|
|
|
(1909) 2024-12-03Pavojingi paauglių žaidimai – ar įmanoma išvengti mirtino scenarijaus
Tėvai, šeimose auginantys paauglius, greičiausiai jau bus girdėję apie naujovišką žaidimą, kuomet dviese vienas prieš kitą šalia kelkraščio sustoję vaikai po automobilio ratais nugara stumia stovintįjį, kad išmėgintų automobilio vairuotojo reakciją. Nauja mada – pavojingi žaidimai Gerai, jei vairuotojas jau yra ką nors girdėjęs apie šį žaidimą ir, pamatęs įtartinai šalia kelio stovinčius vaikus, iš anksto pristabdo. Dar geriau, jei vairuotojas net ir nežinodamas, kas gali netrukus nutikti, sulėtina greitį, nes supranta, kad šalikelėje stovintiems vaikams bet kurią akimirką gali kilti noras netikėtai perbėgti į kitą gatvės pusę. O ką daryti, jei vairuotojas neturi nei vaikų, nei supratimo apie jų psichologiją, nei informacijos apie tokius pavojingus žaidimus, nei vaizdo registratoriaus? Tarkime, įvyksta baisiausia, kas gali įvykti – vienas vaikas pastumia, kitas krinta po nespėjusio sustabdyti vairuotojo automobiliu. Tragedija tiesiogiai paveikia ne tik jos dalyvius, bet, tarsi įmetus akmenį į tvenkinį, ratilais banguoja ganėtinai toli: mokykla, policija, bendruomenė, vairuotojo ir vaiką praradusių žmonių šeimos, darbovietės, draugai, kaimynai. Prasideda kaltųjų paieškos, užsisuka teismų karuselės, lūžta likimai. Ar įmanoma išvengti mirtino scenarijaus, kai augantys ir bręsti pradėję vaikai taip trokšta pasirodyti prieš bendraamžius, kad yra kietesni ir nemirtingi.
Muziejaus darbuotojų atlyginimai vis dar „po užraktu“
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui nepavyksta gauti duomenų apie Kretingos muziejaus vadovo ir darbuotojų gaunamus atlyginimus, priedus, premijas, kitas su atlyginimais susijusias išmokas. Paskutinis bandymas praeitą ketvirtadienį taip pat buvo nesėkmingas – Savivaldybės tarybos valdantieji, kuriems priklauso politinių komitetų Kretingos kraštas, „Už šviesią Kretingą“ ir Darbo partijos Tarybos nariai atmetė Tarybos Kontrolės komiteto protokolinį sprendimo projektą pavesti Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai atlikti nepriklausomą darbo užmokesčiui Kretingos muziejuje skirtų Savivaldybės lėšų finansinį auditą už 2023–2024 metų laikotarpį. Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą sudaro keturi Tarybos opozicijos nariai ir vienas valdančiųjų atstovas, komitetui vadovauja opozicijai priklausantis Giedrius Petreikis. Pasikeitus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui, nuo šių metų birželio Kontrolės komitetas neteko galios pats įpareigoti Kontrolės ir audito tarnybą Savivaldybės įstaigose, įmonėse atlikti Savivaldybės turto, lėšų naudojimo ir veiklos auditus. Dėl Savivaldybės įstaigų, įmonių auditavimo dabar sprendžia Savivaldybės taryba. Atsižvelgus į tai šių metų spalio 24 d. vykusiame Kontrolės komiteto posėdyje jo nariai bendru sutarimu ir nutarė siūlyti Savivaldybės tarybai, kad Taryba įpareigotų Kontrolės ir audito tarnybą Kretingos muziejuje atlikti auditą.
Dvi praėjusio savaitgalio dienas Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje šurmuliavo tradicinė amatų mugė „Įkvėpk. Kalėdos!“, kurioje savo meistrystę lankytojams demonstravo ir įsigyti šventėms dovanų kvietė 50 amatininkų ir rankdarbių kūrėjų. Šios kasmet vis labiau populiarėjančios mugės iniciatorė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė sakė, kad garsas apie šią mugę sparčiai plinta ir į kitus rajonus – norinčiųjų dalyvauti joje buvo per 80 asmenų, tačiau bibliotekos abiejų aukštų erdvėse galėjo sutilpti tik pusšimtis kūrėjų. „Žmonės – kūrybingi: atvežė nuo savo pagamintų papuošalų, rankdarbių, atvirukų, drabužių, buities reikmenų iki įvairiausių skanumynų. Dauguma dalyvių buvo mūsų rajono amatininkai ir kūrėjai, tačiau priėmėme svečių ir iš kaimyninės Palangos, Klaipėdos. Kitąmet ketiname mugę praplėsti ir į konferencijų salę, kad galėtume sutalpinti visus norinčiuosius“, – kalbėjo B. Naujokaitienė. Kad mugė bibliotekos erdvėse „nepabėgtų“ nuo knygos, organizatorės sumanė suteikti jai temą pagal Luiso Kerolio pasaką „Alisa stebuklų šalyje“: buvo įrengtos dvi tematinės erdvės, kur lankytojai galėjo nusifotografuoti, šios erdvės veiks visą gruodį. O mugės prekiautojai buvo kviečiami apsirengti pasakos herojų kostiumais, pasipuošti detalėmis ar atsipindėti šią temą dekoruojant savo prekybos vietą. Taip mugėje atsirado ir pati Alisa, Baltasis triušis ir Skrybėlius, tarsi įstrigę Kalėdų laukime prie arbatos puodelio. Pagal šios pasakos arbatos ceremonijos motyvą bibliotekoje buvo surengta ir puodelio dekoravimo edukacija, kurioje populiarų šios pasakos herojų Skrybėlių įkūnijo Klaipėdos jaunimo teatro aktorė Asta Zacharovaitė.
„P. n.“ informacija
Policijos reidai gruodį
Policijos departamentas paskelbė apie prevencines priemones gruodį. Gruodžio 2–4 dienomis vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė; 5–6 dienomis pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė; 8–10 dienomis pėsčiųjų, dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė, matomumą gerinančių saugos priemonių – atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiančių žibintų naudojimas tamsiuoju paros metu ir esant blogam matomumui; 12–14 dienomis – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai; 16–22 dienomis Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai (angl. Operation Alcohol & Drugs); 25–29 dienomis transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė. Prevencinės priemonės bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju patruliavimo būdu. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas priemones.
„P. n.“ informacija
Vairavo girtas ir be teisių
Sekmadienį apie 16 val. Imbarės kaime automobilio „VW Golf“ vairuotojui, gimusiam 1969 m., nustatytas 2,58 prom. neblaivumas. Taip pat nustatyta, kad vyras neturi teisės vairuoti.
„P. n.“ informacija
Po moters smūgių atsidūrė ligoninėje
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
„P. n.“ informacija
Į butą patekti padėjo ugniagesiai
Ketvirtadienį apie 10.20 val. Bangų gatvėje Palangoje ugniagesiai gelbėtojai padėjo gyventojams patekti į butą, kuriame rastas prie lovos ant grindų gulintis vyras. Į butą buvo įleisti ir medikai bei policijos pareigūnai. Po apžiūros ligonį ugniagesiai išnešė ir įkėlė į Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) automobilį.
„P. n.“ informacija
Lapkričio 28 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykoje 77:91 (30:25; 20:25; 15:20; 12:21) neprilygo Telšių „Telšiams“ (10 pergalių, 5 pralaimėjimai). Rungtynes geriau pradėjo kretingiškiai, kurie I kėlinį pirmavo 21:13, vis dėlto II kėlinį šeimininkai rezultatą išlygino 38:38, ir rezultatas buvo lygus komandoms einant ilsėtis – 50:50. Įnirtinga kova tęsėsi ir po pertraukos, bet telšiškiai surengė ataką 13:0 ir kretingiškiams intrigos atkurti nebepavyko. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Mantvydas Staniulis (4/4 dvitaškiai, 4 rez. perdavimai) ir Gytis Mačionis (2/3 tritaškiai) – po 11, Jalen’as Warren’as – 10, Justas Žiubrys – 9, Rytis Zabita ir Tadas Budrys (5 atk. kamuoliai) – po 8, Aurimas Urbonas (5 rez. perdavimai) – 7, Edgaras Danys – 5, Karolis Sapiega ir Edgaras Preibys – po 4.
Vaišėms – obuolių gardėsis pagal danus
Kretingiškiai menininkai Rasa ir Gediminas Staškauskai, šį rudenį dalyvavę Silkeborgo mieste Danijoje surengtose atvirose meno dienose, nuolat imasi naujų projektų, sumanymų ir jau su Darbėnų gimnazijos moksleiviais rengiasi įžymaus kraštiečio iš Mončių kaimo kilusio skulptoriaus Antano Mončio 105-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Skulptorių svajonė – surengti menininkų plenerą, kad Darbėnų šviečiančių sūpynių parką papuoštų skulptūros kraštiečiui menininkui modernistui atminti. Savo kūrybinę erdvę Rasa ir Gediminas Staškauskai yra susikūrę netoli Darbėnų, nuošaliame gamtos kampelyje, kuriame stengiasi išsaugoti gamtos natūralumą. Menininkus supa per 30 natūraliai išaugusių ąžuolų, pačių iškastas tvenkinys, gėlynai, sodas. Čia jie kuria ir galeriją, kurioje eksponuojami naujausi menininkų darbai ir kuriuos progą apžiūrėti turi sodybos svečiai. Senas greičiausiai ne vieną šimtmetį skaičiuojantis ąžuolynas kaip niekada šiemet buvo turtingas gilių derliaus – jų tiek prikrito, kad kojos nebuvo kur pastatyti – storu storiausiu sluoksniu miško žemė jomis buvo nuklota. Parūpo, gal ąžuolyno šeimininkai ir gilių kavą yra pamėgę? „Vieną kartą prisidžiovinome gilių, pabandėme, bet kažkaip ta gilių kava mums susižavėjimo nesukėlė, tad gilių nerenkame – paliekame miško gyventojams, tegu sėjasi ir nauji ąžuolai“, – tvirtino Rasa ir Gediminas, kuriems ąžuolynas – poilsio, ramybės ir kasmet švenčiamų Joninių vieta, kur susirenka šeimos nariai, draugai, bičiuliai. Apskritai skulptoriai keramikai R. ir G. Staškauskai labiau yra žinomi užsienyje – Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, negu Lietuvoje. Menų jie mokėsi Vokietijoje, dažnai vyksta į kūrybines keliones, turi daug bičiulių, o bendrystė neretai pamėtėja ir įvairių kulinarinių idėjų.
Šiauliuose prisiminė fotografą dokumentalistą Vaidotą Kisielį
Fotografijos muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje, įvyko renginys iš ciklo „Naujos pažintys su senais pažįstamais“, skirtas vieno Lietuvos fotografijos mohikanų, buvusio ilgamečio Fotografijos muziejaus vadovo, Kretingoje gyvenančio Vaidoto Kisielio kūrybinei veiklai prisiminti ir su ja supažindinti visuomenę. ,b>Kretingoje gimęs augęs, po studijų Vilniaus universitete V. Kisielis pradėjo dirbti „Aušros“ muziejuje, o nuo 1977 metų ėmėsi vadovauti Fotografijos muziejui ir dirbo vadovaujantį darbą 16 metų. „Tuomet buvau labiau biurokratas, negu menininkas, atsakingas už eksponatų rinkimą ir tvarkymą, nuolatinės ekspozicijos formavimą, tuo pačiu – parodų organizavimą, fotografijos festivalių rengimą, rašiau publikacijas“, – kalbėjo 71-erių kūrėjas dokumentalistas, į meninę fotografiją paniręs tuomet, kai išėjo į užtarnautą poilsį. „Dabar, kai vartau savo fotografijas, atrandu labai įdomių dalykų: fiksavau Atgimimo pradžios įvykius, svarbias varžybas, 1987-aisiais buvau surengęs vieną ryškiausių parodų „Superfinalas 87“ apie Kauno „Žalgirio“ pergalę Maskvoje prieš CSKA“, – prisiminė fotomenininkas. Jo objektyvas fiksavo beveik visus Atgimimo laikotarpio įvykius Lietuvoje, dalyvavo „Sąjūdžio“, Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto atkūrimo suvažiavimuose ir kituose svarbiuose to meto įvykiuose. V. Kisielis dar vadovavo Kultūros liaudies universiteto Fotografijos meno ir istorijos fakultetui, kuriame kartą per mėnesį buvo rengiami užsiėmimai fotomėgėjams – juose paskaitas skaitydavo žinomiausi to meto Lietuvos fotografai bei teoretikai Povilas Karpavičius, Virgilijus Juodakis, Algimantas Macijauskas, svečiai iš Latvijos, Estijos, kitų šalių.
Rugsėjį–lapkritį Vakarų Lietuvoje sėkmingai įgyvendinta iš dalies Lietuvos krašto apsaugos ministerijos lėšomis finansuota programa „100 dronų pilotų Lietuvai“, per kurią net 109 dalyviai įgijo bepiločių orlaivių (BO) piloto kvalifikaciją. Programa buvo siekiama ne tik skatinti visuomenės susidomėjimą dronų technologijomis, bet ir prisidėti prie įgūdžių, skirtų krašto gynybai, stiprinimo. Rezultatas – per 100 kvalifikuotų pilotų Per mokymus, surengtus Klaipėdoje, Kretingoje, Mažeikiuose ir Juodkrantėje, programos dalyviai įgijo A1/A3 atvirosios kategorijos bepiločio orlaivio piloto pažymėjimus. Be to, 12 entuziastų gilinosi į FPV tipo dronų pilotavimo ir konstravimo pagrindus. Programoje aktyviausiai dalyvavo jaunimas nuo 16 iki 29 metų, tačiau taip pat sulaukta susidomėjimo iš jaunesnių negu 16 metų moksleivių ir vyresnių nei 40 metų dalyvių. Pagrindiniai tikslai ir pasiekimai Programos metu buvo peržiūrėtos ir pritaikytos mokymo programos, skirtos BO pilotams ir FPV pilotams, taip pat pagerinta mokymo priemonių bazė, leidžianti efektyviau organizuoti teorinius ir praktinius užsiėmimus. Buvo parengti šeši papildomi savanoriai instruktoriai, kurie įgijo reikalingų kompetencijų prisidėti prie būsimų mokymų. Programos dalyviai įgijo A1/A3 kategorijos piloto sertifikatus, o dalis jų susipažino ir su FPV dronų konstravimo bei pilotavimo pagrindais. Įgyvendinant programą, buvo organizuoti teoriniai ir praktiniai mokymai, taip pat viešas renginys, kuriame pristatyta dronų svarba ir jų taikymas Ukrainos kare, savo patirtimi dalijosi Ukrainoje kariaujantis savanoris Arūnas Kumpis ir „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohman. Programos metu įsigytos mokymo priemonės ir parengta metodinė medžiaga bus aktyviai naudojamos ateities mokymuose, o įgyta savanorių patirtis užtikrins, kad panašios iniciatyvos galėtų būti įgyvendintos dar efektyviau.
Užleista peties trauma gali išsivystyti į negalią
Šiaulių krašte puikiai žinomas gydytojas ortopedas-traumatologas Žydrūnas Vitkauskas prieš kelerius metus, per pandemiją, „atrado“ jaukų Kretingoje įsikūrusį medicinos centrą „Northway“. Pažinęs Vakarų krašto pacientus čia ir liko – medicinos centre „Northway“ gydytojas iki šiol konsultuoja ir atlieka operacijas. Ko neparodo rentgeno tyrimas? Kasdieniame darbe gydytojas Ž. Vitkauskas dažnai susiduria su sportinių, buitinių traumų pasekmėmis. Šaltuoju metų laikų šią pacientų kategoriją tradiciškai papildo paslydusiųjų ir parkritusiųjų gretos. Tiesa, ne visi patyrę tokias traumas suskumba kreiptis į ortopedą-traumatologą. Kai kurie gydytojo duris praveria praėjus metams ar net keleriems po traumos. Nugriuvo, susitrenkė petį, po kelias savaites trukusių skausmų kreipėsi į gydytoją, tačiau rentgeno tyrimas lūžio neparodė. Sulaukęs patarimo mankštinti petį, žmogus dažniausiai toliau kenčia skausmą. „Rentgeno tyrimas parodo tik rimtas ir kritines traumas – kaulo lūžį arba išnirimą, o štai vidutinio ar lengvo stiprumo traumų, tokių, kaip plyšusios sausgyslės ar pažeisti peties raiščiai, šis tyrimas neatskleidžia, nors jų negydant žmogus gali tapti ir neįgalus“, – paaiškino gydytojas Ž. Vitkauskas. Medicinos centre „Northway“ galima atlikti modernius rentgenologinius ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus. Pasak ortopedo-traumatologo, tokios galimybės leidžia nustatyti tikslesnę diagnozę.
Nacionalinės sporto agentūros (NSA) surengtuose apdovanojimuose „Įkvėpti judėti 2024“ apdovanojimą pelnė Kretingos rajono savivaldybės administracija. Ji buvo nominuota sporto infrastruktūros srities nominacijoje už Pranciškonų sporto aikštyno atnaujinimą. „Įkvėpti judėti 2024“ apdovanojimai įteikti 12-oje nominacijų – po 3 iš fizinio aktyvumo, sporto infrastruktūros, aukšto meistriškumo sporto ir kompetencijų sričių. Kretingos rajono savivaldybei sporto infrastruktūros projektų nominacijoje už bendruomeniškiausią sporto infrastruktūros projektą skirta antroji vieta. Visos NSA nominacijos yra lygiavertės, I–III vietų laimėtojus išrinko komisija, sudaryta iš 5-ių NSA narių bei 3-jų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų. „Šiuo Nacionalinės sporto agentūros apdovanojimu įvertintos visos mūsų komandos, Savivaldybės darbuotojų, pastangos skatinti kretingiškių aktyvumą ir sveiką gyvenseną, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. – Džiaugiamės, kad šiuolaikiškai atnaujintas Pranciškonų sporto aikštynas tapo puikia vieta rajono bendruomenei sportuoti ir aktyviai leisti laiką, kad bent maža dalimi galėjome prisidėti prie to, jog jaunimas mažiau laiko praleidžia prie ekranų, o vis dažniau renkasi sportuoti aikštyne.“
Suknelių istorija – smurtą patyrusių moterų patirtys
Vakar Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos erdvėse buvo atidaryta Kovos su smurtu prieš moteris dienai paminėti skirta paroda „Suknelių istorija“, atspindinti smurtą patyrusių moterų patirtis. Atidarymo renginyje dalyvavo Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, Socialinių paslaugų centras, policijos ir probacijos pareigūnai, Vaiko teisių specialistai, Savivaldybės atstovai ir kiti svečiai. Buvo pristatytos 16-os suknelių istorijos, kuriose – smurtą patyrusių moterų skausmas ir drąsa žengti žingsnį ieškant pagalbos. Sveikinimo žodį tarusi Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė akcentavo, kad smurto problema yra opi ir policijos suvestinėse minimi skaičiai tikrai yra gerokai didesni, nes ne kiekviena moteris išdrįsta kreiptis bei ieškoti pagalbos. Vicemerė pasidžiaugė Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro įdirbiu, naujai atsiradusiu smurto artimoje aplinkoje prevencijos įstatymu ir orderiu, kurį pritaikius smurtautojas laikinai pašalinamas iš aplinkos, taip pat tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir tokių akcijų poreikių bei svarba. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus specialistė Roma Kryževičienė neslėpė, kad smurtas artimoje aplinkoje – policijos kasdienybė ištisus metus, nepaisant nei metų laiko, nei savaitės dienos: „Iš tiesų visų pranešimų policijai fone 10 proc. pranešimų yra dėl smurto artimoje aplinkoje. Smurto prieš moteris problema nesirenka nei socialinės padėties, nei išsilavinimo, nei užimamų pareigų. Bet kuris žmogus potencialiai gali atsidurti tiek aukos, tiek smurtautojo padėtyje.“
Skambant nostalgiškai muzikai, nukeliančiai į prisiminimus, šeštadienį Kretingos centre buvo įžiebta natūrali Kalėdų žaliaskarė, kurią miestui padovanojo broliai Juozas ir Kęstutis Pociai. Eglė tviska 15-os tūkstančių lempučių girlianda, ant mišku kvepiančių šakų pakabintais 200 rutulio formos žaislų ir LED blykstėmis. Šių puošmenų grožis ypač atsiskleidžia vakare, sutemus. „Kiekviena eglė svajoja būti karaliene“, – dėkodama broliams už dovaną, dar prieš atvežant ją į Rotušės aikštę, kalbėjo rajono vicemerė Vaida Jakumienė. Vadinasi šios, privačiame Juozo, Kęstučio ir jų tėvų kieme J. Basanavičiaus gatvėje 40 metų augintos, svajonė bus išpildyta su kaupu.
Iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Parama bus teikiama supaprastinta tvarka ir atsisakant perteklinių reikalavimų. Ūkio modernizavimas – būtinybė Ūkių modernizavimas – kelias į tvarios žemės ūkio gamybos kūrimą, naujų technologijų ir inovacijų diegimą, konkurencingumo pasaulio rinkoje didinimą. „Labai gerai, kad yra galimybė gauti paramą ūkiui modernizuoti. Mes savo produkciją esame priversti parduoti ne taip, kaip, tarkime, kavinėje, kur lankytojas moka tiek, kiek nustatyta. Mums kainą nustato supirkėjai. Jie pasako, kad mokės tiek ir tiek. Nori parduok, nenori, apsisukam ir išvažiuojam. Laikyk tu tuos savo ekologiškai auginamus gyvulius. Jei ne parama, nežinau, ar daug kas galėtų įsigyti naujos technikos ar įrangos“, – vidutinio ūkio rūpesčiais dalijasi Skuodo rajone mišrų ekologinį ūkį plėtojantis Henrikas Stripinis. Jis 2020 m., pasinaudodamas paramos, suteiktos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ lėšomis, įgijo prie traktoriaus kabinamą šienapjovę ir ritininį presą. „Turėdami modernesnę techniką, pasiekiame didesnį darbo našumą ir geresnių rezultatų. Juk mes, ūkininkai, dirbame ne tik sau, bet ir kitiems, nes nuo mūsų darbo priklauso, kokie maisto produktai pateks ant šalies gyventojų stalo. Todėl nereikėtų galvoti, kad modernią techniką perkame norėdami pasirodyti prieš kaimyną. Ūkius modernizuojame todėl, kad to reikalauja gyvenimas. Pagaliau nauja technika draugiškesnė aplinkai“, – svarsto ūkininkas.
Kunigui misionieriui Hermanui Šulcui – garbingas tarptautinis apdovanojimas
Praėjusį savaitgalį Žalgirio seniūnijos Kėkštų kaime, kur gyvenimo saulėlydį leidžia ilgus metus misijose Ruandoje dirbęs 85-erių kunigas salezietis Hermanas Šulcas, apsilankė prie Jungtinių Tautų Organizacijos veikiančios tarptautinės Šv. Lozoriaus sąjungos Lietuvoje delegacija ir kunigui už viso jo gyvenimo nuopelnus įteikė garbingą apdovanojimą Didįjį garbės sidabro medalį – aštuonkampę sidabrinę žvaigždę. Apdovanojimą skyrė Austrijoje Delegaciją šiltai priėmė pats kunigas H. Šulcas ir jam talkinantis brolis iš Italijos Pjeras Karlas Manzo, Lietuvoje gyvenantis 9-tus metus. Sidabro žvaigždę kunigui, o taip pat kitus apdovanojimus savo brolijos nariams įteikdamas Šv. Lozoriaus sąjungos Lietuvoje generolas Giedrius Petružis akcentavo, kad taip atsidėkojama žmonėms už jų nuveiktus itin svarbius humanitarinius, labdaros ir socialinius darbus. Šv. Lozoriaus sąjunga apdovanojimus įprastai įteikia Klaipėdos universiteto erdvėse, tačiau, anot G. Petružio, šįkart buvo padaryta išimtis, atsižvelgiant į kunigo garbingą amžių. Į ceremoniją taip pat atvyko Šv. Lozoriaus sąjungos Lietuvoje atstovai Michailas Andrijanovas, Viktoras Sedleckij, beje, anksčiau žinomas iš TV laidos „Patruliai“, Viktoras Charlaškinas, Antanas Barakauskas, Alfredas Ramšas bei klaipėdiečių išrinktos Seimo narės Lina Šukytė-Korsakė ir Daiva Petkevičienė. „Kunigo Hermano Šulco kandidatūra apdovanojimui buvo atrinkta Austrijoje, kur yra mūsų sąjungos būstinė, aš esu atstovas Baltijos šalims, tad man didelė garbė įteikti jį vienam Lietuvos didžiavyrių, kuris iš skurdo, nevilties ir bado išgelbėjo bei viltį suteikė tūkstančiams žmonių“, – kalbėjo G. Petružis. Gelbėjo vaikus iš laukinės savanos Mūsų kraštietis kunigas misionierius H. Šulcas daugiau kaip 40 metų dirbo Ruandoje Afrikoje, ten jis įkūrė Jaunimo sodybą našlaičiams vaikams, kurių tėvai buvo išžudyti per tarpusavio genčių karus ar mirę iš bado. Nesyk matęs, kaip žudomi jo globojami vaikai, naikinama sodyba, ir pats vos per plauką išsigelbėjęs nuo mirties, prieš 17-a metų „Pajūrio naujienoms“ kunigas pasakė: „Kur daugiausiai iškentėjai, ten labiausiai ir traukia.“ Toks buvo jo atsakymas, paklausus, ar per tiek laiko nepavargo būti misionieriumi mirtimi dejuojančioje Afrikos šalyje. „Mano vaikai surinkti išsislapstę po savaną. Jie savo akimis regėjo, kaip buvo žudomi jų tėvai, todėl šiandien negaliu jų palikti. Esu jiems tarytum tėvas ir motina“, – tuomet atvirai kalbėjo kunigas H.Šulcas. Misijų į Ruandą H. Šulcas išvyko 1978 metais. Įsikūrė Umudugudu kaime, esančiame už 60 km nuo sostinės Kigalio. Vien eiti kunigo pareigas – ne šio žmogaus būdui. Kunigas pradėjo telkti apie save našlaičius: Jaunimo sodyboje apgyvendino ir mokė juos gyvenimo įgūdžių, amatų. Sodyboje savo reikmėms augino gyvulius, daržoves ir mokė vaikus ne tik žemdirbystės, bet ir amatų. Tam kunigas į Afriką buvo pasikvietęs savo motiną Elzę. Vienu metu sodyboje gyveno iki 700 našlaičių. Kunigas juos išmokslino, o pačius gabiausius išleido ir į aukštąjį mokslą. Tačiau 1994 m. Ruandos žemė nusidažė krauju: kilus karui tarp dviejų pagrindinių tautybių – hutų ir tutsių – buvo išžudyta didžioji dalis Jaunimo sodybos vaikų. Mačetėmis ir peiliais buvo išskersti vaikai, kuriuos H. Šulcas nepriklausomybės pradžioje buvo atsivežęs į ir Kretingą. Pats kunigas liko gyvas vien dėl to, kad užpuolimo metu buvo už savo sodybos ribų. Nuo mirties jį išgelbėjo Raudonojo Kryžiaus organizacijos žmonės.
Noriu pasidalinti keliomis mintimis, kurios kilo po paskutinio Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio. Jame rajono meras Antanas Kalnius pareiškė, kad Etikos komisija yra neįgali vykdyti savo funkcijų. Ši Tarybos institucija sudaryta remiantis Vietos savivaldos įstatymu ir veikloje vadovaujasi valstybės politikų elgesio kodeksu. Daugiau kaip pusę jos narių sudaro pozicijos atstovai, pirmininkas yra opozicijos deleguotas Tarybos narys, sprendimai priimami kolegialiai balsų dauguma. Komisija svarstė visus klausimus, dėl kurių į ją buvo kreiptasi, ir priėmė sprendimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji yra neįgali. Sunerimti verčia mero žodžiai apie Etikos komisijos neva neįgalumą, nes jie primena Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos pasisakymus apie valdžios institucijų neįgalumą per jo pirmąją prezidento rinkimų kompaniją, rengiant referendumą dėl valstybės vadovo galių išplėtimo ir paleidžiant neįtikusį parlamentą. Diktatoriai mėgsta diskredituoti institucijas, kad pabrėžtų savo asmens reikšmę. Viename praėjusios kadencijos Tarybos posėdžių meras yra teigęs, kad jam patinka Rusijos prezidento V. Putino valdymo tvarka. Tada Savivaldybės vadovas paaiškino, kad ne tai norėjęs pasakyti, ką pasakė. Tikėkimės, dabartinis mero tvirtinimas apie vienos iš savivaldos institucijų neįgalumą buvo nevykusi kalbos figūra.
1. Plytelių derinimas su medžiu: šiluma ir natūralumasMedis ir plytelės – tai derinys, kuris suteikia interjerui šilumos, natūralumo ir jaukumo. Šis derinys yra ypač populiarus šiuolaikinio skandinaviško stiliaus interjeruose, taip pat šiltuose, natūraliuose interjeruose, kur svarbu sukurti balansą tarp šaltų ir šiltų elementų. Kaip derinti?
Patarimas: Rinkitės šviesias arba vidutinio tamsumo spalvas medienai, kad išlaikytumėte šviesią ir erdvią atmosferą, o tamsios spalvos mediena geriau tiks didesnėms erdvėms arba moderniam stiliui. |
|
Plytelių naudojimas interjere – tai ne tik praktinis sprendimas, bet ir galimybė sukurti
estetiškai patrauklų, harmoningą dizainą. Plytelės puikiai dera su įvairiomis kitomis
medžiagomis, o teisingas jų derinimas gali sukurti išskirtinį stilių ir funkcionalumą. Nuo
natūralaus akmens iki medžio, stiklo ir betono – visos šios medžiagos gali būti
harmoningai sujungtos su plytelėmis, kad sukurtų unikalų ir modernų interjerą. Šiame
straipsnyje aptarsime, kaip teisingai derinti plyteles su kitomis medžiagomis ir kokius
rezultatus galite pasiekti.