Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

10 metų – su euru. Ar vis dar prisimenate litą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(221) 2008-03-21

Velykų nėra be velyknakčio

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Paklaustas, ką švęsime per Velykas, brolis Gediminas susimąstė.
Kai šventės persikėlė į maksimas, štai ir prieš Velykas - viliojančias gausybe dirbtinių margučių, zuikių, kitų niekučių, pagamintų Kinijoje - anaiptol ne krikščioniškam krašte, kai didžiausias šventinis rūpestis - ką valgysime ir gersime, nebeliko Velykų esmės - ką švęsime? Atsakymo važiavome pas Pakutuvėnų kleboną pranciškoną brolį Gediminą. Šį žemės lopinėlį su bažnyčia ant Minijos kranto atrado vienuoliai pranciškonai ir vadina Pakūta. Į Pakūtą lauko keliais traukia žmonės ne pilvo prikimšti ar kitų žemiškų malonumų vedini. Keliauja ištroškusią dvasią pagirdyti.

Brolio Gedimino mintys:

- Man patinka žydiškas švenčių supratimas - jie dėkoja Viešpačiui, kad davė šventes. “Mes visi gudrūs, išmintingi ir tarp mūsų nėra kvailių, bet atsiminkim, ką Viešpats yra padaręs”,- kalba žydai prie šventinio stalo. Pasaulyje šventės tampa pramoga ir nebeieškoma priežasčių, dėl ko švenčiame, ką reiškia ta šventė. Ką man Viešpats padarė? Žydams Velykos - tai perėjimas iš Egipto į Pažadėtąją žemę. Egiptas simbolizavo nuodėmę. Viešpats padarė stebuklą - išvedė žmones iš Egipto. Jėzus savo mirtimi išvedė mus iš nuodėmės namų. Jis nepasiliko mirties glėbyje - prisikėlė. Ir mes turime dalį Jo Prisikėlimo, turime prisiminti, kad esame pašaukti amžinam gyvenimui, kad čia, žemėje, esam laikini. Yra rūpesčiai visokie, kiekvieno žmogaus gyvenime yra periodai, kai pamiršti tą pašaukimą, pamiršti, kas esi, kur eini.

Velykų laikas - tai proga jungtis su Kristumi Jo kančioje. Tada apmąstai. Velykų neišgyvensi neišgyvenęs Didžiojo penktadienio ir šeštadienio. Nesuprasi, kodėl krikščionims toks brangus tas sekmadienio rytas? Na... prisikėlė.

Į Didįjį penktadienį ir šeštadienį atėjau iš vaikystės. Prisimenu, kaip po pamokų skubėdavau į bažnyčią, kad iki 3-ios valandos, kada Jėzus mirė, suspėčiau apeiti tuos Kryžiaus kelius. Net prašydavau, kad Jis leistų patirti nors dalelę tos Jo kančios. Vakare galvodavau, kodėl apaštalai miegojo iš ketvirtadienio į penktadienį, kai Jėzus buvo suimtas. Stengdavausi visomis išgalėmis neužmigti... ir - kokia neviltis: lūžtu, užmiegu.

Šeštadienį kasdavome prie bažnyčios sniegą, kad procesija galėtų praeiti. Padėdavom suaugusiems.

Čia, Pakūtoje, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį budime bažnyčioje. Pasiskirstome pagal grafiką, po du žmones, keičiamės kas kelias valandas. Pagrindinis šventimas yra velyknakty. Bažnyčioje klausysimės Senojo Testamento, švęsime Žiburių liturgiją, giedosime psalmes ir niekur neskubėsime. Ryte po Eucharistijos šventimo bus šventiniai pusryčiai, velykinis stalas.

Kretingoje po rytinių Mišių, pavalgę pusryčius, broliai pranciškonai lankydavome tuos, kurie Velykų naktį budėjo, - policininkus, gaisrininkus, medikus - nešdami gerąją naujieną, džiaugsmą...

Gausus šventinis stalas yra kaip palaiminimo ženklas. Aš nepeikiu to stalo, tačiau ant jo neturėtų būti alkoholio. Žydai gali gerti vyną, mes - ne. Todėl, kad mūsų organizmas tam neprisitaikęs. Kuo toliau į šiaurę - tuo žmonių atsparumas alkoholiui mažesnis. Gaunasi paradoksas - užuot šventę ir gaivinęsi, mes apsinuodijame. Tai įrodymas, kad nemokame švęsti.

Visiems savas laikas. Jėzus prisikėlęs vis kartodavo apaštalams, kai ateidavo pas juos pro uždarytas duris: “Nebijokit. Ramybė jums”.

Nebijokit įsileisti Jėzų į savo širdis. Linkiu visiems prisikėlusio Jėzaus artumo, paguodos. Gal jis pas ką nors ateis, nelauktai, netikėtai... Tai ir yra nuostabiausias momentas žmogaus gyvenime.


Sigitas Jonauskas:

- Dabar šv.Velykos geresnės – vaikai būdami nieko nesuprasdavom. O dabar – sava šeima, anūkams po pagalve galiu padėti litą, padovanoti velykinių kiaušinių, juokais nuplakti beržo šakomis. Iš vaikystės atsimenu, kaip svogūnų laiškais dažydavom kiaušinius, mama kepdavo nuostabiai skanius pyragus. O ypač skanūs būdavo šv.Velykoms iškepti sausainiai, vadinamieji gaidukai.

Vaclovas Statkus:

- Gražias – tėvai, pasiėmę mus, vaikus, už rankų, vesdavosi į bažnyčią. Patikdavo ankstyvos šv.Mišios, po kurių grįžę sėsdavome prie vaišių stalo. Ant jo būtinai būdavo kiaušinių, kuriuos tradiciškai dažydavo mama. Ji taip pat šventei prikepdavo skaniausių pyragų.Visas maistas būdavo naminis. Labiausiai prisimenu naminį pyragą, kurį vadindavome duonkepiu. Šias tradicijas išlaikiau ir savo šeimoje, tik, deja, nebėra tų skaniųjų naminių pyragų.

Vaida Rimkienė:

- Daug kiaušinių! Juos dažydavom mes, vaikai, nes mama po darbų būdavo pavargusi. Juk margučiai – tikra atrakcija vaikams. Mano pačios atžalos visada laukia šv.Velykų, nes žino – galės dažyti kiaušinius. Šv.Velykos, kaip ir šv.Kalėdos, būdavo šeimos šventė – vaikų ir tėvų. Rytą laukdavo vaišių stalas, beržų šakos, margučiai. Juos būtinai ridendavome – susirinkdavo visi namo vaikai ir laiptinėje žaisdavome velykinius žaidimus.

Gražina Bušmienė:

- Kvepiantys pyragai, kiaušiniai, visa šeima aplink stalą – tokios mano vaikystės šv.Velykos. Mušdavomės margučiais – tikrindavome, kurio stipriausias. Vaikai sudauždavo margučius visų pirma su mama, o po to – tarpusavyje. Tėvai vesdavosi į bažnyčią. Šios tradicijos išliko iki pat šiol – šv.Velykų dieną aplanko vaikai, anūkai. Tik štai pirmi metai būsiu viena. Nežinau, ar grįš anūkai, aplankysiu sūnų, marčią.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


Projektuos Petrikaičių ir Baltkalnio kapines

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos rajono savivaldybė pasirašė sutartį su uždarąja akcine bendrove “Ardanuy Baltic” iš Vilniaus naujai steigiamų Petrikaičių (Kretingos) ir Baltkalnio kapinių techniniams projektams parengti.


Geriamojo vandens kokybė rajone - gera

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Aktualijos

Vakar Kretingos savivaldybėje bendrovės „Kretingos vandenys“ bei Savivaldybės darbuotojai aptarė Kretingos miesto ir rajono geriamojo vandens kokybę. Atlikti tyrimai parodė, kad geriamasis vanduo mūsų rajone – geros kokybės.


Sauseriuose kariškiai saugojo geležinkelio tiltą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Sauseriai – atokus kaimas rytinėje Kretingos rajono dalyje, priklausantis Kūlupėnų seniūnijai ir patenkantis į Salantų regioninio parko teritoriją. Nuo Kūlupėnų Sauseriai nutolę 4 km. Kaimą iš trijų pusių juosia Salantas, Mišupė ir Minija. Puskilometriu nuo Minijos ir Salanto santakos stūkso nedidelis piliakalnis. Sauseriuose belikę vos 9 senosios sodybos, kurių gyventojus pamažėle keičia atvykėliai iš kitų rajonų.


Kiekvienoms Velykoms – po akmeninį kiaušinį

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Kretingiškis, statybininkas židinių meistras Ramūnas Nagys prieš kiekvienas Velykas iš granito atraižų padaro po vieną kitą dekoratyvinį kiaušinį, kurio – nei sumuši, nei suvalgysi. Tačiau jie žavi nepakartojamu grožiu: mat, anot paties meistro, dviejų vienodų akmeninių kiaušinių nesurasi, nes visi akmenys skiriasi savo margumu, gyslomis, spalva.


Velykoms margučius dažo, išskuta, apneria

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Žemė ir ūkis

Baubliuose gyvenančios Janinos Lingienės namuose sukaupta per pusantro šimto velykinių margučių. Juos moteris kaupti pradėjo maždaug prieš aštuonerius metus. Ne kartą Kretingos muziejuje buvo surengta ir jos margintų kiaušinių paroda.


Šiandien Socialinių paslaugų centro Dienos veiklos tarnybą lankantys vaikai laukia į jų pačių rengiamą Velykų popietę ateinančių savo motinų. Joms yra išsiųsti kvietimai. 28 vaikai nuo 6 iki 15 metų šventei ruošėsi iš anksto: piešė piešinius, iš pačių surinktų gamtinių medžiagų klijavo darbelius. Šiandien su savo mamomis jie mokysis dažyti margučius, vaišinsis bei pramogaus.


Švietimo ir mokslo ministerija neatsižvelgė į Kretingos rajono savivaldybės vadovų ir moksleivių tėvų prašymą negryninti gimnazijų ir palikti jose 5-8 klases, o kaimuose nenaikinti vidurinių mokyklų su reikalavimu, kad jų vienuoliktose klasėse mokytųsi ne mažiau kaip 50 mokinių. Savivaldybės ir tėvų pozicijai pritarė ir kretingiškių išrinktas Seimo narys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA

TIEKĖJŲ g. esanti bendrovė buvo apiplėšta du kartus. Pirmąją naktį iš bendrovės pavogtos trys padangos. Praėjus parai iš bendrovės teritorijos buvo pavogta 10 vienetų ten stovinčių automobilių ratų, apgadintas vieno automobilio priekinis sparnas. Padaryta 5 tūkst. 300 Lt žala.

LAISVĖS g. esančioje turgavietėje 49-erių metų kretingiškei J.G. buvo perpjauta rankinė ir pavogtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA.

DARBĖNAI

LAUKŽEMĖS g. šešiolikmetį M.S. sumušė iš matymo pažįstami jaunuoliai. UŽPELKIŲ k. bendrovėje dirbantis 51-erių metų palangiškis A.Ž. pastebėjo, kad išdaužti du administracinių patalpų langai, o iš patalpų pavogti kompiuteriai, televizoriai ir kiti daiktai. Kol kas nustatinėjama, kiek daiktų buvo pavogta ir kokia buvo padaryta žala. Pavogtas turtas buvo apdraustas.

Parengė Diana JOMANTAITĖ


Pasibaigė tradicinės “Pajūrio naujienų” taurės šaškių varžybos. Jose dalyvavo 13 šaškininkų. Žaista ratų sistema, po dvi partijas (baltosiomis ir juodosiomis), laikas - 20 min. partijai.

Geriausią rezultatą pasiekė Antanas Varinauskas, surinkęs 19,5 taško iš 24 galimų. Net trys šaškininkai surinko po 16,5 taško. Geriausias koeficientas - Romano Žalgirio, kuriam atiteko antra vieta. Trečias liko Algirdas Šimkus, ketvirtas - Algirdas Šliageris. Penktą vietą, surinkęs 16 taškų, užėmė Mindaugas Žilinskas. Šeštas - Jonas Ruokis (15 tšk.).

Taigi šių metų pereinamosios taurės savininku tapo Antanas Varinauskas. “Pajūrio naujienos” jį, o taip pat antros ir trečios vietos laimėtojus apdovanojo laikraščio prenumerata.

Tolimesnės šaškininkų varžybos - dalyvavimas Kretingos rajono seniūnijų spartakiadoje, kuri planuojama gegužės 31 dieną Kretingoje. Komandos sudėtis - trys vyrai ir viena moteris. Spartakiados nugalėtoja atstovaus rajonui Lietuvos seniūnijų sporto šventėje “Sportas visiems”, kuri įvyks liepos 18-20 dienomis Raseiniuose.

Pranas ANDRIEJAITIS


Kretingos rajono Savivaldybė nuo šiol, suteikdama žmogui rajono Garbės piliečio vardą, jį apdovanos ir Garbės piliečio medaliu bei ženkleliu su Švč. Mergelės Marijos atvaizdu, puočiančiu Kretingos rajono savivaldybės firminius dokumentus, antspaudą, simboliką.


Vakar legendinio lakūno Stepono Dariaus anūką, girininką Skirmuntą Maštarą, gyvenantį Kūlupėnų seniūnijos Aukštkalvių kaime, aplankė naujo dokumentinio filmo „Lituanicos“ didvyriai amžinai gyvi“ kūrėjai: Lietuvos aviacijos muziejaus Kaune vyriausiasis muziejininkas ir kolekcininkas Jonas Čepas bei kinematografas, operatorius Stasys Dargis.


Įžvelgė nuo seno naudojamo lino grožį

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Mūsų žmonės

Kai Raguviškiuose gyvenanti Audronė Miliuvienė į dienos šviesą ištraukė savo mezginius ir jais papuošė Kretingos kultūros centro Baublių filialo moterų ansamblio (meno vadovė Daiva Šilinskienė) dalyves, nustebo ne tik jos pačios, bet ir žiūrovai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas