|
|
|
(1932) 2025-02-25Atnaujinę mokymo erdves, atvertė naują istorijos puslapį
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialas atvertė dar vieną naują savo gyvavimo ir veiklos istorijos puslapį – rajono bendruomenei pristatė naujai sutvarkytas edukacines ir sporto erdves: pradedant nauja klase kirpėjams mokyti ir baigiant renovuota sporto sale. Iš gausaus būrio svečių ne vienas vėliau pastebėjo, kad ši profesinio mokymo įstaiga tokių reikšmingus pokyčius leidusių atlikti investicijų nematė maždaug penkis dešimtmečius.
Iškilmingo įkurtuvių nuotaikomis apgaubto renginio svečiai neslėpė nuostabos, kiek daug kapitalinių darbų nuveikta per tuos pustrečių metų, kai buvusi Kretingos technologijos ir verslo mokykla buvo prijungta prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro: be to, kad atnaujintos sporto ir aktų salės, įrengta kirpėjų mokymo klasė, suremontuoti vestibiuliai, persirengimo kabinos prie sporto salės, įrengtas ir šiuolaikinis Suaugusiųjų mokymo skyrius, pritaikytas hibridiniam mokymui, nupirkta 80 naujų kompiuterių, įrengtos 4 teorinės mokymo klasės, kuriose įdiegta pati moderniausia SMART interaktyvi įranga, skirta hibridiniam mokymo būdui, išasfaltuotas pagrindinis privažiavimo kelias, mokinių ir mokytojų rūpesčiu suformuoti nauji želdiniai, suremontuoti ir apšiltinti nesandarūs ir vandenį praleidžiantys aktų ir sporto salių stogai, nupirkti ir sumontuoti 2 kieto kuro katilai ir jiems priklausanti įranga, įdiegtos naujos belaidžio ryšio technologijos Wi-Fi, filialo pastatas pradėtas pritaikyti žmonėms, turintiems judėjimo negalią, – įrengtas neįgaliųjų WC ir lauko nuovaža.
Saugus eismas: perėjos – tik pėstiesiems, tvoros ir mašinų spūsčių klausimus išspręs
Eismo saugumo komisijos nariai vakar įvykusiame nuotoliniame posėdyje turėjo apsispręsti, ar pritaria, kad būtų leista dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas. Nuomonė vienareikšmiška: ne. Nulipti nuo dviračio – ne diskomfortas Šio klausimo iniciatorė buvo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Anksčiau siūlymui leisti dviratininkams važiuoti per perėjas pritarė 21 savivaldybė iš 60-ies. Tačiau tokia pozicija buvo išreikšta prieš 5-erius metus, tad per tiek laiko gali būti pasikeitusi. Iš naujo informacija LAS renkama iki vasario 28 d. „Patys dalyvaujam eisme, matom, kad ir pėstiesiems vairuotojai ne visada suspėja duoti kelią, o dviratininkų greitis didesnis, situaciją įvertinti problemiškiau. Aš nepritariu“, – savo nuomonę išreiškė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausias specialistas Kęstutis Virbauskas sakė kolegai pritariantis visu 100 proc. – leidžiant dviračiais važiuoti per perėjas, būtų daugiau eismo įvykių su skaudžiomis pasekmėmis. Abiem pareigūnams antrino komisijos pirmininkas rajono meras Antanas Kalnius. Kaip pavyzdį jis paminėjo Vilniaus g. Kretingoje posūkį į Pranciškonų gimnaziją. Esą sukdamas į dešinę, vairuotojas pakliūva tarsi į „aklą“ zoną, yra tikimybė, kad dviratininkas, kuris važiuoja greičiau negu eina pėstysis, atsitrenks į automobilio dureles. A. Kalniaus įsitikinimu, per perėją persivesti dviratį ar paspirtuką – joks diskomfortas.
Vėjo elektrinių parko sprendiniai – ant stalo
2028 metais pasigaminti 100 procentų šaliai reikalingos energijos, ir visa ji – atsinaujinanti. Jūroje įžvelgiamas 4,5 GW gamybos potencialas, tad dabartiniu metu daug dėmesio skiriama dviem jūros vėjo parkų projektams, kurių galia galėtų būti po 700 MW. Gyventojų sutikimo nereikėjo Tokius planus su komanda ketvirtadienį lankydamasis rajono Savivaldybėje energetikos viceministras Airidas Daukšas pavadino ambicingais. Rajono politikams jis teigė, kad vieno jūros vėjo parko konkurso laimėtojas jau yra žinomas – tai bendrovė „Ignitis“ ir partneriai, o kito konkurso procedūros dar nebaigtos. Suplanuotos jūrinių parkų jungtys numatytos per Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybių teritorijas, Kretingos rajone iki 330 kV Darbėnų elektros skirstyklos galėtų būti apie du trečdaliai sausumoje nutiestos projekto inžinerinės infrastruktūros. Teritorijų planavimo dokumento, skirto dviem jūrinio vėjo elektrinių parkams prijungti prie sausumos tinklų, sprendinius pristatė bendrovės „Ardynas“ projekto vadovas Darius Šalynas. Ar pavyko taikiai susitarti su savininkais, per kurių sklypus eis kabelių linijos; kokiame gylyje bus požeminė trasa, prieš kiek laiko žmonės gavo informaciją apie projektą; kas lėmė apsisprendimą, kad sklypai nebus paimami visuomenės poreikiams, o bus nustatomi servitutai; kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų bus statomos pastotės; ar apimančiose teritorijose ūkininkai galės ir toliau verstis augalininkyste, gyvulininkyste, – tokiais klausimais Energetikos ministerijos ir įmonės „Ardynas“ atstovus apipylė Kretingos rajono politikai. Kadangi jūros vėjo parkai yra ypatingos svarbos objektai, prašyti gyventojų sutikimo nereikėjo. Visiems 114-ai sklypų savininkų praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo išsiųsti registruoti laiškai, ir tai patvirtina pašto ataskaitos. Tiesa, 20-ies savininkų laiškai nepasiekė, bet šie žmonės galėjo sužinoti iš Kretingos rajono ir Palangos miesto laikraščių. Požeminė kabelių trasa bus 1,5 m gylyje, kasama atviruoju būdu. Statant pastotes, projektavimo etapu turės būti įvertintas ir užtikrintas triukšmo ribinis lygis. Žemė visuomenės poreikiams būtų paimama, jeigu tose vietose, per kurias tiesiamas elektros kabelis, eitų, pavyzdžiui, geležinkelio linija. Plotą, reikalingą transformatorinei, vystytojas arba iš savininko nupirks, arba išsinuomos. Ūkininkauti bus galima. „Ar galit pažadėti, kad elektra nebrangs?“ – kas gyventojams ypač svarbu, pabaigoje paklausė Tarybos narys Tomas Abelkis. Jo kolega Juozas Mažeika pajuokavo – esą tokius klausimus geriausia užduoti prieš rinkimus. „Ir be rinkimų pasakysiu: tokie projektai, kaip jūros vėjo parkai, atsinaujinanti energetika, ir yra vienas pagrindinių įrankių valdyti kainų lygį šalyje. Kuo daugiau generacijos, kuo didesnė elektros rinka, tuo mažesnė kaina. Kokia ji bus, pastačius jūros vėjo parkus, kokiai geopolitinei situacijai esant toliau gyvensim, šiandien prognozuoti sudėtinga“, – kalbėjo viceministras. Meras Antanas Kalnius akcentavo, kad šis projektas – Lietuvai svarbus žingsnis energetinės nepriklausomybės link, todėl linkėjo, kad jūros vėjo parkai kuo greičiau atsirastų ir kurtų pridėtinę vertę. Piniginės paramos į socialines korteles sulauks 3 tūkst. kretingiškių
Lietuvoje nuo pernai įsigaliojo nauja tvarka: vietoj anksčiau dalintų maisto produktų sunkiai besiverčiantiems žmonėms išduodamos socialinės kortelės. Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė sakė, kad šiemet 3 tūkst. Kretingos rajono asmenų sulauks piniginių pervedimų į jų pasirinkto prekybos tinklo socialines korteles. Už gautas lėšas jie patys galės įsigyti reikalingų maisto produktų ir kitų būtinojo vartojimo prekių. K. Gimžauskaitė-Mažonienė paaiškino, kad lėšos į socialines korteles pervedamos 4 kartus per metus – kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesių viduryje. Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki kitų kalendorinių metų kovo 14 d. imtinai. Asmenys pernai į socialines korteles gautas lėšas, kad jų neprarastų, panaudoti turi iki šių metų kovo 14 d. Pervedimų dydžiai lieka tokie patys, kaip ir pernai – 25 eurai asmeniui per ketvirtį. Kiek namų ūkyje gyvena asmenų, tiek atitinkamai lėšų ir gauna visi jame gyvenantys asmenys. Pasiteiravus, kas turi teisę gauti paramą į socialinę kortelę, pašnekovė sakė, kad vienintelis kriterijus yra jų vidutinės pajamos, kurios negali viršyti 331,5 eurų per mėnesį asmeniui. „Tačiau kai kurios savivaldybės, tarp jų – ir Kretingos rajono, taiko išimtis nemažai grupei sunkiai išgyvenančių žmonių – neįgaliems, senjorams, daugiavaikėms šeimoms, vieniems vaikus auginantiems asmenims, benamiams – jiems suteikiama didesnė – 552,5 Eur – pajamų riba“, – tvirtino skyriaus vedėja. Asmuo, kuris pirmą kartą gaus paramą į socialinę kortelę, gali rinktis vieną iš galimų prekybos tinklų, su kuriais buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys dėl socialinių kortelių. Kretingoje su socialinėmis kortelėmis, patikino K. Gimžauskaitė-Mažonienė, aptarnauja prekybos centrai „Iki“, „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, Salantuose dar – „Grūstė“.
Savivaldybė skolinasi 1 mln. 760 tūkst. eurų
Kretingos rajono savivaldybė, Tarybos politikams pritarus, ima 1 mln. 760 tūkst. eurų ilgalaikę (ne ilgesniam kaip 5 metų terminui) paskolą, investiciniams projektams finansuoti. Didžioji paskolos dalis – 1 mln. eurų – atitenka Kretingos šaulių stadiono rekonstrukcijai. Stadiono rekonstrukcijos darbų kaina – per 3 mln. 103 tūkst. eurų, darbus atlieka uždaroji akcinė bendrovė „Rolana“, įrengusi ir Pranciškonų gimnazijos stadioną Kretingos centre. Pagal „Rolanos“ su Kretingos rajono savivaldybe pasirašytą rangos darbų sutartį, stadiono rekonstrukciją numatyta užbaigti iki 2025 metų pabaigos. Kada statys ir naują tribūnų pastatą – neaišku. Pagal pirminę projekto versiją, stadiono sportinė dalis ir tribūnų pastatas turėjo būti tvarkomi kartu, tačiau darbams pabrangus, projektas buvo suskaidytas į dvi dalis. Kita paskolos dalis – 760 tūkst. eurų – skiriama Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ padalinio „Eglutė“ Padvariuose priestatui statyti. Savivaldybės Strateginiame veiklos plane šiai statybai suplanuoti 3,5 mln. eurų, iš jų beveik 2 mln. 300 tūkst. eurų yra ES parama. Šiuo metu Savivaldybė siekia gauti priestatui statyti leidimą, gavus jį skelbs rangos darbų pirkimo konkursą. Priestato statybą tikimasi pradėti šiemet ir 2026 metais užbaigti. Išplėtus „Eglutės“ patalpas atsiras 55 naujos vietos vaikams, priestate įsikurs dvi darželinukų ir dvi lopšelio amžiaus vaikų grupės. Kretingos rajono savivaldybės skola šių metų sausio 1 d. buvo 6 mln. 614,3 tūkst. eurų, su nauja paskola ji perkops 8 mln. eurų.
„P. n.“ informacija
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos skelbiamais statistiniais duomenimis, 2024 m. Kretingos muziejuje apsilankė daugiau negu 82 tūkst. lankytojų. Grafų Tiškevičių rūmuose ir dvaro pastatuose įsikūręs muziejus tapo labiausiai lankomas savivaldybių muziejų kategorijoje, kurioje iš viso – 54 muziejai. Lyginant su 2023 m. lankytojų skaičius Kretingos muziejuje išaugo 7,5 tūkst. Šiemet veiklos 90-metį minintis Kretingos muziejus – vienas lyderių ir pagal edukacijose apsilankiusių žmonių skaičių. „Mūsų pastangos kurti modernų, bendruomenę įtraukiantį, šiandieną reflektuojantį muziejų padeda auginti kritiškai mąstančią visuomenę. Tampame jaunimui įdomia erdve – pernai patirčių pas mus ieškojo daugiau nei 17,5 tūkst. edukacijų dalyvių“, – patvirtino muziejaus Edukacijų ir lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Jurgita Paulauskienė. Pasak jos, ir šiemet muziejus jau spėjo pakviesti į kelis naujus projektus: naktines ekskursijas po sutemų apgaubtą Žiemos sodą, pažintį su suomių menininko instaliacija „Metamorfozės“ ir kvapų parodą „Istorijos kvapai: nuo Kleopatros iki Napoleono“. „Prieš porą metų iškėlėme tikslą tapti labiausiai lankomu savivaldybių muziejumi Lietuvoje ir tą planą įgyvendinome“, – sakė Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys. Pasak jo, augantis muziejaus populiarumas atspindi komandos pastangas mažinti sezoniškumą ir plėsti auditoriją. „Pamažu tampame muziejumi, į kurį lankytojai per metus sugrįžta ne vieną kartą. O siūlomų paslaugų įvairovė, intriguojančios parodos, koncertai, užsiėmimai ir teminės ekskursijos formuoja ir visiškai naujų lankytojų kategoriją“, – teigiamų pokyčių priežastis vardijo muziejaus vadovas. Kretingos muziejaus Žiemos sodas – vienas didžiausių turistų traukos objektų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Įdiegus bilietų savitarnos terminalą lankytojams jis tapo atviras visas 7 savaitės dienas. „Esame vienas iš kelių muziejų Lietuvoje, dirbančių kasdien, be poilsio dienų. Savo lankytojų Žiemos sode laukiame net ir valstybinių švenčių dienomis ir jau ne kartą įsitikinome, kad žmonės tuo mielai naudojasi“, – pastebėjo R. Žiubrys.
Pagal Kretingos muziejaus informaciją
Kretingos Bajorų laisvalaikio studijos šokėjai, vadovaujami choreografų Robertos ir Aurimo Bajorų, triumfavo respublikiniame šokio konkurse „Šokis jungia mus“, įvykusiame Plungėje – jie užėmė prizines vietas. Anot R. Bajorės, šokio konkurse „Šokis jungia mus“ dalyvavo talentingi šokėjai iš visos Lietuvos, tarp jų – ir Bajorų laisvalaikio studijos šokėjai, kurie, choreografų džiaugsmui, puikiai pasirodė ir pelnė aukščiausius apdovanojimus. Neoklasikinio šokio kategorijoje Kretingos šokėjos su šokiu „Spalvoti lašeliai“ iškovojo I v., o su šokiu „Sparnai“ užėmė II v.
Popšokio kategorijoje I v. laimėjo street / popdance grupė, atlikusi šokį „Clap your hands“ – pasirengti šokiui vaikams padėjo A. Bajoras. Iš viso konkurso komisija vertino 51-ą pasirodymą, vertinimo komisiją sudarė įžymūs šokio ekspertai: Lietuvos baleto primarijus, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjas, baleto mokyklos įkūrėjas Nerijus Juška, šokėja ir choreografė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedros docentė Inga Kuznecova ir Mažeikių choreografijos mokyklos baletmeisterė Danguolė Dapšytė. „Vaikų laimėjimai liudija sunkų šokėjų darbą ir tėvų pasiaukojimą. Šie apdovanojimai yra puikus įrodymas, kad komandinė dvasia, pasitikėjimas vieni kitais, atkaklumas ir meilė šokiui veda puikių rezultatų link“, – gerą žodį vaikams ir jų tėvams skyrė R. ir A. Bajorai.
„P. n.“ informacija
Kiekvienais metais valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudojama daugiau kaip 30 tūkst. atvejų. Lietuvoje esanti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema suteikia gyventojams galimybes pasinaudoti nemokama teisine pagalba įvairiose bylose, o taip pat 5 metus gyvuojantis privalomosios mediacijos institutas šeimos ginčuose yra vienas būdų ginčus spręsti taikiai nesinaudojant teisine pagalba ir nesikreipiant į teismus. Antrinė teisinė pagalba – procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas kliento interesams teisme. Antrinė teisinė pagalba apima ir atleidimą nuo žyminio mokesčio, kitų bylinėjimosi išlaidų. Lietuvoje teisėtai gyvenantys asmenys, kuriems reikalinga advokato pagalba rengiant procesinius dokumentus teismui arba atstovaujant bylose, gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Prieš kreipiantis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos, asmenims rekomenduojama pasinaudoti teise į pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, teisines konsultacijas, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą, pagalbą užpildant prašymą suteikti teisines paslaugas. Pirminę teisinę pagalbą galima gauti savo gyvenamosios vietos savivaldybėje. Šiuo metu visiškai nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 8 tūkst. 398 Eur per metus. Jei pareiškėjas turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai yra didesni: pvz., turintiems vieną išlaikytinį 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų apmokama, jei jų metinės pajamos neviršija 11 tūkst. 536,2 Eur.
Apsvaigęs nesuvaldė BMW
Sekmadienį apie 22.15 val. Palangoje, Klaipėdos pl. ir Darbėnų kelio žiedinėje sankryžoje, 1994 m. gimęs vyras nesuvaldė automobilio BMW, atsitrenkė į du kelio ženklus ir kelio atitvarus. Vairuotojui nustatytas 2,27 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Smurtavo prieš moterį
Penktadienį apie 11. 40 val. Liepų gatvėje Kretingoje, namuose, per konfliktą neblaivus (2,65 prom.) vyras, gimęs 1972 m., smurtavo prieš neblaivią (2,76 prom.) moterį, gimusią 1974 m. Suteikus medicinos pagalbą, moteris gydoma ambulatoriškai. Įvykio vietoje rastas ir paimtas neteisėtai laikomas 9 mm kalibro dujinis pistoletas. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 253 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. „P. n.“ informacija
„P. n.“ informacija
Šiose rungtynėse „Kretinga-Rivilė“ rungtyniavo be savo vyriausiojo trenerio Arimanto Mikaločiaus, kuris stažavosi nacionalinėje Lietuvos krepšinio rinktinėje ir kurį pavadavo jo asistentas Henrikas Lubinas. Varžovams savo žaidimą pavyko primesti tik I kėlinį, bet vėliau puikiai kamuoliu dalinęsi kretingiškiai pradėjo tolti nuo varžovų, ir skirtumas tarp komandų tapo triuškinantis. Kretingiškiai šiose rungtynėse išdalino net 40 rezultatyvių perdavimų ir pakartojo lygos rekordą, užfiksuotą 2021 m., kurį atliko „Jonavos“ klubas. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Rytis Zabita (8/14 dvitaškiai, 1/1 tritaškiai, 5 atk. kam.) – 21, Justas Žiubrys (4/9 tritaškiai, 5 rez. perdavimai) ir Tadas Budrys (6/9 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – po 16, Jalen‘as Warren‘as (2/4 tritaškiai, 4 rez. perdavimai, 2 blokai) – 12, Gytis Mačionis (2/4 tritaškiai) – 10, Mantvydas Staniulis (2/3 tritaškiai, 5 atk. kamuoliai, 13 rez. perdavimai, 25 naud. balai) ir Karolis Sapiega (8 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai) – po 8, Edgaras Danys ir Tautvydas Rudys (3/3 dvitaškiai) – po 6, Aurimas Urbonas (5 rez. perdavimai) – 2.
Pasibaigė šių – 2024–2025 – mokslo metų Kretingos rajono mokinių tinklinio pirmenybės, kuriose keturis mėnesius dviejose amžiaus grupėse varžėsi 13-a rajono bendrojo lavinimo mokyklų komandų. Šiose varžybose dalyvavo tie rajono mokiniai, kurie nelanko Kretingos sporto mokyklos. Savo ugdymo įstaigoms tinklinio aikštėje atstovavo: 3 Darbėnų gimnazijos tinklininkų komandos – jaunių vaikinų ir merginų bei jaunučių vaikinų (mokyt. Rolandas Juknevičius), Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos jaunių merginų ir vaikinų (mokyt. Milda Laureckienė), Pranciškonų gimnazijos jaunučių vaikinų (mokyt. Lina Drąsutytė-Stanienė) ir jaunių merginų (mokyt. Vaidas Mackevičius), Vydmantų gimnazijos jaunių vaikinų (mokyt. V. Mackevičius), Salantų gimnazijos jaunių vaikinų ir merginų bei jaunučių vaikinų (mokyt. Edmundas Šleinius), Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro jaunučių vaikinų (mokyt. Marius Meškauskas) ir Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos jaunučių vaikinų (mokyt. Jonas Benetis) komandos. Po finalinių rungtynių paaiškėjo, kas tarp rajono mokyklų komandų geriausiai žaidžia tinklinį.
NVO sektorius – gyvas, besikeičiantis, stiprėjantis
Vasario 27-oji – Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena. Ji skirta akcentuoti svarbią šio sektoriaus misiją ir pagerbti nevyriausybines organizacijas, jų narius ir savanorius, reikšmingai prisidedančius prie visuomenės gerovės kūrimo. Tarptautiniu mastu ši diena pradėta minėti 2014-aisiais ir šiuo metu ją jau mini apie 90 šalių. Pasaulinės nevyriausybinių organizacijų dienos išvakarėse apie šias organizacijas, jų misiją, tikslus ir funkcijas papasakojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus patarėja Viktorija Medžiaušaitė. – Kas tai yra nevyriausybinė organizacija (NVO)? Kokie esminiai nevyriausybinės organizacijos požymiai, ką ji apima? – NVO yra tokios organizacijos, kurios nėra priklausomos nuo valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir kurių veiklos tikslas nėra politinė valdžia arba vien religiniai tikslai. Šios organizacijos įsteigiamos savanoriškai ir siekia naudos visuomenei ar jos grupei. NVO gali būti labai įvairios, nuo kelių žmonių įsteigto dviratininkų klubo iki šimtus narių turinčių jaunimo organizacijų ar didžiųjų krizes valdančių ir skurdą mažinančių organizacijų. NVO nėra laikomos politinės partijos, profesinės sąjungos, sodininkų, daugiabučių namų savininkų bendrijos ir kitos organizacijos, neatitinkančios Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatyto NVO apibrėžimo. NVO dar kartais vadinamos ne pelno organizacijomis, tačiau šis apibrėžimas nėra visiškai tikslus, nes NVO gali vykdyti komercinę veiklą, gauti pelną, tačiau pelnas negali būti padalinamas organizacijos nariams ar steigėjams ir turi būti investuojamas į NVO veiklos vykdymą. Apibendrinant pagrindiniai NVO požymiai yra: – nepriklausomos nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nuo verslo įmonių – jei daugiau nei 1/3 organizacijos steigėjų yra viešasis sektorius arba privatus sektorius, ji nebus NVO; – įsteigtos savanoriškais pagrindais, laisva valia – jei narystė organizacijoje privaloma kokios nors profesijos atstovams, ji nebus laikoma NVO; – siekiančios naudos visuomenei ar jos grupei – dažniausiai NVO turi kilnų tikslą, kurį įgyvendindama padeda asmenims su negalia, asmenims, patiriantiems skurdą, gina žmogaus teises, rūpinasi aplinkos apsauga, skatina švietimą, mokslą, sportą ar kultūrą ir pan.
Palei Akmeną įrengs kalnų dviračių parką
Praėjusią savaitę Kretingos rajono politikai Savivaldybės tarybos posėdyje patvirtino 120 tūkst. Eur iš biudžeto kalnų dviračių parkui prie Akmenos įrengti. 4 km ilgio trasa bus įrengta miškingame upės šlaite: ji prasidės nuo Jauryklos parko ir kalvomis palei medžius ves ligi vadinamojo Beždžionių tilto ir už jo Bajorų link. Ir tai bus ilgiausia kalnų dviračių trasa Lietuvoje. Savivaldybės kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Černeckis praėjusį ketvirtadienį įvykusį Tarybos posėdį pavadino pergalės diena, mat, jo žodžiais, šio objekto buvo siekta kelerius metus. „Buvęs Savivaldybės Strateginio skyriaus vedėjas Darius Martinkus iškėlė šią idėją, buvo teikta paraiška pagal Gyventojų iniciatyvų projektą, bet vis pritrūkdavo balsų, kad projektas laimėtų. Tačiau gera idėja nežlugo, ją palaikė Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė, ir, kai Kretinga buvo paskelbta Jaunimo sostine, miesto jaunimas išsakė norą turėti aktyvaus dviračių sporto trasą“, – entuziastingai kalbėjo M. Černeckis. Jis tikisi, kad parkas bus populiari ir jaunų žmonių iš visos Lietuvos pamėgta vieta, ypač vasarą, juolab kad įrengtas dviračių takas į Palangą, kuriuo iki kalnų trasos atvyks poilsiautojai. Kalnų dviračių parko trasai tereikėtų pritaikyti natūralų reljefą, techniškai sudėtingiausia sutvarkyti šlaitus, betono įrenginių trasose neturėtų būti. M. Černeckio žodžiais, jau anksčiau buvo konsultuotasi su panašius parkus įrengusiomis įmonėmis, – 120 tūkst. Eur suma yra pakankama kalnų dviračių trasas įrengti Akmenos pakrantėje.
Šiandien apie 10.30 val. kelios gaisrinės ir greitosios medicinos pagalbos mašinos sulėkė į Vytauto gatvę Kretingoje – buvo gautas pranešimas, kad užsidegė baigiamas renovuoti daugiabutis namas Nr. 119. Kaip sakė šiame name autodalimis prekiaujantis Vaidas Bartašius, židinys buvo būtent virš jo parduotuvės durų, kai po maždaug metro ilgio skarda statybininkai bandė degikliu prilydyti mažojo stogelio dangą. Atvira liepsna per akimirką kaip stulpas nuo pirmojo aukšto pakilo iki penktojo. „Išgirdau, kaip su nerimu kitataučiai statybininkai kažką garsiai šūkauja vienas kitam, o netrukus pradėjo pilti vandenį. Tada pamačiau, kad sulėkė pagalbos mašinos, kieme būriuojasi gyventojai. Vieną senyvo amžiaus sunkiai vaikštančią moterį išvedė medikai“, – papasakojo V. Bartašius. Anot daugiabutyje gyvenančių Elenos Jonutienės ir Stepono Batakio, dūmai po truputį jau buvo pradėję skverbtis ir į butus. „Bet buvo justi nežymiai. Kad degam, mes sužinojom iš policijos pareigūnų – paskambino į duris ir liepė eiti į lauką“, – sakė jie. Namo bendrijos pirmininkas Albertas Butenis pasidžiaugė, kad niekas iš gyventojų nenukentėjo. Gaisro padariniai bus likviduoti, nukentėjusi namo dalis – atstatyta.
„P. n.“ informacija
Artėjant vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus 150-osioms mirties metinėms (2025 m.) ir 225-osioms gimimo metinėms (2026 m.), dar kartą stabtelėkime ir apžvelkime šios, ne vieno mokslininko tyrinėtos ir vis dar tyrinėjamos asmenybės daugiasluoksniškumą ir poveikį mūsų tautos gyvenimui. Vyskupo biografija perrašoma kone per kiekvieną didesnę sukaktį, ją papildant naujais faktais ir įžvalgomis. Vyskupas M. Valančius tyrinėtas kaip švietėjas, dvasininkas, blaivybės skleidėjas, rašytojas. Tačiau tik fragmentiškai užsimenama apie Valančių kaip žmogų, brolį, draugą, sūnų, dėdę. Daugelio lietuvių sąmonėje suformuotas monumentalus M. Valančiaus paveikslas, o paprašyti apibūdinti jį, greičiausiai nupieštume griežtą, konservatyvų didaktiką, tautą blaivinantį ir jos išlikimu besirūpinantį dvasiškį. Toks jis dažniausiai ir vaizduojamas – rimtas, ganėtinai rūstus, oficialia apranga – vyskupo rūbais. Ir tik paraštėse galima įžvelgti žmogų – žemišką, paprastą, jautrų, nuoširdų, rūpestingą žemaitį. Šabloniškos herojaus, tautos gelbėtojo ar blaivintojo etiketės nutrina žmogiškąjį vyskupo M. Valančiaus pradą – privatus gyvenimas kone mažiausiai tyrinėta ir paslaptingiausia vyskupo M. Valančiaus biografijos pusė. Gimęs ir užaugęs valstietiškoje troboje, prisiėmęs bajoro titulą, tapęs gerbiamu vyskupu, palaikęs taikius santykius su caro valdžia, tačiau visada išlikęs savas paprastiems žmonėms, artimiesiems ir savo kraštui. Kaip pats per pamokslą buvo sakęs: „Iš tikrųjų žmogaus vertė priklauso ne nuo gimimo lemties, ne nuo turto bei padėties žmonių visuomenėje, o vien tik nuo jo paties nuveiktų darbų.“ Jo nuveikti darbai – tarsi ryškūs, neoniniai pėdų atspaudai, kalba patys už save. Tačiau koks jis buvo nusiavęs vyskupiškas sandalijas? Kaip jis gyveno uždaręs bažnyčios duris? Kaip elgėsi su savo parapijiečiais? Kam jam buvo reikalinga bajoriška kilmė ir padėtis visuomenėje. Tik įsigilinus ir išanalizavus skirtingus šaltinius, žmonių prisiminimus, vyskupo paliktus asmeninius daiktus, galima bandyti nutapyti tikrąjį vyskupo – žmogaus paveikslą, atskleisti, kokia asmenybė slėpėsi po ištaigingais vyskupo rūbais.
Stalo žaidimai su įtraukiančiais elementaisStalo žaidimai yra klasikinė pramoga, kuri gali sukelti daugybę įtampos ir azarto. Tačiau galite padaryti juos dar įdomesnius, pridedant šiek tiek azarto. Pavyzdžiui, galite žaisti žaidimus, kuriuose statoma ar rizikuojama, tokius kaip pokeris ar kortų žaidimai, kur kiekvienas statymas sukuria laukimo ir nežinomybės momentus. Tokiame žaidime nėra tiksliai žinoma, kas nutiks, o tai prideda emocijų ir smagumo. Stalo žaidimai su netikėtumais, kaip statymai ar žaidimo rezultatai, suteikia papildomo jaudulio, nes kiekvienas žingsnis gali atnešti pergalę arba pralaimėjimą, o tai sukuria įtampą ir įtraukia. Azartiniai žaidimai namuose – sukurkite kazino atmosferąJei norite patirti azartą, lošimų ir statymų svetainė gali jums padėti. Ten galite pabandyti sukurti savo kazino atmosferą namuose. Naudodami žaidimų stalus ar tiesiog atsisiųsdami azartinius žaidimus savo kompiuteryje, galite patirti tuos pačius jausmus, kaip ir tikrame kazino. Tai gali būti ruletė, pokeris, arba net virtualūs lošimų automatų žaidimai, kurie leis sukurti jaudulio kupiną vakarą. Daugeliui žmonių lošimų ir statymų žaidimai sukuria įtampą, nes kiekvienas statymas atneša galimybę laimėti arba pralaimėti.
1. Kuo skiriasi? – Aiškūs atsakymai į sudėtingus klausimusKasdien susiduriame su įvairiais klausimais – pradedant tuo, kuo skiriasi dvi iš pirmo žvilgsnio panašios sąvokos, ir baigiant skirtumais tarp skirtingų produktų ar technologijų. Svetainė kuoskiriasi.lt yra skirta būtent tiems žmonėms, kurie ieško greitų, bet išsamių atsakymų į tokius klausimus. Čia rasite aiškiai pateiktus skirtumus tarp įvairių dalykų:
Tai itin naudinga svetainė tiek studentams, kurie ieško aiškių apibrėžimų, tiek paprastiems skaitytojams, kurie nori greitai praplėsti savo žinias kasdienėse situacijose. Be to, ši svetainė puikiai tinka žmonėms, kurie domisi įvairiomis mokslo ir technologijų sritimis, nes čia pateikiama ne tik teorinė informacija, bet ir praktiški pavyzdžiai. Alternatyvus šaltinis: Jei norite gilintis į mokslo temas, verta apsilankyti ir tarptautinėse svetainėse, tokiose kaip HowStuffWorks, kuri detaliai paaiškina, kaip veikia įvairūs kasdieniai dalykai. 2. Autozinios.lt – Naujausios žinios automobilių pasaulyjeLietuvoje automobilių kultūra yra itin stipri – čia kiekvienas vairuotojas domisi naujienomis, techninėmis naujovėmis ir automobilių apžvalgomis. Jei esate vienas iš jų, tuomet autozinios.lt taps jūsų kasdienės informacijos šaltiniu. Šioje svetainėje galite rasti:
Be to, ši svetainė dažnai aptaria aplinkosaugos temas – pavyzdžiui, elektrinių automobilių plėtrą Lietuvoje. Tai tampa vis aktualesne tema, kai vis daugiau žmonių svarsto apie perėjimą prie ekologiškesnių transporto priemonių. Alternatyvus šaltinis: Automobilių gerbėjams taip pat gali būti įdomus TopGear.com, kuriame pateikiamos išsamios apžvalgos ir pramoginės laidos apie automobilius. |
Naktis namuose – tai puiki proga atsipalaiduoti ir sukurti nepamirštamą nuotykį, kuris įtraukia ir suteikia jaudulio. Nesvarbu, ar tai būtų rami vakarienė su draugais, ar spontaniška pramoga, kurioje kiekviena akimirka yra pilna azarto, namuose galima sukurti įspūdžių kupiną atmosferą, nesikeliant iš vietos. Tačiau ką daryti, kad naktinis nuotykis būtų kupinas emocijų ir jaudulio? Atsakymas paprastas – sukurkite žaidimus ir užsiėmimus, kurie leis patirti azartą, įtemptą laukimą ir smagumą.
Internetinė erdvė šiandien yra tokia plati, kad kartais sunku atrasti tikrai vertingų šaltinių, kurie pateiktų patikimą, praktišką ir naudingą informaciją. Nesvarbu, ar jums reikia patarimų apie sveikatos priežiūrą, automobilio priežiūrą, sodininkystę, ar ieškote idėjų naujai kelionei – tinkamai parinkta svetainė gali tapti jūsų kasdieniu pagalbininku. Šiame straipsnyje apžvelgsime penkias lietuviškas svetaines, kurias verta įtraukti į savo naršymo sąrašą. Papildomai pateiksime ir keletą papildomų šaltinių, kurie gali būti naudingi tam tikrose srityse.