|
|
|
(1917) 2025-01-03Rajone upių vanduo pasiekė stichinį lygį
Vakar, sausio 2 d., Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija paskelbė ekstremalią situaciją Kretingos miesto, Kretingos, Kartenos, Salantų miesto ir Žalgirio seniūnijose dėl liūčių sukelto potvynio. Kai kuriuose rajono vietose vanduo pasiekė stichinį lygį. Aptarė situaciją Vakar susirinkusi Ekstremalių situacijų komisija aptarė rajone susidariusią situaciją, kokių priemonių imsis, kaip valdys liūčių sukeltą situaciją. „Esam tarp trijų savivaldybių, kurios „gavo“ daug vandens. Mano žiniomis, daug kritulių iškrito Kretingoje, Kartenoje, Kretingos kaimiškojoje seniūnijoje ir dar Salantuose“, – situaciją apibendrino rajono meras Antanas Kalnius. Trumpai susiklosčiusią situaciją apibūdino Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus parengties pareigūnas (patarėjas) Rolandas Pocius, įvardinęs, kad Minijoje ties Kartena pasiektas stichinis vandens lygis – 525 cm (aut. past. – sausio 2 d. 13 val. duomenimis). „Žalgirio seniūnijoje situacija geresnė, blogiausia situacija yra Kartenoje. Kretingos mieste vanduo kyla, bet pagal dabar turimus duomenis vandens lygis siekia 418 cm, stichinio vandens lygio nepasiekė“, – kalbėjo patarėjas. Kartenos seniūnė Alina Jonutienė patvirtino, kad miestelyje išsiliejęs vanduo padarė žalos: „Apvažiavome problemines vietas, ties pylimais Plungės gatvėje ir ties žvyro karjeru nedaug trūksta, kad apsemtų gatves, taip pat yra apsemtos dvi sodybos, į kambarius veržiasi vanduo, prie vienos atokesnės sodybos jau nebeįmanoma privažiuoti. Vis dėlto dar nesulaukiau nė vieno skambučio iš gyventojų, kad reikia pagalbos.“ Kitose seniūnijose vakar situacija buvo geresnė. Anot Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės, mieste yra užsemtos kelios gatvės, Pastauninko parko apatinė dalis, Birutės gatvėje apsemti keli ūkiniai pastatai, Paupio gatvėje taip pat vanduo veržiasi į gyventojų kiemus. Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė įvardino, kad jos vadovaujamoje seniūnijoje kol kas sudėtingiausia situacija yra sodyboje „Vienkiemis“ Padvariuose. Žalgirio seniūnijoje apsemtos kelios sodybos, tačiau pavojingesnių situacijų nebuvo. „Bendraujame su žmonėmis, stebime susidariusią situaciją“, – tikino Žalgirio seniūnijos seniūnas Donatas Bieliūnas. Salantų mieste vanduo išsiliejo iš Salanto upės ir užliejo kai kurias gatves, miesto stadioną. „Kol kas pagalbos niekas neprašė, gatvės pravažiuojamos“, – aiškino Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė.
Naujus metus jau spėjo paženklinti gaisrai ir nuvirtę medžiai
Naujųjų metų naktis paženklinta ugnimi – apie 3.55 val. iš Bendrojo pagalbos centro Salantų ugniagesiai gavo pranešimą, kad Leliūnų kaime Imbarės seniūnijoje dega ūkinis pastatas. Malšinti atvirai siautėjančių liepsnų suvažiavo Salantų, Šateikių, Mosėdžio ir Skuodo pajėgos. „Svarbiausia, kad pavyko apsaugoti gyvenamąjį namą – dėl stipraus vėjo jam taip pat buvo kilusi grėsmė patekti į ugnies gniaužtus“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Nerijus Ciparis. Gaisro priežastis vakar dar buvo nežinoma. Bet ugniagesiams tą pačią naktį teko gesinti ir kelis smulkius židinius: anot Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo Valdo Kundroto, požeminis šiukšlių konteineris rūko Tiekėjų gatvėje, o Žemaitės alėjoje buvo užsidegusi fejerverkų dėžė. Laikinai Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Klaipėdos filialo direktorės pareigas einanti Nijolė Dambrauskienė patikino, kad, skirtingai negu, pavyzdžiui, Tauragės, Pagėgių, Šilutės, kai kurių kitų apylinkių gyventojai, kretingiškiai gražiausias žiemos šventes sutiko pakankamai ramiai – neužfiksuota, kad būtų nukentėjusiųjų nuo pirotechnikos priemonių, apsinuodijusiųjų alkoholiu arba patyrusiųjų smurtą. „Matyt žmonės išmoko švęsti. Aš pats dirbau, mačiau – prie Kalėdų eglės Kretingos centre jų buvo susirinkę gal net kokie du šimtai – gražu žiūrėti. Kas šaltąsias ugneles padegino, kas truputį pašaudė, vieni kitais pasidžiaugė ir išsiskirstė“, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato vadovas Algirdas Budginas. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus pridūrė, kad po naujametės nakties Rotušės aikštei sutvarkyti valytojų papildomai neprireikė, užteko vienos, kaip įprasta. Naktį į ketvirtadienį pučiant itin stipriam vėjui, ant važiuojamosios kelio dalies nugriuvo keli medžiai: Vilniaus gatvėje Kretingoje ir Nausodžio kaime, važiuojant Budrių lik, taip pat – šalia gyvenamojo namo M. Valančiaus gatvėje Salantuose. Ugniagesiai gelbėtojai grandininiu pjūklu juos supjaustė ir saugiai patraukė, kad netrukdytų nei eismui, nei gyventojams.
,,Ar taip, ar anaip – vis tiek naktimis nepamiegi, galvoje mintys sukasi apie darbą, tai blogiau nebus“, – tokius artimųjų, šeimos narių palaikymo žodžius išgirdo konkurse dalyvauti pasiryžusi, daugiausiai komisijos balų surinkusi ir naująja Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktore tapusi Renata Lukauskienė. Lig šiol toje pačioje medicinos įstaigoje 28-erius metus ji dirbo vyriausiąja slaugos administratore. Karjeroje kilti laipteliu aukščiau ją įtikino buvęs PSPC vadovas Arnas Juškys. „Dokumentus dalyvauti konkurse spėjau pateikti paskutinę dieną, kai dar buvo galima. Sujaudino kolegų supratingumas, išvakarėse gautos palaikymo žinutės. Pirmąją konkurso dieną buvo toks jausmas, kad pro mano kabineto duris visi praeina ant pirštų galiukų. Neslėpsiu, į antrąjį turą patekti tikėjausi, bet tą sekundę, kai išgirdau, jog esu kviečiama, vis tiek pakirto kojas, supratau, kad čia jau – liepto galas. Neįsivaizdavau, kad pokalbis su meru Antanu Kalniumi ir vertinimo komisija, kurioje dalyvavo trys Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovai bei po vieną Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centro ir Kretingos ligoninės atstovą, bus toks rimtas. Pasijutau tarsi sapne – ne iš džiaugsmo, žinoma, o tarsi būčiau patekusi į nevaldomą sūkurį. Bet, jeigu jau esu čia, – dirbsiu taip, kad pateisinčiau manimi patikėjusiųjų lūkesčius. Šis karjeros posūkis sutapo su asmenine švente – gimtadieniu. Tad sulaukiau dvigubų sveikinimų. Gėlėse skendėjo mano darbo kabinetas, įstaigos koridoriai, namai...“ – sakė R. Lukauskienė. – Nuo ko pradėsite direktorės darbą? Ar ketinate imtis permainų? Kokių? – Permainas diktuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų planas, Kretingos rajono sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartis. Pokyčius pajus ir įstaigos darbuotojai, ir pacientai. Pastarieji tebūnie ramūs – paslaugų kokybė bus gerinama. Na, o dėl personalo – teks perskirstyti specialistų darbo funkcijas, į komandą pasikviesti naujų, kurių kompetencijomis pasitikiu.
Pietų miegas ugdymo įstaigoje – poilsis ar prievarta?
Nuo 2025-ųjų metų gegužės 1-osios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose vaikams turės būti sudarytos galimybės dienos poilsio metu ilsėtis ne tik miegant, bet ir kitomis poilsio formomis, t. y. užsiimant ramiomis veiklomis. Iki šiol galiojusios Higienos normos nuostatos reglamentavo poilsį, kuris dažnai buvo interpretuojamas tik kaip miegas, nors kitos nuostatos nurodė, kad vaiko dienos režimas turi būti organizuojamas taip, kad atitiktų vaiko fiziologinius poreikius. Higienos normos pakeitimas įves daugiau aiškumo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų dienos režimo organizavimą ugdymo įstaigose. Pedagogų nuomone, pietų miego reikia Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė paaiškino: atsižvelgiant į poreikius yra priimtas bendras nutarimas Kretingos miesto ir rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose tiems vaikams, kurie, remiantis tėvų prašymu, dieną nemiega, sudaryti sąlygas užsiimti ramia veikla. Su vaikais užsiima mokytojos, jų arba mokinio padėjėjos. Pasak A. Burbienės, tokių vaikų nėra daug – per pietų miego laiką jie piešia, lanksto, atlieka pratybų užduotis. Jei vaikas nenori miego, suderinus su tėvais ir jiems pritarus, ugdymo įstaigose jau dabar yra sudarytos visos sąlygos per pietų miegą vaikui užsiimti ramia veikla. „Iš viso šiuo metu turime 3 nemiegančius vaikus: vieną penkiametį ir du iš priešmokyklinės grupės. Pernai nemiegančiųjų pietų miego buvo daugiau, bet didelė dalis nuo rugsėjo išėjo į mokyklą, buvo dalis tėvų, kurių vaikai nemiegojo, bet, pastebėjus, kad vaikai pavargsta, šeimos grįžo prie popietinio miego ritmo. Tris nemiegančius vaikus prižiūri mokinio padėjėjas. Jei yra geras oras – vaikai vedami į kupolą, ten piešia, užsiima kitomis veiklomis. Jei oras prastesnis, naudojamasi sale, logopedės kabinetu. Ugdymo įstaigoje yra nemažai įvairių būrelių, vaikų laisvalaikis išties intensyvus, todėl jie pavargsta ir jiems pietų miegas reikalingas“, – kalbėjo Kretingos lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorė Inga Kutelienė.
Poilsis, stiprinantis imunitetą
Jei vis puola virusai ir šlubuoja sveikata, gal laikas pastiprinti imunitetą? Atgauti jėgas, sustiprinti sveikatą galite poilsiaudami „Atostogų parke“. Čia rasite daugybę priemonių imuniteto stiprinimui. Sportas Prisiminti sportą ar pradėti sportuoti visuomet geras laikas, o Naujųjų metų pradžia – tam tobulai tinka. „Atostogų parke“ yra siūloma aibė sportuoti kviečiančių paslaugų. Kasdien vandens ir pirčių erdvėje vyksta treniruotės vandenyje, kurios ypač naudingos sveikatai stiprinti. Medicinos centro „Natura Termo SPA“, įsikūrusio gydymo ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“, medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis pasakojo, kad sportuojant vandenyje yra mažesnė traumų tikimybė, todėl galima atlikti didesnės amplitudės pratimus. „Judant vandenyje dėl jo sukuriamo pasipriešinimo tolygiai dirba visi kūno raumenys. Sportuojant, atliekant pratimus, plaukiant ar tiesiog judant vandenyje stiprinami viso kūno, o ypač nugaros raumenys, gerėja kraujotaka, širdies darbas, tuo pačiu ir kvėpavimo, smegenų veikla, ir visa tai turi teigiamos įtakos mūsų apsauginiam mechanizmui – imunitetui“, – vardijo jis. Sportą vandenyje jis siūlo kaskart papildyti ir organizmą grūdinančiu, neurostimuliuojančiu Kneipo takeliu ir kvėpavimo takus stiprinančiu haloterapijos seansu. Pirtys Švariam, išsivaliusiam organizmui lengviau kovoti su virusais, todėl pirtys nuo seno praturtina sveikatą. Pirtyje itin naudingas organizmui yra vanojimas vantomis, kurį galima išbandyti pirtyje Perenė vykstančių pirties programų metu. Vanojant organizmas įšyla giliau, masažuojama oda. Vantos, ypač beržinės, šilumoje išskiria medžiagas, panašias į muilą, tad vanojant kūną jos labai giliai prausia ir šveičia. Vanojant pagerinamas limfos tekėjimas. Laisvai cirkuliuojanti limfa iš organizmo šalina medžiagas, nuodijančias organizmą ir sukeliančias sveikatos problemas. Pirtyje taip pat yra treniruojamos kraujagyslės. Pirties šilumoje jos išsiplečia, o po pirties atsivėsinant gėlo vandens baseine – susitraukia. Tai yra labai gera peršalimo ligų profilaktika – toks organizmas daug atsparesnis ligų sukėlėjams.
Grąžinkime šilumą kūnui
Ne retas, palydėdamas senuosius ir pasitikdamas naujuosius, jei ne garsiai, tai bent jau mintyse vizualizuoja metų troškimus ir norus. Minčių virtinėje minime ir sveikatą – sustiprėti, numesti, priaugti, pasiekti ar paprasčiausiai atsipalaiduoti. Ar veiksmažodžiai virs veiksmu? Dažnai viskas grindžiama žodžiu „motyvacija“, lyg ji priklausytų nuo mistinių pančių, su kuriais kovojame kiekvieną dieną. Atsirasti motyvacijai galime padėti ir maistu. Motyvacijos bus tuomet, jei bus energijos. O energijos turėsite tada, kai jūsų kūno varikliukas gamins energiją taupiai ir efektyviai. Dar svarbiau, kad pagrindinis variklio jungiklis, esantis ant mūsų pečių – galva – būtų paliktas ramybėje ir apsuptas šviesių minčių. Užkurti kūno variklį ir padidinti energijos gamybą, šaltą ir mažai saulės turintį mėnesį padės cukrus, sultys ir sultiniai. Asmeniškai, nuo to laiko, kai sugrąžinau cukrų (iš natūralių šaltinių) į savo mitybą, susigrąžinau ir energiją. Nors pastaraisiais metais siekiama įbauginti, – cukrus tikrai nėra priešas. Didieji kaltininkai yra netinkami riebalai ir maisto konservantai. Jei jūs jaučiate, kad jūsų organizmas negali virškinti cukraus dėl begalės dietų, kurių laikėtės, prastos medžiagų apykaitos ar kitų sutrikimų, pirmiausia rekomenduoju nebevartoti visų polinesočiųjų riebiųjų rūgščių turinčių aliejų (visų aliejų, kurie kambario temperatūroje yra skysti) ir sumažinti sočiųjų riebalų kiekį savo mityboje (iš esmės – riebi mėsa). Antrasis žingsnis – papildyti savo mitybą B grupės vitaminais, ypač B1 ir B3 – jie yra pagrindinai „žaidėjai“ cukraus skaidyme. Taip pat nepamiršti vartoti pakankamai druskos ir mineralinių medžiagų. Jei vis tiek jaučiate, kad nuo didesnio cukraus kiekio jūs jaučiatės ne energingesni, o pavargę – išsitirkite skydliaukę. Skydliaukė turi užtikrinti, kad kūnas efektyviai panaudoja cukrų ir reguliuoja medžiagų apykaitą. Be skydliaukės „degtukų“ užkurti medžiagų apykaitos variklį – neįmanoma.
Sočios gardžios šventės baigėsi – kaip atsigauti organizmui?
Žiemos šventės – ne tik laikas, kai galima pailsėti nuo kasdienių rūpesčių, pabūti su šeima, bet ir savotiška našta organizmui: sutrinka miego režimas, mityba. Kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė pasidalijo naudingais patarimais, kurie padės kūnui atsigauti. Pirmiausia – gerti vandens Pirmiausia, – gerti daugiau vandens. Būtent vanduo padės nepersivalgyti, grįžti prie įprastos mitybos. Vandenyje, skirtingai negu gazuotose gėrimuose ar sultyse, nėra kalorijų, cukraus ir druskos – yra tik organizmui reikalingų mikroelementų. Į sveikatą bus ir ilgesni pasivaikščiojimai ar mankšta. „Kalėdos, Naujieji metai, sočios vaišės pas gimines ir draugus – kepenys šiomis dienomis dirbo ypač aktyviai. Norėdami susigrąžinti formą ir palaikyti kepenų sveikatą, pabandykite vartoti papildų, kurių pagrindą sudaro augalų ekstraktai, kursą“, – sakė K. Labanauskienė. Ypač veiksmingas margainių ekstraktas. Šio augalo sėklose yra daug silimarino – antioksidantų, kurie blokuoja neigiamą poveikį kepenų ląstelėms. Ši medžiaga aktyvina baltymų ir fosfolipidų sintezę, užkerta kelią ląstelių membranų sunaikinimui ir atkuria kepenų detoksikacijos funkciją. Jo veiksmingumą patvirtino mokslo bendruomenė, ir gydytojai rekomenduoja tiek kepenų ligų profilaktikai, tiek vidutinio sunkumo ir sunkioms ligoms gydyti.
Muzikavimo išlavintomis rankomis – į rankdarbius
Kretingiškė 40-metė pedagogė Edita Verbienė nustebino savo rankdarbiais: iš popieriaus sukurtais meniškais atvirukais, pakvietimais įvairiomis progomis. Ji – penkių vaikų mama, ir, sakė, kad rankdarbiais, kaip savita saviraiškos priemone, susidomėjo prieš aštuonerius metus, besilaukdama trečiojo vaiko. E. Verbienė – profesionali muzikė kanklininkė, ji dirba lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ meninio ugdymo pedagoge ir jau 15 metų tarnauja Tūbausių bažnyčioje vargonininke, o ligi tol 7-erius metus giedojo Klaipėdos Juozapo Darbininko parapijos bažnyčioje. Įvairiapuse muzikine veikla užsiimanti moteris neslėpė, kad ją nuolat traukia išbandyti ir kitas veiklas – bandė megzti, nerti, siūti. „Matyt, kanklių ir vargonų išlavintiems pirštams reikėjo dar kažkokios kitokios motorikos, – svarstė Edita. – Buvau nusipirkusi siuvimo mašiną, bet supratau, kad siuvimas – ne man. Nesisekė. Tuomet susidomėjau atvirukų kūrimu: pardaviau siuvimo mašiną ir nusipirkau nedidelio preso popieriaus kirtimo mašinėlę. Pabandžiau – patiko, taip ir įsivažiavau. Pastebiu, kad muzikavimo išlavintais pirštais lengva lygiai nukirpti linijas, ar, prireikus žirklėmis iškarpyti formas.“
Besibaigiančius jubiliejinius metus, žyminčius 200 metų nuo grafų Tiškevičių Palangos valdos įsigijimo, kurortas paminėjo išskirtinai – gruodžio 30-ąją Kurhauzo fasadą papuošė garsiosios giminės herbas. Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, tai – padėkos ir atminimo ženklas, primenantis svarų Tiškevičių giminės indėlį į Palangos, kaip kurorto, raidą. Kodėl Kurhauzas? Tiškevičių herbas – Leliva (Leliwa) – šios giminės gautas dar XVI a. Herbo skydo fone pavaizduotas pusmėnulis ir žvaigždė. Virš skydo – riterio šalmas su karūna ir povo plunksnomis. Idėjos būtent garsiosios giminės herbu įamžinti jubiliejinius metus autoriai – Vakaris Bernotas ir Ugnė Bernotaitė. Įgyvendinant šių meninio akcento kūrėjų sumanymą, Kurhauzą papuošė bronzinis bareljefas ant granitinio skydo su giminės šūkiu „Būkite žiburiais gyvenimo klystkeliuose“. Kurhauzas šiam įamžinimui pasirinktas ne atsitiktinai – kurorto simboliu tapęs pastatas glaudžiai susijęs su Tiškevičių dinastija ir Palangos kurorto istorijos pradžia. Apie 1877 m. grafas Juozapas Tiškevičius dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną. Vėliau jis išplėstas į pirmąjį kurorto viešbutį, kuris tapo pagrindine poilsiautojų susibūrimo vieta. Čia veikė restoranas, skaitykla, biliardo ir kitų žaidimų salės, taip pat vyko koncertai, spektakliai ir šokiai. Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi, todėl herbo įkurdinimas čia – prasminga istorinė sąsaja.
Intensyvų laiką iki didžiųjų metų švenčių gyveno Kretingos futbolo akademijos „Minija“ auklėtiniai: gausiai dalyvauta turnyruose, iškovota nemažai pergalių, daugėja norinčiųjų žaisti futbolą. Futbolo akademijos „Minija“ vadovas Alvydas Viršilas „Pajūrio naujienoms“ sakė: „Džiaugiuosi, kad akademija po truputį auga, didėja vaikų skaičius, visi kartu su treneriais siekiame profesionalumo ir tai daryti sekasi. Sulaukiame ir vis didesnės trenerių, tėvų iniciatyvos, ką parodo ir turnyrų, kuriuose dalyvaujame gausa, ir tai, kad esame juose pastebėti.“ Daugėja vaikų ir trenerių Šiuo metu futbolo akademijoje ugdomi 290 vaikų, 50 jų – darželiuose, kur, patyrę futbolo teikiamą džiaugsmą, vaikai po to pasirenka veiklą futbolo akademijoje. Tikslą kasmet „priauginti“ po 20–30 vaikų akademija praėjusiais metais pasiekė, pasiteisino ir projektas futbolu sudominti darželių auklėtinius. Profesionalumo siekti padeda auganti trenerių komanda: akademijoje pradėjo dirbti atletinio rengimo treneriai Židrūnė Mikelėnaitė ir Dovydas Mitkus, kuris dirba ir nacionalinėse mergaičių futbolo rinktinėse U-15, U-16, U-19. Antrus metus buvęs „Minijos“ kapitonas Germanas Vaniuchinas su vaikais dirba Salantuose, kas irgi garantuoja akademijos veiklos plėtrą, administratoriumi ir treneriu akademijoje pradėjo dirbti Gediminas Macevičius. „Dar vienas aspektas, neatsiejamas nuo profesionalumo, – kad daugėja licencijuotų trenerių“, – pastebėjo treneris Martynas Viluckas, kuris kartu su Arvydu Balsevčiumi ir Arūnu Dievinu yra įgiję B licencijas, Martynas turi dar ir darbo su vartininkais licenciją, jų kolega Edgaras Drąsutis įgijo C, Gediminas Macevičius – D licencijas.
Pergale vis mažiau tiki net Kyjivo teatrų žiūrovai
„Kaip toliau gyventi, kai po daugybės bendražygių žūčių pati jautiesi pusiau mirusi?“ – klausė spektaklio herojė Nadia, po šių žodžių užsidedanti apsauginį kombinezoną, šalmą ir išeinanti į minų lauką. Lesės Ukrainkos vardo teatre Kyjive spektaklis „Atsargiai, mina“ trunka vos 45 minutes, tačiau emocijos jame įkaista tiek, kad dalis žiūrovų apsiašaroja. Ne vien tik dėl puikiai išminuotoją Nadią vaidinančios Irinos Bučko-Doroševskos, bet ir dėl asmeninių išgyvenimų. Mat užkalbinti žiūrovai prisipažino, jog fronte kovoja giminaičiai, bendradarbiai ar mokslo draugai, ir dalis jau yra žuvę. Apie pjesę nieko nebuvau skaitęs, tačiau po vaidinimo pakalbinęs vienintelę jo aktorę, sužinojau, kad Irina turi tolimų giminaičių Lietuvoje, o pjesę sukūrė bendram Ukrainos ir Lietuvos gatvės teatrų festivaliui. Po puikaus įvertinimo festivalyje nusprendė vaidinimą rodyti teatre ir pelnė Gynybos ministerijos kasmetinį Bogdano Chmelnickio vardo prizą už patriotizmo skatinimą. Visa tai sužinojau po spektaklio, o šis dėmesį prikaustė nuo pirmų minučių, ir buvo lydimas tylaus gretimai sėdinčios moters kūkčiojimo. Kai po spektaklio kaimynės paklausiau, kuo vaidinimas ją taip sukrėtė, ši pasakė, kad prieš du mėnesius mobilizavo į frontą sutuoktinį, todėl išgyvendama dėl jo likimo į pasakojimus apie fronto baisumus ėmė reaguoti labai jautriai. Tai pasakiusi kaimynė atsisakė ilgesnio pokalbio, fotografuotis ir atsisveikino. Nesutiko fotografuotis ir dvi kitos apsiašarojusios moteriškės. Tačiau jos ir dar keli žiūrovai aktorei įteikė saldainių, o ši dėkojo apsilankiusiems ir prašė prisidėti prie skraidyklių kariams pirkimo, pervedant lėšų į scenoje nurodytą sąskaitą.
Nuo sausio 1-osios iš Lietuvoje esančių 43 teismo rūmų apylinkių teismuose savo veiklą tęs 27, vietoje 12 apylinkių teismų liko 11. Plungės apylinkės teismas, kurio sudėtyje yra ir Kretingos rūmai, prijungtas prie Klaipėdos apylinkės teismo, jo sudėtyje veikla bus vykdoma Plungės rūmuose. Žadama, kad dėl permainų gyventojai nepatogumų nepatirs, nes nė vienas teisingumo vykdymo pastatas nebus uždarytas. Klaipėdos apylinkės teismą nuo šiol sudaro Klaipėdos rūmai, apimantys buvusių Klaipėdos miesto ir rajono rūmų, Plungės apylinkės teismo Palangos ir Kretingos rūmų veiklos teritorijas – jų patalpos bus Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje ir Gargžduose. Taip pat – Plungės rūmai, kurie apima buvusių Skuodo ir Plungės rūmų veiklos teritorijas. Šių teismo rūmų patalpos bus Plungėje. Tikimasi, kad po reformos greičiau vyks teismo procesai, bus geresnė jų kokybė, efektyviai valdomos teismų sistemos lėšos, sudarytos sąlygos teisėjų specializacijai, suvienodintas netolygus jų darbo krūvis. Išlikus tai pačiai infrastruktūrai, paslaugų prieinamumas gyventojams nesikeitė, jie ir toliau į teismą gali kreiptis, kaip lig šiol: visose teismo rūmų patalpose sudaryta galimybė pateikti dokumentus, gauti informaciją apie bylas, dalyvauti posėdžiuose. Be to, dalį teismo paslaugų asmenys gali gauti ir neatvykę į teismo pastatą. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt galima suformuoti ir teismui pateikti dokumentus, susipažinti su bylos medžiaga, mokėti žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas, peržiūrėti bylos medžiagą, gauti informaciją apie teismų sprendimus ir kt. Teismų reforma buvo suplanuota nuo praėjusių metų liepos, tačiau Seimas, priimdamas įstatymų pataisas dėl Plungės teismo pertvarkos, ją pavėlino iki 2025-ųjų metų.
„P. n.“ informacija
Atsakingas pareigas eina svetur
Po daugiau kaip 6-erių darbo metų Kretingos autobusų parke direktoriaus pareigas 2024-ųjų balandį palikęs Arvydas Dyburys per gruodžio 16-ąją įvykusį neeilinį akcininkų susirinkimą 5-erių metų kadencijai išrinktas Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) vadovu. A. Dyburys Vilniaus universitete yra įgijęs verslo vadybos magistro laipsnį, naujose pareigose pradėjo dirbti gruodžio 19-ąją. Praėjusių metų lapkričio 25 d. įvykusį konkursą, kuriame dalyvavo 12 kandidatų, organizavo Mažeikių rajono savivaldybės administracija. Darbo sutartį su naujuoju TRATC direktoriumi pasirašė Plungės rajono meras Audrius Klišonis. Į Plungę A. Dyburys bent kol kas važinės iš Kretingos. „O kaip bus toliau, – parodys ateitis“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė jis. Naujasis TRATC vadovas konkurse įveikė 11 pretendentų. Pirmuoju etapu buvo atrinkti 5, antrajame jiems reikėjo pristatyti bendrovės 5-erių metų veiklos programą. Paklaustas, kaip mano, kokios buvo jo stiprybės, A. Dyburys teigė, jog kokios buvo anksčiau, tokios ir išliko, nepasikeitė. Pagal Savivaldos įstatymą vienas asmuo įmonės vadovu gali būti išrinktas ne daugiau kaip dviem kadencijoms.
„P. n.“ informacija
Jau trečius metus iš eilės Kretingos mieste, Rotušės aikštėje, prie Nepriklausomybės paminklo, sausio 1 d. minima Lietuvos vėliavos diena. Tądien šios iniciatyvos sumanytoja Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos generolo Vlado Nagevičiaus 305-oji kuopa iškilmingai iškelia Lietuvos trispalvę. „Klaipėdoje tokia tradicija gyvuoja jau seniai, taip pat ši diena minima ir Vilniuje, kuomet ant Gedimino pilies bokšto iškeliama trispalvė, – įsitikinęs, kad Lietuvos vėliavos diena turi didelę reikšmę Kretingos bendruomenei, kalbėjo kuopos vadas Romandas Žiubrys. – Kas daugiau, jeigu ne Šaulių sąjunga turi inicijuoti tokį minėjimą. Nors iš pradžių manėme, kad iniciatyva nesulauks didelio susidomėjimo, bet nutiko priešingai.“ Pirmais metais vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavo Kretingos šauliai, tačiau netrukus norą išreiškė ir daugiau žmonių. „Tiek praėjusiais metais, tiek šiais sulaukėme vis daugiau bendraminčių, daugėja ir žmonių, ateinančių į ceremoniją. Džiugu, kad žmonių šiemet nepabaidė ir blogi orai“, – pasidžiaugė kuopos vadas R. Žiubrys, įvardinęs, kad šventėje dalyvauja ir Kretingos kamerinis choras „Kristale“, taip pat aktyviai bendradarbiauja ir Kretingos bažnyčios parapija. Prieš vėliavos pakėlimo ceremoniją sausio 1 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčioje įvyko šv. Mišios – tikintieji galėjo atsinešti savo trispalves, kurios buvo pašventintos. „Su klebonu Sauliumi Pauliumi Bytautu sugalvojome šią idėją, ir žmonėms ji patiko – žmonės atsinešė savo vėliavas į bažnyčią“, – sakė Kretingos šaulių kuopos vadas. Nors šiais metais oras nelepino – buvo stipriai vėjuota, taip pat lietinga, – žmonės susirinko į šventę. „Ši šventė svarbi, nes vėliava – tai bendruomenę vienijantis, telkiantis simbolis, kuris tampa dar svarbesniu esant neramumams“, – atkreipė dėmesį R. Žiubrys.
„P. n.“ informacija
Automatiniai procesai padeda išvengti klaidųVienas iš didžiausių apskaitos programų privalumų yra galimybė automatizuoti pasikartojančias užduotis. Tokios funkcijos kaip sąskaitų išrašymas, mokesčių tarifų skaičiavimas ar išlaidų kategorijų analizė užtikrina, kad visi duomenys būtų tikslūs ir laiku apdoroti. Tai ypač svarbu mokesčių sezono metu, kai klaidos gali lemti papildomas baudas ar nereikalingus administracinius rūpesčius. Be to, apskaitos programos leidžia sekti mokesčių teisės aktų pokyčius. Pavyzdžiui, jei pasikeičia PVM tarifai ar įvedami nauji mokesčių reikalavimai, sistema automatiškai atnaujina skaičiavimo formules ir padeda išvengti netikslumų. |
|
Mokesčių sezonas daugeliui įmonių yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė atidžiai įvertinti savo
finansinę padėtį. Tačiau šis laikotarpis dažnai sukelia stresą dėl galimų klaidų deklaruojant
mokesčius ar užtrunkančio duomenų apdorojimo. Štai kodėl tinkamai pasirinkta