|
|
|
(237) 2008-05-23Dieną – vėjažuvių, naktį – plekšnių
Šiomis dienomis Palangos tiltas nusėtas žvejų, į Baltijos jūrą įmerkusių ne po vieną meškerę. Dabar – plekšnių ir vėjažuvių laikas. Šie laimikiai į Palangą vilioja žūklės mėgėjus iš visos Lietuvos. Jų būryje, jei vėjas palankus, esama ir kretingiškių. „Kaip davatką traukia į bažnyčią, taip mus – ant tilto“, - sakė 59 metų kretingiškis Juozas Sendrauskas. Jis šiomis dienomis iš naktinės žvejybos nuo Palangos tilto namo grįžo su 15 kg plekšnių, kuriomis pasidalijo ir su kaimynais, draugais. Anot J.Sendrausko, dienomis labiau žvejojamos vėjažuvės, naktimis – plekšnės. Į naktinę žvejybą ant tilto žvejai renkasi vakarėjant, apie 21 val. Temstant žuvys plaukia arčiau kranto maitintis, o auštant jos traukiasi į jūrą. Lieka tik smulkios žuvys, žvejų vadinamos „lapeliais“. Pagal tai ir žvejai renkasi vietą ant tilto: dieną – kuo toliau, naktį – arčiau kranto. Nuo vaikystės žvejojantis J. Sendrauskas tikino: seniau vėjažuvių Palangos jūroje nebūdavo, jos čia pasirodė prieš 6-8 metus. Iš kur jos atplaukia neršti į mūsų šalies vandenis – žvejui mįslė. „Jų niekas iš pradžių nežvejodavo. Kai vienas kitas pabandė, išpopuliarėjo. Pirmaisiais metais verslininkai vėjažuves supirkdavo“, - sakė J.Sendrauskas.
Pašnekovo teigimu, vėjažuvė – arši žuvis, tvirtai sugriebia jauką. Dėl ilgo „snapo“ žvejai jas praminė gandrais. Krevetėmis gaudomos vėjažuvės plaukioja metro - pusantro gylyje, todėl jas galima nesunkiai pamatyti vandenyje. J.Sendrauskas sako, kad vėjažuvė – sausa žuvis, todėl ji skaniausia ką tik karštai išrūkyta. Jei ji, išrūkyta, kiek pabuvo – išsausėja, sukietėja, praranda skonį. Skanesnė, lengviau paruošiama - plekšnė. Dėl jos žvejai ant tilto susirenka vakarėjant ir išsiskirsto tik auštant. Giliavandenės plekšnės gaudomos dugninėmis meškerėmis, kaip jauką galima naudoti šviežią žuvį. „Žvejyba geriausiai sekasi, kai pučia šiaurės, šiaurės vakarų vėjas. Mes jį vadiname „suomiu“. „Suomis“ atneša žuvį iš šiaurės pusės, susidaro palankios šiltesnio vandens srovės“, - sakė kretingiškis Juozas Sendrauskas, į žvejybą kaskart išsiruošiantis su keliomis meškerėmis. Anot J.Sendrausko, naktimis ant tilto, košiami atšiauraus jūros vėjo ir drėgmės, lieka tik tikri žvejai. Poilsiautojai su meškerėmis išeina, šurmulys nurimsta, ant tilto – daugiau vietos. Nors susipainiojus meškerėms, konfliktų pasitaiko. Daugiausiai kivirčijasi įkaušę žūklautojai. Kiekvienas žvejys turi savo mėgstamą vietą. Jei ji užimta, kol atsilaisvins, tenka kurį laiką žvejoti kitoje vietoje. Naktinius žvejus aplanko tik nemiegantis, švenčiantis, besilinksminantis jaunimas, kuris kartais išprašo ir ką tik pagautos žuvies. „Kada žuvis eina, miegas neima“, - tvirtino J.Sendrauskas, kuriam teko žvejoti ir ant senojo Palangos tilto. Šis, anot pašnekovo, buvęs derlingesnis. „Žuvys jau turėjo savo takus, buvo daugiau daubų – jose laikosi žuvys. Tuomet pagaudavome daugiau menkių. Dabar jos – retenybė“, - prisimena J.Sendrauskas. Žvejys tikina, kad šį mėnesį, šiltėjant orams, vertingesnės žuvys trauksis į jūrą. Todėl paskutinės gegužės dienos – dar proga pasidžiaugti gera žvejyba. Tačiau J.Sendrauskas įsitikinęs, kad ne pagautos žuvies kiekis svarbiausia. „Ne žvejys - tas, kuris grįžta iš žvejybos nusiminęs“, - įsitikinęs pašnekovas.
Ar traukia Palanga?
Kaimynus pažinsi nelaimėje
Sakoma, kad nelaimėje pažinsi žmogų. Kai prieš keletą metų Darbėnuose Alyvų gatvėje sudegė Marijos ir Stepono Petreikių namas, kitoje gatvės pusėje gyvenantys Leonora ir Stasys Budrevičiai pasiūlė pas juos prisiglausti.
Rauginama duona yra gyva: su ja reikia kalbėti
„Duona yra tarsi gyva būtybė: jos nepaliksi, neišeisi iš namų, kada užsimanęs. Su ja reikia bendrauti, kalbėti: ar jau išrūgai, ar jau eisim į krosnį“, - vaizdžiai kalbėjo karteniškė duonos kepėja Darina Gaučienė. Moteris sakė, jog jos darbo diena kepykloje prasideda ketvirtą ryto ir baigiasi saulei nusileidus. Ir taip - jau penkiolika metų.
Pasirūpinti augalų apsauga – būtina
Bendrovės “Litagra” ir BASF grupę rajono ūkininkų pakvietė į lauko dieną. Šių bendrovių specialistai Antanas Lukošius ir Roma Laurinkienė aptarė augalų apsaugos priemonių įvairovę, šiuo metu javų pasėlius puolančias ligas bei būdus nuo jų apsisaugoti. Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo ūkininkų Broniaus Miliaus, Artūro Turauskio, Juozo Butkevičiaus, Raimondo Skudikio pasėlių – žieminio rapso, žieminių kviečių, miežių – laukus, pasidalino patirtimi, kokios augalų apsaugos priemonės buvo panaudotos ar kokios dar bus panaudotos, siekiant pasėlius apsaugoti nuo jiems būdingų ligų.
Mikoliškių kaime - du arkliai, trys karvės ir keliasdešimt automobilių
Mikoliškiai - senas kaimas Žalgirio seniūnijoje, įsikūręs prie Juodupės upelio, tarsi sala Margių miško viduryje. Kaimas nuo Kretingos į pietryčius nutolęs 18 km ir ribojasi su Klaipėdos rajono Lapių gyvenviete. Šiuo metu Mikoliškių kaime gyvena apie 100 žmonių. Mikoliškiuose įkurta Kretingos miškų urėdijai priklausanti girininkija, veikia medienos apdirbimo įmonė „Baltfora“. Darbingos kaimo moterys dirba šioje įmonėje prie staklių, o vyrai važinėja į Kretingą ir Klaipėdos statybines bendroves. Žemdirbiškos tradicijos jau pasitraukė ir iš šios atokios vietovės: čia belikę vos du arkliai ir trys karvės. Traktoriaus neturi nė vienas gyventojas, užtat automobiliai stovi prie kiekvienos trobos.
Įsibėgėjo šernų medžioklė
„Čia – dar ne visos iltys“, - rodydamas krūvą šernų ilčių, sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Račinskis. Iltys – trofėjus, sumedžiojus šerną. Nuo gegužės 1 dienos prasidėjo šernų medžioklės sezonas, tykojant bokšteliuose. Spalį šiuos žvėris bus galima medžioti su varovais.
Primena svarbiausias taisykles ir atsakomybę
Kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šį valstybinis augalų apsaugos inspektorius Rimantas Šlušnys susiduria su tomis pačiomis problemomis: ūkininkai vis dar nevengia vartoti Lietuvos rinkoje neregistruotų chemijos produktų, pažeidžia kitus augalų apsaugos reikalavimus.
Gimtadienio šventei išsivirti „samanės“ nebespėjo
Nasrėnų kaimo gyventojas T.Ž. nebespėjo išsivirti „samanės“ savo dvidešimtojo gimtadienio, kuris buvo vakar, šventei. Antradienį jį miške Šalyno kaimo ribose prie savadarbio aparato stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti sulaikė policijos pareigūnai.
Areštinė nebesutalpina pažeidėjų
Kretingos rajono policijos komisariato areštinėje nebetelpa mūsų rajono ir iš Palangos atvežami pažeidėjai bei nusikaltėliai. Areštinės „klientų“ padaugėjo šiemet sugriežtinus nedrausmingų vairuotojų atsakomybę. Trečiadienį areštinėje iš aštuonių administracinius pažeidimus padariusių žmonių septyni – kelių „ereliai“.
KRETINGA. J.K. CHODKEVIČIAUS g. Iš kabineto, kuris priklauso Klaipėdos kurčiųjų reabilitacijos centrui, dingo kompiuterio monitorius „Benq“. Įsilaužimo žymių neaptikta. Žala tikslinama. Kelias ŠIAULIAI-PALANGA. Gaudučių kaimo gyventojas 48 metų A.S., vairuodamas automobilį „VW Passat“, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir, nuvažiavęs nuo kelio į pakelės griovį, apsivertė. Per eismo įvykį apgadintas kelkraščio stulpelis, pakelės šlaitas ir automobilis. Vairuotojui nustatytas 2,51 promilės girtumas.
Parengė Dovilė SIMAITYTĖ
Įvyko Kretingos seniūnijos moterų ir merginų smiginio asmeninės ir komandinės varžybos. Jose dalyvavo dvi komandos – Rūdaičių ir Kurmaičių. Asmeninėje įskaitoje nugalėjo Renata Petrikienė, antra buvo Kristina Gedvilienė (abi iš Kurmaičių), trečia – rūdaitiškė Elena Šimkuvienė. Tarp komandų nugalėjo “Kurmaičiai”. Taip pat sporto klubo “Rūdaičiai” (vadovas Jonas Benetis) bei Rūdaičių filialo (vadovas Stasys Lukauskas) iniciatyva įvyko ir seniūnijos šaškių varžybos, kuriose vėlgi varžėsi tik dvi – “Rūdaičių” ir “Kurmaičių” - komandos. Stipresni buvo rūdaitiškiai. Asmeninėje įskaitoje nepralenkiamas buvo Jonas Ruokis, iškovojęs visas pergales. Tarp moterų nugalėjo kurmaitiškė Kristina Gedvilienė. Taikliausi smiginio metikai bei geriausi šaškių žaidėjai savo seniūnijos garbę gins per gegužės pabaigoje įvyksiančias rajono seniūnijų žaidynes mero prizams laimėti.
“P.n.” informacija
Kretingiškės – tarp aštuonių geriausiųjų
Kretingos sporto mokyklos mergaičių krepšininkių, gimusių 1995 m., komanda, treniruojama Irenos Mineikienės, pateko tarp 8 geriausiųjų Lietuvos komandų. Į stipriausiųjų aštuntuką mergaitės užkopė po sėkmingai sužaistų rungtynių krepšinio čempionato “Pirmasis iššūkis” pirmuosiuose etapuose.
Latvijoje Inčiukalnio miestelyje įvyko 2008 m. Baltijos komandinis jaunių ir jaunimo badmintono čempionatas. Lietuvos rinktinės garbę gynė ir Kretingos sporto klubo “Žalgiris” narys Edgaras Slušnys. Jam teko kovoti dviem frontais: Edgaras žaidė U-19 ir U-17 komandose. U-19 grupėje su komandos draugais jis užėmė I vietą. “Latvijai-I” atiteko II v., “Estijai” - III v., “Latvijai-II” - IV v. Gerai sekėsi Edgarui rungtyniauti ir atskirose rungtyse. U-19 dvejetų grupėje kartu su tauragiškiu Ramūnu Stepušaičiu iškovoti aukso medaliai. Finale 2:0 (21:13; 21:13) nugalėti estai R.Smidt ir R.Hint. U-17 vienetų grupėje E.Slušnys pusfinalyje 1:2 (24:22; 13:21; 19:21) pralaimėjo būsimam nugalėtojui estui K.Kaljurand, tačiau dėl III vietos 2:0 (21:19; 21:19) nugalėjo vilnietį A.Plaviną. Panaši situacija susiklostė ir žaidžiant mišrų dvejetą. Edgaras Slušnys su kauniete Indre Starevičiūte pusfinalyje 0:2 (21:17; 21:18) nusileido estams K.Kaljurand, L.Tomband, o dėl III vietos įveikė latvius A.Akmens ir M.Radovska.
"P.n." informacija
Konfiskuoti automobiliai rūdija aikštelėje
Netrukus bus pusė metų, kai įsigaliojo naujieji Administracinių teisės pažeidimo kodekso pakeitimai, sugriežtinę nedrausmingų vairuotojų atsakomybę. Mūsų rajone šiuo metu konfiskuotos penkios transporto priemonės, dar apie 15 – sulaikytos. Visos jos – automobilių saugojimo aikštelėje, kurios savininkas suka galvą, kas apmokės už suteiktas paslaugas.
Žibininkų kaimas nerimsta
Trečiadienį Žibininkų kaimo gyventojai savo abejones, nerimą ir priekaištus dėl mobiliojo ryšio antenų išsakė iš Vilniaus atvykusiam Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertui Mariui Urbonui. Šis tvirtino, kad žmonių baimės – nepagrįstos, o mobiliojo ryšio antenų elektromagnetiniai spinduliai leistinų normų neviršija.
|
|
