Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(199) 2007-12-28

Kretingiškiai šių - 2007-ųjų - rajono Metų žmogumi išrinko kunigą Hermaną Šulcą, jau tris dešimtmečius dirbantį misijose Ruandoje, Afrikoje. Kunigas ten įkūrė Jaunimo sodybą, į kurią iš savanų surenka sulaukėjusius vaikus, mačiusius savo tėvų skerdynes. Vaikai ten apgyvendinami, išmokslinami ir išleidžiami į gyvenimą. Šių globos namų patirtį jis perkėlė į Lietuvą: atgautoje senelių žemėje Kretingos rajone, Kėkštų kaime, įkurdamas Jaunimo sodybą sąvartyno bei tėvų apleistiems vaikams.

„Pajūrio naujienoms“ paskelbus Kretingos rajono 2007-ųjų Metų žmogaus rinkimus, skaitytojų balsai telefonu ir internetinėje mūsų laikraščio svetainėje nulėmė, kad šis garbingas titulas atiteko 68-erių mūsų kraštiečiui, seleziečių kunigui misionieriui Hermanui Šulcui.

Pačiam kunigui įteikti Metų žmogaus nominacijos mums nebuvo galimybės: šiuo metu H.Šulcas yra misijose tolimoje Afrikos šalyje – Ruandoje. Atsiimti apdovanojimo į redakciją buvo pakviestas kunigo įkurtos Jaunimo sodybos Kėkštuose direktorius Ričardas Liškauskas.

Vakar, sužinojęs skaitytojų įvertinimą, į redakciją iš Ruandos paskambino ir pats kunigas H.Šulcas. Jis labai džiaugėsi skaitytojų išreikšta valia ir sakė norįs jiems nuoširdžiai padėkoti. „Tai, kad mano triūsą ir pastangas įvertino Kretingos rajono žmonės – man didelis džiaugsmas, garbė ir pasitenkinimas. Paprasti žmonės yra realistai, į tikrovę jie žvelgia paprastai, be politinių išvedžiojimų. Todėl jų išreikšta pozicija – man labai brangi. Mano motina Elzė, kilusi iš Abakų, nuo Kartenos, buvo tikra žemaitė: iš jos visą gyvenimą mokiausi kantrybės, tvirtybės ir ištvermės. Šių savybių man nuolat tebereikia kasdieniniame gyvenime“, - kalbėjo H.Šulcas, kuriam padėką už rūpinimąsi Afrikos našlaičiais yra pareiškę daugelio pasaulio šalių prezidentai bei vyriausybių vadovai.

H.Šulcas misijų į Ruandą išvyko prieš 30 metų, tapęs seleziečių vienuoliu, kunigu. Tačiau vien eiti kunigystės pareigas tolimame krašte – ne šio žmogaus būdui. Kunigas pradėjo telkti apie save našlaičius, kurių akivaizdoje per tarpusavio genčių karus buvo išskersti tėvai. Jis įkūrė jiems Jaunimo sodybą: ten našlaičiai ne tik apgyvendinami, bet lanko mokyklą, išmoksta ir amatų, kad gebėtų savarankiškai gyventi. Vienu metu sodyboje gyveno 700 vaikų ir jaunuolių.

H.Šulcas važinėja po Afrikos kaimus: kad geriau pažintų žmones, apsigyvena juose, dalija žmonėms vaistus, buities reikmenis. Kad gautų paramą Afrikos žmonėms, misionierius keliauja po pasaulį: Jaunimo sodybą Ruandoje remia Italijos, Vokietijos, Australijos, Kanados, Brazilijos žmonės.


Gediminas Riepšas:

- Geriau nereikia - žmonės mažiau gers. Žinodami, kad tuoj po šv. Kalėdų reikės į darbą, saikingiau linksminasi. Girtuoklystė per šventes – didžiulė problema Lietuvoje. Ilgomis atostogomis tinkamai ir prasmingai pasinaudotų labai maža gyventojų dalis.

Algimantas Simutis:

- Argi dar neužtenka švenčių? Ir taip turime daugybę laisvų dienų, tad dar pora tarp dviejų švenčių nieko nepakeistų. Ką gali nuveikti – išeini pasivaikščioti, išvažiuoji kur nors į svečius ir tiek. Tam užtenka ir trijų dienų, savaitė atostogų niekam nereikalinga.

Eglė Kaunaitė:

- Esu moksleivė, tad turiu dvi savaites atostogų. Bet, manau, ir suaugusiems reikia atsipalaiduoti. Dienomis tarp švenčių darbas ne toks efektyvus – geriau jau būtų paskelbti laisvadieniai. Žmonės atsipalaiduotų, grįžtų į darbovietes pailsėję.

Ingrida Kazakevičienė:

- Kai gyvenimo tempas toks įtemptas ir greitas, atostogos tarp dviejų žiemos švenčių būtų idealu. Kita vertus, tai, kad atostogų nėra – ne tragedija. Reikia per šventes saikingai švęsti ir kitą dieną bus lengva eiti į darbą.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


Kretingos sporto mokyklos bendruomenė, nepažeisdama ilgametės tradicijos, ir šiemet išrinko savo geriausius sportininkus, komandą bei trenerį.


Ką Kretingoje veikia organizuotas jaunimas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė

Penkios Kretingos rajono jaunimo organizacijos – Jaunųjų kūrėjų klubas „Strėlė“, Kretingos jaunimo organizacija „Arera“, Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnyba, Jurgio Pabrėžos gimnazijos jaunųjų dizainerių būrelis, Viešųjų ryšių klubas „Kret‘as“ – bei dvi Klaipėdos jaunimo organizacijos – Sveikatos centras “Bendraamžiai“ ir Jaunimo kultūrinė organizacija „Kultūros raktas“ - konferencijoje aptarė savo veiklą, saviraiškos ir bendrystės galimybes.


Nedidelėje mokykloje mokosi apie septyniasdešimt mergaičių - “pankių” bei “fifų” - ir tik vienas berniukas. Visos merginos kariauja dėl to vienui vienintelio. Merginos tarpusavy susipeša, o per peštynes nukenčia mokytojas. Jos „gauna velnių“ nuo direktorės, todėl netikėtai susivienija ir susitaiko. O vaikinui dėl viso to – „vienodai šviečia“, nes merginos jam dar visiškai nė nerūpi.


Kalėdų senis yra neužmirštamas vaikystės pasakos herojus ir visiems laikams atmintyje išlieka jo paveikslas. Balta barzda, elnių kinkinys, geraširdiškas juokas, pilnas maišas dovanų ir klausimai, kur jis gyvena, iš kur gauna dovanų, kiek jam metų. Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ auklėtinių klausėme:

Aligijus Ruokis:

- Kalėdų senis yra su ilga, balta barzda, raudona kepure su bumbulu ir storas – su dideliu pilvu. Labai jo laukiu ateinančio per šv.Kalėdas, nes jis atneša dovanų. Kalėdų senis yra senas. Manau, net senesnis už mano senelį. Kartą mačiau Kalėdų senį darželyje, specialiai jam net išmokau eilėraštį.

Gabija Gervinskytė:

- Aš nežinau, kiek Kalėdų seniui metų, bet jis jokiu būdu negali būti jaunas. Kalėdų senis būtinai turi būti vyras su balta barzda. Nors, tiesą sakant, niekada nesu jo mačiusi ir nežinau, kur jis gyvena. Tačiau jis per šv.Kalėdas ateina pas vaikus naktį, labai tyliai, štai kodėl retai kas su juo susitinka.

Milanija Venclovaitė:

- Kalėdų senis yra senas. Gyvena jis kažkur viršuj, nežinau, kur tiksliai. Bet ten jis kartu su nykštukais gamina vaikams dovanas. Po to jas išvežioja rogėmis, kurias tempia elniai. Pats jis apsirengęs raudonai, su balta barzda – kartą mačiau darželyje. Be to, jis be dovanų po egle palieka dar ir laiškus vaikams.

Neilas Valiulis:

- Kalėdų senis yra senesnis už mano senelį. Kai vienas Kalėdų senis pavargsta, jį pakeičia kitas. Nors Kalėdų senis gyvena Laplandijoje, Lietuvoje jis kalba lietuviškai. Dovanas perka parduotuvėje, per šv. Kalėdas išnešioja jas po namus. Aš Kalėdų seniui parašiau laišką – laukiu laumžirgio, valdomo nuotoliniu pultu.

Augustina Čičiūnaitė:

- Yra daug Kalėdų senių ir visi jie yra seni, jiems gal daugiau negu šimtas metų. Kartą sutikau Kalėdų senį namuose. Staiga jis pradėjo tirpti, todėl paprašė, kad kuo smarkiau pūsčiau į jį. Kalėdų seniu gali tapti bet kas, reikia tik tinkamai apsirengti. Vaikai, gaila, negali būti Kalėdų seniais. Tačiau jiems gali padėti maži nykštukai.

Saulius Rupšas:

- Neįsivaizduoju, kiek Kalėdų seniui metų, nes jis sukurtas iš sniego. Jei tik šilčiau, Kalėdų senis gali ir ištirpti. Todėl Kalėdų seniai – jų yra daugybė – gyvena ten, kur nekaršta. Kiekvienoje šalyje gyvena ne po vieną Kalėdų senį. Vieni patys jie nespėja išdalinti vaikams dovanų. Štai kodėl Kalėdų seniams padeda nykštukai.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


Dešimt mūsų rajono senyvo amžiaus ir vienkiemiuose gyvenančių asmenų artimiausiu metu jausis saugiau. Jiems bus išdalinti individualūs pagalbos įrenginiai ER24 GSM. Sutrikus sveikatai, įsiveržus užpuolikui ar atsitikus nelaimei, tereikės paspausti vieną šio įrenginio mygtuką, ir taip pagalbos šauksmas bus perduotas policijos pareigūnams ar medikams.


Rajono sporto bendruomenė, kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet išrinko geriausius atskirų sporto šakų sportininkus.


93-jų kretingiškis Mykolas Gižas stebina ne vien tokio garbaus amžiaus žmogui nebūdinga sportiška laikysena, puikia sveikata, neįtikėtinai gera atmintimi, bet ir savo aistra kolekcionuoti. Per pusšimtį metų kaip kolekcionierius jis išbandė save daugelyje sričių: rinko medalius, monetas, kriaukles, pašto ženklus, atvirutes.

„Kiekviena sritis – jau pereita. Dabar kolekcionuoju tik atvirukus. Jų turiu apie 10 tūkstančių. Tarp jų - net ir 100 - 200 metų senumo atvirukų. Labiausiai vertinu tuos, kuriuose pavaizduotas Napoleono gyvenimas“, - kalbėjo M.Gižas.


Salantuose gyvenančią Birutę ir Antaną Rozgus aplinkiniai žino kaip vestuvių piršlius. Jiems yra tekę piršliauti beveik trijose dešimtyse vestuvių.


Kalėdos retro stiliumi

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Mūsų žmonės

Maža juoda suknelė ir perlai, pečius puošiantys kailiai ir šaliai, stilingos šukuosenos ir išraiškingos akys, rankoje – šampanas, o už durų – laukiantis limuzinas. Tai – akimirkos iš grožio salono „Stiliaus namai“ kolektyvo kalėdinio vakarėlio.

„Nuolat puošiame kitus, šįkart – pasipuošėme pačios ir susikūrėme šventę“, - sakė grožio salono „Stiliaus namai“ vadovė Banguolė Alminienė.


Ausma Gineitienė gimė kuršių žemėje – Šventojoje. Gyvenimui persiritus į antrąją pusę, ji vėl sugrįžo į tėvoniją. Atgavusi tėvų žemę, moteris čia pasistatė erdvius jaukius namus.

Tačiau sodyboje išlikusi šimtametė troba, kurioje gyveno Ausmos močiutė, visoje kuršių žemėje išgarsėjusi žiniuonė Katrynė Freimanė (Kotryna Freiman), A.Gineitienei vis dar primena giminės paslaptis.


Tarp Vilniaus ir Baublių

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės
Politikas, Seimo narys Virginijus Domarkas

tvirtina: kad ir kokių pokyčių būtų tolimesnėje karjeroje, jo namai visada buvo ir bus Baubliuose. Nes čia – paties ir žmonos Zitos rankomis išpuoselėta sodyba, čia – geri kaimynai, kurie, kaip sakoma, sykiu ir džiaugsme, ir varge. Naujuosius metus būtent Baubliuose sutiksiantis Seimo narys Baublių nevadina provincija. “Provincialumas – tai, ką neleistino demonstruoji aplinkiniams. Paprastumas ir aukštų valdininkų, ir politikų sluoksniuose yra didelė vertybė, o išpuikimas ir susireikšminimas būtent yra suprantamas kaip provincialumas”, - įsitikinęs pusketvirtų metų darbo patirtį didžiojoje politikoje turintis Seimo narys.


Orchidėjų grožis žavi ne tik moteris

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Mūsų žmonės

Padvariuose, einant pro Onutės ir Kazio Stončių namą, dėmesį patraukia ant palangės žydinčios orchidėjos. O užsukus į namus, nuostabą kelia daugybė įvairiausių gėlių. Jomis rūpinasi O.Stončienė, o orchidėjomis - pats šeimininkas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas