Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

10 metų – su euru. Ar vis dar prisimenate litą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(241) 2008-06-06

Vydmantų žmonės nori žinoti tiesą: pardavė ar ne kiaulides jų savininkai danų verslininkams.

Vydmantų žmonės sunerimę: juos pasiekė žinia, kad gyvenvietės pašonėje esantį kiaulių kompleksą įsigijo danų verslininkai. „Pinigai – į Vytauto Liebaus ir jo žento Edmundo Petrošiaus kišenę, o mums – tik smarvė ir srutos. Negana to, kad visa gyvenvietė nusagstyta vėjo jėgainėmis, dar ir danai savo kiaules masiškai auginti pradės“, - pasipiktinę vydmantiškiai kreipėsi į Vydmantų bendruomenės centro „Vydmantai“ tarybą, kad ši išsiaiškintų situaciją.

Maždaug 1 km atstumu nuo gyvenvietės centro dar sovietmečiu pastatytą kiaulidės kompleksą per privatizaciją įsigijo vydmantiškis ūkininkas Vytautas Liebus. Anksčiau kiaulidėse buvo veisiama ir iki 3 tūkst., o pernai – per 500 kiaulių. V.Liebus 2006-ųjų lapkritį savo fermą perdavė žentui E.Petrošiui.

Prieš mėnesį po Vydmantus pasklidęs gandas, kad kiaulidės yra parduotos danams, įgyja vis ryškesnius tiesos kontūrus. Vydmantiškiai turi rimtą pagrindą nerimauti, nes komplekso savininkai šia tema nelinkę bendrauti nei su jais, nei su „Pajūrio naujienomis“.

V.Liebus, paklaustas, ar kiaulių kompleksas yra parduotas danams, kategoriškai atsakė „ne“ ir piktinosi, kad kažkas paleidęs šį gandą, ir kad kišamasi į jo šeimos nuosavybės dalykus. E.Petrošius taipogi vengė tiesaus atsakymo, girdi - pardavėm ar nepardavėm - ne vydmantiškių ir ne „Pajūrio naujienų“ reikalas.

„Pirmą kartą išgirdau, - paklaustas, ar pagrįsti vydmantiškių nuogąstavimai dėl danų brovimosi į Vydmantus, stebėjosi rajono meras Valerijonas Kubilius. – Rajono ūkininkai neprivalo informuoti Savivaldybės apie privačios nuosavybės pirkimą ar pardavimą“. Jo manymu, danų verslininkų atėjimas į Vydmantus nebūtų sveikintinas reiškinys, nes reikalinga sudaryti sąlygas ūkininkauti Lietuvos žmonėms.

Bendruomenės centro taryba laukia sandorį patvirtinančių dokumentų. Jos pirmininkas Alfonsas Berenis sakė, jog raštiškai yra įspėję rajono Bendrojo plano sudarytojus, kad jie nepaliktų spragų Vydmantuose statyti stambius ūkinius objektus bei plėsti kiaulių kompleksą.

A. Berenio manymu, šiuo metu danų verslininkai įžūliai veržiasi į Lietuvą, norėdami čia pusdykiai auginti kiaules. Jie renovuoja senus sovietinius ir stato naujus kompleksus, o kiaulių ūkius planuoja plėsti iki 12 – 15 tūkstančių kiaulių. Sovietines kiaulides jie jau įsigijo Kelmės, Raseinių, Pakruojo, Ignalinos, Pasvalio rajonuose.

„Sovietiniais laikais aš pats dalyvavau statant kiaulides Mažeikių rajono Bugenių kaime, kur buvo auginama iki 12 tūkst. kiaulių, ir puikiai žinau, kokiu atstumu nuo jų sklisdavo smarvė, ir kaip srutos užteršdavo gruntą, - apie masyvių kiaulidžių taršą kalbėjo A.Berenis. - Dabar aplink Vydmantų kiaulides yra 500 m apsaugos zona. Danai ją galbūt praplės, bet gyvenvietė prasideda jau maždaug už kilometro. Pučiant vėjams iš rytų ir šiaurės rytų pusės, dvokas pasieks ir Palangą. Mėšlas ir srutos skverbsis į žemę, pasieks gruntinius vandenis“.

Anot jo, dideli kiaulių kompleksai visur be išimties padarė didelę žalą gamtai ir gyvenamajai aplinkai. Lietuvoje kiaulienos netrūksta. Nepaisydamos to, grupuotės apsukrių Danijos verslininkų panūdo perkelti jų šalyje dėl taršos aplinkai bei poveikio žmonių sveikatai naikinamus kiaulių kompleksus. Be to, jie dar pretenduoja ir į ES paramą, skirtą Lietuvos ūkininkams.

Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės savo interesus jau gina teismuose. Internetinės svetainės „Bernardinai.lt“ žiniomis, jau buvo iškeltos 5 bylos, susijusios su danų kompanijos „Saerimner“ veikla.

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ


  • Gatvės interviu

Marytė Beniušienė:

- Neturiu kada ja piktnaudžiauti. Atostogos trumpos, trūksta laiko pasimėgauti saule. Į paplūdimį važiuoju tik dėl vaikų. Vaikų odą reikia itin saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Naudoju apsauginius kremus, prie jūros būtinai vežamės skėtį, kad prireikus būtų galima pabūti pavėsyje. Rudas įdegis man nėra svarbu, smagu tiesiog pabūti gamtoje.

Rimas Chockevičius:

- Nepiktnaudžiauju. Bet nėra ir ko bijoti saulės spindulių. Nemanau, kad saulė būtų labai pavojinga. Aišku, esu girdėjęs, kad nuo besaikio deginimosi galima susirgti odos vėžiu. Retai važiuoju pagulėti paplūdimyje, dažniausiai saulėje praleidžiu dvi-tris valandas. Nesitepu jokiais apsauginiais kremais – oda pati moka apsisaugoti.

Danutė Barkauskienė:

- Geriau saulės saugotis, kepurę užsidėti. Į pliažą nebevažiuoju – ne tas amžius. Nors jaunystėje daugybę valandų praleisdavome pajūryje – buvau iš Mažeikių, tad išnaudodavau visas atostogas, kad tik daugiau saulės gaučiau. Tada niekas nekalbėjo apie odos vėžį. Gyvename pakankamai saulėtoje šalyje, geriau dabar palytų.

Jonas Žemgulys:

- Slepiuosi pavėsyje, vasarą nešioju kepurę. Nelabai mėgstu karštį, todėl manau, kad Lietuvoje – pakankamai saulės. Kai nuvažiuoju prie jūros, pabraidau vandenyje ir tuoj einu į pavėsį. Nuo besaikio buvimo saulėje, deginantis galima susirgti odos vėžiu. Reikia tausoti savo sveikatą, juk pasisaugoti nesunku.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


Keturiasdešimt metų Aleksandras Jočbalis dirbo karo gydytoju: sovietinėje armijoje jis užsitarnavo papulkininkio, o Lietuvos kariuomenėje – pulkininko leitenanto laipsnius. Įgyta patirtis ir žinios padėjo ir pačiam anksti suprasti savo ligą: vyras net dukart sirgo vėžiu - prostatos bei žarnyno - ir sėkmingai abu įveikė.


Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atidaryta Neurochirurgijos klinika. Čia atliekamos pačios sudėtingiausios operacijos. O naudojant vieną geriausių vokiečių firmos „Zeiss“ mikroskopą OPMI PENTERO su integruota fluorescencijos sistema, praėjusiais metais pirmą kartą Baltijos šalyse atliktos piktybinių galvos smegenų navikų operacijos, taikant fluorescencijos metodą.


Priėmimo skyriuje kaukši plaktukai

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Sveikata

Kretingos ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriaus medikai dirba neįprastomis sąlygomis. Jie, patalpas rūsyje užleidę statybininkams, laikinai pakeitė darbo vietą – Priėmimo skyrius perkeltas į buvusias Ginekologijos skyriaus patalpas ligoninės pirmajame aukšte. Tikimasi, kad iki rugsėjo vidurio kapitalinis remontas turėtų būti baigtas.


Vanduo pasiglemžė pirmokės gyvybę

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Teisėtvarka

Antradienį vakarop dukters Emilijos Jurevičiūtės namuose nesulaukusi motina paskelbė jos paiešką. Iki ankstyvo ryto mergaitės ieškojo ne tik policija ir Pakrančių apsaugos rinktinės kinologas su šunimi, bet ir Kurmaičių kaimo gyventojai, giminės, mokyklos mokytojai.


Po traukiniu žuvo geležinkelio darbininkė

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Teisėtvarka

Kol kas neaišku, kaip nutiko, kad 61 metų kūlupėniškę Reginą Šideikienę parbloškė traukinys. Moteris žuvo vietoje. Daugiau negu dvidešimt metų bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ dirbusi ir brigadininkės pareigas ėjusi R.Šideikienė prieš nelaimę su dviem kolegomis tvirtino geležinkelio bėgius.


Jaunimo girtavimui – didesnis dėmesys

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Teisėtvarka

Visuomenė vis dar toleruoja alkoholinius gėrimus vartojantį jaunimą. Tačiau net nestiprus alkoholis, pavyzdžiui, alus ar sidras, gali tapti nusikaltimo priežastimi.

Dėl šių priežasčių policijos pareigūnai sugriežtino kontrolę: tiek viešose vietose girtaujančio jaunimo, tiek alkoholio prekybos vietų.


Aiškėja gatvių remonto darbų pradžia

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Naujienos

Ne vėliau kaip liepos pradžioje Klaipėdos ir Šventosios gatvėse Kretingoje bus pradėti tiesti lietaus nuotekų ir gatvių apšvietimo tinklai, kloti šaligatviai. Šių darbų užsakovas - Kretingos rajono savivaldybė - rangovui, kuris atliks darbus, parinkti skelbė konkursą. Šią savaitę konkurso komisija atplėšė pretendentų vokus su jų siūloma darbų kaina. Konkurse dalyvauja dvi įmonės. “Pirma - Savivaldybės numatytas darbų frontas, iš paskos - kelininkai, kurie klos gatvių pagrindus ir asfaltą”,- aiškino rajono Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis ir pažymėjo, jog Kelių direkcija jau skelbia konkursą parinkti rangovui gatvių pagrindams ir asfalto dangai įrengti.

Savivaldybė sulaukė Kelių direkcijos pritarimo skelbti konkursą dėl I.Jablonskio gatvės lietaus nuotekų, apšvietimo tinklų bei šaligatvių įrengimo. Darbai šioje gatvėje, V.Černeckio patikinimu, bus pradėti rugpjūčio pradžioje.


Greta Kretingos muziejaus automobilių stovėjimo aikštelės archeologai atkasė, kaip manoma, seniausias Kretingos dvaro pastato liekanas. Jos datuojamos XVII a. pradžia ir galėjo būti vienmetės su dabartine katalikų bažnyčia bei pranciškonų vienuolynu. Šis statinys, kaip tvartas, jau buvęs pažymėtas 1771 m. Kretingos dvaro savininko, vyskupo Ignaco Jokūbo Masalskio inventoriniame dokumente.


Salantų turguje gėlių daigais prekiaujantys žmonės apgailestavo neturį tam skirtos vietos. Jiems vietos tenka prašyti prekiautojų padėvėtais rūbais. Šie už vietą prašo 15 Lt bei padėti sunešti rūbus.


Kitais metais turėtų baigtis projektas, pagal kurį Kretingos gatvėse yra tiesiamos vandentiekio ir kanalizacijos sistemos. Tačiau civilizacija palies tik didžiąsias ir pagrindines gatves: kai kurie skersgatviai, akligatviai ir mažos gatvės kol kas lieka be vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.


Kretingos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Juozas Gegys išgyvena permainų laiką. Kitą savaitę jis ne tik sulauks sveikinimų 65 gimtadienio proga, bet ir atsisveikins su kolegomis. Į užtarnautą poilsį J.Gegys išeina palikdamas darbo vietą, kurioje praleido 28 metus.


Pirmąją vasaros dieną Imbarės seniūnijos žemėje viešėjo kelios dešimtys čia, išnykusiuose kaimuose, gyvenusių žmonių su artimaisiais.


Monciškėse įvyko penktoji sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kretingos viltis“ ir Kretingos Dienos veiklos centro organizuojama sportinė stovykla „Pienės pūkas“. Joje dalyvavo šešių Lietuvos rajonų atstovai iš Kretingos, Klaipėdos, Gargždų, Šilutės, Panevėžio ir Mažeikių: iš viso 83 dalyviai iš trijų apskričių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas