Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(212) 2008-02-15

„Nežinau, kodėl man vaikystėje vytis atrodė svarbesnis tautiškumo simbolis už vėliavą. Kodėl jį, o ne vėliavą vežiojausi tarsi atplėštą Lietuvos gabalą“, - samprotavo Leokadija Kaukėnienė, šiandien aktyviai dalyvaujanti Kretingos tremtinių judėjime. Moteris mano, kad šiandien trūksta pagarbos ir Lietuvai, ir jos simboliams: „Dabar tik dirbtinis vėliavos pakėlimas beliko“.

77-erių kretingiškė tautodailininkė Leokadija Kaukėnienė vaikystėje išsiuvinėtą vytį net du kartus kaip laisvės simbolį vežėsi į Sibirą. 61-erių ūkininkas Rimantas Skiparius su Lietuvos vėliava pernai ir užpernai dviračiu apvažiavo Baltijos jūrą. Šie du žmonės – tai dvi skirtingos kartos, tačiau abu jaučiasi išdidūs gimę lietuviais.

Vytis reiškė tėvynę ir šeimą

„Tik papuolęs į svetimą kraštą pradedi branginti visa, kas tautiška: vėliavą, paprasčiausią piešinį su vytimi. Keturis kartus keliaudama traukiniais į Sibirą ir atgal, tarp rūbų slėpdavau drobės gabalą su pačios išsiuvinėtu vyčiu. Rusai nesuprato vyčio prasmės: daugumai tai tebuvo vien baltas arklys su raiteliu. Tačiau Lietuvoje tvirtai į ritinėlį susuktą ir maišelyje užrištą vytį po karo slėpiau duonkepės apačioje, kur laikėme vištas ir jurginų gumbus. Kartkartėm išsitraukdavau ritinėlį apžiūrėti, ar nesugraužė pelės“, - prisiminė L.Kaukėnienė.

Kai moteris šventė savo 60-mečio jubiliejų, Kretingos muziejus jos siuvinėtą vytį įrėmino ir eksponavo parodoje. „Muziejus norėjo nupirkti, tačiau duktė Janina prašė jį išsaugoti kaip šeimos relikviją“, - sakė L.Kaukėnienė. Šiandien ponios Leokadijos išsaugotas vytis kabo jos namų svetainėje.

L.Kaukėnienės tremties istorija ypatinga. Jos tėvas Zigmantas Bielinis buvo Švenčionių apskrities Černakiškės kaimo viršaičiu. Leokadija augo tarp penkių brolių. Prasidėjus trėmimams, šeima slapstėsi pas gimines, tėvas – specialiai įrengtoje slėptuvėje. Šeimą – motiną Ciciliją, keturis mažamečius jos vaikus ir 90-mečius tėvus - išdavė kaimynas. Ir tą pačią dieną - 1945-ųjų rugpjūčio 31-ąją – Bielinius ištrėmė į Permės sritį. Tėvas negalėdamas rizikuoti giminių gyvybėmis, išėjo partizanauti į mišką. Apie jo žūtį Leokadija ir jos artimieji sužinojo tik Nepriklausomybės metais iš duomenų archyvuose.

„Tremtyje buvo badas, iš alkio mirdavo vaikai. Mus, visus keturis Bielinių vaikus, paėmė į vaikų namus. 1946 m. Lietuvos kompartijos vadas Antanas Sniečkus išsireikalavo, kad Lietuvos našlaičius grąžintų į Lietuvą. Ir mus išsiuntė atgal. Pakliuvome į Vilniaus vaikų namus. Mama irgi bandė bėgti paskui mus, bet pakely ją sugavo ir pasodino į kalėjimą. Iš vaikų namų mus pasiėmė dėdė. Kai vyresnysis brolis Edmundas 1948 m. grįžo iš kariuomenės, valdžia mums leido sugrįžti į savo namus, - sudėtingą savo vaikystę prisiminė pašnekovė. – Mažiesiems broliukams tebuvo 10 ir 12 metų. Ganėme karves, ravėjome daržus. Išmokau siūti. Pati brolius mokinau namie, nes nebuvo kuo jų apauti į mokyklą. Bet labai ilgėjomės mamos. Todėl 1952 m. su broliais susiruošėme važiuoti pas ją atgal į Sibirą“. Ištekėjusi už tremtinio Jono, antrąkart – ir jau visam - į Lietuvą Leokadija grįžo 1963 m.


Jūratė Venckuvienė:

- Kaip kam. Man asmeniškai – normaliai: yra darbas, pajamos, savi namai. Lietuvoje graži gamta, vystomas turizmas – yra ir pačiam kur nuvažiuoti, ir ką svečiui parodyti. Miestai gražėja, daugėja modernių parduotuvių, tvarkoma aplinka. Sovietiniais laikais buvo gerai tai, kad visi turėjo darbą, o dabar – ne. Tačiau jei protingai tvarkaisi savo reikalus, Lietuvoje gali normaliai gyventi.

Audronė Mockienė:

- Arba leidi savo šaknis čia, arba kuriesi svetur. Tačiau grįžus iš užsienio, labai sunku. Paprasčiau savo laimę kurti čia. Gyvenu Vilniuje ir matau, kaip žmonės masiškai išvažiuoja į užsienį. Jų vietas turbūt užims svetimtaučiai. Esu savo šalies patriotė. Patriotizmas – tai, kad gyveni Lietuvoje, joje kuri savo gerovę, puoselėji tradicijas, sukuri šeimą ir nepamiršti esantis lietuvis.

Jovydas Kniuipys:

- Dabar gerai, nes kol kas esu moksleivis. Man, kaip Lietuvos patriotui, puiki Lietuvos gamta. Kaip jaunam žmogui pakanka pramogų. Tik neramina valstybės požiūris į jaunimą – ačiū Dievui, mano tėvai iš anksto yra pradėję taupyti mano mokslams. Lietuva man – daugiau negu paprasta žemė. Tai šaknys, istorija, tradicijos. Jei nuoširdžiai, už savo šalį galėčiau ir galvą paguldyti.

Antanas Zubė:

- Esu gyvenęs Maskvoje. Dabar - Kretingoje. Čia gyventi gera. Tačiau nuo sovietinių laikų mūsų šalyje yra likę labai daug blogybių – apgaulė, sukčiavimas. Dabar pereinamasis laikotarpis, bet, atrodo, viskas juda į priekį gerąja linkme. Žinoma, blogai yra mažos pensijos – apsipirkai kartą, užmokėjai už butą, ir turi skaičiuoti, kad pragyventum.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


Salantiškiai sunerimę: jų teigimu, miestelis visai pamirštas – neapšviestos gatvės, netvarkyti keliai, kanalizacija. Salantų bendruomenės nariai bendruomenės susitikime liūdnai juokavo, kad lėšų, skirtų gatvių apšvietimui, – 195 tūkst. Lt – užteks tik lempoms įsukti. Jų netenkina Kretingos rajono biudžeto projektas, tad susitikime dalyvavę rajono tarybos nariai Juozas Pelionis, Vitalijus Galuškinas ir Stasys Kaniava patarė į tarybos posėdį nusiųsti bendruomenės atstovą, kad šis išsakytų žmonių problemas.


Gražbyliavo penkias valandas ir nieko nepakeitė

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Vakar Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtino šių - 2008-ųjų - metų Kretingos rajono savivaldybės biudžetą - 95 mln. 983 tūkst. Lt. Vienintelį biudžeto klausimą taryba svarstė penkias valandas (įprastai per tą patį laiką apsvarsto 30 ir daugiau klausimų), be to šį klausimą sureikšmino vardiniu balsavimu, kurio pareikalavo daugiau kaip trečdalis iš 23 posėdyje dalyvavusių tarybos narių.

Visas šis sureikšminimas lyg perkūnijos ir liūties debesys pakibo ant biudžeto projektą ruošusios Savivaldybės administracijos ir... praslinko be žaibo, be lašo vandens. Gražbyliavę penkias valandas tarybos nariai pateiktą biudžeto projektą patvirtino be esminių pakeitimų. Už biudžeto projektą balsavo 19 tarybos narių, trys - Vitalijus Galuškinas, Jolita Vaickienė ir Juozas Matulevičius - susilaikė, Juozas Pelionis balsavo prieš.


Aplink Senąją Įpiltį spiečiasi Naujosios Įpilties, Benaičių, Kiaupiškių ir Lendimų kaimai. Senoji Įpiltis yra šių kaimų, kuriuose gyvena apie 560 žmonių, centras. Šis, labiausiai nuo Kretingos miesto – apie 30 km – nutolęs ir prie Latvijos sienos prigludęs, kaimas garsus savo istorine praeitimi, menančia mūsų protėvių kovas su kryžiuočiais, vidurvasary švenčiamomis Oninėmis ir pašonėje sparčiai dygstančiomis vėjo jėgainėmis.


Žemės pardavimas baigėsi neprasidėjęs

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Kretingos rajone valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimui bėra likę vos apie 50 hektarų, kai ūkininkai norėtų jos įsigyti 14 tūkstančių hektarų.


Susirgus augintiniui – į gyvūnų gydyklą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Bendrovės “Kretingos vettiekimas” gyvūnų gydykloje dirbantis 25-erių veterinarijos gydytojas Erikas Butkus sakė, kad tokią specialybę pasirinkęs iš pašaukimo. “Visada svajojau savo gyvenimą susieti su medicina. Taip susiklostė, kad pasirinkau veterinariją”, - teigė Erikas Butkus, mokslus Lietuvos veterinarijos akademijoje baigęs prieš metus.


Šilta žiema sustabdė miško kirtimą

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Po itin sėkmingų praėjusių 2007 metų - kai medienos kaina šoktelėjo 40 proc., jos pardavė apie 90 tūkst. kub.m ir gavo apie 15 mln. Lt pajamų,- Kretingos urėdijos miškininkams 2008 metų pradžia liūdna: medienos pirkėjai reikalauja mažinti kainas, o medienos gamyba nevyksta, nes nusistovėjus šiltiems ir lietingiems orams, į pažliugusį mišką neįmanoma įvažiuoti.


Nacionalinio diktanto antrajame ture, kuris vasario 23 dieną įvyks Vilniuje, dalyvaus ir Kretingos rajono gyventoja Inga Japšaitė. Ji pateko tarp 65 nugalėtojų, kurie rajonų etape nepadarė nė vienos arba tik vieną klaidą.


Kretingos mieste bendrovė „Kretingos komunalininkas“ jau pastatė apytikriai 50 komplektų šiukšlių rūšiavimo konteinerių. Komplektą sudaro trys spalvoti varpo formos konteineriai, skirti stiklui, plastmasei ir popieriui. Keletą jų bendrovė paliks nepastatytus – kad būtų kuo pakeisti susidėvėjusius ar sulūžusius konteinerius. Susitarus su seniūnais, 2-3 komplektai pasieks ir kiekvieną Kretingos rajono seniūniją.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas