|
|
|
(1912) 2024-12-13Ir Kretinga jau startuoja su maisto atliekų rūšiavimu
Atliekų surinkimo vietose Kretingoje jau pastatyti ir stumdomi konteineriai rudu dangčiu, skirti maisto likučiams rūšiuoti. Pirmasis konteinerių turinį išvešiančios komunalininkų mašinos reisas į šalia Dumpių regioninio sąvartyno veikiantį maisto atliekų apdorojimo cechą numatytas jau gruodžio 17-ąją. Pasiteisino vieninga tvarka Maisto rūšiavimo pradininkai regione – klaipėdiečiai, po jų sekė Neringa, Klaipėdos rajonas, Šilutė, Palanga. „Dabar štai gera žinia atskrieja ir iš Kretingos“, – pasidžiaugė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas Arūnas Liubinavičius. Anot jo, maisto rūšiavimo pradžia nenuvylė, atliekos atvežamos tvarkingos, be priemaišų – žaliava kompostui ir biodujoms gaminti gaunama kokybiška. Ekologija bei tinkama perdirbti žaliava ir yra pagrindinis tikslas. „Matom žmonių norą ir supratimą, bent jau besipriešinančių įvestai naujajai tvarkai nėra. Gal šiek tiek čia ir mūsų nuopelnas, kad paruošėme vieningą visam regionui informacinę medžiagą, visiems galioja ta pati taisyklė: į šiukšliadėžę įsikloti plastikinį maišelį, ten dėti, kas lieka nuo stalo, stipriai užrišti ir išnešti į tam skirtąjį konteinerį rudu dangčiu“, – sakė A. Liubinavičius. KRATC atstovas akcentavo, kad tiek Klaipėdoje, tiek Palangoje, tiek Šilutės ar kituose rajonuose maisto rūšiavimo sistema nėra baigtinė, kol kas rūšiuojama tik daugiabučių namų kvartaluose. Ateityje bus sukurta daugiau infrastruktūros ir individualiems namams.
„Kalėdos batų dėžutėje“ – viltis, šildanti širdį
Trečius metus paramos Ukrainai fondas „Saugus prieglobstis LT“ organizuoja kalėdinę akciją „Kalėdos batų dėžėje“. Jos tikslas – nuvežti į Ukrainą Kalėdas. Prašoma įsigilinti į karių poreikius Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje prigludęs prie papuoštos eglės stovi kalėdinių batų dėžučių laukiantis vežimėlis, kuriame kretingiškiai ar miesto svečiai gali palikti kariui, kariūnei ar nuo karo nukentėjusiam vaikui kalėdinę dovaną. Apie šios akcijos reikalingumą ir prasmę kalbėjomės su savanore Ingrida Herulcaite-Ašmontiene. „Ši akcija tik dabar įsibėgėja, ji vyks iki gruodžio 16 dienos. Šiuo metu Ukrainos kariams trūksta iš esmės visko, ko gali prireikti atšiauriomis žiemos sąlygomis žmogui ilgesnį laiką gyvenant lauke. Tai yra šilti drabužiai, termorūbai, kojinės, taktinės pirštinės, higienos priemonės, dantų pasta ir šepetėliai, šildantys tepalai, rankų kremas, žibintuvėliai, užkandžiai, šokoladas, energinis gėrimas, riešutai, džiovinti vaisiai, kava, medus, vaistai nuo skausmo, nuo peršalimo, tvarsliava, turniketai ir panašiai. Kviesdami žmones paremti, mes prašome įsigilinti į kario, kuris, pavyzdžiui, išėjęs atlikti užduoties, glausdamasis apkasuose, į savo štabą gali negrįžti savaitę, poreikius. Tokiomis sąlygomis sunku kažką išsivirti, sušilti, reikia energijos, todėl ypač reikia energinių gėrimų, šokolado, šildančių tepalų, šiltų apatinių rūbų“, – paaiškino I. Herulcaitė-Ašmontienė, akcentuodama, kad panašias priemones žmonės ir aukoja.
Sferinio veidrodžio neleis statyti, siūlo kitus variantus
Eismo saugumo komisija gavo Kretingos miesto Šiaulių gatvės gyventojos prašymą dėl blogo matomumo iš jos kiemo išvažiuojant į pagrindinę gatvę prie keliuko įrengti sferinį veidrodį. Vakar įvykusiame komisijos posėdyje Kretingos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas buvo linkęs tam pritarti. „O aš visiškai – ne, nes tada bus tragedija: kiemų šioje gatvėje yra per 50 – visi pradės prašyti pastatyti po veidrodį“, – prieštaravo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Anot jos, gyventojai išvažiuoja iš savo teritorijos, ir matomumui trukdo ne kas kita, o jų pačių tvoros, kurias galima pažeminti. „Tegul teritoriją susitvarko, ir bus gerai“, – sakė seniūnė. A. Kalniaus žodžiais, neįsiklausyti, ką sako miesto šeimininkė, negalima. A. Budginas pripažino: seniūnės žodžiuose yra teisybės. „Bet, įvertinus, kad greitis šioje gatvėje – 50 kilometrų per valandą, o šaligatviai siauri, staigus išvažiavimas į gatvę iš tikrųjų tampa rizika asmeniui, važiuojančiam pagrindiniu keliu. Veidrodis parodytų kliūtį. Jį galėtų statyti ne ties konkrečiu kiemu, o ties sankryža – pasitarnautų visiems eismo dalyviams. Meras nusistebėjo, kad greitis Šiaulių gatvėje – ne 30, o 50 km/ha. Problema esą būtų išspręsta jį sumažinus nuo J. Jablonskio gatvės visame kvartale. A. Budginas paragino grįžti prie minties apie ženklo „Gyvenamoji zona“ įrengimą. Komisijos narė Angelė Ubartienė dar pasidomėjo, ar ties namu, kurio gyventoja prašo sferinio veidrodžio, yra pasitaikę eismo įvykių – posėdyje dalyvavęs Klaipėdos apskrities policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Virbauskas patikino, kad jų neužfiksuota. Komisijos pirmininkas A. Kalnius klausimą pasiūlė atidėti iki išvažiuojamojo posėdžio ir spręsti ne dėl sferinio veidrodžio, o būtent dėl „Gyvenamosios zonos“ ženklo. „Be reikalo veidrodžio neleiskim statyti – biudžetui tai kainuoja pinigus“, – sakė jis. Bendru sutarimu buvo pritarta.
Globojami vaikai svečiavosi pas rajono merą
Gausus būrys Kretingos rajono socialinių paslaugų centro globėjų ir jų globojamų vaikų buvo pakviesti į Savivaldybę – į svečius juos pasikvietė rajono meras Antanas Kalnius, kuris yra ir šios įstaigos Globos centro ambasadorius. Vaikai ne tik apžiūrėjo atnaujintą posėdžių salę, bet trumpam tapo ir rajono politikais: susėdę aplink stalą, per mikrofonus jie uždavė klausimų merui, labiausiai – susijusių su Kalėdomis: juos domino, kaip meras švenčia Kalėdas, ar gauna dovanų ir pan. A. Kalnius pakvietė užeiti ir į jo darbo kabinetą, vaikai galėjo pasėdėti mero kėdėje, susipažinti su įprasta dienotvarke. Po to meras pakvietė globėjus ir jų globojamus vaikus prie vaišių stalo ir padėkojo globėjams už jų dovanojamą širdžių šilumą. Kalėdinėmis dovanomis – firminiais kalendoriais ir saldainių maišeliais – globėjus ir vaikus apdalijo juos atlydėjusi Kretingos rajono socialinių paslaugų centro vadovė Danutė Skruibienė. „Įprastai kasmet prieš Kalėdas patys pasikviesdavome globėjų šeimas ir jų globojamus vaikus į vakarones savo centre, kaskart stengdamiesi sugalvoti ką nors įdomesnio, kaip užimti, kad šventės įspūdžiai išliktų kuo ilgiau. Tačiau šiemet neteko sukti galvos, nes meras pats sugalvojo viešnagę Savivaldybėje, kuri vaikams labai patiko“, – džiaugėsi D. Skruibienė.
Siekiant stiprinti tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą su įstaigos mokytojais, specialistais, sudaryti sąlygas tėvams tobulinti pažinimo, komunikavimo ir socialinę kompetencijas, informuoti tėvus apie naujausias ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo tendencijas, lopšeliai-darželiai „Žilvitis“, „Pasaka“, „Ąžuoliukas“, mokykla-darželis „Žibutė“, Marijos Tiškevičiūtės mokykla, bendradarbiaudami su Kretingos švietimo centru bei Kretingos rajono kultūros centru, suorganizavo rajoninę konferenciją „Darželis ir šeima: iššūkiai, lūkesčiai, kasdienybė“. Konferencijos dalyviams muzikinį sveikinimą padovanojo lopšelio-darželio „Žilvitis“ ugdytiniai, sveikinimo žodį renginio sumanytojams skyrė Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. Konferenciją pranešimu „Apie disleksiją paprastai“ pradėjo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Klaipėdos padalinio bibliotekininkė Daiva Žiemelienė. Ji aptarė specifinį skaitymo sutrikimą – disleksiją, kurią Lietuvoje turi apie 10 proc., arba apie 32 tūkst., vaikų. Vaikams, turintiems šį sutrikimą, sunkiau sekasi atpažinti žodžius, atskirus garsus paversti vienu žodžiu, skaitomas tekstas atrodo kaip susiliejęs, padrikas raidžių kratinys. Dėl to vaikai skaito daug lėčiau, yra linkę praleisti ar pridėti raides, spėlioti žodžius, kyla problemų tariant žodžius. Lektorė akcentavo, kad labai svarbu dar ankstyvame amžiuje atrasti būdų, kaip padėti disleksiją turintiems vaikams. Kitaip jie gali pradėti nepasitikėti savimi, gali atsirasti psichologinių, emocinių problemų, patirti stresą mokykloje. Nors disleksijos sutrikimą turintys žmonės pasižymi komunikabilumu, puikia girdimąja atmintimi ir kūrybiškumu, vis dėlto disleksijos simptomai gerokai apsunkina vaikų, ypač – mokyklinio amžiaus, kasdienybę, todėl tėvai ir mokytojai, norintys padėti su disleksija gyvenantiems vaikams ir palengvinti mokymosi procesą, turėtų įsidėmėti specifinius mokymo metodus ir užduočių formulavimo būdus, palengvinančius informacijos įsisąmoninimą. Kad turint disleksiją galimą gyventi visavertį gyvenimą, pasiekti užsibrėžtų gyvenimo tikslų, lektorė argumentavo pristatydama įžymių žmonių, kurie turi disleksijos sutrikimą, pavyzdžiais.
Iš aplinkos ir stebėjimų gimusios pasakos
Darbėnų gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyriaus mokytojos Daivos Katkutės sukurtos pasakos šiemet pateko į knygos „Miego pasakėlės“ rinkinį, kuriame surinktos geriausios pasakų konkurso istorijos. Tai – originalios pasakėlės, kurias mažiesiems skaitytojams sukūrė tėvai ir seneliai. Knygoje publikuojama 150 trumpų istorijų, puikiai tinkančių kurti šeimos ritualus prieš miegą ar vaikams mokytis skaityti. Šį pavasarį atsitiktinai pamačiusi leidyklos „Debesų ganyklos“ kvietimą dalyvauti trumpų pasakojimų vaikams konkurse su prierašu, kad gražiausios istorijos atsidurs pasakų rinktinėje vaikams, D. Katkutė ryžosi dalyvauti šiame konkurse. Pasakojimas turėjo būti skirtas vaikams nuo 3 metų, apimtis – iki 1,5 tūkst. spaudos ženklų. „Savo kūrybos pasakojimus, pasakas sekdavau savo dukrai, vėliau savo ugdytiniams, bet niekada jų neužrašydavau. Tad atsirado proga jas užrašyti“, – D. Katkutė teigė, kad tokiame konkurse dalyvavo pirmą kartą. Mėgstanti keliauti pašnekovė atviravo, kad pasakos ir pasakojimai gimsta iš aplinkos ir stebėjimų. Į šią knygą pateko dvi Daivos Katkutės pasakos. „Pirmoji pasaka „Ką pasakoja batai?“ – tai istorija apie mano brangiausią nuolatinį žygeivį, lydintį mane žygiuose – mano šuniuką Boltuką, kurį pasakoje pavadinau Boliuku, kad mažajam pasakų klausytojui būtų lengviau įsiminti ir ištarti. Augintiniui jau 13 metų, jis bėga, mato, stebi, jaučia, dalyvauja žygiuose ir visur su manimi keliauja. Antroji pasaka „Moliūgai ir moliūgėliai“ – apie mano auginamus moliūgus, kurių šiemet priauginau pusę šimto. Mano nuostabai ir džiaugsmui šalia šios savo pasakos radau nupieštus gražuolius moliūgus“, – pristatydama savo sukurtas pasakas sakė kūrėja, pridūrusi, kad tai – šiuolaikinės pasakos apie žmogiškąsias savybes: gerumą, atjautą, meilę, tyrumą, paprastumą, jautrumą, grožį ir gebėjimą matyti, išgirsti ir įsiklausyti. „Kurdama ir pasakodama jaučiuosi laiminga, kad galiu savo matymą, mintis, aplinką, gamtos grožį perduoti kitiems, kad galiu kalbėti apie žmogiškąsias savybes ir paprastus dalykus. Kiekvienoje mano pasakoje yra kalbama apie dalykus, matomus, jaučiamus tik širdimi. Skaitant mano pasakas mažasis skaitytojas gebės ir pats atpasakoti, pridėti savo sugalvotą tęsinį, atsakyti į klausimus, apibūdinti veikėjus, jų būseną ir išvaizdą, sugalvoti veikėjų buvimo vietą ir panašiai. Pagaliau patys ims pasakoti ir kurti pasakas iš savo aplinkos ir patirties“, – linkėdama visiems skaitytojams kurti, pasakoti, skaityti, matyti, klausytis ir išgirsti, sakė D. Katkutė.
Socialinėse dirbtuvėse gimsta ir kalėdinės dovanos
Kretingos dienos veiklos centre nuo šio pavasario veikiančiose Socialinėse dirbtuvėse prieš Kalėdas darbas virė itin intensyviai – buvo ruošiami gaminiai iš keramikos įvairioms mieste – viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje, katalikų bažnyčioje – rengiamoms mugėms. Įvairių dirbinių žmonės gali įsigyti ir kasdien iki pietų Dienos veiklos centre veikiančioje kalėdinėje mugėje. Iš molio nulipdyti ir meniškai nuspalvinti glazūruoti vazonai gėlėms, puodynės, puodeliai, pieštukinės, žaismingi suvenyrai ir kitokie buities reikmenys su meile ir ypatingu kruopštumu gimsta žmonių su negalia rankose. Tokie Socialinių dirbtuvių lankytojų rankdarbiai greta kitų kretingiškių kūrėjų ir amatininkų darbų puikavosi Kretingos viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje surengtoje kalėdinėje mugėje „Įkvėpk. Kalėdos!“ O šį sekmadienį, gruodžio 15-ąją, kalėdinė mugė nuo pat ryto iki 14 val. vyks Kretingos katalikų bažnyčios galerijoje. Keramika – vienas pagrindinių Socialines dirbtuves lankančių žmonių užsiėmimų. Jose iš viso yra įdarbinta 11 suaugusių asmenų: vieni yra Dienos veiklos centro lankytojai, kiti – iš Grupinio gyvenimo namų, dar kiti gyvena savarankiškai ir į darbą patys atvyksta autobusu.
Paukščiu – į medį ir į tautos kūrybos lobyną
Kretingos rajono viešoji Motiejaus Valančiaus biblioteka praėjusį savaitgalį dūzgė nuo susirinkusių žmonių gausos: išvien su Dainų šventės 100-mečio minėjimo užbaigimu buvo švenčiamas ir tautodailininko drožėjo Kretingos rajono Garbės piliečio Adolfo Andriejaus Viluckio 85-mečio jubiliejus. Ta proga surengta per visą jo gyvenimą sukurtų brandžiausių darbų – skulptūrų ir Užgavėnių kaukių, vadinamųjų lyčynų, paroda. Darbai atspindi kūrėjo talentą Grūšlaukės žemėje gimusio ir užaugusio, iš ten ir turtingais liaudies kūrybos syvais sotinto, A. A. Viluckio kūrybą parodos anotacijoje įtaigiai apibūdino dailėtyrininkas Petras Šmitas: „Jis yra iš tų Žemaitijos, kaip sakytų Vaižgantas, „deimančiukų“, kurių šiame krašte visais laikais buvo. A. A. Viluckio darbai – brandūs, dvasingi. Jam pavyksta iš medžio išgauti viską, ką tik gali meniška siela ir darbščios rankos. Ką bedrožtų – paprastus žmones, sutiktus gyvenimo kelyje, ar šventuosius, jo darbuose nužengiančius iš aukštybių, jis tai daro su liaudišku humoru, kiekvieną temą ir kūrinį širdimi išjausdamas.“ Šimtus skulptūrų, kaukių sukūrusiam liaudies menininkui drožėjui A. A. Viluckiui paklūsta bet koks medis, tačiau jis dažniausiai kalbina lietuvišką ąžuolą ar žemaičiuose augančią vinkšną. Meistro gyvenimo kelionėje buvo surengta kelios dešimtys personalinių parodų, – jų pats kūrėjas nė nebeskaičiuoja, dalyvauta bendrose parodose, respublikinėse liaudies kūrėjų konkursuose „Aukso vainikas“ skinti laurai. Pastarojoje, jubiliejinėje, 85-ąjį minintis tautodailininkas pristatė ryškiausius įvairia tematika sukurtus darbus, kurie atspindi jo talentą, meninę dvasią ir kūrybinį kelią. Saviti, būdingi individualiam A. A. Viluckio braižui, susietam su gimtojo krašto gamta, jos paveldu. Tačiau yra ir tokių, tarkim, „Maumedžio plastika“, kurie kuria aliuziją į kito kraštiečio grūšlaukiškio pasaulinio garso skulptoriaus Antano Mončio kūrybą.
Miglė Kosinskaitė ir jos „Deja vu“ Kretingoje
Miglės Kosinskaitės vardas gerai žinomas meno pasaulio ir jam prijaučiantiems žmonėms: ji – romantinio siurrealizmo atstovė, drąsi ir šokiruojanti, kartu – ir labai moteriška. Vilnietės menininkės drobės stebina ryškiais potėpiais, daugiaprasmiais siužetais, kuo galėjo įsitikinti į parodos „Deja vu“ atidarymą Kretingos muziejaus „Žiemos sodo“ galerijoje, dalyvaujant ir pačiai autorei, susirinkę kretingiškiai Prancūziškas posakis „Deja vu“ reiškia „jau matyta“, kai susidaro įspūdis, kad jau kažkas išgyventa anksčiau, nors vyksta pirmąkart. Anot pačios autorės, drobės, atrinktos į šią parodą, jai ir yra šių dienų pasaulio, lyg jau matyto, atspindžiai. Parodoje – 14 masyvių drobių ir netgi dvi tuo pačiu pavadinimu – „Deja vu“, jos – tarsi pasikartojantis debesuotas oras su pragiedruliais. „Kai kompozitorius Giedrius Kuprevičius paklausė, kaip apibūdinčiau savo 2022-uosius metus, taip ir parašiau „debesuota su pragiedruliais“. Po to pagalvojau, kad ne tik pastaruosius, o jau kelerius metus taip gyvenu: nuolatiniai niūrūs ir dar niūresni debesys su retomis prošvaistėmis. Pasaulis staiga tarsi pasisuko kitu kampu ir parodė bjauriąją nefotogeniškąją pusę. Jau, rodos, nusistovėjusią ramybę ir hedonizmą staiga pakeitė neprognozuojama negandas sukėlusi pandemija, po to žemę iš po kojų visai išmušė karo žiaurumai.
Eilėraščiai patys pasiprašė knygos
Gruodžio 17 d. 16 val. Jurga Braukylienė, „Pajūrio naujienų“ korespondentė, poetinio žodžio mėgėjus kviečia į arbatinę „Špitolė“, kur pristatys trečiąjį savo leidinį – poezijos knygą „Pasislėpusi balta“. Eilėraščius autorė pasirašo slapyvardžiu Jurga Valery, kurį jai tarsi davė jos antrasis vardas Valerija. „Antrąjį vardą pradėjau jaukintis tik paauglystėje, o naujai jis suskambo jau suaugus ir susižavėjus Prancūzija, kurios dvasią lyg ir atliepia tas mano slapyvardis, – prisipažino kūrėja. Pirmasis Jurgos Valery leidinys „Pasilabinsiu“ pasirodė 2002-aisiais metais, antrasis – „Marso mergaitė“ – 2022-aisiais, tai yra po 20 metų. Ir štai – spaustuvės dažais jau kvepia „Pasislėpusi balta“. „Aš visada galvojau, kad išleisti knygą labai sudėtinga. Bet mane labai skatino tie žmonės, kurie žinojo apie mano pomėgį raišyti eiles. „Pasilabinsiu“ buvo pirmasis bandymas, o „Marso mergaitė“ prakalbo kitais žodžiais ir spalvomis – man ir pačiai patinka ta knyga. Kalbant apie trečiąją knygą – jos nė negalvojau leisti, kadangi šiuo metu jau sėdau prie naujo projekto – mistinio romano. Bet parašytieji eilėraščiai kažkaip manęs vis nepaleido, toks jausmas, kad patys pasiprašė knygos“, – atviravo J. Valery, eiliuoti pradėjusi dar vaikystėje, mėgusi deklamuoti, nes sekdavosi labai greitai įsiminti eilėraščių tekstus. Knygos autorė gimė ir užaugo Vilniuje, vasaras leisdavo Molėtų rajone, Kulundžių kaime, kur gyveno tėvo mama. „Močiutė, turėjusi bajoriškų šaknų, man padarė didžiulę įtaką savo apsiskaitymu, tvarka, mokėjusi daug pasakojimų, legendų, pažinojusi vaistinius augalus. Buvo aristokratiškos laikysenos, net kasdienius darbus dirbdavo tvarkingai apsirengusi ir maistą patiekdavo ne bet kaip“, – prisiminimais pasidalino Jurga, akcentuodama, kad močiutė jai atvėrė žvilgsnį į gamtą, į metų laikus ir į Kūrėją, iš jos greičiausiai ir bus paveldėjusi kūrybiškumą, kuris dažniausiai ir atsiskleidžia stebint aplinką, džiaugiantis medžiais, jūra ar pamačius asfalte prasikalusią žolę...
Kalėdų dovanoms – siuvinėti ir pinti rankdarbiai
Laukžemės bibliotekos vyresniosios bibliotekininkės Jolantos Grigalauskienės kūryba puikiai žinoma ne vien šio kaimo, bet ir Lazdininkų, kur įsikūrusi jos šeima, žmonėms, o ypač – prieš šventes. Nes makramė, arba pinikų, technika sukurti Jolantos žaislai Kalėdų eglėms puošia viešas erdves, o smulkios kryželiu siuvinėtos dovanos – atvirukai, pakabukai raktams, „prijuostėlės“ vyno buteliams – nudžiugina dažną šių kaimų gyventoją. Kretingiškiai J. Grigalauskienės kūryba, jos rankų kruopštumu ir išmone galėjo pasidžiaugti gruodžio pradžioje Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos erdvėse šurmuliavusioje tradicinėje amatų mugėje „Įkvėpk. Kalėdos!“ Ten Jolanta savo kūrybą pristatė išvien su 10-mete dukra Karile, kuri, pasekusi mamos pėdomis, dažnai laisvalaikį leidžia su adata ar siūlais rankose. Ant atvirukų – preciziškai išsiuvinėti kalėdiniai motyvai, siuvinėti individualūs raktų pakabukai su nykštukais, kurių figūrėlės primena pirmąsias vardo raides. Kalėdų žaislais tapę pinikai – pinti mazgais iš virvelių – varpeliai, nykštukai, eglutės, angelai, kepurėlės-vikingai, prireikus juose panaudojant ir medines detales. „Karilė jau irgi išmoko rišti makramė technika: įvairiais rankdarbiais išsipuošė savo kambarį, išdovanoja juos ir mokyklos draugams, mokytojams“, – dukros kūrybiškumu pasidžiaugė J. Grigalauskienė. Jų šeimos namai jau tapę savotišku moteriškų rankdarbių muziejumi: ant sienų – kryželiu siuvinėti paveikslai su ryškiaspalvių gėlių motyvais, staltiesės, siuvinėtomis detalėmis išpuošti buities daiktai, gausu mielų, jaukumo suteikiančių mažmožių virtuvėje. Jolanta mėgsta siuvinėti ir skandinaviška tematika – gamtoje vyraujančiais atšiauresniais motyvais, o paskutinis jos darbas – mylimo vilkšunio atvaizdas.
„Apšvarino“ butą, dingo ir įmonės pinigai
Trečiadienį apie 10.30 val. gautas pranešimas apie vagystę iš buto Ganyklų g. Palangoje: pavogti įmonei priklausantys apie 5 tūkst. eurų, asmens dokumentai ir mokėjimo kortelės. Pradėtas tyrimas.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Praėjusį savaitgalį Rajono krepšinio pirmenybės pasiekė lemiamų kovų etapą, buvo sužaisti ketvirtfinalio susitikimai, o jau šį savaitgalį bus žaidžiami pusfinaliai. I lygos ketvirtfinalyje „Urbovita“ kontroliavo didžiąją rungtynių dalį, abi komandos kartu pataikė net 31 tritaškį, bet Skuodo komanda 94:88 palaužė varžovus ir žengė į pusfinalį (Paulius Mitkus – 27, Deimantas Rubinas – 17; Deividas Petravičius – 24, Vidas Veryga – 18). Į pusfinalį žengė ir daugkartinis nugalėtojas „Jokūbavas“, po pertraukos 91:73 palaužęs SK „Kūlupėnai“, nors ilsėtis komandos išėjo esant lygiam rezultatui – 40:40 (Lukas Barkauskis – 30, Eimantas Kupšys – 20; Eimantas Poškus – 18, Vytautas Alonderis – 14). Jų pusfinalyje lauks pailsėję ir kevirtfinalio etapą praleidę „Virusas“ ir BC „Varkaliai“. II lygoje į pusfinalį po labai dramatiškos kovos žengė „ Stafs“, 76:75 palaužęs „Lobikoną“ (Justas Baltrimas – 21, Darius Kaveckis – 14; Giedrius Ratkus – 19, Laimonas Tubutis – 14). Į pusfinalį lengvai žengė ir „Kretingalė“ 85:71, nugalėjusi „FlexBlow“ komandą (Martynas Ruzgus – 27, Eismantas Kaubrys ir Donaldas Razma po – 14; Erikas Strazdas ir Eimantas Uosis po – 17). Šių komandų pusfinalyje jau laukia „Vydmantai-Granduva“ ir „Stogandra“. Prie anksčiau pusfinalyje savo vietas III lygoje užsitikrinusių „Kurmaičių“ ir SK „Darba“ komandų prisijungė „Karolisa.lt“, 118:74 nugalėjusi „Sporto mokyklą“ (Dovydas Katkus – 25, Giedrius Raminas – 15; Laurynas Ulčinskas – 22, Kajus Miežėtis – 21). Paskutiniais pusfinalio dalyviais tapo „Žemaičiai“, 69:62 nugalėję SM-2008 (Karolis Petrauskas – 24, Mantas Žymančius ir Raimondas Bočkus po – 12; Erikas Navickas – 28, Aleksandras Slušnys – 11).
„P. n.“ informacija
Baigėsi Rajono veteranų salės futbolo pirmenybės, kuriose nugalėtojų vardus iškovojo „Topolių“ veteranai. Rajono veteranų salės futbolo pirmenybėse startavo šešios komandos – „Topoliai“, „Aston Villa“, „Danės perlas“, HBH ir „Slėnis“. Pirmenybės vyko dviem etapais. Pirmame etape komandos sužaidė rato sistema. Į antrą finalinį etapą pateko keturios komandos. Po pirmo etapo pirmąją poziciją iškovojo praėjusių metų čempionė „Aston Villa“, pelniusi 12 taškų, Antri liko „Topolių“ veteranai, surinkę 9 taškus. Trečioji vieta atiteko HBH ekipai – 4 taškai. Ketvirti – „Danės perlo“ futbolininkai – 3 taškai. Į finalą nepateko „Slėnio“ komanda – 1 taškas. Tad dėl I vietos susikovė „Aston Villa“ ir „Topoliai“. Pirmame etape pergalę 3:2 buvo iškovojusi „Aston Villa“. Tad finalas buvo kupinas aštrios kovos. Jau 6 min. „Topoliai“ šovė į priekį – 1:0. Vangus čempionų žaidimas sudarė sąlygas varžovams atitrūkti. 12-ą min. pasižymėjo Mindaugas Grušauskas, o 23-ią min. po Mariaus Valskio įvarčio rezultatas tapo 3:0. Tokiu rezultatu ir baigėsi pirmas kėlinys. Antrą kėlinį „Aston Villa“ pagyvino žaidimą ir tai davė rezultatų. 37-ą min. Marius Simėnas realizavo 6 m baudinį ir sušvelnino rezultatą – 1:3. Po trijų minučių blykstelėjo Mindaugas Mazgeika, pagerinęs rezultatą iki minimumo – 2:3. Rungtynių įtampa išaugo. Tačiau 50-ą min. rungtynių baigtį nulėmė M.Grušausko įvartis – 2:4. Atsirevanšavusi „Topolių“ komanda iškovojo aukso medalius, praėjusių metų čempionams palikę sidabrą.
Ant Žiemos sodo eglės nutūpė paukščiai iš Prezidentūros
Kretingos muziejaus Žiemos sodo eglė papuošta išskirtiniais žaislais – iš vilnos veltais spalvingais paukšteliais. Šie žaislai, sukurti visos Lietuvos žmonių, prieš ketverius metus puošė Lietuvos Respublikos Prezidentūros eglę, o pernai, muziejininkų rūpesčiu, atkeliavo į mūsų miestą. „Pajūrio naujienos“ susisiekė su LR Prezidentūros kanceliarijos projektų vadove Aiste Smaliukaite ir ši papasakojo apie kalėdinių žaislų kelionę iš Prezidentūros iki Žiemos sodo: „Tie žaislai puošia jūsų miesto Žiemos sodą Kretingos muziejaus vadovo Romando Žiubrio prašymu – juos paskolino šios akcijos sumanytoja pirmoji ponia Diana Nausėdienė.“ R. Žiubrys papasakojo, kaip muziejininkams gimė sumanymas prašyti puošmenų būtent iš Prezidentūros: „Dar pernai, prieš Kalėdas, sumanėme eglę papuošti būtent Žiemos sode – išskirtinėje dvaro rūmų vietoje, kurioje privačiai apsilankyti yra pamėgę Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana. Supratome, kad Žiemos sodo eglė negali būti papuošta standartiniais žaislais, ji turi būti išskirtinė, kaip ir pati vieta. Diskutuojant ir gimė mintis – paprašyti ponios Dianos kuruojamos Prezidentūros kalėdinių žaislų kolekcijos. Reikia nebijoti svajoti, taip mes ir padarėme. Ir gavome paukščiukų kolekciją, kuri pati pirmoji papuošė Prezidentūrą. Ją gavome neribotam laikui, be termino, kada grąžinti – šiemet taip pat atsiklausėme, ar galime pasipuošti, ir sulaukėme teigiamo atsakymo.“ Šiemet Žiemos sodo eglę, R. Žiubrio žodžiais, puošė visa muziejininkų bendruomenė, vyravo itin šilta atmosfera, dalintasi Kalėdų laukimo džiaugsmu. Paklaustas, kiek gi paukščiukų nutūpė ant Žiemos sodo eglės, atsakė – neskaičiavę, bet mano, kad jų buvę keli šimtai.
Dėl tvoros taškas dar nepadėtas
Vakar įvykusiame posėdyje Eismo saugumo komisija bendru sutarimu nepakeitė anksčiau priimto sprendimo Kretingsodžio kaimo Kaimelio gatvės pradžioje, susikirtime su sodininkų bendrijos teritorijoje „Akmena“ esančia Ajerų gatve, leisti atstatyti buvusią tvorą su vartais ir uždaryti gatvę, paliekant tik praėjimą pėstiesiems ir pravažiavimą dviratininkams. Tokį sprendimą bendrija vadina nepagrįstu ir savo teises ketina ginti įstatymų numatyta tvarka, o Eismo saugumo komisijai pateikė 64 asmenų pasirašytą pretenziją: sprendimu atstatyti tvorą užkertama galimybė Kaimelio ir Ajerų gatves sujungti asfalto danga ir atidaryti pravažiavimą. Sodininkų bendrija „Akmena“ Savivaldybei jau buvo pateikusi prašymą trūkstamame ruože, prisidėjus privačių lėšų, pakloti asfaltbetonio dangą ir taip užtikrinti patogesnį judėjimą gyvenamojoje zonoje. Bet Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė vakar posėdyje teigė, kad, bendrijai apskundus Eismo saugumo komisijos sprendimą ir ore tebekabant tvoros problemai, Savivaldybės administracijos direktorės sudaryta komisija šio prašymo, kol neišaiškės situacija, nevertino.
Buvo užsidegusi malkinė
Pirmadienį apie 12.30 val. ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą individualaus namo rąstinėje malkinėje Žemuogių take Palangoje. Atvykus pagalbai, patalpa buvo uždūminta. Atlikta žvalgyba termovizoriumi. Apdegė malkinėje laikomi instrumentai, apie 1 kv. m medinės sienos. Gesinimo darbai baigti apie 12.50 val.
„P. n.“ informacija
Greitį ribojančio kalnelio nebus
Kretingos miesto Klaipėdos g. 125, 125A ir 125B gyventojai į Eismo saugumo komisiją kreipėsi su prašymu įrengti greitį ribojantį kalnelį. Po gatvės rekonstrukcijos žmonės pastebėjo, kad automobiliai per greitai laksto. „Mes išgyvename dėl savo vaikų saugumo, todėl ir žinodami, kad kalnelis kels triukšmą, vis tiek prašome jį įrengti arba taikyti kitas greitį mažinančias priemones“, – dėstė kretingiškiai. Meras Antanas Kalnius pirmiausia kėlė retorinį klausimą: negi ten svetimi „laksto“? Toje teritorijoje vienas kitas versliukas kad ir yra, bet daugiausia važiuoja patys tų namų gyventojai. „Susėstų, tarpusavyje pasikalbėtų, kaip elgtis saugiai“, – sakė A. Kalnius. Anot jo, ši gatvė dar po remonto „neatsigavo“, dar net nepriduota, o jau reikėtų pjauti, „graužti“ naujai paklotą asfaltą „kalneliui“. Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė pritarė: objektas nebaigtas, rangovas dirba pagal projektą, o jame kalneliai nenumatyti. Kretingos rajono policijos komisariato vadovas Algirdas Budginas priminė, kad galioja eismo daugiabučių kiemuose taisyklė, kai galimas greitis ne daugiau kaip 20 km/h.
„P. n.“ informacija
Eglę įžiebė ir Salantai
Salantiškiai dar tebegyvena šventinių akimirkų įspūdžiais, kurių jiems padovanojo Salantų miesto Kalėdų eglės įžiebimo vakaras. „Žmonių susirinko tikrai gausiai“, – teigė Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis, gerą žodį skyręs tiems, kurie ir padėjo šventę suorganizuoti. Tai Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė ir jos komanda, seniūnaičiai Alioyzas Pocius, Romualdas Jonauskas, Antanas Rozgus ir Antanas Valinskas, Salantų miesto bendruomenės pirmininkė Vitalija Valančiutė, pasirūpinusi sausainiais, arbata ir medumi. Prieš įžiebiant Salantų žaliaskarę Salantų kultūros centre įvyko muzikinis spektaklis „Kalėdų laiškas“ – muzikalų, įdomų ir šmaikštų pasirodymą kūrė Evelina ir Gytis Šimelioniai, pakvietę mažuosius salantiškius pasimokyti rašyti laišką Kalėdų Seniui. Sužibus Salantų eglei, šventė tęsėsi Salantų kultūros centre, kur šventinę atmosferą kūrė grupė „El Fuego“ – dainininkai Paulius Bagdanavičius, Edgaras Davidovičius ir Rokas Spalinskas, nepalikę abejingų ir eglės įžiebimo šventei suteikę spalvų ir emocijų.
„P. n.“ informacija
Ar Kretingoje gyventi gera
Lietuvos Respublikos finansų ministerija paskelbė Savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą – kokiose šalies savivaldybėse 2023-aisiais metais situacija buvo geriausia. Bendrame šalies savivaldybių reitinge Kretingos rajono savivaldybė atsidūrė 27-oje pozicijoje, ir teigiamas pokytis, palyginti su 2022 m., sudaro 1,98 proc. Nuo 2013-ųjų, kada savivaldybės ir buvo pradėtos vertinti, mūsų savivaldybėje teigiamas pokytis sudaro 68,98 proc. Kam reikia GKI Savivaldybių Gyvenimo kokybės indeksas (GKI) buvo sudarytas turint tikslą įvertinti skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių nuo 2013 metų. Finansų ministerijos teigimu, gyvenimo kokybės rodikliais galima statistiškai įvertinti ir parodyti įvairius vienas kitą papildančius gyvenimo kokybės aspektus, taip papildant bendro vidaus produkto rodiklį, kuris tradiciškai naudojamas kaip šalies ekonominio ir socialinio vystymosi matas. Gyvenimo kokybės rodiklius ES valstybių narių lygiu vertina Eurostat. Didžioji dauguma Eurostat pateikiamų Gyvenimo kokybės rodiklių nėra renkami savivaldybių lygiu, todėl į savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI) buvo įtraukti panašūs rodikliai, kurie sugrupuoti į 6 rinkinius. Eurostat gyvenimo kokybės tyrimuose, siekiant įvertinti pasitenkinimą gyvenimo kokybe, yra atliekamos didelės apimties reprezentatyvios apklausos, kurios nėra atliekamos šiame savivaldybių GKI vertinime, tačiau pasitelkiami savivaldybių lygiu renkami rodikliai, kurie bent iš dalies galėtų lemti pasitenkinimą gyvenimo kokybe. Savivaldybių GKI pagrindu pasirinktas gyvenimo kokybės modelis ir indeksas, kuris buvo taikytas atliekant ES struktūrinės paramos poveikio vertinimą gyvenimo kokybei, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui Lietuvoje. Gyvenimo kokybė šiame modelyje buvo siejama su galimybėmis užsitikrinti pakankamą materialinės gerovės lygį, kurį apibrėžia su darbu ir užimtumu siejamos pajamos ir apsirūpinimas būstu. Gerėjančią gyvenimo kokybę signalizuoja pasitenkinimas savo sveikatos būkle, išaugęs švietimo ir socialinių paslaugų prieinamumas, intensyvėjantis dalyvavimas kultūriniame gyvenime, taip pat palanki gyvenamoji aplinka – mažėjantis aplinkos užterštumas ir išaugęs viešojo saugumo lygis. Šis savivaldybių GKI buvo sudarytas atlikus gyvenimo kokybės matavimui skirtos mokslinės ir empirinės literatūros, taip pat tarptautinių organizacijų skaičiuojamų gyvenimo kokybės indeksų apžvalgą.
Paklausos pikas: kodėl vasara yra perkraustymo metas?Vasarą Vilniuje kraustymosi darbai tampa neatsiejama miesto dalimi. Žmonės keičia būstus dėl naujų darbų, studijų ar tiesiog siekdami atnaujinti savo gyvenamąją aplinką. Geras oras ir atostogų laikas tik paskatina šį procesą. Šioje situacijoje mikroautobusų nuoma tampa viena iš populiariausių paslaugų. Kada pradėti planuoti nuomą?Jei norite būti tikri, kad mikroautobusas bus laisvas jūsų norimu metu, pradėkite planuoti bent prieš mėnesį. Ankstyva rezervacija ne tik suteikia ramybę, bet ir padeda išvengti paskutinės minutės kainų šuolių. Ieškodami transporto, atkreipkite dėmesį į įmonių lankstumą – kai kurios leidžia rezervacijas keisti be papildomų mokesčių. Susisiekite nurodytais kontaktais: https://moviewheels.eu/krovininiu-mikroautobusu-nuoma/ ir nepasigailėsite - itin platus mikroautobusų pasirinkimas su liftu, automatine pavarų dėžę. Spaudžiančios Savivaldybės administracijos direktorės klumpės
Metams nenumaldomai artėjant prie pabaigos, laikas įvertinti, ar Kretingos rajono savivaldybės tarybos užmautos klumpės Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorei buvo tinkamo dydžio. Taryba šių metų sausį patvirtino Kretingos rajono savivaldybės 2024–2026 metų strateginį veiklos planą, kuriuo uždavė darbo administracijai ateinantiems metams į priekį. Baigiantis 2024-iesiems panašu, kad užmautos klumpės spaudžia ir apavą tenka itin dažnai keisti. Savivaldybės administracijos vairą Vilma Preibienė iš Povilo Černeckio perėmė šių metų pradžioje. Jos aukščiausias karjeros pasiekimas buvo ugdymo įstaigos direktorės pavaduoja. Pagal pasikeitusį Vietos savivaldos įstatymą, administracijos direktorių skiria meras ir tam tereikia formalaus Tarybos pritarimo. Vadinasi, meras paskiria sau tiesiogiai pavaldų administracijos vadovą, kuris privalėtų įgyvendinti Tarybos valią. Ne nuo lubų nukabintą, bet tokią, kurią Taryba patvirtina Strateginiame veiklos plane. Planas ir sudarytas tam, kad būtų vykdomas. Suprantama, kad planas nėra konstanta ir, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms ar kitoms svarbioms priežastims, jį keisti normalu. Šiemet, dvejiems metams Savivaldybės ateitį numatantį, planą administracija pakeisti paprašė 7 kartus. Nors tiek daug nenumatytų aplinkybių kaip ir nebuvo. Pakeitus strateginį planą, iš karto tenka keisti ir Savivaldybės biudžetą, kuris nėra neišsemiami aruodai. Tad jeigu po pakeitimų vienur prireikia daugiau lėšų, jas iš kažko tenka atimti. Birželį, taisant biudžetą, po eilinių strateginio plano pokyčių, paaiškėjo, kad anksčiau neplanuotiems poreikiams prireikė daugiau negu 300 tūkst. Eur: 190 tūkst. Eur švietimo įstaigų remontui ir įrangai įsigyti; 30 tūkst. Eur Kretingos sporto centro komunalinių paslaugų išlaidoms ir įsiskolinimams padengti; 21 tūkst. Eur Kretingos muziejaus laiptų remontui ir dar keliems smulkesniems neplanuotiems poreikiams. O kur surasti trūkstamų pinigų? Nueita lengviausiu keliu. Sumažinti asignavimai programai „Vietinių kelių bei gatvių projektavimas, tiesimas, rekonstrukcija, remontas“. Vasaros pradžioje Tarybos politikams dar buvo pučiama migla, kad lėšas keliams grąžins, bet šiandien darosi aišku, kad tai žadėdama administracija pasityčiojo tiek iš Tarybos, tiek iš rajono gyventojų. Vasaros pabaigoje vėl teko keisti tiek strateginį, tiek biudžetą, tačiau tuomet tam buvo objektyvios priežastys – reikėjo numatyti finansavimą Salantų gimnazijos stadiono pritaikymui visuomenės poreikiams 2025 m. ir įgyvendinti projektą „Inovacijų plėtra viešojo sektoriaus institucijose“.
|
|
Vilnius – miestas, kuriame kraustymosi sezonas vasarą įgauna pagreitį. Perkraustymo
įkarštyje daugelis susiduria su iššūkiu – kaip rasti laisvą mikroautobusą, kai paklausa viršija
pasiūlą? Šis straipsnis padės jums suprasti, kaip pasiruošti ir užsitikrinti transporto priemonę,
kai jos reikia labiausiai.
