|
|
|
(1976) 2025-08-08Mokyklai renovuoti – 5 mln. Eur investicija
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras pradeda vykdyti galingą projektą: pasirašius sutartį su viešąja įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra ir uždarąja akcine bendrove ILTE, bus modernizuojamas profesinio mokymo centro Kretingos filialo – buvusios profesinės, vėliau – technologijos ir verslo mokyklos – mokymo pastatai. Mokyklai atnaujinti skiriama 5 mln. Eur. „Tokio projekto imamės po daugiau kaip 50 metų – mokyklos pastatai nebuvo renovuojami nuo jos pastatymo dienos“, – akcentavo Klaipėdos Ernesto profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė. Ji neslėpė – remonto reikėjo verkiant: „Tiesiai šviesiai – plytos jau krito ant galvų. Manau, kad sutvarkius visas patalpas, pastatas ne tik tarnaus mokinių, pedagogų, visų darbuotojų patogumui ir saugumui. Jis reprezentuos ir Kretingos miestą, rajoną, suteikdamas jam šiuolaikišką įvaizdį.“ Filialo pastatų modernizacijai įgyvendinti paraiškos buvo pateiktos: VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra – pagal projektą „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse Nr. 03-001-06-05-01“, lygiagrečiai – UAB ILTE, kad Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras galėtų dalyvauti „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje“ ir gauti paskolą. „Paraiškas rengusi komanda dirbo visus metus – fonde pinigų yra tiek, kiek yra, ir ne daugiau. Todėl mūsų uždavinys – greitis ir ypač kokybiškai parengta paraiška. Ir mums pavyko“, – pasidžiaugė D. Martišauskienė, paraiškos rengimo ir projekto vykdymo komandos vadovė. Be jos, paraišką rengė ir toliau projektą vykdys jos pavaduotojas infrastruktūrai Fernandas Narkus, Plėtros skyriaus vedėja Eglė Hidri, Kretingos filialo ūkio dalies vedėjas Vytautas Dimgaila, kiti administracijos darbuotojai.
Iš kur, jūsų nuomone, kyla paauglių agresija?
Ministrui išklojo Kretingos miesto ir rajono kelių, kitų susisiekimo arterijų skaudulius
Ketvirtadienį į Kretingos rajono savivaldybę buvo atvykęs laikinasis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis su laikinaisiais viceministrais Roderiku Žiobaku ir Juru Taminsku. Ministerijos vadovų susitikime su Kretingos rajono savivaldybės meru Antanu Kalniumi, administracijos direktore Vilma Preibiene, specialistais dalyvavo kretingiškių išrinkta Seimo narė Violeta Turauskaitė, jos padėjėja, Savivaldybės tarybos opozicijos lyderė Jolanta Gedvilaitė, mero patarėjas Albertas Barauskas. Savivaldybės posėdžių salėje svečius pasitikęs A. Kalnius akcentavo, kad rajono Savivaldybėje daugėja gyventojų, kad Kretinga yra augantis miestas, savivaldybė šalyje lyderiauja į rajoną sugrįžtančių emigrantų srautais, o tvarkant kelius, Savivaldybė „vien su ištiesta ranka nestovi“: šiemet iš Savivaldybės biudžeto keliams prižiūrėti skyrė 2 mln. 774 tūkst. eurų, daugiau kaip 1 mln. eurų išdalino mažesniems seniūnijų žvyro dangos keliams. „Beveik visi seniūnijose suplanuoti žvyravimo, asfaltavimo darbai yra padaryti“, – konstatavo meras. Ministrui pasidomėjus, ar kelių tvarkymo darbams netrūksta rangovų, ypač kompetentingų, dėl ko skundžiasi kitos šalies savivaldybės, A. Kalnius pasidžiaugė sėkmingu Savivaldybės bendradarbiavimu tvarkant kelius su AB „Kelių priežiūra“, UAB „Telšių keliai“, AB „Eurovia Lietuva“, kitomis. Savivaldybės galios tvarkyti kelius visgi yra ribotos, yra problemų, kurių be Vyriausybės pagalbos, dalyvavimo neišsprendžia. Kretinga kenčia dėl ją kertančio valstybinės reikšmės A11 kelio neišspręstų problemų. A. Kalniaus tvirtinimu, A11 kelio ruožą per Kretingą (Žemaitės alėją) reikia tvarkyti kompleksiškai, trūkstant lėšų – gal etapais. Šiame kelyje, ties įvažiavimu į Kretingą, „Viados“ degalinę Savivaldybės vadovų, specialistų įsitikinimu, turėtų būti įrengta žiedinė sankryža, reikia sprendimo, kaip kelią iš Vytauto gatvės pusės saugiai kirsti galėtų dviratininkai, kita žiedinė sankryža būtina ties sankirta su Melioratorių gatve. Iki šiol vilkinamas šviesoforų prieš geležinkelio viaduką, šios sankryžos su Šventosios gatve sutvarkymo projektas. Parodžius sankryžą ekrane E. Sabutį nustebino jos sudėtingumas, ministras pasvarstė, kad sankryža yra gal net sudėtingiausia iš jo žinomų Lietuvoje. Ties Tiekėjų gatve 4 juostų A11 kelias susiaurėja iki 2 juostų, toliau einančios 4 juostos reikalingos Tiekėjų gatvėje veikiančioms pramonės įmonėms, eismas šioje vietoje dar suintensyvės šalia „Lytagros“ pastačius policijos komisariatą. Daug metų nesaugi yra kelio A11 sankryža ties posūkiu į Kretingsodį, E. Galvanausko profesinio mokymo centro filialą. V. Turauskaitė akcentavo, kad AB „VIA Lietuva“ rengia šios sankryžos pertvarkymo projektą, tačiau per mažai šiame procese kontaktuoja su Savivaldybe.
Rugsėjo 1-ąją vaikus sukvies renovuota Vydmantų „Pasagėlė“
Kretingos rajono savivaldybės vadovai ir administracija turi gerų žinių visai Vydmantų bendruomenei – mokslo metų pradžioje, Rugsėjo 1-ąją, duris atvers iš pagrindų atnaujintas lopšelis-darželis „Pasagėlė“, veikiantis kaip Vydmantų gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyrius. Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Konsolė“ darbus už 1 mln. 415 tūkst. Eur baigė gerokai anksčiau, tuo nudžiugindama ne tik užsakovą, bet ir Vydmantų gimnazijos pedagogus, darbuotojus, darželį lankančių vaikų tėvus. „Remonto darbai baigti – šiomis dienomis rangovui dar išsakėme pastabų, į jas sureaguota, lieka tik sutvarkyti reikalingus dokumentus“, – konstatavo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, kurio pastebėjimu, darželis, pastatytas 1966 m., nė karto nebuvo remontuotas. Į pastatą buvo įsimetęs pelėsis, stogas leido vandenį, dėl senų technologijų nuo saulės tirpdavo bitumo danga ir varvėdavo per sienas, per ilgus metus paseno elektros instaliacija, išsiderino šildymo sistemos, kiuro langai – vaikams ir darbuotojams tokiose patalpose buvo šalta ir nejauku. Dabar gi, rajono Savivaldybės rūpesčiu suradus lėšų rajono biudžete, darželio pastatas pasikeitė iš esmės – pakeistas stogas, apšiltintos sienos, rūsiai pritaikyti laikinosioms slėptuvėms, atnaujintos grupės, sutvarkyta aplinka. „Tuo mūsų darbai ir tikslai nesibaigia – pradedame „Žilvičio“ lopšelio-darželio fasado ir aplinkos tvarkymo darbų projektavimą. Šios ugdymo įstaigos vidus buvo sutvarkytas, dabar atėjo eilė sutvarkyti stogą ir apšiltinti pastato išorę“, – meras A. Kalnius akcentavo, kad rajono Savivaldybės laukia dar vienas ypač didelis projektas – jau renkamas rangovas „Eglutės“ lopšelio-darželio remonto ir priestato statybos darbams atlikti. „Prireiks kantrybės ir mums, ir vaikų tėvams. Savivaldybė pasirūpins, kad tėvai galėtų vaikus patikėti Rūdaičių ugdymo įstaigos globai – į Rūdaičius tėvai vaikus vežiojo, kai buvo remontuojama ir Vydmantų „Pasagėlė“, – paaiškino meras.
Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas Kretingos rajono savivaldybės sveikatos rėmimo specialiąją programą, šią vasarą surengė akcija „Užkirsk kelią odos vėžiui“, rudenį planuoja vykdyti mamografinę patikrą 40–44 metų moterims. Įgyvendinant akciją „Užkirsk kelią odos vėžiui“ buvo siekiama tikslo paskatinti gyventojus atkreipti dėmesį į apgamų būklę ir laiku pastebėti pavojingus pakitimus. Akcija buvo vykdoma įgyvendinant 2025 metų Kretingos rajono savivaldybės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonę, skirtą odos vėžio prevencijai. Prevencinė odos darinių patikra vyko nuo birželio 21 d. iki liepos 31 d., aplankant ne tik Kretingos miestą, bet ir mažesnes rajono gyvenvietes – Karteną, Kūlupėnus, Salantus, Darbėnus ir Vydmantus. Gyventojus konsultavo ir odos darinius vertino patyrusios gydytojos dermatovenerologės Ieva Turskė ir Vilma Pocienė. Per akciją buvo ištirtas 191 asmuo, iš kurių 70 nustatytas bent vienas ikivėžinis odos darinys – lentigo, aktininė keratozė, displastiniai apgamai. Piktybiniai odos dariniai – bazalinių ląstelių karcinoma – nustatyta 4 asmenims, plokščialąstelinė karcinoma – 1 asmeniui. Odos vėžys – vienas dažniausių onkologinių susirgimų pasaulyje. Dėl ultravioletinių spindulių žalos, nepakankamos apsaugos nuo saulės ir genetinių veiksnių rizika susirgti didėja, ypač vyresniame amžiuje. „Tokios prevencinės akcijos ne tik suteikia galimybę nemokamai ir laiku pasitikrinti, bet ir ugdo gyventojų sąmoningumą – moko atpažinti rizikos ženklus, stebėti odos pokyčius, skatina nedelsti kreiptis į specialistus. Laiku pastebėtas darinys gali išgelbėti gyvybę“, – įsitikinusios rajono Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės. Nors odos vėžio prevencijos akcija ir baigėsi, Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, tęsdamas sveikatos stiprinimo iniciatyvas, rudenį suplanavo vykdyti mamografinę patikrą 40–44 metų moterims, kurios nepatenka į valstybės finansuojamos atrankinės patikros amžiaus grupę. Ši iniciatyva suteiks galimybę daugiau moterų laiku išsitirti ir užkirsti kelią galimiems onkologiniams susirgimams. Nors tiksli patikrų data dar nėra žinoma, norinčios patikroje dalyvauti moterys gali registruotis tel. +370 672 30763.
„P. n.“ informacija
Kur tik eitų – ten skleidžiasi poezija
Kretingoje užgimusių poezijos popiečių sumanytoja Klaipėdoje gyvenanti Irena Novikienė džiaugėsi ne tik atvėrusi poetinio žodžio duris, bet ir įkvėpusi ne vieną moterį atsiduoti kūrybos polėkiui ir pačiai kurti eiles. Didelė meilė kalbai ir literatūrai Lenkaitės ir ukrainiečio šeimoje gimusi Irena gimtaisiais namais vadina Klaipėdą, bet savo protėvių šaknis jaučia ir Lenkijoje, ir Ukrainoje, ir Lietuvoje, Kuršėnuose, kur, bėgdama nuo Antrojo pasaulinio karo Lenkijoje, apsistojo Irenos motinos šeima. Nors abiejų Irenos tėvų nebėra šiame pasaulyje, moteris draugiškai bendrauja su savo plačia gimine. „Mūsų giminės istorijoje tarsi knygoje yra įrašyta, kad Lietuva buvo ir yra be galo svetinga šalis, garsėjanti svetingais žmonėmis ir kultūra. Tai yra mano gimtinė – kad ir kas nutiktų, aš visa savo siela, visa esybe priklausau Lietuvai“, – pokalbio pradžioje sakė I. Novikienė. Klaipėdoje baigusi anglų ir prancūzų pedagogikos studijas, taip pat įgijusi vertėjos specialybę, Klaipėdos universitete studijavusi anglų kalbos filologiją, pašnekovė prisipažino visuomet buvo susijusi su kalba ir literatūra. „Kalba ir literatūra mane lydėjo nuo vaikystės. Visi būreliai, susiję su poezijos skaitymu, mokykliniais spektakliais, visur, kur reikėjo žodžio ar teksto, buvau pati pirmoji. Humanitarinė atšaka – mano didžioji meilė. Didelę įtaką man padarė Klaipėdos universiteto dėstytojas, docentas, profesorius, didis lietuvių literatūros žinovas ir puoselėtojas Marijus Šidlauskas, įkvėpęs neprarasti meilės kalbai ir literatūrai“, – pasakojo I. Novikienė, kuri, baigusi universitetą, pasuko į verslo sritį. Vertėjos darbas neatnešė pasitenkinimo Dirbdama logistikos srityje personalo valdymo skyriuje vertėjos pareigose Irena buvo šiek tiek nukrypusi nuo savo širdies šauksmo – literatūros, bet gimus vaikams viskas stojo į savo vietas. „Iki vaikų gimimo dirbau keliose užsienio kapitalo kompanijose, kur reikėjo vertėjos paslaugų. Versdavau įvairius tekstus tiek žodžiu, tiek raštu. Darbo vietose buvau vertinama, žinojau ir mokėjau pritaikyti savo įgytas žinias praktikoje. Darbai buvo daugiau administracinio, organizacinio pobūdžio, o man visuomet norėjosi kūrybos, kažką kurti, suburti žmones, kad jiems būtų gera, linksma, kad kolektyve rastųsi gyvastis. Tad darbo vietoje tapdavau tuo žmogumi, kuris veda įvairius renginius. Sugalvodavau visokių temų, jas pritaikydavau prie tam tikrų progų ar įmonės vakarėlių“, – pašnekovė atviravo galų gale supratusi, kad tai, ką ji daro kolektyvui laisvalaikiu, jai daug labiau patinka ir stipriau traukia. Pajutusi, kad švenčių organizavimas teikia didesnį malonumą ir vidinį pasitenkinimą negu darbas, moteris nusprendė po vaikų gimimo nebegrįžti į tas sferas, kuriose nesijaučia savimi. „Ėmiau svajoti apie darbą muziejuje, apie gidės ar bibliotekininkės profesiją. Šios svajonės iki šiol gyvos, galbūt kada nors jas įgyvendinsiu“, – kalbėjo pašnekovė, prisipažinusi jutusi didžiulę trauką knygoms, poetiniam žodžiui.
Instaliacijoje „fotolabas69“ – ir dirbtinio intelekto pateikta analizė
Rugpjūčio pradžioje Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos parodų erdvėje surengta įžymaus pajūrio menininko fotografo Ado Sendrausko paroda-kraštotyrinė instaliacija „fotolabas69“, kuri lankytojus džiugins visą rugpjūtį. „fotolabas69“ – retrospektyva apie kraštą ir žmones Pirmąją paskutinio vasaros mėnesio dieną skaičius 69 buvo paminėtas ne vieną sykį – tądien menininkui sukako 69-eri, jo Palangoje įkurto fotocentro adresas yra Vytauto g. Nr. 69 ir, kaip juokavo pats fotografas, tai skaičius, reiškiantis aistrą gyvenimui, kūrybai, polėkiui. Pasak Palangos viešosios bibliotekos vyriausiosios bibliotekininkės kraštotyrininkės Dainoros Kaniavienės, „Palangos Fotocentras“ tapo reiškiniu kurorto kultūriniame gyvenime. Šis adresas iki šiol yra „Palangos fotoklubo 750“, Fotobienalės LT“ namai. Šiose bendruomenėse užgimė daug ir įvairių iniciatyvų: organizuota leidybinė veikla, konferencijos, parodos, festivaliai. „Esu palangiškė, A. Sendrauską matanti nuo mažens. Nors nesu parodų kuratorė, bet menininkas pažadėjo išmokyti dirbti su nuotraukų negatyvais, taip pat nemažai jų yra pažadėjęs dovanoti bibliotekai. Kadangi ši jo paroda susijusi su Palangos krašto istorija, su fotocentro atsiradimu, man, kaip kraštotyrininkei, buvo įdomu prisidėti rengiant šią parodą. „fotolabas69“ – tai retrospektyva apie Vytauto gatvėje esantį fotocentrą, visas veiklas, kurios ten vyko, apie fotografiją ir apie patį fotografą. Įdomu tai, kad į šią parodą įtraukėme ir dirbtinį intelektą, ši idėja buvo Ado. Jis surinko kelias savo vaikystės, jaunystės ir brandos nuotraukas, kurios jam buvo svarbios, ir dirbtiniam intelektui apie jas uždavė tuos pačius klausimus. Gautą analizę įrėminome ir pateikėme ekspozicijai“, – pasakojo D. Kaniavienė, pridūrusi, kad panaudoti dirbtinį intelektą buvo įdomu ir netikėta.
Mončio muziejuje sezoniškumo nėra
„Antano Mončio muziejaus vasara“, – tokia turėjo būti pokalbio tema. Bet įstaigos direktorė Loreta Turauskaitė ją pakoregavo: sezoniškumo pas juos nebėra.
– Anksčiau rudenį, žiemą Palanga būdavo tuščia kaip išmirusi, o dabar – toli gražu, ypač savaitgaliais. Yra žmonių, kurie vasarą specialiai čia nevažiuoja, nes jiems nereikia triukšmo, susibūrimų. O jei atvažiuoja, tai iš anksto žino, kur bus, ką veiks, kur eis, – kad tik ne į J. Basanavičiaus gatvę. Taigi mes vasarą dirbam taip pat, kaip rudenį, kaip žiemą, – sakė ji. – Šį sekmadienį ruošiatės atidaryti Vitalio Čepkausko personalinę tapybos darbų parodą „Tacita“, rugpjūčio 20 dieną žurnalistas Rytis Zemkauskas kalbins atlikėją Jurgą Šeduikytę. Beje, projektas „Pavakariai pas Mončį“, kur ekspozicijų salėje pokalbiams susitinka menininkai ir kūrėjai, yra naujas dalykas muziejuje. Kieno tai idėja? Kaip jums pavyksta atrasti įdomių pašnekovų? – Šis renginys yra mūsų muziejaus idėja. Rytis Zemkauskas – žinomas žurnalistas, vienas aktyviausių muziejaus lankytojų daug metų. Sugalvoti, ką jis turėtų kalbinti, – paprasta, bet ne kiekvienas gali atvažiuoti, turi turėti tam laiko. Pokalbis trunka 1,5–2 valandas, bet iki tol yra labai daug organizacinių reikalų. Pavyzdžiui, Jurga įdomi, nes kilusi iš Palangos, kaip dainų atlikėja, kūrėja žinoma daugeliui, bet norisi ją pažinti ir kaip asmenybę, juolab kad kompaktiškoje aplinkoje ekspozicijų salėje klausimus gali pateikti ir renginio dalyviai. O pirmasis pokalbis vyko su muzikos atlikėju Free Finga (Tomu Narkevičiumi). Neatsitiktinai aš jį vadinu praėjusių metų Mončio muziejaus lankytojų šaukliu. Pernai birželio viduryje pas mus staiga užplūdo tiek žmonių, kad net nežinojome, kaip suktis. Paaiškėjo, kad Free Finga, kurio koncertas tuo metu buvo Palangoje, per socialinius tinklus sukvietė savo pažįstamus ir draugus, parašęs, kad labai įdomūs eksponatai. Be to, su šiuo atlikėju susijusi ir kita istorija – vienas mano pažįstamas Vilniuje ant dviračiu važiavusio Tomo kojos pastebėjo ištatuiruotą Antano Mončio „Švilpį“. Per pokalbį su Ryčiu Zemkausku aš pati Free Fingos paklausiau, ar tai tiesa? Taip, sakė, tiesa, turįs „Švilpį“, nes yra Mončio gerbėjas. – Esate menininko dukterėčia, todėl daugelio lankytojų atsiliepimai, kad muziejuje tvyro ypatinga jo aura, jums turėtų būti malonūs. – Malonūs, bet ir atsakomybė yra didelė. Kaip išlaikyti, išsaugoti tą aurą? Jeigu koks nors projektas, paroda arba leidinys nepasiseks, kartelę gali labai greitai nuleisti, o pakelti bus labai sunku. Nepasisekė dvigubai Sekmadienį apie 18 val. Birutės g. Kretingoje susidūrė automobiliai „Toyota Avensis“, vairuojamas 1973 m. gimusios moters, ir „Nissan X-Trail“, kurį vairavo 1973 m. gimęs vyras. Per eismo įvykį apgadintas ir stovėjęs „Peugeot“. Automobilio „Toyota Avensis“ vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino, vėliau jai nustatytas 1,99 prom. neblaivumas. Moteriai įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. Mopedą vairavo būdamas girtas Penktadienį apie 22.40 val. Tiekėjų gatvėje Kretingoje mopedo vairuotojui, gimusiam 1975 m., nustatytas 2,36 prom. neblaivumas. Asmeniui įteiktas šaukimas. Įtaria turėjus narkotikų Sekmadienį apie 20.50 val. Ganyklų gatvėje Palangoje, viešoje vietoje, pas 1999 m. gimusį vyrą rastas plastikinis maišelis su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. „P. n.“ informacija
Estijoje įvykusiame Europos landšaftinio šaudymo iš lanko čempionate sėkmingai pasirodė mūsų rajono lankininkų klubo „Perkūno strėlė“ lankininkai. Europos čempionais tapo Paulius Pocius ir Ernestas Pocius. Antrą vietą užėmė Tomas Pocius, o Jurij’us Gorbunov’as tapo III vietos laimėtoju. Klubas „Perkūno strėlė“ vienija 10 narių.
„P. n.“ informacija
Rajono Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus iniciatyva buvo surengtas Kretingos vasaros krepšinio „5x5“ turnyras. Jį laimėjo svečiai iš Skuodo – „Skuodo KKSC-Senamiests“ komanda. Antroje viešoje rikiavosi „Inolint“, III v. laimėtojais tapo „Bajorai“, IV v. užmė „Virusas“, V v. – „360“. Pusfinalyje „Skuodo KKSC-Senamiests“ 75:53 nugalėjo „Virusą“, „Inolint“ 104:83 – „Bajorų“ komandą. Finale dėl I v. „Skuodo KKSC-Senamiests“ 89:86 nugalėjo „Inolint“, dėl III v. kovą 104:96 prieš „Virusą“ laimėjo „Bajorai“. Naudingiausi komandų žaidėjai: Tadas Pocevičius („Skuodo KKSC-Senamiests“), Eimantas Maksvytis („Inolint“), Jokūbas Drakšas („Bajorai“), Eimantas Uosis („Virusas“), Tijus Rancas („360“).
„P. n.“ informacija
Portalas nklyga.lt šią savaitę išplatino žinią, kad asociacijos „Lietuvos krepšinis“ Etikos, drausmės ir apeliacinė komisija (EDAK) paskelbė sprendimą dviejose rezonansinėse bylose dėl galimo dalyvavimo sutartose rungtynėse. Vienas sprendimų susijęs su praėjusį sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) už „Kretingos-Rivilės“ komandą žaidusiu kretingiškiu Aurimu Urbonu. Jam dėl galimo dalyvavimo sutartose rungtynėse skirta metų trukmės diskvalifikacija – jis negalės rungtyniauti jokioje profesionalioje Lietuvos krepšinio lygoje iki 2026 m. rugpjūčio 4 d. Sprendime dėl A. Urbono komisija akcentavo, kad žaidėjas sąmoningai darė įtaką 2024 m. lapkričio 28 d. ir 2025 m. sausio 5 d. NKL rungtynėms. „Pajūrio naujienų“ paprašytas pakomentuoti šią situaciją Kretingos vyrų rinktinės „Kretinga-Rivilė“ vyriausiasis treneris Arimantas Mikaločius nedaugžodžiavo: „Mūsų klubas jokiose sutartose rungtynėse nedalyvavo, nedalyvauja ir niekada nedalyvaus, nes tokiems dalykams nepritaria. O kas susiję su Aurimu Urbonu, jo šį sezoną į komandą nė nebeketinome kviesti, nes jis nepateisino lūkesčių.“ Sprendimas dėl A. Urbono įsigaliojo nuo jo priėmimo dienos, o byla dėl 32-ejų metų krepšininko Tomo Lekūno, kuris praėjusio sezono pradžioje buvo A. Urbono komandos draugas „Šilutės“ komandoje, grąžinta pakartotiniam nagrinėjimui Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) drausmės komisijai. A. Urbonas praėjusį sezoną pradėjo „Šilutėje“. Ir A. Urbono, ir T. Lekūno tyrimuose remtasi tarptautine sporto analitikos bendrove „Sportradar“, bendradarbiaujančia su FIFA, UEFA, NBA ir kitomis sporto organizacijomis. „Sportradar“ pranešimai atskleidė nenatūralų statymų pasiskirstymą ir nelogiškus pokyčius per rungtynes – jie leido įtarti sąmoningą rezultatų formavimą. Kretingiškis A. Urbonas praėjusį sezoną pradėjęs NKL klube „Šilutė“ nuo lapkričio pabaigos žaidė Kretingos komandoje „Kretinga-Rivilė“. Didžiąją savo karjeros dalį praleidęs NKL klubuose, sportininkas 2022–2023 m. rungtyniavo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) „Gargždų“ klube. Prieš tai jis vieną sezoną atstovavo „Šiaulių“ komandai, taip pat gynė ir Utenos „Juventus“ garbę. Vienai šalies televizijų komentuodamas situaciją dėl diskvalifikacijos A. Urbonas savo kaltę neigė.
„P. n.“ informacija
Rugpjūčio pradžia Darbėnuose jau nebeįsivaizduojama be krepšinio: keturioliktąjį kartą čia Darbėnų bendruomenės iniciatyva buvo surengtas šios sporto šakos entuziastus iš visos Lietuvos sukviečiantis krepšinio „3x3“ turnyras Kazio Maksvyčio taurei laimėti. Vienija krepšinis ir Darbėnai „Mus vienija krepšinis ir Darbėnai!“ – šis kasmet Kretingos rajono Garbės piliečio krepšinio trenerio Kazio Maksvyčio ištariamas devizas ir šįkart pradėjo turnyrą. Susirungti su jau žinomais ir nekart į turnyrą atvykstančiais varžovais, patikrinti naujų dalyvių jėgas užsiregistravo 27 komandos: U-15 amžiaus grupėje varžėsi 6, U-18 – 3, veteranų grupėje – 6, o suaugusiųjų – 12. Prieš nuaidint turnyro pradžią skelbiančiam vyriausiojo turnyro teisėjo Rolando Juknevičiaus švilpukui ir darbą pradedant šįkart net keturiems aikštės teisėjams – Albinui Galinskui, Vaclovui Valauskui, tėvui ir sūnui Rolandui ir Erikui Žiubriams – nuskambėjo sveikinimo žodžiai. Keturioliktojo turnyro dalyvius ir svečius pasveikino, taiklių metimų krepšininkams linkėjo nuolatinis aktyviausiais sporto šventės rengėjas Audrius Ruikis ir Darbėnų seniūno pavaduotoja Bernadeta Litvinienė. Kraštietis krepšinio entuziastas, ilgus metus kartu su sūnumis pats dalyvavęs varžybose Juozas Stonkus, be tradicinių linkėjimų, nustebino dovanomis: jis įteikė simbolines krepšininko skulptūrėles tiems, kas šitiek metų aktyviai prisidėdavo organizuojant turnyrą: buvusiam bendruomenės pirmininkui Rimantui Benečiui ir šiemet prie Darbėnų bendruomenės vairo stojusiam A. Ruikiui, Darbėnų seniūnijai, kuriai atstovavo B. Litvinienė, ir Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vadovui Artūrui Juškai. Atminimo dovana buvo parengta ir beveik visuose turnyruose viešėdavusiam iš Darbėnų apylinkių kilusiam legendiniam Lietuvos krepšininkui Modestui Palauskui, šiemet negalėjusiam atvykti: dovana nukeliaus į jo namus. Prieš žaidėjams išbėgant į aikšteles palinkėjęs, kad nugalėtų stipriausieji, K. Maksvytis žiūrovus paragino ne tik aktyviai sirgti už jų palaikomas komandas, bet ir patiems pajusti varžybų azartą ir išbandyti savo jėgas piklbolo rungtyje. Jo kvietimu pristatyti šio Lietuvoje dar naujos rakečių sporto šakos, jungiančios teniso, badmintono ir stalo teniso elementus, pristatyti atvyko ir žaidimo pradmenų tinklinio aikštelėje kvietė pasimokyti iš Kauno atvykę Lietuvos piklbolo federacijos atstovai Evelina ir Kęstutis Mačiulskiai.
Kretingos Savanorių gatvės ruožas ties sankirta su Vilniaus gatve (tarp „Liepos“ parduotuvės ir administracinio pastato Vilniaus g. 8) eismui iš dalies jau buvo uždarytas praėjusį savaitgalį. Užtvertame plote buvo matyti įmonės „Raguvilė“ sunkvežimiai su nuotekoms gabenti cisternomis, sukinėjosi oranžinėmis liemenėmis iš tolo šviečiantys darbininkai. Savaitės pradžioje šį gatvės ruožą visiškai užtvėrė, padaugėjo čia dirbančių žmonių, technikos – prie privačios bendrovės „Raguvilė“ komandos prisijungė ir Savivaldybės įmonės „Kretingos vandenys“ avarinė tarnyba. Kaip informavo „Kretingos vandenų“ direktorės pavaduotojas Donatas Sirutis, toje vietoje trūko esanti 4,5 m gylyje 1972 m. statyta buitinių nuotekų trasa, einanti Savanorių gatve nuo Vilniaus gatvės iki Melioratorių gatvės, aptarnaujanti ir didžiausią Kretingoje Topolių akligatvio, Savanorių gatvės daugiabučių rajoną. „Raguvilė“ į cisternas surenka visas atitekančias nuotekas ir išveža į nuotekų valyklą, taip užtikriname gyventojams nepertraukimą buitinių nuotekų tvarkymą“, – sakė D. Sirutis. Jo tvirtinimu, trasa neatlaikė jai tekusių hidraulinių smūgių, subyrėjo vamzdžio keramikinis tinklas. Specialistas išvardijo ir šią avariją lėmusias priežastis: į buitinių nuotekų fekalinius tinklus savavališkai gyventojų pajungtą lietaus drenažą, gausų lietų ir pasenusią trasą. „Labai tikimės, kad šiandieną (ketvirtadienį, – „P. n.“ past.) avariją pavyks likviduoti, tačiau sunku rasti sveiką trasos vietą, todėl tvarkyti tenka vis ilgesnį jos ruožą“, – kalbėjo D. Sirutis, pripažinęs, kad ir likvidavus avariją, trasos pavojingo nusidėvėjimo problema nedings, trasą teks renovuoti prieš tai parengus jos renovacijos projektą.
„P. n.“ informacija
Savaitgalį Šventojoje su koncertais ir jautriu dokumentiniu filmu apie Šventosios švyturį ir jo prižiūrėtojus, tradicine amatų muge, jaunųjų buriuotojų pasirodymais, vikingų laivų varžybomis ir žvejų valčių paradais, apdovanojimais, vasaros vėju ir gera nuotaika praūžė Jūros žvejo šventė. Šiemet ji buvo skirta garbingai datai – Jūrų uosto atstatymo 100-mečiui. Būtent prieš tiek metų pavasarį padėtas kertinis akmuo tapo simboliniu žingsniu į miestelio jūrinę ateitį. Edukacijos vaikams, arba kam reikalinga tvari energija Į didžiulę renginių puokštę gražiai įsikomponavo Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės ir Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ edukacijos, surengtos Prieplaukos gatvėje. „Ignitis renewables“ edukacijų zonos neaplenkdavo tie, kuriems įdomu kuo daugiau sužinoti apie vėjo energetiką – vėjo parkus jūroje ir ant žemės. Mažieji šventės dalyviai iš detalių čia galėjo savo rankomis susikonstruoti mažus vėjo elektrinių modelius ir patys pamatyti, kaip iš tikrųjų jos veikia, kaip vėjas tampa atsinaujinančios energijos šaltiniu. „Man iškart pavyko! Elektrinė pradėjo veikti, tik norėjau, kad vėjas pūstų stipriau – tada elektrinės sparnai suktųsi dar greičiau“, – savo įspūdžiais pasidalijo 8-erių Aretas ir Klaipėdos. „Ignitis renewables“ komanda vaikams dovanojo ir edukacinių knygelių su užduotimis ir atsakymais į klausimus, kas yra tvariai gaminama energija, kam ji reikalinga, kokią įtaką daro siekiant suvaldyti klimato krizę. Pasak „Ignitis renewables“ bendruomenių koordinatorės Vaivos Indilaitės-Girtzės, dalyvaudama renginiuose įmonė kuria šviesios kaimynystės santykį su Klaipėdos, Karklės, Palangos, Šventosios vietos bendruomenėmis. Per tokius susitikimus įmonės atstovai gali plačiau papasakoti apie svarbius projektus, tarp jų – ir apie būsimą Lietuvos jūrinių vėjų elektrinių parką „Curonian Nord“.
Bičiulystės keliai kretingiškius nuvedė į Vilkaviškį – šalies bitininkų šventę
Apie 20 Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) Kretingos bitininkų draugijos narių kartu su draugijos pirmininku Ričardu Petraičiu mūsų kraštui atstovavo tradicinėje jau 47-ą kartą surengtoje Lietuvos bitininkų šventėje, kuri šiemet įvyko Paežerių dvaro apylinkėse Vilkaviškio rajone. „Mūsų delegacija buvo viena gausesnių, nes šalyje yra draugijų, kurios apskritai vienija 10–15 narių“, – pastebėjo R. Petraitis, kurio vadovaujama draugija telkia apie 70 narių, o šventėje dalyvavę mūsų krašto bitininkai buvo išties aktyvūs ir dalyvavo pačiose įvairiausiose šventės rengėjų sumanytose veiklose. Tarp šalies bitininkų šventinėje eisenoje, šv. Mišiose už bitininkus, bites ir naują medaus derlių, varžytuvėse ir konkursuose Kretingos bitininkai save identifikavo vilkėdami vienodais marškinėliais su draugijos logotipu, o kad Vilkaviškyje vieši bitininkai iš Kretingos, liudijo pagarbiai nešamos draugijos ir Kretingos rajono vėliavos – pastarąją draugijai padovanojo rajono meras Antanas Kalnius. Kretingos bitininkų draugija šiemet susikūrė ir naują suvenyrą – puodelį su draugijos ženklu, ir tokie puodeliai atiteko ne vienam apsilankiusiam kretingiškių palapinėje. „Dalyvavome daugelyje rungčių, išskyrus midaus konkurse“, – akcentavo R. Petraitis, apgailestaudamas, kad dar neturėjo geriausio medaus konkurso, kuriame dalyvavo bičiulė Violeta Šedienė, rezultatų.
Kaip rajono valdžia žongliruoja Bendruoju planu steigiant ūkininko sodybą
Vis daugiau rajono gyventojų susiduriant su Kretingos miesto ir Rajono bendrųjų planų keliamais rebusais, privalu pripažinti, kad planuojami bendrųjų planų pokyčiai turi būti daromi kuo skubiau. Pagrindiniai rajono ir miesto teritorijų planavimo dokumentai kelia susirūpinimą jau ne tik gyventojams ar Tarybos opozicijos politikams, bet ir Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorams. Prieš metus Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės komitetas sulaukė kolegos, Tarybos nario Gedimino Venckaus prašymo išanalizuoti situaciją dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos dviprasmiškų veiksmų taikant Rajono bendrojo plano sprendinius steigiant ūkininko sodybas. Problemos esmė ta, kad Savivaldybė derina ir tuos kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, kurie neatitinka Rajono bendrojo plano sprendinių, leidžiant statyti sodybas dažniausiai nesilaikoma žemės sklypų ploto reikalavimų. Nusprendę įkurti ūkininko sodybą yra susipažinę ir žino, kad Pajūrio-pamario apsaugos zonoje sodybai steigti būtina turėti ne mažiau negu 25 ha nuosavos žemės. Yra rajono vietų, kur pagal Bendrąjį planą leidžiama sodybą kurti ir turint 15 ha nuosavos žemės. Jei ūkį sudaro keli nuosavos žemės sklypai, jie nuo ūkininko sodybos turi būti nutolę ne daugiau kaip 10 km. Šiandieną jau galima teigti, kad šitie reikalavimai dėl žemės sklypų dydžių Savivaldybėje buvo taikomi ne visiems, prašiusiems leidimo statytis sodybą. O tokiems faktams išvydus dienos šviesą suveikė stručio, kišančio galvą į smėlį, principas – nieko nematau, nieko nežinau. Viename Savivaldybės raštų teigiama, kad tokios problemos išvis nėra: rajono seniūnai pasisakė esą neturį daug paklausimų ar prašymų dėl naujų ūkininkų sodybų steigimo, o Savivaldybės administracijai tėra žinomas tik vienas atvejis, kada buvo keliama problema dėl žemės sklypo dydžio ūkininko sodybai steigti reikalavimų neatitikimo.
|
|
