Bendrovės „Terekas“ vadovas Juozas Maksvytis patvirtino, kad iki 2026 metų liepos įmonės kuriamoje ir gaminamoje PET taros gamybos technologinėje įrangoje – „FlexBlow“ mašinose – planuojama įdiegti dirbtinį intelektą.

Suskaičiuoti pramonės įmones Kretingoje rankos pirštų užtektų, o garsėjanti inovacijomis, plastiko taros pūtimo technologinę įrangą – „FlexBlow“ mašinas – kurianti ir gaminanti ir visas jas eksportuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Terekas“ yra vienintelė Lietuvoje. Su kokiais iššūkiais įmonė pradeda 2025 metus, kaip šiais pasaulinio nestabilumo laikais pavyksta savo produkciją realizuoti užsienio rinkose, ko šiandieną labiausiai reikia Kretingai, kad čia žmonės norėtų kurtis ir gyventi – kalbėjomės su Maksvyčių šeimos įmonę „Terekas“ įsteigusiu ir lig šiolei jai vadovaujančiu Juozu Maksvyčiu.

Karas Ukrainoje nurėžė kone trečdalį turėtos rinkos

Rusijai užpuolus Ukrainą 2022 metais „Terekas“ neteko apie 25–27 proc. savo produkcijai parduoti turėtų rinkų. Prasidėjus karui sustojo eksportas į NVS (Nepriklausomų valstybių sandrauga, vienijanti daugumą buvusių postsovietinių respublikų), taip pat į pačią Ukrainą. „Ir šiandieną ukrainiečiams ne PET taros gamybos technologijos rūpi, jiems svarbu ginklai nuo agresoriaus gintis“, – sakė J. Maksvytis. Verslininkas akcentavo, kad kompensuoti Rytuose prarastas rinkas naujomis kitose pasaulio dalyse užtrunka, praeina vieneri ar dveji metai, kol pasirašoma sutartis su naujai atrastu užsakovu. „Klientas turi įsitikinti, kad mūsų pagaminta technologinė įranga tarnaus ne mažiau nei dešimtmetį, bus užtikrintas jos servisas“, – teigė J. Maksvytis.

Verslininkas pasidžiaugė pernai pasirašyta pirma įrangos pardavimo sutartimi su „Coca–Cola“ – jos atstovybe Fidži, kad su „FlexBlow“ technologine įranga pavyko įžengti į Lotynų Ameriką – sudarytas kontraktas su užsakovu Argentinoje. Viltingai nuteikia potencialūs užsakovai Turkijoje su „Tereko“ gaminama technologine įranga pažintį pradėję parodose. Klientai iš Turkijos praėjusiais metais jau lankėsi Kretingoje. „Senokai dirbame Anglijoje, pernai į Angliją pardavėme vieną technologinę įrangą. Sėkmingai dirbanti įranga yra rekomendacija kitiems potencialiems mūsų įrangos pirkėjams“, – kalbėjo J. Maksvytis.

Nuskristi į Fidžio salas iš Lietuvos su persėdimais trunka 3 paras, tolimas „Tereko“ specialistų kelias ir pas klientus į Naująją Zelandiją. „Yra didžiuliai iššūkiai, kaip užtikrinti, kad Kretingoje pagaminta įranga dirbtų, nestotų, neštų naudą jos šeimininkams už tūkstančių kilometrų. Esame 2008 metais parengę įrangos atnaujinimo nuotolinę programą, jei tik įmanoma, įrangą prižiūrime nuotoliu“, – sakė J. Maksvytis.

Rinkų paieškas šmaikštaudamas jis prilygino ledo ritulio varžytuvėms: „Kai žaidi vietinėje lygoje, tai ir varžovai į tave yra panašūs, o kai išeini į tarptautines lygas, ten jie – stambūs, raumeningi, greiti ir dargi agresyvūs, gali su lazda užvožti ar sulaužyti. Gelbsti vikrumas. Tą vikrumą ir ugdome, stipriname.“ „Tereko“ vadovas pasidžiaugė, kad praėjusiais metais mažiau „gaisrų gesinti“ beteko. Šias ekstremalias situacijas jis prilygino padangų važiuojančiai mašinai keitimu. „Kai tenka tokiomis sąlygomis dirbti, tai lengva ir „prisidirbti“, – tarė. Tuos „gaisrus“ įžiebia ir išorės veiksniai, kurių įmonė kontroliuoti negali, kaip antai, nukrito kompanijos „Raynair“ lėktuvas, gabenęs užsakovui „Tereko“ įrangos detales. Tąsyk „Tereko“ komandai pavyko ištesėti užsakovui visa, kas buvo suplanuota.

„Fordas yra pasakęs, kad galite iš manęs atimti visas gamyklas, bet palikite juose dirbančius žmones ir aš žinosiu, ką toliau daryti. Versle ne pinigai yra svarbiausia, o žmonės, su kuriais kartu dirbi. „Tereko“ variklis yra 160 darbuotojų kolektyvas. Visos šios komandos atsakingas darbas, susitelkimas ir sunkumams ištikus neleidžia nuleisti rankų, įkvepia naujiems projektams“, – kalbėjo „Tereko“ ilgametis vadovas.

• Rašyti komentarą (35)
• Plačiau ...

Šią savaitę planuojama nupuošti pagrindinę miesto eglę, nuimti gatvių papuošimus, kalėdines kompozicijas. „Kaip ir kiekvienais metais, tai planuojame padaryti nuo sausio 6 d. iki sausio 13 d., priklausomai nuo kitų nenumatytų darbų, kaip, pavyzdžiui, rajone paskelbta ekstremali situacija dėl gausaus lietaus“, – įvardino Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

Eglę puošusi bendrovė „Lumidėja“ pasirūpins ir ją nupuošti, SĮ „Kretingos komunalininkas“ – miesto gatvių puošmenomis, o miesto seniūnija sutvarkys savo sukurtas dekoracijas. „Kiekvienas sutvarkys tuos papuošimus, kuriuos patys ir uždėjo“, – tikino G. Liobikienė.

Šią savaitę į darbus kibo SĮ „Kretingos komunalininkas“. „Jau išvežame nupuoštas eglutes iš daugiabučių kiemų, nurinksime žiedinėse sankryžose nupuoštas egles, kitus laikinus miesto papuošimus. Ant gatvių apšvietimo stulpų įrengtas girliandas paliksime“, – paaiškino „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus.

Brolių Juozo ir Kęstučio Pocių padovanota žaliaskare šiais metais pasirūpins komunalininkai. „Vienais metais eglę esame supjovę ir grąžinę jų savininkams kaip malkas, bet pagal įprastą praktiką ja pasirūpina „Kretingos komunalininkas“, – kalbėjo seniūnė.

Ją papildė ir P. Ruškus: „Pagrindinės miesto eglės šakas išvešime į Ankštakių atliekų surinkimo aikštelę, o kamieną supjausime į malkas, kuriomis šildysime savo įmonės patalpas. Visą tai įprastai darome patys, su savo turima įranga.“

Papildomų lėšų miesto papuošimams nuimti nereikės – jos buvo numatytos iš anksto.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Nelaimės ir po Naujųjų metų neatstojo: Darbėnuose ugniagesiai gesino pleškantį namą.

Naujametę naktį ugnis pasiglemžė ūkinį pastatą Leliūnuose, o, praėjus vos porai dienų, – tokia pat nelaimė Darbėnų Kašučių gatvėje: atvira liepsna degė vieno aukšto neapleistas namas.

Virto medžiai, dalis gyventojų – be elektros

Pranešimą apie pastarąjį gaisrą Darbėnų ugniagesiai gavo penktadienį 18.29 val. Gesinti padėjo beveik visi Darbėnų komandos ugniagesiai. Nudegė stogas, nukentėjo laikančios konstrukcijos.Tą pačią dieną apie 20.30 val. Salantų ugniagesiams buvo pranešta, kad Barzdžių kaime dega elektros spinta, o šeštadienį apie 1 val. – kad Šaučikių kaime kamine užsidegė suodžiai.

ESO atstovė Rasa Juodkienė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad savaitgalį siautusi audra daugiausiai žalos pridarė pajūrio regione. Esant stipriam vėjui, Kretingos rajone elektros sutrikimai buvo fiksuoti 1 tūkst. 998 gyventojams.

„Kadangi stiprus vėjas prasidėjo penktadienio vakarą ir tęsėsi net iki sekmadienio popietės, paveiktų klientų skaičius nuolat kito. Tinklo sutrikimus šalino padidintas ESO brigadų skaičius – iš viso dirbo daugiau kaip 200 brigadų visoje Lietuvoje. Elektros energijos sutrikimus Kretingos rajono gyventojams inžinieriai atstatė dar sausio 4 d. vakare“, – sakė R. Juodkienė. Anot jos, dalį darbų taip pat apsunkino daugiau kaip parą nesiliaujantis stiprus vėjas – esant tokioms sąlygoms, ypač pavojinga keltis bokšteliais ir taisyti oro linijose nutrauktus laidus, tai daryti įmanoma tik esant silpnesniam negu 15 m/s vėjui.

„Šeštadienį budėjusios Darbėnų ugniagesių komandos pamaina du kartus vyko į Būtingę šalinti dėl stipraus vėjo ant kelio nuvirtusių medžių, o Kartenos ugniagesiai kas keturios valandos važiavo stebėti vandens lygį ir pažeidžiamiausias apsauginio pylimo vietas, siekiant išvengti nuostolių“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Nerijus Ciparis.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vos išaušęs sausio 1-osios rytas tapo slegiančiai sunkus Plungės ligoninės kolektyvui ir šioje ligoninėje žiauriai nužudytos pacientės artimiesiems. Pirmosios Naujųjų metų dienos paryčiais, Plungėje, J. Tumo-Vaižganto g., ligoninės palatoje, pacientas, gimęs 1982-aisiais, sužalojo 1940-aisiais gimusią pacientę, kuri nuo sužalojimų tą pačią dieną mirė.

Incidentų, ginčų ir kivirčų pasitaiko dažnai

Ar, gulėdami ligoninėje, galime jaustis saugūs, ar tokie bei panašūs įvykiai dažnai pasitaiko medicinos darbuotojų kasdienybėje ir ką daryti, kad jų nenutiktų, pasiteiravome Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko.

„Tokie įvykiai, koks nutiko Plungėje, išties reti. Žinoma, mūsų kasdienybėje pasitaiko pačių įvairiausių incidentų, sužalojimų, kivirčų tiek tarp palatose gulinčių pacientų, tiek tarp pacientų ir personalo. Tokių ginčų, nepasitenkinimo visada buvo ir bus. Tarpusavyje pacientai susibara, konfliktuoja dėl įvairiausių priežasčių, tarp jų – ir dėl politikos. Kažkas kažką ne taip pasakė, kitas įsižeidė, supyko, vienas kitą išprovokavo – štai ir konfliktas. Būna, susikerta interesai, pažiūros, vienoje palatoje gulintys apsikumščiuoja, bet iki rimtų muštynių ar mirtimi pasibaigusių konfliktų neteko girdėti, kad būtų prieita“, – savo pastebėjimus išsakė vyriausiasis gydytojas.

• Rašyti komentarą (13)
• Plačiau ...

Fotomenininko Karolio Bakūno projekto „Šypsena Kretingai“ nuotraukos

Kretingos rajone, Laukžemėje, su šeima įsikūręs profesionalus fotografas iš Pasvalio Karolis Bakūnas prieš šventes išvien su Kretingos rajono savivaldybe ir Kretingos rajono kultūros centru ėmėsi įgyvendinti originalų projektą „Šypsena Kretingai“. Fotomenininkas rengia fotosesijas ir kviečia fotografuotis įvairaus amžiaus žmones, o jų šypsenas ketina dovanoti kretingiškiams ir svečiams per birželį įvyksiančią Kretingos miesto šventę surengtą lauko parodą. „Mano tikslas – nufotografuoti kuo daugiau besišypsančių žmonių. Šypsenos šildo. Ir visas jas surinkus ketinu padovanoti Kretingos miestui, o ir asmeniškai kiekvienam, kuris skyrė savo laiką, sutiko ateiti ir dalyvauti fotosesijoje“, – kalbėjo projekto sumanytojas K. Bakūnas.

Tuo tikslu jis įsirengė kilnojamąją studiją ir joje rengia fotosesijas įvairiose Kretingos rajono vietovėse: pradėjo nuo Laukžemės, tačiau, atviravo, kad žmonės čia rinkosi gana vangiai – susidomėjo nedidelis būrys, o į Kretingos kultūros centrą padovanoti savo šypsenas atėjo per 100 kretingiškių.

K. Bakūnas sakė, kad fotosesijose laukia visokio amžiaus žmonių šypsenų – nuo vaikų iki senolių. Ligi šiol aktyviausios yra merginos ir mamos su vaikais, vangiau reaguoja vyrai ir senjorai. „Tie, kurie fotografuojasi šypsodamiesi, būna džiugiai nusiteikę, dėkoja už nuotraukas ir smalsauja, kur ir kada galės išvysti savo šypsenas. Parodos dieną žmonės galės nemokamai ir asmeniškai gauti savo nuotraukas“, – kaip įsivažiuoja projektas, kalbėjo jo autorius.

K. Bakūnas dar ketina apsilankyti šiuose Kretingos rajono miesteliuose ir gyvenvietėse: sausio 12-ąją – Darbėnuose, sausio 19-ąją – Kartenoje, vasarį darsyk sugrįžti į Kretingos miestą, o pavasariop užsukti į Salantus.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (3)

Medžio raižinių parodą bibliotekoje surengusi Irena Kvedarienė sakė tuo pačiu norinti su bičiuliais pasidalinti ir džiaugsmu, kad 2024-iaisiais, per Tris Karalius, jai buvo įteiktas „Aukso vainikas“.

„Metų rievės“ – taip tautodailininkė Irena Kvedarienė, prestižiniame šalies liaudies kūrėjų konkurse „Aukso vainikas“ įvertinta pirmąja vieta, pavadino penktadienį Palangos miesto bibliotekoje surengtą savo sukurtų medžio raižinių parodą.

Su medžiu „susidraugavo“ vaikystėje

„Pernai per Tris Karalius buvau nominuota, gavau „aukso vainiką“, atsinešiau jį parodyti ir kartu su visais pasidžiaugti“, – pasveikinti susirinkusiems draugams, bičiuliams, bendraminčiams iš „Mėguvos“ folklorinio ansamblio, kuriame ir pati muša būgnus, sakė kūrėja.

„Ji išties labai meniškas žmogus, ne tik išmoko būgnus mušti, paveikslus kurti, bet komponuoja dar ir gražias puokštes, puikiai išmano augalus. Jei nepažįsti kokios žolelės, klausk Irenos – papasakos, apibūdins, sudomins“, – sakė etnokultūros specialistė, „Mėguvos“ kolektyvo vadovė Zita Baniulaitytė. I. Kvedarienės darbus, eksponuojamus bibliotekos parodų salėje, visuomenė galės matyti iki sausio pabaigos.

Menininkų dažnai prašoma papasakoti apie jų kūrybos pradžią, o tos pradžios kiekvieno būna skirtingos kaip skirtingi ir patys menininkai, asmenybės. „Mano pirmas prisilietimas prie medžio – vaikystėje, kai tėvas pasodindavo ant rąsto ir prašydavo prilaikyti, kad šis nejudėtų, kol nužievins. Vėliau, laikui bėgant, daug medžių pati esu ir sodinusi, ir genėjusi, ir prižiūrėjusi – toks buvo darbas. O galiausiai po truputį pradėjau „krapštinėti“ ąžuolą – jį pirmąjį norėjau prakalbinti, žiūrėti, koks menas iš jo gali išeiti“, – prisiminimais dalijosi Irena.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Kartų mūšio“ turnyro dalyviai ir organizatoriai mėgavosi ne tik žaidimu krepšinio aikštėje, bet ir bendrystės akimirkomis.

Kretingos sporto mokyklos krepšinio trenerio Arimanto Mikaločiaus iniciatyva jau 11-ą kartą buvo surengtas „Kartų mūšio“ turnyras, kuriame dalyvavo 6-ios bendraminčių seniai krepšinio aikštėje nesimačiusių bičiulių komandos.

„Turnyras pasisekė kuo puikiausiai – sulaukėme ir iš užsienio į gimtinę šventėms sugrįžusių žaidėjų, kurie palankiai vertina suteiktą galimybę ir pasivaržyti, ir buvusias akimirkas krepšinio aikštėje prisiminti, svarbiausia – pabendrauti“, – kalbėjo A. Mikaločius, kuriam idėja surengti tokio pobūdžio, kai varžosi kelios krepšinio kartos, turnyrą prieš 11 metų kilo kalbantis su bendraminčiu Haroldu Zenkovu – vaikinai kartu lankė Kretingos sporto mokyklą ir, sugrįžę prieš didžiąsias metų šventes, sugalvojo susitikti krepšinio aikštėje ir pasivaržyti. O kokios gi rungtynės – be draugų, tad pirmąsyk į turnyrą buvo pakviestos 4 komandos, vėliau tas skaičius augo iki 6-ių. „Dabar jau matome, kad turnyrą teks užauginti iki dar didesnio dalyvių skaičiaus – tikrai yra norinčių jame dalyvauti, tad darysime paprastai – pajauninsime amžių, nuo kurio būtų galima žaisti šiame jau tradicija, kurią nutraukė tik pandemija, tapusiame renginyje“, – tvirtino turnyro organizatorius.

Šiemet galutinė komandų rikiuotė po sužaistų susitikimų buvo tokia: I v. – SM 99+jaunesni; II v. – SM 93–90; III v. – SM 87–85; IV v. – SM 94–98; V v. – SM 84+vyresni; VI v. – SM 89–88.

Treneris A. Mikaločius priminė ir jau įvykusių „Kartų mūšio“ turnyrų istoriją: 2012 m.: I v. – SM 90–92; II v. – SM 84–vyresni; III v. – SM 87–85; 2013 m.: I v. – SM 89–88; II v. – SM 84–vyresni; III v. – SM 92–90; 2014 m.: I v. – SM 84–vyresni; II v. – SM 95–93; III v. – SM 87–85; 2015 m.: I v. – SM 84–vyresni; II v. – SM 95–93; III v. – SM 88–89; 2016 m.: I v. – SM 87–85; II v. – SM 88–89; III v. – SM 92–90; 2017 m.: I v. – SM 87–85; II v. – SM 97+jaunesni; III v. – SM 96–93; 2018 m.; I v. – SM 87–85; II v. – SM 97+jaunesni; III v. – SM 89–88; 2019 m.: I v. – SM 87–85; II v. – SM 93–90; III v. – SM 89–88; 2022 m.: I v. – SM 87–85; II v. – SM 93–90; III v. – SM 99+jaunesni; 2023 m.: I v. – SM 99+ jaunesni; II v. – SM 93–90; III v. – SM 89–88.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Šią visų Stasio Ruzgailos vardo turnyro dalyvių nuotrauką, priminsiančią sportinę viešnagę Kretingoje, atminimui išsivežė ir jaunieji krepšininkai iš Ukrainos, Novovolynsko miesto, su kuriuo mūsų rajono Savivaldybė ne per seniausiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Prieš didžiąsias metų šventes Kretingos sporto mokykloje ir Kretingos sporto centre įvyko V Lietuvos nusipelniusio trenerio Stasio Ruzgailos atminimo turnyras, kuriame varžėsi 2012 m. gimę berniukai, iš viso – 8-ios komandos. Jas pasveikino trenerio sūnus Vytautas, rajono vicemerė Vaida Jakumienė, Kretingos sporto mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas. Turnyro finalą papuošė trenerės Irinos Šlimienės vadovaujamos šokėjos.

Turnyro skaičius reiškia, kad eina penkti metai, kaip S. Ruzgailos nebėra tarp mūsų krašto sporto bendruomenės – treneris mirė 2019-ųjų sausį. Dar jam esant gyvam, buvo rengiami S. Ruzgailos vardo turnyrai, kurie beveik sutapdavo su jo gimtadieniu gruodžio mėnesį – treneris, išugdęs ne vieną garsų krepšininką ir ne vieną olimpietį, buvo pavyzdys jaunajai kartai, kaip reikia siekti savo užsibrėžto tikslo ir sporto aukštumų.

Turnyre Kretingos sporto mokyklai atstovavo Aurimo Ivanovo treniruojami berniukai, kurie dukart laimėjo prieš Kalvarijos komandą ir pergalę pasiekė prieš Novovolynsko komandą iš Ukrainos.

„Ukrainiečiams šis turnyras buvo šiek tiek per sunkus, nauja jiems buvo ir pasikeitusios taisyklės, sudėtinga buvo žaisti prieš pajėgesnes į turnyrą atvykusias komandas“, – A. Ivanovas akcentavo tai, kad ukrainiečiams, kaip ir kauniečių žaidėjų tėvams labai patiko jauki Kretingos sporto mokyklos salė ir apskritai – turnyro organizacinis lygis: per finalines rungtynes buvo pristatomi žaidėjai, skambėjo „Tautiška giesmė“, rungtynes komentavo Tomas Kubilius. Anot trenerio, viskas – kaip didžiajame krepšinyje, kurio atmosferą buvo galima pajausti ir per kretingiškių surengtą turnyrą.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Po Naujųjų metų nakties fejerverkų socialiniuose tinkluose pasipylė pagalbos prašymai – padėti surasti pasimetusį augintinį. Iškart po šventinės nakties informacija apie dingusius šunis pasirodė ir miestų skelbimų lentose, laiptinėse.

Įpročius sunku išrauti

Apie klaidas, kurias daro keturkojus auginantys žmonės ne tik Naujųjų metų naktį, kalbėjomės su UAB „Nuaras“ vadove Jurgita Gustaitiene. „Žmonės elgiasi neatsakingai, tokie įvykiai, kuomet augintinis išsigąsta ir pabėga, nutinka tada, kai trūksta žmogaus atsakomybės, žinių ir supratimo. Tai yra pagrindinės ir esminės klaidos. Nors apie tai yra daug viešai kalbama, tačiau tas klaidas žmonės vėl ir vėl kartoja, ir mums teks kalbėti tol, kol žmogaus mąstysena pasikeis. Įpročius nėra taip lengva išrauti: vis dar niekaip nepavyksta išguiti įpročio šunis rišti prie grandinės, neįmanoma išaiškinti, kad šunims neduotų kaulų, kas yra pagrindinė veterinarijos klinikų problema, ypač – po švenčių. Taip pat dar vengiama kastruoti ar sterilizuoti gyvūnus, esama daug neatsakingo veisimo ir ištisinio ieškojimo, kur padėti šuniukus ar kačiukus. Dar vienas labai blogas įprotis – tai vestis savo augintinį Naujųjų metų naktį pasižiūrėti fejerverkų. Nors daugybę metų yra kalbama, kad fejerverkų nereikia šaudyti, nes tai kenkia aplinkai, ima blaškytis paukščiai, kurių dauguma naktimis išvis neskraido, kenčia gamta, nukenčia ir augintiniai, kurie tamsiu paros metu turėtų miegoti“, – kalbėjo „Nuaro“ vadovė

J. Gustaitienė, pridūrusi, kad šiemet, kaip ir kiekvienais metais, savanoriai dėjo daug pastangų dalindamiesi informacija apie dingusius augintinius ir ją sistemindami. Prie šios sklaidos labai prisidėjo ir visuomenė, pavieniai žmonės, kurie žaibiškai reagavo ir dalinosi informacija ne tik apie dingusius, bet ir atsiradusius keturkojus.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingiškis Alfonsas Grikšas iškėlė Pastauninko parko takų palei upelį problemą – praeiti šiuo taku nėra paprasta, nes nuolat apsemtas, ties ta vieta susidaro purvynas. A. Grikšo manymu, taip yra todėl, kad „Kretingos vandenims“ vykdant lietaus tinklų renovaciją, žemėmis galėjo būti užnešta viena nutiestų lietaus tinklų linijų.

Nors bendrovė „Kretingos vandenys“ atsakė, kad lietaus tinklų rekonstrukcija atlikta tinkamai, A. Grikšui tai kelia abejonių – esą tinklų rekonstravimo kokybė atsiskleidžia po gausesnio lietaus. „Paviršinių darbų kokybė verčia abejoti ir vidaus tinklų rekonstrukcijos kokybe bei objekto pridavimu, surenkant komisijos parašus, ko gero, net neapsilankius pačiame objekte“, – teigė A. Grikšas. Anot jo, atvežtas ir papiltas žvyras takui išlyginti problemos, kaip juo vaikščioti, nesprendžia. „Negi sunku ar brangu, pavyzdžiui, prakasti taką ir įrengti kokį 100 mm diametro drenažinį vamzdį?“ – klausė jis.

Darbų kokybei iliustruoti kretingiškis į redakciją atsiuntė ir keletą nuotraukų. Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė situaciją įvertino:

„A. Grikšo laiške – keli klausimai. Pirmasis – suremontuotų lietaus trasų kokybė (nuotraukose). Šios trasos buvo skirtos nuvesti lietaus vandenį iš Topolių g. į Pastauninko upelį, tačiau jos nėra Pastauninko parko drenažo sistemos. Drenažo sistema, kuria būtų renkamas kritulių vanduo, šiame parke neįrengta. Remontuotose lietaus nuotekų trasos vietose yra įdubęs šaligatvis, kurį darbus atlikusi įmonė suremontuos, kai leis oro sąlygos, nes dar galioja atliktų darbų garantija. 

Apsemti takeliai su lietaus trasomis visiškai nesusiję. Kaip ir matosi pateiktoje nuotraukoje – taką apsemia pakilęs Pastauninko upelio vanduo.“

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (5)

Į laikraščio redakciją kreipėsi Kretingoje, J. K. Chodkevičiaus g. 26-ame name, gyvenantis Jurgis, kuris skundėsi, kad jų daugiabučio namo kieme yra atsiradusios didžiulės duobės, kurios trukdo ne tik automobilius vairuojantiems gyventojams, bet ir vaikštantiems pėsčiomis. Gyventojas tvirtino, kad kreipėsi į Kretingos miesto seniūniją, rajono valdžią, bet jokios pagalbos taip ir nesulaukė.

Kretingoje ne vienas praeivis ar automobilio vairuotojas dažname daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose pastebi nemenko dydžio duobes, apleistas automobilių stovėjimo kiemuose zonas, netvarkomus šaligatvius. Tad klausdami, kokia padėtis Kretingoje dėl daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų tvarkymo programos, kaip ši programa veikia, kur turėtų kreiptis gyventojai, kokia kreipimosi tvarka ir prioritetai, pasiteiravome Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės.

Ji paaiškino: „Kretingos rajono savivaldybės taryba 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T1-159 „Dėl Kretingos rajono daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų tvarkymo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Kretingos rajono daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų tvarkymo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Šio Aprašo tikslas – skatinti atnaujinti daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų automobilių stovėjimo aikšteles, šaligatvius (pėsčiųjų takus) iš dalies finansuojant namų kiemų tvarkymo darbų išlaidas, Savivaldybės biudžeto lėšomis. Šiuo Aprašu sudaromos galimybės daugiabučių namų valdytojams (bendrijoms, paskirtam daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriui, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam atstovui) teikti prašymus Administracijai ir gauti dalinį finansavimą (iki 50 proc., bet ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų patirtų išlaidų) daugiabučių gyvenamųjų namų esamų automobilių stovėjimo aikštelių, šaligatvių (pėsčiųjų takų) atnaujinimo darbams. Aprašą ir prašymų teikimo terminus galite rasti Savivaldybės interneto svetainėje.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Sodininkų bendrija „Rasa“ Jokūbave po liūčių.

anduo sėmė namų kiemus, rūsius, gatves, buvo apsemtas ir Salantų miesto stadionas. Daugiausia iššūkių turėjo Kartenos ir Žalgirio seniūnijos. Jose ir dar trijose – Kretingos miesto, Kretingos ir Salantų miesto – buvo paskelbta ekstremali situacija. Kokių nuostolių Kretingos rajone pridarė liūtis, dar nėra žinoma, bet seniūnijos jau mato, kad jų bus.

Kartena turėjo iššūkių

Nemažai iššūkių liūtis pažėrė Kartenos seniūnijai, kur dieną-naktį plušėjo net kelios tarnybos, bendruomenės nariai. „Dar prieš prasidedant liūtims nuvykome į Kartenos kapines ir įvertinome ten susidariusią situaciją. Iš anksto sutvarkėme tam tikras vietas, kad vanduo nepatektų į jas, todėl kapinėse situaciją suvaldėme, – apibūdino Kartenos seniūnė Alina Jonutienė. – Apvažiavome 5 seniūnijoje esančius pylimus ir pagal galimybes visus juos tvirtinome, tai darome dar ir dabar.“

Vieną pylimą Kartenoje tvarkyti pasitelkta ir tarnybų, bendruomenės narių pagalba. Viename jų gyvūnai išrausė landą, per kurią prabėgo vanduo.

„Nusprendėme vežti smėlio-žvyro maišus ir užversti skylę, – kokį sprendimą tuomet priėmė, pasidalino A. Jonutienė, išvardinusi, kad pagalbą jiems suteikė SĮ „Kretingos komunalininkas“, ugniagesiai gelbėtojai ir bendruomenės nariai. – Iš viso pylimą tvarkė apie 20 vyrų.“

Smėlį pylimui tvarkyti vežė „Kretingos komunalininkas“. „Atvežėme smėlio, taip pat paskyrėme keturis savo darbuotojus, kad padėtų tvarkyti pylimą“, – teigė įmonės direktorius Paulius Ruškus.

Seniūnijai talkino ir Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos Kartenos komandos ugniagesiai-gelbėtojai. „Pakilus vandens lygiui Savivaldybės ugniagesiai gelbėtojai valtimi plukdė žvyrą, padėjo tvarkyti gyvūnų išraustą pylimą“, – teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Valdas Kundrotas.

Viršininką papildė ir seniūnė, sakydama, kad ugniagesių gelbėtojų pagalbos reikėjo, nes prieiti prie pylime atsiradusios skylės buvo sudėtinga: „Nutarėme iki tos vietos maišus plukdyti, o tai padaryti padėjo ugniagesiai.“

Pradėjus kilti vandeniui, sudėtinga buvo gauti ir smėlio maišų. „Ketvirtadienį skambinome visoms įmonėms, bet niekas nedirbo, tik penktadienį suradome įmonę, kuri mums parūpino smėlio maišų“, – atskleidė A. Jonutienė.

Kartenos seniūnijoje iššūkių turėjo ir patys gyventojai: kelių žmonių kiemai, rūsiai buvo užlieti vandeniu, iki vienos sodybos nebuvo galima privažiuoti. „Paskambinau tiems gyventojams, bet jie tikino, kad pagalbos nereikia ir susitvarkys patys“, – teigė seniūnė.

Pakilus vandens lygiui buvo numatyta, kad kai kurie gyventojai galėjo nebeturėti ir geriamojo vandens. „Iš karto su seniūnija sutarėme, kad gyvenvietėje pastatysime vandens talpą, taip ir padarėme. Dar profilaktiškai vandens nuvežėme ir į Vydmantų seniūniją. Kitiems to neprireikė“, – sakė AB „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Ūkininkai garsėja akcijų išradingumu – čia laužus pakelėse degina, čia su savo technika sostinės gatves užtvindo. Tai – protesto akcijos, o prieš pat didžiąsias šių metų šventes Kryžkalnyje jie surengė džiaugsmo akciją – iš traktorių sukonstravo Kalėdų eglę.

„Parodėme, kad mes mokame ne tik protestuoti, bet ir pasidžiaugti. Be to, susitikus yra gera proga pabendrauti, aptarti ūkiškus reikalus“, – sakė akcijoje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas.

Tiesa, iš Kretingos rajono su savo raudonu „Case“ markės traktoriumi jis ir tebuvo vienintelis – toli, be to, traktorius privalu buvo papuošti lemputėmis ar kitais šventiniais atributais.

Pasak R. Pauliko, eglės, kuriai vieta organizatorių jaunųjų ūkininkų buvo parinkta taip, kad gerai matytųsi važiuojant autostrada, kompozicijoje buvo išrikiuoti spalvingomis lempučių girliandomis mirgantys 57 traktoriai.

Kalėdų eglę iš 19-os traktorių ūkininkai buvo suformavę ir 2023-iaisiais, tačiau šįkart žemės ūkio mašinų skaičius – rekordinis, reginys tapo dar įspūdingesnis.

Kai kurie akcijoje dalyvavę ūkininkai papuoštus traktorius savo kieme ketino laikyti iki Trijų Karalių.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Gintaras Žiobakas teigė nuostolius susiskaičiuosiąs pavasarį.

Dėl didelio kritulių kiekio 5-iose Kretingos rajono seniūnijose buvo paskelbta ekstremali situacija: kai kur paplūdo gyvenamosios sodybos, bet ežerai tyvuliuoja ir ne vieno žemdirbio laukuose. Pasak Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko, užteks, kad žieminės kultūros apsemtos pabus savaitę, – derliaus tose vietose nelauk.

Patarė riziką įsivertinti iš anksto

„Mano paties laukuose, arčiau kanalų, situacija bloga, – apie 20 procentų pasėlių garantuotai bus žuvę, išretėję“, – neabejojo R. Paulikas.

Jo nuomone, sprendimus iš anksto turi prisiimti patys ūkininkai: arba tokiuose laukuose žieminių kultūrų nesėti, arba prisiimti riziką, kad gali tekti dalyje plotų atsėti iš naujo. O kai žemė dukart įdirbama, dukart sėjama, atsiliepia derliaus savikainai. Pirmininko teigimu, lengviausia yra skųstis, kaltinti, kad neveikia drenažo sistema, dar kas nors.

„Bet būkim realistai, iš anksto žiūrėkim, kokioje vietoje ūkininkaujam, kokioje vietoje plėtojam savo verslą, pagaliau – kur statomės namus. Daugeliui ir miesto žmonių dėl gražaus vaizdo norisi gyventi prie upės, bet gal pirmiau susitvarkykim drenažą? Ta pati taisyklė – įsivertinti riziką – galioja visiems“, – sakė R. Paulikas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Laivų statybos pramonė yra viena iš sudėtingiausių techninių sričių, kur precizija ir kokybė turi lemiamą reikšmę ne tik pačio laivo ilgaamžiškumui, bet ir žmonių saugumui. Nors dažnai galvojame apie laivus kaip didžiules plaukiojančias mašinas, už kiekvieno jų slypi tūkstančiai smulkių detalių ir daugybė inžinerinių sprendimų. Šioje srityje metalo apdirbimas tampa esminiu procesu, leidžiančiu sukurti konstrukcijas, kurios yra tvirtos, patikimos ir pritaikytos ekstremalioms sąlygoms.

Korpuso gamyba – kiekvieno laivo pagrindas

Laivo korpusas yra jo stuburas, o nuo jo kokybės priklauso visa konstrukcijos patvarumas. Metalas, naudojamas korpusui, turi būti ne tik tvirtas, bet ir atsparus korozijai, nes jis nuolat veikiamas sūraus vandens ir temperatūros svyravimų. Čia į pagalbą ateina pažangūs metalo apdirbimo metodai, tokie kaip lankstymas ir virinimas, kurie leidžia suformuoti vientisą ir nepriekaištingą konstrukciją.

Korpusas taip pat turi būti aerodinamiškai optimizuotas – tai reiškia, kad plieno lakštai yra ne tik tiksliai supjaustomi, bet ir lankstomi taip, kad sumažintų pasipriešinimą vandeniui. Dėl šių sprendimų laivai tampa ekonomiškesni, sunaudoja mažiau degalų ir yra lengviau valdomi. Be to, tokiu būdu sumažinama gedimų rizika, nes net ir mažiausia klaida konstrukcijoje gali sukelti rimtas pasekmes.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...