|
|
|
(1934) 2025-03-04Kartenos aerodromo bazėje – Savivaldybei prasti nuomininkai
Kretingos rajono savivaldybė Kartenos aerodromo baze su 4 statiniais ir 18 transporto priemonių – 3 lėktuvais ir 15 sklandytuvų – pagal panaudos sutartį leido naudotis Kartenos sklandytojų klubui – taip prieš trejus metus persivadino Klaipėdos sklandytojų klubas. Šį sausį apžiūrėti objektą nuvykę Savivaldybės atstovai nustatė, kad turtas prastai prižiūrimas, ir sportininkams pateikė ultimatumą: per dvi savaites, iki kovo 13-osios, parengti veiklos planą – jei jo nesulauks, su klubu nutrauks panaudos sutartį. Įtakos turi nesutarimai klubo viduje Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus atstovai po apžiūros išsiuntė klubui oficialų raštą apie panaudos sutarties nutraukimą po 3 mėnesių. Tuomet sklandytojai patys suskato ieškoti išeities. Tuo tikslu praėjusią savaitę aviacijos bazėje buvo susirinkę Kartenos sklandymo klubo nariai Linas Zubė ir Šarūnas Narkevičius bei Kretingos rajono savivaldybės atstovai: vicemerė Vaida Jakumienė, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto vadovas Mindaugas Černeckis, rajono politikai Dalia Bieliauskienė, Gileta ir Egidijus Gedvilai. „Vykome pasižiūrėti ir įvertinti, ką klubas, nuomojantis 63 ha žemės ir sklandymo bazę –Vyriausybės prieš kelerius metus Savivaldybei perduotą turtą – gali pasiūlyti mūsų rajonui be to, kad privertėme juos pervadinti klubą iš Klaipėdos į Kartenos. Mūsų žiniomis, veikla ten apmirusi, ir tęsti panaudos sutartį nėra prasmės“, – prieš išvykdamas į bazę kalbėjo M. Černeckis. Aprodydamas bazės teritoriją, ilgametis sklandymo mokymo instruktorius, šiame aerodrome praleidęs tris dešimtmečius, L. Zubė neslėpė, kad įtempta situacija, kuri daro įtaką tolimesniam bendradarbiavimui su Kretingos rajono savivaldybe, susidarė jų klubo viduje: vyksta teismai su klubo vadovu Algimantu Skurdeniu dėl jo savavaliavimo ir dokumentų klastojimo; senieji klubo įstatai nebegalioja, parengti nauji nėra įregistruoti.
Gamtos mokslų centras gimnazijoje atidarytas oficialiai
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje penktadienį Gamtos mokslų centras atidarytas oficialiai. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė ugdymo įstaigos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys, nors užsiėmimai čia vyko jau nuo praėjusio ankstyvo pavasario, iškilmėms buvo pasirinktas laikas, kai viskas „sustyguota“ iki smulkmenų. Modernu, daugiau galimybių Gamtos mokslų, fizikos ir robotikos laboratorijos įrengtos pagal šiuolaikinius ergonominius reikalavimus, pritaikytos įtraukiajam ugdymui. Jose sumontuoti interaktyvūs ekranai, kompiuteriai, kita reikalinga įranga, baldai, kabinetuose veikia rekuperacinė sistema, kėdės pritaikytos įvairaus ūgio ugdytiniams. „Dabar galim drąsiai atlikti eksperimentus su lakiomis medžiagomis, nėra baimės, kad vaikai apsinuodys“, – kam laboratorijoje reikalinga traukos spinta, paaiškino biologijos mokytojas Edvinas Piktuižis. Pedagogo žodžiais, ir pati erdvė mokiniams, kai jie susėda ne tradiciškai suoluose, kaip anksčiau, bet prie stalų petys petin, tapo patogesnė bendradarbiauti, atlikti grupinius darbus. „Džiaugiuosi gimnazijoje vykstančiais pokyčiais, kolegų naujomis galimybėmis. Aš taip pat dirbau, galimybių turėjau, bet dabar jų kur kas daugiau“, – palygino šventėje dalyvavusi vos prieš metus į užtarnautą poilsį išėjusi buvusi šios gimnazijos biologijos mokytoja Aurelija Orlovienė.
Vairavo neblaivūs, vienam kelionė baigėsi dar liūdniau
Šeštadienį apie 16.30 val. Kretingoje, ties Laisvės g. ir Šiaulių g. sankryža, sustabdyto automobilio „VW Golf Cabriolet“ vairuotojui, gimusiam 1959 m., nustatytas 2,27 prom. neblaivumas. O vasario 27 d. apie 17.55 val. Darbėnų kelyje Palangoje vyras, gimęs1984 m., vairuodamas automobilį „Ford Transit“, lenkdamas kliudė kelkraštyje su įjungtais avariniais žibintais stovintį automobilį „Toyota Corolla“, kurį vairavo 1968 m. gimusi moteris. Po susidūrimo „Ford Transit“ nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. „Ford Transit“ vairuotojui nustatytas 2,33 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Tą pačią dieną – trys automobilių vagystės
Juodą darbą Kretingoje vagys pradėjo ankstų sekmadienio rytą: pirmąjį automobilį – krovininį „Peugeot Boxer“ – iš Metalo gatvėje esančios įmonės teritorijos pavogė apie 6.47 val. Paaiškėjo, kad automobilis buvo neužrakintas, užvedimo rakteliai palikti spynelėje, tad sėsk ir važiuok. Matyt, vairuotojas pasitaikė ne koks, nes galimai per eismo įvykį apgadinta transporto priemonė rasta Ėgliškių kaime. Žala – apie 5 tūkst. eurų. Scenarijus toje pačioje gatvėje pasikartojo ir apie 10 val. – šįkart iš įmonės teritorijos nugvelbtas automobilis „BMW X Reihe“, kuris taip pat buvo paliktas neužrakintas, su užvedimo raktu ir registracijos dokumentais salone. Padaryta maždaug 6 tūkst. eurų žala. Tuo pat metu, tai yra apie 10 val., Vilniaus gatvėje pastebėta, kad iš daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelės dingo „Ford Galaxy“. Pasirodo, ir šis automobilis buvo paliktas neužrakintas, salone – užvedimo rakteliai, transporto priemonės registracijos liudijimas ir įvairūs statyboms reikalingi įrankiai. Žala siekia 1 tūkst. 375 eurus. Pradėti visų vagysčių tyrimai. Siekiant jiems nepakenkti, Kretingos rajono policijos komisariatas situacijos plačiau vakar dar nekomentavo.
„P. n.“ informacija
Kėdainiuose įvyko Lietuvos kiokušin karatė suaugusiųjų kumite (kovų) čempionatas ir jaunimo U-21 ir jaunių J-16 kata (technikos demonstravimo) čempionatas, kuriame dalyviai varžėsi dėl teisės dalyvauti 2025 metų Europos karatė J-16 ir U-21 čempionate Klaipėdoje balandžio 24-25 dienomis ir 2025 metų Europos karatė suaugusiųjų čempionate rugsėjo 25 dieną Vengrijoje. Šiame čempionate dalyvavo ir Kretingos karatė mokyklos „Shodan“ auklėtinė Živilė Bružaitė ir Kamilė Einikytė . Abi jos iškovojo kelialapius į šiemet vyksiantį Europos čempionatą.
U-16 amžiaus merginų grupėje asmeninėje kata rungtyje garbingą sidabro medalį pelnė daugkartinė Lietuvos ir užsienio karatė čempionatų prizininkė Kamilė Einikytė. Pirmą pasirodymo ratą ji atliko pinan 2 kata; antrą – pinan 5 kata. Trečią – pusfinalio – ratą Kamilė pasirinko ir techniškai atliko gekisai dai kata. Finaliniame rate kretingiškė pasirinko atlikti tsuki no kata; po abiejų sportininkių kata pasirodymo teisėjams varžovės atliekama kata pasirodė techniškesnė, todėl pergalę skyrė priešininkei. Kamilė šiame čempionate iškovojo II v. sidabrą, o svarbiausia – galimybę atstovauti savo šaliai Europos čempionate, todėl ir toliau uoliai rengsis artėjančioms Europos čempionato kata rungtims ir ten sieks pergalių. U-21 amžiaus merginų grupėje kata rungtyje sidabro medalį ir kelialapį į Europos čempionatą pelnė mokyklos auklėtinė Živilė Bružaitė. Pirmą ratą ji techniškai atliko gekisai sho kata; antrame rate shodanietė pasirinko atlikti seienchin kata, kuri atvedė Živilę iki finalo. Čia kretingiškė pasirinko atlikti techniškai sudėtingą kanku katą. Po Živilės ir varžovės pasirodymų teisėjai pergalę šioje kata kovoje skyrė priešininkei. „Shodan“ klubo auklėtinė iškovojo sidabrą ir kelialapį į Europos čempionatą. U-21 amžiaus mišrioje team kata komandinėje rungtyje sidabro medalius ir kelialapius į Europos U-16 čempionatą atstovauti savo šaliai pelnė šodaniečių komanda, kurią sudarė: Živilė Bružaitė, Urtė Saunoriūtė, Gratas Tamošiūnas ir Martin Kumpis. Kata rungtyje jie sinchroniškai kartu atliko tsuki no kata. Europos čempionate taip pat startuos ir kretingiškis „Shodan“ mokyklos auklėtinis Karolis Šlima, kuris Lietuvos čempionate iškovojęs Lietuvos vicečempiono vardą įgijo teisę dalyvauti Europos čempionato kumite (kovų) rungtyje svorio kategorijoje iki 70 kg. Su jaunuoliai nuosekliai dirba ir pergalių link veda treneriai Aivaras Baltmiškis, Laurynas Vaičikauskas ir karatė mokyklos „Shodan“ vadovas treneris Lukas Kubilius.
„P. n.“ informacija
Vasario 27 d. Kretingos krepšinio komanda „Kretinga-Rivilė“ sostinėje 92:74 (26:14; 27:18; 21:19; 18:23) nugalėjo Vilniaus „Rytą-II“ (17 pergalių, 20 pralaimėjimų), ir penktoji iš eilės pergalė buvo garantija patekti į „7bet“-NKL atkrintamąsias rungtynes. Kretingiškiai rungtynes galingai pradėjo jau nuo pirmųjų minučių ir atsiplėšė nuo šeimininkų (6 min. 20:4), o į ilgąją pertrauką iškeliavo turėdami 21 taško pranašumą – 53:32. Po pertraukos situacija aikštėje nesikeitė, ir kretingiškiai išsaugojo pranašumą iškovodami vieną svarbiausių pergalių sezone. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Mantvydas Staniulis (4/8 tritaškiai, 6/7 baudos, 6 rez. perdavimai, 25 naud. balai) – 20, Gytis Mačionis (6/8 dvitaškiai) – 16, Rytis Zabita (6/6 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai, 25 naud. balai) – 14, Karolis Sapiega (4/5 dvitaškiai) – 13, Jalen‘as Warren‘as – 9, Tadas Budrys (4/5 dvitaškiai) – 8, Aurimas Urbonas (5 rez. perdavimai) – 6, Justas Žiubrys (5 atk. kamuoliai) – 5, Edgaras Danys – 1. Kovo 1 d. paskutinėse II etapo rungtynėse namuose 90:79 (19:17; 21:31; 29:22; 21:9) turėjo pripažinti Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ (18 pergalių, 19 pralaimėjimų) pranašumą. Šeimininkai sėkmingiau pradėjo rungtynes ir joms įpusėjus pirmavo 48:40, bet per III kėlinį svečiai priartėjo per vieną tašką – 70:69. Lemiamas momentas įvyko paskutinio ketvirčio viduryje, kuomet uostamiesčio komanda surengė spurtą 12:0, ir ši pergalė garantavo X v. lentelėje. Šiose rungtynėse svečių komandą palaikė apie 60 „Vakarų bangos“ ištikimiausių „Neptūno“ pagrindinės komandos sirgalių, rungtynes stebėjo pagrindinės komandos vyr. treneris Georgios Vovoras iš Graikijos ir „Neptūno“ komandos žaidėjai Mindaugas Girdžiūnas ir Arnas Beručka. „Kretinga-Rivilė“: Aurimas Urbonas (10 atk. kamuolių) – 12, Jalen‘as Warren‘as (4/8 dvitaškiai, 4 rez. perdavimai) – 11, Rytis Zabita (5/5 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 10, Mantvydas Staniulis (3/6 tritaškiai, 7 rez. perdavimai) ir Karolis Sapiega (5/5 baudos) – po 9, Justas Žiubrys (2/3 tritaškiai) ir Tadas Budrys (6 atk. kamuoliai) – po 8, Edgaras Danys (5 atk. kamuoliai) – 7, Gytis Mačionis – 5. Kretingiškiai, aštuntfinalyje užėmę XII vietą, susitiks su V vietoje likusiais Šakių „Vyčio-VDU“ krepšininkais, ir serija iki 2 pergalių prasidės jau kovo 6 d. išvykoje, o kovo 8 d. 17 val. namuose, trečiosios (jei prireiks) vyks taip pat išvykoje kovo 10 d.
Tomas KUBILIUS
Ką naujoji Vyriausybė žada mokiniams?
Kadangi kurį laiką dirbau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, atidžiai seku situaciją švietimo srityje. Susidomėjęs peržiūrėjau ir tai, ko ketina imtis naujoji Vyriausybė. Pirmas įspūdis – ji nežino, ką ketina daryti, maža to, nežino, kas jau nuveikta šioje srityje, todėl žada imtis ir tų darbų, kurie jau padaryti. Šį kartą sustokime prie visiems tėvams svarbaus klausimo: kur ir kaip mokysis mūsų vaikai? Naujoji Vyriausybė paskelbė, kad imsis mokyklų tinklo klausimo, tačiau pateikė dvi prieštaraujančias idėjas. Vienas paskelbtas pažadas: „Subalansuosime ugdymo įstaigų tinklą, vadovaudamiesi nuostata, kad kiekvienas Lietuvos vaikas turi teisę gauti kokybišką švietimą nepriklausomai nuo to, kokioje vietovėje gyvena“. Ar gali valdžia ką nors padaryti, kad visi vaikai, nesvarbu, kur gyvena, galėtų lankyti geras mokyklas? Šį klausimą sprendė praėjusi Vyriausybė. Duomenys rodo, kad kuo didesnė mokykla – tuo geresni mokinių rezultatai. Bet kiekviename mažame mieste ar kaime nepavyks turėti didelių mokyklų: nėra ir pakankamai vaikų, ir mokytojų, nes mažose mokyklose jie neturi galimybių daugiau uždirbti, ir finansinių galimybių išlaikyti mažas mokyklas. Todėl Vyriausybė ir pakeitė kriterijus, pagal kuriuos formuojamos gimnazijų klasės, kad kuo daugiau vaikų galėtų mokytis didesnėse ir dažniausiai geresnius rezultatus pasiekiančiose mokyklose. Todėl ir buvo prašoma rūpintis vaikų atvežimu į didesnes mokyklas, kurios suteikia daugiau galimybių, buvo skiriamos lėšos mokykliniams autobusams.
„Iš lūpų į lūpas“ reklamos verslui nebepakanka
Baigusi mokslus Vilniuje, 25-erių kretingiškė Aistė Baltuonytė vis labiau įsitraukė į Kretingos rajone veikiančio tėvų Vilijos ir Vlado Baltuonių kalakutų ūkio veiklą organizuodama įmonės komunikaciją elektroninėje erdvėje. Ji pripažino, kad įrodyti komunikacijos svarbą ir pokyčius savo tėvams iš pradžių buvo sudėtinga, tačiau dabar jie labai džiaugiasi rezultatais. Mėsa prekiauja internetu Nors mūsų kraštietė šiuo metu gyvena Vilniuje, dalyvauti tėvų versle jai nėra sudėtinga. „Mačiau, kokį kokybišką, vertingą ir retą produktą tėvai sukuria, tačiau nemokėjo jo pateikti, kad pirkėjas iš tikrųjų suprastų, ką perka“, – pradžią prisiminė Aistė, įvardinusi, kad tokių ūkių, kaip Baltuonių šeimos, šalyje likę mažai, nes jame didžiausias dėmesys skiriamas mėsos kokybei, o tam įtakos turėjo, anot A. Baltuonytės, ir jos tėvų noras vaikus maitinti sveiku, kokybišku maistu. Šviežios mėsos ir jos gaminių industrijoje Lietuvoje konkurencija – didelė. Baltuonių šeimos ūkis iki šiol konkuruoja su kitais industriniais būdais užaugintų gyvūnų mėsos kaina. „Neparagavus Kalniškių kaime užaugintos mėsos, klientui sudėtinga suprasti, kuo ji skiriasi nuo kitų. Todėl mano tikslas buvo sukurti tėvų ūkiui tokią komunikaciją, kuri atspindėtų tuos skirtumus ir pagrįstų, kodėl tokios mėsos kaina yra šiek tiek aukštesnė“, – tikino pašnekovė, atskleidusi, kad dėl to teko imtis pokyčių veiklos viešinime, daugiau dėmesio skirti rinkodarai, e. komercijai. Aistė, pabaigusi bakalauro studijas Vilniaus universitete, po truputį pradėjo mokytis komunikacijos: lankyti įvairius mokymus, kuriuose įgytas žinias praktiškai pritaikė tėvų ūkio veikloje. „Viešinant įmonės veiklą, pastebėjau lietuvių poreikį kalėdinį kalakutą gauti į namus. Kaip tik tuo pat metu Lietuvoje atsirado kurjerių tarnyba, kuri pasiūlė sprendimą – išvežiojimo paslaugą užtikrinant tinkamas maisto laikymo ir gabenimo sąlygas“, – kalbėjo A. Baltuonytė. Taip kretingiškei kilo mintis sukurti elektroninę parduotuvę www.kalakutai.lt, kurioje klientai galėjo užsisakyti kalakutienos į namus. Internetinę svetainę Aistei teko sukurti greitai, kad spėtų iki didžiųjų metų švenčių. Tačiau ir joms pasibaigus, žmonės toliau užsisakydavo mėsą į namus. „Supratau, kad gauti mėsą į namus poreikis yra ne tik šventiniu laikotarpiu, todėl tai tapo mano galimybe įsitraukti į tėvų verslą“, – pradžią apibendrino A. Baltuonytė.
DUOday iniciatyva atkeliaus ir į Kretingą
Asociacija „Kretingos lietaus vaikai“ išvien su darbdaviais mūsų mieste vykdys savanorišką švietėjišką programą DUOday, kai įmonės ir organizacijos atvers duris žmonėms su negalia – pakvies juos „pasimatuoti“ naujas profesijas, išbandyti darbo vaidmenis. „Norinčiųjų dalyvauti žmonių su negalia yra nemažai, tačiau iš anksto norėtume žinoti, kokios įmonės priims tuos žmones ir skirs darbuotoją vienos dienos bendrystei“, – kalbėjo šios programos Kretingoje iniciatorė, autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus ir jų tėvus vienijančios asociacijos „Kretingos lietaus vaikai“ vadovė pedagogė Rima Neverauskytė-Brundzienė. Pašnekovė paaiškino ir savitą programos pavadinimą: „duo“ lotynų kalboje reiškia „du“, „day“ – anglų k. „diena“, taigi žodžių junginys reiškia dviese praleistą dieną, o tai ir atspindi programos esmę. Ši programa – tai vienas būdų mažinti žmonių su negalia atskirtį, labiau integruojant juos į visuomenės gyvenimą. Pasak Neverauskytės-Brundzienės, DUOday nėra naujiena, tai – jau daugiau negu 15 metų visoje Europoje organizuojama iniciatyva: jos pradininkai – Belgija, o Lietuvoje ji pradėta nuo 2019 metų. „Per DUOday savaitę tūkstančiai duetų, kuriuos sudaro žmogus su negalia ir įmonės darbuotojas, praleidžia kartu – stebi įmonės darbo procesus, pagal galimybes atlieka kai kurias užduotis, dalyvauja susitikimuose, kartu pietauja ir bendrauja su kolektyvu. Ir nors ši bendrai praleista diena neįpareigoja darbdavio įdarbinti to žmogaus, tačiau daugeliui darbdavių DUOday būna tik pirmas žingsnis į pažintį su žmonėmis su negalia, ir ne vienas toks žmogus liko dirbti aplankytose įmonėse ar buvo įkvėptas išmokti naujos profesijos“, – kalbėjo asociacijos vadovė.
Per gaisrą namų netekę žmonės prašo pagalbos
Vasario 27 d., ketvirtadienį, apie 8 val. ugniagesiams gelbėtojams buvo pranešta apie Darbėnų seniūnijoje, Auksūdžio kaime, degantį individualų mūrinį gyvenamąjį namą su mansarda ir priestatu. Nudegė antrasis aukštas, teko nuardyti maždaug 10 kv. m spaliais apšiltinto, šiferiu dengto stogo. Gesinimo darbai truko apie valandą. „Nežinome, kaip tai galėjo atsitikti, nuo ko užsidegė. Tėtis buvo darbe, mama į mokyklą išvežė brolį. Jai grįžus ir įėjus į koridoriuką, jokių gaisro požymių nebuvo justi, o kai atidarė virtuvės duris, pliūptelėjo ugnis tiesiog priešais akis“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo Valentina Anužytė. Kol atvyko gaisrininkai, namas jau degė atvira liepsna. Šeima, kuri dabar glaudžiasi pas gimines, neteko ne tik pastogės, bet absoliučiai visko: baldų, buities daiktų, dokumentų, drabužių. „Esame gaisravietėje, tvarkome aplinką, renkame nuodėgulius“, – penktadienį iš ryto sakė V. Anužytė. Nuo gaisro nukentėjusiems gyventojams pagal galimybes pažadėjo padėti Darbėnų seniūnija. „Su bendrove „Kretingos komunalininkas“ sutarėm, kad parūpins didelį konteinerį atliekoms išvežti, o vėliau, gavus Priešgaisrinės tarnybos pažymą, pagal įprastą praktiką, nukentėjusiems gyventojams seniūnijoje padėsim parašyti prašymą rajono Savivaldybei, kad iš mero rezervo fondo skirtų kompensaciją gaisro padariniams likviduoti“, – sakė seniūnas Alvydas Poškys. Pagalbos prašymu V. Anužytė pasidalijo ir viešoje erdvėje: „Nelikite abejingi, prisidėkite viskuo, kuo galite: drabužiais, pinigais, buityje reikalingais daiktais. Už bet kokią paramą būsime labai dėkingi“, – teigė ji.
Šeštadienio naktį, apie 3 val., gavus pranešimą, ugniagesiai buvo iškviesti į Kretingsodžio kaimo Sodžiaus gatvę – čia atvira liepsna degė du mediniai šiltnamiai. Per gaisrą nudegė plastikinė plėvelė, kuria jie buvo aptraukti, sudegė viduje buvę apyvokos daiktai, apdegė medinės konstrukcijos. Gesinimo darbai truko keliolika minučių.
„P. n.“ informacija
Arbatos gėrimo ceremonija – kokybė, subtilumas ir žavesys
Iš Kinijos, kur praleido aštuonerius metus, ne per seniausiai į Lietuvą grįžęs Tadas Pranaitis, nusprendęs giliau įsišaknyti savo gimtinėje ir apsistojęs vaikystės namuose Kretingoje, čia jau surengė ne vieną arbatos gėrimo ceremoniją. Susidomėjimas kinų kultūra – ne atsitiktinis „Išbuvus Kinijoje gana ilgą laiką, pradėjo kirbėti mintis: turiu leisti šaknis arba kažką keisti. Kadangi praleisti svetimoje šalyje viso gyvenimo nesinorėjo, beveik dešimties metų nuotykis pasibaigė, ir grįžau į Lietuvą. Galbūt čia ir nelabai matėsi, kaip Lietuva keitėsi, bet žvelgiant iš Kinijos perspektyvos, vis grįžtant namo kas pusmetį, kartais kas metus, matėsi labai teigiamas Lietuvos pokytis į gerąją pusę“, – T. Pranaitis džiaugėsi grįžęs namo. Jauno vyro susidomėjimas kinų kultūra ir gyvenimu nebuvo atsitiktinis. Pirmoji į šią šalį išvyko jo jaunesnioji sesuo, kuri ten apsistojo, sukūrė šeimą. T. Pranaitis pirmą sykį atvykęs tiesiog pabūti, apsižiūrėti, užsiliko metams. Prabuvus pirmuosius metus, apšilus kojas, investavus resursus, nesinorėjo išsyk grįžti, taip, kinų vaikus mokant anglų kalbos, prabėgo ne vieneri metai. „Kinijoje labai populiaru pradėti vaikus kuo anksčiau mokyti, jiems labai svarbi ne tik anglų kalba, bet ir kad anglų kalbos mokytojas būtų vakarietis. Taip jų vaikai ne tik mokosi išgirsti iš svečios šalies atvykusio žmogaus tartį, bet ir susipažįsta su Vakarų kultūra“, – pasakojo privačiame sektoriuje su vaikais dirbęs vyras. Ši šalis, kurioje persipina įvairiausių politinių, kultūrinių, religinių, istorinių vingių peripetijos, vis dar turinti senąsias tradicijas, kurios kartais pamirštamos, bet vėl atkuriamos ir kuriamos. Kai kurios arbatų rūšys labai senos, gimusios prieš šimtus ar net tūkstančius metų, bet yra ir sukurtų visai neseniai, ypač suvokus, kokią didžiulę išliekamąją vertę visa tai turi.
Siekiantiems tvariai kurti žemės ūkio produktų gamybą – galimybė pasinaudoti parama. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (toliau – SP) intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ iki metų pabaigos priimamos paraiškos lengvatinei paskolai gauti. Visus 2025 metus dėl paramos gali kreiptis ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjai. Tvariai gamybai skatinti SP intervencinės priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ tikslas – remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą. Viena paramos formų – lengvatinė paskola ir jau nuo kovo 3 d. bus galima teikti paraiškas jai gauti. Didžiausia paskolos suma vienam gavėjui – 200 tūkst. eurų. Paskolos iki 5 m. laikotarpiui teikiamos investicijoms arba investicijoms ir apyvartiniam kapitalui ir iki 3 m. laikotarpiui tik apyvartiniam kapitalui. Paskolos lėšomis remiamas: * šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (arba) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje (privaloma veikla), * biodujų gamyba iš gyvulininkystėje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų, * investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės standartų. Už paskolos investicijoms lėšas galima įrengti naujus ar rekonstruoti esamus tvartus, mėšlo ir srutų tvarkymo sistemas, skystojo mėšlo mėšlides ar srutų kauptuvus, statyti ir įrengti biodujų jėgaines, kurti gyvulių ir paukščių auginimo infrastruktūrą, įsigyti ūkinius gyvūnus. Paskolos apyvartiniam kapitalui lėšos gali būti naudojamos trumpalaikiam turtui įsigyti, darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams, su ūkio veikla susijusiems mokesčiams ir einamosioms išlaidoms (turto mokestis, turto nuoma, turto draudimo išlaidos, komunalinės išlaidos, administravimo išlaidos, anksčiau sudarytų paskolų, jei jos nebuvo finansuotos ES lėšomis, palūkanos ir kt.), debitoriniams įsipareigojimams ir kitoms apyvartinėms išlaidoms, būtinoms ūkinei veiklai vykdyti, išlaidoms PVM, sumokėtam už prekes ar paslaugas, susijusioms su investicijomis į materialųjį, nematerialųjį ar biologinį turtą. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Galimi pareiškėjai – tiek fiziniai asmenys, turintys savo vardu įregistruotą ūkininko ūkį, tiek juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą bei užsiimantys žemės ūkio veikla ir (ar) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimu rinkai. Paraiškos NMA teikiamos užpildant ŽŪMIS elektroninę dokumento formą.
Donaldas Trampas manė, kad suregzė spąstus. Vietoje to, jis pats į juos pateko. Tai, kas turėjo tapti žeminančiu galios demonstravimu prieš Volodymyrą Zelenskį, virto JAV prezidentui gėdingu fiasko – jo siūlytas „mineralai už pinigus“ sandoris su Ukraina žlugo tiesiog akimirksniu. Užuot izoliavęs Kyjivą, Trampo grubus bandymas primesti savo sąlygas sukėlė ryžtingą Vakarų ir NATO lyderių reakciją, dar kartą atskleisdamas jo polinkį į trumpalaikius sandorius vietoj ilgalaikio strateginio stabilumo. Tačiau šis spektaklis buvo daugiau negu dar vienas chaotiškas Trampo išpuolis – tai buvo įspėjimas. Jungtinės Amerikos Valstijos, vadovaujamos jo, dar kartą įrodo esąs neprognozuojamas ir nepatikimas partneris. Tikrasis klausimas dabar – ar Europa pasiruošusi veikti? Ukraina turi vienus didžiausių dar neišnaudotų retųjų žemių elementų ir kritinių mineralų išteklių Europoje – tai ištekliai, būtini žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, pažangioms gynybos technologijoms ir visai aukštųjų technologijų pramonei XXI amžiuje. Trampas suprato šių medžiagų strateginę svarbą, todėl jo administracija mėgino priversti Ukrainą pasirašyti vienašališką sutartį, kuri būtų perdavusi JAV kontrolę jų išgavimui ir tiekimo grandinėms. Tačiau kadangi jo bandymas žlugo, Europa turi unikalią galimybę perimti iniciatyvą, užsitikrinti prieigą prie šių esminių išteklių ir užmegzti tikrą partnerystę su Ukraina – tokią, kuri būtų naudinga abiem pusėms, o ne traktuotų Kyjivą kaip jaunesnįjį partnerį sandoryje, paremtame grynai komerciniais sumetimais.
|
|
