|
|
|
(1936) 2025-03-14Žiemos sode žiedų gausa žydi pavasaris
Kol lauke pavasaris nedrąsiai kelia vieną kitą žiedą, už oranžerijos stiklo Kretingos muziejaus Žiemos sode visomis spalvomis skleidžiasi pavasaris: Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė teigė, kad šiuo metu Žiemos sode įvairiomis kompozicijomis ar pavieniui žydi 35 rūšių 1 tūkst. 200 augalų. „Tęsiame praėjusiais metais užgimusią idėją pavasarį pasitikti Žiemos sodą praturtinus kuo gausiau žydinčių augalų. Pernai išbandėme nemažai svogūninių gėlių. Kai kurios, tarkim, margutės, nepasiteisino, todėl šiemet jų ir nebesodinome. Ne itin šiltame Žiemos sode tinka ir narcizai – auga labai greitai, greitai ir nužydi, tad tenka juos keisti. Priežiūros, kad neišvirstų žiedai, reikalauja ir hiacintai, tačiau jų nesinorėtų atsisakyti – labai jau gražios jų spalvos“, – vieną kitą grožio puoselėjimo Žiemos sode niuansą apibūdino J. Tertelienė, akcentuodama, kad peržydėjusios svogūninės gėlės praėjusiais metais buvo perkeltos į Dvaro parko gėlynus, taip pat ketinama daryti ir šiemet. Be narcizų, žydrių, svaiginantį aromatą skleidžiančių hiacintų, Žiemos sode šiuo metu žydi ciklamenai, savo žydėjimą dovanojantys visą mėnesį ir ilgiau, svyrantys ir paprastieji cimbidžiai, kuriuos po žydėjimo sodo prižiūrėtojos puoselėja toliau, kol jie vėl pražįsta. „Ypač pasiteisino kalijos – jos tikrai ilgai žydi, sudaro gražias kompozicijas. Tačiau mums nepavyksta jų išsaugoti. Gal, jeigu turėtume atskiras patalpas augalų „reanimacijai“, mums pavyktų išsaugoti ar net padauginti ne tik kalijas“, – pasvarstė Gamtos skyriaus vedėja, pasidžiaugusi sodo prižiūrėtojų iniciatyva sukurti ir prie natūralios gamtos priartinti epifitinių augalų ekspoziciją – imituojant natūralias gamtos sąlygas į šakotą medį moterys įkėlė fryzijų, tilandsijų, guzmanijų, kedeninių tilandsijų. Mat kitame pasaulio gale jos žydi būtent pavasarį, o augančios tarp medžių šakų jos augalui nekenkia, naudoja medžius kaip atramą, tik gerai palijus sukaupia didelį svorį. O Žiemos sode sukurta epifitinių augalų ekspozicija J. Tertelienei padeda per ekskursijas – muziejaus lankytojams lengviau įsivaizduoti, kaip epifitai auga natūraliomis sąlygomis.
Ar dažnai lankotės kavinėse Kretingoje?
Laisvės vaikai dainavo Lietuvai
Į tradiciniu tampantį Marijono Daujoto progimnazijoje surengtą respublikinį muzikos festivalį „Laisvės vaikai“ susirinko per 200 jaunųjų dainininkų. Lydimi savo muzikos mokytojų, koncertmeisterių, jie iš visos širdies dainavo Lietuvai ir apie Lietuvą. „Ši idėja užgimė prieš dvejus metus, kai, grožėdamiesi valstybinei šventei papuošta mokykla, su vaikais pasvarstėme, o kodėl gi tokioje gražioje mokykloje negalėtume ta proga ir dainuoti. Festivalis – puiki forma tai padaryti, nes tokio formato renginyje nėra nei vertinimų, nei palyginimo – viskas daug laisviau, paprasčiau, nuoširdžiau“, – Marijono Daujoto progimnazijos muzikos mokytoja Milda Trušauskaitė teigė, kad festivalio idėja jiems kilo kartu su kolega muzikos mokytoju Vilmantu Volskiu, jai pritarė mokyklos direktorė Raimunda Viskontienė, jos pavaduotoja Jūratė Račinskienė, kiti mokytojai, tapę darbo grupės nariais. Ir šiemet kolegoms muzikos mokytojams talkino lietuvių kalbos mokytoja Irma Stanislauskienė, technologijų mokytoja Marija Šaltmerienė, dailės mokytoja Onutė Viskontienė, informacinių technologijų mokytoja Rasa Švilpienė, kompiuterijos inžinieriai Adas Dobravolskis ir Mindaugas Razma – visi jie pasirūpino, kad festivalis praeitų sklandžiai ir be trukdžių.
Festivalyje dainavo 226 vaikai – svečiai iš Klaipėdos rajono Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės ir Klaipėdos „Gilijos“ pradinės mokyklų, Klaipėdos Martyno Mažvydo, Prano Mašioto, Vitės ir „Vyturio“ progimnazijų bei mūsų rajono ugdymo įstaigų: Kretingos Simono Daukanto progimnazijos muzikos studijos „Raktas“ antrų-ketvirtų klasių mokinių ansamblis, vadovaujamas Daivos Beivydienės, Kurmaičių pradinės mokyklos solistė Liepa Lingytė (mokyt. Janina Kripienė), Pranciškonų gimnazijos septintų klasių ansamblis, vadovaujamas Jolantos Simaitienės. Žinoma, koncertavo ir patys šeimininkai – Marijono Daujoto progimnazijos ketvirtų klasių vokalinis ansamblis, vadovaujamas M. Trušauskaitės, jos vadovaujama solistė Emilija Piečiūtė ir ketvirtų–penktų klasių vokalinis ansamblis, mokytojo V. Volskio parengta solistė Kamilė Sendriutė ir pirmų-ketvirtų klasių vokalinis ansamblis.
Iki kovo pabaigos Kretingos rajono M. Valančiaus viešosios bibliotekos Parodų erdvėje įsikūrę spalvingi herojai kviečia tiek mažuosius, tiek vyresnius lankytojus pamatyti kruopščiai nulipdytus animacinių filmų personažus, kurie žavi spalvomis, emocijomis ir nuotaika. Prieš metus Padvariuose įsikūrusi Astijaus Zastarto šeima čia jau įleido šaknis. Nors Palangoje, iš kur šeima atsikraustė, Astijus liko lankyti pagrindinės „Baltijos“ mokyklos aštuntą klasę, Kretingoje visa šeima jaučiasi puikiai, juolab kad prieš pusantrų metų Astijaus lipdinių iš plastilino paroda jau buvo palankiai sutikta Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje.
„Esu Astijus Zastartas. Mokausi 8-oje specialiojoje klasėje. Veiklos, kurias aš labai mėgstu ir galiu jomis užsiimti nors ir visą dieną, – piešti ir lipdyti iš plastilino. Aš vaizduoju įvairius animacinių filmukų personažus. Mano mėgstamiausias personažas – Sonikas. Manau, kad atvaizduoti įvairius personažus man pavyksta tikrai realistiškai. Aš turiu autizmo spektro sutrikimą, todėl džiaugiuosi, kad atradau veiklas, kurios padeda man nusiraminti“, – prisistatydamas sakė A. Zastartas. Astijui – 14 metų, šios parodos iniciatorė yra Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė, vaikino pagalbininkė mokykloje Neringa Užomeckienė. Atėjusi į mokyklą dirbti padėjėja, Neringa pastebėjo berniuko talentą ir pasiūlė suorganizuoti pirmąją parodą. „Nuo tada prabėgo treji metai, parodas rengiame tik bibliotekose, ir šiuo metu jau yra aplankyta 20 bibliotekų. Į bet kurį miestą ar miestelį atkeliavę lipdiniai visiems sukelia gražių emocijų, vaikai atpažįsta personažus, suaugusiesiems jie irgi patinka. Dauguma stebisi, kaip vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, pats vienas gali sukurti tokius puikius dirbinius. Visi darbai yra skirtingi – vienus jis atkartoja iš filmų, kiti gimsta tiesiog galvoje”, – kalbėjo Astijaus mama Sandra Zastartienė, pridūrusi, kad daugiau tokių iš plastilino kurtų lipdinių nėra mačiusi. Plastilinas, kurį naudoja Astijus, nėra visiškai standartinis, jis sukurtas vaško pagrindu, o darbai yra tvirtinami plonais mediniais pagaliukais. Parodoms skirti dirbiniai yra pakankamai jautrūs šviesai, šilumai, prisilietimams. Po kiekvienos ekspozicijos visus darbus reikia sutvarkyti – atgaivinti, atstatyti detales, bet jaunasis menininkas noriai imasi šios misijos. Transportuojant darbai dedami į atskiras mažesnes dėžes, kurios sudedamos į didelę dėžę. Šia paroda siekiama atkreipti dėmesį į autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko ypatingus gabumus kurti.
„P. n.“ informacija
Mūsų krašto kūrėja, Palangoje įsikūrusi dailininkė literatė Odilė Norvilaitė šiomis dienomis atidarė savo darbų parodą miniatiūrų galerijoje Palangoje. Ši tapybos paroda susijusi su jos šiais metais išleistu leidiniu knyga „Myliu juodą pagal Mažąją Lietuvą“, kurioje susižavėjimą charakteringais šio krašto niuansais menininkė išreiškė novelėmis, miniatiūromis, fotografijomis ir tapybos darbais. „Miniatiūrų galerijoje eksponuojama tik nedidelė mano darbų dalis“, – O. Norvilaitė pasidžiaugė, kad priešais Palangos miesto savivaldybę esančioje Nepriklausomybės aikštėje, mini galerijoje, savo forma primenančioje koplytstulpį, įrengtas labai geras apšvietimas, tad parodą galima apžiūrėti ir sutemus. „Iš esmės, galerija veikia visą parą“, – pastebėjo menininkė. Palangoje paroda veiks iki balandžio 15 dienos, o po to visus šiuos metus tapybos darbų ciklas, skirtas Mažajai Lietuvai, keliaus būtent po šio regiono miestelius – Dovilus, Priekulę, Dreverną, Traksėdžius, Rusnę. Ciklą sudaro apie 40 įvairaus formato drobių.
Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ režisierė Auksė Antulienė įsitikinusi, kad „Aukso paukštė“ – apdovanojimas visam kolektyvui ne tik už šiandienos pasiekimus. „Tai – apdovanojimas ir tiems, kurie kūrė mūsų teatro istoriją.“
Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatrą „Atžalynas“ pasiekė gera žinia – Lietuvos nacionalinis kultūros centras kolektyvą ir jo vadoves vyriausiąją režisierę Auksę Antulienę ir režisierę Karoliną Moncevičienę nominavo aukščiausiu mėgėjų meno apdovanojimu „Aukso paukštė“. Į Kretingą ji atskris balandžio 6 d. 14 val., ir šia proga atžalyniečiai kviečia ne tik pasigrožėti apdovanojimų ceremonija, bet ir įvertinti naujausią „Atžalyno“ darbą – premjerinį spektaklį „Pienių vynas“ pagal Rėjų Bredberį.
„Kamerinį šio spektaklio variantą išbandėme gal prieš 10 metų. Dabar į sceną jis sugrįžta kitokiu formatu – „Pienių vyną“ perkėlėme į didžiąją salę, jaudinamės, ar mums pavyko“, – „Atžalyno“ vyriausioji režisierė A. Anutlienė į „Aukso paukštės“ apdovanojimą kuo nuoširdžiausiai kvietė ne tik dabartinius „Atžalyno“ vaikus ir jaunuolius, bet ir tuos, kurie teatro dalis buvo nesvarbu prieš kiek metų – svarbu tai, kad jie buvo atžalyniečiai, buvo kartu bendrystėje ir scenoje.
„Šis apdovanojimas – tai apdovanojimas visam kolektyvui. Šis pasiekimas – įvertinimas už keliolikos metų darbą, tiems, kas šiandien lanko „Atžalyną“ ir tiems, kurie kūrė šio teatro istoriją“, – kalbėjo A. Antulienė, dirbti į „Atžalyno“ teatrą atėjusi 1996-aisiais, ir jau daugiau kaip 10 metų ji – vyriausioji teatro režisierė. Pašnekovė neslėpė, kad gauti apdovanojimą – didelis džiaugsmas, bet tuo pačiu – didelė atsakomybė ir įpareigojimas. „Vadinasi, teks daug dirbti, kad išsaugotume išreikštą pasitikėjimą mumis“, – pastebėjo kolektyvo vadovė.
Tęsdama mintį, ji teigė, kad „Aukso paukštė“ nėra atlygis vien už vaidinimą scenoje ir už pastatytus spektaklius: „Tai – ir kasdienio darbo, renginių, festivalių, kuriuos mes organizuojame, miesto renginių, kuriuose dalyvaujame, projektų ir visų kitų pasiekimų įvertinimas. Mus pastebėjo, ir tai išties džiugina.“
Nė vieno savo sukurto darbo Lina Ubienė kol kas niekam nėra padovanojusi. „Kuo daugiau noriu sukaupti parodoms“, – šypsojosi menininkė.
Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje atidaryta Linos Ubienės kūrinių iš paukščių kiaušinių lukštų paroda „Laukimas“.
– Kaip gi iš pirmo žvilgsnio tokios gana proziškos srities atstovė – Vilniaus universitete baigusi ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimo specialybę, kurį laiką sostinėje dirbusi informatikos mokytoja, o dar beveik 30 metų Klaipėdos teritorinėje muitinėje – kaip vėją pagavo polėkį kurti meną?
– Nuo mažens mėgau piešti, ne vieną staltiesę esu išsiuvinėjusi. Tapyti taip pat labai patiko, bet gal Šilalės vidurinėje, kur mokiausi, nebuvo mokytojo, kuris padrąsintų, pastūmėtų. Laisvalaikiu aš nuolat kažką pieštuku sau „paišaliodavau“, akrilo arba vandeniniais dažais ant mažų lapelių tapydavau ir išlankstytuose rėmeliuose įsirėmindavau atvirukus. Juose daugiausia – gėlės. Aš jas labai mėgstu, jų pilna, kur pažvelgsi, mano namuose, o vasarą pražysta ir kiemas.
– Kad galima ką nors įdomaus sukurti ir iš kiaušinių lukštų, sužinojote pamačiusi Vytauto Kuso darbus. Kaip jus suvedė likimo keliai, juk jis – palangiškis, o jūs – netoli Pėžaičių Klaipėdos rajone...
– Su vyru Arnoldu iš Klaipėdos miesto, kuriame daug metų gyvenome, nutarėme persikelti į jo tėviškę Pozingių kaime. Namas – beveik 200 metų senumo, įdomus, vokiško stiliaus. Kažkada viename jo gale buvo mokyklos klasės, kitame įsikūrusi mokyklos direktoriaus šeima. Arnoldo tėvas ir buvo tas direktorius.
Nors šiuo metu solistas Artūras Kozlovskis pasiūlymų koncertuoti sulaukia ne tiek daug, kiek norėtųsi, koncertinė veikla nėra nutrūkusi.
Dainininkas, ilgametis Klaipėdos muzikinio teatro solistas Artūras Kozlovskis, gyvenantis mūsų rajone, netoli Jokūbavo, neslėpė: „Su Kretinga esu glaudžiai susijęs – daugybę metų čia koncertuodavau, esu užmezgęs ryšius su broliais pranciškonais, kartu su amžiną atilsį Broniumi Jonučiu buvome subūrę popklasikos grupę „Bella musica“, su kuria važinėjome ne tik po rajoną, bet ir Lietuvą.“
Koncertinė veikla nenutrūko
Tačiau, anot dainininko, viskas juda į priekį, jo aplinkos žmonės išsiblaškė, vieni – liko Klaipėdoje, kiti į Vilnių ar Kauną išvyko. „Aš pats šiuo metu esu laisvai samdomas atlikėjas, teatre jau mažai bepasirodantis“, – apie gyvenimo vingius kalbėjo Lietuvoje gimęs dainininkas, turintis gruzinų, ukrainiečių ir lenkų šaknų.
Nors šiuo metu solistas pasiūlymų koncertuoti sulaukia ne tiek, kiek norėtųsi, vis dėlto koncertinė veikla nėra nutrūkusi. „Teatre dar norėjau dainuoti vienoje operų, bet jaučiu, kad turbūt neteks jos sudainuoti. Bet šiaip, plačiąja prasme, visada stengiausi ne tik įsikūnyti į personažą, bet ir dainuoti kuo nuoširdžiau“, – A. Kozlovskis pridūrė, kad jam pačiam labiausiai prie širdies buvo kunigo vaidmuo „Paryžiaus katedroje“, kuri yra viena labiausiai žiūrimų ir daugiausia nominuotų operų – už Frolo vaidmenį A. Kozlovskis, kaip geriausias solistas, buvo pristatytas „Padėkos kaukei“, o apdovanojimas už geriausią režisūrą buvo skirtas būtent „Paryžiaus katedros“ režisieriui Ramūnui Kaubriui.
Planuose –
lietuviškų dainų programa
„Labai pavargau per kovidą. Teatrai uždaryti, spektaklių nerodėme. Paskui po truputį teatrų durys prasivėrė žiūrovui: salėje sėdi 50 žmonių, o scenoje – 100 atlikėjų. Paskui žiūrovų skaičių padidino iki 70... Įsivaizduokite, ką reiškia dainuoti iš esmės tuščiai salei. Dainuoji juk žmonėms, ne sienoms, turi matyti žmogaus akis, sulaukti atgalinio ryšio. Atiduodamas gauni, ir širdyje dar stipriau ta ugnis ima degti. O tuo metu teatras dar buvo remontuojamas, neturėjome savo namų, blaškėmės. Dauguma pavargo, su manimi iš teatro išėjo ne vienas mano kartos atlikėjas“, – atviravo 59-erių Artūras, šiuo metu su žmona Gitana įsikūręs toliau nuo miesto šurmulio ir gyvenantis ramų šeiminį gyvenimą.
„Labai mėgau dainuoti rusų romansus. Su jais išvažinėjau ne tik po Baltijos kraštą, bet ir visą Europą. Dabar, prasidėjus karui, rusų kalbos vengiama, ypač Lietuvoje. Man pasiūlo dainuoti lietuviškai, bet gi tie romansai parašyti būtent rusų kalba. Kodėl, tarkime, ispaniškų dainų niekas nedainuoja lietuviškai? Esu bandęs ir ispaniškai dainuoti, bet kažkaip neprilipo. Tad jau porą metų jaukinuosi mintį sukurti lietuviškų dainų programą, kurioje skambėtų ir harmonizuotų liaudies dainų. Tikiuosi, pavyks. Jei turėčiau patikimą pianistą, šis sumanymas greičiau pajudėtų“, – vylėsi A. Kozlovskis, vis dar pamenantis ir gruziniškų patiekalų skonį, svetingumą bei kalbą, kurios taip ir nepavyko savyje atgaivinti.
Kovo 6 d. Kretingos komanda „Kretinga-Rivilė“ pirmąsias NKL (Nacionalinės krepšinio lygos) aštuntfinalio rungtynes žaidė išvykoje ir po dramatiškos kovos varžovams Šakių „Vyčio-VDU“ krepšininkams pralaimėjo 94:93 (19:25; 26:22; 23:26; 26:20). Kretingiškiai didžiąją rungtynių dalį buvo priekyje, bet nė vienai komandai nepavyko nutolti toliau negu per aštuonis taškus nuo varžovų, ir rungtynių nugalėtojas sprendėsi paskutinėmis sekundėmis. Prasidėjus paskutinei minutei Aurimas Urbonas pataikė tritaškį, išvedusį kretingiškius į priekį (93:92), o kitoje aikštės pusėje Gabrieliaus Čelkos metimas buvo netikslus. Kamuolį atkovojo svečiai, bet šį kartą
A. Urbono tritaškis skriejo pro šalį ir kamuolys – aikštės šeimininkų rankose. Lemtingoje atakoje varžovai vos jo neprarado, bet pirmas prie jo suskubo Evaldas Džiaugys, kurio tritaškis skriejo pro šalį, tačiau kamuolį atkovojęs Kajus Leliukas aidint sirenai pataikė lemiamą metimą ir leido triumfuoti šeimininkams. Po metimo teisėjai dar peržiūrėjo epizodą ir galiausiai įskaitė taškus, nepalikdami kretingiškiams laiko išsigelbėti.
Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Karolis Sapiega (8/10 dvitaškiai, 2/5 tritaškiai, 5/6 baudos, 6 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai, 32 naud. balai) – 27, Rytis Zabita (7/13 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 15, Gytis Mačionis (4/6 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai) – 14, Aurimas Urbonas (2/4 tritaškiai, 8 atk. kamuoliai) – 12, Edgaras Danys – 9, Justas Žiubrys ir Tadas Budrys – po 5, Jalen’as Warren’as – 4, Mantvydas Staniulis (8 rez. perdavimai) – 2.
Kovo 8 d. atsakomosiose rungtynėse namuose varžovai 102:88 (20:23; 27:21; 26:19; 29:25) dar kartą įrodė savo pranašumą ir, laimėję seriją 2:0, užbaigė praėjusių metų vicečempionų žygį. Kretingiškiai gera energija pradėjo susitikimą, ir I kėlinį laimėjo 23:20, bet II kėlinį svečiai surengė savo spurtą ir nutolo 44:36. Trečią kėlinį dar vyko atkakli kova, bet Evaldas Džiaugys jį užbaigė penkiais taškais iš eilės ir atitolino svečius per saugesnį dviženklį atstumą 73:63. Kretingiškiams IV kėlinį pavyko sumažinti atsilikimą iki vienženklio, bet intrigos atkurti nebepavyko.
„Kretinga-Rivilė“: Gytis Mačionis (10/14 dvitaškiai, 26 naud. balai) – 27, Tadas Budrys (7/7 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 16, Jalen‘as Warren‘as (4/8 dvitaškiai, 6/6 baudos, 5 rez. perdavimai, 4 per. kamuoliai) – 14, Rytis Zabita (4/5 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 10, Mantvydas Staniulis – 8, Edgaras Danys – 6, Aurimas Urbonas – 5, Karolis Sapiega – 2, Justas Žiubrys ir Tautvydas Rudys – po 2.
„Shodan“ mokyklos karatekos dalyvavo tradicinėse paramos varžybose.
Kretingos karatė kiokušin „Shodan“ auklėtinių komanda dalyvavo Kaune surengtose tradicinėse paramos varžybose „Let’s Join The Fight Together“. Šiame turnyre kiekviena kova skirta palaikyti onkologinėmis ligomis sergančius vaikus – dalis startinio dalyvio mokesčio buvo skirta Rimanto Kaukėno paramos fondui, kurio iniciatyvą palaikė beveik 1 tūkst. dalyvių iš 45 Lietuvos ir Latvijos karatė klubų.
Šiame draugiškame turnyre Kretingos karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ mokiniai iškovojo 7 medalius: 1 sidabro ir 6 bronzos. Šios pergalės svariai prisidėjo prie bendros komandinės įskaitos: „Shodan“ karatė mokykla išlaikė I v. poziciją tarp Lietuvos karatė klubų.
Varžybose vicečempionės titulą pelnė Kotryna Kasnauskytė, bronzą iškovojo Urtė Retkutė, Eglė Kuzminskaitė, Kajus Vičius, Majus Beinoras, Tomas Butkus Tomas ir Leonas Alčauskas.
„Shodan“ vadovas Lukas Kubilius, treneriai Aivaras Baltmiškis, Laurynas Vaičikauskas, Dovydas Martišius, Žygimantas Šniaukas ir Erika Rukšėnaitė pasidžiaugė galėję prisidėti prie kilnaus „Let‘s Join The Fight Together“ turnyro tikslo ir auklėtinių pasiekimais.
Kitos svarbios varžybos – Lietuvos vaikų-jaunučių čempionatas – įvyks kovo 22 dieną Kėdainiuose. Jame jaunieji sportininkai varžysis kumite (kovų) rungtyse. Šiose varžybose tikimasi iškovoti daug pergalių ir apginti Lietuvos čempionų titulą bendroje komandinėje įskaitoje – išlikti stipriausia komanda Lietuvoje.
Proginio turnyro, skirto Kovo 11-ajai, dalyviai ir organizatoriai
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo fizinio ugdymo mokytojas Valdas Tuinyla Kovo 11-osios proga bendraminčius tinklinio žaidėjus pakvietė į proginį turnyrą.
„Gerą nuotaiką kūrė ne tik tai, kad galime švęsti 35-ąsias laisvės metines, bet ir naujai suremontuota sporto salė, kuri centro direktorė Dalios Martišauskienės, administracijos rūpesčiu pasikeitė neatpažįstamai – nuo šiol nebereikia drebėti nuo šalčio, kliūti už įdubusių grindų ar kvėpuoti pelėsiu“, – kalbėjo turnyro iniciatorius.
Turnyre dalyvavo Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro ir šio centro Kretingos filialo vaikinų komandos, taip pat tinklinio mėgėjai iš Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos ir Vydmantų gimnazijos.
Pirmą vietą užėmė turnyro šeimininkai – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro tinklinio žaidėjai, II v. pelnė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos sportininkai, Kretingos filialo komanda tapo III v. laimėtoja, Vydmantų gimnazijos atstovai liko IV v.
„Svarbiausia buvo ne rezultatas, juolab kad ir komandos buvo apylygės. Šis sporto renginys buvo proginis, skirtas prasmingai bendrystei ir bendradarbiavimui tarp ugdymo įstaigų stiprinti“, – tvirtino V. Tuinyla.
Jo vadovaujama komanda iš Kretingos filialo, taip pat Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro tinklininkai vakar startavo Klaipėdos apskrities profesinių mokyklų ir centrų tinklinio varžybose.
Kretingos futbolo komanda „Minija“, treniruojama Thiago Bomfim, sužaidė pirmąsias Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos rungtynes, kurias pralaimėjo 0:1. „Tai buvo tarsi Žemaitijos komandų derbis – išvykoje žaidėme prieš Plungės „Babrungą“, – įvardino rungtynes pakomentavęs komandos vartininkų treneris Martynas Viluckas.
Jis patikino, kad susitikimo I kėlinys priklausė „Minijai“, ir mūsų futbolininkai turėjo tris puikius momentus pergalingiems įvarčiams, tačiau progų realizuoti nepavyko: „Rungtynių planas buvo spausti varžovus, neleisti jiems kontroliuoti kamuolio savojoje aikštės pusėje. Pirmosios progos neišnaudojome po varžovų vartininko klaidos, antros – po kampinio, kai smūgiu galva į vartų virpstą pataikė Makan Diawara, o trečiąsyk besibaigiant kėliniui standartinės situacijos iš 5 m atstumo neišnaudojo Ismael Dumbuya.“
Pirmas kėlinys baigėsi be įvarčių – 0:0, o II kėlinį žaidimas išsilygino, ir štai 71-ą min. po varžovų atakos mūsiškiai į savo vartus praleido vieną vienintelį rungtynių įvartį, ir „Minijai“ teko pripažinti pralaimėjimą.
„Apmaudu. Nes tikrai buvo puikių momentų. Tačiau išgyventi dėl to nereikėtų: komanda – visiškai atsinaujinusi, dar reikia laiko jai susižaisti. Manau, kad šį sezoną ir žiūrovai, ir varžovai pamatys visiškai kitokį „Minijos“ veidą – komanda pajėgi siekti pergalių“, – M. Viluckas kvietė į rungtynes atvykti kuo daugiau sirgalių ir palaikyti savo gimtojo miesto komandą.
Kretingos „Minija“: vartininkas Daniel Ali Tek, Arnas Martinkus, Erik Kirjanov, Mohamed Ali Sidibe, Julius Kasparavičius, Martynas Velyvis, Siaka Manba, Makan Diawara, Ishmael Dumbuya, Oskaras Lubys, Kakeru Gunji. Po keitimo: Deividas Pipiras (68’), Adrijus Putvinas (53’), Terance Baya (53’), Matas Keblys (84’).
Pirmosios sezono rungtynės namuose – jau rytoj, kovo 15 d., 14 val. – Kretingos miesto stadiono dirbtinės dangos aikštėje „Minija“ priims Klaipėdos „Neptūną“.
Į inkilų kėlimo šventę Lenkimų poilsiavietėje buvo susirinkęs gausus būrys gamtos mylėtojų.
Valstybinių miškų urėdija praėjusį penktadienį gyventojus kvietė pasitikti iš šiltųjų kraštų namo sugrįžtančius paukščius – visoje Lietuvoje įvyko tradicinė miškininkų rankomis sukonstruotų inkilų kėlimo šventė. Tomo Zaleckio vadovaujamas Kretingos regioninis padalinys ją surengė Lenkimų poilsiavietėje Skuodo rajone.
Žinios iš trijų „stotelių“
Apie 200 čia susirinkusių gamtos mylėtojų iš Kretingos, Skuodo, Palangos savivaldybių, Šventosios pasveikino LR Seimo narė Violeta Turauskaitė ir Skuodo meras Stasys Gutautas. Lenkimų seniūnas Rimantas Mikšta papasakojo, ką reiškia jų gyvenvietės herbe pavaizduota auksinius sparnus išplėtusi pelėda – graikų išminties deivės Atėnės Paladės paukštis. Pasirodo, jis simbolizuoja šiose apylinkėse gimusius Lietuvos garsius mokslo atstovus – istoriką, rašytoją, tautinio atgimimo ideologą Simoną Daukantą ir vienuolį pranciškoną, botaniką, pamokslininką Jurgį Ambraziejų Pabrėžą. Kitas herbo simbolis – suapvalintu smaigaliu gegnė – tiesiogiai siejasi su vietovės geografiniu ypatumu, mat senasis Lenkimų kelias ėjęs lanku aplink mišką.
Daug įdomaus renginio dalyviai išgirdo trijose paruoštose „stotelėse“, į kurias pakvietė kretingiškė urėdijos miško auginimo specialistė Gražina Banienė. Pirmojoje miško apsaugos specialistas Vytenis Poškus parodė, kaip teisingai valyti inkilus – jeigu nebus išvalyti, jie liks tušti, taip pat supažindino su inkilų rūšimis, kokie pritaikyti skirtingiems paukščiams.
Leonido Donskio vardo premijos laureatę Editą Gliožerienę (antra iš kairės) pasveikino ir Darbėnų bendruomenės atstovai.
Kovo 11-osios išvakarėse Vytauto Didžiojo universitete iškilmingai pasveikinta Darbėnų gimnazijos mokytoja Edita Gliožerienė – pedagogei įteikta Leonido Donskio vardo premija, kuria ji įvertinta už pamokas ir pastangas kalbėti be pykčio, gerbti kitokią nuomonę ir suprasti istorijos svarbą šiandienos pasaulyje.
E. Gliožerienė yra nusipelniusi Darbėnų žydų istorijai. Jos ir bendraminčių pastangomis yra žinomi visi 550 prieš Holokaustą, iki 1941-ųjų vasaros, miestelyje gyvenę žydai – vardai, pavardės, likimas.
Taip pat E. Gliožerienės iniciatyva dviem Darbėnuose gyvenusiems žydams – Elijahu Bruckui (Turgaus a. 13) ir Esterai Kverelytei (Turgaus a. 9) – atminti miestelio grindinyje įrengti atminimo akmenys.
E. Gliožerienė yra lietuvių-anglų kalbomis išleistos knygos „Darbėnų žydai“, kurioje kalbama apie Darbėnų žydų praeitį, likimą, supažindinama su išlikusiu šios bendruomenės materialiniu ir kultūriniu paveldu, taip pat filmo „Buvusiems gyvenimams ir kančiai atminti“ bendraautorė. Atminimo obelis, kurios obuoliuose įrašytos čia gyvenusių žydų šeimų pavardės, autobusų paviljone įrengtas žemėlapis, kuriame nurodytos žydų Darbėnuose gyventos vietos, buvusios sinagogos vietą žymintis informacinis ženklas, Dovydo Volfsono atminimo ženklas, skirtas vienam Izraelio valstybės simbolių kūrėjų, sujungusiam Darbėnus ir Izraelį, atminties ženklas lietuviams gelbėtojams taip pat atsirado E. Gliožerienės rūpesčiu.
Darbėniškė pedagogė stengiasi su šia istorija supažindinti ir moksleivius – rengia ekskursijas į Aušvico koncentracijos stovyklą.
„Džiaugiuosi, kad jau dešimtmetį savo darbais galiu prisidėti prie to, kad atminimas grįžtų į mano gimtąjį miestelį įvairiomis formomis“, – atsiimdama
L. Donskio vardo premiją sakė E. Gliožerienė.
L. Donskio premija teikiama už ilgametes pastangas stiprinti pilietinį sąmoningumą, pakantą ir toleranciją, taip pat už žmogaus teisių gynimą, dialogo mezgimą ir palaikymą tarp skirtingai mąstančių, už pamokas ir pastangas kalbėti be pykčio ir šališkumo, už kitokios nuomonės išklausymą ir jos gerbimą, už nuolatinį priminimą, kad lavinimasis ir apšvieta yra nuolat mus lydintys reiškiniai, stiprinantys abipusį supratimą ir empatiją.
Premija skiriama Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos ir našlės J. Donskienės sprendimu.
Vienbalsiai – Savivaldybės Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete, vienbalsiai – ir neeiliniame Tarybos posėdyje. Taip politikai pritarė 12-os mln. eurų vertės
potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimo rajone projektui.
Pasitarnaus Kartenai ir „Rasos“ sodininkams
Didžioji dalis lėšų „ateis“ iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų, o likusią dalį – 15 proc. – turės prisidėti Kretingos rajono savivaldybė. Komiteto pirmininkas Vytautas Ročys patikslino: 2025-aisiais iš biudžeto reikės atseikėti 43 tūkst., o 2026–2029 m. – apie 2 mln. eurų.
„Pinigai yra dideli, bet ir potvyniai Kretingos rajone dideli“, – siūlydamas pritarti, akcentavo V. Ročys.
Tačiau „briedis“ kol kas dar – laukuose, norint Aplinkos ministerijai pateikti paraišką, projektą pirmiau reikės parašyti ir laimėti. Pasak mero Antano Kalniaus, gautas finansavimas ir tai teišspręstų tik dalį rajonui svarbių klausimų. Pirmiausia, būtų galima sutvarkyti palei miestelį esančius pylimus Kartenoje, taip pat – sodininkų bendrijoje „Rasa“.
Tvinstančių sodų problemą buvo bandoma spręsti dar 2019–2020-aisiais, tačiau pirmininkei paprieštaravus, projektas įgyvendintas ne visas, dalį neįsisavintų pinigų net teko grąžinti. Dabartiniu projektu darbus būtų galima pabaigti. Pasak mero, įrengta reversinė siurblinė lietaus ir drenažo vandens pertekliui leistų subėgti į tvenkinį, iš jo patektų į Minijos upę. Vasarą priešingas variantas – iš upės vanduo būtų pompuojamas į tvenkinį, sodininkai galėtų pasilaistyti savo daržus.
Komiteto narys Povilas Černeckis pasiteiravo, ar planuojamiems darbams dabar jau tikrai pritars sodininkų bendrija, ar su jos nariais pasišnekėta?
Mero teigimu, pasikeitus pirmininkui, dialogas vyksta, sodininkai žino, kad potvyniai kartojasi, ir jau patys prašosi Savivaldybės pagalbos.
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė (priekyje antra iš dešinės) tikisi, kad iniciatyva papuošti miestą trijų spalvų vėjo malūnėliais neliko nepastebėta.
Kretingai švenčiant 35-ąsias Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos – metines prasminga iniciatyva su kretingiškiais pasidalino Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinis mokymo centras: jo direktorės dr. Dalios Martišauskienės sumanymu, 6-ios Kretingos miesto sankryžos buvo padabintos 350 trispalvių profesionaliai pagamintų vėjo malūnėlių, specialiai sukonstruotų atlaikyti pajūrio klimatą. Įgyvendinti idėją centro direktorei padėjo Kretingos filialo vadovai, mokytojai ir mokiniai.
Realizuoti bendruomeniškumą skatinančią iniciatyvą buvo sumanyta dar gerokai prieš šventinę dieną, bet sutrukdė lietus ir vėtra. Tačiau profesinio mokymo centro bendruomenė rankų nenuleido – tik pasitaikius geresniam orui, trispalviai vėjo malūnėliai, simbolizuodami ne tik Lietuvos laisvę, bet ir proveržį, dinamišką judėjimą pirmyn, pradėjo suktis ir tebesisuka strategiškai svarbiose žiedinėse sankryžose Vilniaus g. ir Žemaitės al., Vytauto ir Melioratorių g., Tolių ir J. Jablonskio g., Klaipėdos ir Šventosios g., Klaipėdos ir Briedžio g. Ši išskirtinė Kovo 11-osios 35-osioms metinėms dedikuota iniciatyva buvo pavadinta „Lai sukasi laisvė Kretingoje“ ir tapo svariu visų Kretingoje įvykusių renginių bei projekto „Mes – LAISVĖS KARTA“ akcentu, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro dovana Kretingos miestui ir jo žmonėms.
Pirmoji Kretingos SPC vadovė Beruta Dirvonskienė šios įstaigos vairą savo rankose laikė 30 metų.
Kovo 7-ąją, penktadienį Kretingos socialinių paslaugų centras (SPC), vadovaujamas Danutės Skruibienės, atšventė 35-erių metų savo darbo ir veiklos sukaktį. Pasveikinti susirinko gausus būrys svečių, socialinių partnerių, buvusių ir esamų darbuotojų, rėmėjų.
Koja kojon su Nepriklausomybės atkūrimu
„Čia pradėjau dirbti dar keli mėnesiai iki atsidarymo, nuo 1989 metų lapkričio 20-osios, o atsidarėme 1990-aisiais, kovo 7 dieną. Darbo buvo labai daug, per tuos metus įveikta nemažai sunkumų. Iš pradžių mūsų įstaiga buvo vaikų darželis, vėliau tapome pradine mokykla, vėliau įsisteigėme savaitines grupes, o paskui tapome ir vaikų darželiu, ir globos namais.
Keitėsi įstatymai, vyko reorganizacija. Iki 2003-ųjų metų veikėme kaip švietimo, paskui tapome paslaugų teikimo įstaiga, reikėjo persikvalifikuoti. Mano darbas ne vien su vaikais buvo, reikėjo suburti kolektyvą, dirbti su juo, stebėti, kad kiekvienas tinkamai atliktų savo pareigą. Kiekviena reorganizacija reikalavo nemažai įdirbio, bemiegių naktų ir nerimo. Rūpėjo, kad tik įstaiga išliktų, išsilaikytų. Dabar smagu matyti, kad ji klesti ir kasmet gražėja“, – linkėdama visiems darbuotojams ir paslaugų gavėjams kūrybinio įkvėpimo, prasmingų svajonių ir pasitikėjimo vienas kitu, sakė ilgametė, 30 metų Kretingos SPC vairą laikiusi buvusi vadovė Beruta Dirvonskienė.
Alexandre KRAUSS
Patarėjas Europos Sąjungos ir gynybos klausimais
Europos Parlamente
Beveik 75 metus NATO buvo transatlantinio saugumo pagrindas. Tai ne tik karinis aljansas, bet ir strateginis ramstis, stabdantis agresiją ir užtikrinantis stabilumą. Tačiau kas nutiks, jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) – galingiausias aljanso narys – pasitrauks?
Kadaise neįsivaizduojama situacija tampa vis realesnė, nes Vašingtone vis dažniau keliamas klausimas dėl NATO vertės ir svarstoma apie mažesnį JAV vaidmenį. Tai ne teorinė diskusija – tai artėjanti krizė su rimtomis pasekmėmis.
JAV indėlis į NATO neapsiriboja finansavimu ir karine parama. Amerikos suteikiamas branduolinis atgrasymas, žvalgybos duomenų dalijimasis ir greitojo reagavimo pajėgumai neturi lygiaverčio atitikmens Europoje. Be JAV NATO prarastų savo atramą, priversdama Europos sąjungininkes, iš kurių daugelis istoriškai nepakankamai finansavo savo gynybos biudžetus, skubiai užpildyti strateginę spragą. Nors kai kurios šalys didina karines išlaidas, klausimas išlieka: ar Europa viena pajėgtų išlaikyti NATO atgrasymo galią?
Rusija šią situaciją stebi itin atidžiai. JAV pasitraukimas tik sustiprintų Maskvos įsitikinimą, kad Vakarai yra susiskaldę ir pažeidžiami. Kremlius jau ne kartą išbandė NATO vienybę kibernetinėmis atakomis, hibridinėmis operacijomis ir karine agresija prieš Ukrainą. Jei JAV nuspręstų atsitraukti, tai taptų tik laiko klausimu, kada Rusija išbandytų aljanso ryžtą dar labiau tiesiogiai. Baltijos šalys, Lenkija ir kitos NATO fronto valstybės liktų svarstyti, ar vien Europos galios užtektų atremti būsimas grėsmes.
Vestuvių planavimas – tai ne tik sąrašai, biudžetai ir detalės, bet ir galimybė sukurti magiją, kuri sujungia artimuosius bei palieka neišdildomus įspūdžius. Aptarkime, kaip jūsų vestuvių šventę padaryti dar įdomesnę, įsimintinesnę ir, svarbiausia, kaip tai padaryti taip, kad visi – nuo jaunavedžių iki svečių – jaustųsi įtraukti ir sužavėti. Vestuvės dažnai prasideda tradiciškai: ceremonija, sveikinimai, šventinė vakarienė. Bet kas, jei norite daugiau? Įspūdingi fejerverkai– vienas iš būdų pakelti šventės atmosferą į kitą lygį. Įsivaizduokite: vakaras, žvaigždėtas dangus, o staiga jis nušvinta spalvingais šviesų šokiais – fejerverkai ne tik sužavi svečius, bet ir tampa puikiu fonu jūsų vestuvių nuotraukoms. Pasak saliutas.lt, profesionaliai suplanuotas fejerverkų šou gali trukti net 5–10 minučių, tačiau jo poveikis išlieka ilgam. Tačiau fejerverkai – tik pradžia. Aktyviai įtraukite svečius į šventę: galbūt surenkite trumpą šokių konkursą ar netikėtas vestuvių žaidimų akimirkas? Pavyzdžiui, vietoj standartinio „batelio“ žaidimo, paprašykite svečių sukurti linksmą eilėraštį jauniesiems – tai ne tik prajuokins, bet ir sukurs šiltą bendrystės jausmą. Vestuvių planavimas gali atrodyti kaip sudėtingas labirintas, tačiau tai neturi gąsdinti. Štai kaip viską supaprastinti: suskaidykite procesą į mažus žingsnius. Pirmiausia – vieta, tada – maistas, galiausiai – pramogos. Sudarykite aiškų planą ir laikykitės jo – tai tarsi receptas skaniai vakarienei, tik šį kartą – jūsų šventei. Įsivaizduokite, kaip jūsų mylimasis laiko jus už rankos, o dangus virš jūsų sproginėja spalvomis – ar tai ne akimirka, kurios laukėte visą gyvenimą? Emocijos – tai vestuvių širdis, tad leiskite joms atsiskleisti per kiekvieną detalę. Humoristinis Požiūris Į Vestuvių Planavimą Nors vestuvių planavimas yra rimtas darbas, smulkus humoras gali padėti atpalaiduoti įtampą. Pavyzdžiui, galite juokauti, kad vestuvių planuotojas yra tarsi režisierius, kuris ne tik organizuoja šventę, bet ir stebi, kaip kiekvienas svečias vaidina savo vaidmenį – o kartais net ir „pamirsta scenarijų“! Toks lengvas humoro prisilietimas padeda sumažinti stresą tiek jaunavedžiams, tiek jų artimiesiems, kurie dažnai susiduria su dideliu spaudimu planavimo metu. Ar ne smagu, kai net rimčiausi dalykai tampa šiek tiek linksmiau?
Metų spindulys suspindo moterų klubo „Emocijos“ vadovei Ritai Drakšienei.
Kūlupėnuose nuaidėjo sveikinimai moterims: iš 20-ties kūlupėniškių bendruomenės pasiūlytų nominančių buvo išrinktos trys ypatingos moterys, kurioms atiteko Metų darbuotojos, Metų spindulio ir Metų moters nominacijos.
Motyvuoja ir skatina imtis lyderystės
„Šiemet labai norėjome apdovanoti savo bendruomenės moteris, nes jos ne tik ypatingos, bet ir prisideda prie bendruomeninių veiklų, yra aktyvios, veiklios, organizuotos. Iš mokytojų, pardavėjų ir visų, dirbančių Kūlupėnuose, norėjome išsirinkti Metų darbuotoją, taip pat Metų spindulį – tai yra moterį, kuri labiausiai prisideda prie bendruomenės veiklų, ir Metų moterį, kuri taip pat prisideda prie bendruomenės, yra inteligentiška ir pavyzdys mums visiems“, – kalbėjo moterų klubo „Emocijos“ vadovė Rita Drakšienė, pasidžiaugusi, kad šios bendruomenės moterys ne tik kuria šiltus tarpusavio ryšius, bet ir motyvuoja aplinkinius, skatina imtis lyderystės, drąsina pasitikėjimą savimi, noriai prisideda prie Kūlupėnų bendruomenės projektų.
Balsuoti už moteris galėjo visi Kūlupėnų gyventojai, buvo atsižvelgta į balsų daugumą, taip pat buvo sudaryta komisija, kuri stebėjo ir, balsams susilyginus, tarė savo svarų žodį. Beje, žmonės ne tik balsavo, bet ir rašė atsiliepimus, kodėl būtent vienai ar kitai moteriai skyrė savo balsą. Šie gyvi pastebėjimai, kurie išskyrė moteris iš kitų dalyvių, taip pat buvo įvertinti.
|
|
