Vakar eismo nelaimė įvyko Nausėdų kaime, Skuodo gatvėje: apie 23.15 val. automobilis BMW įvažiavo į griovį. Rajono Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovo Nerijaus Cipario teigimu, prispaustų žmonių mašinoje nebuvo. Per avariją iš automobilio į vandens pilną griovį išsiliejo naftos produktai. Teršalams surinkti panaudoti du vienkartiniai absorbuojantys bonai, vandens paviršius naftą skaidančia chemine medžiaga dispergatoriumi. Nuo kelio dangos 20 kv. m plote nušluotos duženos.
„P. n.“ informacija
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Pirmas puslapis
| |
Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras Evaldas Darulis pašventino atminimo lenteles ant Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos celės durų ir jos viduje.
|
Kretingoje ir toliau įamžinamas garsios asmenybės – pranciškono, pirmojo Lietuvos floros tyrinėtojo, vieno iškiliausių XIX a. švietėjų, liaudies medicinos žinovo ir gydytojo – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos atminimas: sausio 15-ąją, švenčiant jo 254-ąjį gimtadienį, Kretingos pranciškonų vienuolyno celėje ir ant jos durų buvo pritvirtintos atminimo lentelės, liudijančios, kad brolis Ambraziejus čia gyveno ir dirbo 33-jus metus – nuo 1816-ųjų iki mirties 1849-aisiais.
Atminimo lenteles pašventino į Kretingoje šiomis dienomis vykusią Pranciškonų brolijos kapitulą atvykęs provincijos ministras Evaldas Darulis, dalyvavo gausus būrys suvažiavusių brolių pranciškonų, Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos labdaros ir paramos fondo atstovai ir Lietuvos pranciškonų provincijos J. A. Pabrėžos darbo grupės, besirūpinančios šios asmenybė beatifikacijos procesu, koordinatorė Nijolė Raudytė.
Nekanonizuotas Žemaitijos šventasis
N. Raudytė glaustai apibūdino J. A. Pabrėžos asmenybės svarbą Kretingai ir visai Lietuvai: „Ši diena – ypatinga, nes gimė nekanonizuotas Žemaitijos šventasis Jurgis Pabrėža. Jis gimė 1771 m. Večiuose, prie Lenkimų. Įstojęs į Kretingos pranciškonų vienuolyną, tapo pranciškonu tretininku ir gavo Ambraziejuas vardą. Šioje celėje jis praleido 33-jus metus, čia atsiskleidė jo turtinga veikla“, – kalbėjo N. Raudytė.
Visų pirma, jis buvo liaudies daktaras. Ligi įstodamas į vienuolyną, jis mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, Vilniaus universitete buvo baigęs tris medicinos kursus, todėl pagal Bažnyčios kanonų teisę gavo leidimą gydyti žmones.
„Lietuvoje XIX a. medicina jau buvo licencijuota, buvo oficialiai skelbiami gydytojų ir vaistininkų sąrašai. Taip stengtasi kovoti su šarlatanais, kurie apgaudinėdavo žmonės ir pelnydavosi iš jų. Jurgis Pabrėža taip pat pasisakydavo prieš visokius apsimetėlius. Vienuolyno sode jis, padedant daržininkams, augino įvairių vaistažolių, sudarydavo receptus, darė tepalus, tinktūras. Žmones jis priimdavo ir savo celėje, ir nemokamai lankė ligonius jų namuose. Paprastiems žmonėms tai buvo išsigelbėjimas, nes daktarų paslaugos buvo labai brangios“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo N. Raudytė, J. Pabrėžos biografijos žinovė.
Herojišku J. Pabrėžos poelgiu laikomas faktas, kad 1831 m. Kretingoje įsisiautėjus choleros epidemijai, su specialia kauke ir dezinfekuojančiomis žolėmis burnoje jis eidavo pas žmones į epidemijos židinius, grįždavo išsekęs, tačiau pats nėsyk neužsikrėtė.
|
|
|
Zofija ATIENĖ:
– Daugiausiai žinau savanorius, kurie teikia paramą Ukrainai. Taip pat žinau Lietuvos Raudonąjį Kryžių, „Maisto banką“. Prie „Maisto banko“ akcijų visuomet su šeima prisidedame parduotuvėje, maisto prekes renkantiems savanoriams įteikiame nupirktų produktų. Man labai svarbu, kad žmonės neskurstų, jei turime iš ko – reikia žmonėms padėti.
|
|
Kęstutis ADOMAVIČIUS:
– Žinau, kad yra savanorių organizacijos, bet tiksliai nepasakyčiau, kokia veikla užsiima. Vieni maistą renka, kiti drabužius. Pats savanoriavęs nesu, bet draugiškai kažkam visada padedu, be priklausymo organizacijai. Vyresnio amžiaus žmonėms reikia padėti. Tai būtų artimieji ar kaimynai. Ateinu į namus kažką pataisyti, nueinu į parduotuvę. Tos pagalbos įvairios senjorams reikia. Jei žmogus neturi socialinio darbuotojo ir artimieji toli gyvena – tai padėti gali kaimynas. Su manimi susisiekia, paskambina, ir padedu.
|
|
Benas SVIRNELIS:
– Nelabai ką nors žinau. Esu girdėjęs apie „Maisto banką“. Kol kas nesu niekur nei savanoriavęs, nei rinkęs paramos, nei prisidėjęs prie pagalbos. Bet manau, galbūt ateityje prisidėsiu pagelbėti vienai ar kitai organizacijai.
|
|
Sonata JONAITYTĖ:
– Kiekvienas žmogus iš savo širdies turi daryti gerus darbus. Tokio žmogaus laikas neįkainojamas pinigais. Kuo daugiau gerų darbų, tuo daugiau karminių taškų. Kuo daugiau vienas kitam duodame – tuo daugiau patiems sugrįžta. Žinau tokias organizacijas, kaip Tarptautinis Raudonasis Kryžius, „Maisto bankas“. Manau, kad kiekvienas turi tai daryti iš pajautimo, iš širdies, savo aplinkoje, nebūtinai priklausydamas kuriai nors organizacijai.
|
Kalbino Jurga BRAUKYLIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
|
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, o COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) – sumažėjo. Palyginti su pirmąja šių metų savaite, sergamumas Kretingos rajone taip pat padidėjo: antrąją savaitę gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos suminis rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 1 tūkst. 145,77, pirmąją savaitę šis rodiklis fiksavo 833,29 sergamumo atvejo.
Šalyje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sausio 6–12 d. (2-ąją savaitę) buvo 1 tūkst. 435,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 1-ąją šių metų savaitę – gruodžio 30 d. iki sausio 5 d. jis buvo gerokai mažesnis – 1 tūkst. 136,9atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu, tai yra antrąją metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1 tūkst. 201,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
NVSC duomenimis, mažiausias sergamumas – 987, 47 atvejo – buvo Tauragės apskrityje, didžiausias – 1 tūkst. 712,29 atvejo – Vilniaus apskrityje.
Epideminis sergamumo lygis, tai yra, kaip viršyta 1 tūkst. 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, antrąją šių metų savaitę užregistruotas 10-yje savivaldybių, tarp jų – ir arčiausiai mūsų esančioje Klaipėdos miesto savivaldybėje, kur sergamumas sudaro 1 tūkst. 524,37 atvejo.
Klaipėdos rajone šis rodiklis – 1 tūkst. 1352,98 atvejo, Palangos mieste – 941,36, Šilutės rajone – 1 tūkst. 317,57, Skuodo rajone – 1 tūkst. 138,08, Neringos mieste – 1 tūkst. 430,92. Vidutiniškai Klaipėdos apskrityje fiksuojamas sergamumas sudaro 1 tūkst. 375,98 atvejo.
Kretingos rajone gripu antrąją savaitę sirgo 56 gyventojai, ŪVKTI – 369, kovido liga – 4, iš viso – 429 gyventojai. Daugiausia – 337 – gripu mūsų apskrityje sirgo klaipėdiečiai ir Klaipėdos rajono gyventojai – 162.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 165 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 50. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų. Registruoti 5 mirties nuo gripo atvejai, nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 2 mirties atvejai.
„P. n.“ informacija
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Kultūra
| |
Pristatyti mūsų krašto rašytojo vyskupo Motiejaus Valančiaus, kaip tautosakos rinkėjo ir puoselėtojo, indėlį vaikams ir jaunimui patrauklia komiksų forma ėmėsi bibliotekininkė Simona Gagilaitė.
|
| |
Patarlės ir iliustracijos iš leidinio „Tabalai tabalai. Iliustruotos Motiejaus Valančiaus patarlės“.
|
Kretingos rajono viešoji M. Valančiaus biblioteka nudžiugino jaunuosius skaitytojus neseniai pasirodžiusiu nuotaikingu ir gausiai iliustruotu leidiniu „Tabalai tabalai. Iliustruotos Motiejaus Valančiaus patarlės“.
Leidinyje – 30 atrinktų Motiejaus Valančiaus mėgstamų patarlių, užrašytų originalo kalba, o greta literatūrine kalba, kad tekstas būtų labiau suprantamas jaunajam skaitytojui. Kitoje pusėje – kiekvieną patarlę, jos išmintį iliustruojantys komiksai. Jie leidinyje sugretinti – perskaičius patarlę, akys nukrypsta į smagių piešinių siužetą. Juos sukūrė dailininkė Miglė Anušauskaitė.
Šio projekto idėjos autorė – Kretingos rajono viešosios M. Valančiaus bibliotekos Skaitytojų skyriaus vyresnioji bibliotekininkė darbui su vaikais Simona Gagilaitė. „Esame pasivadinę M. Valančiaus vardu, ir visąlaik bandome prisijaukinti šį vardą, kad jis atsispindėtų mūsų veiklose, skirtose įvairaus amžiaus skaitytojams, o ypač – vaikams ir jaunimui, kurie mėgsta komiksus.“
Tad rengiant projektą Kultūros tarybai, S. Gagilaitė ieškojo ir rado lietuviškų komiksų kūrėjus, tarp jų – ir M. Anušauskaitę, kuri jau anksčiau iliustravo leidinį apie Palangos miesto burmistrą Joną Šliūpą.
Klaipėdos apylinkės prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą, kurioje trys įmonės, jų vadovai ir kiti asmenys kaltinami dėl daugybės nusikalstamų veikų, susijusių su dokumentų klastojimu, sukčiavimu, kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu. Įtariama, kad buvo padaryta didelė finansinė žala bendrovėms „Palangos šilumos tinklai“ ir „Jonavos šilumos tinklai“.
Tyrimo duomenimis, trys įmonių direktoriai buvo sudarę sutartis su bendrove „Palangos šilumos tinklai“ dėl biokuro tiekimo. Kaltinamieji, veikdami kartu su „Palangos šilumos tinklų“ darbuotoju ir kitais asmenimis, galimai klastojo biokuro kokybės mėginius. Įtariama, kad buvo parengti netikri dokumentai, kuriais siekta nuslėpti pristatyto nekokybiško biokuro faktą ir nepagrįstai įgyti turtą. Dėl šių veiksmų „Palangos šilumos tinklai“ vienu atveju patyrė beveik 80 tūkst. eurų, kitais atvejais – beveik 24 tūkst. eurų ir daugiau nei 8 tūkst. eurų turtinę žalą.
Gali būti, kad dalis kaltinamųjų, taikydami tą pačią nusikalstamą schemą, padarė beveik 92 tūkst. eurų turtinę žalą ir bendrovei „Jonavos šilumos tinklai“.
Bylos duomenimis, kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir papirkimu galimai apgaule buvo užvaldytas svetimas turtas – piniginės lėšos, kurios tiesiogiai pervestos į įtariamųjų juridinių asmenų banko sąskaitas, o vėliau panaudotos įmonių veikloje.
Už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas asmenims gali grėsti laisvės atėmimas iki septynerių metų.
„P. n.“ informacija
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą dėl didelio narkotinių medžiagų kiekio platinimo.
Byloje baudžiamojon atsakomybėn iš viso patraukti penki asmenys. Keturi jų – 29 m., 43 m., 54 m. ir 60 m. vyrai įtariami kvaišalų platinimu. 27-erių m. Kretingos rajono gyventojas įtariamas pasikėsinimu įgyti narkotinę medžiagą be tikslo ją platinti. Jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą tyrimą ir užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2023 m. gruodžio mėn., kuomet Klaipėdoje, Taikos pr., uostamiesčio pareigūnai patikrino 43 m. klaipėdietį. Pas jį rasta narkotinių medžiagų – karfentanilio bei heroino. Įtariama, kad sulaikytasis kvaišalus, skirtus 27 m. Kretingos rajono gyventojui, buvo įgijęs iš 60 m. vyriškio, kuriuos pastarasis įgijo iš 54 m. vyro.
Tęsdami tyrimo veiksmus, 2024 m. kovo mėn. Klaipėdoje, Baltijos pr., KPONTV pareigūnai sustabdė automobilį, kuriuo vyko minėti 54 m. ir 60 m. Klaipėdos miesto gyventojai. Policijos pareigūnai atliko kratą automobilyje ir rado didelį kiekį karfentanilio. Net ir nedideli kiekiai šių, itin stiprių, kvaišalų yra pavojingi juos vartojančių asmenų sveikatai ar gyvybei, nes galimi perdozavimai bei stiprūs organizmo apnuodijimai. Tą pačią dieną atliktos kratos metu 54 m. ir 60 m. sulaikytųjų gyvenamojoje vietoje rasta karfentanilio, heroino, psichotropinių vaistų bei dvejos elektroninės svarstyklės.
Klaipėdos apygardos teismas nagrinės baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda pareikštas kretingiškiui R. D. ir dviem jo kompanionams. Dar trys asmenys toje pačioje byloje teisiami už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų didelio kiekio laikymą turint tikslą parduoti ar platinti kitaip.
Baudžiamosios bylos duomenimis, organizuota grupė, kurios nariai užsiėmė nelegalia kvaišalų kontrabanda ir prekyba, buvo suburta 2023 m. rugsėjį. Manoma, kad vienas kaltinamųjų, jurbarkiškis E. G., atliko kurjerio vaidmenį – turėjo užtikrinti, kad narkotinės medžiagos iš Jungtinės Karalystės (JK) saugiai būtų pargabenamos į Lietuvą. Šiai nelegaliai veiklai vykdyti R. D. perdavė savo įmonės siuntoms pervežti naudojamą mikroautobusą.
Įtariama, kad JK nenustatytas asmuo į šį autobusiuką įdėjo siuntą, kurioje buvo paslėpti 5 vakuuminiai paketai su kanapių antžeminėmis dalimis. Kaltinamasis E. G. pagal iš anksto gautus nurodymus juos gabeno į Lietuvą. Vyras sėkmingai kirto valstybės sieną, tačiau buvo sustabdytas Lazdijuose, kiek vėliau Marijampolėje apžiūrėtas. Viduje rasta ir paimta 10 kg kanapių.
Įtariama, kad R. D. buvo atsakingas už organizuotos grupės veiklą. Nustatyta, kad, pasinaudodamas ir prisidengdamas savo siuntų pervežimo įmonės veikla, kretingiškis neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu – jam tolesniam platinimui būdavo perduodami iš užsienio pargabenti kvaišalai.
Sausį startavo Kretingos rajono veteranų krepšinio pirmenybės, kuriose šiemet norą dalyvauti išreiškė šešios komandos.
I turą „Buivolai“ atidarymo rungtynėse 100:65 nugalėjo „Kretingalės“ veteranus (Eimantas Kupšys – 20, Laurynas Vadoplas – 16; Donatas Aniulis – 11, Marius Čiunka – 10). Antrosiose rungtynėse „Virusas“ 79:55 nugalėjo „Lobikoną“ (Arvydas Bružas – 15, Remigijus Turskis – 11; Andrius Drakšas – 19, Gediminas Stropus - 10). Paskutinėse pirmo turo rungtynėse „Urbovita“ 98:50 nepasigailėjo „Žemaičių“ (Deividas Petravičius – 51, Vidas Veryga – 24; Mantas Venckus – 17, Nerijus Urbonas – 9).
II turą pergalių sąskaitą atsidarė „Lobikonas“, 72:57 palaužęs „Žemaičius“ ir išrašęs jiems antrąjį pralaimėjimą (Aurimas Zaburas – 16, Edvardas Varpiotas – 11; Laurynas Kazlauskas, Raimondas Bončkus ir Mantas Žymačius – po 12). Pergalę veteranų pirmenybes pradėjo ir pastarųjų kelerių metų čempionas Salantų „Granitas“, 91:77 nugalėjęs „Kretingalę“ (Donatas Jonikas – 27, Alvydas Grikpėdis – 18; Donaldas Razma – 21, Gediminas Gasparas – 20). Vienvaldžiais lyderiais kol kas išlieka „Urbovita“, antrosiose rungtynėse 90:72 nugalėjusi „Buivolus“, kurie patyrė pirmąją nesėkmę (Deividas Petravičius – 40, Aidas Viršilas – 14; Linas Leliūnas – 22, Eimantas Kupšys – 19).
„P. n.“ informacija
| |
Komandos „Augma“ sąraše – 20 krepšininkių, iš kurių į kvietimą dalyvauti moterų krepšinio šventėje atsiliepė 15-a. „Manau, kad tai – gera žinia renginio organizatoriams“, – teigė Arimantas Mikaločius (pirmas iš kairės), buvusioms „Augmos“ krepšininkėms įteikęs simbolinius marškinėlius. Krepšininkes pasveikino ir rajono vicemerė Vaida Jakumienė (antra iš kairės).
|
Šią savaitę, trečiadienio vakarą, Kretingos sporto centro arenoje savo meistriškumą demonstravo dvi Lietuvos moterų krepšinio A lygos komandos – LCC tarptautinio universiteto moterų komanda, treniruojama Viliaus Stanišausko, ir „MKK Panevėžio“ ekipa, treniruojama Tomo Taučiaus. Be to, kad kretingiškiai sporto aistruoliai turėjo galimybę pasigėrėti aukšto lygio žaidimu, kurį aikštėje kūrė ir geriausia praėjusių metų krepšininkė Gerda Raulušaitytė, dviejų komandų susitikimą papuošė ir šventiniai akcentai.
Vienas jų – buvusios Kretingos rajono moterų komandos „Augma“, praeityje žaidusios ne tik rajono moterų krepšinio pirmenybėse, bet Kretingos vardą gynusios ir Lietuvos moterų krepšinio A lygoje, tarptautiniuose turnyruose, pagerbimas.
Idėja sukviesti buvusias „Augmos“ krepšininkes kilo Kretingos vyrų krepšinio rinktinės „Kretinga“ vyriausiajam treneriui Arimantui Mikaločiui, kuris šiuo metu treniruoja ir krepšinio klubo „Kretinga“ moterų komandą, šiemet startavusią Lietuvos moterų krepšinio lygos B divizione. „Visada norisi įkvėpimo, o „Augma“ gali tai padaryti – parodyti, kad ir mažesnis miestas pajėgus siekti sportinių aukštumų šalies, net ir tarptautinėse krepšinio arenose“, – kalbėjo A. Mikaločius, buvusioms „Augmos“ krepšininkėms įteikęs ne tik padėkas, bet ir simbolinius marškinėlius su užrašu „Augma“ – juos pagaminti pasirūpino Moterų krepšinio lygos vadovas palangiškis Alvydas Jocys.
- Jurga BRAUKYLIENĖ
- Naujienos
| |
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus , Klaipėdos regiono vadovė Jolanta Jonikienė (stovi) ir projektų koordinatorė Ineta Trakienė laukia savanorių ir Kretingos miesto bei rajono senjorus kviečia dalyvauti „Šiltų apsikabinimų“ programoje.
|
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) organizacijos inicijuota programa „Šilti apsilankymai“ skirta vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms. Su senjorais užmezgę draugystę ir individualų ryšį, motyvuoti ir apmokyti savanoriai mažina jų atskirtį ir vienišumą.
Misija – ilgalaikiai savanoriai
„Klaipėdos regionui priklauso 12 savivaldybių, viena jų yra Kretingos rajono, kur tikimasi LRK veiklą plėsti“, – sakė Jolanta Jonikienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos regiono vadovė, pasidalinusi nauju koordinavimo modeliu, kuomet kiekvienoje savivaldybėje dirbantis koordinatorius yra atsakingas už toje savivaldybėje savanoriaujančių žmonių veiklas.
Pati regiono vadovė J. Jonikienė, savanoriavusi ne vienoje organizacijoje, į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių gretas įsiliejo atėjusi padėti suvaldyti žmonių srautus vakcinuojant gyventojus per koronaviruso pandemiją.
„Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacija nuolat kinta, plečiamos ir išgryninamos veiklos kryptys. Organizacijos tikslas nėra vienadieniai savanoriai, nors jie yra labai laukiami, kuomet staiga prireikia daug rankų ir pagalbos. Pagrindinis tikslas ir misija – parengti savanorius, juos apmokant ir aiškiai motyvuojant ilgalaikei perspektyvai ir tikslui, dėl kurio jie ir atėjo“, – kalbėjo J. Jonikienė, mananti, kad tokia ilgalaikė, gilesnė ir plačiau apimanti savanorystė yra išties nuoširdi.
Šiuo metu Klaipėdos regione yra apie 300 aktyvių savanorių, savanoriaujančių kiekvieną savaitę, o iš viso šio regiono duomenų bazėje jų yra apie 2 tūkstančius, kurie, ištikus nelaimei ir prireikus pagalbos rankų, atskubėtų padėti.
- Audronė GRIEŽIENĖ
- Problema
Nors lauke oras labiau primena pavasarį negu žiemą, gavusi gruodžio mėnesio sąskaitą už 70 kv. m buto šildymą salantiškė Jolanta teigė netekusi žado: 220 eurų.
Sąskaitose pinigai – kosminiai
Pasak Jolantos, didžioji jos namo gyventojų dalis – senyvo amžiaus gyventojai, jie gauna kompensacijas.
„Kodėl mes, likusieji, kurie kompensacijų už šildymą negauname, turime mokėti tokius didelius pinigus?“ – retoriškai klausė salantiškė. Juolab kad butuose net per karšta, dieną daugelis kaimynų vėsinasi atsidarę langus.
Moteris teigė dėl problemos skambinusi ir į bendrovę „Kretingos šilumos tinklai“, sužinojusi, jog kainą lemia maža šilumos paklausa.
„Paprašius šildymą prisukti, liepė atsiklausti kaimynų. Bet prieš tai atsiliepęs konsultantas buvo paaiškinęs, kad priešingai – sulaukta vien prašymų padidinti šilumą mūsų daugiabutyje, kas lig šiol ir buvo daroma, nors manęs niekas neklausė“, – dėstė Jolanta.
Ji svarstė: negi žmonės privalo kompensuoti Šilumos tinklams už tai, kad gyvena mažuose miesteliuose? Iš kokių lėšų gyventojai turi mokėti tokio dydžio sumas už šildymą, kai minimalus atlyginimas nesiekia nė 1 tūkstančio eurų? Tokių kainų nesą net didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pasidalijo žinia, kad 2024-aisiais šalyje kilo mažiausiai gaisrų per 21-erius metus. Tačiau Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statistika nėra tokia džiugi: rajone buvo užfiksuota 112 gaisrų, ir tai yra 9-iais daugiau negu 2023-iaisiais.
Per metus 112 gaisrų, dvi aukos
Per 2024-uosius metus Kretingos rajone kilo 112 gaisrų: 12 – sausį, 6 – vasarį, 14 – kovą, 15 – balandį, 13 – gegužę, 4 – birželį, 2 – liepą, 7 – rugpjūtį, 9 – rugsėjį. Gaisrai nusinešė 2 gyvybes, sužeistų nebuvo.
Daugiausiai gaisrų užfiksuota šeštadieniais (22) ir sekmadieniais (21). Pirmadieniais ir penktadieniais po 13, antradieniais 15, trečiadieniais 19, ketvirtadieniais 9.
Ypač ugnis buvo įsisukusi į Kretingos miestą – kilo 35 gaisrai. Darbėnų seniūnijoje – 20, Kretingos seniūnijoje – 15, Žalgirio – 11, Imbarės – 10, Vydmantų – 7, Kartenos ir Salantų – po 5, Kūlupėnų – 4.
Gaisrai kilo 51-ame gyvenamosios ir 10-yje pagalbinio ūkio paskirties pastatų, 12-oje transporto priemonių, 7-iuose atliekų konteineriuose ir šiukšliadėžėse, taip pat 7-iose atvirose teritorijose, 3-juose gamybos ir pramonės paskirties, taip pat 3-juose apleistuose pastatuose, 8-iose vietose degė žolė. Po du gaisrus užfiksuota maitinimo ir sandėliavimo pastatuose, po vieną – kultūros ir mokslo paskirties pastatuose... Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, 23-juose gyvenamosios paskirties pastatuose, kuriuose kilo gaisrai, dūmų detektorių nebuvo.
Dažniausia gaisrų priežastis – savaiminis medžiagų užsidegimas (37 gaisrai). Dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų – 10, dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimo – 11, dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimo – 4, dėl transporto priemonių elektros instaliacijos gedimo – 7, dėl transporto priemonių kuro tiekimo ir neatsargaus rūkymo, gamybinių įrenginių gedimo technologinio proceso metu – po 1, dėl žmogaus neatsargaus elgesio – 6 gaisrai, dėl pašalinio ugnies šaltinio – 25, 38 kartus degė suodžiai, 5 gaisrai – dėl tyčinio padegimo.
| |
Šis sieninis kryžius – seserų pranciškonių vienuolijos kūrimosi Padvariuose liudininkas.
Autoriaus nuotr.
|
| |
Priekulės šv. Antano Paduviečio bažnyčia.
Edmundo Benečio nuotr.
|
1929 m. balandžio 5 d. į Padvarius kurti pranciškonių moterų vienuolyno atvykusi sesuo Ona Augustina Galdikaitė (1898–1990) vargu ar tikėjo, kad geradarių dėka po kelerių metų čia bus pastatytas naujas vienuolyno pastatas su koplyčia, kurią papuoš Italijoje pagamintas neogotikinis altorius.
Į Padvarius, į Placidos Paulikauskaitės dovanotą ūkį atvykusi Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijono Martinijono Bučnio duotu dideliu dviejų arklių traukiamu vežimu, kurį vadeliojo broliukas Teodoras ir kuriame buvo sukrauti traukiniu iš Kauno atvežti geradarių suaukoti daiktai – puodai, šluotos, kibirai, kastuvėlis pelenams ir kelios lovos bei stalai – O. Galdikaitė patyrė dvejopus jausmus, apie kuriuos 1989 m. savo atsiminimuose ji rašė: „Ką radau? Kieme netoli namo stovi pakrypęs kryžius be kančios. O Viešpatie! Ar Tu man užleidai savo vietą ant to kryžiaus?“
Nors įsikūrimas Padvariuose prasidėjo nuo medinės trobelės gerojo kambario plūktinės aslos gramdymo kastuvu, ilgainiui pagalba įsikūrimui spartėjo. 1929 m. tėvas M. Bučnys pašventino senojo namo palėpėje įrengtą koplyčią, o 1930 m. kovo mėn. buvo gautas leidimas statyti vienuolijai reikalingus namus ir įkurti novociatą. Telšių vyskupas Justinas Staugaitis taip pat nurodė ir būsimą jų vardą: Dieviškosios Jėzaus širdies seserų pranciškonių kongregacija, kurią jis 1931 m. vasario 6 d. patvirtino ir kanoniškai. Suderinus vienuolyno namų su koplyčia statybos projektą, O. Galdikaitė pradėjo galvoti ir apie šiai koplyčiai pritaikytą altorių, kuris katalikų bažnyčioje ar koplyčioje yra svarbiausia dalis, prie kurio kunigas per šv. Mišias meldžiasi ir aukoja auką.
O. Galdikaitė savo prisiminimuose rašė, kad altoriaus meistrą ir jo adresą jai nurodė Salantų bažnyčios statytojas kunigas Pranciškus Urbonavičius (1868–1941), nes italų meistrų sukurtos Salantų bažnyčios altoriaus skulptūros jai padarė gerą įspūdį. Iš Ortisei miestelio Italijos šiaurėje, Val Gardenos slėnyje, visame pasaulyje garsėjančiame XVII a. siekiančiomis medžio skulptūrų meistrų tradicijomis, kilęs Josef Rifesser tęsė savo giminės tradiciją, nes jo tėvas taip pat buvo medžio skulptorius, ir ši tradicija šimtmečius čia buvo perduodama iš karto į kartą. Šiame Dolomitinių Alpių slėnyje tarp vietos gyventojų vyrauja vokiečių kalba, čia naudojama ir reta ladynų kalba, kuri susidarė iš šnekamosios lotynų kalbos, jai XIX a. patyrus didelę vokiečių kalbos įtaką.
| |
Kariūnas Juozapas Tiškevičius (sėdi) su broliu Antanu. Fot. Sergejus Levickis.
Sankt Peterburgas. XIX a. 9 deš. II pusė
|
Lentvaryje rezidavę, vėliau į Kretingą persikėlę, grafai Sofija ir Juozapas Tiškevičiai vyriausius dukrą ir sūnų pakrikštijo savo vardais. Deja, tiek pirmagimės Sofijos, tiek jos brolio Juozapo gyvenimo kelias buvo trumpas. Juozapui 1867 m. mirus, tėvai šį vardą suteikė kitąmet gimusiam kūdikiui, kuris ryškiausius savo gyvenimo ir veiklos pėdsakus paliko garsiajame Užutrakio dvare.
Juozapas Tiškevičius gimė 1868 m. sausio 12 d. Lentvario dvare. Augo šeimos rūmuose Vilniuje, Trakų gatvėje, Lentvario ir Kretingos dvaruose. Nuo mažens jį auklėjo ir mokė guvernantės Scholastika Michalovska ir prancūzė Marija Fajard. Jojimo meno išmoko ir elgesio su ginklais įgūdžių berniukas įgijo tėvo dvaruose ir medžioklės vilose.
Nuo mažens tėvai ir artimieji jį vadino Juziu (lenk. Józio). Šiuo mažybiniu vardu vėliau, būdamas jau suaugęs, jis pasirašinėjo artimiesiems rašytuose laiškuose. Sulaukusį mokyklinio amžiaus tėvai sūnų, kaip ir jo brolius, išsiuntė į Sankt Peterburgo privilegijuotų berniukų vidurinę karo mokyklą, kurią baigęs jaunuolis studijavo kariūnų mokykloje ir įgijo karinį-ekonominį išsilavinimą. Baigęs mokslus, gavo korneto – jaunesniojo kavalerijos karininko – karinį laipsnį ir buvo paskirtas į Rusijos imperijos kavalergardų pulką, kuris ėjo imperatoriaus rūmų garbės sargybą, rūpinosi imperatoriaus šeimos narių saugumu. Juozapas tapo caro Nikolajaus II motinos Marijos Sofijos Frederikos Dangmar Gliuksburg (1847–1928), rusų vadintos Marija Fiodorovna, asmeniniu adjutantu, jam buvo suteiktas imperatoriaus rūmų kamerhero titulas. Tarnybos metu didelę dalį laiko praleisdavo imperatoriaus rūmuose, dalyvavo įvairiuose priėmimuose, daug bendravo su Rusijos imperijos ir iš užsienio kraštų atvykusia diduomene, gerai pažino diplomatinio etiketo taisykles.
„Mano brolis Juozapas buvo visiškai kitokio tipo [negu kiti broliai]: labai aukštas, gana dailus brunetas gražiomis akimis ir tamsiais antakiais, – rašo atsiminimuose sesuo Elena Klotilda Tiškevičiūtė-Ostrovska. – Labai taupus, net smulkmenose, skrupulingas, savikritiškas. Perdėtai teisingas, nepakentė vadinamas geresniu negu pats apie save manė. Jei jį kas nors pagirdavo už gerą darbą, visada aiškindavo, kad tai padarė ne dėl kilnių ketinimų, o iš pareigos jausmo. Tiesą, dažniausiai nemalonią, visada neprašytas žmonėms sakė tiesiai į akis, dėl ko jo draugų ratas nepapilnėjo. Buvo snobas, ir pats tai pripažino. Ne kartą man sakė: „Tai taip kvaila būti snobu. Tiesą sakant galėčiau būti laimingas su šeima nedideliame namelyje ir su vienu tarnu, tačiau statau įspūdingą rezidenciją. Nežinau kam. Ar tik tam, kad sudaryčiau žmonėms įspūdį? Bet tokia yra mano prigimtis, kurios negaliu atsikratyti.“ Jis buvo stipriai prisirišęs prie šeimos, nuoširdus ir mylintis. Tačiau, nepaisant to, jam sunku buvo palaikyti gerus santykius, nes dažnai skundėsi ir murmėjo. Po brolio Vlado jis dažniausiai su mumis, „mažosiomis“ seserimis, bendravo ir užsiėmė.“
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus pastatas pažymėtas skiriamuoju simboliu – „Mėlynojo skydo“ (Blue Shield) ženklu.
Šis ženklas simbolizuoja stabilumą ir pusiausvyrą. Juo žymimi ypatingos svarbos kultūros paveldo objektai, kuriems taikomas apsaugos reglamentas, įtvirtintas UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje.
„Mėlynasis skydas“ įpareigoja kariaujančias šalis nesunaikinti tokiu ženklu pažymėto objekto ir nenaudoti jo karo tikslams, neišvežti kultūros vertybių į kitą šalį, draudžia jas traktuoti kaip karo reparacijas. Apsaugos tikslas – ugdyti ginkluotųjų pajėgų karių pagarbą visų tautų kultūrai ir kultūros vertybėms.
Hagos konvencijos antrajame protokole nustatyta, kad objekto pažymėjimas „Mėlynuoju skydu“ garantuoja, kad tuo atveju, jeigu šis objektas būtų sunaikintas ar sugadintas per ginkluotą konfliktą, šie veiksmai būtų prilyginti karo nusikaltimui ir už juos grėstų tarptautinė baudžiamoji atsakomybė ir tarptautinis baudžiamasis persekiojimas. Ši konvencija priimta Hagoje 1954 m., Lietuva ją ratifikavo 1998-aisiais. Šiuo metu Hagos konvenciją yra ratifikavusios 136 šalys, tarp jų Rusija (!) ir Ukraina. Tai itin svarbu šiandienos geopolitiniame kontekste.
Į išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo statinių, ženklinamų UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu, sąrašą įtrauktas 141 Lietuvos kultūros paminklas: pilių, bažnyčių, vienuolynų, dvarų kompleksai, istoriniai rūmai, kiti aukščiausią nacionalinį reikšmingumo lygmenį ir aukščiausią valstybės apsaugos – kultūros paminklo – statusą turintys statiniai.
1993 metais Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, jam suteiktas regioninės reikšmės nekilnojamosios kultūros vertybės statusas.
Parengė Mindaugas SURBLYS
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Mūsų žmonės
| |
Aleksandras Jakštas per šventes tarsi įsikūnydavo į Palangos Juzę.
|
Taip apibūdinamas šviesaus atminimo palangiškis sodininkas tautodailininkas Aleksandras Jakštas (1921–2007), kurio gyvenimas žemėje šiemet būtų skaičiavęs 104-uosius gyvenimo metus. Apie šią kūrybingą asmenybę prisimena jo aplinka, o taip pat išlikę drožti medžio darbai patriotine tema – bareljefai, skulptūros, aktualūs ir šiuo laikmečiu, nes skirti svarbioms mūsų tautos progoms – Sausio 13-ajai, Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai.
Gyveno lietuvybe ir jai skyrė darbus
Didieji Lietuvos kunigaikščiai. Lietuviškų legendų ir pasakų herojai. Keturių darbų kompozicija, vaizduojanti lietuvių tautos okupaciją ir nepriklausomybės atkūrimą: viename bareljefe ironiškai vaizduojama, kaip Stalinas smaugia Lietuvą, kitame – kaip Gorbačiovas kalbasi su lietuvaite, dar kituose – Molotovo-Ribentropo pakto motyvai ir Vytis, arba išreikštas Kovo 11-osios džiaugsmas. Tokias temos, iškaltos bareljefuose, atspindi ir paties kūrėjo jausmus, gyvenimo sampratą ir jo itin plačią visuomeninę veiklą.
Apie tėvą, save vadinusį tikru palangiškiu, nes Palangoje praleido per 50 savo gyvenimo metų, nors ilgus dešimtmečius dirbo gėlininku-daržininku Vydmantų tarybiniame ūkyje, papasakojo jo dukterys 70-metė Aleksandra Galinienė ir 75-erių Nijolė Štrupkienė. Abi dukterys taip pat gyvena Palangoje, tačiau Aleksandra vasaras leidžia Kretingoje, „Draugystės“ sodininkų bendrijoje, kur ir įkurdinta didžiuma anūkams ir proanūkiams paliktų jos tėvo drožinių.
Tautodailininkas A. Jakštas dar buvo pynėjas, pynęs savita senovine technika – iš eglės šaknų, o tam reikėdavo susirasti išgriuvusių eglių, kad jų šaknys būtų prieinamos nukirsti.
Buvo atgijęs Palangos Juzė
„Kada tėvas pradėjo drožinėti, nė neatsimename – vasarą vis dirbtuvėse, o žiemą bute drožinėdavo, pindavo įvairius krepšius, vazas, dėžes. Atsimenu, jo paprašė, kad kino teatrui „Naglis“ išdrožtų masyvų bareljefą ant sienos, vaizduojantį legendinius personažus – Naglį ir Neringą. Ilgai jis ten kabėjo, eidavome pasigrožėti. Jau tuomet tėtis buvo žinomas meistras, bendraudavo su kitais krašto tautodailininkais“, – prisiminė A. Galinienė.
Palangiškė etnokultūros specialistė, kraštotyrininkė, ansamblio „Mėguva“ įkūrėja ir jo vadovė nuo 1988-ųjų Zita Baniulaitytė A. Jakštą prisimena buvus itin aktyvų kultūros veikėją, visuomenininką, ypatingos charizmos žmogų, turėjusį turtingų idėjų, gebėjusį aplink save burti kitus. Aleksandras vaidino, dainavo, šoko pagyvenusių žmonių kolektyve „Bočiai“, pats rengė etnografines programas. Ilgus metus jis įsikūnydavo į garsųjį Motiejaus Valančiaus personažą – Palangos Juzę ir per Palangos miesto šventes organizuodavo teatrališkas grupes.
„Išsidrožė masyvias žirkles, turėjo šiaudinę skrybėlę, iš kažkur susiradęs surdutą. Greta jo būdavo ir Domicelė, abu rengdavo vaidinimus. Subūręs savo mėgėjų grupę, vaidindavo Užgavėnėse – pats parūpindavo kaukes, priderindavo rūbus, aksesuarus – kokie įspūdingi velniai, raganos pasipildavo į gatves. Per Palangos atidarymo šventę eidavo kitokie karnavalai – Aleksandras sugalvodavo, kaip aprengti saulės, pavasario, vasaros personažus. Jo grupę kviesdavo į Rumšiškių Užgavėnes, Sartų lenktynes. Jį filmuodavo, medžiaga yra saugoma ir Nacionaliniame liaudies kultūros centre“, – kalbėjo Z. Baniulaitytė.
Antradienį apie 18.30 val. Tiekėjų g. Kretingoje automobilio „Renaul Megane Scenic“ vairuotojas, gimęs 1964 m., buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau vengė ir atsisakė pasitikrinti blaivumą. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
„P. n.“ informacija
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė TOP’ų sąrašus, tarp jų – ir TOP 50 savivaldybėse. Pagal juos paaiškėjo, kokios įmonės Kretingos rajone, taip pat – ir kaimyninėje Palangos miesto savivaldybėje daugiausiai į VMI sąskaitą sumokėjo mokesčių per 2024-ųjų metų I–III ketvirčius.
Anot VMI, TOP 50 savivaldybėse — tai sąrašai juridinių asmenų, įregistruotų Mokesčių mokėtojų registre (neįskaitant biudžetinių įstaigų), iš kurių kiekvienoje savivaldybėje 2024 m. I–III ketvirtį VMI gavo daugiausiai mokesčių. Jeigu mokesčių suma yra mažesnė negu 10 tūkst. eurų, tokie juridiniai asmenys į sąrašus neįtraukiami.
Daugiausia – 5 mln. 614 tūkst. Eur – per tris praėjusių metų ketvirčius mokesčių į VMI sąskaitą sumokėjo mūsų rajone, Vydmantų kaime, veikianti bendrovė „Augma“ – didžiausia vaisių ir daržovių importuotoja bei prekybos įmonė Baltijos šalyse, per metus prekybos vietoms, maitinimo įstaigoms, viešbučiams, laivams, įmonių biurams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pateikianti daugiau kaip 150 tūkst. tonų šviežių vaisių ir daržovių. Kaip daugiausiai mokesčių sumokanti įmonė „Augma“ šios pozicijos neužleidžia kelerius metus paeiliui.
Antroje pozicijoje – „Epsilon LT“, sumokėjusi 2 mln. 464 tūkst. Eur. Pagrindinė šios įmonės veikla yra darbuotojų paieška ir įdarbinimas.
| |
Dovydas BAJORAS
|
Perskaitęs „Pajūrio naujienose“ straipsnį, kuriame Kretingos rajono savivaldybės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė įmonę slegiančias problemas kildina iš ankstesnio šios įmonės vadovo tariamai padarytų klaidų, įmonei žalingų sprendimų, ir susipažinęs su Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus komentaru „Facebook“-e bei prisiminus karštas diskusijas dėl „Kretingos vandenų“ veiklos, perspektyvų ankstesnėje 2019–2023 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos, kurios narys buvau, kadencijoje, nutariau netylėti.
Prieš tapdama „Kretingos vandenų“ direktore Eglė Alonderienė dirbo kitoje Savivaldybės įmonėje „Kretingos komunalininkas“ ekonomiste, kaip ir Rimantas Žiaužys, tada vadovavęs šiai įmonei. Jie abu buvo pakviesti į „Kretingos vandenis“, į tuomet „Kretingos vandenims“ vadovavusio Tomo Jurgučio komandą. E. Alonderienė gavo ekonomistės pareigas. Vadovaujant T. Jurgučiui įmonėje dirbusi ekonomiste, buvusi atsakinga už įmonės finansų planavimą, veiklai skirtų lėšų valdymą, dabar ji tvirtina nieko nežinojusi apie tuometinę įmonės padėtį.
Mano žiniomis, T. Jurgučio pastangomis, padedant tuometiniam Savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Viskontui, buvo išsaugota „Kretingos vandenų“ licencija tiekti geriamąjį vandenį Kretingos miestui ir rajonui. Praradus licenciją vandens tiekimą šioje teritorijoje būtų parėmęs garantinis tiekėjas bendrovė „Klaipėdos vanduo“.
Grėsmė netekti licencijos buvo kilusi neužtikrinant tiekiamo geriamojo vandens kokybės Lazdininkų kaimo gyventojams. Lazdininkų kaimo gręžinio vandens gerinimo projektas strigo dėl gręžinį projektuojant neįžvelgto pajūrio tektoninės zonos poveikio, kai iš gręžinio pakeltas vanduo, tiksliau požemių vandeny prieš tūkstančius metų užsikonservavę jame esantys mikroorganizmai, paviršiuje sureagavę su deguonimi ir „atšilę“, išgautą vandenį padarydavo netinkamu maistui.
Stalo žaidimai jau seniai yra populiari laisvalaikio praleidimo forma, kuri ne tik suteikia pramogų,
bet ir turi daug papildomų privalumų. Vieni svarbiausių iš jų – galimybė lavinti kūrybiškumą ir
stiprinti bendravimo įgūdžius. Šių savybių ugdymas tampa dar reikšmingesnis šiuolaikinėje
visuomenėje, kur vis daugiau laiko praleidžiama prie ekranų.
Kūrybiškumo ugdymas per strategijas ir įvairias situacijas
Daugelis stalo žaidimų reikalauja kūrybiškumo sprendžiant problemas ar kuriant strategijas.
Tokie žaidimai kaip „Dixit“, „Codenames“ ar „Pictionary“ skatina žaidėjus kurti istorijas,
interpretuoti vaizdus ar net piešti, kad perduotų tam tikrą idėją. Tai suteikia galimybę lavinti
vaizduotę ir eksperimentuoti su įvairiomis idėjomis.
Stalo žaidimai gali tapti puikiu įrankiu ugdyti nestandartinį mąstymą. Pavyzdžiui, žaidėjams
reikia greitai reaguoti į kintančias situacijas, ieškoti netikėtų sprendimų ar numatyti kitų
veiksmus. Toks požiūris ne tik lavina protą, bet ir ugdo gebėjimą prisitaikyti prie naujų
aplinkybių.
Policistinis kiaušidžių sindromas (PKS) yra sudėtinga sveikatos būklė, kuri paveikia milijonus
moterų visame pasaulyje. Šis sindromas susijęs su hormonų disbalansu ir gali sukelti įvairių
fizinių ir emocinių problemų. Nors tikslios PKS priežastys dar nėra iki galo aiškios,
specialistai sutarė dėl veiksmingų diagnostikos ir gydymo būdų, kurie padeda valdyti šią
būklę.
Kaip atpažinti PKS?
Policistinis kiaušidžių sindromas dažnai pasireiškia nereguliariomis menstruacijomis, kurios
yra vienas pagrindinių požymių. Taip pat gali būti stebimi tokie simptomai kaip:
Padidėjęs kūno plaukuotumas.
Odos problemos, įskaitant aknę ir riebumą.
Sunkumai pastoti dėl ovuliacijos sutrikimų.
Plaukų slinkimas.
Staigus svorio padidėjimas ar sunkumai jį kontroliuojant.
Kiekvienai moteriai PKS simptomai gali būti skirtingi, todėl svarbu kreiptis į specialistą, jei
kyla įtarimų.
Kas vyksta organizme?
PKS būdingas hormonų disbalansas, kuris paveikia kiaušidžių veiklą. Sergant šiuo
sindromu, kiaušidės gamina daugiau androgenų – vyriškų hormonų, kurie trikdo normalų
ovuliacijos procesą. Dėl to kiaušidėse gali susiformuoti daug mažų cistų, kurios yra
pagrindinis PKS diagnostinis požymis.
Be hormoninių pokyčių, PKS dažnai siejamas su insulino rezistencija. Tai reiškia, kad
organizmui tampa sunkiau tinkamai panaudoti insuliną, o tai gali lemti padidėjusį cukraus
kiekį kraujyje ir didesnę 2 tipo diabeto riziką.
