Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(206) 2008-01-25

Perėją siūlo perkelti prie viaduko

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Pirmas puslapis
Dėl didėsiančio prekinių traukinių greičio Kretingos stotį ketinama aptverti tvora. Į aptvertą teritoriją turėtų patekti ir pagrindinė pėsčiųjų perėja Palangos gatvėje. Geležinkeliečiai pasiūlė perėją perkelti prie Palangos kelio viaduko.

Kadangi Kretingos geležinkelio stotį ketinama aptverti tvora, į aptvertą teritoriją turėtų pakliūti ir pagrindinė pėsčiųjų geležinkelio perėja Palangos gatvėje. Su Kretingos vadovais susitikę bendrovės Lietuvos geležinkeliai atstovai pareiškė, kad jų darbas - pastatyti tvorą, o kur ir kokia bus įrengta pėsčiųjų perėja – Kretingos savivaldybės rūpestis. Geležinkeliečiai pasiūlė pėsčiųjų perėją iš Palangos gatvės nukelti prie Palangos kelio viaduko.

Mero pavaduotojas J.Mažeika laikraščiui sakė, kad nesutiks su bendrovės Lietuvos geležinkeliai atstovų reikalavimu perkelti perėją prie Palangos kelio viaduko. „Kreipsimės į Susisiekimo ministeriją ir ieškosime išeities. Perėja Palangos gatvėje yra patogiausia gyventojams. Nukelti ją taip toli būtų nelogiška ir nepatogu. Perėja turėtų likti toje pačioje vietoje, galbūt ją galima nukelti keletą metrų toliau arba pastatyti pėsčiųjų tiltą virš numatomos tverti tvoros“, - kalbėjo J.Mažeika.

Iš pradžių bendrovės Lietuvos geležinkeliai atstovai net nesiteikė pasitarti su rajono vadovais. „Atvežę pasirašyti aktą dėl tvoros pareiškė, kad pėsčiųjų perėja – ne jų problema. Tik mums atsisakius pasirašyti dokumentus, buvo nuspręsta susitikti ir aptarti pėsčiųjų perėjos klausimą“, - sakė Kretingos rajono mero pavaduotojas Juozas Mažeika.

Paskambinus Klaipėdos geležinkelio infrastruktūros direktoriui Aleksandrui Dolomanovui, jis situaciją dėl tvoros ir pėsčiųjų perėjos komentuoti atsisakė, teigdamas, kad tai - spaudos atstovo darbas.

Bendrovės Lietuvos geležinkeliai spaudos atstovas Algis Palionis pasakė, kad Kretingos reikalų žinoti jis neprivalo ir miesto problemas turėtų komentuoti regiono atstovai.

Klaipėdos geležinkelio infrastruktūros direktorius A.Dolomanovas ir jo pavaduotojas Sigitas Dambrauskas, į Kretingą atvykę aptarti būsimos apsauginės tvoros, su meru, jo pavaduotoju bei administracijos direktoriumi pageidavo bendrauti nedalyvaujant spaudos atstovams. Situaciją bendrovės Lietuvos geležinkeliai atstovai sutiko pakomentuoti tik pabaigę pokalbį su Kretingos vadovais.


Lietuvoje, pritarus Bažnyčiai, pradės veikti Egzorcistų asociacija. Egzorcizmas yra piktųjų dvasių išvarymo iš apsėstų žmonių praktika. Egzorcizmą praktikuoja krikščionybė, judaizmas, islamas. Į asociaciją susibūrę Lietuvos egzorcistai dalinsis darbo patirtimi bei padės vieni kitiems išvarant piktąsias dvasias. Gatvėje pašnekovų klausėme:

Danutė Teslia:

- Tai lemia žmogaus įsitikinimai, domėjimasis tokiais dalykais. Aš asmeniškai netikiu, nors domiuosi psichologija. Šiais laikais pilna įvairiausiomis galiomis besigiriančių žmonių, todėl į Egzorcistų asociaciją žiūriu skeptiškai – ar nebus tai žmonių mulkinimas. „Piktųjų dvasių“ apsėstą žmogų reiktų gydyti ramybe, buvimu gamtoje, o ne apeigomis.

Artūras Toliušis:

- Gyvenime visaip būna. Tačiau aš asmeniškai netikiu – man tai atrodo neįtikėtina. Televizijos negaili reportažų apie panašius dalykus, esu girdėjęs ir apie egzorcizmą. Tačiau tokius dalykus praleidžiu pro ausis, nesu įsigilinęs, ar egzorcizmas yra moksliškai paremtas. Pats į egzorcistus nesikreipčiau – reikia pačiam tikėti tuo, ką darai.

Edgaras Domarkas:

- Netikiu demonais ar piktosiomis dvasiomis. Tik ateiviais – negalime milžiniškoje visatoje būti vieni. Mistiniai dalykai yra pernelyg sureikšminti. Galbūt apsėdimas yra psichinis arba dvasinis sutrikimas. Siūlymas padėti burtais yra tik žmonių mulkinimas, jų pinigų išviliojimas. Kita vertus, esu girdėjęs, kad apsėstiesiems padeda kunigai.

Birutė Daugintytė:

- Tikiu, kad gali. Žmogus tampa negeras, nesuvaldomas ir nesusivaldantis, piktas, linkintis bloga kitiems. Tai - ne psichinė liga, nes šiais laikais, kai šitiek blogio, tokie dalykai yra tikėtini. Esu girdėjusi apie egzorcistus ir tikiu, kad jie gali padėti. Juk jie - ne apsišaukėliai, egzorcistus palaiko ir Bažnyčia. Be to, jei netikėsi, nepadės niekas.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


Vaikystės akimirkos iš lino

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Kuprinė

Juodupėniškė Živilė Puškoriūtė daugiausia laiko po pamokų Kretingos technologijos ir verslo mokykloje praleidžia rankdarbių kabinete. Čia jos rankose atgimsta linas, kuris pavirsta linksmomis lėlėmis, dekoratyvinėmis kasomis, paveikslais, žaislais.


Dvi viešnios iš Japonijos – Masayo Shibamoto ir Tomone Saito – Kretingos meno mokykloje Dailės skyrių lankančius moksleivius mokė rašyti mandalą (mandala – žodis, kilęs iš sanskritų kalbos ir reiškia ratą, apskritimą, - aut.pastaba).


Svajoja prakalbinti paukštį

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Kuprinė
Kretingiškis 14 metų Donatas Penikas paukščiais domisi nuo septynerių. Šiomis dienomis vaikinas turėjo nemažai darbo – kartu su tėvu, Kretingoje gerai žinomu balandininku Stasiu Peniku kartu kalė narvus papūgoms. Jų jaunojo paukštininko kolekcijoje – jau 24: nuo mažučių banguotųjų papūgėlių iki stambiųjų pinantų ir kramerių.


Filme „Keistas penktadienis“ neklaužada duktė ir griežta mama nuolat pykstasi ir viena kitos nesupranta. „Jei tik tu būtum aš, viską suprastum“, - taip, matyt, ne kartą pagalvojo herojės, kai vieną rytą iš tiesų taip nutiko. Jos apsikeitė kūnais. Tikrame gyvenime taip nenutinka, tačiau dažnai nesuprantame tėvų, o šie – mūsų. Esame įsitikinę, kad jų vietoje viską darytume kitaip. O galbūt - taip pat? Todėl Vydmantų vidurinės mokyklos moksleivių paprašėme pasvajoti:

Rūta Ruginytė:

- Nesirinkčiau savo tėvų profesijų. Būčiau kuo nors kitu – gal archeologe. Šiam mano norui mano tėvai nelabai pritaria – mano, kad tai pernelyg sudėtinga specialybė. Aš taip nesielgčiau. Vaikui nereikia visko drausti. Ilgiau leisčiau žiūrėti televizorių , naudotis kompiuteriu. Vis dėlto kartu ir griežtai auklėčiau vaikus – mano tėvai kartais per daug man nuolaidžiauja.

Rosana Končiūtė:

- Mažiau dirbčiau ir daugiau laiko skirčiau šeimai. Nevertinčiau taip visko pinigais – ne jie yra svarbiausi. Svarbiausios yra šeimos vertybės. Stengčiausi daugiau laiko skirti ne darbo reikalams, o savo vaikams. Duočiau jiems daugiau dienpinigių ir būčiau griežta mama. Griežta, tačiau teisinga – visada išklausyčiau, ką galvoja vaikas.

Vytautas Vingis:

- Auklėčiau vaikus, dirbčiau darbus ir tvarkyčiau namus lygiai taip, kaip tai daro mano tėvai. Būčiau griežtas tėvas, nes griežtumas, o ne nuolaidumas yra geras auklėjimo būdas. Kasdien vaikas gautų po kelis litus dienpinigių arba gautų tam tikrą sumą savaitei. Pats nedirbčiau viršvalandžių, kad liktų laiko vaikams. Stengčiausi būti jų draugas.

Edvardas Latakas:

- Dirbčiau ir rūpinčiausi savo vaikais. Pasirinkčiau tokią pat specialybę, kaip ir mano mamos – mokytojo. Tik būčiau ne darbų mokytojas, o pradinių klasių auklėtojas. Būčiau griežtas tėvas tuomet, jeigu vaikai neklausytų. Saugočiau vaikų sveikatą ir neleisčiau jiems per ilgai žiūrėti televizoriaus, sėdėti prie kompiuterio.

Vanda Girdenytė:

- Suteikčiau vaikams daugiau laisvės. Pavyzdžiui, man tėvai liepia būti namie penktą valandą vakaro. Aš leisčiau pabūti pas draugus ar kur kitur iki septynių. Neversčiau daryti to, ko labai nenori – tarkim, važiuoti į svečius, kur neįdomu. Stengčiausi būti tokia mama, kuriai apie viską galima išsipasakoti. Būdama savo tėvų vietoj, nesėdėčiau namie, o pramogaučiau, ne tik dirbčiau.

Vilius Vyšniauskas:

- Man pačiam tėvai nedraudžia sėdėti prie televizoriaus ir kompiuterio tiek, kiek noriu. Aš taip nedaryčiau – dvi valandos per dieną ir ne daugiau. Būčiau negriežtas tėvas. Auklėjimą lemtų vaikų elgesys. Aš, pavyzdžiui, kartais nenoriu eiti į mokyklą. Tėvai griežtai pasako, kad reikia. Taip ir turi būti, kaip kitaip. Bet svarbiausia būti ne tik tėvu, bet ir draugu savo vaikui.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


Kasdien į mokyklą - su ta pačia uniforma. Tai gali pasirodyti nuobodu, nestilinga, be fantazijos. Tačiau moksleiviai, norintys išsiskirti iš minios, randa išeičių. Gimnazistai į atlapus įsisega juokingus ženkliukus, spalvotas sagas, meškiukų aplikacijas. Kiti moksleiviai, nenorintys nešioti uniformų, pabodusiais švarkais dažniau papuošia kėdžių atlošus.


Nors daug kalbama apie smurtą mokykloje ir jo mažinimą, smurtaujančių vaikų daugėja ir jie vis jaunėja. Visuomenę krečia jaunų žmonių agresija, vedanti į šiurpius susidorojimo atvejus. Verčia suklusti ir skaudūs neseni įvykiai Kretingos rajone: per pusmetį jaunuoliai ciniškai nužudė du žmones, per pastarąsias savaites Darbėnuose – du užregistruoti smurto išpuoliai prieš bendraamžius. Keliasdešimt kartų daugiau – nė neregistruojama.


Kaip vaikui sekasi mokykloje, kokias pamokas jis praleido, kokius pažymius gavo, kada jo laukia kontroliniai darbai ir kitą informaciją matyti internete kol kas gali ne visi mūsų rajono mokinių tėvai.


Tauragėje įvykusiose Lietuvos mokinių ir studentų badmintono taurės varžybose labai gerai pasirodė Kretingos sporto klubo “Žalgiris” atstovai: tarp klubų jie iškovojo I vietą. Bendroje įskaitoje rajonų grupėje iškovota II vieta: nusileista tik Tauragės rajono komandai, kurios nariai treniruojasi Sporto mokyklos grupėse.

Vaikinų vienetų grupėje V vietą iškovojo Edgaras Slušnys. Merginų vienetų grupėje Daina Kairytė, nugalėjusi Europos jaunių pirmenybių dalyvę kaunietę I.Starevičiūtę, iškovojo bronzos medalį. Vaikinų dvejete Edgaras Slušnys kartu su klaipėdiečiu A.Mizgiriu pelnė bronzą, nugalėję vilniečio ir kauniečio A.Plavinos bei L.Litvino porą. Daina Kairytė kartu su vilniete O.Jaciuk merginų dvejeto varžybose nepaliko varžovėms jokių vilčių ir iškovojo aukso medalius. Mišrių dvejetų grupėje kretingiškiai vėl laimėjo bronzos medalius. Jais pasidabino D.Kairytė ir E.Slušnys. Labai gerai šioms varžyboms badmintonininkus parengė treneriai visuomenininkai Arnoldas Slušnys ir Rolandas Juknevičius.

"P.n." informacija


Rajono stalo teniso žaidėjai savo kolegos Aloyzo Rumbučio 60-mečio garbei surengė proginį turnyrą, kuriame varžėsi 8 komandos iš Kretingos, Salantų, Plungės, Palangos. Turnyrą laimėjo Kretingos “Sala” – Vytautas Ročys, Gediminas Žilys ir Robertas Narvilas.


Žvaigždžių dukters aktorystė nepaviliojo

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Garsių Lietuvos kino ir teatro žvaigždžių – Reginos Varnaitės ir Vytauto Eidukaičio – vyresnioji duktė Vyta Martinavičienė gyvena Kretingoje. R.Varnaitę, kaip komiškų vaidmenų atlikėją, žiūrovai ligi šiolei pažįsta iš televizijos šou laidų. O V.Martinavičienę, stebėtinai panašią į motiną, sutinka dauguma kretingiškių, tvarkyti reikalų užsukusių į Socialinės paramos skyrių, kuriame ji dirba.

V.Martinavičienė sutiko pasidalinti, kokią vaikystę bei santykius šeimoje ji mena, kai jos tėvai – pirmo ryškumo Kauno dramos teatro žvaigždės, aktoriai komikai – kažkada kone kiekvieno praeivio buvo atpažįstami tiesiog gatvėje.


Per atostogas uždirba metų atlyginimą

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Mūsų žmonės

Kretingos sporto mokyklos treneris, aktyvus rajono politikas - buvęs Kretingos rajono savivaldybės meras, dabartinės rajono Savivaldybės tarybos narys, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas bei trijų vaikų - studentų - tėvas Juozas Pelionis jau tris pastarąsias vasaras atostogavo dirbdamas Danijoje. Ten pat ruošiasi vykti ir šią vasarą.


„Man taip rūpi ta bažnyčia: sakiau, jei suremontuosime bokštą, jau galiu ir numirti. Taip sunkiai klostėsi reikalai: trūko pinigų, strigo darbai. Dabar bokštas jau sutvarkytas, - kurgi bemirsi, kad dar tiek daug darbų laukia“, - juokavo 65-erių Antanas Lukauskas, Kretingos katalikų parapijos pirmininkas, viešosios įstaigos „Mūsų broliai“ administracijos direktorius.


Jūros akmenis pavertė boružėmis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Lazdininkuose, Darbėnų seniūnijoje, gyvenanti ir ūkininkaujanti Stasė Galdikienė sukūrė neįtikėtinai spalvingą ir žaismingą boružių kolekciją: nutaškuoti ir nubrūkšniuoti jūros akmenys pavirto besišypsančiomis ir šelmiškas mimikas nutaisiusiomis boružėmis. Kai moteris į rankas paima teptuką, vienu metu „suskrenda“ įvairiausių dydžių boružių: nuo įprastos septyntaškės iki didumo sulig kiaušiniu.


Grūšlaukėje gyvenantis ir Kretingoje dirbantis 24 metų Artūras Toliušis sausio mėnesio pirmosiomis dienomis kaip Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus narys ir Lietuvos socialdemokratinės jaunimo sąjungos atstovas buvo išvykęs į Gruziją stebėti šioje šalyje vykstančių prezidento rinkimų. Stebėtojus parinko Europos Rytų studijų centras. “Vienas iš kriterijų kandidatams buvo mokėti rusų kalbą”, - sakė Artūras Toliušis.


Paslaptimi dvelkianti kinų virtuvė

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Mūsų žmonės

Naujai atsidariusiame laisvalaikio centre „Nesė Relax“ lankytojai gali užsisakyti ne tik europietiškų, bet ir kiniečių patiekalų. Juos gamina čia virėju dirbantis kinas Tian Jian Zhang.


Moterys jau penkerius metus turi galimybę pasirinkti pavardę ne tik su priesaga –ienė, bet ir su galūne –ė. Tačiau ši nauja tradicija mūsų rajone nepopuliari: būti Paulauske, Rimke ar Motuze vietoj Paulauskienės, Rimkuvienės ar Motuzienės pageidauja vos viena kita nuotaka.

Per 2007 metus mūsų rajone pavardę su galūne –ė pasirinko 16 moterų iš 305 susituokusių porų.

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Nijolė Katkuvienė pastebi, kad moterų, kurios pasirenka pavardę su galūne –ė, šiek tiek daugėja. „Dažniausia – tai jaunesnės, pirmą kartą besituokiančios moterys“, - sakė N.Katkuvienė.


Šiemet Užgavėnės – ankstyvos: jas švęsime vasario 5 dieną. Pasakojimus apie Užgavėnes – kaip vieną svarbiausių liaudies švenčių – iš senųjų palangiškių lūpų užrašė Lietuvos liaudies kultūros centro Regionų kultūros poskyrio vadovė Inga Kriščiūnienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas