Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(230) 2008-04-25

Paniręs į Raudonosios jūros dugną Evaldas Darulis filmavo ir įstabų povandeninį pasaulį.

Žinią apie tai, kad šią savaitę Egipto kurorte Hurgadoje, panėrusi į 20 m jūros gylį, netikėtai mirė garsi Lietuvos plastikos chirurgė iš Klaipėdos Eglė Knėpienė, išgirdo ir kretingiškiai, o sunerimo tie, kurie ruošiasi ten atostogauti ir pasimėgauti nardymo malonumais.

Klaipėdos nardytojų klubo „Oktopus“ („Aštuonkojis“) narys, Kretingos parapijos klebonas Evaldas Darulis praėjusią savaitę taip pat praleido Hurgadoje ir nardė po Raudonąją jūrą. 5 metų nardymo patirtį turintis E.Darulis įsitikinęs, jog skaudžios nelaimės neriant į jūrą dažniausiai atsitinka tuomet, kai pats žmogus deramai neįvertina savo galimybių.

Pakinta organizmo veikla

Pagal statistiką nardymas yra viena saugiausių sporto šakų. „Tačiau tai – labai savitas sportas, kur būtinas ne vien fizinis pasirengimas. Jame itin juntami ir fiziniai organizmo pokyčiai, ir psichologiniai pojūčiai, kada staiga tampama povandeninio pasaulio dalimi“, - tvirtino pranciškonas brolis Evaldas.

Prieš neriant reikia žinoti, ar žmogui tai daryti leidžia jo sveikata. Neriant gali susiaurėti kraujagyslės, todėl padidėja kraujospūdis. Jei pavėluojama išnerti, gali pavojingai sumažėti ir deguonies kiekis kraujyje.

Alkoholis ir nardymas – absoliučiai nesuderinami dalykai, nes sutrinka koordinacija, apsunkinama vidaus organų veikla. Todėl dieną prieš neriant negalima vartoti alkoholinių gėrimų. Taip pat negalima būti pervargus. Neleidžiama nerti ir likus parai ligi skrydžio lėktuvu. Nepailsėjusio žmogaus organizmą dideliame gylyje gali ištikti toksinė narkozė.

„Nors medikai tvirtina, kad organizmas po vandeniu išgyvena stresą, aš su tuo nenorėčiau sutikti. Atvirkščiai, aš atsipalaiduoju: panyru ir man nebelieka problemų, kurios egzistavo ligi tol. Tarsi staiga iš tamsos atsivertų durys, ir prieš akis išnirtų kitas – be galo spalvingas, nuotaikingas ir paslaptingas pasaulis“, - savo pojūčius nusakė E.Darulis.

Jeigu žmogus jaučia baimę nardyti, išsyk atsiranda ir rizika. O šių veiksnių sąveika jau sąlygoja nelaimę. „Pavyzdžiui, aš bijau aukščio. Užtat nė negalvoju kopti į kalnus“, - prisipažino brolis Evaldas.

Nelaimingų atsitikimų, anot jo, įvyksta visur ir kasdien. Jų neišvengia nė profesionalūs sportininkai. Eglė Knėpienė buvo profesionali nardytoja, ir mirtis, manoma, ją pakirto ne dėl aplaidaus pasirengimo. Tiesiog jai taip buvo skirta.


Kai kuriose pasaulio valstybėse, pavyzdžiui, JAV, šalies valdyme dalyvauja dvi partijos. O štai Lietuvoje partijoms suskaičiuoti neužtektų visų savo ir dar kaimyno rankų bei kojų pirštų. Viskas labai paprasta: jei tik netinka kokia ideologija, tereikia sugalvoti savąją, surasti vieną kitą bendramintį, sukurpti pompastišką programą, sugalvoti puslapį kitą pažadų ir štai – pagrindas partijai yra. Šią savaitę politinėje Lietuvos padangėje gimė dar viena nauja partija – Žemaičių partija. Gatvėje klausėme:

Pranas Razmus:

- Reikia. Juk žemaičiai – Lietuvos dalis, kažkas turi ginti jų interesus. Kiekviena partija turi savo tikslus ir konkrečiai jais rūpinasi. Taigi puiku, kad bus kas galvoja apie žemaičius. Nemanau, kad toks išskyrimas skaldo Lietuvą. Neskaldo, jei partija siekia gerų tikslų.

Jurgita Arlickienė:

- Į darbą buvo atvažiavę žmonės, kurie ragino atvažiuoti į tos partijos susirinkimą. Mano nuomone, užtektų, kad Lietuvoje būtų tik kelios partijos. Dar viena – žemaičių - nereikalinga, nes nemanau, kad kažką naujo partija gali pažadėti ar padaryti.

Aldona Daugintienė:

- Tai kad tų partijų ir taip begalės. Kam dar viena? Jos nieko gero nepadaro žmonėms. Pažiūrėkim į pensijas – kokios jos varganos, vos pragyventi galima. Ne taip turi dirbti politikai. Todėl dar viena partija, specialiai žemaičiams, niekam nereikalinga.

Modestas Skukauskas:

- Neįsivaizduoju. Partijų Lietuvoje ir taip per daug. Visos žiūri gerovės sau. Nemanau, kad Žemaičių partija galėtų nudirbti ką nors konkrečiai Žemaitijos labui. Partijos žada daug ką, tačiau ne viskas būna įvykdyta.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


Brangsta pienas - brangsta ir šokiai

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Aktualijos

Redakciją pasiekė laiškas, kuriame prieštaraujama nuomonei, kad brangstant kai kurioms prekėms, turi brangti ir šokiai, savaitgaliais vykstantys Kretingos kultūros centre.


Nuo šių metų birželio 1 dienos Kretingos šilumos tinklų vartotojams tiekiama šiluma brangsta 30 procentų. Padidinti šilumos kainas vakar nusprendė Kretingos rajono savivaldybės taryba.


Kartenos vidurinės mokyklos šeštokai respublikiniame meninio skaitymo konkurse Pagėgiuose laimėjo antrąją vietą.

Karteniškiai, parengę poetinę kompoziciją „Kas žemėj žalioj teisybė“, varžėsi tarp 14 kolektyvų iš visos Lietuvos.


Pranciškonų gimnazijos III klasės gimnazistas Audrius Mukauskas kartu su savo bendraamžiais Edvinu ir Rūta iš kitų Respublikos miestų laimėjo verslumo konkurso “Profas” finalą. Kaip pripažino pats Audrius, pergalę pavyko išplėšti tik paskutinėmis konkurso sekundėmis, kurios ir nulėmė – pavyks laimėti kelionę į Briuselį ar ne.


Šį kartą „Kuprinė“ lankėsi Darbėnų vidurinėje mokykloje ir mokinių klausė:

Gitana Gervinskaitė:

- Nes nenori mokytis. Ko nors neišmoksta, nepadaro namų darbų, todėl geriau neina į pamoką. Galbūt jas praleidinėja ir dėl to, kad nepatinka mokytojas ar jo dėstomas dalykas. Pabėgę iš pamokų mokiniai eina namo arba vaikšto kur nors su draugais. Pati nesu bėgusi iš pamokų – dėl to kiltų vien tik nemalonumai.

Tautvydas Šorys:

- Gali būti įvairių priežasčių: mokinys gali nenorėti eiti į pamoką, nes yra jai nepasirengęs arba tiesiog jam nepatinka dėstomas dalykas. Iš pamokų vaikai bėga, jei mokytojas yra griežtas. Mokyklose nėra griežtos kontrolės dėl praleistų pamokų. Jei pagauna mokinį, bebūnantį ne pamokoje, paprašo pasiteisinti ar pasako tėvams, ir daugiau nieko.

Valentas Kaubrys:

- Nes nenori gauti naudingos informacijos. Nepadaryti namų darbai – ne priežastis neateiti į pamoką. Iš jų bėgantys vaikai tiesiog nenori mokytis. Pats nebėgu iš pamokų – man jose viskas įdomu, noriu kuo daugiau sužinoti. Mokytojai kontroliuoja lankomumą – žurnale pažymi, kas nebuvo pamokoje, socialinė darbuotoja gali apie praleistas pamokas pranešti tėvams.

Monika Jockutė:

- Turbūt todėl, kad nepatinka mokytis. Galbūt jiems visai nepatinka mokykla, jie nesupranta, kodėl reikia mokytis, kodėl pamokos yra svarbios. Žinoma, iš pamokų bėgama ir dėl paprastesnių priežasčių. Pavyzdžiui, jei nepadaro namų darbų, o mokytojas - griežtas. Neįsivaizduoju, ką veikia vaikai, pabėgę iš pamokų, nes pati pamokų specialiai nepraleidinėju.

Ugnė Giedraitė:

- Nes nepatinka mokytis. Neatėjęs į pamoką, problemų neišsprendi – nesvarbu, ar tai nepadaryti namų darbai, ar nesuprantama tema. Paskui vis tiek reikia išmokti. O savarankiškai tokie vaikai tikrai nesimoko. Mokykloje buvo atvejų, kai auklėtojai važiavo kalbėtis su pamokas praleidinėjančių vaikų tėvais. Laikinai tai padeda, mokiniai sąžiningiau lanko pamokas.

Modestas Galdikas:

- Gal gyvena blogose šeimose, kur tėvai neprižiūri. Arba pradeda draugauti su netinkamais žmonėmis, kurie išveda iš kelio, paskatina nelankyti pamokų. Kai kurie pamokas praleidinėja tiesiog todėl, kad tingi. Esu kartą pabėgęs iš pamokų. Nelabai geras jausmas, todėl niekad nebebėgsiu.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


Baigėsi rajono vaikų bendrojo lavinimo mokyklų krepšinio pirmenybės. Jose dalyvavo aštuonios komandos, kurios buvo suskirstytos į du pogrupius po keturias komandas.


Kretingiškis fotografas 45-erių Kazys Vasys, fotografuojantis nuo 13 metų, teigė labiausiai mėgstantis nuotraukose įamžinti gamtą. Tačiau fotografo gyvenimas – pilnas staigmenų.


Sunkiame darbe suranda ir romantikos

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės

Kretingiškė veterinarijos gydytoja Benedikta Vasiliauskienė šį darbą dirba beveik keturis dešimtmečius. Moteris kartais pasvajoja – o, kad būtų bent dešimt metų jaunesnė: šiais naujos informacijos laikais būtų galima labiau pasinaudoti laikmečio teikiamomis galimybėmis ir pritaikyti jas praktikoje.


Kretingoje viešėjęs keliautojas Ričardas Urbonavičius Pranciškonų vienuolyne surengtame susitikime pasidalijo kvapą gniaužiančiais įspūdžiais, kuriuos jis išgyveno dviračiu keliaudamas po Kalnų Altajų. Kalnais ir stepėmis, besidriekiančiais palei Mongolijos sieną, dviratininkas įveikė 2 tūkst. km. Keliautojas pabuvojo vietose, kur ligi šiol dar gyva senoji pagonių religija – šamanizmas. Kelionėje R.Urbonavičius domėjosi ir specifiniu klajoklių instrumentu – dambreliu, ieškojo senųjų jį gaminančių meistrų.


Kazino liūno dugne – rusiška ruletė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

„Atvirai papasakoti savo istoriją mane paskatino lošimo namų reklama apie tai, kad jie rengia popietes šeimoms su vaikais. Į jas pasikviečia netgi klounus. Laikraščiuose rašo, kad lošimo namai paremia sportininkus. Iš tiesų, jūs net neįsivaizduojate, kaip gudriai yra organizuotas klientų viliojimo mechanizmas, kuris įklampina žmogų ir siurbia jo pinigus, žlugdo šeimos santarvę“, - redakcijai pasakojo iš lošimo priklausomybės besivaduojantis 33 metų Tadas (vyro vardas pakeistas, - red. pastaba).


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas