|
|
|
(1989) 2025-09-26Renovuoti neverta – reikėtų statyti naują
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetas, kuriam vadovauja Mindaugas Černeckis, šią savaitę savo posėdyje aptarė Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus perspektyvą. „Apie tai buvome užsiminę ir anksčiau, atėjo laikas problemą aptarti plačiau. Rajono Savivaldybė Strateginiame plane numato rengti šio muziejaus atnaujinimo projektą su ta mintimi, kad muziejus turėtų išsaugoti kuo daugiau autentiškumo, tačiau jau dabar aišku, kad esamo pastato renovacija nebūtų pats geriausias sprendimas – kalbame apie tai, kad muziejaus pastatą reikėtų nugriauti ir pastatyti naują“, – M. Černeckis, pristatęs aptariamo klausimo esmę, išsamesnio paaiškinimo paprašė Kretingos muziejaus direktoriaus Romando Žiubrio. Jis neslėpė, kad geresnis sprendimas būtų nugriauti muziejaus pastatą, kuris nėra autentiškas, ir galbūt pastatyti žemaitišką trobą. „Tačiau mums dar reikėtų labai gerai apmąstyti būsimo pastato paskirtį, tikslą, nes be strategijos, neišgryninus idėjos, žengti toliau negalėtume“, – R. Žiubrys pripažino, kad būtina kažką daryti, jeigu norime savo rajone išsaugoti įžymios asmenybės atminimą, juolab kad dabar nei pagal lankytojų skaičių, nei ekspozicijomis muziejus, anot jo, „neblizga“. Kretingos muziejaus vadovo pastebėjimu, strategija ir išgryninta kryptis leistų sutaupyti lėšų ir ieškoti kitų, ne tik Savivaldybės, finansavimo šaltinių. „Įrengti muziejų reikėtų pagal šiuolaikinius reikalavimus su išskirtiniais funkciniais sprendiniais. Ne mes turime tarnauti pastatui – pastatas turi tarnauti muziejui. Kaip tai padaryti, turime sugalvoti“, – kalbėjo R. Žiubrys.
Ar dalyvausite Moliūgo šventėje?
Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta netikra Kretingos rajono savivaldybės paskyra. Vizualiai ši paskyra beveik nesiskiria nuo tikrosios, tačiau skirtumų yra. Ji pavadinta ne „Kretingos rajono savivaldybė“, o „Kretingos savivaldybė“. Oficialioje Savivaldybės paskyroje – kur kas daugiau išsamesnės informacijos: sekėjų skaičius – daugiau negu 12 tūkst., taip pat nurodomas „Instagram“ paskyros adresas, o viršelio nuotraukoje – „Kretingos – Lietuvos jaunimo sostinės 2025“ logotipas. Atkreiptinas dėmesys, kad tikrojoje paskyroje įrašai atnaujinami kiekvieną darbo dieną, o netikroje paskyroje turinys skurdesnis, įrašai šiuo metu matomi tik daliai šio socialinio tinklo vartotojų. Prašome gyventojų būti budriems – pasitikrinkite, kurią paskyrą stebite, ir nereaguokite į informaciją ar pranešimus, gaunamus iš netikros paskyros.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Evakuotis mokėsi patys mažiausieji
Kretingos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ antradienį įvyko mokomosios evakuacinės pratybas, per kurias vienoje laiptinių buvo paskleisti dūmai, taip imituojant gaisro židinį. „Niekas, išskyrus mane, nežinojo apie šias pratybas. Man įdomu stebėti, kaip visi sureaguos ir elgsis išgirdę priešgaisrinę signalizaciją“, – per pratybas kalbėjo ugdymo įstaigos direktorė Zita Domarkienė. Klaidų neišvengė Išgirdusios kaukiančias sirenas visos darželio darbuotojos reagavo greitai – surikiavusios vaikus prie išėjimų, spėjusios pačiupti vieną kitą megztinį, striukę, išvedė vaikus iš grupių, tik patys mažiausieji kiek užsibuvo. „Turime tris lopšelio grupes, todėl visos 3 virėjos turi priskirtas grupes ir privalo nueiti padėti išvesti vaikus. Smagu stebėti, kad jos taip ir padarė, buvo ir kitų darbuotojų, kurie bėgo į pagalbą mažiausiesiems“, – tikino Z. Domarkienė. Išbėgus vaikams iš pastato, atsakingas asmuo, pastebėjęs, kad lauke trūksta vienos grupės, puolė jos ieškoti. „Buhalterė bėgo pažiūrėti, kodėl dar neišėjo patys mažiausieji. Džiaugiuosi, kad ji greitai visus suskaičiavo ir pastebėjo, kad kažkas neišėjo“, – vieną situacijų įvardino direktorė, kai buhalterė jai perdavė informaciją, kad iš darželio išėjo tuo metu jame buvę 197 vaikai ir 50 darbuotojų.
Sugriuvo lėšų rajono keliams tvarkyti panaudojimo planai
Kretingos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį pakeitė iš Kelių direkcijos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) 2025 metams Savivaldybei skirtų 2 mln. 390,9 tūkst. eurų panaudojimo aprašą, kad galėtų dalį – 430 tūkst. eurų – kelių statybai, kapitaliniam remontui suplanuotų pinigų panaudoti seniūnijų kelių einamiesiems remontams, jų žvyravimui, greideriavimui. Grėsė prarasti 430 tūkst. eurų Keisti KPPP lėšų paskirstymo aprašą prireikė stringant numatytų Dvaro, Pasieniečių ir Geležinkelio gatvių Kretingoje ir Dariaus ir Girėno gatvės Salantuose kapitalinio remonto projektų parengimui. Kaip Savivaldybės tarybai paaiškino Savivaldybės administracijos Turto valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė, Dvaro gatvės projektas parengtas, tačiau projektą įvertinę ekspertai jį grąžino taisyti. Laiko projektui taisyti numatyta nebuvo, todėl gatvei tvarkyti iš KPPP šiems metams suplanuotų 240,6 tūkst. eurų panaudoti nepavyktų ir pinigus tektų grąžinti Kelių direkcijai. Pasieniečių ir Geležinkelio gatvių kapitalinio remonto projektams parengti buvo suplanuota 150 tūkst. eurų. Savivaldybės administracija teisinasi, kad projektavimo darbų nepavyko nupirkti įmonėms pasiūlius netikėtai dideles darbų kainas. Šiais metais nepanaudojus 150 tūkst. eurų, Savivaldybė juos taip pat turėtų grąžinti. Dariaus ir Girėno gatvės Salantuose rekonstrukcijos projektui parengti sutartį su projektavimo darbus laimėjusia įmone Savivaldybės administracija pasirašė tik šių metų rugsėjo 1 d., nes užsitęsė gatvės, kaip statinio, įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Tarybos opozicijoje esantis Steponas Baltuonis įžvelgė, kad KPPP rajonui skirtų lėšų įsisavinimas stringa dėl Savivaldybės administracijos prasto projektų valdymo. Anot politiko, tai kompetentingų darbuotojų trūkumo administracijoje pasekmė. „Vienas žmogus (S. Jazbutienė, – aut. past.) visko aprėpti negali. Siūlyčiau kviesti Povilą Černeckį, patyrusį kelių priežiūros specialistą, sugrįžti į Savivaldybės administraciją“, – sakė S. Baltuonis, čia pat suabejojęs, ar savo noru iš Savivaldybės išėjęs P. Černeckis pareitų vėl. S. Baltuonio supratimu, ir dviračių tako iš Kretingos į „Minijos“ sodus rekonstrukcijos su ES parama projekto Savivaldybės administracija atsisakė vėlgi įvertinusi gebėjimo suvaldyti šį projektą riziką.
Kovotoją už kooperatyvus įkvėpė Tauragės rajone kepama duona
Šeimos ūkininkų sąjungos atstovui rajone žinomam kovotojui už kooperatyvus kretingsodiškiui Rimantui Skipariui įspūdį padarė viename leidinių perskaitytas straipsnis apie tai, kad Alijošiškės kaime Tauragės rajone esančiame ekologiniame ūkyje verslininkas kepa sveikatai naudingą bemielę viso grūdo duoną. „Sėdau į mašiną ir nuvažiavau pažiūrėti“, – sakė Rimantas. Skiriasi kaip diena ir naktis Anot pašnekovo galbūt kas nors sakys – et, ką čia jis? Argi maža viso grūdo duonos parduotuvėse? Tik rinkis, jei ne vieną, tai kitą... „Bet ar dažnas taip jau nuodugniai skaito, ko ten pridėta? Nemanau...“, – kalbėjo R. Skiparius. Blogybes jis kone atmintinai žino: miltai balinami chloro dujomis, didesnės taip įvardintos dalies sudėtyje būna tuščių kalorijų, sveikatai nepalankių transriebalų, cukrų, maisto priedų, mažai grūduose esančių skaidulų. R. Skipariaus teigimu, tauragiškio kepama duona nuo tokios skiriasi kaip diena ir naktis. „Visa ko pagrindas – austrų gamybos medinis girnų malūnas, kurį verslininkas yra įsigijęs. Iš lėto girnomis malami grūdai neįkaista, nuo jų nenuimama luobelė, miltuose išlieka grūdų aromatas. Per parą šiuo malūnu galima sumalti apie 500 kg grūdų. Nuvažiavęs į Tauragės rajoną, Rimantas susipažino su tokį malūną turinčiu, sveikatai naudingą duoną iš paties užsiaugintos žaliavos kepančiu, makaronus gaminančiu Jokūbu Račkausku, per jo rengiamas edukacijas pasakojančiu, kokia iš tikrųjų turi būti viso grūdo dalių duona, kuria jau prekiaujama 5-iose parduotuvėse. Geras pavyzdys užkrėtė Geri pavyzdžiai, kaip visada, užkrečia. R. Skiparius sumąstė važiuoti į Žemės ūkio ministeriją, į Seimą, susitikti su Kaimo reikalų komitetu – gavus projektui valstybės dalinę paramą ir įsigijus tokį malūną, kurio bendra vertė apie 50 tūkst. eurų, būtų galimą kažką panašaus nuveikti ir Kretingoje. Su pasiūlymais jis jau spėjęs apsilankyti ir pas Kretingos muziejaus, turinčio Tradicinių amatų centrą, direktorių Romandą Žiubrį, taip pat kalbėjęsis su Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkiene. O gal susidomėtų ir Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė Dalia Martišauskienė? Juolab kad ši mokykla turinti žemės, kurioje galėtų auginti javus, turi virtuvę, kurioje moksleiviai mokomi gaminti maistą. „Jeigu būtų pritarimas, aš asmeniškai suorganizuočiau išvyką į Tauragės rajoną, kad savo akimis pamatytų visą grūdo kelią iki malūno ir kepyklos, patirtų, kokia iš tikrųjų turėtų būti viso grūdo dalių duona. Tikrai ne tokia, kokią žmonės dabar dažniausiai nusiperka“, – sakė R. Skiparius.
Sulčių spaudyklose šiemet – obuolių stygius
Padvarių sulčių spaudyklos savininkas Algis Druseika įvardino, kad šiais metas sulčių spaudimo sezoną pradėjo mėnesiu vėliau – rugpjūčio 22 d.: „Nebuvo taip, kad atsidarėme ir iš karto visi pradėjo vežti obuolius. Iš pradžių aptarnaudavome per dieną po 2–3 klientus.“ Tik atvažiavus į obuolių sulčių spaudyklą, jos savininkas šypsojosi ir tikino, kad šiemet obuolių nėra. „Atveža po pusę maišo ar vieną, iš ko mes net negalime išspausti sulčių. Kad būtų pakankamas kiekis pasterizuoti, reikia bent dviejų maišų. Žmonės atvažiuoja ir sako, kad daugiau neatvažiuos, nes jau viską surinko“, – situaciją apibūdino A. Druseika. Iš vieno 45 kg obuolių maišo galima išspausti 10–30 litrų sulčių. Pasak spaudyklos savininko, viskas priklauso nuo obuolių veislės, jie skinti nuo medžio ar rinkti nuo žemės. „Turime tokių klientų, kurie atsiveža vienos veislės obuolius ir žino, kad iš jų išeis skaniausios sultys. Viena klientų pamėgtų veislių – rudeninė obelų veislė Auksis. Šie obuoliai sultingi ir saldūs, – kalbėjo jis. – Bet šiais metais kažkoks balaganas. Žmonės renka visus obuolius, kokių tik turi. Jau sulaukėme ir žieminių obuolių, kuriuos įprastai veždavo spalį.“ Kai kurie sulčių mėgėjai, neturėdami pakankamai obuolių, šią problemą sprendžia atsiveždami kitų rudens gėrybių, viena jų – moliūgas. „Kiekvienais metais daug moliūgų sulaukiame po Moliūgo šventės, nežinau, kaip bus šiemet, nes girdžiu, kad ir jie ne visiems užaugo“, – kalbėjo A. Druseika. Obuolių sultys spaudžiamos ne tik su moliūgais, norintieji jas maišo su vynuogėmis, uogomis, kriaušėmis, morkomis. „Klientai ne tik jas geria, bet ir spaudžia gaminti vynui. Vyndariai taip pat atveža ir svarainių, kuriuos mes tik išspaudžiame“, – tikino Algis. Spausti sultims šioje 13 metų veikiančioje spaudykloje naudojama vokiečių, vengrų ir lietuvių gamintojų technika. „Iš pradžių nuplauname obuolius, vaisius, kitas rudens gėrybes, tada jas traiškome, išspaustas sultis pasterizuojame ir supilstome į tarą“, – paaiškino savininkas, įvardinęs, kad per 1 val. spaudykla yra pajėgi pasterizuoti 1 tūkst. litrų sulčių.
Išklausė vieni kitus
Per šią savaitę įvykusį Kretingos rajono savivaldybės tarybos Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto, vadovaujamo Vytauto Ročio, posėdį jo nariai prie vieno stalo susėdo su ūkininkais, išreiškusiais nepasitenkinimą rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbu ir komunikacijos stygiumi, su Žemės ūkio skyriaus vadovu, specialistais ir Savivaldybės administracijos vadovais. „Norisi išgirsti problemas, kad Savivaldybės administracija žinotų, kokius žingsnius žengti toliau“, – teigė V. Ročys. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Paulikas kalbėjo apie išskirtinai sunkius metus ūkininkams: pavasarį nušalo žieminiai rapsai ir žiemkenčiai, po to nesibaigiančios liūtys skandino visas kultūras, o javapjūtė užsitęsė mėnesiu. Nesidžiaugia ir tie, kurie jau pasėjo žiemines kultūras, nes, užėjus šiltoms dienoms, dirvožemio paviršiuje susidaro pluta, kurios liauni daigeliai nepralaužia. Nuo ūkininkavimo iššūkių Kretingos ūkininkų sąjungos pirmininkas perėjo prie ūkininkų santykio su rajono Žemės ūkio skyriumi. „Darbuotojai dirba, tačiau iš vadovybės – nulis. Ūkininkai reikalingi tada, kai yra problemų ir rajonui reikia pagalbos. Javapjūtės pirmomis dienomis – Tiekėjų gatvėje ženklai neuždengti, nors prieš dvejus metus buvome sutarę, kad tai bus daroma. Tiesa, kai paskambinome, Savivaldybė sureagavo labai greitai, bet man vis tiek pasakė, kad turi būti raštas, – apmaudo neslėpė R. Paulikas. – Pavasarį paskirtas Žemės ūkio skyriaus vadovas. Kuris jis yra šioje salėje, kaip jis atrodo? Aš nesu su juo bendravęs, jeigu pats paskambinu – tai valio! Negi vadovas negali paskambinti – gal susibėgtume, gal su ūkininkais pabendrautume.“
Septintą ryto – prie gyvulių, septintą vakaro – tas pats. Ir taip kasdien, be išeiginių. Anot Kūlupėnuose ūkininkaujančio Stasio Eismonto, teisūs tie, kurie sako, jog kaime gyvenant rankų sudėjęs ilgiau nepasėdėsi, o ir į šiltus kraštus atostogauti nelabai išsiruoši. „Bet aš tokį pavyzdį nuo mažens mačiau, todėl, kad būtų kitaip, neįsivaizduoju“, – atviravo pašnekovas. Dabar jau amžiną atilsį jo mama Emilija Eismontienė laikiusi penkias karves, o Stasys su žmona Jurgita kol kas – tris. Bet su prieaugliu pievose netoli namų šiuo metu ganosi iš viso 10 „galvų“. Aptvare kudakuoja koks 30, o gal kiek ir mažiau vištų. „Parduotuvėje mums nei mėsos, nei kiaušinių, nei daržovių, nei pieno produktų pirkti nereikia, visko turim savo“, – sakė name netoli buvusios ūkio fermos prieš maždaug 31-erius metus įsikūręs ir gyvenimu kaime patenkintas Stasys. Iš karvės jie primelžia apie 20 litrų pieno. Supirkėjams neparduoda nė lašo – patys gaminasi varškę, grietinę, lieja sūrius, dalį sugirdo veršiukams, o jeigu dar atlieka – sunaudoja pasigamindami daugiau sviesto, kuris, Stasio žodžiais, ilgiau negenda. J. ir S. Eismontai savo ūkio produktų svetimiems nesiūlo ir į turgus nei Kretingoje, nei Klaipėdoje, nei kitur parduoti neveža. Užtat mielai apdalija vaikus, giminaičius.
„P. n.“ informacija
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vyresnioji fizikos mokytoja Virginija Kuprienė buvo vienintelė atstovė iš Lietuvos, dalyvavusi tarptautinėje programoje ITER Cadarache tyrimų centre Prancūzijos pietuose. Kartu su kitais 35 mokytojais iš 18-os Europos Sąjungos šalių ji gilino žinias apie ateities energijos šaltinius. Mokslo naujovės Virginija apie šį projektą sužinojo internete – žinia apie projekto atranką buvo pasidalinta Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos socialiniuose tinkluose. Fizikos mokytoja prisipažino, kad, gavusi organizatorių laišką su žinia, kad yra atrinkta dalyvauti projekte, – apsidžiaugė. Pasiteiravusi, kiek mokytojų iš Lietuvos buvo pakviesti dalyvauti projekte, nustebo išgirdusi, kad ji – vienintelė. „Žinoma, labai malonu ir netikėta būti įvertintai tarptautiniame kontekste, turbūt mano paraiška kažkuo sužavėjo organizatorius“, – pasvarstė ji. Norint dalyvauti projekte reikėjo užpildyti trumpą klausimyną apie save, atsakyti į kelis klausimus, kurie priminė motyvacinį laišką. „Reikėjo nurodyti, kodėl noriu vykti į ITER, ko tikiuosi, kaip planuoju įgytomis žiniomis pasidalinti sugrįžusi į Lietuvą“, – įvardino pedagogė. Atvykus į centrą, Virginiją apėmė keistas, bet malonus jausmas. „Toks savotiškas pasididžiavimas žmonija ir mokslo pasiekimais. Jaučiu tokių vietų svarbą ne vien fizikos mokslui, bet ir ateičiai, – tikino V. Kuprienė, sakiusi, kad didelį įspūdį paliko centre buvusio įrenginio mastelis, prie ITER projekto dirbančių žmonių skaičius ir įvairovė. – Norisi viską, ką tik įmanoma pamatyti, sužinoti ir tarytum „sugerti“ į save.“ Fizikos mokytoją nustebino tai, kad surenkant ir suvirinant tarpusavyje maždaug 360 tonų masės detales reikalingas ypatingas vos milimetro ar mažiau paklaidos tikslumas. Prie surinkimo proceso prisideda daugybė žmonių iš įvairių šalių, nes ITER yra tarptautinis projektas. Tačiau ją kiek nustebino ir tai, kad prie projekto prisideda ir mokslininkai iš Kanados arba Indonezijos, ne tik iš ES, JAV, Indijos, Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos, kurios yra projekto pagrindinės narės. „Sudėtinga įsivaizduoti: dirbant reaktoriui patalpose temperatūra siekia 150 mln. ?C ir yra 10 kartų didesnė negu Saulės branduolio temperatūra“, – patirtimi dalijosi Virginija. Paklausta, kokios paskaitos ar temos paliko didžiausią įspūdį, mokytoja atsakė, kad sudėtinga išskirti vieną temą ar dalį, nes viskas buvo įdomu. „Nuo ITER idėjos ir įgyvendinimo planų, termobranduolinės sintezės reaktoriaus konstrukcijos ir surinkimo iki tarptautinio bendradarbiavimo ar ateities projektų“, – įvardino fizikė.
Rugsėjo mėnuo ypač svarbus pirmą kartą į mokyklą, darželį žengiantiems vaikams. Adaptacija, pradėjus lankyti naują ugdymo įstaigą, – sudėtinga. Apie tai mintimis pasidalino Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva. Jaučia didelį stresą – Kaip jaučiasi vaikas atėjęs į naują ugdymo įstaigą? Kai vaikas ateina į nauja ugdymo įstaigą – tai būtų darželis ar mokykla, jaučiasi, kaip gaisre. Yra atliktų mokslinių tyrimų, kad jų nervų sistema, kai prasideda adaptacija naujoje įstaigoje, patiria didžiulę įtampą, stresą. Vieni tai parodo, kiti – ne. Bendraudama su tokių vaikų tėvais, jiems patariu įsivaizduoti, kad vaiko smegenys „dega“. Jos visaip bandys išgyventi, todėl labai svarbu padėti vaikui pirmomis dienomis. –– Nuo ko priklauso adaptacija mokykloje? – Adaptuotis vieni dalykai padeda, kiti trukdo. Viskas priklauso nuo to, vaikas labiau linkęs bendrauti ar mažiau, jisai pats inicijuoja draugystę ar jis yra labai jautrus, o gal – atsparesnis ir gali išlaukti, kol užmegs draugystę. Taip pat svarbu, kaip jis reaguoja į nesėkmes, jam nesėkmė yra tragedija ar ne, kokia jo branda, ar mokinys pasirengęs tai mokyklai ar darželiui. Mokykla, darželis ar suaugusiųjų darbas yra tam tikra reikalavimų virtinė. Žmogus turui būti pasirengęs tiems reikalavimams, kad adaptacija būtų sėkminga.
Kretingoje darbą pradėjo naujoji Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba, kurios sudėtį patvirtino rajono Taryba. Jaunimo reikalų taryba sudaryta dvejiems metams – iki 2027 m. rugpjūčio mėnesio. Ją sudaro Tarybos nariai Mindaugas Černeckis, Rokas Venckus, Vaidas Kuprelis, Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ atstovė Ula Gaubė, Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistė Lina Jadenkuvienė, vicemerė Vaida Jakumienė, taip pat nauji nariai – jaunimo nevyriausybinės organizacijos asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovai Mindaugas Mažeikis, Nedas Sausdravas, Alicija Zacharevičiūtė, Žemaitijos skautų organizacijos Kretingos tunto narė Elzė Ruzgytė. Jaunimo reikalų tarybos pirmininke išrinkta V. Jakumienė, jos pavaduotoja tapo U. Gaubė. Jaunimo reikalų taryba – tai bendradarbiavimo platforma tarp jaunimo, jaunimo organizacijų ir Savivaldybės, skirta jaunimo politikai rajone stiprinti ir jaunų žmonių iniciatyvoms palaikyti. „Įgyvendinsime veiklos planą, kuris buvo patvirtintas senosios tarybos, nes jis yra tvirtinamas visiems metams“, – sakė Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Pirmame susitikime Jaunimo reikalų taryba suplanavo organizuoti diskusiją „Kas, jeigu ne aš“. „Diskusija numatyta aptarti, kaip Kretinga gyvens kitais metais, kai nebus Lietuvos jaunimo sostinė – ar reikia palikti kai kurias veiklas, ar visai kitais metais nieko nedarome“, – paaiškino I. Biliūnaitė-Rušinskė. Diskusija planuojama lapkričio 14 d. Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Į ją organizatoriai kvies jaunimą, su juo dirbančių organizacijų, įstaigų atstovus. Jaunimo reikalų tarybą sudaro 10 narių. Savivaldybės taryba deleguoja tris savo narius, Savivaldybės administracijos direktorius – vieną administracijos darbuotoją, jaunimo organizacijų atstovus į Jaunimo tarybą deleguoja Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacija „Apskritas stalas“, Kretingos rajono meras taip pat skiria vieną vicemerų.
„Kuprinės“ informacija
Vydmantų gimnazija priėmė svečius iš Turkijos ir Kroatijos
„Daug žalumos, gražus oras ir... mėlynos žmonių akys“, – toks pirmasis įspūdis apie mūsų šalį ir Kretingą susidarė iki penktadienio čia viešėjusiems Turkijos ir Kroatijos moksleivių bei juos atlydėjusių pedagogų, ERASMUS projekto koordinatorių, delegacijoms. Treniruotė krepšinio aikštelėje Moksleiviai, kuriems po 12–14 metų, – šių šalių sporto entuziastai, kartu su bendraamžiais iš Vydmantų gimnazijos antradienį susitiko Kretingos sporto centre. Jie čia dalyvavo profesionalioje krepšinio treniruotėje, kurią surengė žinomas treneris Arimantas Mikaločius ir pagrindiniai „Kretingos“ krepšinio klubo žaidėjai. Anksčiau vydmantiškiai vaikai jau pabuvojo Kroatijoje, ten žaidė futbolą, o pavasarį, apie balandžio vidurį, ruošiasi į Turkiją, kur save išbandys tenykštėje tinklinio aikštelėje. „Kiekviena šalis turime sporto šakas, kuriomis didžiuojamės: mes, lietuviai, – krepšiniu, kroatai – futbolu, turkai – tinkliniu. Šias sporto šakas ir siekiame populiarinti. Tomis kryptimis vedame ir savo jaunąją kartą, norime auginti ją sveiką ir stiprią. Tad šis projektas – apie tai“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Vydmantų gimnazijos socialinė pedagogė Simona Brazdeikienė, apie 20 metų rašanti ir koordinuojanti ne tik sporto, bet ir su ekologija, klimato kaita susijusius bei įvairius kitus projektus. „Aš tuo gyvenu – stebiu, ko mūsų mokyklai reikia, nuolat ieškau temų ir partnerių, ir kol kas sekasi“, – pasidžiaugė pastaruoju metu 6 naujus projektus, kuriuos reikės įgyvendinti per trejus metus, parengusi Simona.
Darbėnų gimnazijoje rugsėjo 16 d. lankėsi ypatingas svečias, iš JAV atvykęs tarptautinės jaunimo prevencinės programos „Sniego gniūžtė“ įkūrėjas Džekas Irvinas (Jack Irwin). Jis atvyko pas „sniego gniūžtiečius“ pasidžiaugti sėkmingai įgyvendinama „Sniego gniūžtės“ programa. Ši programa, paremta savanorystės principu, daugiau negu keturis dešimtmečius sėkmingai veikia įvairiose šalyse, skatina jaunimo lyderystę, stiprina bendruomeniškumą ir padeda užkirsti kelią priklausomybėms. Į Kretingos rajoną programą „atrideno“ gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė, tuo metu dirbusi Vydmantų gimnazijoje. „Sniego gniūžtė“ Darbėnų gimnazijoje organizuojama nuo 2011 metų. Dabar gimnazijos savanorių komandoje yra didelis būrys jaunuolių, kurie ne tik įgyvendina programą, organizuoja savaitgalines stovyklas mokiniams, tėvams, bet ir kartais pavaduoja personalą, leisdamas jam nors trumpam atitrūkti nuo kasdienio darbo. Per vizitą svečias susitiko su mokiniais – „Sniego gniūžtės“ programos vadovais, dalijosi ilgamete darbo su jaunimu patirtimi, pasakojo apie programos ištakas ir jos plėtrą visame pasaulyje. Džekas akcentavo, kad svarbiausia – ne tik informuoti apie žalingų įpročių riziką, bet ir kurti patrauklias, saugias veiklas, kurios įtraukia jaunuolius ir leidžia jiems patiems tapti pozityviais pokyčių kūrėjais. Jis buvo sužavėtas mūsų gimnazistų entuziazmu „ridenti“ „Sniego gniūžtę“. Keliaudamas per Lietuvą Dž. Irvinas nesutiko nė vieno tokio gausaus jaunuolių būrio, kurie savo pavyzdžiu, savanorystės idėjomis, degtų noru kažką daryti kitaip – sveikiau, įdomiau, produktyviau ir galbūt sudėtingiau. Kas yra „Sniego gniūžtė“, gali suprasti tik tie, kas nors dalele, nors kruopelyte prisidėjo prie šio magiško derinio.
Darbėnų gimnazijos „Sniego gniūžtiečiai“
Nauju žaidimu skatina bendradarbiavimą
Į Kretingą atkeliavo Latvijoje prieš kelerius metus gimęs komandinis jaunimo žaidimas „Parneštukas“. Praėjusią savaitę įvyko ir draugiškos varžytuvės, kuriose dalyvavo Kretingos, Kūlupėnų ir Skuodo jaunimas. Įtraukia jaunimą Varžytuvės organizuotos siekiant skatinti jaunimo bendruomeniškumą ir aktyvų laisvalaikį. Tai – viena projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ veiklų. „Nugalėjo draugystė, nes per žaidimą jaunimas susidraugavo. Ateityje planuojame surengti tikras varžytuves tarp miestų ir seniūnijų. O šių varžybų tikslas buvo sutelkti jaunimą, skatinti bendrumo jausmą ir ugdyti draugišką konkurenciją“, – tikino į Kretingą žaidimą atvedusi Atviro jaunimo centro mobilaus darbo su jaunimu socialinė darbuotoja Vilijanda Žimontaitė. „Parneštukas“ – tai komandinis Latvijos jaunimo žaidimas, sukurtas kaip aktyvus laisvalaikio užsiėmimas, skirtas skatinti bendradarbiavimą ir kūrybiškumą tarp jaunų žmonių. Žaidimas sugalvotas siekiant derinti fizinę veiklą su strateginiais uždaviniais, todėl dalyviai ne tik sportuoja, bet ir mokosi planuoti, spręsti problemas, dirbti komandoje. Bendradarbiaujant su latviais viešoji įstaiga „Veik, kurk, atskleisk“ šį žaidimą atvežė į Lietuvą. „Net 3 dienas Latvijoje mus mokė, kaip žaisti šį žaidimą, supažindino su taisyklėmis ir metodika“, – pradžią prisiminė V. Žimontaitė. „Parneštuke“ žaidžia dvi komandos, kurias sudaro vienodas skaičius žmonių. Kiekvienoje pusėje yra numatoma po dvi stoteles, jose paliekama po 2 pagaliukus, kuriuos reikia „pagrobti“ ir pernešti į savo komandos pusę. Laimi ta komanda, kurios pusėje sunešami visi pagaliukai. Amžiaus cenzo šiame žaidime nėra, žaidžia visi, gali būti ir mišrios komandos. „Šiam žaidimui specialaus pasirengimo nereikia. Užtenka tik bendrųjų gebėjimų: klausytis, bendrauti, šiek tiek fizinio aktyvumo. Žaidimo esmė – ne asmeninės fizinės savybės, o komandinė dvasia“, – paaiškino socialinė darbuotoja. Kol kas šį žaidimą žaidžia Kretingos, Gargždų ir Klaipėdos jaunimo centrų lankytojai ir darbuotojai. Jie „Parneštuką“ naudoja kaip vieną centro veiklų. „Visi 3 miestai – vieni pirmųjų, žaidžiantys šį žaidimą. Žaisti jį kviečiame ir kitų miestų, pavyzdžiui, Skuodo, Kretingos seniūnijų – Salantų, Darbenų, Kūlupėnų, Jokūbavo, jaunimą“, – įvardijo V. Žimontaitė.
Rugsėjo 19 d. dviejų dešimtų klasių mokiniai dalyvavo ypatingoje edukacinėje pažintinėje kelionėje, kurioje taip pat buvo integruota lietuvių kalbos, biologijos ir chemijos pamoka. Ši veikla vyko įgyvendinant prevencinį projektą „Šviesios mintys – ramios širdys 2025“, skirtą Judumo savaitei paminėti. Mokėsi gamtoje Kelionę organizavo socialinė pedagogė metodininkė Daiva Firantienė, mokinius lydėjo lietuvių kalbos mokytoja Inga Viršilaitė, biologijos ir chemijos mokytojas Edvinas Piktuižis, lietuvių kalbos mokytoja Inga Benetienė ir psichologė Sigita Gedgaudaitė. Per išvyką mokiniai turėjo galimybę mokytis netradicinėje aplinkoje – gamtoje. Per biologijos pamoką jie tyrinėjo augalų įvairovę, stebėjo ekosistemų sąsajas ir kalbėjosi apie žmogaus poveikį aplinkai. Chemijos užsiėmimuose buvo aptariama vandens sudėtis, jo svarba sveikatai ir paprasti tyrimo metodai. Lietuvių kalbos pamokos dalis kvietė stebėtą aplinką įprasminti ir sukurti haiku, rašytas žodis tapo tilteliu tarp mokslo ir jausmų. Svarbi kelionės dalis buvo ir psichologiniai užsiėmimai. Psichologė S. Gedgaudaitė priminė, kad judėjimas gamtoje padeda atsipalaiduoti, mažina stresą, gerina emocinę savijautą. Mokiniai atliko dėmesingumo ir kvėpavimo pratimus, kurie padėjo pajusti ramybę, vidinę darną. Mokiniai aplankė švyturius Nidoje, grožėjosi nuostabiais Kuršių nerijos vaizdais, užkopė ant Parnidžo kopos, iškilusios virš jūros lygio 52 metrus, apžiūrėjo Saulės laikrodį, aplankė Raganų kalną, taip pat ir Naglių gamtinį rezervatą, kuriame, kaip manoma, slypi užpustyti kaimai. Ši išvyka parodė, kad mokytis galima įvairiai – ne tik klasėje, bet ir gamtos apsuptyje. Integruotos pamokos sujungė skirtingų dalykų žinias, o kartu skatino bendravimą, judėjimą ir atsakomybę už aplinką.
Klaipėdoje įvyko atviras miesto dziudo čempionatas, sutraukęs gausų būrį sportininkų iš įvairių Lietuvos klubų. Pajūrio kraštui atstovavo ir dziudo sporto klubo „Ardonas“ auklėtiniai. „Šįkart aukso medalių parvežti nepavyko, tačiau „Ardono“ jaunieji kovotojai pademonstravo ištvermę, charakterį ir ryžtą“, – tvirtino Kretingos ir Palangoje veikiančio dziudo klubo „Ardonas“ vadovas treneris Erikas Cchovrebovas. Sidabro medaliais pasidabino Aronas Vincevičius, Aronas Norvaišas, Markas Kurpoviesas ir Emėja Beniušytė. Trečiąsias vietas iškovojo Gustas Kulikauskas ir Liepa Budrevičiūtė. Ypatingą dėmesį treneris skyrė Markui Kurpoviesui ir Emėjai Beniušytei, kurie ne tik aktyviai sportuoja dziudo, bet ir yra talentingi futbolo žaidėjai. Savo aikštėje padovanojo pergalę
Lietuvos futbolo federacijos I lygoje rungtyniaujanti Kretingos „Minija“ savoje aikštėje 2:0 (1:0) nugalėjo Kauno „Hegelmann B“ komandą, tuo nudžiugindama savo sirgalius. Kaip rungtynes komentavo „Minijos“ vartininkų treneris Martynas Viluckas, rungtynes aktyviau pradėjo minijiečiai, turėję žaidybinę persvarą ir kontroliavę kamuolį. „Ir tą žaidybinę persvarą pavyko paversti įvarčiu – po pakelto kampinio 13-ą min. kamuolys atiteko baudos aikštelėje esančiam mūsų žaidėjui, kuris kamuolį perdavė Kakeru Gunji, o šis atliko reto grožio smūgį į varžovų vartus ir išvedė „Miniją“ į priekį“, – kalbėjo M. Viluckas. Po šio įvarčio „Minija“ ir toliau kontroliavo žaidimą aikštėje, dar bent 2–3 progas pasižymėti turėjo ir Deividas Pipiras, Jurgis Jankauskas, kiti, bet paskutinėje atakos fazėje gelbėjo arba varžovų vartininkas, arba žaidėjams pritrūkdavo tikslumo. Prasidėjus II kėliniui ir sužaidus 7 min. po puikaus Juliaus Kasparavičiaus perdavimo vienas prieš varžovų vartininką iššoko Deividas Pipiras ir įmušė antrą įvartį ir trečią – per antras rungtynes iš eilės. „Galima sakyti, po šio įvarčio daugmaž viskas buvo nulemta – buvo matyti, kad varžovus tas įvartis paveikė, – komentavo Martynas. – Likusį gerą pusvalandį buvo žaidžiamas apylygis futbolas, ir nė viena komandų įdomesnių momentų nebesukūrė, o finalinis teisėjų švilpukas užfiksavo užtikrintą minijiečių pergalę.“
LFF II lygos B divizione ryngtyniaujanti „Minija B“ savo aikštėje priėmė Vilniaus BFA ir sužaidė rezultatyviomis lygiosiomis 3:3. Anot futbolo trenerio M. Vilucko, rungtynės prasidėjo gana nesėkmingai – jau 9-ą min. po nesusipratimo baudos aikštelėje varžovai 1:0 išsiveržė į priekį, toliau žaidimas vyko apylygiai, po praleisto įvarčio momentų turėjo abi komandos, bet progų realizuoti nepavyko nė vienai komandai. II kėlinį varžovai per dvi minutes pelnė dar du greitus įvarčius, regėjosi, kad rungtynės baigtos, bet likus 18-ai min. 72-ą min. Moussa Baba Sangare pelnė pirmą mūsų komandos įvartį, 78-ą min. – Adrijus Putvinas, o per pridėtą laiką smūgiu iš 25 m rezultatų išlygino vienas jauniausių žaidėjų 15-os metų Gustas Keblys. Anot M. Vilucko, per pridėto laiko minutę mūsiškiai dar galėjo išplėšti pergalę, bet kamuolys atsimušė į virpstą. „Minija B“: Daniel Ali Tek, Simonas Galdikas, Titas Jonuška, Mouusa Baba Sangare, Siaka Bamba, Adrijus Putvinas, Kajus Baltmiškis, Moussa Massa Maiga, Matas Keblys, Matas Baltmiškis, Matas Šteinys. Po keitimo: Abdoul Aziz Rimba, Domantas Viskontas, Lukas Žilinskas, Gustas Keblys, Redas Neverauskas. Treneris Arūnas Dievinas. Iki sezono pabaigos „Minijos B“ laukia dar 4 rungtynės. Turnyrinėje lentelėje „Minija B“ užima VIII v.
„P. n.“ informacija
Pakeisti Kretingos katalikų bažnyčios langai
Praeivių dėmesį iš tolo traukia atnaujinti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios langai. Nuo šiol pro švytinčius masyvius sudėtingos formos išorinius langus patenkanti šviesa nuskaidrina ir vidinėje langų pusėje esančius vitražus. Iš viso pakeisti 32 įvairaus dydžio ir formų langai. Darbus beveik per pusantrų metų atliko viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Telšių meistras“. Pasak šios bendrovės direktoriaus gamybai Vidmanto Pronckaus, buvo pakeisti metaliniai langų rėmai ir į juos įmontuoti dvigubi stiklo paketai su oro tarpu. Užsandarinti langai, jo žodžiais, garantuos šilumos ekonomiją mažiausiai 3–4 laipsniais ir apsaugos patalpas nuo vėjo, mažins drėgmę. Langai – gana sudėtingos konfigūracijos, tarp jų keli – itin masyvūs, iki 6 m aukščio ir sudėtingų formų. Manoma, kad paskutinįsyk bažnyčios langai buvo keisti tarpukariu. Taip pat svarbu, tvirtino V. Pronckus, yra tai, kad atnaujinti išorės langai apsaugos viduje esančius vitražus. Vitražus meistrai nuplovė, o pažeistus sutvarkė. Langų vitražai nėra priskiriami prie senojo Kretingos bažnyčios paveldo – menotyrininkų manymu, jie buvo sumontuoti pokariu. Paklaustas apie pernai pradėtų darbų sudėtingumą, už juos atsakingas darbų vadovas Jonas Micius sakė, kad iš pradžių problemų kilę dėl metalinių rėmų gamybos – projektuotojai situaciją matė pagal savo įžvalgas, o realybėje pasirodė kitaip, tačiau jos išspręstos.
Laimėjusi Viešojo valdymo agentūros skelbtą konkursą, šią savaitę Kretingos seniūnijos seniūno pareigas pradėjo eiti Lina Rimkuvienė, iki šiol šioje seniūnijoje dirbusi seniūno pavaduotoja. Iš 6-ių atrankoje dalyvavusių kandidatų ji sulaukė daugiausiai atrankos komisijos narių skirtų balų. L. Rimkuvienė Kauno technologijos universitete yra įgijusi viešojo administravimo magistro laipsnį. Kretingos seniūnijoje seniūno pavaduotoja ji pradėjo dirbti 2019-aisiais. Anksčiau yra dirbusi Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste, VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale vyr. registratore, kadastro specialiste bei kt. Kretingos seniūnijos seniūno atrankos konkurso komisija buvo sudaryta iš septynių narių – trijų Kretingos seniūnijos seniūnaičių, trijų Viešojo valdymo agentūros ir vieno Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovo. Konkurso į Kretingos seniūnijos seniūno vietą prireikė iš pareigų pasitraukus ankstesnei seniūnei. Su L. Rimkuviene galima susisiekti tel.: (0 445) 53156, 0 661 62966, el. p. lina.rimkuviene@kretinga.lt .
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Trečiadienį, rugsėjo 24 d., 17.11 val. ugniagesiai gelbėtojai vyko į Laisvės g. Kretingoje, kur individualaus gyvenamojo namo rūsyje kilo gaisras. Atvykus ugniagesiams patalpos buvo uždūmintos. Gaisras kilo rūsio patalpoje. Namas – medinis, apmūrytas, stogas dengtas skarda, perdengimai mediniai. Per gaisrą sudegė skalbimo mašina, aprūko sienos, lubos, išsilydė elektros laidai. Taip pat aprūko viso rūsio lubos 110 kv. m plote, apdegė pirmo aukšto grindys. Patalpose buvusiam vyrui, apsinuodijus dūmais, prireikė medikų pagalbos. Kiek anksčiau tą pačią dieną, 15.35 val. ugniagesiai gelbėtojai vyko į Pervažos g. Kretingoje, kur gyventojams prireikė pagalbos atidarant namo duris. Atvykus ir panaudojus parankines priemones, namo durys buvo atidarytos. Be gyvybės ženklų viduje buvo rastas gyventojas.
„P. n.“ informacija
Brigados „Žemaitija“ kariai pagerbė Joną Karolį Chodkevičių
Trečiadienį Rotušės aikštė Kretingoje pusdieniui virto šimtų kariūnų iškilmingos rikiuotės vieta: suvažiavę Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ ir sąjungininkų iš Jungtinių Amerikos Valstijų kariai išvien su miestiečiais paminėjo brigados istoriją, pasidžiaugė karių tarnyba ir bendryste. Iškilmė didžiūno įkurtame mieste Renginys prasidėjo rytą ginkluotės, karinės technikos paroda ir iškilminga rikiuote, kurią sudarė brigados „Žermaitija“ štabo, kuopų ir batalionų padaliniai ir sąjungininkų kariai iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Į aikštę buvo įneštos dvi vėliavos – Lietuvos valstybinė ir „Žemaitijos“ brigados kovinė vėliava su pagrindiniu jos ženklu grifonu, dviejų stichijų – dangaus ir žemės – simboliu, kuris į mūšius lydėjo Lietuvos didįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių, o prieš kelerius metus sužibo kaip atkurtos brigados ženklas. Šventę vedęs brigados „Žemaitija“ visuomenės informavimo specialistas Nerijus Čapas akcentavo, kad kariūnai susirinko Kretingoje ne šiaip sau, o mieste, kurį prieš keturis šimtmečius ir įkūrė J. K. Chodkevičius, tam, kad paminėtų jo gimimo 455-ąsias ir pergalės Salaspilio mūšyje 420-ąsias metines. Tylos minute buvo pagerbti visi, žuvusieji ir mirusieji už Lietuvos nepriklausomybę ir jos laisvę, kariai savanoriai, taip pat – keturi Pabradės poligone praėjusią vasarą žuvę JAV kariai ir pirmasis brigados „Žemaitija“ vadas pulkininkas Česlovas Šlėgaitis. Istoriniais rūbais vilkintys kariai iškilmingai pro rikiuotę nešė gėlių kompoziciją ligi automobilio, kuriuo ji buvo išgabenta prie paminklo Žemaitijos kariams-savanoriams Palangoje.
Akcija priminė: praeitis nepraėjo
Minint Lietuvos žydų genocido dieną Kretingoje buvo surengta pilietinė akcija „Atminties keliu“: būrys kretingiškių iš Rotušės aikštės su giesmėmis patraukė į žydų kapines Mėguvos gatvėje, kur pagerbė nacių nužudytus žmones. Šios pilietinės akcijos esmė – nužudytųjų vardų skaitymas, identifikuojant ir prisimenant konkrečius asmenis. Buvo perskaityta 300 nužudytų Kretingos žydų vardų ir 60 Mosėdžio bendruomenės žydų, atvarytų į Kretingą ir nužudytų šiose kapinėse, vardų. „Šiuos vardus pavyko identifikuoti mūsų rajono istorikui Vaidui Kupreliui, nors Kretingos apylinkėse iš viso buvo nužudyta per 1 tūkstantis žydų. Bendruomenėje pasvarstome, kad vis dėlto reikėtų inicijuoti teismo ekspertizę ištirti masinių žudynių vietas Kretingoje, nes tiksliai nėra žinoma, kiek kurioje vietoje užkasta nužudytųjų. Šiandieną tam yra speciali įranga, kuri skenuoja kapavietes ir pateikia jų giluminį vaizdą“, – kalbėjo vienas akcijos „Atminties keliu“ iniciatorių tarybos narys Saulius Šopaga. Jis pasakė įžanginį žodį, kuriuo akcentavo, kad praeitis nėra mirusiųjų ir kad praeitis nepraėjo, ji gyva tarp šiandieną gyvenančiųjų. Šiemet akcija surengta jau 11-ąjį kartą, sekant rašytojo scenaristo Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu Molėtuose, kai jo iniciatyva Lietuvoje nužudytų žydų tautybės žmonių atminimas buvo pagerbiamas eitynėmis ir vardų skaitymu. Būrys bendraminčių kretingiškių – Jonas Drungilas, Rimantas Radzevičius, pedagogai ir rajono politikai Vaidas Kuprelis, Vilius Adomaitis, Saulius Šopaga – taip pat ėmėsi organizuoti šią pilietinę akciją mūsų mieste.
Kai kalbame apie šildymo sąnaudas, dažnai minime langus ar sienų izoliaciją, tačiau stogas taip pat yra vienas iš didžiausių šilumos nuostolių šaltinių. Neretai klausiama, ar pasirinkus skardinę dangą įmanoma sutaupyti šildymui? Atsakymas nėra vienareikšmis, nes pati skarda šilumos neišlaiko, tačiau ji sukuria galimybę įrengti sandarų ir tinkamai izoliuotą stogo sluoksnį. Tai reiškia, kad šilumos taupymas įmanomas, bet jis priklauso ne tiek nuo pačios dangos, kiek nuo visos konstrukcijos kompleksiškumo. Kas lemia šilumos nuostolius per stogą?Didžiausią įtaką stogo šilumos laidumui turi izoliacijos storis ir kokybė. Šilumos nuostoliai priklauso nuo U koeficiento, kuris parodo, kiek energijos prarandama per vieną kvadratinį metrą konstrukcijos. Kuo šis koeficientas mažesnis, tuo geriau. Tačiau net ir storas izoliacijos sluoksnis nepadės, jeigu stogas nėra sandarus. Plyšiai, prastai užsandarinti kampai, netvarkingai įrengti stogo langai ar ventiliacijos praėjimai tampa silpnomis vietomis pro kurias išleidžiama šiluma. Be to, labai svarbi yra vėjo izoliacija ir difuzinė plėvelė. Jos neleidžia orui perpūsti vatos, o tai tiesiogiai didina šilumos išsaugojimo efektyvumą. |
|
