|
|
|
(1910) 2024-12-06Tenžės slėnis – nenugalima jėga ar statytojų trumparegiškumas
Atrodė, kad statytojai laiku įvykdys pažadus – rudenį baigs tiesti naująjį dviračių taką į Vydmantus ir su vėjeliu juo pasileisime į Palangą. Takas paklotas asfaltu, įrengta infrastruktūra, tačiau jis nutrūksta ties Tenžės slėniu – žmonėms tenka perkelti dviračius ir minti važiuojamąja kelio dalimi, kol netoli Pryšmančių vėl gali grįžti į taką. Sankasoje per Tenžę darbai yra sustabdyti iki pavasario, nes tako pamatai smenga į durpių klodus. Atsirado „force majeure“ situacija? Nuo projekto sumąstymo ligi realaus tako atsiradimo jau praėjo 13 metų. Procesas užtruko, nes takas eina per privačius sklypus, kuriuos teko išpirkti iš savininkų. Kai ši kliūtis buvo įveikta, Susisiekimo ministerija žadėjo, kad gyventojų lauktoji 4,7 km ilgio ir 2,5 m ilgio pločio trasa dviratininkams ir pėstiesiems į pajūrį ves jau šį rugsėjį. Pėsčiųjų ir dviračių takas driekiasi greta valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga, ruože nuo 137 iki 141,7 km. Statybos darbus buvo numatyta atlikti per vienerius metus: jie pradėti pernai rudenį ir turėjo būti visiškai užbaigti šio rudens pradžioje. Pagal bendrovės „Via Lietuva“ ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ pasirašytą rangos darbų sutartį, naujai nutiesto tako nuo Kretingsodžio iki Vydmantų įrengimo sutarties vertė – 3,6 mln. Eur. Taigi: 1 km vertė – 850 tūkst. Eur Dar pernai, prieš įkasant darbų pradžią simbolizuojančią kapsulę, bendrovės „YIT Lietuva“ dviračių ir pėsčiųjų tako iš Kretingos į Vydmantus projektui vadovaujantis Martynas Ubis, paprašytas pakomentuoti būsimus darbus, sakė, kad šis projektas – sudėtingas būtent dėl to, kad kerta Tenžės slėnį. Problemiškiausias ruožas, jo žodžiais, būsianti toji 400 m ilgio tako dalis per Tenžės slėnį: „Ten – durpynas, dalį durpyno teks nukasti iki 1,2 m gylio. Nukasti klodai bus keičiami smėliu, danga pakopomis bus tvirtinama tinklu, kad „susirištų“ su būsimu taku. Pakeltas dviračių takas bus įrengtas paraleliai su keliu Šiauliai–Palanga, tačiau takas vis vien bus žemiau apie 2 metrus.“ Tačiau šio rudens pradžioje „Pajūrio naujienoms“ M. Ubis neslėpė, kad darbai sustabdyti Tenžės upės ruože iki pavasario: „Pasimatė, kad pamatai smenga į durpes. Projektuotojai turės patikrinti sprendinį ir su geotechnikais ieškoti išeities. Prieš pradedant šiuos sudėtingus darbus slėnyje, pirmiausia buvo atlikti tyrimai, įvertintas gruntas. Tačiau vis dėlto iškilo nenumatytų problemų – vadinamoji „force majeure“ (nenugalima jėga) situacija.“
Ar taupote pirkdami Kalėdų dovanas?
Vietiniai nuotekų tinklai: problemas išsprendžia tinkama priežiūra
„Tie, kas turi įsirengę vietinius nuotekų tinklus, žino, su kokiomis problemomis tenka susidurti, kad tie įrenginiai ir gerai veiktų, ir aplinkos neterštų, ir kad aplinkosaugininkai neturėtų jokių priekaištų. O mūsų įmonė yra pasirengusi padėti tas problemas išspręsti“, – teigė MB „Biostera“ direktorius Vilius Jomantas. Jis akcentavo, kad šiais metais įsigaliojo ir pradėjo veikti NTIS – Nuotekų tvarkymo informacinė sistema, todėl svarbu žinoti, kas tai yra ir kaip ji veikia. Sistema – kontrolei užtikrinti Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS) yra Aplinkos ministerijos sukurtas įrankis, kuris skirtas užtikrinti individualių nuotekų tvarkymo sistemų (INTS) apskaitą ir jų naudojimo kontrolę. Nuotekų tvarkymo informacijos sistema leidžia užtikrinti, kad į aplinką nepatektų nevalytos nuotekos, o naudodamos Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą kontroliuojančios institucijos gali spręsti apie tinkamą nuotekų valymo įrenginio priežiūrą. Nuotekų vežėjai šioje informacinėje sistemoje privalo fiksuoti nuotekų paėmimo faktą, vietą, paimtų nuotekų tipą ir jų perdavimą iš visų tipų nuotekų valymo įrenginių nuotekų tvarkymo įmonėms, o nuotekų tvarkytojai turės patvirtinti paimtų nuotekų kiekį ir tipą. „Tai reiškia, kad vietinių nuotekų tinklų savininkas registruojasi, kur yra įrengti valymo įrenginiai, o mes, juos aptarnaujanti įmonė, irgi registruojame sistemoje, kur dirbome, kiek dumblo buvo išsiurbta ir kur jis pristatytas tolimesniam perdirbimui“, – V. Jomantas teigė, kad savo klientams jie pasiūlo pasirašyti ir įrenginių aptarnavimo sutartis, kurios įrodo paslaugų suteikimo faktą ir tampa garantu, kad valymo įrenginiai prižiūrimi profesionaliai ir su atsakomybe, juolab kad „Biostera“ turi kelerių metų šio darbo patirties – prieš 8-erius metus pradėję nuo individualių valymo įrenginių montavimo, 5-erius metus įmonė juos tik aptarnauja ir investuoja, kad galėtų suteikti kokybiškas paslaugas.
Ugniagesiai ir policija primena: su pirotechnika – atsargiai
Dar neprasidėjus didžiosioms metų šventėms, sutemus gatvėse jau pokši – nekantruoliai skuba išbandyti pirotechnikos priemones. Tačiau ugniagesiai-gelbėtojai įspėja: sprogstamieji užtaisai gali atnešti ne tik džiaugsmingų akimirkų, bet ir ašarų. Gaisrai – kasmet Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, keletą pastarųjų metų dėl neatsargaus petardų ir fejerverkų naudojimo vidutiniškai kildavo 9 gaisrai, dažniausiai nukentėdavo ne pastatai, o žmonės. Kaip patikino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistė Eglė Normantaitė, Kretingos rajone pastaraisiais metais tokių atsitikimų išvengta. O ką daryti, kaip gesinti, jeigu visgi nelaimė įvyktų: dėl įlėkusios petardos užsiliepsnotų daugiabučių namų balkonuose esantys daiktai, petarda išdaužtų buto langą ir uždegtų baldus, užuolaidas? Anot pašnekovės, gaisrams gesinti skirti gesintuvai, tačiau iškart būtina skambinti ir ugniagesių pagalbą kviestis telefonu 112, nes niekada neaišku, kiek toli ugnis dar gali išplisti. Pirotechnikos priemones draudžiama naudoti arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, vaikų darželių, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, be to, ribojamas ir laikas – išskyrus švenčių dienas, fejerverkai negali griaudėti visą parą – nuo 22 vakaro iki 8 valandos ryto galioja tylos valandos. Specialistė taip pat priminė, kad jokiu būdu negalima išbandyti pirotechnikos, kurios pasibaigęs galiojimo laikas. O jeigu atsitiko taip, kad tinkamo galiojimo gaminys neiššovė, prie jo patarė neiti mažiausiai penkias minutes arba tiek, kiek nurodyta instrukcijoje. „Nebandykite pirotechnikos gaminio ardyti ar uždegti iš naujo. Neužsidegusį ar neiššovusį reikia panardinti į vandenį, įdėti į maišelį ir išmesti į šiukšlių konteinerį“, – sakė E. Normantaitė. Pirotechnika yra skirstoma į 4 kategorijas. Anot specialistės, F1 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir naudoti ne jaunesni kaip 14 metų paaugliai, F2 ir F3 kategorijos – ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, o F4 kategorijos fejerverkus gali įsigyti, naudoti ir tiekti rinkai tik pirotechnikai.
Gruodžio 13-oji – paskutinė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo Dariaus Martinkaus darbo diena. Skyriui jis vadovavo 17 metų. Strateginio planavimo ir investicijų skyrius brėžia Savivaldybės gaires ateičiai: rengia strateginius veiklos planus, planuoja ES paramos lėšų atėjimą, panaudojimą. Šio skyriaus specialiste yra dirbusi ir dabartinė Seimo narė Violeta Turauskaitė. Nuo 2023 m. gruodžio Savivaldybės administraciją bus palikę 7 skyrių vedėjai: Civilinės saugos ir viešosios tvarkos, Juridinio, Informacinių technologijų, Statybos, architektūros ir teritorijų planavimo, Ekonomikos ir biudžeto, Strateginio planavimo ir investicijų. Administracijoje yra 17 skyrių. Darbo Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyboje atsisakė visos 3 darbuotojos – pradžioje Savivaldybės kontrolierė, vėliau, Savivaldybės tarybai patvirtinus naują šios tarnybos vadovę, tarnybą paliko Savivaldybės kontrolierės pavaduotoja ir vyr. specialistė. D. Martinkus „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad pareigų Kretingos rajono savivaldybės administracijoje atsisako atsivėrus naujoms karjeros galimybėms.
„P. n.“ informacija
Strateginio planavimo ir investicijų skyriuje Laimėjusi Kretingos rajono savivaldybės administracijos skelbtą konkursą, Strateginio planavimo ir investicijų skyriuje pradeda dirbti Ieva Čarkauskaitė. I. Čarkauskaitė mokėsi Vilniaus Gedimino technikos universitete: baigus vandentvarkos programos studijas, jai suteiktas aplinkos inžinerijos bakalauro laipsnis, o baigus vandens ūkio inžinerijos magistrantūros studijas – aplinkos inžinerijos magistro laipsnis. Naujoji darbuotoja yra dirbusi pirkimų specialiste UAB „Home Group Lithuania“, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresniąja specialiste Palangos miesto savivaldybėje, inžiniere projektuotoja, projektų vadovo asistente UAB „LSPI“ (vėliau UAB „Sweco“), taip pat BIM inžiniere „Cadan design“, projektų vadove UAB „Heuverlingo chemijos grupė“. Konkurso atrankoje Kretingos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialisto pareigoms užimti dalyvavo 8 kandidatai, I. Čarkauskaitė surinko didžiausią balų skaičių. Konkurso prireikė iš pareigų pasitraukus ankstesnei specialistei. Su I. Čarkauskaite galima susisiekti tel. (0 445) 74139, el. p. ieva.carkauskaite@kretinga.lt .
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Advento pradžioje Kretingos ligoninės Vaikų skyrius nušvito Kalėdų laukimo džiaugsmu: hole darbuotojos savo pačių parūpintais ar sukurtais autentiškais žaislais papuošė eglę, o Kretingos dienos veiklos centro atstovai išpuošė langus ir erdves baltais karpiniais. Vaikų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė pasidžiaugė ilgamete bendryste su Dienos veiklos skyriumi: „Kasmet, gal jau dešimtmetį, šio centro darbuotojai su lankytojais prieš Kalėdas vis prisimena mus, patys atvyksta ir išpuošia karpiniais mūsų skyriaus palatas, holą. Labai džiaugiamės šia jų iniciatyva. Ir šiemet – net buvome primiršę, jau skambino, kada galės atvykti.“ Dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė sakė, kad jų centro žmonėms – darbuotojams ir lankytojams – norisi dalintis gerumu, nes silpnesnis visuomet atjaučia silpnesnį ir jie tai daro pagal savo išgales. „Ši idėja gimė prieš daugel metų, suprantant, kad šventiniu laikotarpiu tiek sergantiems vaikams, tiek jų tėvams nėra itin malonu būti ligoninėje, kai aplinkui miestas ir žmonės ruošiasi sutikti Kalėdas. Populiarėja įvairios gerumo akcijos, o mes ją sukuriame savo rankomis ir širdimis. Jau persiritus rudeniui, dailės užsiėmimus lankantys mūsų centro žmonės su negalia, vadovaujami užimtumo specialistės Astos Vaitelavičienės, talkinat individualios priežiūros darbuotojai Rasai Karazinienei, imasi ruošti karpinius, skirtus būtent ligoninės vaikams“, – kalbėjo B. Viskontienė. O skyriaus darbuotojos, L. Valantiejienės žodžiais, džiaugiasi, kad šiemet jų skyriaus kalėdinė eglė pati gražiausia: pernai slaugytoja Edita Užkuraitienė pagamino žaislų, kuriuos panaudojo ir šiemet, ir dar jų papildė. Originalių kalėdinių žaislų iš namų sunešė ir kitos skyriaus darbuotojos. Puošti eglę pagelbėjo ir vyresni skyriuje besigydantys vaikai. „Puošmenos labai praskaidrina Kalėdų laukimo metą: palatos tampa jaukesnės, iš išorės vakare gražiai švyti karpiniai. Prie eglutės ateina mamos su mažyliais – šie džiaugiasi, liesdami rankų darbo žaislus“, – sakė skyriaus vedėja.
„P. n.“ informacija
Gruodžio 7 d. 16 val. Antano Mončio meno muziejus Palangoje lankytojus kviečia į Arturo Valiaugos personalinės parodos „Tarp krantų“ atidarymą ir susitikimą su jos autoriumi, kuris pristatys parodą, papasakos apie eksponuojamus darbus, jų atsiradimo kontekstą, kalbės apie savo kūrybines praktikas. Arturas Valiauga į Lietuvos fotografijos ir vizualiosios kultūros lauką įžengė XX a. amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Nuo tada Valiauga tapo vienu svarbiausiu „lūžio“ kartos autoriumi, jo darbuose dar ryškiai matomi tradicinės lietuviškos fotografijos mokyklos bruožai, o kartu skleidžiasi ir konceptualiai artikuliuotos vizualinės idėjos, sociokultūriniai kontekstai. A. Valiauga per tris kūrybos dešimtmečius pelnė svarbių apdovanojimų, tokių, kaip „Aukso grynuolis“ Arlio (Prancūzija) fotografijos festivalis, dalyvavo reikšminguose tarptautiniuose renginiuose, tokiuose, kaip „Ars Baltica“, „Japonija europiečio akimis“, „IPRN“. Pripažintas kaip menininkas A. Valiauga taip pat dirba ir kaip taikomosios bei reklaminės fotografijos meistras. Daugiaplanis autoriaus amplua šiuo metu jį atvedė į edukacijos sferą – A. Valiauga pastaruoju metu savo patirtimi dalinasi su Vilniaus kolegijos studentais. Arturas Valiauga yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Bandė įregistruoti ieškomą automobilį
Trečiadienį apie 12.47 val. Kretingoje VĮ „Regitra“ ketinant įregistruoti automobilį „Chevrolet Captiva“ nustatyta, kad yra paskelbta jo tarptautinė paieška. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 189 str.
„P. n.“ informacija
Vagių grobis – Tolių kaime
Pirmadienį apie 18.30 val. Tolių kaime pastebėta, kad iš sodyboje esančios neužrakintos daržinės pavogtas keturratis motociklas „Hammer“, krosinis motociklas, motoblokas-kultivatorius ir motoblokas-kultivatorius „Husqvarna“. Savininkui padaryta 3 tūkst. 800 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Rado du revolverius ir šovinių
Pirmadienį policijos pareigūnai gavo pranešimą apie tai, kad gruodžio 1-osios vakare, tvarkant mirusiam šeimos nariui priklausantį sandėliuką Klaipėdos g. Kretingoje, rasti du revolveriai ir įvairaus kalibro šovinių. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 253 str.
„P. n.“ informacija
Promilės „nuvairavo“ nuo kelio
Trečiadienį apie 10.59 val. Klaipėdos pl. Palangoje nuo kelio nuvažiavo automobilis BMW, o jo vairuotojas nuėjo į gyvenamąjį pastatą. Pareigūnai mašiną vairavusiam vyrui, gimusiam 1986 m., nustatė 3,12 prom. neblaivumą.
„P. n.“ informacija
Anykščių kūno kultūros ir sporto centre įvykusiame Lietuvos sunkiosios atletikos atskirų veiksmų čempionate sėkmingi buvo Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečių, treniruojamų Arvydo Bušecko, startai – kretingiškiai iškovojo 3 medalius. Svorio kategorijoje iki 45 kg II v., arba sidabro medalį, rovimo rungtyje iškovojo Sintija Bujanauskaitė, stūmimo rungtyje ji tapo III v. laimėtoja. „Šia sportininkę galėčiau priskirti prie patyrusių, Sintija yra U-17 grupės čempionė, o pastarieji pasiekimai rodo jos potencialą, juolab kad mergina turėjo atlaikyti ir didelę konkurenciją“, – A. Bušeckas neabejojo, kad pasiekti rezultatai atspindi ir darbą per treniruotes. Elija Litvinaitė svorio kategorijoje iki 64 kg sėkmingai startavo stūmimo rungtyje – ji tapo III v. laimėtoja. Anot trenerio, Elija stabiliai laikosi prizininkų gretose ir savo pozicijų neužleidžia. Beje, ji asmeninėje įskaitoje II v. U-17 grupėje užėmė ir Telšiuose pirmąkart Lietuvos sunkiosios atletikos istorijoje surengtame Lietuvos sunkiosios atletikos komandiniame čempionate, kuriame mūsų komanda užėmė VIII v. Anot trenerio, neblogai Anyksčiuose startavo ir vaikinai – Gvidas Jucys, užėmęs VI v., ir Pijus Banys (XI v.), tačiau dėl medalių jiems dar reikės gerokai padirbėti. „Dalyvavome varžybose, kuriose sunkiaatlečiai mušė Lietuvos rekordus, stūmė po 200 kg, ir įkibti į tokius Lietuvos ąžuolus tikrai nėra lengva“, – pripažino A. Bušeckas.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Kretingos rajono krepšinio pirmenybėse komandos ir toliau tęsia kovą II etape. I lygoje pirmą pergalę pasiekė „Varkaliai“, 81:68 nugalėję „Jokūbavą“ (Deividas Jablonskis ir Žygimantas Jocys po – 14; Arvydas Toliušis – 27, Antanas Stonkus – 11). Pergalių sąskaitą šiame etape atidarė ir Skuodo komanda, 76:67 nugalėjusi SK „Kūlupėnai“ (Paulius Mitkus – 32, Matas Rupeika – 26; Julius Narkus – 20, Donatas Bumblys – 14). II lygoje„Stogandra“ 88:65 nugalėjo „Vydmantus-Granduvą“ (Laimonas Remeikis – 41, Rokas Nikitinas – 15; Mantas Aukselis – 20, Rokas Misevičius – 17). „Stafs“ komanda 84:69 nugalėjo „FlexBlow“ (Giedrius Ratkus – 29, Mantas Jonikas – 21; Eimantas Uosis – 25, Ernestas Zubė – 12). III lygoje lengvą pergalę pasiekė Darbėnų SK „Darba“, 66:29 nepasigailėjęs „Žemaičių“ (Rytis Galdikas – 20, Laimonas Serapinas – 13; Raimondas Bočkus – 10, Karolis Petrauskas – 6). Pergalę pasiekė ir „Karolisa.lt“, 75:64 nugalėjusi „Sporto mokyklos“ komandą (Dovydas Katkus – 19, Donatas Duoblys – 17; Aivaras Naugreckis – 17, Aidas Butkevičius – 13).
Atnaujinti Tūbausių ir Darbėnų tvenkinių hidrotechniniai statiniai bei melioracijos sistemos.
„Per šiuo metus atnaujinome 3 rajono tvenkinių hidrotechninius statinius ir melioracijos sistemas – Tūbausių, Darbėnų bei Senosios Įpilties, o pernai rekonstruoti Grūšlaukės tvenkinio hidrotechninis statinys ir melioracijos sistemos, – informavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. – Kitąmet planuojame rekonstruoti esamas melioracijos sistemas Kartenos ir Kūlupėnų seniūnijose.“
Abiejų hidrotechninių statinių bei melioracijos sistemų rekonstravimo darbus atliko UAB „Ežerūna“. Tūbausiuose atliktų darbų vertė – 339 tūkst. eurų, Darbėnuose – 159 tūkst. eurų.
Šie darbai finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir Savivaldybės lėšų.
Nasrėnų globos namų administratorė Jūratė Mačernienė šalia Dariaus Kairaičio paveikslo „Pamoka“ reprodukcijos.
Kūlupėnų bendruomenės centras „Kūlupėnai“ šiemet gruodžio 9-ąją paminės 21-erių metų sukaktį. Savanoriškai dėl bendruomenės dirbanti pirmininkė Jūratė Mačernienė pasidalino planais ir nuveiktų darbų džiaugsmais.
„Savoje seniūnijoje esame bendruomenė, draugiškai bendradarbiaujanti su visomis čia esančiomis organizacijomis: kultūros skyriumi, biblioteka, mokykla. Vienos bendruomenės labiau orientuojasi į vienus dalykus, kitos į kitus, o mes esame tie, kurie stengiasi išpildyti tai, ko tuo metu žmonėms reikia. Šiuo metu, dalyvaujant projektuose, mums labai gerai reikia pasukti galvą, ko gi išties mums trūksta, nes turime ir porą vaikų žaidimų aikštelių, lauko treniruoklių, stacionarią lauko sceną. Įgyvendinus du kaimo plėtros projektus „Socialinio verslo pradžia ir plėtra“ esame sukūrę 11 darbo vietų ir turime 14 darbuotojų Nasrėnų globos namuose“, – pasakojo J. Mačernienė, pridūrusi, kad dirbantys globos namuose yra ne tik vietiniai, bet ir atvykstantys iš Kretingos, Salantų, Pryšmančių, Dauginčių.
Nasrėnų globos namuose nuolatos gyvena 17 globojamų gyventojų. Visos vietos visada yra užpildytos, norintys čia patekti turi laukti eilėje. Nors šiuo metu globos namuose gyvena keli klaipėdiečiai, žmogus iš Akmenės, bet pirmumo teisė visada yra Kretingos rajono gyventojams, kurie ir sudaro daugumą.
Jono Šliūpo portretas, 1917 m.
VU ŠAIC Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo nuotr.
Šiandien Jonas Šliūpas (1861–1944) dažnai nustumiamas į Lietuvos istorijas paraštes kaip bekompromisė, drąsi, nepalanki tuometinei valdžiai asmenybė, nors savo laikmetį pralenkusiomis idėjomis, pamąstymais politinius konkurentus jis dažnai palikdavo užnugaryje.
J. Šliūpas buvo labai produktyvus kūrėjas – paliko daugiau kaip 70 knygų, šūsnį vertimų, nepaprastai daug publicistikos. Jis rašė istorijos, literatūros istorijos, literatūros kritikos, filosofijos, sociologijos, etikos, estetikos, politikos ir kitais klausimais. Ne kartą buvo pavadintas XIX a. milžinu – kaip didelės erudicijos, veržli, stiprios valios asmenybė. Daugiau negu 30 metų gyvenęs Amerikoje, J. Šliūpas po Pirmojo pasaulinio karo grįžo į nepriklausomą Lietuvą, įsikūrė Kaune. Po žmonos Liudvikos mirties antrą kartą vedė savo tarnaitę, palangiškę Grasildą. Paskutinius keturiolika savo gyvenimo metų gyvenęs Palangoje, J. Šliūpas su nostalgija yra sakęs: „Amerikoje yra likusi dalis mano širdies, mano įspaustos joje pėdos.“
Ne per seniausiai iš Amerikos grįžau ir aš, kur praleidau daugiau negu tris savaites. Per šį laiką aplankiau daugybę įvairių objektų, miestų, o beveik 40 mano aplankytų valstybių sąrašą papildė naujos – Jungtinės Amerikos Valstijos, egzotiškosios Karibų jūros šalys: Dominikos Respublika, Puerto Rikas, Bahamos. Šį kartą atostogos man netikėtai virto ir darbostogomis, nes labai norėjosi aplankyti su pirmojo Palangos burmistro J. Šliūpo veikla ir apskritai su šia asmenybe susijusius objektus Niujorke, Čikagoje. Prisidedant Lietuvos nacionaliniam muziejui esu parašęs knygą „Jono Šliūpo ženklai Palangoje. Kelionė po kurortą“. Tad norėjosi pamatyti, kokie šios išskirtinės asmenybės pėdsakai išlikę ne tik Palangoje, bet ir Amerikoje.
Kretingos rajono senjorų bendruomenės popietė Kretingos rajono kultūros centre
Kretingos rajono senjorų bendruomenė smagiai laiką leido tradicinėje senjorų bendrystės popietėje, kurią vedė bendruomenės pirmininkė Jovita Valužienė ir jos talkininkai – Ona ir Petras Mažonai.
Be jų, gerą nuotaiką kūrė saviškius ir svečius iš Kelmės, Palangos, Telšių pasitikę bendrijos nariai Vytautas Macius ir Viktoras Pomerencevas. Skambant muzikai, plojimais senjorai pasitiko ir pačius įvairiausius personažus – „ūkininkus“, „gaspadines“, „gaspadorius“. „Gaspadinė“ Kelmės senjorų bendruomenės pirmininkė Salomėja Drezdovienė visus pavaišino naminiu sūriu, kiekviena senjorų bendruomenė pristatė savo programą. „Visi pamatėme, kokie išradingi ir kūrybingi yra senjorai“, – pasidžiaugusi Kelmės senjorų meno kolektyvo, Palangos moterų kolektyvo „Obelėlė“ dueto pasirodymu kalbėjo J. Valužienė.
Nuo svečių neatsiliko ir Kretingos senjorai, atlikę kelias dainas, o jiems akordeonu pritarė Benadita Skaivydienė iš Darbėnų.
Daug linksmo juoko ir gerų emocijų sukėlė Senjorų bendruomenės pirmininkės J. Valužienės inicijuotos parodijos, pradedant jos suvaidintu „Dviratuku“ ir baigiant tokiais kitų pasirodymais-personažais, kaip Rytis Cicinas, Inga Valinskienė ir Deivis, Liveta ir Petras Kazlauskai, grupė „Žentai“. Tačiau ir to buvo maža – į polkos ir valso sūkurį visus įsuko Kelmės senjorų meno kolektyvo „Pavakarys“, neleidęs atsikvėpti nė minutei.
„Popietėje vyravo prieššventinė nuotaika. Buvo prizų, staigmenų, dovanų, gėlių... Atrodė, kad dar labiau susidraugavome, dar labiau pažinome vienas kitą. O ir emocijų buvo tiek daug...“ – kalbėjo J. Valužienė.
Savo buvimu Kretingos rajono senjorų bendruomenę pagerbė Seimo narė Violeta Turauskaitė ir jos padėjėja Jolanta Gedvilaitė. Jos senjorams ne tik palinkėjo geros sveikatos, dvasios ramybės, bet ir pasiūlė savo pagalbą sprendžiant įvairias problemas.
Anot Kretingos rajono senjorų bendruomenės pirmininkės J. Valužienės, jų bendruomenė visada laukia ir naujų narių. Ji informavo, kad bendruomenės kabinetas dabar jau veikia pastate Vytauto g. Nr. 17.
Romualdas BENIUŠIS
Mokėjimas strategiškai mąstyti sprendžiant svarbius, dabarties ir ateities kartoms reikšmingus uždavinius – svarbi ne tik šalies vadovų, bet ir vietos politikų bei vykdomosios valdžios vertybė, leidžianti racionaliai panaudoti finansines lėšas, nes prie tinkamai išspręstų problemų ilgai negrįžtama, o jų sėkmingas realizavimas gerina žmonių gyvenimo kokybę.
Dažnai tam reikia atkaklaus darbo ir drąsos, nes įdėtas rezultatas gali būti matomas ne iš karto, ko dažniausiai ir siekiama, kad būtų galima tuo pasigirti prieš rinkėjus, nes valdžios rinkimų ciklai seka vienas kitą. Gana neseniai Kretingoje baigtos Žemaitės al. ir Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, įrengiant transporto žiedus, eismo intensyvumo mieste iš esmės nepakeitė. Vis dar išlieka svarbi per rytinį ir vakarinį piką vairuotojus varginanti spūsčių, kuriose gaištamas brangus žmonių laikas ir teršiama aplinka, problema. Įsikūrę prie judraus Kretingą kertančio magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga negalime daryti įtakos transporto srautui, bet galime sumažinti jo kiekį, įrengę rytinį Kretingos apvažiavimą, išasfaltavus Tolių ir Andulių gatves, kuriomis važiuojantieji į Klaipėdą įsilietų į Danės gatvę, iš kur greitai pasiektų rytinę Klaipėdos dalį ir toliau tęstų savo kelionę norima kryptimi. Šio apvažiavimo įrengimas ne tik sumažintų Kretingą kertančius tranzitinio transporto srautus, bet ir iš esmės pakeistų ir rytinę Kretingos dalį, garsėjančią duobėtu žvyrkeliu ir prie pat kelio prisiglaudusia sąvartynu tapusios buvusios radijo stoties pastato griuvena. Suprantamas rajono politikų ir valdžios noras šios problemos sprendimą atidėti ateičiai, nes abi gatvės priklauso rajonui ir turėtų būti rekonstruojamos už Savivaldybės lėšas, kas rajono biudžetui taptų nemenka našta. Neteko girdėti, kad šio rytinio Kretingos apvažiavimo rekonstrukcijos būtinybė būtų keliama šalies mastu aukštesniame valdžios lygyje, nes tai nėra vien Kretingos krašto žmonių problema, kas galėtų padėti gauti respublikinį finansavimą ir šis tik 2 km ruožas būtų atnaujintas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų. Šis klausimas turėtų rūpėti ir naujai išrinktai valdančiajai socialdemokratų frakcijai priklausančiai Seimo narei Violetai Turauskaitei, suvienijus jėgas su rajono valdžios atstovais ir apie tai garsiai ir viešai kalbant, kas galėtų padėti artimiausioje ateityje išspręsti šią vieną aktualiausių problemų.
|
|
