|
|
|
(1987) 2025-09-19Avarija komisiją prie stalo susodins dar kartą
Po pirmadienio rytą P. Vileišio ir Šiaulių gatvių sankryžoje įvykusios eismo nelaimės, kai susidūrė mažasis miesto automobilis ir BMW, ne kartą anksčiau rajono Savivaldybės Eismo saugumo komisijoje svarstytas šios pavojingos vietos Kretingoje klausimas ant posėdžiautojų stalo guls iš naujo. Siaubo vaizdą matė ne vieną
„Per 30 gyvenimo metų Vileišio gatvėje siaubo vaizdų esu mačiusi tiek ir tiek. Kai mašina nutrenkė dviratininką, dar meru tebesant Juozui Mažeikai, mes, gyventojai, prašėm „gulinčių policininkų“, – neįrengė. Sakė, kaimyno gyvatvorė esanti per aukšta, užstoja matomumą. Privertė žmogų ją išrauti, bet kas iš to?“ – svarstė Adelė Butkuvienė. O ir ji pati sykį buvo papuolusi į eismo įvykį – išvažiavo „Golfu“ iš kiemo, suko į Šiaulių gatvę, kai staiga gavo smūgį nuo atlekiančios mašinos. „Iššoko vairuotojas piktas: ar aš nematau, kur važiuoju?! Na, nematau nematau, – apsimečiau naivia, bet ir policiją tuoj pat iškviečiau. Paklausiau, kur tas vairuotojas pats taip jau skuba? Pasirodo, Jurginų gatvės ieško... Na, sakau, tada jau turbūt radai, kad kelio ženklų nežiūri“, – prieš kelerius metus nutikusį incidentą prisiminė kretingiškė. Ji buvo ir pastarosios avarijos liudininkė. „Žinokit, verkiau pamačiusi – taip pagailo to maža mašinėle važiavusio vaikinuko, nepastebėjusio STOP ženklo... Pasmerkti galima labai greitai, bet ar to reikia? Jaunam žmogui ateičiai bus pamoka, kad kelyje reikia elgtis atsargiai“, – kalbėjo A. Butkuvienė. Jos žodžiais, šimtą kartų blogiau, kai suaugusieji kaip be galvos lekia apsimiegoję, tarsi ženklai jiems neegzistuotų. Pašnekovės manymu, Eismo saugumo komisija vis randanti būdą, kaip prie gyventojų „prikibti“: tai slyvos per daug išsišakojusios, tai gyvatvorės per aukštai užaugo. „Bet palaukit, o kur gi jūs, valdininkai, su rajono biudžeto pinigais? – retoriškai klausė moteris. – Juk jau mero Kalniaus laikais buvom gavę naujieną, kad bus įrengti greitį slopinantys kalneliai ar kokia kita saugaus eismo priemonė. Įdomu, kur „nuplaukė“, kodėl niekas nieko lig šiol taip ir nepadarė?“
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra paskelbė praėjusiais mokslo metais įvykusio darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ mokyklų įsivertinimo ir nacionalinio vertinimo rezultatus. Kretingos rajone II pakopos „Tvarumo bruknės“ ženklu už pažangą tvarumo srityje įvertintos dvi ugdymo įstaigos – Marijono Daujoto progimnazija ir lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“. Marijono Daujoto progimnazijoje didelis dėmesys skiriamas tvarumo idėjų įgyvendinimui. Progimnazija aktyviai dalyvauja respublikiniuose projektuose „Olimpinė karta“, „Mes rūšiuojam“, tarptautinės Gamtosauginių mokyklų programos veiklose. Nuo 2016 m. kasmet apdovanojama Žalia vėliava ir Aplinkosauginio švietimo fondo sertifikatu. Įgyvendintas sporto rėmimo fondo projektas „Aktyvi mokykla“ leido įrengti lauko sporto ir žaidimų aikštelę „Aktyvus takas“, o „MAXIMA LT“ iniciatyvos „Mes bendruomenė“ projektas „Keičiu mašiniuką į dviratuką“ – patogią dviračių ir paspirtukų stoginę. Įstaigos bendruomenė, panaudodama senų stalų metalines detales, sukūrė ir dviračių stovus. Tradicinė akcija „Į mokyklą pėstute arba dviračiu“, dviračių figūrinio važiavimo varžytuvės, projektas „Antras daiktų gyvenimas“ ir kitos iniciatyvos skatina mokinius atsakingai vartoti, daugiau judėti, ugdytis sveikos gyvensenos įpročius, saugoti ir puoselėti gamtą.
Lietuvos audiosensorinė biblioteka Kretingos rajono švietimo bendruomenę – mokinius, tėvus, pedagogus – kviečia dalyvauti skaitmeninių EPUB formatu prieinamų knygų pristatyme, kuris Kretingos rajono M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyks rugsėjo 23 d. 15 val. „Labai norėtųsi, kad šiame renginyje dalyvautų kuo daugiau mokinių, jų tėvų, pedagogų, kuriems svarbu įgyti dar daugiau žinių apie disleksiją, kitus skaitymo sutrikimus“, – Kretingos rajono švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė akcentavo, kad toks renginys rugsėjo pradžioje jau buvo surengtas ir kad jame dalyvavo nemažas būrys mūsų rajono pedagogų. Anot Lietuvos audiosensorinės bibliotekos komunikacijos koordinatorės Inesos Rinkevičiūtės, įprastai spausdinto teksto, popierinės knygos skaityti negali apie 10 proc. visuomenės, t. y. beveik 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Dėl neregystės, silpnaregystės, fizinės negalios (kai sunku laikyti spausdintą knygą rankose, vartyti puslapius) – 3 proc. Didžiausiai daliai – 7 proc. visuomenės – literatūra neprieinama dėl skaitymo sutrikimų, pavyzdžiui, disleksijos. Šis procentas dar išauga, kai kalbama ir apie tuos skaitytojus, kuriems spausdintos knygos tampa sunkiai perskaitomos dėl su amžiumi silpnėjančios regos. Kad silpnėjanti rega, regos negalia ar skaitymo sutrikimai neužkirstų kelio skaityti, būtina tinkamai parengta skaitmeninė knyga. Nuo šių metų birželio 28 d. įsigaliojo Europos prieinamumo direktyva, kartu – LR Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas. Šie teisės aktai įpareigoja el. knygų leidėjus užtikrinti, kad jų leidžiamos el. knygos būtų prieinamos ir skaitytojams su regos, skaitymo sutrikimais. Atsižvelgiant į prieinamumo reikalavimus el. knygoms, labiausiai prieinamu knygos formatu šiandien laikomas EPUB formatas.
Rugsėjo 19–21 dienomis Palangoje vyks renginiai, skirti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – vieno ryškiausių Lietuvos kultūros simbolių – 150-ajam gimtadieniui paminėti. Rugsėjo 22-ąją visoje Lietuvoje minėsime šią iškilią sukaktį ir švęsime Kultūros dieną. Palangoje ta proga numatyta įvairi programa. 3D autostereogramos paroda „Trimatė Jūros sonata“. Rugsėjo 19–22 d., Palangos jūros tiltas. Viena didžiausių pasaulyje autostereograma, įrengta Palangos tilto prieigose, kviečia žvelgti į jūrą M. K. Čiurlionio akimis. Ant specialaus 3,5 m aukščio metalinio molberto esanti autostereograma „Trimatė jūros sonata“ leis pamatyti ir trimatį vaizdą. Edukacija „Bangos Čiurlioniui“. Rugsėjo 19 d. 10 val., Palangos bendruomenės namai (Jūratės g. 11), 108 kab. Dalyviai kartu kurs didelį vilnos paveikslą, skirtą M. K. Čiurlioniui pagerbti. Koncertas „M. K. Čiurlionio metams skambant“. Rugsėjo 19 d. 17 val., Palangos kurorto muziejus (Birutės al. 34A). Koncerte pasirodys Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Įvairiapusis muzikinis koliažas leis žiūrovams pajusti ne tik M. K. Čiurlionio epochos dvasią, bet ir šiuolaikinį požiūrį į klasikinę muziką. Pleneras ir paroda „Miškas, jūra ir…“. Rugsėjo 19–21 d., Palangos kurorto muziejus ((Birutės al. 34A). Parodoje bus pristatyti menininkų kūriniai, interpretuojantys Čiurlionio gamtos motyvus šiuolaikinio meno kalba. Projekte dalyvaujantys menininkai ir tyrėjai kurs gamtos ir pajūrio naratyvus, atidarymo koncerte skambės M. K. Čiurlionio kūriniai aranžuoti fortepijonui, parodą taip pat lydės konferencija. Ekskursija „Čiurlionio keliu: Palangos maršrutas“. Rugsėjo 20 d. 16 val. ir rugsėjo 21 d. 14 val., Palangos kurorto muziejus (Birutės al. 34A). Ekskursija atskleis M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos pėdsakus Palangoje. Būtina registracija tel. 0 652 53879. Baltų vienybės diena Šventojoje. Rugsėjo 20 d. 17–20 val., Šventosios jūrų uosto pieva. Tai – diena, skatinanti prisiminti ir puoselėti bendras lietuvių ir latvių kultūros šaknis, šventė suburs lietuvius ir latvius. Išsami programa – ciurlioniui150.lt .
Spalio 4 d. Kretingos sporto centras kviečia visus – vaikus, tėvus, draugus – į išskirtinį renginį: šeimų filmų vakarą baseine. Dalyviai turės galimybę patirti ką reiškia žiūrėti filmą tiesiog… vandenyje! Ar gali būti geriau? Tai ne tik smagus vakaro praleidimo būdas, bet ir ypatinga proga išbandyti ką nors naujo – baseinas, jauki atmosfera, pripučiami čiužiniai, šilta aplinka ir du filmai, tinkantys tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Norite jaukiai plaukioti baseine ant pripučiamo čiužinio? Turite šeimos čiužinį-plaustą, ant kurio telpa visa šeima? Drąsiai galite atsinešti jį su savimi! Ką pamatysime vakaro metu? Renginys suskirstytas į dvi dalis – pirmasis seansas skirtas visai šeimai, o antrasis – šiek tiek vyresniems žiūrovams, mėgstantiems romantiškas istorijas. 16.30 val. startuoja „Panda vardu Mėnulis“ (2025) – šeimos nuotykių filmas apie dvylikametį Tianą, kuris vasaros atostogoms išsiunčiamas pas močiutę į atokų Kinijos kaimelį. Ten jis netikėtai aptinka paliktą pandos jauniklį. Berniuko ir laukinio gyvūno draugystė tampa ne tik šilto, bet ir kupino nuotykių vasaros simboliu. 19.30 val. rodomas „Kartu iš meilės šunims“ (2023) – šilta romantinė komedija apie dvi visiškai skirtingas asmenybes: nutrūktgalvišką Nikolę ir drovų Maksą. Jų keliai susikerta per… šunis ir nesėkmingus pasimatymus. Filmas žada juoko, šypsenų ir šiek tiek romantikos.
Girtas vairuotojas atsidūrė griovyje
Trečiadienį apie 11 val. Darbėnų seniūnijoje automobilis „Volvo“, įtariama, atsitrenkė į tvorą ir nuvažiavo į griovį. Sulaikytas 1976 m. gimęs vairuotojas, jam nustatytas 2,97 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Įtariama, kad „Toyota“ nepraleido mopedo
Antradienį apie 11.20 val. Pirties gatvės ir Klaipėdos pl. sankryžoje Palangoje, vairuodamas automobilį „Toyota“, 1957 m. gimęs vyras, pirminiais duomenimis, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio mopedo, kurį vairavo 17-metis. Kaip įtariama, mopedas trenkėsi į automobilį. Per eismo įvyki nukentėjo mopedo vairuotojas. Jis perduotas medikams. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1d.
„P. n.“ informacija
Miškovežis pažeidė dujotiekio trasą
Antradienį apie 13 val. Palangoje, Hipodromo g., miške, miškovežiui vežant nupjautus medžius bei pradėjus smegti į pelkę, buvo pažeista skirstomoji magistralinio dujotiekio trasa. Iš vidutinio slėgio vamzdžio stipriai veržėsi dujos. Ugniagesiai gelbėtojai teritoriją aptvėrė STOP juosta, 700 m kelio ruožas buvo uždarytas. Policijos pareigūnai iš gyvenamųjų namų evakavo gyventojus. Atvykę dujų tarnybos darbuotojai užsuko 500 m ilgio trasos vamzdį. Ugniagesiai budėjo, kol dujos nustojo tekėti ir nebebuvo sprogimo pavojaus. Įvykio aplinkybės tikslinamos.
„P. n.“ informacija
Rajono futbolo pirmenybių II lygą laimėjo svečiai iš Mosėdžio
Pasibaigė Kretingos rajono futbolo „7x7“ pirmenybių II lygos varžybos, kurias laimėjo pirmenybių viešnia – „Mosėdžio“ komanda. „Mums pavyko sudaryti sąlygas pirmenybėse žaisti įvairaus – aukštesnio ir žemesnio – meistriškumo komandoms, kas aikštėje sukūrė įdomių kovų reginį futbolo entuziastams“, – sakė pirmenybių organizatorius futbolo treneris Martynas Viluckas. Kaip ir pirmoje, taip ir antroje lygoje žaidė 7 komandos, lygiai taip pat netrūko ir žaidybinės intrigos. „Likus dvejoms trejoms rungtynėms, nugalėtojai jau buvo aiškūs – kad tai bus „Mosėdžio“ futbolininkai. Panašiai kaip ir I lygoje, tik paskutinį turą sprendėsi, kas užims II, III, IV vietas“, – komentavo M. Viluckas. Jo pastebėjimu, II lygą laimėjusi „Mosėdžio“ komanda, subūrusi nemažai Mosėdžio vaikinų, žaidžia ne tik Kretingos rajono, bet ir Klaipėdos miesto futbolo pirmenybėse. Suburta futbolo trenerio Valdo Narbuto komanda yra drausminga, kas teikia malonumą ir teisėjams, ir kitų komandų žaidėjams, kolektyvas draugiškas ir visada gerai nusiteikęs. „Ši komanda laimėjo pelnytai. Kadangi su kolega Valdu palaikome asmeninį ryšį, nebuvo sunku pakalbinti, kad mosėdiškiai vaikinai dalyvautų mūsų pirmenybėse. Be jų, šiemet atvyko ir Klaipėdos „Pliusas“, aktyviai pirmenybėse dalyvavo ir rajono bendruomenių komandos, tarp kurių – ir „Kūlupėnai“, po ilgokos pertraukos pasiekę istorinę pergalę – užėmę II vietą“, – M. Viluckas vylėsi, kad ateityje norą žaisti pirmenybėse pareikš ir daugiau futbolininkų.
„Minijos“ pergalė išvykoje
Lietuvos futbolo federacijos I lygoje rungtyniaujanti Kretingos „Minija“ išvykoje susitiko su Kauno „Žalgiriu B“ ir šią komandą nugalėjo 2:1 (2:0). Abiejų įvarčių autorius – kretingiškis Deividas Pipiras. „Minijos“ vartininkų treneris Martynas Viluckas pripažino: nors šią komandą minijiečiai I ratą savo aikštėje buvo nugalėję 2:0, rungtynės išvykoje nebuvo lengvos. „Gerų momentų turėjo abi komandos, žaidimas buvo apylygis, ir tik pirmo kėlinio pabaigoje varžovų vartininkui neapdairiai palikus vartus, Deividas išvedė mus į priekį. Praėjus dar kelioms minutėms po kontratakos smūgiu kaire koja į tolimą kampą Deividas rezultatą padvigubino“, – rungtynes pakomentavo M. Viluckas. Antrą kėlinį, ko ir tikėjosi minijiečiai, varžovai suaktyvino žaidimą, pradėjo atakuoti, tačiau kažko įspūdingesnio jie nesukūrė, tik vienu momentu, minijiečiams nesusikalbėjus gynyboje, žalgirietis rezultatą sušvelnino. „Praleidę įvartį į savo vartus mūsiškiai šiek tiek sutriko, iš varžovų sulaukėme dar kelių pavojingų momentų, tačiau puikiai vartus gynė ir visus gaisrus ties jais užgesino vartininkas Vykintas Gaudiešius. Rungtynėms baigiantis „Minija“ dar surengė kelias kontratakas, bet pritrūkdavo arba stipresnio smūgio, arba teisingo sprendimo“, – paaiškino vartininkų treneris. Jo teigimu, iki I lygos čempionato pabaigos liko 7 rungtynės, iš kurių 5 bus žaidžiamos namų aikštėje. „Mūsų esminis tikslas – kovoti dėl pergalės ir pasistengti surinkti kuo daugiau taškų. Kadangi sezonui baigiantis daug rungtynių bus žaidžiama savoje aikštėje, komanda pasistengs futbolo sirgalius nudžiuginti gražiu žaidimu. Sąlygos treniruotis yra geros, komanda pasirengusi žaisti savo žaidimą“, – kalbėjo M. Viluckas. Kretingos „Minija“: Vykintas Gaudiešius, Erik’as Kirjanov’as, Mohamed’as Ali Sidibe, Julius Kasparavičius, Deividas Pipiras (33’, 45’), Makan Diawara, Vilius Kazlauskas, Jurgis Jankauskas, Kakeru Gunji, Tobi Sabitu, Moussa Cisse. Po keitimo: Lukas Jakumas, Martynas Velyvis, Moussa Baba Sangare, Riku Takei. Treneris Ricardo Rezende Freitas. Po susitikimo su Kauno „Žalgiriu B“ Kretingos „Minija“, sužaidusi 23 turus, iškovojusi 8 pergales, 3 rungtynes baigusi lygiosiomis, patyrusi 12 pralaimėjimų, į varžovų vartus pasiuntusi 20 įvarčių, į savuosius praleidus 34, su 27 tšk. turnyrinėje lentelėje užima IX v. Šiandien, rugsėjo 19 d., Kretingos miesto stadione „Minija“ priims Kauno „Hegelmann B“.
Latvijoje įvykusiose Europos Sąjungos sambo taurės varžybos pirmą kartą šioje sporto šakoje savo jėgas išbandė dziudo sporto klubo „Ardonas“ sportininkė Ugnė Trakytė, treniruojama Eriko Cchovrebovo. „Debiutas buvo sėkmingas – Ugnė iškovojo dvi pergales anksčiau laiko, pademonstravo ryžtą ir technišką kovos stilių. Nors pirmą kovą taškais pralaimėjo, vėliau atsitiesė ir pelnytai iškovojo trečią vietą ir pasipuošė bronzos medaliu“, – auklėtinės laimėjimą apibūdino treneris. Be Ugnės, šiose varžybose dalyvavo ir kiti „Ardono“ sportininkai – Paulius Ališauskas ir Gustas Kulikauskas. Paulius po dviejų atkaklių kovų liko septintas, Gustas, jau turintis patirties sambo varžybose, užėmė V v. Sambo varžybose startavo ir „Ardono“ klubo treneris Erikas Cchovrebovas, pirmą kovą laimėjęs prieš Suomijos sportininką. Deja, patirta trauma neleido tęsti kovų, todėl finalinėje kovoje prieš Latvijos atletą teko pasiduoti be pasipriešinimo. Treneris E. Cchovrebovas pasidžiaugė, kad klubo sportininkai drąsiai žengia į naujas sporto šakas: „Ugnės debiutas buvo tikrai brandus – matėsi jos užsispyrimas ir noras kovoti iki galo. Tokie startai suteikia patirties ir padeda augti ne tik kaip sportininkui, bet ir kaip asmenybei. Mūsų klubo jaunimo startai įrodo, kad Palangos ir Kretingos sportas turi gerą ateitį.“
„P. n.“ informacija
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje pasirašyta Kretingos rajono savivaldybės ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos bendradarbiavimo sutartis „Kultūros kelias „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1846)“. Sutartį pasirašė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras Evaldas Darulis. Pagrindinis bendradarbiavimo tikslas – įsitraukti į kuriamą kultūros kelią „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“, skirtą kunigo, gydytojo, botaniko, švietėjo J. A. Pabrėžos gyvenimo atminimui ir jo kultūrinio bei dvasinio palikimo išsaugojimui bei aktualizavimui. Siekiama inicijuoti ir įgyvendinti bendrus projektus, susijusius su J. A. Pabrėžos gyvenimo ir veiklos tyrimais, kultūros paveldo sklaida ir įamžinimu, rengti pažintinius ir edukacinius renginius įvairioms visuomenės grupėms, skatinti akademinį ir kūrybinį bendradarbiavimą bei kt. 2022–2025 m. bendradarbiavimo sutartys „Kultūros kelias „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1846)“ pasirašytos tarp Kretingos ir Skuodo, Šiaulių, Telšių, Raseinių rajonų bei Rietavo savivaldybių, 2024-aisiais – tarp Kretingos ir Plungės rajono savivaldybių, 2025-aisiais – tarp Kretingos rajono savivaldybės ir Vilniaus universiteto, kur J. A. Pabrėža gyveno, studijavo ar kunigavo.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų atnaujintos Kurmaičių, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos ir Pranciškonų stadiono sporto aikštelių dangos. Kurmaičių krepšinio aikštelės sena asfalto danga pakeista nauja gumine, greta aikštelės įrengti 2 suoliukai, pastatyta šiukšliadėžė. Darbų vertė – beveik 25 tūkst. eurų. Taip pat baigiami Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dirbtinės dangos aikštelės atnaujinimo darbai – jau paklota nauja danga, kuri dar bus užpildyta gumos granulėmis ir kvarciniu smėliu. Sutvarkyta Pranciškonų stadiono dirbtinės vejos aikštelės danga – ji papildomai užpildyta kvarciniu smėliu ir gumos granulėmis. Šiose dviejose aikštelėse atlikti darbai Savivaldybei kainavo beveik 30 tūkst. eurų.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Minėdami Lietuvos karinio laivyno įkūrimo 90-metį, prisiminkime pirmojo mokomojo karo laivo „Prezidentas Smetona“ 1939–1940 m. buvimą Šventosios uoste ir čia jo paliktus pėdsakus. 1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado pulkininko Stasio Raštikio (1896–1985) įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas, kurio pirmuoju laivu tapo „Prezidentas Smetona“. 1927 m. liepos mėn. už 289 tūkst. litų Vokietijoje nupirktas buvęs minų gaudytojas buvo pastatytas 1917 m., jo vandens talpa 525 t, ilgis 60 m, dvi po 1 tūkst. AJ galingumo garo mašinos buvo kūrenamos akmens anglimi, kuro atsargos 120 t. Didžiausias išvystomas greitis siekė 17 jūrmylių per valandą, laivo grimzlė iki 2,5 m, įgulą sudarė apie 70 jūreivių. Po remonto ir išbandymų laivas buvo perduotas pakrančių apsaugai, ne kartą dalyvavo pavojingose Lietuvos teritorinius vandenis pamėgusių kontrabandininkų sulaikymo operacijose. Dėl brangaus išlaikymo ir jo garo mašinų leidžiamų juodų dūmų ir garso, kas leisdavo kontrabandininkams iš toli jūroje pastebėti ar išgirsti laivą ir pabėgti, 1932 m. pasienio policijai įsigijus naujus modernius katerius, jis buvo perkeltas į rezervą. Po atliktų remonto darbų 1935 m. spalio 26 d. laivo bandomasis reisas į jūrą tapo istoriniu, nes ant jo stiebo pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava. Jos pagrindu buvo paimta tautinė vėliava, kurios viduryje raudonas skydas su aukso spalvos Vyčio kryžiumi. Laivo vadu buvo paskirtas majoras Antanas Kaškelis (1879–1944), iki tol buvęs ir jo vadas (1927–1932), ir jo prižiūrėtojas (1932–1935). Patyręs, dar carinės Rusijos laivyne tarnavęs ir ten patirties įgijęs, savo vešlia barzda išsiskyręs jūrininkas, buvo visų gerbiamas ir vertinamas.
Laukžemės Madona pristatyta visuomenei
Kazio Varnelio namai-muziejus Vilniuje suteikė neeilinę progą pamatyti išskirtinį gotikos kūrinį – Lietuvos nacionalinio muziejaus Kazio Varnelio namuose-muziejuje visuomenei pristatyta gotikinė Laukžemės Madona – seniausia Žemaitijoje išlikusi medinė skulptūra, menanti XV a. pradžią. Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios prieangyje, sieninio laikrodžio spintoje, 1990 m. dailėtyrininkė Marija Matušakaitė (1924–2016) aptiko gausiai papuoštą Dievo Motinos su kūdikiu skulptūrą ir atpažino gotikinį kūrinį. Skulptūra, pavadinta Laukžemės Madona, sukurta Vidurio Europoje ir datuojama apie 1420 m., yra viena ankstyviausių iš Lietuvoje itin retų gotikinių skulptūrų. Be to, tai seniausia išlikusi medinė skulptūra Žemaitijoje. Per 600 metų Laukžemės Madona buvo daugybę kartų „patobulinta“ – perdažyta visa arba dalimis, o skulptūrą dengiantys dažų sluoksniai paslėpė drožybos elementus ir gotikinę polichromiją. Užtruko 10 metų, kol milimetras po milimetro pašalinti perdažymo sluoksniai ir atidengta subtili gotikinė drožyba ir gerai išlikusi polichromija. Skulptūros atsiradimo istoriją Laukžemės Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčioje gaubia paslaptis. Nežinia, kada ir iš kurios Europos šalies ji galėjo būti atvežta. Tikėtina, kad anuomet Madona atkeliavusi iš kaimyninių katalikiškų kraštų – Livonijos, Prūsijos, Lenkijos, Čekijos ar šiaurinių vokiečių kunigaikštysčių, kuriose klestėjo medinė gotikinė skulptūra. Taigi parodos lankytojai ne tik pamatys pačią Laukžemės Madoną, bei ir galės sužinoti intriguojančią skulptūros atradimo istoriją, išmokti atpažinti gotikinę skulptūrą, įsijausti į dailės istoriko ir restauratoriaus darbo specifiką. Paroda „Laukžemės Madona. Atskleidžiant 600 metų paslaptis“ veiks iki 2026 m. vasario 22 d. Parodos kuratorės – menotyrininkė dr. Lijana Birškytė-Klimienė, LNM Restauravimo centro restauratorė Vita Blažiūnienė, parodos architektas ir vizualinio identiteto autorius – Justinas Dadonas. Vienas parodos partnerių – Kretingos muziejus.
„P. n.“ informacija
Per ekspediciją ištyrinėjo Montvidinės partizanų bunkerį
Praeinančios vasaros ir šio rudens sandūroje grupė salantiškių entuziastų ir jų bendraminčių po kelerių metų pertraukos vėl ėmėsi tyrinėti partizanų bunkerį Montvidinės miške netoli Platelių. Archeologinė ekspedicija truko 8 dienas, per ją atkastos bunkerio liekanos, surinkti keli šimtai radinių – daugiausiai skeveldrų ir gilzių. Apie ekspediciją ir ten kovojusių bei žuvusių partizanų istorijos bus pasakojamos rugsėjo 22-ąją Partizanų troboje Salantuose surengtoje Europos kultūros paveldo dienų popietėje. Detaliai ištirta per 10 bunkerių Šios ekspedicijos organizatorius – Salantų kultūros centro vadovas Aurimas Rapalis atviravo, kad po Salantų miesto šventės ir bemiegio savaitgalio nėrė į kitą sritį, kaip pajuokavo, į savo „širdies festivalį“ – Kardo rinktinės partizanų istorijos paieškas, konkrečiai – į tolimesnius Montvidinės bunkerio tyrinėjimus. Tam savanoriškai be jokio atlygio savo laiką aukojo ir žiniomis dalijosi tyrimams vadovavę vilniečiai archeologai Arijana Kotova, Divonis Piličiauskas, talkinat būriui šiai veiklai prijaučiančių savanorių iš Kretingos ir Plungės rajonų bei šauliai. A. Rapalio žodžiais, tokio masto partizanų bunkerio detalių archeologinių tyrimų ligi šiol nebuvo atlikta nei Kretingos, Plungės ar Skuodo rajonuose. O ir Lietuvoje detaliai tėra ištirta per 10 partizanų bunkerių. Tyrinėjant vietovę, buvo rasta keli šimtai radinių – daugiausia skeveldros, gilzės ir kiti keturių partizanų, slapyvardžiais Auklėtinis, Pelėda, Audra ir Ąžuolas, paskutinio mūšio prieš okupantus liudijimai. Po archeologų apžiūros, manoma, radiniai iškeliaus į Kretingos muziejų.
Suskaitmenino kone 500 metų Lietuvos pranciškonų istoriją
Klaipėdietis istorikas humanitarinių mokslų daktaras 67-erių Vacys Vaivada ėmėsi didžiulio darbo – per dvejus metus jis suskaitmenino milžiniškos apimties užatlantės pranciškonų kunigo Viktoro Vinco Gidžiūno (1912–1984) Krokuvoje surinktą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pranciškonų kone 500 metų – nuo XV iki XIX a. – istorijos archyvą ir skaitmeną perdavė Kretingos pranciškonų vienuolynui. „Tai, ką šiandieną turi Kretinga, yra istorinė brangenybė“, – akcentavo profesorius V. Vaivada. Atliko titaniškus darbus Klaipėdos universiteto afilijuotas (priklausantis mokslo įstaigai, – red. pastaba) profesorius V. Vaivada gavo Kretingos pranciškonų parapijos klebono Pauliaus Sauliaus Bytauto rūpesčiu išvien su kitais broliais iš JAV į Lietuvą pargabentą medžiagą – kunigo V. V. Gidžiūno nufotografuotą ir ant plono popieriaus išleistų 15,5 tūkst. tekstų nuotraukų. Šią itin gausią archyvų medžiagą V. Vaivada suskaitmenino galingu Klaipėdos universiteto skeneriu ir atliko tai dviem režimais: vieną – paprastesnį, o kitą techniškai pajėgesnį – 600 taškų, kad prireikus galima būtų atkurti „išplaukusias“ fotografijų vietas. Viena skaitmena liko Klaipėdos universitete, jeigu, pasak V. Vaivados, studentai norėtų tęsti LDK bernardinų istorijos tyrinėjimą, o kita elektroniniu pavidalu grįžo pas brolius pranciškonus. Kretingos parapijos klebono P. S. Bytauto žodžiais, V. Vaivada atliko ne tik Lietuvos pranciškonų, bet ir visos Lietuvos istorijai itin svarbų darbą, – beje, dirbdamas savanoriškai, be jokio atlygio. Tačiau profesorius gana kukliai tevertino savo indėlį, jis sakė, kad patį juodžiausią darbą atliko nežinomu išlikęs šviesuolis archyvaras, kuris Krokuvoje kruopščiai atrinko ir kunigui V. V. Gidžiūnui pateikė susistemintą didžiulę teritoriją apimančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pranciškonų brolijos medžiagą. V. Gidžiūnas ją nufotografavo į 400 juostelių. „Įsivaizduokit, koks tai turėjo būti ilgas ir kruopštus darbas, naršant po milžiniškus archyvus ir atrenkant tai, kas esminga. Manau, kad tai turėjo trukti kelerius metus“, – pasvarstė pašnekovas.
Saulėgrąžų laukas kviečia nepamiršti Ukrainos
Netoli Orvidų sodybos pražydęs 4 ha saulėgrąžų laukas važiuojančiuosius prošal kviečia pasigrožėti ne tik geltonų žiedų jūra: kraštietės Rasos Simanavičienės ir ūkininko Mariaus Eglyno sumanymu šalia saulėgrąžų lauko pastatytas stendas kviečia – nusiskynus saulėgrąžos žiedą nepamiršti Ukrainos ir pagal galimybes paaukoti Rusijos agresiją atremti siekiančią šalį. „Šias saulėgrąžas užsėjo broliai Marius ir Darius Eglynai. Apie tą lauką jau žinojau pavasarį, o kai jis pražydo, pirminė emocija buvo sąsajos su Ukraina – šis augalas natūraliai asocijuojasi su šia šalimi. Pakalbėjome su Mariumi – kilo idėja kažkaip įprasminti visa tai, paskatinti žmones, kad jie nepamirštų, kas vyksta Ukrainoje. Turime pripažinti, kad gyvendami savo kasdienybėje vis rečiau pagalvojame apie joje vykstantį karą“, – kalbėjo Rasa, dirbanti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto administracijoje, o laisvalaikiu kurianti gėlių puokštes. Ji neabejojo, kad, surinkus trumpąjį numerį paramai, daug drąsiau už kelių metrų sutikti Orvidų sodyboje stovintį surūdijusį sovietinį tanką. Rasos bendramintis pieno ūkio savininkas Marius Eglynas prisipažino, kad 4 ha saulėgrąžų lauką visų pirma užsėjo dėl grožio. „Saulėgrąžos yra valgomos, jos jau noksta. Eksperimentuosiu, kaip jas kartu su kukurūzais galima panaudoti galvijų pašarui. Sėdamas išbandžiau ir savo sėjamąją, kuria sėju rapsus, kukurūzus – buvo įdomu patyrinėti, kaip technika išsės po vieną sėklą. Baigdamas sėti 4 hektarus išmokau“, – pajuokavo ūkininkas ir teigė, kad į tokį žemės plotą buvo pasėta per 200 tūkst. saulėgrąžų sėklų, kurių jis gavo iš praėjusiais metais jo ūkyje surengtos kukurūzų lauko dienos organizatorių. M. Eglynas sakė pastebėjęs, kad žydinčios saulėgrąžos sustabdo pravažiuojančiuosius – vieni fotografuojasi, kiti jas dar ir skina. „Būna, kad ištrypia. Ką padarysi. Tik štai vieną rytą su Rasa gėrėme kavą, sakome, gal reikėtų kaip nors tą grožį aktualizuoti. Kadangi saulėgrąža nori nenori yra neatsiejama nuo Ukrainos, ir gimė mintis paraginti žmones aukoti jai“, – M. Eglynas sakė visą pavasarį ir vasarą stebėjęs, kaip auga jo pasėtas saulėgrąžų laukas, neužmiršęs jo, tačiau išskirtinių priemonių jį puoselėti nesiėmęs – tiesiog pasėjo ir tiek, tačiau pirminis planas pasėti saulėgrąžas dėl grožio pasiteisino.
Pasidžiaugė derliumi, nuveiktais darbais ir bendryste
Sodininkų bendrijos „Draugystė“ nariai ir šį rudenį buvo susirinkę į tradicinę Rudens derliaus šventę. „Švęsdami ją kasmet, pasidžiaugiame derliumi, nuveiktais darbais ir bendryste“, – teigė Loreta Žukauskienė, šiai bendrijai vadovaujanti jau 16 metų. „Draugystė“ vienija 450 sodų sklypų, nuolat čia gyvena 220 žmonių. „Kasmet sulaukiame ir naujakurių – esame patrauklūs nekilnojamojo turto rinkoje: nespėjus įdėti skelbimo apie parduodamą sodo sklypą, pirkėjas atsiranda vos ne per 15 minučių. Gal todėl, kad esame daug kuo aprūpinti“, – L. Žukauskienė akcentavo, kad sodininkų bendrija „Draugystė“ turi visas komunikacijas: dujotiekio, geriamojo vandens, nuotekų. Pamažu tvarkomi bendrijos keliai – štai šiemet rajono Savivaldybės rūpesčiu išasfaltuota 330 m ilgio Stirnų gatvė, jungianti dvi pagrindines bendrijos gatves. Anot bendrijos pirmininkės, gyvenimas vietoje nestovi ir sparčiai eina pirmyn. Šiemet bendrija atnaujino savo ženklą prie įvažiavimo ir įrengė vėliavos stovą. „Prieš dvejus metus kraštietis gydytojas Antanas Vinkus mums padovanojo Lietuvos trispalvę. Saugojome ją, o, kai sutelkę jėgas įrengėme stovą vėliavai, ją pakelti pakvietėme rajono merą Antaną Kalnių“, – ne tik L. Žukauskienė, bet ir šventėje dalyvavę sodininkų bendrijos nariai pasidžiaugė jiems rajono vadovo parodytu dėmesiu, galimybe tiesiogiai pabendrauti. Šventėje dalyvavo apie 100 žmonių, iš bendrijos lėšų vaikams buvo suruošta pramogų – batutas, cukraus vata, įvairūs žaidimai, suaugusiųjų pasilinksminimui grojo muzikantas. Surengti šventę padėjo būrys talkininkų: Rima ir Edgaras Plokščiai pasirūpino dekoracijomis, Dovilė ir Tadas Šimkai išvirė žvėrienos šiupinio, Mindaugas Šidlauskas užraugė naminės giros, Aušra Pučinskienė prikepė duonos su česnaku, Inga Šidlauskienė visus nustebino duonos tortais, Judita Vitkė priruošė baltos mišrainės, pati bendrijos pirmininkė virė žirnius su spirgais ir pasirūpino šventiniu tortu. „Visi patyrėme, kad žmonės nori bendrauti, išsiilgę paprasto nuoširdaus pasibuvimo. Norėtųsi, kad šventėje dalyvautų ir daugiau mūsų bendrijos narių – kad išdrįstų ateiti, susipažintų. Tada ir mūsų sumanymai eitųsi sklandžiau, greičiau“, – L. Žukauskienė vylėsi, kad per didžiąsias metų šventes galbūt pavyks surengti ir bendrijos kalėdinę sueigą.
|
|
