Reikalavimas statytojų lėšomis ir pastangomis vystyti Kretingos rajono vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtrą savivaldybėje stabdo gyvenamąją statybą.

Netekę vilties gauti leidimą Kretingos rajono savivaldybėje gyvenamiesiems namams statyti individualių namų statytojai ir atskirų gyvenamųjų namų rajonų vystytojai ketinimų atsisako, vieni laukia geresnių laikų, kiti parduoda turimus žemės sklypus, traukia į aplinkines savivaldybes, kur sąlygos tam palankesnės. Taip Savivaldybė praranda gyventojus, jų mokamus mokesčius, vaikus švietimo įstaigose. Viena to priežasčių – pasenęs Kretingos rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas.

Statybas žlugdo reikalavimai jungtis prie centralizuotų tinklų

Reguliuojant statybas savivaldybėje veikia du pagrindiniai teritorijų planavimo dokumentai: Kretingos rajono ir jo dalies – Kretingos miesto bendrasis planas (BP) ir jau minėtas Specialusis vandens ir nuotekų infrastruktūros plėtros (Specialusis) planas.

Dabar veikiantį BP Savivaldybės taryba patvirtino 2021 metais, kai paskui jį eiti turintį Specialųjį – 2010 m. spalį, nekoreguotą ir galiojantį penkioliktus metus, tapusį statybų stabdžiu.

2021 m. atnaujintame BP buvo sumažinta urbanizuotų teritorijų ir pakeista jų paskirtis į žemės ūkio, neužstatomą. Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario, žemėtvarkos specialisto Gedimino Venckaus teigimu, dalis žemės savininkų, spėjusių iki 2021 metų pakeisti savo žemės ūkio žemės paskirtį į gyvenamąją, dabar, kad gautų leidimą namui, sodybai statyti, atsimuša į Specialiojo plano tai teritorijai reikalavimą – jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, kurių nėra. Tam, kad galėtumei siekti leidimo statybai, tuos tinklus turi pastatyti pats už savo pinigus.

Pasenusį specialųjį planą paraidžiui vykdančiam biurokratui galvos neskauda, kad tų tinklų projektavimas, statyba (kur jiems tiesti reikia gauti sklypų savininkų, per kuriuos tinklai eis, sutikimus), atidavimas eksploatuoti yra sudėtingas, užtrunkantis procesas, kad tinklus pastatyti atskirais atvejais kainuoja ir ne vieną šimtą tūkstančių eurų. Pastatęs tinklus turi juos neatlygintinai perduoti, ar, kaip sakė vienas valdininkas, padovanoti, tų tinklų statybos organizatoriui – Savivaldybei arba valdytojui – Savivaldybės įmonei „Kretingos vandenys“. Atiduodant tinklus irgi tenka pavargti. Štai už 100 tūkst. eurų Kretingoje, Grūdų gatvėje, tinklus per 3 mėnesius pastačiusios verslo įmonės vadovas ironizavo, jog tinklams atiduoti, kad įmonė galėtų jais naudotis, gal ir metų neužteks. Pradžioje tinklus perimti turėjo Savivaldybė – neperėmė, procesas įstrigo dėl sunkiai paaiškinamų biurokratinių kliūčių. Galiausiai šios estafetės lazdelę Savivaldybės valdininkai perdavė „Kretingos vandenims“, tad tinklus įmonė šįkart atiduoti turės „Kretingos vandenims“.

Šaltinių teigimu, rajone yra individualių namų statytojų, vargstančių ir 3 metus, kad savivaldybei perduotų už savus pinigus pačių pastatytus tinklus, o svarbiausia – tuo vandentiekiu, nuotekų tinklais galėtų naudotis.

Į dar sunkiau protu paaiškinamą situaciją patekę yra žemės sklypus gyvenamiesiems namams statyti iki 2021 metų įsiteisinę Parąžės kaimo teritorijoje Vydmantų seniūnijoje. Norintys čia statytis namus, tinklus nutiesti turi iki Vydmantų, sujungti juos su šios gyvenvietės tinklais ir nuotekų valykla, kurios pajėgumai nebetenkina ir augančių Vydmantų poreikių. Keičiant 2021 m. BP ir šioje vietovėje sumažėjus urbanizuotų teritorijų, pastačius tinklus mažėja tikimybė kitų naujų vartotojų, kurie jungtųsi prie tų tinklų, ir taip statytojui atlygintų bent dalį patirtų išlaidų.

G. Venckaus pastebėjimu, leidimo rekonstruoti savo sodybą negautų ir į Specialaus plano žabangas patekęs ūkininkas, turintis sodyboje veikiantį gręžinį, lokalius nuotekų valymo įrenginius.

„Tie patys sklypai jau ir trečio savininko rankose. Žmogus ateina tvarkytis leidimo statybai, kai sužino, kiek sąlygų, kaip ta Eglė žalčių karalienė, išpildyti turės, visas džiaugsmas dėl pigiau nupirkto sklypo išgaruoja“, – pasakojo viešintis nenorėjęs Savivaldybės darbuotojas.

• Rašyti komentarą (12)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (18)

Diskusijoje dalyvavo (iš kairės) Jūratė Kažukauskienė, Laurita Malinauskienė, Neringa ir Mantas Simonaičiai, Edita Gustauskienė ir jos kolegė Lina Paulauskienė.

Technikos remontu ir variklių pardavimu užsiimanti Padvariuose veikianti bendrovė TECH4S ne tik iškėlė problemą: regione trūksta mechanikų. Iš kur jų gauti? Antradienį įmonės vadovai, jų pačių iniciatyva, apie tai diskutavo su Klaipėdos užimtumo tarnybos, taip pat su šios tarnybos Kretingos skyriaus atstovėmis.

Žinutę ištransliavo ir ant marškinėlių

Kaip tik įmanoma, problemą viešinti – tokia yra TECH4S taktika. Šiuo metu intensyviai ruošdamasi kovo 27–29 d. Kaune organizuojamai kasmetinei tarptautinei žemės ūkio parodai „Ką pasėsi“, įmonė pasigamino ir ne vieną šimtą reklaminių marškinėlių su logotipu, kuriame pavaizduotas mechanikas.

Pernai tris dienas vykusios parodos dalyviams, dažniausiai ūkininkams ir jų vaikams, padvariškių komanda išdalino apie 250 marškinėlių. Tuokart, siekiant parodyti, kad TECH4S įmonė ne tik remontuoja techniką, bet tiekia ir detales, marškinėliai buvo su detalių karalių simbolizuojančiu atvaizdu.

„O šiemet mūsų marškinėliai siųs žinutę, kad mechaniko specialybę įgiję žmonės labiau turėtų didžiuotis savimi, nes jų specialybė šiais laikais yra vertinga ir labai svarbi“, – akcentavo TECH4S vadovas Mantas Simonaitis.

Kvies profesiją „prisimatuoti“

Trūkstamų darbuotojų, kvalifikuotų specialistų darbdaviai neretai kreipiasi į Užimtumo tarnybą, kuriai ir TECH4S ištiesė ranką, kviesdama bendradarbiauti. Lietuvoje yra įsteigta 15 regioninių karjeros centrų. Kaip sakė Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento karjeros paslaugų organizavimo koordinatorė Jūratė Kažukauskienė, šie centrai veikia dviem kryptimis. Pirmoji – kai nuo mokyklos suolo mokiniai skatinami rinktis vieną ar kitą šiuo metu darbo rinkoje trūkstamą specialybę, kaip, pavyzdžiui, inžinieriaus, mechaniko, informacinių technologijų, energetikos, elektronikos ir kt. Antroji kryptis – darbas su užsiregistravusiais Užimtumo tarnybos klientais, galbūt dar neatradusiais savęs, norinčiais persikvalifikuoti. Koordinatorės teigimu, renkantis profesiją visada įdomu ir naudinga yra ją „prisimatuoti“, tai yra realų darbą pamatyti iš arti. <>

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

„Visa, kas daroma švietimo sistemoje ir mokyklose, daroma dėl mokinių gerovės“, – teigė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys (stovi dešinėje), kurio vadovaujamoje mokykloje buvo surengta respublikinė praktinė-teorinė konferencija apie pokyčius švietime.

Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje ne per seniausiai buvo surengta respublikinė teorinė-praktinė konferencija „Mokykla 2030. Pozityvūs pokyčiai švietime“. „Šios konferencijos kontekste siekėme sužinoti, kokia mokyklos ateitis ir kokie yra pozityvūs pokyčiai švietime“, – renginio esmę apibūdino šios gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys.

Mokyklos funkcija – ne tik suteikti žinias

K. Trakšelio, o ir konferencijoje dalyvavusių ugdymo įstaigų vadovų, pedagogų pastebėjimu, didelė dalis visuomenės vis dar mano, kad mokyklos funkcija – tik suteikti žinias. „Paprastai tariant – pamokos. Tačiau tai – primityvus ir stereotipinis mąstymas“, – teigė gimnazijos direktorius.

Mokykla, kaip institucija, atlieka socialines ir edukacines funkcijas. Socialinės funkcijos – tai vaiko teisių užtikrinimas, vaikų priežiūra ir saugumas, maitinimas, pavėžėjimas, duomenų ir finansų administravimas, socialinė ir psichologinė pagalba, psichotropinių ir kitokių medžiagų vartojimo prevencija ir kontrolė, traumų ir kitų sužalojimų registracija ir tyrimas, sveikatos patikros stebėsena ir pan. Edukacinės paslaugos– tai vaikų ugdymas ir mokymas, prevencinių programų įgyvendinimas, vaiko individualios pažangos stebėsena, egzaminų organizavimas ir vykdymas, vaiko drausmės ir pamokų lankomumo kontrolė, stebėsena ir t. t. Mokyklų vadovų, pedagogų teigimu, šių funkcijų palaipsniui daugėja, ir visa tai dažniausiai reikia įgyvendinti iki įprastos pamokos, kad mokinys joje galėtų dalyvauti ir elgtis pagal mokyklos taisykles.

„Paprastai mokyklos įvairių aprašų ir tvarkų turi per 50. Tad pagalvokite, koks susidaro vidinis mokyklos biurokratinis ir administracinis krūvis, darbas tam, kad užtikrintume jų įgyvendinimą ir funkcionalumą praktinėje mokyklos veikloje! Todėl keista, kai žmonės, nieko bendro neturintys su švietimu, drįsta kritikuoti mokyklos vadovus, mokytojus, švietimo sistemą“, – K. Trakšelys akcentavo, kad kiekvienas darbas, profesija ar institucija turi savo vidinę taip vadinamąją virtuvę, reikalauja profesinių kompetencijų, atitinkamo išsilavinimo ir praktikos toje veikloje.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Kretingos rajono valdžios, kultūros įstaigų atstovai ir persirengėliai iš Grūšlaukės bendruomenės po apdovanojimo Vilniaus rotušėje.

Šiemet Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė keturios tradicijos, tarp jų – ir Grūšlaukės Užgavėnės. Mūsų rajono iš kartos į kartą perduodama tradicija yra pirmoji, įvertinta kaip nacionalinė vertybė – ligi tol buvo fiksuojamos rajono vertybės ir įtraukiamos į Rajono nematerialaus paveldo vertybių sąrašą.

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai buvo pristatyti kovo 19 d. šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje, dalyvaujant delegacijai iš Kretingos rajono, taip pat – būriui kaukėtų grūšlaukiškių persirengėlių. Jiems buvo įteiktas kultūros ministro Šarūno Biručio pasirašytas sertifikatas.

„Iš Vilniaus po ceremonijos grįžome naktį su dainomis ir linksmybėmis. Visi labai patenkinti, kad mūsų bažnytkaimis tapo išskirtinis visoje Lietuvoje, niekur kitur niekas neišsaugojo tokių Užgavėnių, kaip pas mus. Mums ši šventė – labai svarbi: ruošiamės jai iš anksto ir noriai dalyvaujame eisenoje, kiekvienoje troboje esame laukiami“, – po šventės kalbėjo Grūšlaukės bendruomenės pirmininkas Leonas Jazbutis, patikinęs, kad sostinėje patirtu džiaugsmu norėtųsi pasidalinti ir su bendruomene, tačiau pavasaris skubina suktis darbymetyje.

Rajono vicemerė Vaida Jakumienė, Kretingos rajono nematerialaus paveldo vertybių komisijos pirmininkė, pasidžiaugė, kad tai – pirmasis toks aukštas įvertinimas nacionaliniu lygiu įvertinimas, į Kretingą atkeliavęs grūšlaukiškių pastangomis. „Pagrindinis akcentas yra bendruomeniškumas, žmones vienija daugiau kaip 100-metį kaime išsaugota tradicija. Grūšlaukiškiai tai labai vertina ir tikslingai tam ruošiasi: jų kaukės perduodamos šeimoje iš kartos į kartą, yra konkretūs tradiciniai personažai, tarkim, „stiliaga“, vadas, gydytojas ir kt. Jų triukšminga eisena miestelyje trunka 10 valandų, per kurias aplankomos visos trobos – šių yra per 100, šeimininkai jų laukia, vaišina, kartu pokštauja, o vakare visa bendruomenė renkasi prie deginamos Morės“, – kalbėjo V. Jakumienė.

Jos žodžiais, apdovanojimo ceremonijote taip pat buvo pasidžiaugta, kad Kretingos rajonas, vienas iš nedaugelio šalyje, prieš 5-erius metus ėmėsi sudaryti ir savojo krašto sąvadą, kuriame jau užfiksuotos 8 nematerialaus paveldo vertybės.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Palangos miesto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškimą, kuriame nurodoma, kad sekmadienį apie 13 val. Palangoje, Sodų g., pastebėta, kad iš buto dingo vokas, kuriame buvo 450 eurų ir banko mokėjimo kortelė. Ja pasinaudojus, kitą dieną buvo pasisavinti 200 eurų.

Savininkui padaryta 650 eurų žala. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 215 str.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Tęsiasi Kretingos rajono krepšinio taurės varžybos. A pogrupyje toliau lyderiauja „Jokūbavas“, iškovojęs visas keturias pergales, po 3 pergales pasiekė ir 1 pralaimėjimą turi „Kurmaičiai“ ir „Vydmantai-Granduva“, be pergalių lieka „Krakeniškių dvaras“ ir „Sporto mokykla-II“. B pogrupyje kol kas be pralaimėjimų žengia „Urbovita“ (4 pergalės) ir „Sporto mokykla“ (2 pergalės), be pergalių lieka „Žemaičiai“ (4 pralaimėjimai). C pogrupyje vienvaldė lyderė – „Stogandra“ (3 pergalės), be pergalių, patyręs visas tris nesėkmes, lieka „Antano transportas“.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Rajono vyrų tinklinio pirmenybių nugalėtojai ir prizininkai: centre – „Gargždai“ (I v.), kairėje – „Vydmantai“ (II v.) ir „Smešas“ (III v.). Sportininkus pasveikino (iš kairės) rajono Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Erikas Žiubrys ir rajono vicemerė Vaida Jakumienė.

Pasibaigė Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus inicijuotos Rajono vyrų tinklinio pirmenybės.

Jose nugalėjo – I vietą ir aukso medalius – iškovojo sporto centro „Gargždai“ komanda, II v. pelnė „Vydmantai“, III v. laimėtoju tapo „Smešas“, IV v. liko sporto klubo „Darba“ komanda.

Naudingiausiais komandų žaidėjais pripažinti: Arvydas Tamošauskas (SC „Gargždai“), Simas Skurdauskas („Vydmantai“), Mindaugas Reinikis („Smešas“), Andrius Budrikas (SK „Darba").

Pusfinalių rezultatai: „Vydmantai“ – SK „Darba“ – 3:0 (25:21, 25:21, 25:22); „Smešas“ – SC „Gargždai“ 0:3 (16:25, 20:25, 18:25).

Dėl III v. – „Smešas“ – „Darba“ – 3:2 (26:24, 25:21, 19:25, 25:27, 17:15); dėl I v. – „Vydmantai“ – SC „Gargždai“ – 0:3 (21:25, 17:25, 15:25).

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Rytoj, kovo 22 d., šeštadienį, finišuos Kretingos rajono salės futbolo pirmenybės – Kretingos sporto centre finalinėse rungtynėse susitiks pirmenybių lyderiai.

Kaip pirmenybes pakomentavo futbolo treneris Martynas Viluckas, jos vyko dviem etapais. Pirmą etapą po 5 komandas žaidė pogrupiuose, iš kurių į antrą etapą pateko po 2 stipriausias komandas ir geriausios III v. komandos, kurios pagal pajėgumą kovas tęsė A ir B grupėse.

Sužaidus II etapo kovas, paaiškėjo, kad B grupėje dėl III v. susitiks FA „Minija“ ir „Dituva“, dėl I v. – „Paupis“ ir „Danės perlas“. A grupėje dėl Rajono salės futbolo pirmenybių nugalėtojų ir prizininkų vardų mažajame finale kausis „Topoliai“ ir „Aston Villa“, dėl I v. – visas pergales pirmenybėse pasiekusi „Kopa“ ir daugkartiniai nugalėtojai „Si group“ futbolininkai.

Finalinės rungtynės prasidės 15 val., vieno susitikimo trukmė – 2 kėliniai po 25 min.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Pirmąsias Lietuvos futbolo federacijos I lygos rungtynes namų aikštėje Kretingos miesto stadione žaidusi „Minija“ skaudžiai – 0:4 – pralaimėjo Klaipėdos „Neptūno“ komandai. Šiuo metu, per dvejas sezono rungtynes į savo vartus praleidusi 5 įvarčius ir nė vieno nepasiuntusi į varžovų vartus, tarp 16-os komandų „Minija“ užima XV v.

Kretingos „Minijai“ atstovavo: vartininkas Daniel Ali Tek, Erik Kirjanov, Mohamed Ali Sidibe, Julius Kasparavičius, Martynas Velyvis, Siaka Bamba, Terence Baya, Makan Diawara, Oskaras Lubys, Kakeru Gunji, Jurgis Jankauskas. Po keitimo: Adrijus Putvinas (59’), Moussa Massa Maiga (77’), Ishmael Dumbuya (46’), Matas Keblys (14’), Vilius Kazlauskas (46’).

Kovo 29 d. minijiečių laukia išvyka į Tauragę, kur dirbtinės dangos aikštėje jie susitiks su „Tauro“ komanda.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (5)

Kretingos sporto mokyklos boksininkai su treneriu A. Balsiu po varžybų Telšiuose.

Kretingos sporto mokyklos treneris Aivaras Balsys ir svarių pergalių iškovojęs Pijus Duonėla (dešinėje).

Telšiuose įvykusiame Lietuvos rajonų jaunių bokso čempionate sėkmingai pasirodė Kretingos sporto mokyklos boksininkai, treniruojami Aivaro Balsio: įtemptose ir atkakliose kovose Kretingos atstovai iškovojo keturis medalius.

Pirmą vietą – čempiono vardą ir aukso medalį – svorio kategorijoje iki 75 kg iškovojo Pijus Duonėla, kuris užtikrintai įveikė visus varžovus.

Svorio kategorijoje iki 57 kg Ignas Martišius po nuožmios kovos nusileido priešininkui ir pelnė II v. Trečiąsias vietas iškovojo Dominykas Reikis (sv. kateg. 60 kg) ir Dominykas Skripkauskas (sv. kateg. 70 kg).

„Kretingos sporto mokyklos boksininkai, į gimtąjį miestą parvežę keturis medalius, dar kartą įrodė savo meistriškumą ir ryžtą bokso ringe“, – auklėtinių pasiekimais pasidžiaugęs treneris A. Balsys viliasi, kad ši sėkmė – puiki motyvacija siekti pergalių ir toliau.

Iki įvykstant šioms varžyboms, Čekijos mieste Trutnove buvo surengtas tarptautinis bokso turnyras „Trutnov Open 2025“, kuriame kovojo 150 talentingų boksininkų iš Vokietijos, Tuniso, Izraelio, Slovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Latvijos, Čekijos ir Lietuvos. Tarp jų varžėsi ir Kretingos sporto mokyklos auklėtinis Pijus Duonėla, kuris, pademonstravęs gerą meistriškumą, tapo III v. laimėtoju.

Anot Pijaus trenerio A. Balsio, vaikinas vis drąsiau skinasi kelią į aukščiausias bokso arenas, o jo pasirodymas tarptautiniame turnyre yra pavyzdys jauniesiems Kretingos sportininkams siekti aukščiausių sportinių tikslų.

Lietuvos komandą turnyre lydėjo treneriai Saulius Simė (Palangos sporto centras) ir Giedrius Vaištaras (Tauragės sporto centras), kurie rūpinosi sportininkų pasirengimu ir taktika.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos rajono savivaldybė rengiasi įgyvendinti didžiulį projektą, keisiantį Kretingos miesto veidą. Anksčiau sunkiai prieinama Akmenos upės teritorija virs modernia ir patogia gamtos grožį atskleidžiančia erdve, atvira gyventojams ir miesto svečiams. Jos pakrantės bus pritaikytos tiek ramiam pasivaikščiojimui, tiek aktyviam laisvalaikiui. Architektai jau parengė upės pakrančių sutvarkymo projektinius pasiūlymus.

„Tai vienas svarbiausių ateinančių kelerių metų Kretingos laisvalaikio infrastruktūros projektų. Jį įgyvendinus, miesto centras ir Kretingos muziejus bus sujungti nauju 3,4 kilometro pėsčiųjų taku, kurio net 2,4 kilometro bus įrengti ant polių virš vandens. Greta tako bus įrengtos ir 5 naujos poilsio bei aktyvaus laisvalaikio erdvės, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. – Naujasis takas ne tik atvers iki šiol sunkiai prieinamas Akmenos upės pakrantes, bet ir neabejotinai taps dar vienu Kretingos traukos objektu, atsiras daugiau vietų aktyviam ir ramiam gyventojų ir miesto svečių poilsiui.“

Mero teigimu, naujojo pėsčiųjų tako projektavimo procedūras planuojama baigti iki šių metų pabaigos, tuomet jau bus skelbiamas ir konkursas statybos rangovui parinkti. Pats projektas bus įgyvendinamas dviem etapais: pirmuoju etapu bus tvarkoma teritorija nuo Žuvinės tilto iki Šaltinių skvero bei pats Šaltinių skveras, antruoju – teritorija nuo Šaltinių skvero iki Dvaro tilto. Pirmojo etapo darbus numatoma baigti iki 2027-ųjų pabaigos. Statybos darbai bus finansuojami iš ES fondų ir Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

Keliaujant pėsčiųjų taku bus galima ne tik gėrėtis naujai atsivėrusiais Kretingos vaizdais, bet ir pasisupti ant medžių įrengtose sūpynėse, atokvėpiui prisėsti ant suoliukų ar prie iškylų stalų, prigulti ant gultų, vaikams bus smagu laipioti lipynėmis. Nuo pėsčiųjų tako kai kur bus galima nusileisti iki upės kranto, pakrantėje suprojektuoti amfiteatriniai laiptai. Tako, poilsio zonų aukštis daugelyje vietų suprojektuotas taip, kad patogiai galėtų judėti ir neįgalūs asmenys, tėvai su vežimėliais.

• Rašyti komentarą (20)
• Plačiau ...

Kretingiškis Vytautas iš Savanorių g. daugiabučio Nr. 60 redakcijai išsakė nuogąstavimus dėl to, kad dar pusė jų namo gyventojų naudoja dujų balionus viryklėms, nors nuo šių metų sausio tai yra draudžiama. „Jeigu įvyktų tokia nelaimė kaip Vilniuje – sprogtų visas namas? Nežinau, kas turėtų paveikti tuos kaimynus, kurie nenori atsisakyti nesaugių dujų balionų“, – svarstė skaitytojas.

Suabejojo dėl atsakomybės

Vytauto baimė gimė ne šiaip sau: jis pasakojo, kad ketvirtame aukšte, viršum jų, šeimininkas savąjį butą išnuomojo šešiems sportininkams svetimšaliams. „Jie jau buvo mus aplieję. Vadinasi, elgiasi neatsakingai. Pasvarstėm, neaišku, ar moka deramai naudotis ir dujomis? Kilo konfliktas su kaimynu, nes jis neatsisako dujinės viryklės, nors žinome, kad nuo šio sausio jomis naudotis nebegalima“, – kalbėjo vyras.

Keturių aukštų Savanorių g. 60 name įrengtas centrinis šildymas, o virtuvėse nuo seno stovėjo dujų balionai. Pusė šio namo gyventojų, anot Vytauto, jau pasikeitė dujines virykles į elektrines, bet kita pusė dar tebesinaudoja dujomis iš balionų uždegamomis viryklėmis. „O kas žino, ar saugiai įrengti jų įvadai? Jei vienam bute įvyksta nelaimės, nuo sprogimo nukenčia viso namo gyventojai“, – akcentavo skaitytojas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Bibliotekininkei Birutei Naujokaitienei jos protėvio pasas – neįkainojama vertybė ir giminės paieškų prasme, ir istorine.

Į Kretingos rajono viešosios M. Valančiaus bibliotekos bibliotekininkės Birutės Naujokaitienės rankas neseniai pateko jos protėvio – 3-kart prosenelio – Antano Valančiaus pasas. Šis išsaugotas dokumentas yra vienas pirmųjų 1915–1916 m. lietuviams Vokietijos reicho pradėtų išduoti lietuviškų pasų.

Atsakomybė už pasą – didžiulė

Vartant šį dokumentą, pirmiausia į akis krinta tai, kad jis dvikalbis, išduotas 67 metų A. Valančiui, gimusiam Rusijai tuomet priklausiusios Kretingos (rašoma: russ Krotingen) apskrities Dauginčių kaime.

Lietuviškais rašmenimis nurodoma itin griežta atsakomybė savininkui už išduotą asmens dokumentą, išeinant iš namų, pasą privaloma nuolat nešiotis su savimi: „Kas bus rastas be paso, arba turėtų ne jam išrašytą, netikrą, padirbtą, tam gresia katorga iki 10 metų arba lengvinančiomis aplinkybėmis – kalėjimas iki 5 metų“, – skelbia įrašas. Pametus pasą, privalu prasinešti per 24 val., jei neprasineš, gresia kalėjimas iki 5 metų, arba 6 tūkst. markių bauda. Mirus savininkui, pasas turi būti grąžintas po 3 dienų.

Įklijuota paso savininko fotografija: akivaizdžiai matosi, kad ji nukirpta, nes fotografuojant būrys asmenų buvo susodinti į vieną eilę. Prie fotografijos yra paso savininko piršto – dešiniojo smiliaus – antspaudas. Nurodytas asmens ūgis – 1,74 m. Atskira eilutė palikta nurodyti asmens ypatybes: įžymias dėmes, karpas, „pėtmas“, odos išaugas, piešinius ir jų vietas.

Pasas A. Valančiui išduotas 1916 m. rugpjūčio 7 d., ir tai paliudijo šaltyšius (seniūnas) I. Narkus.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Juozas Žilvitis su žmona Emilija ir dukrele Gražina Olivija. Fot. Ignas Stropus. Palanga, 1935 m. liepos 18 d.

Svarbi misija formuojant ir plėtojant tarpukario Kretingos krašto visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo pagrindus teko pedagogams. Jie ne tik mokė vaikus, jie taip pat švietė suaugusiuosius, skleidė tautinę kultūrą, steigė visuomenines organizacijas. Vienas tokių prieškario Kretingos krašto šviesulių ir kultūros nešėjų buvo Juozas Žilvitis.

Juozas Žilvitis gimė 1903 m. Bružių kaime, esančiame Radviliškio rajono savivaldybėje. Baigęs Panevėžio realinę gimnaziją, studijavo Panevėžio mokytojų seminarijoje. Jau studijų laikais pasižymėjo kaip gabus organizatorius, todėl baigęs seminariją švietimo ministro įsakymu 1925 m. buvo paskirtas Rokiškio apskrities Skapiškio vidurinės mokyklos direktoriumi. Mokyklą 1929 m. uždarius, jam teko persikelti į Trakų apskritį, kur ėmėsi vadovauti Aukštadvario vidurinei mokyklai. Naujoje vietoje užtruko neilgai, nes jau 1930 m. rugpjūčio 21 d. buvo paskirtas Kretingos apskrities I (Kretingos) rajono pradžios mokyklų inspektoriumi.

Pradžios mokyklų inspektorius buvo tarpininkas tarp Švietimo ministerijos ir apskrities savivaldybės. Jis privalėjo kasmet aplankyti savo rajono mokyklas, domėtis, kaip įgyvendinama valstybinė švietimo programa, spręsti mokyklų problemas, vertinti pedagogų darbą, rūpintis jų darbo ir buities sąlygomis, kasmet organizuoti rajono mokytojų tobulinimui skirtas konferencijas. Todėl į inspektoriaus pareigas buvo parenkami motyvuoti, komunikabilūs, sugebantys diplomatiškai bendrauti, turintys organizacinių gabumų tarnautojai.

Kretingos apskrities I rajonui priklausė Kretingos miestas, Endriejavo, Gargždų, Kartenos, Kretingos, Kulių, Palangos ir Veiviržėnų valsčiai, o inspektoriaus būstinė buvo įsikūrusi Kretingoje, Birutės gatvėje. Rajone 1930 m. veikė 52 pradžios mokyklos, kuriose dirbo 78 pedagogai, mokinę apie 3 tūkst. mokinių. Ypatingą dėmesį naujasis inspektorius turėjo skirti švietimo ministro įsakymu nuo 1930 m. įvedamam privalomam pradžios mokyklų lankymui.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Josef Rifesser vyresniojo projektuotas altorius Ortisei parapinėje bažnyčioje. Wolfgang Moroder nuotr.

Skulptūrinė kompozicija „Šv. Antano duona“ Ortisei Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Autoriaus nuotr.

Italijos šiaurėje Dolomitinių Alpių Val Gardenos slėnyje 1236 m. aukštyje virš jūros lygio įsikūręs nedidelis Ortisei (vok. St. Ulrich) miestelis – pasaulio bažnytinio meno centras, iš kurio jame sukurti bažnyčių altoriai, skulptūros ir kitas menas nuo senų laikų sklinda po visą pasaulį.

Medžio drožybos pradžia Val Gardenos slėnyje siekia XVII a. pradžią, kai sunkiai pasiekiamoje vietoje įsikūrę kalniečiai šaltomis, sniegingomis žiemomis surado sau naudingą veiklą – medžio drožybą, nes kalnuose augę medžiai buvo tam tinkama žaliava. Iš pradžių buvo drožiami mediniai įrankiai, indai ir rakandai ūkio darbams bei buičiai palengvinti, vėliau drožiniais pradėta puošti gyvenamoji aplinka, drožiami vaikų žaislai ir pan. Per žiemą sukurti medžio gaminiai, nutirpus sniegui ir pagerėjus susisiekimui, buvo parduodami ir taip gautos papildomos pajamos palengvino jų gyvenimą. Ilgainiui šio slėnio žmonės pradėjo kurti religinį meną, kuris dėl didelės paklausos buvo lengvai parduodamas, todėl nemažai daliai kalniečių tai tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu ir tai kaip tradicija buvo perduodama iš kartos į kartą. Nuo 1850 m. jauni Val Gardenos meistrai pradėjo studijuoti garsioje Miuncheno dailės akademijoje Vokietijoje, kuri buvo Jėzaus Nazariečio tapybos centras, nes jis iki tol skulptūroje buvo vaizduojamas gana retai. Palaipsniui nazarietiškos estetikos perkėlimas iš dvimačio piešinio į trimatę skulptūrą tapo skulptorių sritimi ir čia Val Gardenos meistrų pastangos, siekiant tobulumo, susilaukė gero įvertinimo.

XIX a. antroje pusėje nutiesus per kalnus kelius, slėnis tapo labiau prieinamas, todėl bažnytinio drožybos meno kūriniai galėjo plačiau pasklisti po visą pasaulį. Produkcijos augimą lėmė geras susisiekimas su Austro-Vengrijos geležinkelių ir kelių tinklu, todėl Val Gardenoje kuriamas bažnytinis menas pasiekdavo Italijos ir Vokietijos uostus, iš kur buvo gabenamas į įvairias pasaulio vietas. Išaugus paklausai, čia pradėjo steigtis bažnytinio meno kūrybos ir gamybos įmonės, iš kurių geriausiose dirbo daugiau negu 20 meistrų, tarp jų 1872 m. skulptoriaus Josef Rifesser vyresniojo (1851–1919) įkurta bendrovė. Svarbus įvykis buvo ir 1872 m. įsteigta Ortisei meno mokykla, kuri paruošdavo šiam amatui reikalingų skulptūros meistrų ne tik iš šios, bet ir kitų tolimesnių vietovių.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Trys Kretingos rajono kultūros centro tremtinių choro istoriją kūrę ir tebekuriantys jo vadovai: (iš kairės) Ramūnas Baršauskas, Rūta Jurgutienė ir Kristina Rimienė.

Kretingos rajono kultūros centro tremtinių choras, prieš dvejus metus susivienijęs su senjorų choru ir pasivadinęs „Polėkis“, šiemet mini savo veiklos 30-metį. Ta proga choras dalyvaus balandžio 11-ąją Klaipėdoje įvyksiančioje buvusių politinių kalinių ir tremtinių šventėje „Mūsų dainos gintarinės 2025“ , o jubiliejinis 30-mečio minėjimo renginys Kretingoje įvyks rudeniop.

Choro ištakos ir jo vadovai

Nuo įsikūrimo pradžios tremtinių choras vadinosi „Atminties versmė“. Jo ištakos – pačioje nepriklausomybės pradžioje šviesaus atminimo vydmantiškės kultūros veikėjos poetės Nijolės Rimkienės suburtas politinių kalinių ir tremtinių ansamblis. Iš N. Rimkienės nuo 1995-ųjų kolektyvą perėmė profesionali chorvedė pedagogė Rūta Jurgutienė, šiai veiklai skyrusi daugiausiai – 18-a – savo gyvenimo metų. Per tą laiką choras stipriai išaugo, tai buvo patys brandžiausi jo metai. Nuo 2013-ųjų chorui vadovauti ėmėsi chorvedė, mišraus kamerinio choro „Kristale“ vadovė, dabartinė Kretingos rajono kultūros centro direktorė Kristina Rimienė.

Pradėjusi eiti naujas pareigas, suburti ir sustiprinti dėl dalyvių amžiaus gerokai išretėjusį tremtinių chorą ji pakvietė savo bičiulį klaipėdietį Ramūną Baršauską, – su juo sykiu dalyvauja Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos veikloje. R. Baršauskas dar vadovauja Žvejų rūmų mišriam chorui „Cantare“, Stasio Šimkaus konservatorijos ir Eduardo Balsio menų gimnazijos chorams.

Išlaikė ilgametes tradicijas

Kretingos tremtinių choro istoriją kūrusius ir tebekuriančius jo vadovus – R. Jurgutienę, K. Rimienę ir R. Baršauską – „Pajūrio naujienos“ paprašė kartu pavartyti 87-erių Rūtos sudarytą choro nuotraukų albumą ir prisiminti savus veiklos laikotarpius, pasidalinti, kokios patirties ši veikla suteikė jiems patiems.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Klaipėdos apskrities policijos komisariato pareigūnai vykdė Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuotą prevencinę priemonę – tikrino, ar transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai segi saugos diržus, ar automobiliuose vaikus saugiai veža specialiose sėdynėse.

Per savaitę nustatyti 78 pažeidimai – 70 vairuotojų ir 7 automobilio gale sėdėję keleiviai nebuvo prisisegę saugos diržų, o, pažeidžiant KET reikalavimus, vežtas vienas vaikas.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai taip pat vykdė sustiprintą leistino greičio viršijimo kontrolę. Pažeidimai buvo fiksuojami mobiliuoju ir rankiniu greičio matuokliu bei nežymėtu tarnybiniu automobiliu su tam skirta specialia įranga. Iš viso per dieną nustatyti 43 tokio pobūdžio pažeidimai, iš jų – septyni vairuotojai leistiną greitį viršijo daugiau nei 50 km/h.  

Klaipėdos rajone, magistraliniame kelyje Klaipėda–Liepoja, automobilis „Audi A8“ skriejo 198 km/h greičiu, kai leistinas šioje vietoje yra 90 km/h – leistiną greitį šio automobilio vairuotojas viršijo 102 km/h. Klaipėdos apskrities kelių policijos duomenimis, būtent šiame kelio ruože nuo 2022 metų yra fiksuoti 5 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos žuvo transporto priemonių partrenkti pėstieji.

Lakstančių „erelių“ sugauta ir Kretingos rajone, ir Palangoje. Krašto kelyje Kartena–Kūlupėnai–Salantai, automobilis BMW skriejo 189 km/h greičiu gyvenvietėje, kai leistinas greitis šioje vietoje – 90 km/h, o Palangoje, Klaipėdos pl., užfiksuota, kad taip pat BMW markės automobilis gyvenvietėje važiavo 132 km/h greičiu, kai leistinas čia yra 50 km/h.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Gravel dviračių populiarumas pastaraisiais metais smarkiai išaugo dėl jų universalumo ir galimybės važiuoti tiek asfaltu, tiek žvyrkeliais ar miško takais. Tačiau nepaisant šių dviračių pritaikymo įvairioms trasoms, saugumas visada turėtų išlikti prioritetu. Tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems dviratininkams svarbu žinoti, kaip dviračio konstrukcija ir technologijos gali padėti išvengti pavojų ir užtikrinti komfortišką važiavimą.

3T ir Specialized yra du prekių ženklai, kurie žinomi dėl savo aukštos kokybės gravel dviračių. Šie gamintojai ypatingą dėmesį skiria saugumui, siūlydami inovatyvius sprendimus tiek dviračio rėmo konstrukcijoje, tiek komponentuose. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip 3T ir Specialized gravel dviračiai prisideda prie dviratininkų saugumo ir kokias konkrečias technologijas bei funkcijas jie siūlo.

Kodėl saugumas yra itin svarbus važiuojant gravel dviračiais?

Gravel dviračiai išsiskiria savo universalumu – su jais galima važiuoti tiek lygiais miesto keliais, tiek nelygiais miško takais ar žvyruotomis trasomis. Toks universalumas reikalauja ypatingo dėmesio saugumui, nes važiavimo sąlygos gali keistis akimirksniu. Svarbiausi saugumo aspektai gravel dviračiuose yra:

• Stabdymas: efektyvi ir patikima stabdžių sistema leidžia greitai reaguoti į netikėtas situacijas.
• Stabilumas: dviratis turi išlikti stabilus net važiuojant nelygiomis dangomis.
• Valdymas: lengvas ir tikslus dviračio valdymas padeda išvengti pavojų.

Daugelis gravel dviračių gamintojų, įskaitant 3T ir Specialized, skiria didelį dėmesį padangų sukibimui, rėmo stabilumui ir patikimoms stabdžių sistemoms, kad dviratininkai galėtų jaustis saugiai bet kokiomis sąlygomis.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...