|
|
|
(1955) 2025-05-23Ketvirtadienį apie 18 val. daugiabutyje mūriniame dviejų aukštų gyvenamajame name, esančiame Rotušės a. 16 Kretingoje, kilo gaisras. Gesinti buvo pasiųstos dvi Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autocisternos. Paaiškėjo, kad viename butų užsidegė nesandarus 10-ies litrų talpos dujų balionas. Ugniagesiai gelbėtojai jį nedelsiant išnešė į lauką. Dėl patirtų nudegimo traumų bute buvusi moteris perduota Greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikams, kurie ją išvežė į gydymo įstaigą. Per gaisrą kambaryje apie 3 kv. m plote apdegė lubų apdaila, dujinis šildytuvas, antklodė. Įrengtų dūmų detektorių bute nebuvo.
„P. n.“ informacija
Apmirę „Norfos“ statybos reikalai jau pajudės į priekį?
Klausimas, ar Salantuose statys „Norfą“, vis dar neturi tikro atsakymo. Tačiau, pasak rajono mero Antano Kalniaus, kuris praėjusią savaitę nuotoliniu būdu susitiko su pačiu šio prekybos tinklo įmonių grupės savininku Dainiumi Dunduliu, vienaip ar kitaip reikalai į priekį pagaliau pasistūmės. Kodėl reikia didesnio ploto Rajono Savivaldybė dar pernai „Norfos“ projektuotojams uždavė „namų darbų“, bet jie lig šiol nebuvo atlikti. Šalia Salantų miesto žiedinės sankryžos ties keliu Plungė–Skuodas būsimą „Norfą“ investuotojai įsivaizduoja 1 tūkst. 400 kv. m ploto, tačiau, kaip sakė meras, pagal Bendrąjį planą prekybos centrus visoje Lietuvoje galima statyti tik iki 500 kv. m ploto. Jeigu pastatai didesni, būtina pagrįsti, kokią duos socialinę-ekonominę naudą, kokią įtaką darys aplinkai ir panašiai. „Nors architektui mes tai sakėme ne vieną kartą, įmonių grupės savininkas praėjusią savaitę šią žinią išgirdo kaip naujieną ir pažadėjo, kad į visus klausimus bus atsakyta“, – sakė A. Kalnius. Anot jo, tada ir bus sprendžiama, ar išduoti statybos leidimą. Kad parduotuvės vizualizacija rengiama ir kad į visus pateiktus klausimus rajono Savivaldybei bus atsakyta, „Pajūrio naujienoms“ teigė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. Bet jis patikslino, jog prekybos centras planuojamas ne 1 tūkst. 400, o 1 tūkst. kvadratinių metrų ploto, taip pat paaiškino, kodėl pastatas bus didesnis negu 500 kv. m. „Esmė ta, kad mažesnėse parduotuvėse galėtume prekiauti tik fasuotais maisto produktais, o didesnėse leidžiama įrengti vitrinas bei mėsos išpjaustymo skyrius. Manau, didesnė parduotuvė gyventojams bus tik naudingiau, nes jie galės nusipirkti daugiau produktų“, – sakė D. Ryliškis.
Kodėl Lietuvoje taip drąsiai reiškiasi priešiškos jėgos?
Gegužės 22 dieną Lietuvoje prasidėjo „DUOday“ iniciatyva: šią ir ateinančią savaitę įmonės, organizacijos visoje šalyje, įskaitant ir Kretingą, kvies žmones su negalia vienai dienai išbandyti naujas profesijas ir darbo vaidmenis. Šiais metais iniciatyva vyksta 18 Lietuvos miestų, savo jėgas suvienijo 27 žmones su negalia atstovaujančios organizacijos ir per 150 darbdavių. Kretingoje „DUOday“ organizuoja asociacija „Kretingos lietaus vaikai“. Į jos kvietimą atsiliepė šešios mieste veikiančios įmonės ir organizacijos – prekybos centras „Rimi Lietuva“, Kretingos muziejus, restobaras „Smagratis“, M. Valančiaus biblioteka, Regitra ir Kretingos rajono savivaldybės administracija. Jos skirtingomis dienomis priims 7 suaugusius asmenis, turinčius intelekto ar psichosocialinę negalią. Jie išbandys prekybos centro darbuotojo, Žiemos sodo bei dvaro augalų ir aplinkos prižiūrėtojo, muziejaus eksponatų prižiūrėtojo, baristos, kambarių tvarkytojo, bibliotekininko, transporto priemonių registratoriaus pagalbininko darbo vaidmenis ir iš arčiau susipažins su Savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatoriaus darbu. Taip pat vienas iš septyneto įgis darbo šešėliavimo patirties Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje. Jurgita Kuprytė, organizacijos „SOPA“, pradėjusios „DUOday“ iniciatyvą Lietuvoje, vadovė, paaiškino, kad šių metų tikslas – kalbėti nebe apie baimes ar įvairesnių kandidatų pritraukimą, o apie darbo vietų pritaikymą: „Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tik trečdalis darbingo amžiaus žmonių su negalia dirba, yra nepritaikyta darbo aplinka. Darbdaviai dažnai tikisi, kad vienodi standartai visiems – nuo darbo pokalbių iki darbo sąlygų – užtikrins objektyvumą ir nediskriminavimą. Tačiau tikrasis nediskriminavimas prasideda tada, kai darbdavys įvertina konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria žmogus su negalia, ir padeda šiuos iššūkius sumažinti, pritaikydamas darbo aplinką. Jei nekalbėsime apie kvalifikacinius reikalavimus, dažnai negalėjimą atlikti tam tikras funkcijas lemia ne pati negalia, o išorinės aplinkybės, kurias galima pakeisti.“
Profesinio mokymo centre kuriamas edukacinis daržas
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale, laisvoje žemėje, mokytojų ir mokinių pastangomis pradėtas kurti edukacinis daržas. „Šio sumanymo tikslas – sudaryti galimybę mokytis, įgyti praktinių žinių tam tikras profesijas pasirinkusiems mokiniams, taip pat – patiems užsiauginti žaliavos, kurios reikia vykdant kai kurias mokymo programas“, – kalbėjo idėjos autorė profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė. Visų pirma, edukaciniame darže žinių apie vaistinius ir prieskoninius augalus, daugiametes gėles galės semtis dekoratyvinio apželdinimo profesijos besimokantys mokiniai, natūralios kosmetikos gamintojai, floristai. „Svarbiausia, kad mokiniai, padedami mokytojų, galės ne tik įgyti praktinių žinių, kaip sodinti, prižiūrėti augalus, kaip ruošti žaliavą – juos pažinti, stebėti, palyginti galės ir kitų profesijų, tarkim, virėjo, taip pat Gimnazijos skyriaus mokiniai, ir tas žinias panaudoti per įvairias pamokas“, – kalbėjo profesinio mokymo centro direktorė. Jai paantrinusi Kretingos filialo direktorė Jurgita Petraitienė atkreipė dėmesį, kad edukacinis daržas ypač turėtų pasitarnauti įtraukiajam ugdymui. „Čia saugu, ramu, pastebėjome, kad šitoje aplinkoje skirtingų poreikių turinys mokiniai gerai jaučiasi, noriai dalyvauja ir savo darbu prisideda kuriant, prižiūrint šį daržą ir šiltnamius“, – J. Petraitienė teigė, kad Kretingos filiale mokosi 35 skirtingų poreikių mokiniai, kuriems stengiamasi sudaryti visas sąlygas dalyvauti ugdymo procese. Edukacinį daržą kartu su dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo specialybės mokiniais ėmėsi kurti mokytojos Katerina Labanauskienė, dr. Asta Klimienė, Daiva Čiegienė. Žemei dirbti buvo panaudota profesinio mokymo centro turima žemės ūkio technika. Visi kartu 8 arų plote pasodino katžolės, vaistinio šalavijo, levandos, girmėtės, raudonėlio, vaistinio čiobrelio, mėtos, laiškinio česnako, karčiojo pelyno, vaistinio izopo, kalninio dašio, bergenijos ir kitokių augalų sodinukų, pasėjo ramunėlių, dalį žemės paskyrė medingam mišiniui, kuris dar tik pradėjo dygti. Ateityje edukacinis daržas didės iki 15 arų, o kiekvienai augalų grupei bus priskirtas QR kodas, taip integruojant informacines technologijas su kitomis disciplinomis. „Suvešėjęs vaistinių ir prieskoninių augalų daržas ne tik papuoš aplinką, bet ir taps svarbia mokymo dalimi“, – neabejojo D. Martišauskienė, akcentuodama, kad ši vieta, pastačius pavėsinių, lauko klasių, pamažu bus plėtojama iki poilsio, laisvalaikio ir mokymo erdvių visai filialo bendruomenei.
Pomėgį pavertė verslu
Dviejų vaikų mama kretingiškė 36-erių Vaida Steponavičienė pasiryžo drąsiam žingsniui – pomėgį paversti verslu, panirus į vaikiškų rūbų siuvimą, kai rinka, atrodytų, viskuo perpildyta. Ir jai pavyko: susikūrusi savą stilių ir prioritetu iškėlusi drabužių patogumą ir audinių kokybę, jaunoji verslininkė jau spėjo išgarsėti savuoju prekių ženklu „Drugeliukai. Mada mažiesiems“.
Santūrūs, neperkrauti nei spalvomis, nei detalėmis, dažniausiai su vienu dominuojančiu motyvu, ir tai dažniausia yra drugeliai, tapę kūrėjos stiliaus ženklu ir simboliu. „Kodėl drugeliai? Jie, manau, puikiai simbolizuoja pomėgį, atėjusį iš vidinio virpesio, jausmo, iš didžiulio noro realizuoti save ir džiugesio, kad tai pavyksta“, – atviravo V. Steponavičienė.
Vaida – kretingiškė iš pašaknų, baigusi Marijono Daujoto progimnaziją, studijavo turizmo administravimą. Tačiau ši sritis netraukė taip stipriai, kaip siuvimas: „Mano amžinatilsį mama Virginija buvo siuvėja. Nuo mažens matydavau ją prie siuvimo mašinos, žaisdavau su skiaučių atraižomis, o vėliau ir pati pabandžiau jas susiūti. Galvoju, kad pomėgį siūti man ir įskiepijo mama, ligi šiol, kaip šeimos palikimą, tebesaugau jos siuvimo mažiną“, – vaikystę ir ligi šiandienos nueitą kelią prisiminė verslininkė.
Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas Ričardas Petraitis: „Visiems linkiu daugiau bendrauti, vienas kitu pasitikėti ir neužmiršti valgyti bei vartoti bičių produktus.“
Lietuvos bitininkų sąjunga (LBS), kurios narė yra ir Kretingos bitininkų draugija, jau ne kartą pasidalino informacija apie tai, kad prekybos tinkluose Latvijoje ir Lietuvoje vis pasirodo falsifikuoto medaus.
LBS gavo žinią, kad Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba nusprendė sustabdyti penkių skirtingų rūšių medaus prekybą, nes iš Austrijos sveikatos ir maisto saugos agentūros laboratorijos gauti tyrimų rezultatai patvirtino, kad šiuose gaminiuose yra medui nebūdingų cukrų. Teisės aktuose nurodyta, kad medus yra natūrali bičių gaminama saldi medžiaga, į medų negalima dėti jokių kitų maisto ingredientų, įskaitant cukrų. Produktai, kurių sudėtyje yra pašalinių cukrų, neturėtų būti vadinami medumi ir ši informacija turi atsispindėti produkto etiketėje.
Remiantis laboratorinių tyrimų rezultatais, buvo nuspręsta laikinai sustabdyti falsifikuotų produktų – „Korio“ medaus (ES ir ne ES šalių medaus mišinio), įvairių gėlių medaus, kurio kilmės šalis Kinija, liepų žiedų medaus (ES ir ne ES šalių medaus mišinio), „Favorit“ medaus (mišinio) – platinimą Latvijoje.
Svarbu yra tai, kad „Korio“ medaus, kurio prekyba Latvijoje sustabdyta, mėginių partijos numeriai sutampa su Lietuvos bitininkų sąjungos mūsų šalies prekybos centruose „Norfa“ ir „Maxima“ paimtų mėginių partijos numeriais. Šie mėginiai buvo siųsti ištirti į Estijos laboratoriją „Celvia“. Iš laboratorijos gauti tyrimų rezultatai parodė, kad tai – neautentiškas medus.
LBS atstovai, apsilankę Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, sužinojo, kad, remiantis LBS pateiktais Estijos laboratorijoje atliktais medaus tyrimais, iš Lietuvos prekybos centrų paimti 4 medaus mėginiai. Jie išsiųsti ištirti į Vokietijos laboratoriją. Tikimasi greitu laiku sulaukti tyrimų rezultatų.
Siekdama ir toliau kovoti su klastojamu įvežtiniu medumi, LBS inicijuoja sukurti fondą, kurio lėšos būtų naudojamos tik medaus tyrimų tikslais.
Pirmojo braškių derliaus Kristina ir Viktoras Kavaliauskai šiemet tikisi sulaukti birželio pirmomis savaitėmis.
Braškes auginančių Kristinos ir Viktoro Kavaliauskų ūkiui šiemet sukanka 10 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinta ne viena svajonė. „Jeigu labai nori, esi ne tinginys, stengiesi, svajonės pildosi“, – įsitikinęs V. Kavaliauskas. Svarbiausia, kad Kašučių kaime, palei pagrindinį kelią, jiedu pasistatė naujus namus ir į sodybą jau perkėlė dalį braškyno. Būtent Kašučiuose dabar ir sukasi visa jų veikla, visas gyvenimas.
Iš Šukės – į Kašučius
„Hektaras uogų – ten, hektaras – čia“, – šypsojosi pašnekovai.
Ten – vadinasi, už pusantro kilometro esančioje Šukėje, Kristinos tėvų, ūkininkų Genovaitės ir Stasio Lomsargių, sodyboje, kur ir prasidėjo pirmieji jaunos šeimos uogų verslo žingsniai.
„Buvom dveji ūkininkai vienam kieme. Grūdus auginantis tėtis išeis, būdavo, į lauką, dairysis į dangų – lis ar nelis? Per sausras jis džiaugdavosi kiekvienu lašu. O mudviem su Viktoru, kai braškės pradeda augti, svarbiausia, kad šilumos užtektų, lietaus nereikia“, – juokėsi Kristina.
Anot jos, pagal auginimo technologiją, daigus palaisčius, drėgmę sulaiko uždengta iš vidaus tamsi agroplėvelė, kuri tik iš išorės balta – kad nepraleistų tiesioginių saulės spindulių.
Šukėje specialiuose durpių substratų maišuose braškes K. ir V. Kavaliauskai augindavo dar ir šiltnamyje, o Kašučiuose jo bent kol kas nepasistatė. Norėdami paankstinti derlių ir pirkėjams jo pasiūlyti kaip galima greičiau, šiemet eksperimentuoja – tiesiog lysvėse įrengė uždengtus lankus. Visa bėda, kad ir po jais uogos dėl šalto šio pavasario sirpti nenori – anksčiau gegužės 19-ąją, per sūnaus gimtadienį, pirmųjų braškių šeima paragaudavo, o šiemet, jei gamta leis, gal pirmosiomis birželio savaitėmis ir pavyks.
„Derliai dėl šalnų menksta. Būdavo, kad per sezoną priskinam daugiau braškių negu pastaraisiais metais“, – sakė Kristina.
Geras vardas – ne iš niekur
Šį pavasarį K. ir V. Kavaliauskai pavadino išskirtiniu. Saulė dieną lyg ir išlenda, šilumos jau lyg ir yra, bet niekada negali žinoti, kokia bus naktis.
„Vakare peržiūri kelias orų prognozių programėles telefone – o, ne! Rašo, kad ir vėl laukiama šalna... Kas kitas už tave padarys – nerizikuoji, todėl rengiesi dešimtą vakaro, eini iš naujo plotus apkloti, nors vos buvai spėjęs atidengti“, – pasakojo V. Kavaliauskas.
Kiek jam teko bendrauti su pažįstamais braškių augintojais iš kitų Lietuvos regionų, šie giriasi braškes jau valgantys. Tačiau pajūrio kraštas yra pajūrio – išskirtinis.
Šią savaitę bus baigti Kretingos šaulių stadiono takų asfaltavimo darbai, ant jų viršaus bus klojama speciali minkštoji danga, o aikštėje užsėjama natūralia veja.
Pagrindiniame miesto stadione, kuris šaulių garbei buvo pavadintas Kretingos šaulių stadionu, pernai rugsėjį pradėtos sporto aikštės renovacija jau eina į pabaigą – šiomis dienomis klojamas asfaltas bėgimo takuose, o artimiausiu metu bus dengiama minkštoji danga ir aikštyne sėjama natūrali veja.
Miestiečiams – modernus stadionas
Pasak Kretingos rajono mero Antano Kalniaus, pagal sutartį su rangovu– vilniečių bendrove „Rolana“ – renovacijos darbai turėtų būti baigti iki šio rugpjūčio pradžios, tačiau, sprendžiant pagal sėkmingą darbų eigą, tikėtina, kad jie bus užbaigti anksčiau, ir jau šią vasarą į aikštę galės išbėgti sportininkai, o takais bėgioti sportuoti mėgstantys miestiečiai.
Vykdant renovaciją, jau baigiama įrengti natūralios vejos futbolo aikštė su drenažo, lietaus vandens surinkimo, apšvietimo, vaizdo stebėjimo, drėkinimo sistemomis. Bus įrengta lauko švieslentė, treniruoklių aikštelė, taip pat – betoninių trinkelių danga, pritaikyta sportuoti asmenims su negalia. Futbolo aikštės abiejuose galuose numatyta įrengti kamuolių gaudykles, šuolių į aukštį bei į tolį, trišuolio sektorius, šiaurinėje stadiono dalyje – rutulio disko ir kūjo metimo sektorių, krepšinio aikštelę, 6 bėgimo takelius, kurie įsilies į 400 m ovalų bėgimo taką.
Taip pat bus įrengti 6 atsarginių žaidėjų suolelių su stogais komplektai – po 5 vietas, vienas teisėjų suolų komplektas, dveji futbolo vartai, 8 lauko suoliukai, dalis jų pritaikyta asmenims su negalia.
Sporto aikštyno rekonstravimo projektą parengė ta pati statybos darbus atliekanti, Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi bendrovė „Rolana“. Rekonstravimo projekto parengimas ir statinių statybos darbai kainuos 3,1 mln. Eur. Mero žodžiais, didžiumą lėšų – 2,7 mln. Eur – skyrė Kretingos rajono savivaldybė, 411 tūkst. Eur prisidėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto agentūra.
Tribūnas tvarkys „Minijos“ klubas
Šią vasarą Kretingos šaulių stadiono aikštyno rekonstrukcija bus baigta, tačiau liks nesutvarkytos administracinės patalpos su tribūnomis. Jas rekonstruoti numatė naujieji futbolo klubo „Minija“ šeimininkai, jį įsigiję vos prieš mėnesį, – futbolo žvaigždė Moussa Dembele su kitais akcininkais.
Į Kretingą jau buvo atvykę M. Dembele atstovas Mamadi Fofana, taip pat Londone Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios bendrovės „Triple M Sports Investments Limited“ katu su M. Dembele akcininkai David Seligman ir Makan Fofana. Būtent šios bendrovės, nuo šiol valdančios 75 proc. „Minijos“ klubo, ženklu pažymėtais marškinėliais minijiečiai kovoja Lietuvos futbolo federacijos I lygos varžybose.
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius patvirtino, kad šiemet Kretingos futbolo infrastruktūrai vystyti biudžete yra numatyti 72 tūkst. Eur, o kiek pavyks investuoti kitąmet – spręs Kretingos rajono savivaldybės taryba. Rajono Taryba priėmė sprendimą, kad bendrovei „Triple M Sports Investments Limited“ pagal panaudos sutartį 10 metų bus leista naudotis ir investuoti į Kretingos miesto stadiono tribūnų pastatus, juos atnaujinant.
Kretingiškis Kazys Gedvilas, pagal profesiją miškininkas, tapęs pensininku surado pomėgį – genėti medžius.
Ir sulaukęs pensinio amžiaus kretingiškis Kazys Gedvilas rankų sudėjęs nesėdi – tarsi atliepdamas į savo – miškininko – profesiją jis savo gausų laisvalaikį skiria naujam pomėgiui – genėti ir formuoti medžius.
„Visada galvojau, ką veiksiu, išėjęs į pensiją. Ir štai – atradau pomėgį, kuris man teikia didelį malonumą. Didelį malonumą teikia ir tai, kad savo įgytomis žiniomis, pastabomis, patarimais galiu dalintis su draugais, bičiuliais ar jų pažįstamais žmonėmis. Man svarbu, kad medžiai būtų raštingai genimi, formuojami, nes būtent nuo to priklauso mūsų sodybų grožis, jei auginami vaismedžiai – ir derlius“, – kalbėjo K. Gedvilas.
Jo žinių pradžiamokslis – buvęs Kretingos tarybinis sodininkystės ūkis, kuriame gyveno ir dirbo tėvas. „Tame ūkio sode aš ir užaugau. Dirbdavau jau nuo antros klasės. Jau ką išmokau, tai išmokau – ravėti, skinti serbentus“, – pusiau juokais kalbėjo Kazys, prisipažinęs, kad vis dėlto skiepyti vaismedžius, juos genėti visų pirma mokėsi iš tėvo. Vėliau jau studijuodamas miškininkystę, susipažino su medžių prigimtimi, sužinojo, kaip juos reikia pasodinti, kur jiems geriausia augti ir panašiai.
Kai žmonės K. Gedvilo paprašo patarimo, kaip, kada ir ką reikėtų padaryti, jis visų pirma paklausia, o ko gi žmogus nori iš savo pasodintų augalų: grožio, naudos, ar ir vieno, ir kito.
„Genėti vaismedžius galima pradėti jau vasarį – svarbu, kad nebūtų didelių šalčių. Medžiui ko reikia, kad jis normaliai augtų? Ogi duoti laisvės, šiek tiek – formuoti ir būtinai – palengvinti jam naštą, tai yra atsisakyti tų šakų, kurios yra nudžiūvusios, vadinasi, nereikalingos, persipynusios, sutankėjusios. Visa tai vargina augalą, todėl verta padirbėti, kad medis ar krūmas išsiskleistų visu savo grožiu“, – kalbėjo ne vienerius metus miškininkystės srityje dirbęs Kazys.
Sutvarkius sodus, gyvatvores, jis rekomenduotų imtis spygliuočių genėjimo ir formavimo. Šiuos medžius galima genėti visus metus.
Kretingos meno mokyklos mokinė Auksė Žiobakaitė, konkurse užėmusi III vietą.
Kretingos meno mokykloje įvyko I tarptautinis vaikų ir jaunimo dailės miniatiūrų konkursas „Šeima – mažasis mūsų pasaulis“, kurį inicijavo Dailės skyriaus pedagogė Ramunė Grikštaitė, jai talkino ir konkursą koordinavo jos kolegė Birutė Česnauskienė. Konkurso partneris – Kretingos rajono švietimo centras.
„Mūsų surengto konkurso tikslas – pažinti ir pasirinkta menine raiška atspindėti žmogaus emocinį santykį su socialine aplinka, atkreipiant dėmesį į etines, moralines, socialines problemas“, – apibendrino mokytojos.
Konkurse dalyvavo 168 mokiniai iš 22-jų skirtingų Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Olandijos bendrojo lavinimo ir neformalaus meninio ugdymo įstaigų, juos parengė 21 mokytojas. Darbai atkeliavo iš Druskininkų, Joniškio, Kaltinėnų, Klaipėdos, Kretingos, Palangos, Plungės, Šilalės, Vilniaus miestų bei rajonų, Pavilostos Latvijoje, Punsko Lenkijoje ir Heerhugowaard Olandijoje.Kūrybinius darbus vertino komisija, sudaryta iš dailės mokytojų: pirmininkė Inga Šmitienė (Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykla), nariai – Loreta Poškienė (Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centras), Vytautas Sajauskas (Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykla), Tatjana Zaksienė, (Klaipėdos r. Plikių Ievos Labutytės pagr. mokykla), Birutė Česnauskienė.
Dalyvių darbai buvo vertinami trijose amžiaus grupėse: 7–10 metų, 11–14 metų, 15–19 metų.
Vertinimo komisija, vertindama kūrybinius darbus, skyrė po pirmą, dvi antrąsias ir tris trečiąsias vietas kiekvienoje amžiaus grupėje ir nominacijas už savitą meninę raišką.
Iš kretingiškių III v. 7–10 m. amžiaus grupėje užėmė Auksė Žiobakaitė (mokyt. R. Grikštaitė), nominacija skirta tos pačios mokytojos auklėtinei Liepai Strigauskaitei.
Konkurso laimėtojų kūrybiniai darbai – miniatiūros – eksponuojami Kretingos meno mokyklos kūrybinių darbų parodoje.
„Mums džiugu, kad atsirado pedagogų, kurie paskatino, įkvėpė savo mokinius kūrybai. Gausiai konkurse dalyvavę mokiniai nustebino dailės technikų įvairove, kūrybiškumu ir originalumu, kurį jie išreiškė kurdami mažiausio formato kūrinius – miniatiūras ir, įprasmindami šeimos vertybes, tradicijas, papročius, jų aktualumą, mums, konkurso rengėjoms, dovanojo pačias geriausias emocijas“, – pripažino R. Grikštaitė ir
B. Česnauskienė.
Antspaudą radęs Rokas Andriekus (kairėje) jį perdavė muziejininkui Tadui Šauliui.
Autentiškas grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų apyvartinės kasos antspaudas
Kretingos muziejaus grafų Tiškevičių epochos eksponatų kolekcija pasipildė dar vienu vertingu praeities liudijimu – autentišku grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų apyvartinės kasos antspaudu. Puikios būklės kanceliarijos atributas, kuriuo buvo tvirtinami visų grafo valdų apyvartinės kasos dokumentai, į muziejų parkeliavo iš Palangos.
Informacinių technologijų specialistas Rokas Andriekus sakė neturėjęs net menkiausių įtarimų, kad mirusios tetos bute rastas antspaudas gali būti vertingas istorinis eksponatas. Tokia nuojauta ėmė smelktis, kai antspaudą netyčia pamatęs ir atidžiai apžiūrėjęs vienas kolekcininkas pasišovė jį nupirkti. Tuomet ir jo šeimininkas atidžiau ėmė studijuoti užrašus, atpažino Tiškevičių giminės herbą ir pats kreipėsi į Kretingos muziejų.
Kaip grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų kanceliarijos atributas galėjo atsirasti pas tetą, Rokas Andriekus tik spėlioja. Jo mirusi giminaitė tarpukariu dirbo Palangos savivaldybės finansų skyriuje, draugavo su jo vadovu. Galbūt kokios nors gyvenimiškos peripetijos ir suvedė finansininkus su grafų Tiškevičių dvaro palikimu disponavusiais žmonėmis. Teta šiuo antspaudu niekada nesipuikavo ir jo neaptarinėjo.
Dabar antspaudas – jau Kretingos muziejaus eksponatas. Muziejaus direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius Tadas Šaulys sakė, kad kol kas Tiškevičių dvaro archyvuose nepavyko rasti dokumentų, antspauduotų šiuo antspaudu, tačiau, anot jo, ir Tiškevičių kolekcija vos prieš dešimtmetį buvo labai menka, o pastaruoju metu į rūmus, dabartinį muziejų, vienas po kito sugrįžta grafų šeimos ir dvaro buities atributai. Vien per pastaruosius metus iš privačių asmenų ir kolekcininkų įsigyta per 40 Tiškevičių šeimos istoriją liudijančių eksponatų. Tai – sidabrinė sriubinė, herbais ir inicialais ženklinti šaukštai, šaukšteliai ir sagos, Juozapui Tiškevičiui vardadienio proga dovanoti bokalas, padėklas, taurelės, kryželiai su šventųjų relikvijomis, auksiniai kryželiai su dovanojimo įrašais, kelioninis lagaminas, Sofijos Tiškevičienės dienoraštis su plunksnakočiu, dvaro vaistinės komplektas ir kt.
Grafų Tiškevičių šeimos relikvijų kolekcija eksponuojama Kretingos dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijos II aukšte.
Birželio 15 d. pirmą kartą vyks „Palangos vėjo festivalis“ – netradicinė vasaros šventė, kviečianti miestiečius ir kurorto svečius pajusti vėją kitaip. Vienos dienos programa sujungs vėjo sportą, muziką ir pramogas: nuo jėgos aitvarų, buriavimo pamokų ir regatos iki ekstremalaus šuolio nuo tilto bei vakarinio festivalio koncerto su DJ Jovani. Renginį organizuoja „Palangos investicijų valdymas“ kartu su „Pilietine medija“.
Pirmą kartą Lietuvoje įvyks jėgos aitvarų superžvaigždės, ekstremalaus sporto žvaigždės Nicko Jacobseno iš Danijos šuolis nuo Palangos tilto.
Festivalyje daug dėmesio skiriama vėjui – kaip gamtos reiškiniui, sporto varikliui ir švarios energijos simboliui. Vėją pagauti festivalyje kvies tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“.
„Norėjome, kad festivalis nebūtų vien tik scena, programa ir žiūrovai. Mums rūpėjo sukurti jausmą, kad visas miestas gyventų švente – kažkas vyksta J. Basanavičiaus gatvėje, kažkas vandenyje, o kažkas ore. Kad žmonės ateitų ne į renginį, o pavaikščiotų, patyrinėtų, sustotų ten, kur įdomu. Laisvai, be spaudimo, kaip vasarą Palangoje ir turi būti“, – sakė vienas festivalio sumanytojų, viešosios įstaigos „Pilietinė medija“ vadovas Edmundas Jakilaitis.
Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pasidalijo žinia, kad oro balionais iš Baltarusijos į Lietuvą nelegalius rūkalus bandantys skraidinti kontrabandininkai per dvi praėjusio savaitgalio paras patyrė nemažų nuostolių – pirminiais duomenimis, pareigūnai perėmė 24 krovinius su 30 tūkst. pakelių cigarečių, į pasalas pateko trys asmenys, kurie, kaip įtariama, susiję su kontrabanda.
Per praėjusius šeštadienį ir sekmadienį perimtose oro balionais skraidintose 24 siuntose buvo apie 30 tūkst. pakelių cigarečių. Prie visų krovinių buvo pritvirtinti GPS siųstuvai. Toks kontrabandininkų suaktyvėjimas didele dalimi sietinas su savaitgalį balionų skrydžiams palankiu vėju.
Dviem atvejais buvo sulaikyti 3 vyrai, įtariama, susiję su oro balionais atskraidintomis cigarečių siuntomis. Po apklausų pasieniečiai juos paleido įteikę šaukimus atvykti į VSAT padalinius tolesniems tyrimo veiksmams atlikti. Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis VSAT pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą.
Iš viso šiemet jau perimti 265 oro balionais iš Baltarusijos skraidinti rūkalų kroviniai. Pernai per visus metus – 226. Be to, pasieniečiai šiemet sulaikė 66, įtariama, su oro keliu gabenta kontrabanda susijusius asmenis.
Šią gegužę perimti 34 oro balionai su cigaretėmis ir GPS įrenginiais, balandį – 46, kovą – 77, vasarį – 45, sausį – 63.
Nors Kretingos motobolo klubui rungtynės su Skuodo motobolo klubu „Bartuva“ atnešė pergalę, bet dėl jos teko gerokai paplušėti.
Nors pavasario pradžia nelepino šiluma, motobolo sporto aistruoliai intensyviai rengiasi naujajam sezonui – aikštėse riaumoja motociklai, širdį užplūsta adrenalinas, o tribūnos jau laukia ištikimų motosporto fanų.
Pirmosios pergalės išvykose
Gegužės 10-tą įvyko pirmosios sezono motobolo jaunimo čempionato rungtynės tarp Kretingos motobolo klubo jaunimo ir Radviliškio „Žėručio“ komandų – jas 18:1 laimėjo kretingiškiai. Rungtynėse po 4 įvarčius pelnė Kretingos motobolo jaunimo komandos žaidėjai Tadas Žiubrys ir Rytis Kliusovas, po 5 įvarčius įmušė Matas Kuzminskas ir Neilas Rimkus.
Kitas savaitgalis, gegužės 18-oji, Kretingos motobolo klubui taip pat atnešė pergalę, bet dėl jos jau teko gerokai paplušėti, gana rimtai susirėmus su Skuodo motobolo klubu „Bartuva“. Tądien pliaupė lietus, Skuodo motodromo aikštė duobėta, varyti kamuolį gana sunku, todėl išplėšti pergalę iš pakankamai motyvuotos ir pasirengusios šeimininkų komandos rankų buvo gana sudėtinga, bet vis dėlto rezultatu 3:2 laimėjo Kretingos klubas. Įvarčius klubui pelnė Paulius Žąsytis, Gabrielius Pazdrazdis ir Neilas Rimkus.
RG RACING TEAM komanda (iš kairės) Darius Vasiliauskas, mechanikai Edgaras Budraitis ir Gediminas Žalandauskas, Mindaugas Eidukas.
Nemuno žiedo trasoje įvyko Ring Challenge organizuojamos 2,5 valandos ištvermės lenktynės, sutraukusios automobilių sporto entuziastus ir žiūrovus iš visos Lietuvos. Tai buvo pirmas etapas, kuris susijęs su varžybų sezono pradžia ir kuris suteikė galimybę komandoms parodyti savo gebėjimus trasoje.
Kretingos RG RACING TEAM komanda, atstovaujama lenktynininkų Mindaugo Eiduko ir Dariaus Vasiliausko, galingiausių automobilių – GT klasėje – užėmė III v.
Komanda jau rengiasi kitoms, 2 valandų lenktynėms – BaTCC, arba Baltijos žiedinių lenktynių čempionatui, kuris birželio 7 d. įvyks Rygoje, Latvijos sostinėje.
Nugalėtojų vardus LMKL A divizione iškovojusi Kretingos sporto mokyklos komanda, kurią gausiai palaikė į Vilnių kartu vykę tėvai, sirgaliai.
Kretingos sporto mokykla pasidalino džiugia naujiena – berniukų U-14 komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, iškovojo Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (LMKL) A diviziono nugalėtojų vardą, už savęs palikusi sezono lyderę pirmoje vietoje besirikiavusią Vilniaus „Sostinės krepšinio mokyklos“ ekipą: aukso medaliais kretingiškiai pasidabino varžovus finale nugalėję 78:57 (20:15, 23:13, 10:14, 25:15).
„Kitais metais vėl varžysimės A divizione, tik jau U-15 amžiaus grupėje, tačiau apginti čempionų vardus bus gerokai sunkiau negu iškovoti“, – kalbėjo A. Mikaločius.
Jo treniruojami berniukai kelią į Lietuvos moksleivių krepšinio lygos A divizioną pradėjo būdami dvylikamečiai, kai tada, rungtyniavę tarp 80 komandų, pateko į geriausiųjų aštuonetą, vadinasi – ir į A divizioną, kuriame žaidžia 12 stipriausių šalies komandų. Pagal pajėgumą komandos dar skirstomos į B ir C divizionus.
„Žaisdami U-13 čempionate pernai likome penktoje vietoje, bet ir tai buvo geras rezultatas. Šiemet reguliariajame sezone buvome septinti, tačiau atkrintamosiose rungtynėse mums pavyko trejų rungtynių seriją su Kauno „Tornado“ – dukart Lietuvos čempionu – užbaigti pergalingai 2:0 ir tada jau pusfinalyje žaidėme su Klaipėdos „V. Knašiaus krepšinio mokyklos“ auklėtiniais, kurie po reguliariojo sezono buvo treti“, – A. Mikaločius priminė, kad jo auklėtiniai prieš klaipėdiečius per reguliariojo sezono rungtynes buvo pralaimėję 20 taškų skirtumu. Treneris tęsė mintį: „Žinodami jų stipriąsias puses, įsivertinome, kur galime rizikuoti, numatėme rungtynių planą, kuris visiškai pasiteisino ir atvedė ir į pergalę, ir į finalą.“
Vasaros saulėgrįžos dieną, birželio 21-ąją, Klaipėdos Danės skvere klaipėdiečius ir miesto svečius suburs „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ – ambicingas tvarumo festivalis, išaugęs iš nuo 2021 m. uostamiestyje vykusios tradicinės „Tvarios ateities kūrėjų laboratorijos“. Šį išskirtinį projektą, kurio tikslas – ne tik šviesti, bet ir realiai įtraukti visuomenę į tvarios ateities kūrimą, bendromis jėgomis organizuoja Lietuvos jūrų muziejus ir tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“.
Naujasis festivalis išsiskirs tuo, kad čia nebus abstrakčių pamąstymų apie globalinį atšilimą ar besaikį vartojimą. Vietoje to, lankytojai bus kviečiami tiesiogiai susipažinti su inovatyviais, jau egzistuojančiais sprendimais, kurie padeda mažiau vartoti, pakartotinai panaudoti ir perdirbti bei atrasti žaliosios energijos privalumus kasdienybėje.
„Puikia pajūrio tradicija tapusi „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ šiemet įgauna papildomą vardą – „Savos bangos“. Ir naują jėgą, nes prie jos jungiasi bendrovė „Ignitis renewables“. Pasitelkę geriausias šalies patirtis laboratorijoje po atviru dangumi ieškosime ir, esu tikra, surasime atsakymus, kaip būti energetiškai sumaniems ir tvariems. Mokysimės iš tų, kurie geba kurti naujus dalykus be poveikio gamtai, o gamtos teikiamą neišsemiamą energiją, pavyzdžiui, jūros vėjo panaudoti inovacijoms“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Jaunimo delegacija iš Lvivo apsilankė Kretingos atvirame jaunimo centre.
Dauguma kretingiškių ir miesto svečių jau gerai įsiminė šūkį „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“. Tai ne vien tik šūkis – šie žodžiai apgaubė daugybę renginių, susitikimų, edukacijų, skirtų jaunimui ir visiems, kam rūpi jaunuomenės ateitis.
„Šiais metais Lvivas yra paskelbtas Europos jaunimo sostine ir mes, Jaunimo reikalų agentūra, esame inicijavę tinklą tarp įvairių šalių ir miestų, kurie turi šį vardą. Su Lvivo delegacija vyksime ir į Liepoją – Latvijos jaunimo sostinę, taip pat dar užsuksime į Klaipėdą, kuri Jaunimo sostinės titulu džiaugėsi 2021-aisiais metais. Pagrindinis tikslas – kad sostinės dalintųsi patirtimi, motyvuotų ir inspiruotų vieni kitus tęsti pradėtas veiklas. Mūsų agentūra tiki, kad miesto sostinės titulas jauniems žmonėms suteikia daugiau galimybių prisidėti prie savo miesto gyvenimo, gerovės kūrimo. Jei miesto vadovybė, savivaldybė sutinka dalyvauti Jaunimo sostinės konkurse, vadinasi, atveria plačiai duris tų jaunų žmonių idėjoms. Tai yra svarbūs mainai“, – akcentavo J. Laniauskas.
Vienas Lietuvos Jaunimo sostinės tikslų yra padėti Lvivui įgyvendinti dabartinį miesto-sostinės projektą ir padėti perkeliant jį tolimesniam įgyvendinimui po 2025-ųjų metų. Dabartinis vizitas parodytų, kaip projektas įgyvendinamas čia ir dabar, o per vizitą Klaipėdoje būtų parodyta projekto tąsa, pasibaigus jaunimo miesto sostinės titului.
„Ryšių tarp miestų užmezgimas yra labai svarbus, ir miesto-sotinės kontekstas leidžia fokusuotis į jaunus žmones, kurie gyvena tame mieste, toje šalyje ar regione“, – kalbėjo Jaunimo agentūros vadovas, pridūręs, kad šioje delegacijoje iš Lvivo yra įvairių jaunimo organizacijų atstovai, „Lvivas – jaunimo sostinė“ ofiso darbuotojai, projekto vadovai, taip pat „Lvivas – Europos jaunimo sostinė“ ambasadoriai.
„Tokie tarptautiniai vizitai yra suplanuoti iš anksto, jie plečia ir mūsų akiratį, skatina tarpusavio bendradarbiavimą, leidžia pamatyti įvairias veiklas ir palyginti jas su kitų šalių patirtimi. Delegacija iš Lvivo lankėsi Kretingos rajono savivaldybėje, kur vyko abiejų šalių ir miestų Jaunimo sostinių pristatymai, užsuko į Atvirą jaunimo centrą, aplankė Kretingos M. Valančiaus bibliotekos Jaunimo erdvę, taip pat kartu buvo derinama informacija ir sprendžiama dėl kitų vizitų ateityje bei bendradarbiavimo“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus vaidmenyje – profesorius Petras Bielskis, kunigo Jeronimo Račkausko – Alvydas Juozas Lenkauskas.
Ritos Nagienės nuotr.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje Nasrėnuose vyskupo 150-ųjų mirties metinių proga įvyko minėjimas „Valančiaus atminimas ąžuolų žieduose“. „Tai buvo bendruomeniškas, daugiasluoksnis renginys, kuris apėmė istorinį atminimą, simbolinius veiksmus, edukaciją, jaunimo įsitraukimą ir gamtos pajautą“, – sakė renginio organizatorė Kretingos muziejaus rinkinio kuratorė Rasa Balsevičienė.
Ji akcentavo istorinės ir simbolinės erdvės svarbą – renginys turėjo vykti Valančiaus girioje, 1995-aisias vyskupo pasodintame ąžuolyne, kuris šiandien, po 30 metų, ošia tarsi gyvas paminklas vyskupui. Kadangi pavasaris – šaltas, renginį teko perkelti į gimtinės muziejaus turimas patalpas, tačiau šventės dalyviai simboliškai pasodino dar vienas ąžuolą, o Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mokiniai dar atvežė apie 20 savo pagamintų inkilų, kuriuos renginio dalyviai turėjo galimybę pakabinti ąžuolyne.
Renginyje dalyvavę Lietuvos vyskupo Motiejaus Valančiaus vardo mokyklų mokiniai pristatė programas, susijusias su
M. Valančiumi. Vyskupo asmenybės svarbą meno forma akcentavo apie 50 mokinių ir jų mokytojų: Kauno Motiejaus Valančiaus mokyklos-darželio mokiniai atliko meninę improvizaciją „Mikė melagėlis“; Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokiniai pristatė projektinį darbą „Nuo vyskupo M. Valančiaus iki dabar – kaip pasikeitė mitybos įpročiai“, kurio tikslas – išsiaiškinti, kaip keitėsi patiekalai, jų kaloringumas ir valgymo įpročiai, taip pat komiksą pagal M. Valančiaus apsakymą „Ūkininkas“ iš „Vaikų knygelės“; Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokiniai atliko meninį pasirodymą „Valančiaus šviesos kariai: knygnešiai ir daraktoriai“; Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mokinių pasirodymą sudarė šokis „Liek, liek, gervelė“, skaitymai „Kon Valončios pasakitom, / Gimtas vėitas je lonkitom?“, „Aple gaspadėnavėma“, „Keliuonė i Lėnkėjė“, dainavimas „En per žemė mosielelė“, „Pelie panelė“.
Joana Rusienė teigė, kad, Lazdininkų malūną gyventojams „pakrikštijus“ prezidentiniu, ypač pirmaisiais metais neužsiverdavo kitoje kelio pusėje esančio jos namo durys – norinčiųjų objektą pamatyti iš vidaus būdavo labai daug.
Dariaus Šypalio nuotr.
Prie kelio Darbėnai–Šventoji Lazdininkuose snaudžiantis šimtametis malūnas – ir vėl apipjaustytais sparnais. Kieno ranka savininko valia šiuokart prie jų prisilietė, istorinį statinį rekonstruojant anksčiau dalyvavęs restauratorius-ekspertas Juozapas Algimantas Januševičius teigė nežinantis. Anot jo, aišku tik, kad tikrosios savo funkcijos atlikti nebegalinčio pajūrio vėjo prievartaujami sparnai dažnai lūžta ir kaskart juos reikia taisyti.
„Išilgai sparnų, kaip buvo kažkada, kai dar malūnas maldavo grūdus, ir mes buvom uždėję lentų posparnius. Pamačiusi malūno savininkė Onutė Nausėdienė nustebo: tik plėškit, sako, greit šalin, o užeis vėjas, tai visus sparnus sulaužys“, – prisiminė J. Januševičius.
Medinis, aštuonių kampų piramidės formos senas vėjo malūnas oficialiai vadinamas pagal kaimą – Lazdininkų. Tačiau po 2019-ųjų liepos 12-ąją įvykusių rinkimų Gitanui Nausėdai tapus Lietuvos Prezidentu, per vieną naktį vietiniai malūną „pakrikštijo“ prezidentiniu.
Tiesą sakant, šis pavadinimas prigijo tikruoju unikalaus statinio savininku dar tebesant Prezidento tėvui Antanui Nausėdai – esą koks skirtumas, vis vien tai yra tos pačios šeimos turtas. O Klaipėdoje gyvenusiam 93-jų sulaukusiam A. Nausėdai 2022-ųjų lapkritį iškeliavus į anapilį ir savininko teisėms perėjus garsiajam sūnui, kraštovaizdžio puošmenai naujasis pavadinimas, kaip sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, jau pasiteisino visu 100 procentų.
„Į miestelį iš toliau atvykę žmonės taip ir klausia: kur rasti prezidentinį malūną? Sakau, važiuokit keliu Palangos link pro Lazdininkus, ir bus. Bet ne kartą ir pats svečius esu ten lydėjęs“, – sakė seniūnas.
Keliaujantieji pro šalį dažnai sustoja, išlipa iš automobilių, šypsosi, fotografuojasi. Tikriausiai nė vienos ir aplink Darbėnus gyvenančių žmonių vestuvės, krikštynos ar abiturientų išleistuvės neapsieina be nuotraukų būtent prie įspūdingojo malūno. O ne vienas smalsuolis jį yra matęs ir iš vidaus.
|
|
