Vos prašvitus, patalynę atstojančius skudurus benamis pakiša po prekystaliu, o pats išeina.

Apie 6.30 val. į gniužulą susuktos drapanos – giliai po prekystaliu. Čia nakvojantis bėdžius taip kas rytą susitvarko „lovą“, ir, prieš susirenkant Savanorių gatvėje esančio turgelio prekeiviams, tyliai dingsta jam vienam težinomais keliais.

Vieniems gaila, kiti ragina imti „į knypą“

„Pasiramsčiuodamas lazda, apie 50–60 metų vyras nuklibinkščiuoja prie netoli tame pačiame mikrorajone esančių prekybos centrų ir ten sėdi lig sutemų, paskui sugrįžta“, – pasakojo dvi penktadienį voveraitėmis prekiavusios moterys. Joms antrą žiemą lauke besiruošiančio praleisti benamio nuoširdžiai gaila.

„Juk – irgi žmogus. Man namuose po patalais kartais miegoti būna šalta, o čia po atviru dangum...“ – stebėjosi viena.

Turgelio gyventoją gerai įsidėmėjęs yra ir taksistas Jonas Adomavičius. Jo nuomone, gailestis šiuo atveju – nepateisinamas, maža to, – pragaištingas. „Ar matėt jūs jį? Nešvarus, nesimaudęs, gal blusom ar utėlėm apėjęs, visas dvokia. O juk tame turgelyje prekiaujama maisto produktais! Pavyzdžiui, man net neapvažu būtų čia ką nors pirkti“, – kalbėjo jis.

Savo darbo dienomis taksistas teigė vyrą pastebintis ir išeinantį iš turgelio, ir vakare ten pareinantį.

„Pyktis ima – parsivelka pilną „sietką“, kyšo buteliai vyno. Iš kokių pinigų nusiperka? Aišku, iš aukų. Juk matau, kad išmaldos ir miesto centre prašinėja. Neduočiau nė vieno cento, kad ir kaip kaulytų“, – atviravo J. Adomavičius.

Galvos skausmas: kaip jį iš ten išprašyti?

Žmonės kalba, kad Klaipėdos gatvėje jo tėvas ar motina gyvena. O jei ir ne, pasak J. Adomavičiaus, Kretingoje yra ir daugiau kur apsistoti: Nakvynės namai, laikiną prieglobstį suteikia ir motinos Teresės seserys. „Tegul kabinasi už šiaudo, o ne toliau girtuokliauja ir degraduoja, erzindamas aplinkinius“, – savo nuomone dalijosi pašnekovas. Jo žiniomis, jau ir priešais turgelį esančio daugiabučio namo gyventojai benamio kaimynystės apsikęsti negali, galbūt imasi žygių.

Apie Savanorių gatvėje esančiame ūkininkų turgelyje įsikūrusį asmenį žinia pasiekė ir Savivaldybės Socialinės paramos skyrių.

„Mes nieko padaryti negalime – kiekvienas asmuo turi pasirinkimo laisvę, kaip gyventi. Būna, net kai sutvarkai dokumentus ir įkurdini socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, tokie pabėga, nes nesutinka laikytis taisyklių“, – sakė šio skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė. Tai, kad gyventojai benamių gaili, iš geros širdies duoda cigarečių arba pinigų, anot jos, žmogaus nemotyvuoja keisti gyvenimo būdo – priešingai, tampa savotišku patogumu.

Vedėjos žodžiais, jeigu asmuo niekam negrasina, nieko blogo nedaro, viešosios tvarkos nepažeidžia, o tik būna, policija – taip pat yra bejėgė. Tai patvirtino ir Kretingos rajono policijos komisariato vadovas Algirdas Budginas. Kadangi turgelis esąs Savivaldybei priklausančioje teritorijoje, galbūt benamio iškraustymo klausimo galėtų imtis Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius.

• Rašyti komentarą (17)

Pratyboms ugniagesiai pasitelkė ir kopėčias, kad galėtų patekti ant stogo.

Kretingiškių akys vakar krypo į Kretingos sporto centrą, prie kurio suvažiavo gausios ugniagesių pajėgos. Vyko evakuacinės pratybos, per kurias tiek centro darbuotojai, tiek Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pasitikrino, kaip yra pasirengę ekstremalioms situacijoms.

Imitavo gaisrą

„Gavome pranešimą, kad antrame pastato aukšte sklinda dūmai, viduje gali būti žmonių“, – pratybų scenarijų įvardino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Darius Kontrimas.

Į įvykio vietą atvažiavo 4 autocisternos: 2 – Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, po vieną – Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos Kartenos ir Baublių ugniagesių komandų, taip pat atvyko Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilis su pasukamomis kopėčiomis.

Pirmiausia Kretingos sporto centre buvo paskleisti gaisrą imituojantys dūmai, kuriems pasklidus įsijungė priešgaisrinė signalizacija. Pastate pasigirdo sirenos, skambėjo perspėjimai lietuvių, anglų kalbomis, kad reikia palikti pastatą ir ką reikia daryti. Centro darbuotojai iš pastato pasišalino per 2,5–3 min., lankytojai – per 4–4,5 min.

Ugniagesiai gelbėtojai įvykio vietą pasiekė maždaug per 8 min., kadangi vykdant pratybas jie nenaudoja švyturėlių, reagavimo laikas būna ilgesnis, negu per realų įvykį. „Atvykus į įvykio vietą mus pasitiko centro direktorius ir suteikė visą reikiamą informaciją. Kaip sekėsi per šias pratybas, detaliau paanalizuosime joms pasibaigus ir viską įvertinus“, – kalbėjo D. Kontrimas.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Dovilų etnokultūros centre įvyko Lietuvos tautodailės sąjungos Žemaitijos skyriaus kūrėjų zoninės parodos atidarymas. Kartu vyko Klaipėdos turo paroda-konkursas „Aukso vainikas“. Parodoje-konkurse „Aukso vainikas“ vaizdinės dalies nominacijoje I vieta skirta kretingiškiui Adolfui Andriejui Viluckiui (skulptūra). Jo kūriniai bus eksponuojami respublikinėje parodoje. Toje pačioje kategorijoje už skulptūrą II vieta skirta imbariškiui Augustinui Zaleckiui.

A. A. Viluckis laimėjo II vietą ir paprotinės dailės nominacijoje (lazdos ir kaukės).

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Sekmadienį apie 17.25 val. Pelėkių kaime sustabdyto automobilio BMW X5 vairuotojai, gimusiai 1994 m., nustatytas 1,58 prom. neblaivumas. Taip pat nustatyta, kad moteris neturi teisės vairuoti.

Nesėkminga investicija

Penktadienį į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi 1976 m. gimęs vyras, kuris nurodė, kad prieš porą dienų, norėdamas investuoti, per kelis kartus kažkam pervedė 524,05 Eur.

Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Penktadienį į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi 1976 m. gimęs vyras, kuris nurodė, kad prieš porą dienų, norėdamas investuoti, per kelis kartus kažkam pervedė 524,05 Eur.

Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai praėjusią savaitę vykdė priemones dėl nepilnamečių teisės pažeidimų ir neteisėtos prekybos tabako gaminiais užkardymo.

Kretingos mieste ir rajone nustatyta, kad 17 nepilnamečių rūkė arba turėjo tabako gaminių. Buvo pradėtos administracinės teisenos pagal LR ANK 492 str.

Vienas nepilnamečių nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų ir reikalavimų, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena ir pagal LR ANK 506 str. 4 d. Siekiant užkardyti socialiniuose tinkluose vykdomą neteisėtą prekybą tabako gaminiais, Klaipėdoje pareigūnai atliko du kontrolinius pirkimus, per kuriuos užfiksavo du tokio pobūdžio pažeidimus. Iš neteisėtos apyvartos buvo paimta 220 ml skysčio elektroninėms cigaretėms pildyti.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos rajone pasieniečiai sučiupo uostamiesčio gyventoją, kuris automobiliu gabeno 2 tūkst. pakelių nelegalių cigarečių. Už tai vyro laukia bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Trečiadienio popietę VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir Palangos pasienio užkardos pareigūnai Darbėnuose sustabdė patikrinti automobilį „VW Passat“. Universalą su lietuviškais valstybinio numerio ženklais vairavo 58-erių klaipėdietis.

Patikrinimo metu pasieniečiai automobilyje rado 2 tūkst. pakelių cigarečių „Marlboro“, „Marlboro Gold“ ir „Winston Blue“ be akcizo ženklų. Jų vertė, įskaičiavus visus Lietuvoje privalomus sumokėti mokesčius, – beveik 10 tūkst. eurų.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Svečiai iš Vilniaus susirinkusiesiems padovanojo įtampos kupiną BMX dviračių pasirodymą.

Pastauninko parke sekmadienį siautė gatvės sporto entuziastai – ant prieš dvejus metus atidarytos rampos savo įgūdžius, triukus demonstravo 20 paspirtukininkų, BMX dviračių sportininkų ir riedlentininkų iš Kretingos, Palangos, Klaipėdos ir Vilniaus. Savo sugebėjimais stebino ir Kretingos atstovai.

Dauguma dalyvių – kretingiškiai

Varžyboms teisėjavo kretingiškį riedlenčių sportininką Joną Rimgailą remiantis įmonės „Kingply Skate CO“ direktorius ir šio sporto mėgėjas Donatas Zaloga. „Visi čia susirinkę sportininkai yra mėgėjai-profesionalai, gatvės sportu užsiimantys kurį laiką“, – įvardijo jis.

Gatvės sporto mini turnyras prasidėjo individualiais paspirtukininkų pasirodymais. Dauguma dalyvių buvo iš Kretingos rajono, kurie ir treniruojasi ant Pastauninko parke esančios rampos. Tiesa, prizinę vietą laimėjęs penkiolikmetis Gustas Loda atskleidė, kad, nors gyvena Palangoje, treniruotis atvyksta ir pas mus. „Paspirtuku važinėju 6-erius metus. Ankščiau treniruodavausi prie savo mokyklos Palangos Senosios gimnazijos buvusios rampos, tačiau ją nugriovė“, – kalbėjo įspūdingus triukus ant rampos demonstravęs devintokas.

Socialinių tinklų vaizdo įrašų platformose pamatęs įvairiausius triukus atliekančius paspirtukininkus palangiškis Gustas panoro ir pats to išmokti. „Prisimenu savo pirmą užlipimą ant rampos, atėjimą į šią bendruomenę – buvo baisu. Bijojau, kad manęs nepriims ir juoksis, kad nemoku važiuoti. Dabar šiuo sportu užsiimu, nes man tai daryti labai patinka, – tikino G. Loda, kurį į įvairias varžybas, kaip ir šias, visada lydi tėtis. – Esu pasirodęs ir Vilniuje, kituose šalies miestuose. Tėvai mane labai palaiko.“

Paspirtuku važiavo 8 jaunuoliai, kurie, pagal savo važiavimo lygį, buvo suskirstyti į dvi grupes: mažiau ir daugiau pažengę. Kiekvienas jų turėjo galimybę pasirodyti po 2 kartus 45 sekundes trunkančiuose pasirodymuose. Sportininkai ne tik dideliu greičiu važinėjo rampa, bet ir ore apsuko, kai kurie ir ne po kartą, paspirtukus, jų vairus, persimetė paspirtuką sau virš galvos. Vieni pravažiavo be klaidų, kitiems teko ir griūti ant rampos. Tarp mažiau pažengusių I v. laimėjo Nojus Sudintas, II v. – Denas Daugintis, III v. – Danielius Pakalniškis. Tarp pažengusių I v. iškovojo palangiškis G. Loda, II v. – Rojus Pakamorė, III v. – Majus Knieža.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kūrybinė poetės Renatos Kuršytės ir kompozitoriaus Aloyzo Žilio draugystė tęsiasi dar tik metus, tačiau bendras kūrybinis derliaus tikrai nemenkas: sukurta pustrečio šimtų įvairių kūrinių.

Rugsėjo mėnesį sukako metai, kai vienas vienintelis eilėraštis, prieš metus pasirodęs laikraščio „Pajūrio naujienos“ literatūriniame-kūrybiniame priede „Smiltys“, suvedė Šventojoje gyvenančią poetę, kelių poezijos knygelių autorę, LATGA narę Renatą Kuršytę ir kretingiškį chorvedį, pedagogą, kompozitorių, LATGA narį Aloyzą Žilį.

Iš „Smilčių“ – dvi kūrybinės smiltys

Užgimusi kūrybinė draugystė davė nemenką derlių – sukurta per 160 dainų suaugusiesiems, 50 kūrinių vaikams ir 42 giesmės. Įsiplieskusi kibirkštis abiem kūrėjams neleidžia sustoti – beveik kasdien gimsta vienas naujas arba keli kūriniai.

„Laikraštyje straipsnis apie mane publikuotas praėjusių metų birželį, vėliau „Smiltyse“ pasirodė ir mano eilėraštis „Kai...“, pagal kurį kompozitorius A. Žilys sukūrė dainą ir susisiekė su manimi. Taip užsimezgė graži mudviejų kūrybinė draugystė. Per šiuos metus aš pažinau labai jautrų ir gilų žmogų, kuris į darbą įdeda visą savo sielą. Tai kūrėjas profesionalas, tarp teksto ir melodijos ieškantis harmonijos. Jam labai svarbu, kad eilėraščio žodžiuose išsakyta mintis ir muzika tarpusavyje derėtų darnioje sintezėje“, – Renata Kuršytė prisipažino apie tokią aktyvią kūrybinę draugystę svajojusi ne vieną dešimtmetį.

„Laikraštį ir jo priedą „Smiltys“ gana dažnai pavartydavau, kai kuriuos autorius žinojau iš anksčiau, esu mėginęs kurti jų eilėmis ir dainas, bet ne visi eilėraščiai yra tinkami dainai. Mane „užkabino“ Renatos braižas, eilėdara, nestandartinė ir neprimityvi minties raiška, jos gylis. Dažnai mums kalbantis telefonu ji tiek stipriai užkabina, kad aš net imu abejoti, ar klausytojas tai supras, ar pajus esmę, tą gelmę. Eilėraštį skaitydamas žmogus juk gali skirti daugiau laiko, jį apmąstyti, pasikartoti, o dainoje eilutė bėgo, prabėgo, ką pagavai, tą jau pagavai. Dirbdami kartu su poete, mes dažnai labai daug ką pakeičiame, kartais iš senosios eilėraščio versijos telieka tik pavadinimas ir tai ne visada. Man lengva su ja dirbti, nes ji labai lanksti, kūrybiška. Kartais, ieškant kokio tinkamo žodžio pakeisti, ji pažeria tiek atitikmenų, kad nustembu – kaip tai įmanoma? Dirbant kartu mums pavyksta rasti pačią geriausią posmų jungtį, harmoniją ir kūrybinę tvarką“, – kalbėjo kompozitorius A. Žilys, šiemet Vilniuje, M. K. Čiurlionio meno mokykloje, Auksiniu ženkleliu apdovanotas kaip vienas labiausiai nusipelniusių ir prie „Dainų dainelės“ konkurso istorijos prisidėjusių žmonių.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Kun. dr. Saulius Stumbra: „Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai per šimtus metų nenutrūko ir jie gyvi. Degame troškimu pristatyti pasauliui mūsų unikalų maldos lobį ir stengiamės, kad ši išskirtinė tradicija būtų įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros vertybių sąrašą.“

Žemaičių Kalvarijos giesmės, išsaugotos per skaudžius šimtmečių slenksčius, žinomumo kelią skinasi ir moderniame pasaulyje. Kalnų giedojimas tebėra suvokiamas ir vertinamas ne tik kaip krikščioniškosios kultūros paveldas ir religingumo raiškos būdas, bet ir kaip žemaitiško tapatumo ženklas. Ši tradicija skatina susitelkti ir išlaikyti bendruomeniškumą, o žmogui giedojimas suteikia dvasinės stiprybės ir apvalo sielą – tiek gyvą, tiek iškeliaujančią.

Apie Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicijos vertę „Vakarų Lietuva“ kalbasi su kun. dr. Sauliumi Stumbra, Telšių vyskupo sekretoriumi, liaudiškojo pamaldumo tyrėju ir ekspertu, ruošiančiu dokumentus dėl Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicijos pripažinimo UNESCO.

Gyvoji tradicija – žemaičio ženklas

– Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija nuo 2019 m. yra pripažinta nematerialaus kultūros paveldo vertybe Lietuvoje. Kodėl Jums kilo idėja šią sakralinę tradiciją įprasminti Sąvade?

– Mintis kilo ne tik man – man tik teko garbė ir atsakomybė viską parengti. Atsakyti būtų galima ir taip: todėl, kad ši unikali liaudiškojo pamaldumo praktika tikrai yra to verta. Beveik 400 metų kaip ji gyva visoje Žemaitijoje ir už jos ribų, net carinė ir sovietinė okupacija nepajėgė išrauti iš žemaičio gyvenimo. Kitas momentas, kad ši tradicija ne buvusi, bet gyva ir šiandien mūsų tikėjimo ir gyvenimo kelionėje – ji tarsi žemaičio ženklas. Priminsiu, kad paraišką minėto Sąvado tvarkytojui – Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui – 2019 m. pateikė Telšių vyskupija.

– Žemaičių Kalvarijos kalnus dažnas esame klausęsi, jiems skambant budėję išlydėdami artimuosius amžinybėn, galbūt kai kas net ir patys giedoję. Kalnai giedami per gavėnią ir Didžiąją savaitę, minint artimojo mirties metines. Tačiau, ko gero, per retai susimąstome, kokios yra šios tradicijos ištakos, kokia jų prasmė?

– Apie tai galėčiau kalbėti ilgai... Ar žinojote, kad prieš trisdešimt penkerius metus, kovo 10 dieną, žmonės susirinko į Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnų – melstis, kad susirinkęs LR Seimas atkurtų Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę. Kalnai gyvi ne tik meldžiantis už mirusiuosius per jų laidotuves ir kitus minėjimus, jie sukviečia ir per gavėnią, o dažnai ir per tautines šventes, Motinos ir Tėvo dieną, tai ir namų malda.

O ištakos siekia net 1637–1639 metus. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Garduose, vėliau pavadintuose Žemaičių Kalvarija, įsteigė 19 stočių, arba 20-ies vietų Kryžiaus kelius, ir jiems apvaikščioti užsakė pas tėvus domininkonus sukurti maldas ir giesmes, kurios tiktų „einant“ Kalnus. Jie tai ir padarė, didžioji dalis giesmių buvo išversta iš lenkų, lotynų kalbų, o paskutinės giesmės autentiškos ir skirtos pagerbti malonėmis garsų Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą, kuris kabo centriniame bazilikos altoriuje. Giesmių melodijos originalios ir labai artimos žemaičių krašto dainų melodijoms. Iš pradžių lokali giedojimo tradicija paplito po visą tuometę Žemaičių vyskupiją.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Skulptoriaus Algirdo Boso sukurtas paminklas Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai skvere priešais katalikų bažnyčią.

Ne per seniausiai Mažesniųjų brolių ordinas Lietuvoje pranešė apie oficialiai pradėtą kunigo, pranciškonų trečiojo ordino nario Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos beatifikacijos bylą. Ir tai yra dar viena svarbi žinia tiems, kuriems svarbus žemaičių šventojo kunigo botaniko kalbininko Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos atminimo įamžinimas Kretingoje ir Žemaitijoje.

Gali teikti liudijimus

„Trečiojo Ordino pranciškono kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos pašaukimo gyvenimas, asmens dorybė, paplitęs šventumo garsas ir nuo seno gyvuojantis antgamtinių malonių spinduliavimas prie kapo – svarus pagrindas siekti oficialaus jo šventumo pripažinimo“, – kalbėjo Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios klebonas Paulius Saulius Bytautas, šiuo metu vadovaujantis ir 2021 m. įsteigtam „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos labdaros ir paramos fondui“.

Pabrėža (1771–1849) savo gyvenimu liudijo Evangeliją: buvo uolus sielų ganytojas, pamokslininkas, mokslininkas, mokytojas ir vargstančiųjų gydytojas. Beatifikacijos bylos postulatoriumi Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministras brolis kun. Evaldas Darulis paskyrė kun. Vitalijų Kodį, kuris su prašymu oficialiai pradėti kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos beatifikacijos bylą kreipėsi į Telšių vyskupą Algirdą Jurevičių. Šiame prašyme V. Kodis rašo: „Jurgis Ambraziejus Pabrėža gimė 1771 m. sausio 15 d. Večių kaime, Lenkimų parapijoje, Kretingos apskrityje. 1785–1792 m. mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje. Vilniaus universitete studijavo gamtos mokslus, istoriją, mediciną, botaniką, chemiją, teisę ir teologijos dalykus.

1796 metais buvo įšventintas kunigu. Jis jautė didelę atsakomybę už sielų išganymą, daug dirbo, garsėjo kaip uolus, išmintingas išpažinčių klausytojas, geras pamokslininkas. 1816 m. apsisprendė tapti pranciškonu vienuoliu tretininku apsigyvendamas Kretingos bernardinų (pranciškonų) vienuolyne. Po metų J. A. Pabrėža iškilmingai davė amžinuosius Trečiojo pranciškonų (tretininkų) ordino įžadus, pasirinkęs vienuolinį šv. Ambraziejaus vardą. Mirė 1849 m. spalio 30 dieną Kretingoje.

Pranciškonas kunigas Jurgis Ambraziejus Pabrėža būdamas gyvas jau turėjo šventumo garsą, kuris po mirties vis stiprėjo. Šiuo metu tikintieji aktyviai lanko jo kapą ir gauna per jo užtarimą Viešpaties malonių. Žmonės jį visada laikė šventu.

Beatifikacijos byla iki šiol nebuvo pradėta, nes Lietuva iki Pirmojo pasaulinio karo buvo Rusijos imperijos sudėtyje, o 1915 m. ji buvo okupuota Vokietijos imperijos. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija tarpukariu (1919–1939) bandė pradėti beatifikacijos bylą, tačiau Lietuva neturėjo parengtų kunigų, kurie galėtų tinkamai vesti bylą, o nuo 1940 m. Lietuva buvo okupuota sovietų.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Administracinis pastatas Vydmantuose

Kretingos rajono savivaldybė pasirašė sutartį Vydmantuose esančio administracinio pastato, kuriame įsikūrusi Vydmantų seniūnija, kultūros centras, biblioteka bei įrengti du butai, kapitalinio remonto projektui parengti. Jis turėtų būti parengtas per 9 mėnesius.

Pastato projektinius pasiūlymus parengs konkursą laimėjusi UAB „Progresyvūs projektai“. Šių darbų kaina – beveik 49 tūkst. eurų. Jie finansuojami iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

„Kitąmet parengus projektą, bus galima skelbti darbų rangovo konkursą, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė.

– Šis pastatas bus remontuojamas visapusiškai. Planuojama jį apšiltinti, atlikti stogo, fasado, vidaus patalpų, vandens ir nuotekų tinklų remontą, pertvarkyti elektros ir šilumos tinklus, atnaujinti kiemo trinkeles, atlikti kitus būtinus darbus.“

Tvarkomi ir kiti seniūnijose esantys administraciniai pastatai. Neseniai atnaujintas Darbėnų administracinio pastato, kuriame įsikūrusi ambulatorija, vaistinė ir biblioteka, fasadas. Dar šį mėnesį planuojama parengti Kartenos seniūnijos administracinio pastato vidaus remonto darbų projektą – atlikus darbus, be Kartenos seniūnijos, čia įsikurs ir Savivaldybės archyvas.

Taip pat tvarkomas administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 8, Kretingoje, fasadas. Bus tvarkomas ir šiuo metu nenaudojamas J. Pabrėžos g. esančio administracinio pastato priestatas, kuriame įsikurs naujas Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos dienos stacionaras.

Kretingos rajono savivaldybės informacija

• Rašyti komentarą (7)

Apšvietimas Rūdaičiuose įrengtas pagal Gyventojų iniciatyvų projektą.

Kretingos rajone įgyvendintas jau 19-as Gyventojų iniciatyvų projektas – Rūdaičių gyvenvietės centre įrengtas apšvietimas. Apšviestas parkas ir visuomeninės paskirties pastatas, kuriame įsikūrusi biblioteka, kultūros ir parapijos namai, medicinos punktas, bendruomenė, jo prieigos.

Mažos apimties iniciatyvų (iki 30 tūkst. eurų) kategorijoje, skirtoje gyvenvietėms nuo 300 gyventojų, Rūdaičių apšvietimo įrengimo projektas sulaukė net 931 balso ir buvo pripažintas laimėtoju. Apie 20 tūkst. eurų kainavę darbai finansuoti iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

„Šis Rūdaičiuose įgyvendintas projektas yra įkvepiantis pavyzdys, kaip svarbu nenuleisti rankų ir tikėti savo idėja – jis buvo teiktas ketverius metus, kol galiausiai, gyventojams susitelkus ir aktyviai balsavus, pateko tarp laimėtojų. Tai rodo, kad bendruomenės balsas turi galią ir kad kartu mes galime keisti savo gyvenamąją aplinką taip, kad ji būtų gražesnė ir patogesnė. Džiaugiuosi, kad Savivaldybė, bendradarbiaudama su gyventojais, gali prisidėti prie pokyčių“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė.

Kretingos rajono savivaldybė yra pirmoji rajoninė savivaldybė Lietuvoje, savo gyventojams pasiūliusi tiesiogiai skirstyti dalį Savivaldybės biudžeto. Idėjas Gyventojų iniciatyvų projektui Kretingos rajono gyventojai gali teikti nuo 2020-ųjų.

Per projekto gyvavimo laikotarpį iš viso išrinktos 23 iniciatyvos. Jau įrengtas plaukiojantis fontanas Kretingoje, pontoninis tiltas Vydmantų karjere, apšvietimas sporto aikštelėje prie Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, viešoji erdvė Senosios Įpilties poilsiavietėje, sporto treniruoklių aikštelė Vydmantuose, riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių parkas Vydmantuose, pramogų sala prie M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kretingoje, bendruomenės centro viešoji lauko erdvė Barzdžiuose, vaizdo stebėjimo kameros Pastauninko parke Kretingoje, šviečiančių sūpynių parkas Darbėnuose, nauji pėsčiųjų takai Kurmaičiuose ir Kretingoje, laisvalaikio erdvė Juodupėnuose, riboženklis Darbėnuose, atnaujinta Šukės kaimo poilsio erdvė – Kaimynų parkas, sutvarkyta dalis Akmenos upės pakrantės, įrengtas „Rūko takas“ Vydmantuose ir amfiteatras Kretingsodyje.

Kretingos rajono savivaldybės informacija

• Rašyti komentarą (14)

Kretingos miesto seniūnija atnaujina penkias mieste esančias vaikų žaidimų aikšteles.

Nauji įrenginiai jau pastatyti aikštelėse prie Klaipėdos g. 125 daugiabučio namo, ties Birutės g. 22A namu ir Pastauninko parke, prie lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“.

Klaipėdos gatvėje, prie 125 daugiabučio namo, iki šiol vaikų žaidimų aikštelės nebuvo. Šiuo metu čia jau įrengti keturi įrenginiai vaikams, šalia jų jau anksčiau seniūnija yra pastačiusi ir septynis atnaujintus treniruoklius suaugusiesiems mankštintis.

Ties Birutės g. 22A esanti vaikų žaidimų aikštelė papildyta keturiais naujais įrenginiais, skirtais tiek mažiausiems, tiek didesniems lankytojams. Pastauninko parke, prie lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“, esančioje vaikų žaidimų aikštelėje įrengti du nauji įrenginiai, čia dar bus paklota liejama danga.

Dar šį mėnesį du nauji įrenginiai papildys ir Pastauninko parko apatinę aikštelę, taip pat du – prie Sofijos Tiškevičienės g. 2-o namo, šalia I Dvaro tvenkinio, esančią vaikų žaidimų aikštelę.

Penkių aikštelių įrenginiai ir atnaujinimo darbai kartu kainuos beveik 100 tūkst. eurų. Jie finansuojami iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

Kretingos rajono savivaldybės informacija

• Rašyti komentarą (0)

Petras Jonauskas savo augintinį vos apglėbė.

Kretingsodis, Palanga, Kretinga, Žvainiai, Kūlupėnai – šįkart tokia „Pajūrio naujienų“ aplankytų moliūgų augintojų geografija.

Svarbiausia – Kretingsodžio žemė

„Jau jau! Skambinu, tai vienam, tai kitam, organizuojuos, kas į Kretingą nuveš. Keturių vyrų reikės, kad tą milžiną į priekabą padėtų įkelti. Iki šio penktadienio trūks plyš redakciją turi pasiekti, antraip be prizo liksiu, – pokštavo įspūdingo dydžio moliūgą savo darže užauginęs kretingsodiškis Petras Jonauskas. – O kažin, kaip ten Raimondas Grabys Lazdininkuose? Ar nebuvo girdėti, kokį jis užaugino?“

R. Grabys – konkurentas rimtas, mat jau trejus metus iš eilės tapo pirmosios vietos laimėtoju. Pernai į šventę buvo atgabenęs 117-os kilogramų svorio moliūgą. Bet ir Petras „ne pėsčias“: 2020-aisiais 233 kilogramus svėręs jo galiūnas tapo Lietuvos rekordu, ši žinia kretingsodiškį išgarsino kone per visas šalies televizijas.

„Moliūgus auginu apie 30 metų, dalyvauju šventėse ir visada pirmą arba antrą vietas „paimu“, tik trečiosios neteko. Oi gerų prizų per tą laiką „Pajūrio naujienos“ man davė: žoliapjovę, visokių kitokių ūkio darbams reikalingų dalykų. Už pirmąją vietą gavau kalakutą ir priekabą malkų“, – porino pašnekovas. Prizo norėtų ir šiemet, juolab kad iš akies įvertino, jog šiųmetis augintinis svers mažiausiai 150 kg. „Neaugo neaugo, bet prieš galą kai drėbė, tai išdrėbė!“ – didžiavosi P. Jonauskas, kurio darže voliojasi ir daug mažesnių įvairių spalvų bei formų moliūgų.

Šalia, kaip Petras mano, realaus pretendento į prizą, lapų priedangoje slepiasi ir kiek mažesnis, toks pat ryškiai geltonas dvynys. Kadangi daržą prižiūrėti padeda Padvariuose gyvenanti draugė Elena, šį moliūgą konkursui pristatyti vyrui negaila jos vardu. Svarbiausia, sakė, kad ant lapelio būtų parašyta: „Moliūgas – Elenos, užaugęs Kretingsodžio žemėje.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...