidurinės mokyklos vadovai – direktorius Kazimieras Anužis ir ūkvedys Gediminas Rumbutis – „atsikratė“ mokyklos teritoriją puošusių akmenų: juos išvežė ir pardavė akmenkaliui iš Salantų Andriui Žilinskiui. Kilus mokytojų nepasitenkinimui, jie pažadėjo akmenis sugrąžinti. Deja, senieji akmenys į ankstesnes vietas taip ir nesugrįžo: vietoj jų buvo atvežta ir šalikelėje pamėtyta akmenų nuolaužų.


Visą savaitę Vilniaus gatvėje ties lurdu dėl nenutekėjusio lietaus vandens strigo automobilių eismas, vandenyje skendo pravažiuojančių mašinų ratai. Nepravažiuojamas bei nepraeinamas buvo ir Rotušės aikštės kampas prie parduotuvės „Laura“. Čia nenusenkanti bala telkšo jau du mėnesius.


Šešiasdešimt metų kartu pragyvenę 82 metų Ona ir 83 metų Steponas Diliautai iš Laukžemės sako, kad jokios ilgo vedybinio gyvenimo paslapties nėra: stengęsi gyventi krikščioniškai, barnių taip pat neišvengę – juk namų be dūmų nebūna.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas