|
|
|
(1931) 2025-02-21Žvyrkelių ir gatvių problemai dėmesį parodė kaip niekad
Žvyrkeliams tvarkyti ir seno asfalto ištisinei dangai atnaujinti iš rajono Savivaldybės biudžeto seniūnijoms pagal jų dydį ir turimus kelius šiemet pirmą sykį skirta papildoma pinigų suma – iš viso 1 mln. 200 tūkst. eurų. Seniūnams, kurie geriausiai pažįsta gatves ir kelius, jau duoti leidimai pasiruošti darbams. Ir tai yra dalis atsakymo į problemas, dėl kurių pastaruoju metu nerimsta ūkininkai. Dėl greiderio seniūnai „plėšosi“ „Rajono keliai – žiauriai prasti. Važiuok nuo Rūdaičių Dimitravo link – apsaugok, Viešpatie. Važiuok tarp laukų – bus tas pats“, – Savivaldybės Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete rėžė Antanas Parišauskas. Jam nesuprantama ir kodėl greideriuojama žinant, kad tuoj lis – išsimuša duobės, į visas puses išsitaško purvas. „Tikras „gaspadorius“ taip nedarytų, atsižvelgtų į sinoptikų prognozes. Bet, kai pinigai ne iš paties kišenės, tai tinka bet kaip...“ – kalbėjo ūkininkas. Tačiau Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius įžvelgė, jog tokia situacija susidaro dėl to, kad seniūnijos neturi galimybės pageidaujamu laiku išsikviesti techniką. Savivaldybė paslaugą perka centralizuotai, o konkursą laimėjusi bendrovė „Kelių priežiūra“ teturi 2 ar 3 greiderius, kuriuos paskirsto visoms 9-ioms rajono seniūnijoms. „Ir plėšosi seniūnai – kas greiderį užsako trečiadieniui, kas – ketvirtadieniui, kas vėliau. Didesnei seniūnijai jo prireikia ir dviem, ir trims dienoms. Kartais ir gyventojai pastebi: darbininkas dingo, nugreideriavęs tik trečdalį kelio. Bet ką jam daryti, jeigu turi važiuoti jau į kitą seniūniją?“ – problemą dėstė S. Končius. Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys pritarė: visi jo kolegos norėtų greideriavimo darbus atlikti palankiomis oro sąlygomis, bet ne visada pavyksta pataikyti. „Mes seniūnijoje turime 170 kilometrų žvyrkelių, per vieną dieną įmanoma nugreideriuoti po 8–10 kilometrų, ne daugiau. Pradėjus lyti, darbus ir tenka nutraukti“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Poškys. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos Darbėnų seniūnijos keliams paprastai kasmet skiriama apie 149 tūkst., o šiemet papildomai iš biudžeto prisidės dar 200 tūkst. eurų. Seniūno žodžiais, svarbiausia, kad dabar bus galima pažvyruoti į gyvenvietes vedančius kelius. „Ypač džiaugiamės dėl Šlaveitų – nuo šios gyvenvietės vienintelis susisiekimas su asfaltuotu keliu – beveik du kilometrai žvyrkelio, o eismas intensyvus. Būdavo, vienoj vietoj, kur labiausiai reikia, papili žvyro, kitoj papili, o dabar bus paklota ištisinė žvyro danga“, – sakė A. Poškys.
Ar drausti mobiliuosius telefonus vaikams mokyklose?
Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba vienbalsiai patvirtino 2025 metų Savivaldybės biudžetą, kurio pajamos 87 mln. 789 tūkst. eurų, į jas įskaičiuota ir 2024 metų beveik 4 mln. 757 tūkst. eurų likutis. Šių metų biudžeto lėšos paskirstytos panašiai kaip ankstesniais metais: didžioji jų dalis – 41,9 proc. – atitenka švietimui, socialinei paramai – 12,1 proc., Strateginio planavimo ir investicijų programai – 11,2 proc., vietiniam ūkiui ir turtui valdyti – 10,8 proc., bendrajai programai – 9,5 proc., kultūrai – 6 proc., seniūnijoms – 5,4 proc., žemės ūkiui – 0,9 proc., sveikatos apsaugai – 0,8 proc. Svarstant biudžeto projektą opozicijoje esantis Tarybos narys Steponas Baltuonis Tarybos politikams siūlė susitelkti ieškant galimybių kaip padidinti būsimų metų Savivaldybės biudžeto pajamas. „Mums svarbiausia dalinti (biudžeto pinigus, – „P. n.“ past.), o ne gauti“ – sakė jis, paraginęs lygiuotis į kaimynines savivaldybes, kurių biudžetai kasmet pastebimai auga. Štai Klaipėdos rajono 2025 metų biudžeto pajamos siekia beveik 172 mln. eurų. Opozicijos lyderė Jolanta Gedvilaitė priekaištavo, kad sudarant 2025 m. biudžeto projektą neatsižvelgta į didesnį lėšų poreikį daugiabučių teritorijoms, kiemams tvarkyti. Paprastajam kiemų remontui (duobių užtaisymui, asfalto išlyginimui ir kt.) iki 10 tūkst. eurų numatytas galimas Savivaldybės prisidėjimas, politikės teigimu, yra irgi per menkas. J. Gedvilaitė akcentavo, kad opozicija ir toliau ieškos išeičių daugiabučių kiemams sutvarkyti. „Klaipėdos miesto savivaldybė savo lėšomis daugiabučių teritorijas tvarko, šios teritorijos Klaipėdoje yra įteisintos kaip viešosios erdvės“, – aiškino ji.
Auksės asmenukė – tautiškiausia
Kretingos rajono policijos komisariato paskelbto konkurso „Tautiškiausia asmenukė“ nugalėtoja pripažinta Kretingos meno mokyklos Chorinio dainavimo skyriaus ugdytinė Auksė Gedvilaitė, išgarsėjusi jaudinančiai atliekamu Lietuvos himnu. Šis konkursas buvo vienas Kretingos – Lietuvos jaunimo sostinės – renginių, skirtas Vasario 16-ajai. Jaunimas buvo kviečiamas socialiniame tinkle dalintis savo tautiškomis asmenukėmis – tai galėjo būti nuotraukos su Lietuvos trispalve, tautiniu kostiumu ar kitu lietuviškumą atspindinčiu simboliu. Daugiausiai patiktukų sulaukusi nugalėtoja apdovanota specialiu policijos pareigūnų prizu.
„P. n.“ informacija
Švietimo sistemoje iššūkių netrūksta
Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė pripažino: iššūkių švietimo sistemoje niekada netrūksta tiek šalies, tiek rajono lygiu, ir tuos iššūkius tenka įveikti sutelkus bendras – Savivaldybės administracijos, ugdymo įstaigų vadovų, pedagogų, bendruomenių – pastangas. Laukia nauja tinklo pertvarka Švietimo skyriaus vedėjos žodžiais, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lygiu jau yra parengtas naujas ugdymo įstaigų pertvarkos projektas, kurį dar turi patvirtinti Vyriausybė. „Mums, rajonuose, šiame projekte svarbiausia, kad III gimnazijos klasėse nurodytas mokinių skaičius – nuo 12 iki 30, bet 21-as mokinys yra riba, nuo kurios finansavimas skiriamas visai klasei išlaikyti. Vadinasi, jeigu trečioje gimnazijos klasėje susidarys mažiau kaip 21-as mokinys, pagal dabartinį projektą tokia klasei valstybės lėšų bus skirta 50 proc., antra tiek turės skirti pati savivaldybė. Mūsų požiūriu, tai nėra socialiai teisingai, tarkim, iki nurodyto skaičiaus trūksta 1 vaiko, o klasei būtų skirtas tik pusė reikalingų lėšų“, – A. Burbienė paaiškino, Kretingos rajono savivaldybė išreiškė tokį pasiūlymą: kad Savivaldybė finansuotų už tiek, kiek faktiškai trūksta vaikų – tarkim, 1,2 ar 5 vaikus, o ne visus 50 proc. Šios projekto nuostatos ypač aktualios Salantų, Vydmantų gimnazijoms. „Darbėnų gimnazijoje mokinių skaičius kol kas atitinka projekto reikalavimus“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja, kurios pastebėjimu, šiais metais baigia galioti mūsų rajono ugdymo įstaigų pertvarkos planas ir dabar rengiamas naujas 2026–2028 m. planas. „Iš pirmo žvilgsnio, rajone ugdymo įstaigų tinklas yra pakankamai gerai sustyguotas, tačiau nauji gyvenimo iššūkiai diktuoja naujas sąlygas – tarkim, pastebimai mažėja mokinių Kūlupėnų pagrindinėje mokykloje, kas kelia nerimą. Jeigu kuri nors mokykla neatitiks naujų tinklo pertvarkos kriterijų, ugdymo įstaigai nebus suteikta akreditacija, vadinasi, ji dirbti negalės. Tai yra reglamentuota įstatymų ir nuo mūsų nepriklauso. Mūsų darbas – atlikti monitoringą, įvertinti stebėsenos rodiklius ir įsivertinti, kuria krytimi galime eiti“, – kalbėjo A. Burbienė, pastebėjusi, kad mokinių skaičiaus didėjimas kai kuriose rajono mokyklose iš esmės yra tik momentinis.
Darbėnų gimnazijoje įvykusiame nacionalinio moksleivių čempionato „Makaronų tiltai 2025“ atrankiniame etape sėkmė buvo palanki šeimininkams: I vietą užėmė ir kvietimą dalyvauti moksleivių čempionato finale, kuris vyks Vilniuje, gavo į komandą „Super ketvertas“ susibūrę darbėniškiai abiturientai Lukas Einikis, Jonas Jagminas, Modestas Naugreckis ir Edvinas Petrauskas. Nacionalinį moksleivių čempionatą „Makaronų tiltai“ dešimti metai organizuoja universitetas Vilnius Tech. Čempionato etapus Lietuvos mokyklose rengia šio universiteto Statybos fakulteto docentas dr. Gintautas Ambrasas. Prieš kelerius metus jis jau buvo atvykęs ir į Darbėnų gimnaziją. Tad šiemet, anąsyk susitikimą rengusios mokytojos Irenos Daukantienės ir karjeros specialistės Livijos Grajauskienės kvietimu, G. Ambrasas sutiko atvykti į Darbėnus. Tokiai netradicinei ugdymo karjerai formai, kai per žaidimą-varžybas pristatomos su inžinerija, konstravimu, statybomis susijusios specialybės – o šių sričių specialistų Lietuvoje itin trūksta, – pritarė Darbėnų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia Bružienė. Jos siūlymu kartu su G. Ambrasu į gimnaziją atvažiavo ir universiteto Vilnius Tech studijų programas dešimtų, vienuoliktų bei dvyliktų klasių gimnazistams pristatė šio universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto studentės Evilija Aida Jasiūnaitė ir Amelija Žakšauskaitė.
Motiejus Valančius prabyla autentiškomis knygomis
Šį vasarį, kuomet minimas 224-asis mūsų kraštiečio vyskupo rašytojo švietėjo Motiejaus Valančiaus gimtadienis (vasario 16-ąją pagal senąjį Julijaus kalendorių ir vasario 28-ąją – pagal Rusijoje po 1917 m. priimtą naująjį Grigaliaus kalendorių), Kretingos rajono viešąją M. Valančiaus biblioteką pasiekė staigmenos: Klaidas Mačernis iš Šventosios padovanojo senelių sodyboje netikėtai aptiktą, 1864 m. išleistą M. Valančiaus sudarytą leidinį „Pradžia ir išsiplėtimas katalikų tikėjimo“, o kauniečių Janinos ir Jauniaus Čereškų šeima dovanojo vyskupo sudarytą giesmių knygą, vadinamąsias kantičkas.
Atsitiktinumai atvedė į biblioteką „Pajūrio naujienoms“ 56-erių verslininkas K. Mačernis, tris dešimtmečius gyvenęs Kaune, o dabar besikuriantis paveldėtoje senelių sodyboje Šventojoje, pasakojo: „Iš pradžių pernelyg nesureikšminau to radinio, nes nesupratau jo svarbos. Tvarkiau senelių daiktus, ir daržinėje, tarp senelio rakandų, senovinėje komodėlėje, aptikau kelias religinio turinio knygeles. Parsinešęs ėmiau jas atidžiau nagrinėti: toji, Motiejaus Valančiaus, buvo be viršelio, bet lapų popierius tvirtas, neišgeltęs, skirtingai nuo kitų aptiktų leidinių. Vis dėlto laikymo sąlygos nebuvo pačios geriausios, o ir leidinio amžius, suskaičiavau – 161-eri metai, ir tai padarė savo.“
K. Mačernio akį patraukė kokybiška knygelės leidyba, ir, pradėjus atidžiau tyrinėti, pastebėjo, kad jos autorius – vyskupas M. Valančauskas (vyskupo pavardę tuomet rašydavo skirtingai – surusintą ir sulenkintą), ir caro valdžios cenzoriaus Antono Ivanovičiaus Dukaševičiaus spaudą, kad leido ją išspausdinti. „Viešėdamas Kretingoje, atsitiktinai ant stalo pamačiau „Pajūrio naujienas“, kuriose buvo publikuotas straipsnis apie tai, kad bibliotekininkė Simona Gagilaitė iš Motiejaus Valančiaus surinktų patarlių sudarė komiksų knygelę „Tabalai tabalai“. O, pagalvojau, sutampa: Motiejaus Valančiaus vardo biblioteka, vyskupo patarlių knygelė, tad gal bibliotekininkams bus įdomus ir mano radinys. Susisiekiau su jais, jie labai apsidžiaugė, kad leidinį dovanoju, – kalbėjo K. Mačernis, įsitikinęs, kad jo nuopelnas nesąs išskirtinis, tiesiog atsitiktinumas nuvedė ten, kur reikėjo. – Man smagu, kad knyga neprapuolė, išgyveno karus, kataklizmus, o dabar teiks džiaugsmą kitiems, gal pasitarnaus ir mokslui.“
Baltų naktų pėdsakais
Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filiale eilių ir muzikos dovanojo į svečius atvykę mūsų rajono šviesuliai – „Pajūrio naujienų“ korespondentė Jurga Braukylienė, po savo meniniais kūriniais pasirašanti slapyvardžiu Jurga Valery, ir žinomas chorvedys, pedagogas, dainininkas, kompozitorius, dainuojamųjų kūrinių 20 knygų autorius Aloyzas Žilys. Renginio viešnia Jurga Valery poezijos mėgėjams pristatė trečiąjį savo kūrybos leidinį – eilėraščių ir miniatiūrų knygą „Pasislėpusi balta“. Renginį vedė Jurgita Anužienė. Per susitikimą literatė priminė svarbesnius savo gyvenimo faktus. Įdomus, gyvas ir vaizdingas pasakojimas darbėniškius nuvedė ne tik į Vilnių, kuriame gimė, užaugo ir gyveno, bet ir į Molėtų rajoną – Kulundžių kaimą, kur gyveno tėvo mama. Močiutė, pasak Jurgos, turėjusi bajoriškų šaknų, stebino ją ne tik dideliu apsiskaitymu, turtingu pasakojimu, gausybe legendų, bet ir gerai pažinojusi vaistinius augalus. Išskirtinai darbšti ir tvarkinga. Gamino skanius valgius. Mylėjo gamtą, mąsliai žvelgė į metų laikus ir į Kūrėją. Močiutės paveikslas įkvėpė anūkę kūrybiškumui. Todėl jos lyrikos žmogus atidus aplinkai, džiaugiasi medžiais, jūra... Renginio dalyvius sudomino ir literatūrinio slapyvardžio istorija, kuri artimai susijusi su kita močiute – motinos mama Valerija. Ji gyveno netoli Panevėžio, Naujamiestyje. Antruoju Valerijos vardu buvo apdovanota ir anūkė. Kone prancūziškas vardo skambesys paskatino pasirinkti jį kaip literatūrinį pseudonimą. Jaunystėje įgijusi medicinos sesers profesiją, dirbo įvairiose sveikatos įstaigose. Ir čia ji įžvelgė žodžio galią – juk ligoniai gydomi ne tik sveikatinimo procedūromis.
„Kaukės“ viešnagė Šukėje
Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus vedėjos Violetos Ruikienės kvietimu, Šukėje minint Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – viešėjo Kretingos neįgaliųjų draugijos teatras „Kaukė“, kuriam vadovauja režisierė Martina Žąsytienė. Svečiai šukiškiams padovanojo spektaklį „Loterija“ pagal Elenos Urbaitės pjesę. „Su šiuo spektakliu esame apvažiavę vos ne visą rajoną. Komedijos žanras žmonėms labai patinka, žiūrovas gali šiek tiek atsipalaiduoti, pasimėgauti poilsiu“, – teigė M. Žąsytienė. Spektaklyje „Loterija“ vaidino Antanas Songaila, beje, į Šukę atvežęs ir savo tapybos darbų parodą, taip pat Dalia Butenienė, Elena Narvydienė, Petras Gulenkovas, Raimonda Mačernienė, Martynas Žąsytis. Režisierei kaip garso operatorė talkino Aldona Šilgalienė. M. Žąsytienė neslėpė, kad šventė Šukėje teatro trupei paliko daug teigiamų įspūdžių, jaukių akimirkų, aktoriai buvo sutikti labai šiltai ir gausiais aplodismentais. Artimiausiu metu teatro trupė „Kaukė“ ketina dalyvauti Palangos bendrijos „Bočiai“ renginyje.
„P. n.“ informacija
Į kalėjimą – per narkotikus
Klaipėdos apygardos teismas kaltais pripažino du asmenis – pirmą kartą į teisėsaugos akiratį patekusį T. Č. ir anksčiau už įvairius nusikaltimus teistą E. D. Asmenys nuteisti už labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų – kokaino, amfetamino ir MDMA – neteisėtą gabenimą kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei neteisėtą disponavimą šiomis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Be to, T. Č. nuteistas ir už neteisėtą disponavimą šaudmenimis. Teismas nustatė, kad 2023 m. pavasarį T. Č. įkalbėjo E. D. vykti į Nyderlandus, kad šis įsigytų narkotikų ir pargabentų juos į Lietuvą. Už šią užduotį T. Č. pažadėjo E. D. sumokėti 2 tūkst. 300 eurų ir narkotikams įsigyti davė beveik 27 tūkst. eurų grynaisiais. Siekdamas kontroliuoti kelionės eigą, T. Č. į lagaminą su narkotikais įdėjo GPS įrenginį, leidžiantį realiuoju laiku stebėti E. D. buvimo vietą. 2023 m. gegužės 6 d. E. D. išvyko į Nyderlandus, kur už T. Č. duotus beveik 27 tūkst. eurų iš jo nurodytų narkotikų pardavėjų įsigijo apie 6 kilogramus amfetamino, kokaino ir MDMA tablečių. Narkotines medžiagas jis paslėpė lagamine tarp savo daiktų ir 2023 m. gegužės 10 d. grįžo į Lietuvą, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. T. Č., sekdamas E. D. judėjimą GPS įrenginiu, vyko jo pasitikti, tačiau Klaipėdos rajone buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Per kratą jo automobilyje rasti neteisėtai laikomi šaudmenys. Baudžiamosios bylos duomenimis, analogiškus nusikaltimus – narkotikų kontrabandą, disponavimą minėtomis medžiagomis ir jų platinimą – T. Č. galėjo vykdyti ne vienerius metus ir iš tokios veiklos turėti pajamų. Teismas nuteisė T. Č. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, skirdamas jam 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, taikant išplėstinio turto konfiskavimo institutą, buvo konfiskuotas vyro ir jo sutuoktinės vardu registruotas nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas – namas, žemės sklypai, transporto priemonės, kiti vertingi daiktai ir piniginės lėšos. Bendra konfiskuoto turto vertė viršijo 400 tūkst. eurų. E. D., padėjęs atskleisti nusikaltimus ir davęs išsamius parodymus, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį. Jam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat konfiskuota beveik 600 eurų. Nuosprendis neįsiteisėjęs, per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Paruošta pagal teismo informaciją
Sukčiai prisidengia ir teismo vardu
Klaipėdos apygardos teismas gyventojus įspėja apie platinamus apgaulingus elektroninius laiškus, kuriuose sukčiai praneša, kad laišką gavęs asmuo kaip ieškovas turi padengti jo atstovo išlaidas. Sukčių tikslas – išvilioti asmens duomenis, gauti informaciją, susijusią su asmens internetine bankininkyste. „Primygtinai rekomenduojame nespausti įtartinuose el. laiškuose esančių nuorodų. Jeigu visgi paspaudėte, tuoj pat išjunkite atsidariusį naršyklės langą ir atsivėrusiame naršyklės lange neįveskite jokių asmeninių duomenų – asmens kodo, interneto banko atpažinimo kodo ar mokėjimo kortelių duomenų. Taip pat ir savo mobiliajame telefone neatlikite jokių veiksmų, t. y. neveskite banko programėlių ar mobiliojo parašo kodų. Tik tuo atveju sukčiai negalės atlikti neteisėtų operacijų“, – rašoma pranešime. Teismas akcentavo, kad gyventojams el. laiškų su nurodymais sumokėti išlaidas nesiunčia, nes baudos, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos teismo nutartimis, sprendimais.
„P. n.“ informacija
Kretingoje – mirusio vyro kūnas ir narkotiniai augalai
Ketvirtadienį apie 10.10 val. Kretingoje, Klaipėdos gatvėje esančiame bute, buvo rastas mirusio 1967 m. gimusio buto savininko kūnas be akivaizdžių smurto žymių. Taip pat aptikta erdvė su apšvietimu, reflektoriais ir ventiliacija – čia buvo auginami galimai narkotiniai augalai. Iš viso rasti ir paimti 8 vazonai su galimai narkotinių augalų sodinukais, 4 vazonai – su daigais ir plastikinė talpykla su augalų pumpurais. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Eismo nelaimė Kluonaliuose
Pirmadienį apie 21.50 val. eismo nelaimė įvyko Kluonalių kaime: J. Jablonskio gatvėje automobilis „Seat Leon“ įvažiavo į griovį ir atsitrenkė į medį, buvo prispaustas žmogus. Ugniagesiams gelbėtojams panaudojus plėstuvus, vyras buvo išlaisvintas ir perduotas medikams.
„P. n.“ informacija
Kurorte gaisrai – vienas po kito
Sekmadienį gaisras kilo Palangoje, Paliepgirių kelyje esančiame name, kuriame yra 10 butų. Pranešimą apie nelaimę ugniagesiai gelbėtojai gavo po 6 valandos ryto. Atvykus pagalbai, dūmai veržėsi pro stogą. Paaiškėjo, kad židinys – 20 kv. m ploto bute antrame aukšte. Apdegė gartraukis, viryklė, televizorius ir kiti namų apyvokos daiktai, aprūko sienos ir lubos. Gesinimo darbai truko maždaug valandą. Vos prieš kelias dienas dūmai gyventojus išgąsdino ir kurorto Vėžių gatvės daugiabutyje – ketvirtame aukšte esančiame bute degė gartraukis. Dūmų detektoriaus čia nebuvo.
„P. n.“ informacija
Kretingos muziejus siekia įrengti ledo čiuožyklą
Kretingos rajono savivaldybei paskelbus kvietimą pagal Vietos veiklos grupių strategiją teikti paraiškas 2026–2027 metų projektams, kurie įgyvendinami iš Savivaldybės biudžeto, Kretingos muziejus jau pateikė dviejų dalių paraišką: vieną jų – ledo čiuožyklai prie muziejaus įrengti, kitą – senjorų aktyvumui skatinti. Numatomo projekto „Ypatingosios muziejaus auditorijos: galimybių ir paslaugų plėtra Kretingos mieste“, kurį muziejus vykdytų išvien su Trečiojo amžiaus universiteto bendruomene, siekis – mažinti gyventojų socialinę atskirtį. Numatoma jo bendra vertė – 212 tūkst. Eur. Todėl maksimalios sumos – 107 tūkst. Eur – tikimasi laimėti pagal Vietos veiklos grupių projektą, muziejus prisidėtų 35 tūkst. Eur ir dar papildomai 70 tūkst. Eur prašoma iš Savivaldybės biudžeto. Nuviliotų vaikus nuo mobiliųjų telefonų Pasak Kretingos muziejaus vadovo Romando Žiubrio, šiuo projektu siekiama skatinti vietos bendruomenės įsitraukimą, dar labiau įveiklinant muziejaus infrastruktūrą: „Automobilių stovėjimo aikštelė tarp Amatų centro ir ratinės užimta tik vasarą, kuomet muziejus gausiai lankomas, o šaltuoju metų laiku ji apytuštė. Todėl sumanėme šią erdvę išnaudoti ledo čiuožyklai.“ Tai būtų po stogine įrengta 15x20 m dydžio ledo aikštelė. Stoginė reikalinga tam, kad taupytųsi elektros energija, nes mažiau nugaruoja ledo, taip pat pasitarnautų lyjant ar sningant. Ši vieta tinkama todėl, kad yra įrengti vandens ir elektros tinklai. Ledo čiuožykloje pamainomis dirbtų 2–3 darbuotojai, veiktų pačiūžų nuomos punktas. Dalis išlaidų, R. Žiubrio žodžiais, būtų padengta iš projekto, o kitą dalį muziejus tikisi užsidirbti, teikdamas šią pramogų paslaugą. Čiuožykla veiktų 3–4 žiemos ir vėlyvo rudens mėnesius. Muziejaus vadovas tvirtino, kad patirties sėmėsi iš Šilutės miesto, kuris šį sezoną taip pat atidarė sėkmingai iki Vasario 16-osios veikusią ir populiarumo tarp šilutiškių sulaukusią čiuožyklą.
Lietuvos mylėtojų Riaukų šeima
Važiuojant iš Kretingos į Raguviškius, kaimo pradžioje pakeleivius pasitinka Siksto Riaukos gatvė. Ji veda senų medžių apjuostos vienkieminės sodybos link. Tai buvęs Riaukų šeimos ūkis, apylinkės žmonių atmintyje žinomas kaip Raguviškių mokykla. Kretingos parapijos metrikų knygose Riaukų šeima minima nuo XIX a. 8 deš. Manoma, kad ji čia atsikėlė po baudžiavos panaikinimo, įsigijusi vieną vienkieminių sodybų, pastatytų plėšininėje Mišučių dvaro bendro naudojimo žemėje Būdviečių ir Raguviškių kaimų paribyje. Iš pradžių Riaukų sodyba priklausė Būdviečių kaimui, o XIX a. pab. tapo Raguviškių kaimo teritorijos dalimi. Vienas pirmųjų čia šeimininkauti ėmėsi Jono Riaukos sūnus Antanas Riauka (1814–1889), su žmona Barbora Budryte Riaukiene, sūnumi Antanu, dukterimi Barbora ir samdiniais triūsęs 46 ha dydžio ūkyje. Greta ariamos žemės, didesnėje ūkio dalyje plytėjo pievos, krūmais ir medžiais apaugusios ganyklos. Šeimos galvai mirus, ūkis paliko vieninteliam sūnui Antanui Riaukai (1852–1914), sukūrusiam šeimą su Barbora Zabityte. Naujieji sodybos šeimininkai buvo šviesūs, pažangūs, išsilavinę, inteligentiški, sumanūs ir giliai tikintys ūkininkai. Antanas Riauka 1909–1911 m. aktyviai dalyvavo kuriant Kretingos vartotojų bendrovę, tapo vienu jos steigėjų, 1911 m. buvo išrinktas valdybos nariu. Tiesa, sūnus Sikstas prisimena, kad tėvas vienu metu pamėgęs alkoholį ir įklimpęs į skolas, už kurias ūkį buvo ruošiamasi parduoti iš varžytinių, tačiau žmona Barbora sugebėjo pasiskolinti pinigų ir išmokėti visas skolas.
Josef Rifesser – Lietuvos bažnyčių puošėjas
Pranciškonių vienuolyno įsikūrimo Padvariuose istorija padėjo atrasti Italijos Pietų Tirolio regione, Val Gardenos Dolomitinių Alpių slėnyje dirbusius bažnytinio meno kūrėjus, tarp kurių garsėjo Rifesser giminės dinastija, kurios atstovas Josef Rifesser (1883–1984) Lietuvos bažnyčiose paliko žymų savo bažnytinio meno kūrybos pėdsaką. Unikalaus grožio kalnų slėnyje 1236 m. virš jūros lygio įsikūręs apie 5 tūkst. gyventojų turintis Ortisei miestelis, kurį vokiečių kalba kalbantys vietos gyventojai vadina St. Ulrich, iki I pasaulinio karo priklausė Austro-Vengrijos imperijai, o jam pasibaigus, atiteko Italijai. Šis slėnis šiandien garsėja ne tik kalnų slidinėjimo trasomis, Dolomitinių Alpių kalnų grožiu, unikaliomis sakralinio meno skulptūromis, bet ir tuo, kad čia žmonės kalba ne tik italų ir vokiečių kalbomis, bet vartoja ir lotynų kalbos pagrindu susiformavusią ladynų kalbą, kuria pasaulyje kalba tik apie 40 tūkst. žmonių. Josef Rifesser (1851–1919) vyresnysis, 1872 m. Ortisei miestelyje įkūręs medinių bažnytinio meno kūrinių dirbtuves, tęsė nuo XVIIa. čia puoselėjamas medžio skulptūrų gamybos tradicijas, kūręs skulptūras ir altorius Pietų Tirolio regiono bažnyčioms. Jo darbai 1900 m. Paryžiuje įvykusioje pasaulinėje parodoje buvo įvertinti sidabro medaliu, o Romos popiežius Pijus X (1835–1914) už nuopelnus katalikų bažnyčiai jį apdovanojo Šv. Grigaliaus ordino Riterio kryžiumi. Jo pėdomis sekęs sūnus mokėsi šio regiono sostinėje Bolcano mieste, vėliau baigė Ortisei meno mokyklą, kurioje patyrę medžio skulptūrų meistrai jį mokė šio meno meistrystės paslapčių. Dar besimokant, tėvas jį pasiimdavo į keliones pas bažnytinio meno užsakovus Lenkijoje ir Čekijoje. Italas vienuolis, pamėgęs lietuvių literatūrą ir istoriją
Italas vienuolis salezietis 53-erių Pjeras Karlas Manzo prieš pusmetį atvyko į Kėkštų kaimo Jaunimo sodybą talkinti čia jau nuolatos įsikūrusiam garbaus amžiaus kunigui misionieriui Hermanui Šulcui. Charizmatiškas, vietoje nenustygstantis vienuolis itin puikiai, su švelniu romanišku akcentu kalba lietuviškai, žino ir cituoja mūsų poetus. Groja gitara ir traukia lietuviškas dainas, o ypač mėgsta Andriaus Mamontovo kūrybą. Lietuvoje – saleziečio misijos
Saleziečio kelią K. P. Manzo pasirinko prieš 34-erius metus: kunigo pašaukimas jo netraukė, todėl tapo pedagogu – Turino universitete baigė italų kalbos, geografijos ir istorijos studijas. „Teko 11 metų mokytojauti naujoje, pagal šv. Jono Bosko dvasią, atidarytoje privačioje saleziečių mokykloje Turine. Esu savotiško stebuklo liudytojas, kaip viena klasė išaugo į didžiulę mokyklą, kuri tiesiog sprogo nuo pageidaujančių į ją patekti mokinių. Nors kai kurie vaikai tingėdavo mokytis, bet labai noriai eidavo į šią mokyklą“, – prisiminė Pjeras Karlas.
Misionieriauti į Lietuvą Pjeras Karlas atvyko prieš 10-metį: pirmiausiai dirbo Vilniuje, po to Trakuose, amatų mokykloje, o ligi atvykstant į mūsų rajoną 7-erius metus mokytojavo Telšiuose Vincento Borisevičiaus gimnazijoje – mokė penktokus Lietuvos istorijos ir dirbo sielovadininku.
Milda Galdikaitė
Žirgas – ne žmogus.
Jis nepasakys, ką jaučia, kadangi neturi žodžių.
Todėl su jais ir reikia labai didelės kantrybės,
– sakė Milda Galdikaitė.
Kretingiškė Milda Galdikaitė Lietuvos žirginio sporto federacijos buvo apdovanota kaip geriausia 2024-ųjų jojikė konkūro mėgėjų kategorijoje. Pasiekti šio rezultato raitelei padėjo jos žirgas 17 metų 600 kg sveriantis Abu Dabis.
„Apdovanojimai, ko gero, yra vienintelė diena per metus, kada mes, raiteliai, galime pasipuošti ir į šoną padėti kasdienės rutinos rūbus, nes mūsų darbas – be laisvadienių“, – tvirtino raitelė, kuri sodyboje Voveraičiuose iš viso augina 7 žirgus. Treniruojasi ji su Abu Dabiu, bet jau mato, kad jį kažkada pakeis kumelė Esera, kuriai dabar – 7-eri. Prižiūrėti žirgus Voveraičių kaime, tėvų sodyboje, jai padeda tėvas Rimantas Galdikas. „Jis – mano didžiausias pagalbininkas. Jeigu man reikia kur nors išvykti, jis apsiima prižiūrėti žirgus. Ir apskritai – būtent tėvas man sukūrė sąlygas auginti žirgus, išpildydamas mano vaikystės svajonę“, – gerą žodį tėvui skyrė M. Galdikaitė ir išvardino, kad be Abu Dabio ir Eseros ji dar augina kumelę Evelką, kuriai 21-eri ir kuri dabar tik ganosi ganyklose savo malonumui. Be suaugusių žirgų, auga ir jaunimas – keturi Eseros ir Evelkos palikuonys, kurie, atėjus laikui, taip pat bus rengiami varžyboms – jose žirgas dalyvauti gali nuo 4-erių, apjodinėti gyvūną rekomenduojama ne anksčiau negu nuo 3-jų metų.
„Žirgas galutinai sustiprėja būdamas 6-erių metų. Iki varžybų yra ilgas kelias, ir paprastai niekas neskuba“, – M. Galdikaitė, dirbanti veterinarijos gydytoja, akcentavo pastebinti besikeičiantį ir sportininkų, ir visuomenės požiūrį į gyvūno gerovę. Jos ir kitų bendraminčių požiūriu, žirgas neturi vien tik dirbti ir be perstojo treniruotis: tie sportiniai žirgai, kurie šokinėja didelius aukščius ir patiria didelį krūvį, turi gauti mėnesį-du atostogų, kad pailsėtų nuo žmonių ir darbo. „Žirgas turi turėti laisvų dienų, ganytis ganyklose ir mėgautis gyvūno gyvenimu, – Milda sakė, kad su savo žirgais ji dirba pati praėjusį rudenį įrengtoje aikštelėje su apšvietimu, o patarimais jai padeda treneris Tadas Šeškas, iš kurio ji prieš 5-erius metus ir įsigijo žirgą Abu Dabį. – Treneris būtinas – kad pastūmėtų siekti geriausio rezultato, ypač, kai kyla dvejonių, nerimo. Jeigu ne treneris, pirmoje vietoje tikrai nebūčiau.“
Pagal pakeistus reikalavimus, ūkininkams bus paprasčiau įgyvendinti savo valdų tręšimą.
Sigito Strazdausko nuotr.
Patvirtinti atnaujinti Valdymo reikalavimai ne tik nesukuria žemės ūkio subjektams naujų prievolių, bet ir supaprastina jų įgyvendinimą bei mažina administracinę naštą, atsiranda daugiau lankstumo.
Tręšiantiems TIK mėšlu ir (ar) srutomis arba tręšiamaisiais produktais (azoto trąšomis) tręšimo planas NĖRA PRIVALOMAS. Anksčiau tręšiantiems mėšlu toks planas buvo privalomas. Po šio keitimo tręšimo planas privalomas tik jeigu tręšiama kompleksiškai, t. y. ir mėšlu, ir (ar) srutomis, ir azoto turinčiomis trąšomis. Kitaip tariant, tręšimo planas reikalingas tik šiais trimis išskirtinais atvejais, t. y. kai tas pats laukas:
• tręšiamas mėšlu ir azoto turinčiomis trąšomis;
• tręšiamas srutomis ir azoto turinčiomis trąšomis;
• tręšiamas mėšlu ir srutomis bei azoto turinčiomis trąšomis.
43 metus vienoje vietoje, Kretingos nuotekų valymo laboratorijoje, dirbusi Vilija Varkojienė apie darbą gali pasakoti valandų valandas.
Kretingos nuotekų valymo laboratorijoje 43-ejus metus dirbusi Vilija Varkojienė apie darbą galėtų pasakoti valandų valandas. Beje, kaip ir apie keliones, maldas Motinų vardu ir begalinį tikėjimą Kūrėju.
Pagal specialybę dirbo trumpai
Gimusi, augusi ir Kretingoje gyvenanti V. Varkojienė jaučiasi čia pažįstanti kiekvieną kampelį, žemės lopinėlį. Statybos technikume Plungėje įgijusi pramoninės ir civilinės statybos specialybę ir gavusi paskyrimą į Radviliškį jauna mergina ten išbuvo gana trumpai. Neilgai trukus, kaip jauna specialistė, buvo pakviesta sugrįžti į gimtąjį miestą, į vilnonių audinių fabriką „Laisvė“ dirbti nuotekų valymo laboratorijoje laborante. Tad nuo 1981-ųjų metų gruodžio 6 dienos Vilija Varkojienė buvo ištikima savo darbo vietai, jai atidavusi lygiai 43 metus ir du mėnesius.
„Pro mano akis praėjo visas valymo įrenginių gyvenimas, statybos, mačiau, kaip keitėsi ir tobulėjo technologijos, – pokalbiui prasidėjus pašnekovė užsiminė, kad tuometis fabrikas „Laisvė“ per parą išleisdavęs apie pusantro tūkstančio kubinių metrų vandens, buvo vienas pirmųjų Kretingoje, turėjęs oro oksidatorių, pastatytą 1977-aisiais.
Jauna moteris, priimta dirbti bandomajam laikotarpiui, per trumpą laiką turėjo išmokti ne tik atlikti tyrimus, bet ir perprasti visas laboratorijos paslaptis.
„Važiuodavau konsultuotis į Jūrinių tyrimų centrą Klaipėdoje, gilinausi į metodikas, skaičiau nemažai literatūros rusų kalba, studijavau Žaliąją knygą, kurioje buvo surašyta, kaip atlikti cheminius, naftos produktų tyrimus“, – pasakojo V. Varkojienė, po bandomojo laikotarpio likusi laboratorijoje, kurioje anuomet buvo daug neautomatizuoto, rankomis atliekamo darbo.
Pašnekovė turėdavo atlikti tyrimus, perduoti juos agentūrai, palyginti tyrimus prieš ir po išvalymų, be nuolatinių pagrindinių tyrimų dar būdavo atliekami ir kontroliniai.
|
