|
|
|
(1913) 2024-12-17Įmūrytoje kapsulėje – žinia apie Kretingos ligoninės priestato statybą
Vakar, gruodžio 16-ąją, Kretingos rajono ligoninės teritorijoje buvo perduota džiugi žinia kretingiškiams, o taip pat – jų vaikams bei vaikaičiams, kad pradedama 500 kv. m ploto Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus, kaip atskiro priestato, statyba. Leis išsaugoti ligoninę Šią žinią, prieš įmūrijant į pamatus plieno kapsulę, paliudijo ir parašais užtvirtino Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir administracijos direktorė Vilma Preibienė, taip pat statybą vykdančios klaipėdiečių bendrovės „Ivro“ komercijos direktorius Deimantas Ivanauskas. „Šiandieną užvaldė viena geriausių emocijų: kai kiti rajonai susirūpinę dėl savo ligoninių išlikimo, neseniai vadovauti Kretingos ligoninei pradėjęs Romaldas Sakalauskas išsyk ėmėsi konkrečių tvarkybos darbų ir įžvelgė naujo priimamojo būtinybę. Tikimės atsilaikyti prieš visus permainų vėjus ir išsaugoti savo rajono ligoninę. Ir ne tik išsaugoti, bet ir paversti ją viena geriausių visame Klaipėdos regione“, – pakiliai, o ir pajuokaudamas kalbėjo meras A. Kalnius. Jam antrino ir statytojas D. Ivanauskas, pasidžiaugęs gerais A. Sakalausko, buvusio Raudonojo Kryžiaus ligoninės vadovo, ūkininkavimo pavyzdžiais Klaipėdos mieste. Į šiuos žodžius atliepdamas Kretingos ligoninės vyr. gydytojas R. Sakalauskas prisipažino: „Malonu girdėti, kad pritariate ligoninės augimui ir padedate įgyvendinti mano svajonę. Ačiūdie, kad neatvyko ankstesnės šalies valdžios atstovai, nes būtent tai, kad ligoninės Priėmimo skyrius įrengtas rūsyje, ir galėjo būti stabdys tolimesniam jos išlikimui.“
„Biudžetinė įstaiga... Įmonė, išlaikoma iš biudžeto. Neturi savo pinigų, būtini darbai stringa...“ – tokios kai kurių rajono politikų kalbos vos prieš pusantrų metų bendrovei „Kretingos vandenys“ pradėjusiai vadovauti Eglei Alonderienei sukėlė kai kurių minčių. – Kai praėjusių metų gegužę pradėjau eiti direktorės pareigas ir susipažinau su finansine įmonės situacija, apėmė jausmas, tarsi nuo 2026-ųjų ji būtų ruošiama uždaryti: 52 tūkstančiai eurų nuostolis, jokios vizijos, absoliučiai jokių planų ateičiai! Politikai matyt neįsigilino, bet mes sugebėjome pakilti. Jau tų pačių metų pabaigoje padengėme nuostolį, uždirbome dar ir 63 tūkstančius eurų pelno. – Pelnas pelnu, tačiau tikriausiai reikėjo gerai pasukti galvą randant sprendimus, kaip įvykdyti senus įsipareigojimus tiekėjams. – Uždelsto mokėjimo praėjusių metų gegužę turėjome 340 tūkstančių eurų, buvo gerokai senesnių negu metų laiko skolų. Derėjomės su tiekėjais, pasižadėjome ir tuos pažadus vykdėme. Džiaugiuosi, kad kai kurie tiekėjai ir žodžiu mumis patikėjo. Nuo 340 tūkstančių eurų sumokėjome 18 tūkstančių eurų delspinigių, antraip grėsė atsidurti teismuose, būtų buvusios areštuotos įmonės sąskaitos. Pavyzdžiui, nenumačius finansavimo, „Kretingos vandenys“ buvo pasirašę LIFE sutartį dėl nuotekų išvadų įrengimo – mums teko sumokėti beveik 33 tūkstančius eurų. Šis projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos, bet pagal taisykles įmonė už darbus pirmiau turi visą sumą padengti pati, o tik po to dalis lėšų yra grąžinama. Tie 33 tūkstančiai eurų – jau įmonei likusi dalis. Be to, pernai metų pabaigoje sulaukėme dar vieno netikėtumo: gavome Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apie taikomą 132 tūkstančių eurų sankciją už viešųjų pirkimų, vykdytų 2021 m., pažeidimą. Pagal šią nutartį buvo priimtas neskundžiamas sprendimas, kad sankcija turi būti apmokėta įmonės, parama neskiriama. Sumokėjom. O šiemet Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pateikė reikalavimą grąžinti beveik 30 tūkstančių eurų nepanaudoto avanso, paimto 2017 metais pradėtam Kurmaičių ir Padvarių vandentiekio tinklų plėtros projektui, taip pat – Pievų gatvės siurblinei statyti ir kt. Sutarėm, kad pinigų grąžinsim dalimis iki metų pabaigos. Galiu pasidžiaugti, kad beliko paskutinis mokėjimas. Šiemet įteisinom Vilniaus gatvės – Žemaitės alėjos vandentiekio tinklų sužiedinimo darbus. Pinigai šiam projektui buvo skirti, tai – Savivaldybės lėšos didinant įmonės įstatinį kapitalą, tačiau, deja, aš jų neradau – taigi 60 tūkstančių eurų rangovui atidavėm iš įmonės lėšų.
Kretingos rajono Garbės pilietis, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, gydytojas, diplomatas Antanas Vinkus nuo šių metų gruodžio 5 dienos dirba Pasaulio Lietuvių bendruomenės atstovybės Lietuvoje vadovu.
Per Vilniuje Seimo rūmuose įsikūrusią atstovybę Pasaulio lietuvių bendruomenė įgyvendina jai svarbius projektus, palaiko ryšius, bendradarbiauja su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis, Seimo ir Vyriausybės nariais užtikrinant geresnį užsienio lietuvių bendruomenių atstovavimą įvairiose institucijose. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba šią atsakingą poziciją A. Vinkui patikėjo įvertinusi tai, kad A. Vinkus gerai pažįsta lietuvių diasporą užsienyje, jo indėlį Lietuvos augimui, žmonių gerovei.
„Salantų pašte iš viso dirbau 26-erius metus, iš jų pastaruosius 14 metų – puse etato, „į rankas“ gavau 400 eurų. Kai sukako pensinis amžius, pensijai „Sodra“ skaičiavo ne už 14-a, o už 7-erius metus. Mano nuomone, tokiu atveju turėjo būti atsižvelgta ir į atlyginimą už 7-erius metus, o atsižvelgė į gautą už pusę etato“, – sakė į redakciją paskambinusi moteris.
Komentarą „Pajūrio naujienoms“ atsiuntė „Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič: „Pensijos dydis suskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai, priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų – tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas. Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau negu nuo 12 minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu darbo užmokestis buvo mažesnis negu minimali mėnesio alga ir įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Tiesa, nuo 2018 metų įsigaliojo vadinamosios socialinio draudimo įmokų grindys. Vadinasi, net jei žmogaus darbo užmokestis mažesnis negu patvirtinta minimali mėnesio alga, darbdavys vis tiek turi suskaičiuoti ir sumokėti įmokas nuo ne mažesnės negu minimaliosios mėnesio algos. Šių pokyčių tikslas buvo mažinti socialinę atskirtį ir padidinti garantijas mažiausiai uždirbantiems, kad jie galėtų gauti didesnes pensijas, ligos, motinystės, nedarbo išmokas.
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro ir Kretingos filialo bendruomenių nariai prieššventinį laikotarpį paskyrė prasmingai bendrystei su tais, kuriems gerų žodžių, bendravimo akimirkų ir malonių įspūdžių niekada nebus per daug.
„Jau kelerius metus puoselėjame gražius tarpusavio santykius su Klaipėdos miesto ir Kretingos rajono socialiniais partneriais. Mūsų prioritetas – savanorystė, bendruomeniškumas, reali pagalba ir dėmesys esančiajam šalia“, – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė akcentavo, kad žmogiškosioms vertybėms ugdyti skiriamas ne tik prieššventinis laikas – tai daroma nuosekliai ir nuolat.
Centro vadovė kartu su pedagogais ir būriu įvairių profesijų besimokančių mokinių prieš šias Kalėdas apsilankė keliose Klaipėdos miesto ir Kretingos rajono slaugos ligoninėse, socialinės globos namuose ir kt.
Mūsų rajono Kartenos katalikiškoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, Padvarių socialinės globos namuose, Pajūrio senelių namuose masažuotojo profesijos besimokantys mokiniai šių įstaigų gyventojams atliko masažą, o kirpėjai juos papuošė šventėms. Kiti mokiniai žaidė įvairius stalo žaidimus, paeiliui skaitė Šventąjį raštą, vaišino mokinių keptais skanėstais, o praėjusį savaitgalį centro bendruomenė ypač gausiai dalyvavo ir aukojo Klaipėdoje surengtame bėgime „Padovanok senjorams Kalėdas“.
„Tokia savanorystė yra skirta ne tik profesiniams įgūdžiams lavinti, bet ir ugdyti gebėjimą užjausti silpnesnį už save. Mano požiūriu, tai yra ir neįkainojamos gyvenimo pamokos – bendraudami ir paglobodami senjorą, sergantį ar slaugomą žmogų mokiniai pamato tas realijas, su kuriomis jiems teks susidurti dirbant ir kurios priverčia susimąstyti ir apie gyvenimo prasmę, būtį“, – neabejojo D. Martišauskienė.
Penktadienį į Palangos miesto policijos komisariatą kreipėsi 1971 m. gimęs vyras ir nurodė, kad, paspaudus atsiųstą nuorodą ir suvedus reikalaujamus duomenis, pastebėjo, jog iš jo banko sąskaitos buvo pasisavinti 499 eurai.
Pradėtas tyrimas pagal LR BK 215 str.
Gruodžio 12 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, namuose 90:86 (27:24; 26:20; 27:21; 10:21) nugalėjo Šakių „Vytį-VDU“ (13 pergalių, 8 pralaimėjimai). Sėkmingai rungtynes pradėję kretingiškiai prieš paskutinį kėlinį turėjo didžiausią per susitikimą – 15 taškų persarą (80:65), bet svečiai baltos vėliavos nekėlė ir spurtavę 20:5, prasidėjus paskutinei susitikimo minutei, išlygino rezultatą – 85:85. Likus žaisti 40 sek. Kretingos puolėjas Karolis Sapiega smeigė svarbų tritaškį iš krašto, varžovai pasinaudojo minutės pertraukėle, bet po jos Augustinas Mikštas pataikė tik vieną iš dviejų baudos metimų. Varžovai nebuvo išnaudoję pražangų limito, o tai padaryti užtruko laiko. Aurimas Urbonas galiausiai stojo prie baudų metimo linijos ir neklydo, įtvirtindamas šeimininkų pergalę.
Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Aurimas Urbonas (3/6 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai, 8 rez. perdavimai) – 17, Edgaras Danys (3/4 tritaškiai, 5/7 baudos, 5 atk. kamuoliai) – 16, Mantvydas Staniulis (5/8 tritaškiai, 7 rez. perdavimai) – 15, Gytis Mačionis – 9, Rytis Zabita (4 rez. perdavimai) – 7, Tadas Budrys (3/5 dvitaškiai, 4 atk. kamuoliai) ir Jalen’as Warren’as – po 6, Edgaras Preibys ir Justas Žiubrys – po 5, Karolis Sapiega – 4, Tautvydas Rudys.
Intensyvų sportinį sezoną gyvena dziudo sporto klubo „Ardonas“, veikiančio Kretingoje ir Palangoje, sportininkai. Klubo vadovas treneris Erikas Cchovrebovas teigė, kad lapkritį–gruodį nebuvę nė vieno laisvo savaitgalio, tačiau nuovargį atperka geri dziudokų rezultatai.
Panevėžyje įvykusiame atvirame čempionate „Ardono“ auklėtiniai Adris Valaitis ir Ignas Danilevičius kovojo po 4 kovas, iš kurių pasiekė po 2 pergales. Palangiškis Ignas tapo III v. nugalėtoju, nes jo grupėje buvo mažiau dalyvių, o štai Adris tarp 12-os kovotojų užėmė V v.
Kėdainiuose buvo surengtas tarptautinis dziudo turnyras
A. Pocevičiaus, jau mirusio pasaulio dziudo čempiono, taurei laimėti. Šios varžybose dalyvavo 3 „Ardonui“ atstovavusios merginos: Emėja Beniušytė, Gintė Kazlauskaitė ir Ugnė Trakytė. Visos jos kovojo po tris kovas, ir tik Emėja jas visas laimėjo, tapo čempione. Jos klubo draugės laimėjo po kovą ir tapo III v. nugalėtojomis.
„Patobulėjo Emėjos technika. Džiaugiuosi, kad ji ir merginų futbolo komandoje yra viena perspektyviausių žaidėjų, o tėvai rūpinasi, kad mergaitė suderintų futbolą su dziudo. Mane, kaip trenerį, džiugina, kad dziudo yra prioritetas, kad mergaitė noriai dalyvauja varžybose. Jai dar reikėtų patobulinti savo įgūdžius kovoje gulint, o štai metimai jai sekasi“, – auklėtinę apibūdino E. Cchovrebovas.
Šiose varžybose E. Beniušytę lydėjo „Ardono“ trenerė Deimantė Aukštuolytė ir, kol klubo auklėtinė kovojo, E. Cchovrebovas kartu su „Ardono“ suaugusiųjų grupės sportininkais dalyvavo draugiškose futbolo varžybose Salantuose. „Varžybos buvo skirtos bendruomeniškumui stiprinti, o futbolas ir dziudo netgi labai draugauja, kai kalbame apie koordinaciją, reakciją. Pastebėjau, kad tie vaikai, kurie lanko ir futbolo, ir dziudo treniruotes, yra labiau linkę būti lyderiais, geba užsigrūdinti“, – E. Cchovrebovas sakė, kad klubo komanda jau turi kvietimą dalyvauti ir kalėdiniame futbolo turnyre Salantuose.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, kalbėdamas apie orkestro muzikantų darbą teigė, kad kiekviena muzikinė interpretacija reikalauja kruopštumo ir atsidavimo – juk ieškoma unikalių garsų ir naujų patirčių publikai.
Naujoje KVMT scenoje atsivėrė nauji teatro simfoninio orkestro kūrybiniai siekiai ir iššūkiai. Persikėlus į modernias patalpas, orkestras turi platesnes galimybes tobulėti ir eksperimentuoti. Ši nauja erdvė leidžia atsiskleisti ne tik orkestrui, bet ir visam teatro kolektyvui pasiekti dar aukštesnį profesinį lygį, didina kultūrinį Vakarų Lietuvos regiono potencialą, nes atveria naujas galimybes pristatyti įvairesnius muzikinius projektus ir spektaklius.
– Kaip rengiatės premjeroms?
– Rengdamasis premjerai aš visada laukiu kažko naujo, įdomaus ir labai gražaus. Tai natūrali teatro kasdienybė. Kiekvienas kūrėjas į teatrą ateina su naujomis idėjomis, kurios mums įdomios. Tai, kas per premjerą vyks scenoje, nebus dviejų pasaulių susijungimas – mes visi kuriame ir siekiame bendro rezultato.
– Dirigentas ir skirtingo žanro spektakliai: kuo skiriasi jūsų darbo specifika?
– Muzika lydi visus spektaklius, tačiau, kai spektaklyje dainuoja solistai ir choras, orkestras labiau akomponuoja, o šokio spektakliuose mūsų laukia kiti uždaviniai. Kita vertus, šokio spektakliuose orkestrui tarsi skiriamas solo vaidmuo, nebūtina derinti dinamikos, galima laikytis kompozitoriaus nustatytų tempų ir svarbu į tą ritmą pataikyti. Kad nebūtų per lėtai ar per greitai. Visa tai – dirigento atsakomybė.
– Orkestro muzikantai sako, kad grodami spektakliuose ne visada spėja juos pamatyti, nes sėdi orkestro ložėje... O jūs diriguodamas pasigrožite spektakliu?
– Pritarsiu muzikantams – deja, dirbdamas spektaklio nepamatau. Išskyrus tuos momentus, kai laukiu mizanscenų, dekoracijų pakeitimo ar apšvietimo. Spektaklius pamatau tik atėjęs laisvu laiku, kai diriguoja mano kolegos. Tarkime, į operos „Kelionė“ premjerą ėjau palaikyti kolegės dirigentės Adrijos Čepaitės. Tai buvo jos debiutas.
Šokis ir opera, operetė – skirtingose barikadų pusėse. Diriguoti operą – sunkiausia dirigentui galinti tekti užduotis.
– O simfonijos?
– Simfonija dirigentui diktuoja kitus uždavinius, tačiau svarbu tai, kad jos metu orkestras sėdi scenoje, o stresines situacijas, kurių būna, lengviau valdyti.
– Kur būna daugiausia streso?
– Didžiausią stresą dirigentas patiria diriguodamas solistams – vos baigiasi operos uvertiūra, prasideda stresas.
Pastarąjį dešimtmetį pasikeitė elektros energijos pardavėjų bendravimas su vartotojais. Vieni skundžiasi ir nuogąstauja, kad trūksta žmogiško kontakto – šalyje uždaryta nemažai fizinių elektros pardavimo skyrių, skambinant telefonu tenka laukti ilgoje eilėje, o parašyti žinutę savitarnos sistemoje yra sudėtinga – neaišku, kur ir ką spausti. Kita vertus, yra vartotojų, kuriems skaitmenizacija nekelia sunkumų, ir jie lengvai išsisprendžia visus kilusius neaiškumus. Kokia yra reali situacija ir kas daro didžiausią įtaką visuomenės požiūriui?
Rinkos liberalizavimo įtaka
Norint aptarti elektros tiekėjų atitolimą nuo vartotojų, svarbu suprasti kontekstą ir rinkos formavimosi istoriją. Vienas reikšmingiausių veiksnių – elektros rinkos liberalizacija.
Pradinis rinkos atvėrimas prasidėjo 2002 m., kai Elektros energetikos įstatymas padėjo pagrindą laisvai rinkai. Iš pradžių nepriklausomą tiekėją galėjo rinktis tik dideli vartotojai. Vėliau, nuo 2010 m., teisė laisvai pasirinkti tiekėją buvo suteikta verslo sektoriui.
Galiausiai procesas pasiekė ir gyventojus – jų galimybės rinktis nepriklausomą tiekėją įsigaliojo etapais nuo 2021 iki 2023 m. Šie pokyčiai privertė vartotojus aktyviai įsitraukti į rinkos procesus, tačiau kartu atskleidė ir komunikacijos su tiekėjais trūkumus.
Ar lengva susisiekti su tiekėju ir gauti aiškius atsakymus? Šis klausimas išlieka aktualus daugybei vartotojų, susiduriančių su neaiškumais pereinant prie naujų rinkos sąlygų.
Bendravimas tapo sudėtingesnis
Šiais laikais elektros pardavėjai dažniausiai naudoja automatizuotas klientų aptarnavimo sistemas, kurios dažnu atveju atrodo sudėtingos ir atitolusios nuo realaus žmogiško kontakto.
Nors dėl technologinės pažangos ir įdiegtų savitarnos platformų galima lengviau stebėti elektros energijos suvartojimą, vartotojo įgalinimas ir savarankiškumas kelia nemažai sunkumų, todėl dalis jų jaučiasi palikti nuošalyje.
Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ redakcija, sulaukusi skundų dėl bendravimo su konkrečiu elektros pardavėju – „Ignitis“, kreipėsi į elektros energijos pardavėją ir Valstybės energetikos reguliavimo tarnybą (VERT).
Skunde minima, kad, prisijungus į asmeninę paskyrą pas elektros energijos pardavėją?„Ignitis“, asmeninė paskyra taip organizuota, kad pranešimus atsiųsti ir įkelti?„Ignitis“?gali, o vartotojas parašyti?pranešimo negali. Teigiama, kad anksčiau tai buvo galima.
Skundo autorius priduria, kad norint parašyti pranešimą, laišką reikia eiti į bendrą „Ignitis“?puslapį,?kurio?gale nurodyta spausti?„Rašykite mums“, bet ir čia negalima rasti, kur rašyti laišką ar žinutę.
Praėjusią savaitę vėl buvo išdaužyti lėlių teatro, įrengto senųjų miesto kapinių tvoroje Vilniaus gatvėje, langai. Ir tai jau – kelintas kartas, kai lėlių teatras nuniokojamas nuo jo pastatymo užpraėjusią vasarą, Kretingos miestui švenčiant 770-mečio jubiliejų. Kretingiškiams kyla minčių: jeigu nuolat niokoja, gal šį teatrą reikėtų išvis iškeldinti į saugesnę vietą.
Siūlo užkalti langus
„Kai tokioje neįprastoje vietoje – kapinių tvoros priestate – įrengė lėlių teatrą, tai buvo naujovė, atsirado toks romantiškas objektas greta senojo paveldo – koplyčių, įspūdingų kapinių vartų. Ir atsirado labai gražus medinių lėlių miestelis. Bet, atsimenu, vos spėjo jį įrengti, vandalai tuoj pat suskubo niokoti – sulaužė sukamą mechanizmą. Kitąkart, atsimenu, Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė apgailestavo, kad du vakarus iš eilės siautėjo chuliganai – ją informavo žmonės, kurie matė, bet nespėjo tų paauglių nutverti. Seniūnija sutvarko, bet po kiek laiko langai ir vėl išdaužyti, kaip ir šįkart“, – kalbėjo į redakciją užėjusi skaitytoja Diana.
Moters manymu, medinės lėlės – originalus autorinis darbas – kaskart nukenčia, kai į vidų patenka stiklo šukės, drėgmė. „Gal išvis reikėtų lėlių teatrą, norint jį išsaugoti, iškeldinti iš šios vietos, perkeliant, tarkim, į Kultūros centrą ar muziejų. O buvusios patalpos vietą užkalti ir leisti miesto valytojams ten laikyti įrankius, kaip buvo ir anksčiau“, – svarstė kretingiškė.
Lėlių teatrą buvo patikėta sukurti kraštiečiui menininkui Andriui Seselskui: judančias lėles, valdomas sukamu mechanizmu, jis sukūrė pagal mūsų krašte nuo seno gyvavusias senąsias lėlininkystės tradicijas. Darbas vyko jo dirbtuvėse, o atvežtas lėles jis sumontavo į vieningą kompoziciją. Deja, sulaužytas rankena sukamas mechanizmas taip pat nebeveikia.
Kretingos ir Miško gatvių sankirtoje su „Ontrep“ kapelos smagiomis dainomis ir muzika penktadienį iškilmingai atidengtas iš metalo ir organinio stiklo konstrukcijos sukurtas riboženklis, ant kurio išraiškingai šviečia žemaitiškas užrašas „Darbiena“, o po juo – žodžiai „Vėsė kele ved čia“.
Ilgas kelias iki rezultato
„Labai gražu, ir tas užrašas taip pritinka. Esam žemaičiai, nuo gimimo – čia, galima sakyti, vietiniai. Tik gaila, kad savo tėvų kalbą mokytis išvažiavęs jaunimas primiršta, ne kiekvienas ja nori šnekėti“, – sakė pasižiūrėti ceremonijos atėję darbėniškiai Janina ir Mindaugas Stonceliai.
Riboženklį palaiminti pakviestas klebonas Viktoras Dirvonskis akcentavo, kad Darbėnai – ne tik tas gatvių sankryžoje atsiradęs gražus objektas, ne keliai ir ne pastatai, o žmonės. „Ir kai aš sakau laiminu šį ženklą, vadinasi, laiminu visą miestelį, visus čia gyvenančius, čia atvažiuojančius ir iš čia išvažiuojančius“, – kalbėjo jis.
Riboženklis „gimė“ iš rajono Savivaldybės Gyventojų iniciatyvų projekto, o idėja kilo seniūnui Alvydui Poškiui. Nuo vizijos iki rezultato nueitas ilgas kelias – pirmieji eskizai jo kompiuteryje užfiksuoti 2017-ųjų spalį. Laisvalaikiu keliauti mėgstantis seniūnas ne vieną žemaitišką riboženklį pastebėjęs Telšių, Plungės rajonuose. „Natūralus pavydas apėmė – kodėl ir mes negalim turėti? Juk irgi esam žemaičiai, irgi mylim savo kraštą“ – kalbėjo A. Poškys. Bet vien sau garbės jis neprisiėmė – kaip gražiau tą ženklą padaryti, tarėsi su miestelio bendruomene, gimnazija, kultūros darbuotojais.
„Patirties mes ir į Varnius nuvažiavom – žinojau, kad ten mano pažįstamas Linas Šedvilas riboženklius yra statęs“, – pasakojo A. Poškys. Iš pradžių ir darbėniškiai planavo statyti panašų į Varniuose matytą – su platesniu postamentu, tačiau vėliau pagalvojo: o kodėl? Nusprendė, kad jų riboženklis bus kitoks, T raidės formos. „T – tai Tėvynė, Tėviškė,Tauta, Tėvai... Ant šių vertybių mes ir laikomės“, – kalbėjo seniūnas.
Iš pradžių užrašui „Darbėnai“ jie susiprojektavo paprastas spausdintines raides, bet, pasikonsultavę su specialistais, pasirinko nestandartines, lyg „banguotas“. Tokios – jaukesnės, šiltesnės, širdžiai mielesnės. Ant riboženklio taip pat atsirado ir 1591-ieji metai, kada miestelis pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, ir herbas su keturiais keliais. Bet juk reikėjo dar ir žinią perduoti – apie ką yra Darbėnai? Gimnazijos mokytoja Vanda Kontrimienė surimavo: „Ved čia vėsė kele, laukam jūsa dėdėle“. Kadangi užrašas pasirodė per ilgas, žemaičių kalbos tyrinėtojas Juozas Pabrėža patarė sutrumpinti perpus, tad dabar ir parašyta: „Vėsė kele ved čia“. Už išradingumą mokytojai V. Kontrimienei seniūnas įteikė miestelio vėliavą. „Seniai svajojau, norėjau nusipirkti. Man tai „auksinė“ dovana“, – apsidžiaugė ji.
Kalėdiniu laikotarpiu – nuo praėjusio savaitgalio iki Trijų Karalių – šeimų, o ypač mažųjų lankytojų, laukia įspūdingomis šviesų instaliacijomis išpuoštas ir interaktyviai su naminių gyvūnų pasauliu supažindinantis žvėrinčius HBH pramogų komplekse.
Vaikščiodami įvairių dydžių ir formų šviesų instaliacijomis apšviestu 300 m ilgio taku, žvėrinčiaus lankytojai pabuvos 16-oje atskirų aptvarų, vadinamųju gyvenviečių, kuruose įkurdinti gyvūnai. Kiekvienoje jų pristatomas filmukas ar pasaka su sukurtu dvieiliu, pritaikant juos konkrečiam čia įkurdintam gyvūnui – asiliukui, antims, ožkai, jautukui ir pan. Aplink visą kaimą ves šviečiantis takas, ir tam, kad lankytojai pamatytų instaliacijų efektą, jie kviečiami apsilankyti žvėrinčiuje sutemus – Kalėdų dvasia išpuoštas žvėrinčius veikia kasdien nuo 16 iki 20 val.
Švenčių proga naujai ir patraukliai pateikti žvėrinčiaus pasaulį sumaniusi HBH komplekso savininkė Laura Matulevičiūtė sakė tuo siekusi ir žiemą vaikams kuo įdomiau pristatyti naminių gyvūnų pasaulį, tuo pačiu parodant, koks šis pasaulis yra jautrus, įdomus ir įvairialypis. „Atrodytų, kad jautis privalo būti stiprus fiziškai, tačiau pasakoje apie bulių Ferdinandą šis herojus myli gėles. Kiekvienoje gyvenvietėje susitikimas su vis kitokiu gyvūnu vaikams suteiks teigiamų emocijų. Čia jie gali juos ir pamaitinti, tam parūpinome maisto, tačiau galima jo atsinešti ir patiems. Apsilankymas mūsų žvėrinčiuje, tikimės, vaikams bus ir savotiška terapija“, – įsitikinusi L. Matulevičiūtė.
Žmogus turi darniai sugyventi su gyvūnais, patirti supratingą abipusę bendrystę. Žvėrinčiaus bityne žiemą bitėms, pasak L. Matulevičiūtės, ypatingiems Dievo kūriniams miegant, sumanyta įkurdinti kalėdinę prakartėlę.
Sukurti šią kalėdinę pasaką HBH žvėrinčiuje šeimininkams talkino jų ilgametė bičiulė Klaipėdos dramos teatro dailininkė Daiva Dašenkovienė.
Kiekvieną savaitgalį mažųjų lankytojų lauks Kalėdų Senis, kuris kvies vaikus sukti laimės ratą – nė vienas namo negrįš be dovanos. Šia proga yra sukurta užduočių knygelė pagal tuos 16-oje žvėrinčiaus gyvenviečių pateikiamus gyvūnus, kuriuos įkūnija žinomų filmukų herojai.
Senuose pastatuose langai neretai tampa pagrindine šilumos nuostolių priežastimi.
Nusidėvėję rėmai, prasti stiklo paketai ar netinkama izoliacija gali lemti didelius šildymo
kaštus. Modernių langų keitimas – vienas efektyviausių būdų sumažinti šilumos nuostolius ir
pagerinti būsto energinį efektyvumą.
Nors nauji langai su dvigubais ar trigubais stiklo paketais kainuoja nemažai, ši investicija
greitai atsiperka, sumažinus sąskaitas už šildymą. Be to, modernūs langai ne tik taupo
šilumą, bet ir suteikia papildomų privalumų: geresnė garso izoliacija, UV spindulių apsauga
bei patrauklesnis estetinė būsto išvaizda.
Šių langų įsigijimui ir montavimui finansuoti dažnai pasitelkiama paskola. Toks sprendimas
leidžia iš karto įgyvendinti projektą, o sumažėjusios sąskaitos kompensuoja dalį paskolos
grąžinimo kaštų.
Lėtaeigės sulčiaspaudės privalumai. Lėtaeigė sulčiaspaudė yra modernus ir funkcionalus virtuvės
prietaisas, leidžiantis iš vaisių ir daržovių išspausti natūralias ir šviežias sultis. Tokiu būdu spaudžiamos
sultys pasižymi vertingomis savybėmis ir yra naudingos organizmui.
Naudingųjų medžiagų išsaugojimas. Dėl specialios technologijos sulčių spaudimo procesas vyksta lėtai,
todėl jose išlieka dauguma naudingųjų medžiagų. Spaudimo metu ingredientai pirmiausia smulkinami,
malami, o tada iš jų išspaudžiamos sultys. Kadangi aparato viduje temperatūra nekyla, spaudžiamos sultys
nesušyla, taip išsaugomi vitaminai ir kitos svarbios medžiagos.
|
|
Namų renovacija tampa ne tik komforto, bet ir finansinės naudos sprendimu, ypač kai
dėmesys skiriamas energijos taupymo projektams. Langų keitimas, šildymo sistemų
modernizavimas ar saulės kolektorių įrengimas gali ne tik sumažinti kasdienes išlaidas, bet ir
prisidėti prie aplinkos apsaugos. Tačiau šie projektai dažnai reikalauja didelių pradinių
investicijų. Šiuo atveju 
Vaisių ir daržovių sultys yra daugelio mėgstamas gaivus ir gardus gėrimas. Namuose šviežiai spaustos
sultys, kai kurių specialistų nuomone, laikomos sveikesniu mitybos pasirinkimu. Tačiau ne visos sultys
yra vienodai naudingos dažnam vartojimui. Vertingiausiomis laikomos lėtai, šaltuoju būdu spaustos vaisių
ir daržovių sultys. Norint mėgautis sveikatai naudingomis ir kokybiškomis sultimis, būtina naudoti
tinkamą sulčių spaudimo aparatą – lėtaeigę sulčiaspaudę.