|
|
|
(1933) 2025-02-28
Ketvirtadienio rytą apie 8 val. ugniagesiams gelbėtojams pranešta apie Darbėnų seniūnijoje, Auksūdžio kaime, degantį individualų mūrinį gyvenamąjį namą su mansarda ir priestatu. Nudegė antrasis aukštas, teko nuardyti maždaug 10 kv. m spaliais apšiltinto, šiferiu dengto stogo. Gesinimo darbai truko apie valandą. „Nežinome, kaip tai galėjo atsitikti, nuo ko užsidegė. Tėtis buvo darbe, mama į mokyklą išvežė brolį. Jai grįžus ir įėjus į koridoriuką, jokių gaisto požymių nebuvo justi, o kai atidarė virtuvės duris, pliūptelėjo ugnis tiesiog priešais akis“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo Valentina Anužytė. Kol atvyko gaisrininkai, namas jau degė atvira liepsna. Šeima, kuri dabar glaudžiasi pas gimines, neteko ne tik pastogės, bet absoliučiai visko: baldų, buities daiktų, dokumentų, drabužių. „Šiandien, penktadienį, esame gaisravietėje, tvarkome aplinką, renkame nuodėgulius“, – sakė V. Anužytė. Nuo gaisro nukentėjusiems gyventojams pagal galimybes pažadėjo padėti Darbėnų seniūnija. „Vakar su bendrove „Kretingos komunalininkas“ sutarėm, kad parūpins didelį konteinerį atliekoms išvežti, o vėliau, gavus Priešgaisrinės tarnybos pažymą, pagal įprastą praktiką, nukentėjusiems gyventojams seniūnijoje padėsim parašyti prašymą rajono Savivaldybei, kad iš mero rezervo fondo skirtų kompensaciją gaisro padariniams likviduoti“ – sakė seniūnas Alvydas Poškys. Pagalbos prašymu V. Anužytė pasidalijo ir viešoje erdvėje: „Nelikite abejingi, prisidėkite viskuo, kuo galite: drabužiais, pinigais, buityje reikalingais daiktais. Už bet kokią paramą būsime labai dėkingi“, – teigė ji.
Sąskaita paramai:ANUŽYTĖ VALENTINA LT067044090103626883 PASKIRTIS: parama nukentėjusiems nuo gaisro V. Anužytės tel. 0 602 04864, Jos mamos tel. 0 673 12717. Adresas – Darbėnų seniūnija, Auksūdžio kaimas
„P. n.“ informacija
Kretingą brolis Paulius palieka apjuostą maldomis
Pranciškonas brolis Paulius Vaineikis praėjusį antradienį, minint karo Ukrainoje 3-ąsias metines, prieš išvykdamas tarnystei į Kryžių kalno vienuolyną, paskutinįsyk išvien su parapijos bendruomene meldėsi už taiką Kretingos miesto centre, prie paminklo jo įkūrėjui Jonui Karoliui Chodkevičiui. Taip, pranciškonų brolijos sprendimu, nutrauktas jo įžadas ir misija – siųsti Dievui giesmes ir maldas tol, kol baigsis karas Ukrainoje. Tikėjimą lydėjo ir skandalai Po kunigystės šventimų tarnauti į Kretingą atvykęs 1991-aisiais, brolis Paulius su neilgomis pertraukomis čia dirbo 34-erius metus. Šiemet pranciškonų brolijos kapituloje buvo nuspręsta paskirti jį į Kryžių kalno vienuolyną, kur jam patikėta būti atsakingam už postulantų – būsimų vienuolių – pasirengimą tarnystei. Brolis Paulius sykiu su „Pajūrio naujienomis“ mintimis perbėgo savo tarnystės Kretingoje keliu: „Į Kretingos vienuolyną ir bažnyčią po studijų Kauno kunigų seminarijoje kaip kunigas ir brolis pranciškonas įžengiau beveik kartu su Lietuvos nepriklausomybe, prisimenu, kaip plačiu glėbiu mane pasitiko Tėveliukas – taip žmonės vadina visų mylimą kunigą Juozapą Pudžemį. Ir nuo to laiko Žemaitijoje, tarp Kretingos ir Pakutuvėnų, praleidau daugiau kaip tris dešimtmečius.“ Prieš 4-erius metus, dar tebetvyrant kovidui, laikmečiu, kai, pasak brolio Pauliaus, krikščioniškosioms vertybėms Lietuvoje iškilo grėsmė, jis išsikėlė sau užduotį – Kretingos vienuolyne atnaujinti maldos dvasią. Tuo laiku susiformavo įaudrinta aplinka: 2021-aisiais jis buvo atleistas iš Pranciškonų gimnazijos kapeliono pareigų, nes per adventines mišias gimnazijoje kontraversiškai pasisakė prieš LGBT aktyvistus.
Kokias nuotaikas kelia politinė situacija pasaulyje?
Ar atnaujinote telefono numerius?
Nuo kovo 1 dienos telefonų numerių pradžioje nebelieka aštuoneto, jo vietoje skambinant šalies viduje galima rinktis nulį arba tarptautinį ir geriau žinomą „+370“. Telefono knygoje esančių numerių atnaujinimui ryšio operatoriai siūlo naudoti internete prieinamas programėles, tuo pačiu įspėja, kad ne visos programėlės gali būti saugios. Jei turite nedaug – 10–20 – kontaktų, patariama jų numerius pakeisti rankiniu būdu. Nuo kovo 1 d. per aštuonetą skambučiai neįvyks.
„P. n.“ informacija
Kretingos bitininkų draugija turi naują vadovą
Ne per seniausiai įvykusiame Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos bitininkų draugijos visuotiniame-rinkiminiame susirinkime draugijai priklausantys bitininkai išrinko naują pirmininką – trejus metus draugijai vadovavusią Violetą Šedienę bendru sutarimu pakeitė draugijos narys Ričardas Petraitis. „Man labai svarbu mūsų draugijos, kurią prieš daugiau kaip 20 metų atkūrėme kartu su Augustu Lataku, tęstinumas, bendra veikla. Mes, bitininkai, prisidedame prie gamtos išsaugojimo, o būdami draugijos nariai galime dalintis žiniomis ir naujovėmis“, – kalbėjo V. Šedienė, visų bitininkų vardu padėkojusi ilgamečiams valdyboms nariams Antanui Narkui ir Antanui Lubiui. Vietoje jų valdybos nariais buvo išrinkti Virgilija Vičiulytė-Alonderienė ir Justas Šedys, be jų, valdyboje ir toliau dirbs Remigijus Miežetis, Algis Knieža, Daiva Jonauskienė, Elena Šiaulienė, valdybos pirmininkas – Giedrius Mačernis. Patvirtinta ir revizijos komisija, kuriai priklauso Arvydas Alonderis, Aleksandra Jonelienė ir Aušra Venckienė. Prisistatydamas savo bičiuliams, R. Petraitis prisipažino, kad „kalčiausia“ dėl bičių yra jo žmona Margarita, kuri, išmokusi bitininkauti iš savo tėvo, bitininkyste sudomino ir vyrą – kartu jie bitininkauja jau 13-ą sezoną, gyvena Rūdaičiuose. – Dėl kokių priežasčių ėmėtės šios visuomeninės veiklos, kas paskatino? – R. Petraičio paklausė „Pajūrio naujienos“. – Kadangi dalyvauju įvairiuose renginiuose, kursuose, esu įvairių visuomeninių, tarptautinių bitininkų ir apiterapeutų organizacijų narys, labai domiuosi bitininkyste ir jos progresyviomis naujovėmis, noriu savo vis daugiau sukauptomis žiniomis pasidalinti ir su kitais bičiuliais bitininkais. Turiu idėjų, kaip pagerinti situaciją Lietuvoje dėl bičių produktų vartojimo, jų populiarinimo ir vartotojų edukavimo, o rajono bitininkų draugija, manau, yra viena geriausių priemonių tai padaryti. Be to, pamačiau, kad mūsų draugijoje yra nuostabių, įdomių ir veiklių bitininkų, su kuriais galime kartu kažką naudingo ir įdomaus nuveikti dėl bitininkystės, jų produktų platinimo ir viešinimo.
Tarp sovietmečiu sunaikintų Kretingos rajono gyvenviečių yra Raštų kaimas. Jo žemės driekėsi rajono rytiniame pakraštyje, plento į Šiaulius dešinėje pusėje, abipus kelio į Kulius nuo Kartenos sportinės aviacijos aerodromo iki Gaudučių palivarko (dvaro) sodybos. Apie ištakas Raštų kaimo istorijos ištakos glaudžiai susijusios su Gaudučių kaimo ir palivarko (dvaro) praeitimi. Į pietus nuo dabartinio Palangos–Šiaulių plento iki Alanto, Karkluojės ir Rupšupio upelių nuo XVI a. plytėjo per Valakų reformą įkurto Gaudučių kaimo žemės. Sodybos kūpsojo dešiniajame Alanto krante, abipus gatvės, besitęsiančios tarp Karkluojės ir Rupšupio upelių. Jas supo arimai, o šiaurinėje ir rytinėje kaimo žemių dalyje driekėsi akmeningos, krūmais ir medžiais apaugusios, pievos bei bendrosios ganyklos. Per baudžiavos panaikinimo reformą Gaudučių kaimą grafai Pliateriai panaikino, o jo žemėje įkūrė palivarką – Kartenos dvaro ūkinį padalinį, kurio sodybą pastatė į šiaurės rytus nuo senosios kaimavietės, arčiau Kartenos–Plungės vieškelio. Abipus palivarko sodybos besidriekianti plėšininė ganyklų žemė buvo paversta dirbamais laukais, o palivarko galvijų bandoms ganyti paliktos tik į rytus nuo jo sodybos buvusios ganyklos. Vykdant Lietuvos žemės reformą, Gaudučių palivarko valda iš Lenkijoje gyvenančios savininkės grafienės Sofijos Pliaterytės-Vieliopolskos buvo nusavinta ir paimta valstybės žinion. Vakarinė ir pietinė palivarko žemių dalys buvo išdalintos atgimusio Gaudučių kaimo žemdirbiams. Palivarko sodyba su daugiau kaip 188 ha žemės tapo valstybiniu pavyzdiniu kultūriniu ūkiu, administruojamu vyriausybės skiriamo valdytojo. Rytinė žemių dalis – buvusios ganyklos su dalimi ariamos žemės, buvo išskirstytos į vienkieminius ūkius, kuriuos Lietuvos žemės reformos komisija išdalino buvusiems Gaudučių palivarko kumečiams ir iš kitų vietovių atsikėlusiems bežemiams. Per Lietuvos žemės reformą Gaudučiai oficialiai buvo padalinti į du administracinius-teritorinius vienetus: Gaudučių kaimą, apėmusį vakarinę ir pietinę istorinių žemių dalį, ir Gaudučių II kaimą, kuriam atiteko palivarko sodyba ir į rytus nuo jos besikuriančių naujakurių ūkiai. Naujasis Gaudučių II kaimas, siekiant atskirti jį nuo senųjų Gaudučių, 1927 m. oficialiai pervadintas Raštais. Kartenos bažnyčios metrikų knygose kitaip dar jis vadinamas Gaudučiais-Rasčiais, Resčiais. Palivarko sodybą vietos gyventojai vadino Gaudučių dvaru. Šiuo vardu ji vadinama ir kai kuriuose dokumentuose, nors oficialiai atskiro teritorinio vieneto nesudarė. Pagal administracinį-teritorinį suskirstymą Raštai priklausė Kartenos valsčiaus Dauginčių seniūnijai. Kaimo rytiniame pakraštyje ošė Pušyno miškas, skyręs nuo Baltmiškių, o iš kitų pusių jį supo Mamių, Kupšių, Gaudučių ir Dauginčių kaimų žemės. Nuo Mamių pusės pietiniu kaimo žemių pakraščiu Gaudučių link tekėjo dešinysis Alanto intakas Rupšupis.
„Civinity“ improvizacijos papiktino ir dar vieną namą Kretingoje
Per 150 daugiabučių Kretingos rajone administruojanti bendrovė „Civinity“, regis, kuo toliau, tuo labiau vietos gyventojų tampa nemylima: iš jos glėbio jau išsiveržė namo Birutės g. 6, taip pat į vieną bendriją „Trys Draugai“ susibūrusių Vytauto g. 125, 127 ir 129 namų gyventojai. „Manau, kad ir mes mielu noru išeitume, bet nežinome galimybių“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Klaipėdos g. 80 gyventojams atstovaujanti Laima Bučė. Svarsto pabėgti Registrų centro duomenimis, šiame name yra 6 butai, gyventojai bendrijos steigti nenori, tad, pašnekovės žodžiais, išeitis būtų vieną administruojančią įmonę pakeisti kita, kuria pasitikėtų labiau. Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės teigimu, „Civinity“ šio namo administratoriumi paskirta ne per seniausiai – sutartis 5-eriems metams pratęsta nuo praėjusių metų liepos. Tačiau, jeigu butų savininkai sugalvotų administratorių atšaukti, tai padaryti gali. Šią informaciją jie turi užprotokoluoti ir pateikti rajono Savivaldybei. Administratorius atšaukiamas per 10 darbo dienų nuo gyventojų sprendimo priėmimo. Kas toliau? „O toliau – gyventojai gali steigti bendriją, gali patys išsirinkti, kas atstovaus jų namui pagal susidarytą jungtinės veiklos sutartį, taip pat gali rinktis iš daugiau mūsų rajone veikiančių administratorių, o mes organizuosim balsavimą“, – sakė S. Jazbutienė. Kretingos rajone yra 5-ios daugiabučių namų administratoriaus darbą atliekančios uždarosios akcinės bendrovės: be „Civinity namai Klaipėda“, „Inservis“, „CNC Cleaning“, „Bonus Admin“, „Green Admin“.
Parodoje – prieškario vadovėliai ir knygos
Kretingos rajono viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje viešėjo Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubo narys Rimantas Bendorius ir šio klubo vadovas Gintautas Černeckis. Surengtoje parodoje „Tauta ir žodis: tarpukario Lietuvos vadovėliai ir grožinės literatūros leidiniai“ R. Bendorius pristatė asmeninę 55 leidinių kolekciją, o G. Černeckis supažindino su klubo veikla. Ši paroda išskirtinė tuo, kad kolekcininkas lankytojams leidžia knygas pavartyti ir vietoje susipažinti su jų turiniu. R. Bendorius pakomentavo kone kiekvieną leidinį, pristatydamas jų išskirtinumą. Pats seniausias leidinys jo kolekcijoje – tai 1897 m. išspausdintas kunigo P. Gondkaus apsakymas „Kelionės į Palestinos žemę, apie Jerozolimą ir kitas šventas vietas.“ O pagal Vinco Krėvės redaguotą periodinį humanitarinių mokslų leidinį „Tauta ir žodis“ kolekcininkas pasirinkęs pavadinimą šiai parodai. Visoje R. Bendoriaus kolekcijoje – gana įvairių autorių, tokių, kaip Marija Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos, brolių Biržiškų, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės grožiniai kūriniai, taip pat leidiniai įvairia tematika, kunigų šviečiamojo pobūdžio knygos jaunuomenei, Vlado Butlerio iš Škotijos kilusios giminės istorija, agronomo Jono Strazdo pamokymai daržininkams. O vienas vadovėlis, skirtas pradžios mokyklos mokytojams, jau savo pavadinimu „Alkohologija“ sukėlė parodos lankytojų nuostabą: jame – pamokymai, citatos apie vyną, alų ir kitus alkoholinius gėrimus, jų daromą žalą. Tarp leidinių – ir spalvoti mokykliniai vadovėliai-elementoriai „Rūtelė“, išleista 1938 m., bei „Sakalėlis“. „Šiek tiek apmaudu, bet tarp mokyklinių elementorių neturiu „Saulutės“, iš kurios pirmųjų skiemenų mokiausi aš pats. Kolekcininkai jos nebeparduoda, nes ant viršelio pavaizduoti du vaikai su sovietine atributika“, – kalbėjo R. Bendorius.
Tradicinį komedijų festivalį „Vėinė jouka“ pakeis „Mūzų salė“
Įprastai vasario pabaigoje ar kovo pradžioje kretingiškiai paminėdavo Tarptautinę teatro dieną ir nusilenkdavo teatro mūzai, rinkdamiesi į pamėgtą vienos dienos festivalį-komedijų šventę „Vėinė jouka“. Tačiau šiemet 33-ąjį kartą Kretingoje vykstantis teatrų festivalis pakeitė savo formatą ir pavadinimą į „Mūzų salė“, o jo renginiai tęsis visą kovą. Ilgametis šio festivalio organizatorius Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus tetaro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas vadovavimo vairą perėmė iš šio festivalio sumanytojo šviesaus atminimo režisieriaus Egidijaus Radžiaus po jo mirties 2000-aisiais. „Nedaugelis miestų išlaikė senąsias teatrų tradicijas, mes jas saugome suteikdami kitokią formą. Šiuo festivaliu Kretinga nusilenks ir teatro mūzai, ir mūsų teatro mohikanui Egidijui Radžiui“, – akcentavo N. Gedminas. Šis festivalis – naujovė ne vien dėl pakeisto pavadinimo, bet ir dėl žanrų įvairovės, trukmės, prisitaikant prie laikmečio ir žiūrovų poreikių. „Permainų būtinybė brendo jau ir anksčiau. Su kolegomis režisieriais esame kalbėję, kad lietuviai yra lyrikų tauta, ir sunku vis rasti naujų komedijos žanro kūrinių. Festivalis „Vėinė jouka“ buvo sumanytas būtent kaip komedijų šventė – tuomet to pageidavo žiūrovai. Tačiau žanrų įvairovė per laiką išsiplėtė. Kita vertus, pasikeitė ir publika: anksčiau per vieną festivalio dieną – nuo ryto iki vakaro – parodydavome visus spektaklius, o dabar publika nori greito reginio. Todėl naujais festivalis „Mūzų salė“ išdėstytas per tris dienas, vyks šeštadieniais: kovo 1 ir 15 dienomis bus rodoma po 2 spektaklius 16 ir 17.30 val., o festivalį užbaigsime kovo 30-ąją 17 val. mūsų teatro naujausiu pastatymu – A. Škėmos „Vienas ir kiti“, – kalbėjo N. Gedminas.
Kūrybinė darna „Džonataną Livingstoną Žuvėdrą“ prikėlė gyvenimui scenoje
Šiandien, vasario 28-ąją, Kretingos rajono kultūros centro Rūdaičių skyriuje viešės Kartenos kamerinis teatras – jo artistė Irena Stražinskaitė-Glinskienė vaidins monospektaklį „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. Laikui nepavaldžią klasikinę 1970 m. išleistą Ričardo Bacho apysaką kamerinei scenai pritaikė ir režisavo Virgilijus Noreika. I. Stražinskaitė-Glinskienė – saviveiklininkė, medikė, kuria eiles ir yra 6 knygų autorė, dvi jų parašytos žemaičių tarme. „Puoselėju gimtąją žemaičių kalbą, o į Karteną atvykstu iš kaimyninio Plungės rajono, Aleksandravo, kur irgi turime mėgėjų saviveiklinį teatrą, tačiau vaidiname išskirtinai žemaitiškai“, – kalbėjo monospektaklio atlikėja, kurią režisierius ir pastebėjo viename Kartenoje įvykusių renginių. Pakalbino vaidinti, ir Irena sutiko. Moteris neslėpė: „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ ją sužavėjo iš karto, skaitant netgi pradėjo rastis tam tikros vizualizacijos. „Esu žmogus, kuris visada priima naujus iššūkius. Niekada nepuolu sakyti ne arba kad tai – ne man. Iššūkis buvo ir šis spektaklis, jau vien todėl, kad mintinai reikėjo išmokti be galo daug teksto, – I. Stražinskaitė-Glinskienė tvirtino, kad niekada nesakanti ir to, jog neturi laiko. – Atvirkščiai, sakau, kad jo turiu – aš taip save motyvuoju, nuteikiu, ir toks psichologinis pasirengimas labai gerai veikia.“ Pjesę ji mokėsi 3 mėnesius, tada prasidėjo repeticijos. Režisierius V. Noreika pripažino, kad inscenizuoti R. Bacho apysaką buvęs juodas darbas: „Pirmiausia ją reikia adaptuoti aktoriui, tada jau galvoti apie žiūrovą, kad jis suprastų ir priimtų tai, ką norime jam pasakyti.“ O kaip sekėsi dirbti kūrybiniam I. Stražinskaitės-Glinskienės ir V. Noreikos duetui? „Esu labai lanksti, suvokiu kito žmogaus statusą – režisierius ir yra tam, kad vadovautų, aktorius – kad vykdytų jo nurodymus. Jeigu dėl kokios nors frazės ar niuanso kūrybiškai ir pasiginčijome – tai buvo retenybė“, – Irena prisipažino, kad dirbti jai su profesionaliu režisieriumi buvo nauja patirtis.
Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus viešojoje erdvėje pasidalino žinia, kad Palanga, siekdama įamžinti šviesaus atminimo eseisto, poeto, dramaturgo ir publicisto Rolando Rastausko (1954–2024), nuo 1986 m. gyvenusio Palangoje, kūrybinį palikimą nusprendė įsteigti kasmetinę jo vardo literatūrinę premiją. „Vertiname ir puoselėjame iškiliausias mūsų miesto asmenybes – neabejoju, kad ši premija ne tik primins apie Rolando Rastausko ryškų indėlį į lietuvių literatūrą, bet ir įkvėps naujus talentus kurti drąsiai, intelektualiai“, – Š. Vaitkus prisipažino, kad mintis būtent taip – subtiliai ir prasmingai, skatinant kūrėjus, įamžinti Rolando Rastausko atminimą kilo 2024-ųjų rugsėjo pradžioje, atsisveikinant su žymiuoju RoRa. Š. Vaitkus tęsė mintį: „Tąkart su Lietuvos rašytojų sąjungos nariais kalbėjome apie būtinybę įamžinti šio žymaus palangiškio atminimą, ir diskutuojant išsirutuliojo idėja pasirinkti būtent tokį kelią. Visi sutikome, kad Rolandui Rastauskui ši idėja būtų patikusi.“ Premijos laureatą kasmet išrinks komisija, sudaryta iš literatūros žinovų, Lietuvos rašytojų sąjungos narių ir Palangos miesto savivaldybės atstovų. Iškilmingas apdovanojimo renginys Palangoje būtų rengiamas spalio 13-ąją, per Rolando Rastausko gimtadienį. Rolandas Rastauskas buvo ir liks neatsiejama Palangos kultūrinio veido dalis. Jis čia augo, mokėsi, kūrė, o jo literatūros vakarai visuomet tapdavo švente literatūros mėgėjams. Palanga – tai vieta, kur Rolandas praleido itin daug laiko, visuomet sugrįždavo, ir kur jis puikiai jautėsi. „Šiemetiniame Palangos miesto savivaldybės biudžete jau numatėme lėšas Rolando Rastausko premijai ir jos įteikimo renginiui. Gera žinoti, kad šio žymaus palangiškio atminimas bus gyvas ne tik prisiminimuose, bet ir kūryboje, kasmet išrenkant ir pagerbiant Rolando Rastausko premijos laureatą. Tai ne tik primins mūsų RoRą, bet ir įprasmins jo meilę žodžiui bei menui“, – įsitikinęs Š. Vaitkus.
„P. n.“ informacija
Eglė Šaltmerytė – aktyvi, kūrybinga ir savo ateitį kryptingai planuojanti 16-metė palangiškė. Ji mokosi Palangos senojoje gimnazijoje, o laisvalaikiu užsiima menine veikla. Dalį savo darbų Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos mokinė eksponavo Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos parodų salėje. Parodos reikšmė Savo parodą mergina pavadino „Tik ką matai“. Eglės darbai parodoje skatino žiūrovus naujai ir netikėtai pažvelgti į kasdienius objektus. Paprasta, sulankstoma lovelė ar stalas, tapę meno kūriniais, virsta unikaliomis kompozicijomis, kuriose vyksta dialogas tarp objekto ir meno kalbos. Šios transformacijos ir parodoje pristatomos erdvinės kompozicijos suteikia vaizduojamiems objektams naują prasmę, ne tik žavi, bet ir skatina susimąstyti apie meno ribas ir pažvelgti į daiktus kitaip, kaip į kūrinius, turinčius daugiau negu praktinę vertę. „Kiekvieną savaitę einu į meno mokyklą, todėl lengvai užsimiršta, kad kažkam, be manęs ir mano mokytojo, tie darbai gali būti įdomūs. Man ši paroda yra ypatinga patirtis, labai smagu ir miela išgirsti pažįstamų, buvusių parodoje, komentarus ir įspūdžius“, – patirtimi dalijosi pašnekovė. Įkvėpimai ir kliūtys kūryboje Eglės kūrybos procesas dažniausiai būna spontaniškas. „Dažnai nesistengiu per daug galvoti apie tai, ką norėsiu sukurti. Man patinka piešti klausantis muzikos, o dažnai tiesiog atrodo, kad koks veikėjas iš galvos pats „peršoka“ ant drobės“, – pasakojo ji. Įkvėpimo šešiolikmetė semiasi iš kasdienio gyvenimo – žmonės, gyvūnai ir netgi jų kombinacijos tapo dažnais jos kūrinių motyvais. Nors šiuose darbuose nėra aiškios tematikos, juos sieja šiltos rusvos ir gelsvos spalvos. Tačiau, kaip ir kiekvienas menininkas, mergina kartais susiduria ir su iššūkiais. Viena didžiausių Eglės kliūčių – noras ir įkvėpimas. „Būna dienų, kai tiesiog neturiu noro kurti, tokiais atvejais nesistengiu prisiversti, žinau, kad kūriniai, kuriami tik dėl to, kad reikia, niekada nebūna nuoširdūs ir kupini gyvenimo“, – paaiškino palangiškė.
Kretingos katalikų bažnyčios choras, kuriame gieda vaikai ir jaunimas, įkurtas senokai. Norima, kad chore dalyvautų daugiau jaunimo, tačiau kaip tai padaryti ir koks jaunimo požiūris į šiandienines bažnyčios giesmes, patirtimi pasidalino jau 16-a metų šiame darbe dirbanti choro vadovė Rasa Lapienė, ją savo įžvalgomis papildė bažnyčioje giedančios Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokės septyniolikmetės Beata Visockaitė ir Saulė Paulauskaitė. Bendruomenė – draugiška ir vieninga Baigusi mokyklą Rasa žinojo, kad norės dirbti su vaikais ir muzika, todėl stojo į muzikos pedagogiką Panevėžyje, pasirinko mokytis chorvedybos. Pradėjusi dirbti mokyklose ir darželiuose, kiek vėliau R. Lapienė buvo pakviesta groti vargonais bažnyčioje. Taip ji tapo vaikų choro mokytoja. Kretingos bažnyčios vaikų choro vadovė pastebėjo, kad jaunimas giedodamas atranda bendrystę: „Bažnyčia – stipri tada, kai bendruomenė yra draugiška ir vieninga, o jaunimui atradus tai jie gali išsilaisvinti ir sustiprėti. Mus vienija choras ir Dievo šlovinimas. Vienas kitą pažindami, mes tvirtiname tarpusavio ryšius, o tai – labai svarbu.“ Bažnyčios chore giedoti dažniausiai pasirenka vaikai. „Anksčiau ketvirtadieniais bažnyčioje vykdavo ir jaunimo vakarai, tačiau dabar nebesusirenka pakankamai narių. Todėl paaugliai, kurie nori giedoti chore, turi dalyvauti vaikų choro veikloje“, – sakė R. Lapienė, įvardinusi, kad šiuo metu dainuojančiųjų amžius svyruoja nuo 5 iki 18 metų.
Vasario 13 d. įvyko Pranciškonų gimnazijos tėvų atstovybės organizuotas tradicinis, visą bendruomenę suburiantis protų mūšis, skirtas Vasario 16-ajai paminėti. Tai – devintasis protų mūšis, kuriame šiemet dalyvavo 24 komandos, iš viso – 175 dalyviai. Jas sudarė vienas mokytojas, po tris tėvus ir mokinius. Laukia nekantraudami Pirmos vietos nugalėtoja tapo „Vieversių” komanda, sudaryta VIIc klasės bendruomenės, kuriai atiteko medaliai, tėvų atstovybės įsteigta pereinamoji protų mūšio taurė, klasės kelionė ir rėmėjų prizai. Komandoms, iškovojusioms II ir III vietas, taip pat buvo įteikti medaliai ir rėmėjų prizai, nominuoti ir rėmėjų dovanomis apdovanoti tautiškiausiai pasipuošę žaidėjai. „Šiame protmūšyje dalyvauju trečią kartą. Jis man reiškia labai daug, nes juose dalyvauju nuo pat penktos klasės, kuomet pradėjau lankyti šią gimnaziją. Vos tik ateina vasaris, nekantrauju, kada galėsime į jį registruotis. Dalyvavimas jame man sukelia daugybę emocijų, juk tai – bendrystė, draugystė. Žaisdami ir galvą pasukame, ir pasijuokiame, nuliūstame, jei neiškovojame prizinės vietos. Arba išeiname su medaliais – praėjusiais metais laimėjome antrą vietą“, – sakė septintokė Augustina Kvasaityė.
Devyniolikmečiai dvyniai Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos skyriaus auklėtiniai Vilius ir Mindaugas Mažeikiai užsiima visuomenine veikla Kretingoje: savanoriauja „Masto banke“, projekte „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“. Ši bendra veikla suartino juos, parodė, kuria linkme jie nori eiti gyvenime. Mindaugas per metus savanoriauja daugiau negu 400 valandų, o jo brolis dvynys Vilius – per 240 val. Pradėję savanoryste Mindaugas, praėjusių metų žiemą pamatęs „Maisto banko“ skrajutę, su broliu nusprendė tapti jų kolektyvo nariais. „Visada norėjau padėti kitiems, o ši organizacija suteikė puikią galimybę prisidėti prie socialinės veiklos“, – tikino Mindaugas. Dėl malonaus kolektyvo ir bendruomenės devyniolikmečiai nėrė į savanorystę. Jie turi daug pareigų: atsakyti į skambučius, registruoti žmones, organizuoti akcijas ir daugybę kitų darbų. Per savanoriavimo laiką „Maisto banke“ jiems kilo ir iššūkių. „Kartais tenka susidurti su žmonių skeptiškumu ar nesupratimu apie savanorystės svarbą. Taip pat iššūkis – emocinis krūvis: matyti žmones, kuriems trūksta maisto, yra skaudu“, – patirtimi dalijosi Vilius. Savanorystė šioje organizacijoje brolius dvynius išmokė pažinti įvairius gyvenimo aspektus, atvėrė akis į pasaulyje siaučiančią skurdo ir maisto stokos problemą. „Pradėjau suvokti, kiek daug maisto yra išmetama, ir pats stengiuosi jo švaistyti mažiau. Taip pat giliau supratau, su kokiais sunkumais susiduria žmonės, kuriems reikia paramos“, – atkreipė dėmesį M. Mažeikis.
Vasario 14-ą dieną nuo pat ryto Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje tvyrojo šventiška nuotaika: mokiniai tvirtino paskutines dekoracijas, repetavo šokių žingsnius, tikrino aparatūrą, derino paskutinius scenarijaus elementus, nes iki vakaro turėjo būti viskas parengta nepriekaištingai. Atėjus šventiniam Šimtadienio vakarui, šventės kaltininkai buvo pakviesti į mokyklos aktų salę, kurioje vyravo kazino tema ir iškilminga atmosfera. Šimtadienio šventė, kurią surengė gimnazijos vienuoliktokai, o kaip garbės svečiai dalyvavo abiturientai, tapo nepamirštama ir kupina įspūdžių. Renginyje kazino temos elementai savo elegancija, originalumu sužavėjo tiek mokinius, tiek mokytojus. Šventės spalvos – balta, raudona, juoda, elegantiška dalyvių apranga suteikė šventinei atmosferai ypatingą žavesį ir stilių. Renginio pradžioje iškilmingą sveikinimo žodį ir palinkėjimus būsimiems mokyklos absolventams tarė mokyklos direktorius Kęstutis Trakšelys. Po to keturi šventės vedėjai nuotaikingai pradėjo renginį ir pristatė pirmąją nominaciją „Metų plaučiai“, iškart po jos paskelbtos ir kitos: „Metų topsportas“, „Metų bolidas“, „Metų pachotkė“, „Metų sportininkas“, „Metų stileiva“, „Metų pora“, „Metų čiešalas“, „Metų instagramerė“, „Metų fifa“, „Metų enciklopedija“, „Metų lyderis“, „Metų Barbė“, „Metų Kenas“ ir „Metų įvykis“. Mokyklos mokytojai buvo kviečiami į sceną perskaityti nominacijų laimėtojų vardus ir pavardes. Kiekvienas laimėtojas palydėtas juoku ir apdovanojimais. Tarp nominacijų demonstruojami kūrybiški ir nuotaikingi vaizdo įrašai kvietė visus Šimtadienio šventės dalyvius atspėti, kokius mokytojus suvaidino vienuoliktų klasių mokiniai. Vienas įsimintiniausių renginio momentų – sudėtingos choreografijos šokiai, kurie puikiai atskleidė jaunesniųjų palaikymą vyresniesiems draugams. Po nominacijų, šokių ir juokingų vaizdo įrašų iškilmingai pagerbti abiturientų auklėtojai. Tai buvo itin jausminga akimirka, kuomet mokiniai galėjo išreikšti savo dėkingumą ir meilę, kuri juos lydėjo per visus mokslo metus. Šventės kulminacija – Šimtadienio karaliaus ir karalienės rinkimai, pusatestačių teikimas. Visa mokyklos bendruomenė turėjo galimybę pajusti tikrą šventinę atmosferą, taip pat pagerbti abiturientus už jų pasiekimus ir padaryti Šimtadienio šventę neišdildomu prisiminimu.
Sabrina ANTONOVA
IVGb klasės mokinė
Salantų gimnazijoje su džiaugsmu įgyvendinama iniciatyvių mokinių klubo (IMK) idėja – naktinis tinklinio turnyras. Pirmasis turnyras įvyko lapkričio mėnesį. Į jį susirinko 48 žaidėjai iš įvairiausių vietovių: Klaipėdos, Kūlupėnų, Darbėnų, Plungės, Rietavo. Kadangi šis turnyras susilaukė didžiulio susidomėjimo, vasarį gimnazijoje praūžė antrasis naktinio tinklinio turnyras, į kurį taip pat susirinko apie 50 žaidėjų iš įvairiausių miestų. Turėjome svečių net iš Naujosios Akmenės. Šie turnyrai įtemptai vyko iki paryčių. Žaidėjai iš visų jėgų kovojo dėl prizinių vietų ir dovanų: sporto aksesuarų, taurių, medalių ar saldumynų. Naktiniai tinklinio turnyrai yra viena labiausiai pasisekusių ir didžiausio susidomėjimo sulaukusių iniciatyvų mūsų gimnazijoje. Tinklinis kiekvienais metais tampa vis populiaresnė sporto šaka. Jos būrelį lanko įvairiausio amžiaus mokiniai, todėl turnyras tampa ne tik puiki proga susipažinti su kitais bendraamžiais, bet ir pagerinti savo įgūdžius, išmokti naujų žaidimo taktikų, nes susirinkę žaidėjai visada stengiasi vienas kitam ištiesti pagalbos ranką. Kiekviename turnyre mokosi ne tik žaidėjai, bet ir organizatoriai, todėl tikimės, kad trečiasis renginys bus dar smagesnis, įdomesnis ir pritrauks dar daugiau žaidėjų.
Vidmantė PETRULEVIČIŪTĖ
IVG klasės mokinė
Įgyvendinant Lietuvos tūkstantmečio mokyklų (TŪM) pažangos planą, V–VIII, IG, IIG klasių Darbėnų gimnazijos mokiniams rengiamos netradicinės technologijų ir dailės pamokos Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje ir Palangoje Antano Mončiaus meno muziejuje. Per jas mokiniai susipažįsta su ekspozicijomis, parodomis, išsamiau išanalizuoja menininkų biografijas, kūrybos aspektus, aptaria kūrinių atlikimo technikas. O gautas žinias įtvirtina atlikdami mokytojo parengtas praktines užduotis. Per dvejus metus visos V–X ir I–IVG klasės aplankė Prano Domšaičio galeriją. Mokiniai išvydo apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Nuolatinėje ekspozicijoje susipažino su dailininko kūryba, kuri pristatoma tiek chronologiškai, tiek pagal temas. Čia pamatė ne tik P. Domšaičio kūrinius, bet ir kitas šiuolaikinių menininkų ekspozicijas. Per edukaciją mokiniai turėjo galimybę praktiškai išbandyti naujas kūrybines technikas, kurias gali taikyti dailės ar technologijų pamokose. Reflektuojant daugelis mokinių džiaugėsi galėję ne tik pamatyti ar išgirsti, bet ir patys pabūti kūrėjais. Jie atviravo, kad tokios pamokos išlaisvino kūrybiškumą, paskatino aplankyti daugiau muziejų, išmokė nebandytų technikų. Su Antano Mončio kūryba vis dar susipažįstama. Mokiniai noriai važiuoja į muziejų, tačiau nedaugelis žino, kad menininkas kilęs iš mūsų krašto Mončių kaimo Darbėnų seniūnijoje. Tad šio muziejaus lankymas mokiniams leidžia plačiau susipažinti su menininko biografija, jo kūrybos ypatumais ir turi galimybę iš arti pamatyti jo gyvenimo ir kūrybos akimirkas. Muziejuje kiekvienas mokinys randa sau artimą kūrinį, techniką, garsą ar idėją, nes A. Mončio kūriniai – įvairių formų ir padaryti iš įvairių medžiagų: medžio, akmens, molio, metalo, popierius ir kt. Tokia įvairovė žadina kūrybiškumą, tad atlikti mokytojos pateiktą praktinę užduotį būna įdomu ir nenuobodu. Tokios netradicinės pamokos yra naudingos ne tik mokinių bendram meno suvokimui, gebėjimui analizuoti ir suprati kūrinio techniką ir idėją, rasti skirtumus ir panašumus, bet ir suvokti, kad menas gali būti įvairiapusis ir kiekvienas asmuo gali būti kūrėju. Netradicinės pamokos naudingos ir mokytojams, kurie įgyja papildomų žinių ir kompetencijų, kurias pritaiko darbe.
Darbėnų gimnazijos informacija
Patikrinimai „Pajūrio senelių namuose“
Kretingoje, buvusio lopšelio-darželio „Voveraitė“ pastate, įsikūrusiems „Pajūrio senelių namams“ sustabdytas higienos paso-leidimo galiojimas. Šią situaciją „Pajūrio naujienų“ redakcija pakomentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas: „Praėjusių metų spalį pabaigoje „Pajūrio senelių namuose“ buvo atliktas planinis patikrinimas. Kada bus rengiami planiniai patikrinimai, yra skelbiama mūsų įstaigos puslapiuose, visa informacija apie juos yra pateikiama viešai, apie planines patikras visos įstaigos yra informuojamos iš anksto. Jei patikrinimai – neplanuoti, informacija nėra pateikiama. Per planinę kontrolę „Pajūrio senelių namuose“ buvo nustatyta nemažai įvairių pažeidimų. Dalyje kambarių, kuriuose gyvena žmonės, buvo rastas nepakankamas gyventi plotas, tai yra higienos normų pažeidimas: vienam žmogui turi būti skirta ne mažiau kaip 5 kv. m. Buvo nustatytas gerokai mažesnis plotas ir rasti 29 gyventojai, nors šioje įstaigoje, pagal leidimo teikti paslaugas normas, nurodoma, kad paslaugas galima teikti 22 gyventojams. Taip pat kiekvienam paslaugos gavėjui nebuvo užtikrintas pakankamas kiekis baldų: kėdžių, spintų ar atskirų uždarų spintų dalių. Trūko spintelių, drabužiai buvo sudėti kartu, neatskiriant, kur kieno. Skalbykloje nebuvo karšto vandens, skalbykla neturėjo leidimo vykdyti šią veiklą. Įstaigoje trūko tvarkos, švaros, buvo tam tikrų pastabų dėl produktų laikymo, paviršių valymo.
Nelegalių cigarečių – už 2 mln. eurų
Klaipėdoje pasieniečiai sulaikė beveik 450 tūkst. pakelių nelegalių cigarečių, kurių vertė daugiau kaip 2 mln. eurų. 34-erių Baltarusijos piliečio vairuojamo vilkiko „Mercedes Benz“ ir puspriekabės „Krone“ su lietuviškais numeriais patikra buvo atlikta vienos degalinės teritorijoje. Pasieniečiai aptiko beveik 450 tūkst. pakelių cigarečių „Marlboro“, „Marlboro Gold“, „Winston Blue“ ir „Prince Red“ be akcizo ženklų. Cigarečių vertė Lietuvoje skaičiuojant su privalomais mokesčiais – daugiau kaip 2 mln. eurų. Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 8-erių metų. Baltarusijos piliečiui skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.
„P. n.“ informacija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai vasario 17–23 dienomis didžiausią dėmesį skyrė krovininių automobilių ir autobusų vairuotojų kontrolei – šalies keliuose vyko tokia Europos kelių policijos tinklo inicijuota tikslinė prevencinė priemonė. Patikrinti 154 autobusai ir 593 krovininiai automobiliai, nustatyta 17 KET pažeidimų, tarp jų – 8 saugos diržų naudojimo, 2 krovinio vežimo tvarkos pažeidimai ir kita. Nustatytas ir vienas neblaivus vairuotojas. Per savaitę Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai nustatė 9 neblaivius vairuotojus, vieną jų – Kretingos rajone, magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga. Dar šeši patikrinti asmenys vairavo neturėdami tam teisės. Tarp tokių – ir krašto keliu Kartena–Kūlupėnai–Salantai važiavęs 1992 m. gimęs „Audi“ vairuotojas. 17-a vairuotojų neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio įrenginiais, tiek pat nesegėjo saugos diržų, šviesoforų signalų nepaisė dar 12, o trys – neleistinai lenkė kitas transporto priemones. Mobiliuoju greičio matuokliu buvo užfiksuoti 388 leistino greičio viršijimo atvejai.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Kretingos rajono veteranų krepšinio pirmenybės pasiekė finišo tiesiąją – savaitgalį buvo sužaisti ketvirtfinalio susitikimai, o vasario 26 d. – ir pirmasis pusfinalis. Pirmajame ketvirtfinalyje „Virusas“ 78:57 nugalėjo „Lobikoną“ ir žengė į pusfinalį, kuriame susitiks su Salantų „Granitu“ (Tomas Kubilius – 4/5 dvitaškiai, 3/7 tritaškiai, 11 atk. kamuolių, 28 naud. balai – 18, Andrius Auryla ir Julius Kryževičius – po 11; Darius Valančius – 12, Airidas Daukšta – 11). Antrajame ketvirtfinalyje „Buivolai“ 106:52 nušlavė „Kretingalę“ (Julius Jasas – 8/12 dvitaškiai, 3/6 tritaškiai, 11 atk. kamuolių – 25, Laurynas Vadopalas – 17; Gediminas Gasparas – 16, Marius Čiunka – 14). Vasario 26 d. buvo sužaistas pirmasis pusfinalio susitikimas, kuriame „Urbovita“ dėl sėkmingos antrosios rungtynių pusės 88:69 palaužė „Buivolus“ (Deividas Petravičius – 4/7 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai, 25 naud. balai – 21, Vidas Veryga – 8/12 dvitaškiai – 20; Eimantas Kupšys – 7/10 dvitaškiai, 16 atk. kamuolių, 28 naud. balai – 16, Darius Skuodas – 12). Toliau tęsiasi ir Kretingos rajono krepšinio taurės rungtynės, kuriose 3 pogrupiuose dalyvauja 19 komandų. A pogrupyje kol kas lyderiauja abi pergales pasiekusi „Kretingalė“, B pogrupyje po vieną pergalę turi „Urbovita“, „Lobikonas“ ir „Sporto mokykla“, C pogrupyje po vieną pergalę turi „Virusas“, „Stogandra“ ir „Kūlupėnai“.
„P. n.“ informacija
Bokso naujienos
*Kaip viešojoje erdvėje informavo Kretingos sporto mokykla (SM), Kretingos boksininkai sėkmingai pasirodė Lietuvos rajonų bokso čempionate. Tauragėje įvykusiame Lietuvos rajonų jaunimo ir suaugusiųjų bokso čempionate, kuriame varžėsi stipriausi šalies sportininkai, savo meistriškumą pademonstravo ir Kretingos sporto mokyklos atstovai, kurie grįžo su apdovanojimais – visi jie pelnė prizines vietas. Trečiąsias vietas užėmė Rokas Pipiras (65 kg svorio kategorija), Arnas Laureckis (55 kg) ir Ignas Puškorius (60 kg), o Austėja Beniušytė (75 kg) tapo vicečempione – ji užėmė II v. „Šis čempionatas buvo puiki galimybė mūsų sportininkams pasitikrinti jėgas prieš stiprius varžovus, įgyti vertingos patirties ir toliau siekti aukštų rezultatų“, – teigė boksininkų treneris Aivaras Balsys. *Kretingos sporto mokyklos boksininkai paminėti Vasario 16-ąją pakvietė kovotojus iš Palangos, Telšių, Naujosios Akmenės sporto centrų ir Klaipėdos sporto centro „Viesulas“. Šiame draugiškame sporto renginyje sportininkai pademonstravo ne tik fizinį pasirengimą, bet ir kovinę dvasią, drąsą, pagarbą varžovui. Renginio organizatoriai tikisi, kad ši tradicija tęsis ir kitąmet. *Kaune įvykusiose bokso varžybų jaunių ir jaunučių amžiaus grupėse dalyvavo ir Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai, treniruojami A. Balsio. Varžybų tikslas – pasitikrinti savo galimybes ir išmėginti savo jėgas prieš artėjančius Lietuvos bokso čempionatus.
Pagal Kretingos SM informaciją
Dziudokų medaliai
Druskininkuose įvykusiame U-15 Lietuvos dziudo čempionate „Ardono“ dziudo sporto klubo ir Palangos sporto centro sportininkai pademonstravo puikią kovinę dvasią ir atkaklumą ant tatamio. Dziudokų treneriai – Erikas Cchovrebovas ir Deimantė Aukštuolytė. Aukso medalius iškovojo Emėja Beniušytė („Ardonas“ / Palangos SC) ir Ugnė Trakytė („Ardonas“). Šios merginos ryžtingai įveikė visas varžoves, parodydamos ne tik techninį meistriškumą, bet ir geležinę valią. Jų pasitikėjimas savimi ir nepalaužiamas charakteris leido dominuoti kiekvienoje kovoje. Paulius Ališauskas, atstovavęs Palangos sporto centrui, taip pat pasirodė įspūdingai ir tapo III vietos laimėtoju. Anot trenerio, vaikino atkaklumas ir gebėjimas atsitiesti po nesėkmių parodė tikrą dziudo kovotojo dvasią. Visai arti prizinės vietos buvo Gintė Kazlauskaitė („Ardonas“), tačiau ji pralaimėjo kovą dėl bronzos medalio ir užėmė V v. „Nepaisant to, jos kovingumas ir ištvermė įrodė, kad pergalės dar priešakyje, – sakė E. Cchovrebovas, kurio pastebėjimu, gerą perspektyvą turi ir Armandas Buožius, kuris po 2 laimėtų ir 2 pralaimėtų kovų tarp 24 sportininkų savo svorio kategorijoje užėmė IX v. – Šio vaikino užsispyrimas ir noras tobulėti neabejotinai žada ateities pergales.“ Trenerių nuomone, kiekvienas kritimas ant tatamio yra pamoka, o kiekviena pralaimėta kova – žingsnis į priekį. „Ant tatamio nugali ne tas, kuris bijo pralaimėti, o tas, kuris pasiryžęs kovoti iki galo“, – E. Cchovrebovas ir D. Aukštuolytė pasidžiaugė savo auklėtiniais, nepabūgusiais drąsiai žengti pirmyn, taip pat tėvais, sportininkų draugais, be kurių palaikymo tokios komandinės stiprybės šiandieną nebūtų pasiekta.
„P. n.“ informacija
Lietuvos futbolo federacija (LFF) informavo, kad jau patvirtinti Pirmos lygos ir LFF II lygos A ir B divizionų dalyvių sąrašai. LFF I lygoje tarp 16-os komandų startuos ir Kretingos „Minija“, treniruojama vyriausiojo trenerio Tjago Bonfim de Silva. Be Kretingos „Minijos“, LFF I lygoje dviejų ratų sistema varžysis: Vilniaus rajono „TransINVEST“, Kauno „Be1“, Kėdainių „Nevėžis“, Vilniaus „Baltijos futbolo akademija“ (BFA), Klaipėdos „Neptūnas“, Plungės „Babrungas“, Panevėžio „Ekranas“, Mažeikių „Atmosfera“, Tauragės „Tauras“, „Jonava“, Vilniaus „Žalgiris B“ , Kauno „Žalgiris B“, Panevėžio „Panevėžys B“, Šiaulių „Šiauliai B“, Kauno rajono „Hegelmann B“. Oficialiai sezoną Kretingos „Minija“ kovo 8 dieną pradės išvykos rungtynėmis Plungėje, kur dirbtinės dangos aikštėje susitiks su Plungės „Babrungu“. Pirmosios rungtynės namuose, taip pat dirbtinės dangos aikštėje, – kovo 15 d. 14 val. kretingiškiai priims Klaipėdos „Neptūną“. Praėjusiais metais Kretingos „Minija“ tarp 16-os I lygos komandų užėmė XIV v.: „Minija“ iškovojo 6 pergales, 13-a susitikimų baigė lygiosiomis, 11-a pralaimėjo, įmušė 28 įvarčius ir į savo vartus praleido 40 varžovų smūgių.
„P. n.“ informacija
Antradienį apie 10 val. kelios gaisrinės ir greitosios medicinos pagalbos mašinos sulėkė į Vytauto gatvę Kretingoje – buvo gautas pranešimas, kad užsidegė baigiamas renovuoti daugiabutis namas 119. Kaip sakė šiame name autodalimis prekiaujantis Vaidas Bartašius, židinys buvo būtent virš jo parduotuvės durų – po maždaug metro ilgio skarda statybininkai bandė degikliu prilydyti mažo stogelio dangą. Atvira liepsna per akimirką kaip stulpas nuo pirmojo aukšto pakilo iki penktojo. „Išgirdau, kaip su nerimu kitataučiai statybininkai kažką garsiai šūkauja vienas kitam, o netrukus pradėjo pilti vandenį. Tada pamačiau, kad sulėkė pagalbos mašinos, kieme būriuojasi gyventojai. Vieną senyvo amžiaus sunkiai vaikštančią moterį išvedė medikai“, – papasakojo V. Bartašius. Anot daugiabutyje gyvenančių Elenos Jonutienės ir Stepono Batakio, dūmai po truputį jau buvo pradėję skverbtis ir į kai kuriuos butus. „Bet buvo justi nežymiai. Kad degam, mes sužinojom iš policijos pareigūnų – paskambino į duris ir liepė eiti į lauką“, – sakė jie. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per gaisrą nuo pirmo aukšto laiptinės stogelio iki penkto aukšto apdegė mūrinio namo fasado plėvelė, apsilydė 4-ių butų išorinės palangės, langų apdailos, 20 kv. m plote aprūko ir suskilo fasado plytelės, nudegė 3 kub. m stogo. Apie 10 kv. m stogo skardos apie 10 kv. m fasado plytelių buvo nuardyta. Gesinimo darbai truko beveik 2 val. Namo bendrijos pirmininkas Albertas Butenis pasidžiaugė, kad niekas iš gyventojų nenukentėjo. Sugadinta namo dalis bus atstatyta.
Užmigdyti gyvūną – ne išeitis
Kretingoje veikiančios veterinarijos klinikos „Faunaveta“ įkūrėjos Erika Žilinskaitė ir Loreta Norkutė, buvo atviros: užmigdyti augintinį – skausminga procedūra ne tik šeimininkui, bet ir veterinarui. Anot gydytojų, kartais ji neišvengiama, bet dažnai, žmonių manymu, – tai pats paprasčiausias būdas atsikratyti savo buvusio draugo. Jei gyvūnas sveikas, migdyti atsisako „Visada, kuomet paskambinę šeimininkai pasako norintys užmigdyti augintinį, suklūstame. Informuojame, kad savo klinikoje norime matyti šeimininką su gyvūnu, mums reikia įsitikint, ar tikrai yra būtinybė tai daryti, ar yra atlikti visi tyrimai, ar anksčiau buvo kreiptasi pagalbos dėl problemos, kuriai iškilus norima migdyti gyvūną“, – situaciją apibūdino veterinarijos gydytoja L. Norkutė. Kolegei antrino ir E. Žilinskaitė, priminusi, kad atėjus šaltajam sezonui šeimininkų nenoras įsileisti augintinio į namus, prisidengiant šalčiu, nėra priežastis užmigdyti sveiką gyvūną. Ji prisiminė prieš porą metų narve atvežtą suledijusios grandinės prikaustytą kalytę. Šeimininkas norėjęs ją migdyti, nes lauke tiesiog šalta. Gydytojoms nesutikus atlikti egzekucijos, šeimininkas, pasiėmęs narvą, kalytę klinikoje paliko gydytojų ir likimo valiai. Palikta kalytė buvo įkurdinta vienoje klinikos patalpų, jai buvo rasti globėjai, kurie ja labai rūpinosi, maitino, prižiūrėjo, leido vaistus. Paskutines savo gyvenimo dienas kalytė praleido apgaubta rūpesčio, meilės ir šilumos, viso to, ko niekada nebuvo gavusi iš „tikrųjų“ šeimininkų. „Jeigu gyvūnas yra sveikas, nėra jokių indikacijų – migdyti gyvūną griežtai atsisakome“, – vienbalsiai patvirtino abi gydytojos, prisiminusios dar kelias istorijas, kuomet atvežti migdyti augintiniai buvo tiesiog palikti klinikoje.
Pasiūlė naują sąlygą
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas rajono Savivaldybės politikams buvo pasiūlęs, kad suinteresuotoms įmonėms seniūnijos leistų iš jų teritorijose esančių melioracijos griovių išsikirsti krūmus. Šįkart jis pateikė ir sąlygą – tuo pačiu išvalyti ir drenažo žiotis. Nuomonės išsiskyrė „Tai nėra finansiškai labai didelė našta, bet žiotis valyti reikia. Jeigu jos neveikia, kanalai užželia, vandeniui nėra kur nubėgti“, – naują savo siūlymą pagrindė R. Paulikas. Jis neabejojo, kad, siūlant išsikirsti griovius, ši sąlyga turėtų būti privaloma. „Griovių yra tiek ir tiek, kas nori, tegul augmeniją išsikerta, – prašom. Ją išsiveža, susitvarko, bet su sąlyga, kad išvalys žiotis“, – akcentavo R. Paulikas. Esą taip finansinė našta būtų nuimta nuo Žemės ūkio skyriaus, būtų sutaupyta nemažai lėšų. Tačiau komiteto pirmininko pavaduotojas Simas Končius buvo kitos nuomonės: jeigu įmonėms, kurios krūmus išsikerta biokurui gaminti, reikės dar ir žiotis valyti, – neapsimokės, pigiau bus nusipirkti medį, jį „sutarkuoti“ ir parduoti, negu samdyti ekskavatorių. „Nereikia nė svajoti, kad kas dirbs nemokamai, reikia tik džiaugtis, kad bent krūmus iškirs“, – įsitikinęs S. Končius. Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės duomenimis, Kretingos rajono teritorijoje yra 850 km melioracijos griovių, pagal skiriamas lėšas kasmet išvaloma po 8–10 km, tai yra 1 proc. Išvalyti vieną kilometrą kainuoja vidutiniškai 4,5–5 tūkst. eurų. Prie kiekvieno išvalyto melioracijos griovio grįžti reikėtų bent kas 8-erius metus, kadangi krūmais ir kemsynais greit apauga iš naujo. Pavyzdžiui, per 5-erius metus karklas į viršų pasistiebia 4 ar 5 metrus.
Kokybiški sodo traktoriukai nėra vien tik pirkimas – tai investicija, kuri atsipirks per ilgą laiką. Profesionalai patvirtina: tinkamai prižiūrimas premium klasės įrenginys gali tarnauti 15-20 metų, kai tuo tarpu ekonominės klasės modelių tarnavimo laikas retai viršija 5-7 metus. Ko ieškoti renkantis ilgaamžį modelį?Metalinė važiuoklė yra pirmasis kokybės indikatorius. Plastikinės detalės pigesnėse versijose tampa trapios po kelių sezonų saulėje, o metalinės konstrukcijos išlieka tvirtos dešimtmečius. Itin svarbu atkreipti dėmesį į variklį – širdį, nuo kurios priklauso visa technika. Patikimi komercinės klasės varikliai dažnai turi:
Šios detalės gali atrodyti nereikšmingos, bet būtent jos nulemia, ar variklis tarnaus 500 ar 5000 darbo valandų. |
|
Įsivaizduokite situaciją: po dešimties metų jūsų kaimynas vis dar naudoja tą patį sodo techniką,
kai jūs jau pakeitėte dvi ar tris pigaus segmento žoliapjoves. Skamba pažįstamai? Taip nutinka
neįvertinus ilgalaikės investicijos prasmės.