|
|
|
(1908) 2024-11-29Naujam gyvenimui prikeltas ūkinis pastatas – su gilia istorija
Daug metų tėviškėje Sauseriuose ūkininkaujantis kūlupėniškis Kęstutis Šimkus jau kuris laikas vėl gyvena įprastu ritmu: sėja ir kula javus, žiemą, kai laukuose nebėra ką veikti, po gaisro atstatytame ūkiniame pastate remontuoja techniką. O dabar šalia ir naują priestatą renčia – bus gal „saliarkai“, gal trąšoms ar dar kam pasidėti. Ūkis buvo „nušluotas“ per pusvalandį Praėjusiais metais grūdinių kultūrų derlius buvęs geresnis negu šiemet, bet ir šiųmečiu per daug skųstis ūkininkas teigė negalintis, tik tiek, kad supirkimo kainos, ypač palyginus su trąšų kainomis, esančios menkos. Rapsų šiemet nors ir mažai teprikūlė, bet užtat kviečių byrėjo daugiau kaip po 5 tonas iš hektaro. Iš viso kūlupėniškis Sauseriuose dirba 170 ha plotą. „Mano visi laukai yra čia pat, aplink, kombainu toli aš nesibaladoju“, – linksmai nusiteikęs pašnekovas. Bet užteko prisiminti 2022-ųjų vasarą kilusį gaisrą, ir vyro akyse sublizgėjo ašaros: labai jau stipriai tekę išgyventi. O ar įmanoma kitaip, kai per pusę valandos ūkinį pastatą su garažu, kuriame buvo laikoma ir taisoma technika, liepsnos supleškino kone iki pamatų. Tuo pačiu sudegė ir kombainas, ir vienas traktorių, įvairūs aparatai bei įranga, ir apie 20 tonų sėklai čia supilto derliaus, kurį kaip tik buvo ruošiamasi valyti. Tą rugpjūčio rytą sugedusiam kombainui prireikė naujos detalės. Kęstutis susiruošė į parduotuvę, dėl kompanijos pasikvietė ir per javapjūtę jam talkinti atvykusį krikšto sūnų Evaldą. „Geriau jis būtų vietoje likęs, gal tas žiežirbas būtų spėjęs laiku pamatyti, nuslopinti, gal pagalbą greičiau būtų suorganizavęs, neleidęs ugniai tiek įsisiautėti“, – mintis dėliojo pašnekovas. Vos už Salantų jiedu nuvažiavo, kai paskambino kažkas iš kaimynų: „Greičiau grįžk į Sauserius, tavo ūkis dega!“ Parlėkęs Kęstutis dar spėjo patraukti ir išgelbėti vos prieš metus pirktą naująją sėjamąją, o štai kombaino ir kitos viduje buvusios technikos – nebe.
Ar eisite į eglės įžiebimo šventę?
Kretingos rajono savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydama tarpininkauti, kad Kūlupėnuose būtų įrengtas AB „Lietuvos paštas“ paštomatas. Lapkričio pradžioje 498 Kretingos rajono Kūlupėnų ir aplinkinių kaimų gyventojai pasirašė prašymą įrengti paštomatą Kūlupėnuose. Surinktų parašų kiekis darsyk įrodo būtinybę plėsti paštomatų tinklą ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose, tarp jų – ir Kūlupėnuose bei kitose mažesnėse Kretingos rajono gyvenvietėse. Pasiteisinusią paštomatų tinklo plėtrą mažesnėse Lietuvos gyvenvietėse įrodo ir Salantų miesto pavyzdys. Per 1,2 tūkst. gyventojų turinčiame Salantų mieste pirmasis AB „Lietuvos paštas“ paštomatas veikti pradėjo tik 2023 metų pradžioje. Praėjus mažiau negu 2 metams, Salantuose jau įrengtas naujas, didesnis, AB „Lietuvos paštas“ paštomatas, lygiagrečiai buvo įrengti ir „Omniva“ bei DPD paštomatai.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Drungilai. Išnykęs kaimas prie Balsiškių tyro
Netoli Kartenos slūgsantį Kalniškių durpyną supa Balsiškių kaimui priklausančios žemės. Jų pietrytinėje dalyje, tarp durpyno ir Lūgnalių, seniau plytėjo prieš 40 metų iš Lietuvos gyvenviečių sąrašo išbrauktas išnykęs Drungilų kaimas. Pavadinimas – pagal naujakurių pavardę Drungilai atsirado XVIII a. pirmoje pusėje, kai šiame atkampiame Kartenos dvaro miškingų ir pelkėtų žemių pakraštyje, šalia prekybos kelio, jungusio Kulių miestelį su Kretinga, Kartena ir Budriais, ėmė kurtis pirmieji naujakuriai. Tai buvo užusienis – plėšininėje dvaro žemėje įsikūrusi nausėdija, kuriai vardą davė pirmųjų naujakurių Drungilų šeima. Nausėdijos gyventojai buvo žemdirbiai, dirbę iš Kartenos dvaro savininkų išsinuomotą žemę. Jie išpažino katalikų tikėjimą ir priklausė Kartenos parapijai. Nuo 1643 m. melstis ir vaikus krikštyti, o vėliau ir mirusius į paskutinę kelionę išlydėti jie galėjo ir Budriuose įkurtoje filijinėje bažnyčioje. Tik santuoką registruoti būtinai reikėjo vykti į parapinę Kartenos bažnyčią.
Inkilus kels ir prieš atskubant žiemai
Artėjant žiemai, trijuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose, tarp jų ir Kretingos, pradėti inkilų kalimo darbai – kad pavasarį grįžtantys paukščiai iškart galėtų įsikurti naujuose namuose. Pelėdos perės netrukus Iš viso planuojama pagaminti 8 tūkst. 200 inkilų. Procese, be Kretingos, šiuo metu dalyvauja Raseinių ir Tauragės regioniniai padaliniai. Jie gamina inkilus skirtingiems paukščiams – pavyzdžiui, Raseinių miškininkai sukals 2 tūkst. 100 namelių, kurių daugiausiai bus skirta šikšnosparniams ir miegapelėms, tauragiškiai – 3 tūkst. 100 inkilų. Didžioji dalis atiteks zylėms, musinukėms bei varnėnams, per 300 – žvirblinėms pelėdoms, žalvarniams, kukučiams, žaliosioms ir pilkosioms meletoms. O Kretingos rajoniniam padaliniui patikėta naujus namus „pastatyti“ daugiausia musinukėms, zylėms, varnėnams bei uralinėms ir naminėms pelėdoms – iš viso kretingiškiai turės pagaminti 2 tūkst. 540 inkilų. Beveik 1 tūkst. 700 būtent zylėms ir musinukėms. Įprasčiau, kad inkilai parskrendantiems paukščiams gaminami ir keliami artėjant pavasariui, tačiau Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė teigė, kad, pavyzdžiui, šikšnosparniai, kuriems inkilų, kad ir ne tiek daug, bet pagamina ir kretingiškiai, peri rudenį, o pelėdos – jau ant kulnų minantį sausį. Šiemet Kretingos padalinio miškininkai savo regiono girininkijose iškėlė apie 400 inkilų, kuriuos, kaip G. Banienė pavadino, prie urėdijos esančiame fabrikėlyje mechaniniais plaktukais sukalė urėdijos darbininkai. Dabar jie – Rimvydas Vaičekauskas, Stanislovas Rudys, Algirdas Zeigis ir Viktoras Mažionis – rankoves raitojasi ir vėl. Per dieną sparnuočiams vyrai suspėja pagaminti ir iki 100 medinių namelių.
Jaunus ūkininkus iš Sauserių „užkabino“ egzotiški grybai
Dauguma žmonių grybauti eina į mišką, o prieš dvejus metus Sauserių kaime įsikūrę Dovilė ir Vitalijus Smilgiai – į 1,3 aro užimančią pavėsinę arti savo namų. Skoniu baravykus primenantys japoniški šitakiai čia auga tiesiog ant medžio rąstų. Augina ant rąstų Pavasarį grybieną pasodinusi, šeima nurinko pirmąjį derlių. „Kiek ten jo buvo – gal viso labo kilogramas, bet mums vakarienei su makaronais užteko“, – šypsojosi Vitalijus. Anot jo, svarbiausia, kad pradžia jau padaryta, dabar žiūrės, kaip seksis toliau. Pirmą kartą egzotiškų grybų jis paragavo viename Lietuvos restoranų. „Pietums užsisakiau steiką, jis buvo su šitakių padažu – na na, galvoju, bus įdomu, kas tai per daiktas. Ir visai patiko“, – atviravo pašnekovas, dar „karštą“ idėją pirkti grybienos ir patiems imtis auginti tokius pat gybus parvežęs žmonai. Dovilė nusišypsojo: jokie grybai jai nepatinka, ji jų valgyti nemėgsta. Bet ko tik nepadarysi, norint išbandyti naujovę – juolab kad iš Mažeikių miesto į kaimo vienkiemį atsikrausčius nebuvo tikslo aplink laikyti vien tik žalią pievą, o ką nors auginti, ūkininkauti. Pasisodino 40 arų bulvių, pasisėjo tiek pat burokėlių, 50 arų moliūgų, na, ir tų šitakių į vyro supjaustytus maždaug metro ilgio beržo rąstus, kurių iš viso Vitalijus paruošė 107. Porą savaičių juos nupjautus dar palaikė, kad senoji grybiena, kuria medžiai paprastai apsikrečia, „išeitų“, paskui per kelias savaites išgręžė daugybę skylių. O tada jau prasidėjo vieną dieną trukęs sodinimo procesas – abu sutuoktiniai plūkėsi nuo ryto 10 iki nakties 12-os: specialiu švirkštu į kiekvieną skylę „štampavo“ grybieną, o užpildytas tepė bičių vašku, kad neišdžiūtų.
Vietoj virbalų – dviračio „špiekiai“, o siūlai – iš latviškų kojinių
Vasarą – daržai ir konservai, visus metus – mezginiai. Tokiu ritmu gyvena Adelė Drakšienė. „Aš kaip jaunystėje – buvau ir tebesu veiklų sūkury“, – šypsojosi kretingiškė. Pirmieji pabandymai – vaikystėje Jiedu su vyru Adomu abu tokie: daržovių, kurias paskui konservuoja žiemai, užsiaugina Adelės tėviškėje, o kai derliaus metas pasibaigia, ji mezga, jis meistrauja, remontuoja, dairosi, kokį dar augalą kieme pasodinus, kad ir pro daugiabučio penktojo aukšto langą žiūrėtųsi gražiai. Pomėgį megzti Adelė atrado vaikystėje, išmoko iš mamos. „Tiksliau, nei mama per daug turėjo laiko mokyti, nei ką – parodė, ir viskas. Žadeikiuose gyvenom, tėvai laikė švelniakailių avių, vilną pešė, mama pati verpė, pati siūlus dažė, kepures, pirštines – viską, ką reikėjo, mums mezgė“, – pasakojo A. Drakšienė. Pirmą geltoną megztinį iš naminių avies vilnos siūlų ji nusimezgė būdama šeštokė. Kuo labiau augo, tuo labiau norėjosi puoštis, atrodyti originaliau, iš kitų išsiskirti, ypač kai mokėsi prekybos mokykloje, o paskui neakivaizdžiai ir institute Vilniuje. „Būdavo, ir į darbą ateinu, – moterys iškart pastebi: o, Adelė jau su nauja liemene!“, – juokėsi prisiminusi. Bet ir kitos bendradarbės megzdavo. Anot pašnekovės, sovietmečiu parduotuvėse sunku kokį įdomesnį drabužį buvo gauti. Dabar gi visko pilna iš pirmo žvilgsnio ir gražaus, ir nebrangaus. „Neblogą megztinį ir už 19 eurų dabar nusipirkti galima, bet ar pagalvojame, iš ko jis, ar susimąstome apie kokybę?“ – retoriškai klausė ji.
Meno gurmanai kviečiami apsilankyti Kretingos muziejaus Žiemos sodo galerijoje, kurioje pristatoma menininkės Miglės Kosinskaitės tapybos darbų paroda „Dejavu“. Prieškalėdinį metą atidaromos parodos plakatą papuošė dailininkės sukurta Kalėdų eglė iš agurkų su žuvies galvos karūna. Parodą Žiemos sodo galerijos gerbėjų ratui planuoja pristatyti pati autorė, ko gero, atskleisianti ir šio paveikslo gimimo istoriją, o visa paroda, anot jos, – tai menininko refleksija į pasaulį krečiančius įvykius – pandemiją, karo žiaurumus, žmonių susipriešinimą, pasiekusį neregėtas aukštumas, ir kt. Parodos „Dejavu“ atidarymas ir susitikimas su autore – gruodžio 5 d., ketvirtadienį, 18 val.
„P. n.“ informacija
Kretingos Pranciškonų gimnazijos merginų tinklinio komanda, vadovaujama ir treniruojama Vaido Mackevičiaus, dalyvavo „Lapkričio taurės 2024“ turnyre, kuris įvyko Šeduvoje. Turnyre susitiko 4 komandos iš įvairių Lietuvos miestų. Pranciškonų gimnazijos tinklininkės varžėsi su Rokiškio, Telšių ir Radviliškio komandomis. „Visas komandas kretingiškės be didelių sunkumų įveikė rezultatu 2:0 ir namo parsivežė pirmos vietos taurę“, – pasidžiaugė treneris V. Mackevičius. Komandos kapitonė – Perla Turskytė, geriausia žaidėja pripažinta Gabija Jašinskaitė. „Esame dėkingi, kad turnyro organizatoriai mus pakvietė, sulaukėme jaukaus priėmimo. Džiaugiamės turėdami galimybę dalyvauti įvairiuose turnyruose ir susipažinti su skirtingų miestų komandomis“, – komandos vadovas akcentavo, kad jo auklėtinės dalyvauja Lietuvos tinklinio U-19 čempionato varžybose. Vakar kretingiškės Kretingos sporto centre susitiko su komanda iš Plungės.
„Kuprinės“ informacija
Kai nori, viską galima suspėti – tokį posakį puikiausiai gali patvirtinti Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro septintokas Jonas Lipinskas. Jis vaidina, groja baritonu, dar puikiai mokosi, spėja „sukrimsti“ ir ne vieną knygą, o savo žinias jau antrą kartą pademonstravo populiarioje vaikų televizijos laidoje „Tūkstantmečio vaikai“. Antrasis kartas Jonui buvo sėkmingesnis, jis užėmė garbingą antrą vietą, o tai jam suteikė daug džiaugsmo ir dar didesnio noro nenuleisti rankų. Gamtos mokslai – mylimiausi „Aš visada noriu laimėti. Suprantu, kad svarbu dalyvauti, bet, jeigu dalyvauju, tai noriu ir laimėti“, – pripažino šypsodamasis Jonas, mėgstantis išbandyti save įvairiuose konkursuose. Jis papasakojo ir apie turimus laimėjimus. Pavyzdžiui, jis su savo mokyklos mokiniais dalyvavo respublikinėje gamtos mokslų olimpiadoje ir beveik iš šimto ten dalyvavusių mokyklų jie pateko į geriausiųjų dešimtuką – užėmė devintą vietą. Taip pat Klaipėdos rajone dalyvavo biologijos olimpiadoje ir užėmė pirmą vietą. „Man labai patinka gamtos mokslai. Nors sekasi visi dalykai, bet mieliausi yra būtent gamtos mokslai. Man patinka suprasti, sužinoti, kaip veikia visas pasaulis, iš ko viskas padaryta. Dar daug reikės sužinoti“, – šypsojosi Jonas, prisiminęs, kad jo smalsumas ėmė ristis kaip sniego gniūžtė dar tada, kai jis buvo šešerių. Tuomet jis pamatė laidą apie chemijos eksperimentus ir jį tai labai sužavėjo. Jonas tuomet nusipirko chemijos enciklopediją aštuntai klasei ir viską perskaitė, nors ir ne viską suprato, bet vis tiek buvo labai įdomu. Pašnekovas pasidžiaugė, kad, jeigu iškyla kokių klausimų, jam puikiai pagelbsti tėtis Dovydas, kuris yra fizikas ir kuris, kaip teigė Jonas, turi ir pedagoginių gabumų. Beje, abi močiutės, Jonas pasakojo, yra pedagogės.
Palangos senosios gimnazijos mokinė Austėja Brazauskaitė – ypač veikli mergina. Austėja pradėjo savanoriauti Palangos jaunimo erdvėje „Be stogo“ praėjusių metų spalį, kurio pabaigoje buvo rengiamas Helovino vakarėlis. Ir tai buvo tarsi tramplinas, nuo kurio nušokus atsirado daug galimybių įsitraukti į veiklas ir save realizuoti. Paviliojo puikus kolektyvas „Pradėjau savanoriauti, nes reikėjo užsidirbti socialinių valandų ir tai buvo greičiausias būdas jų gauti“, – pripažino ji. Bet po kiek laiko ji įsitraukė į kolektyvą ir pradėjo lankytis erdvėje vis dažniau. „Pamažu pradėjau savanoriauti dėl to, kad padėčiau su renginiais ir pabūčiau su kolektyvu, o maistas buvo bonusas“, – juokėsi ji. Labiausiai erdvėje patinkantis dalykas jai ir yra šauni bendruomenė, kuri sugrąžina ją ten kiekvieną kartą. „Erdvė labai patinka dėl to, nes čia smagus kolektyvas: jaunimo darbuotojos ir kiti savanoriai. Taip pat jauki patalpa, ypač, kai sienos išdažytos visokiais paveiksliukais“, – pasidalino savanorė. Savanorystė apima daug dalykų Jaunimo erdvės savanoriai neužsiima tik viena veikla: jie rengia renginius, planuoja veiklas, padeda su dekoracijomis, rūpinasi patalpų buities darbais ir taip toliau. Man, kaip savanorei, tiesiog reikia padėti bet kur ir bet kada. Savanoriauti juk niekas neverčia, o pareigos priklauso nuo renginio ir pasiskirstymo“, – apie pareigas pasakojo ji. Iš tikrųjų, jaunimo erdvė „Be stogo“ organizuoja labai daug renginių, atvirų visam jaunimui nuo 14 iki 29 metų. Vien spalio 31 dieną vyko „Šiurpnaktis“, kurio metu buvo galima dalyvauti orientaciniame žaidime, pabėgimo kambaryje, makiažo ir laikinų tatuiruočių dirbtuvėse, diskotekoje ir filmo peržiūroje – ir tai per vieną vakarą! Taigi savanoriai negali nuspėti, kabins šiurpą keliančias dekoracijas patalpoje ar padės jaunuoliams su veido dažais – jų savanorystė apima daug dalykų.
Lapkričio pabaigoje paskelbti šių metų rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės vardo trumpojo rašinio konkurso nugalėtojai. Dešimtą kartą įvykusiame konkurse VIII–XII kl. moksleiviai savo rašiniuose dalijosi mintimis apie tai, kuriame meno kūrinyje norėtų gyventi. Geroji naujiena atskriejo į Palangą – geriausiu 2024 m. konkurso rašiniu išrinktas Palangos senosios gimnazijos vienuoliktos klasės moksleivio Dominyko Povilonio kūrinys, jo mokytoja Jūratė Galinauskienė. Pati konkurso iniciatorė K. Sabaliauskaitė Dominyko darbą pakomentavo taip: „Palangiškio Dominyko Povilonio rašinys papirko tuo, kad jis tik iš pirmo žvilgsnio labai paprastutis. Parašytas labai taupiai, bet talpiai (vien ko verta aliuzija į Kafką!), jis išsiskyrė pas mus dar retu gebėjimu pasakoti istoriją – taip ir atsidūriau tame Palangos viešbutyje, lyg regėčiau viską savo akimis. Rašinys ne vien apie Da Vinčio kūrinį, jis – apie kai ką daugiau.“ „Kuprinė“ siūlo susipažinti su Dominyko Povilonio rašiniu.
„Kuprinės“ informacija
Lapkritį įvyko visų amžiaus grupių ir pajėgumų – Dj-U13, Cj-U15, Bj-U17 – XIX Lietuvos badmintono taurės finaliniai etapai. Anot Kretingos sporto mokyklos badmintono trenerės Vaidos Slušnienės, šiemet įvyko 3 Lietuvos taurės etapai, per kuriuos sportininkai rinko įskaitinius taškus ir varžėsi dėl galimybės patekti į finalinį etapą.
„Net 19-a Kretingos sporto mokyklos badmintonininkų dalyvavo paskutiniame Lietuvos taurės etape, kur buvo išaiškinti galutinės įskaitos nugalėtojai ir prizininkai“, – V. Slušnienė pasidžiaugė, kad jos auklėtiniai pateko tarp XIX Lietuvos taurės galutinės įskaitos prizininkų. Bj-U17 grupėje Ditė Kontrimaitė ir Liepa Murauskaitė merginų dvejeto kategorijoje tapo čempionėmis. Bj grupėje merginų dvejeto kategorijoje varžėsi daugiau kaip 30 sportininkių iš visos Lietuvos. Ditės ir Liepos duetas visuose 4 etapuose iškovojo prizines vietas, tad merginos tapo ir galutinės įskaitos nugalėtojos. L. Murauskaitė merginų vieneto kategorijos galutinėje įskaitoje užėmė III vietą. Marria Dovgalieva merginų vieneto kategorijos galutinėje įskaitoje iškovojo II v., merginų dvejeto kategorijoje – III v. Cj-U15 grupėje Mantė Jablonskytė ir Vakarė Intaitė mergaičių dvejeto kategorijoje tapo III v. laimėtojomis. Dj-U13 grupėje Dominyka Rutkauskaitė ir Vakarė Girdvainytė mergaičių dvejeto kategorijoje užėmė II v. Domas Meškauskas, visą sezoną poroje žaidęs su Palangos sporto centro auklėtiniu Eimantu Ronkaičiu, galutinėje berniukų dvejeto įskaitoje tapo III v. laimėtoju. Trenerė teigė, kad verta paminėti ir tuos sportininkus, kuriems iki prizinių vietų pritrūko vos kelių taškų. Tai – ketvirtąsias vietas Dj grupėje užėmę Vakarė Girdvainytė ir Domas Meškauskas bei Cj grupėje rungtyniavęs Kasparas Draukšas.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Tęsiasi Kretingos rajono krepšinio pirmenybių II etapas, kuriame komandos pagal užimtas vietas pogrupyje pasidalino į I, II ir III lygas. I lygoje pergalę pasiekė „Virusas“, po atkaklios kovos 70:67 nugalėjęs „Varkalius“ (Andrius Auryla – 18, Kornelijus Stonkus – 14; Karolis Mockus – 14, Vincas Pakalniškis – 12). Lengvą pergalę šioje lygoje pasiekė ir „Urbovita“, 98:62 nepasigailėjusi SK „Kulūpėnai“ (Deividas Petravičius – 33, Mindaugas Naudžiūnas– 22; Eimantas Poškus – 19, Donatas Bumblys – 15). II lygoje pergalę pasiekė „Lobikonas“, 87:83 palaužęs „FlexBlow“, nors pastarieji prieš lemiamą kėlinį turėjo 17 tšk. persvarą (Justas Baltrimas – 45, Giedrius Salys – 21; Gajus Domarkas – 20, Eimantas Uosis – 19). Dar vienose atkakliose rungtynėse „Stogandra“ 87:86 nugalėjo „Kretingalę“ (Laimonas Remeikis – 51, Laurynas Vadopalas – 16; Rokas Tiškus – 25, Šarūnas Tiškus - 23). III lygoje dar vieną pergalę įsirašė ir lentelės viršuje įsitvirtino „Kurmaičiai“, 78:68 palaužę penkiese rungtyniavusius SK „Darba“ krepšininkus (Mindaugas Rima – 22, Julius Jasas – 20; Paulius Viskontas – 21, Laimonas Serapinas – 20). Pirmą pergalę pasiekė „Karolisa.lt“, 104:75 palaužusi SM-2008 komandą (Donatas Duoblys – 18; Edvinas Mazūras – 16; Dovydas Lesčiauskas – 17, Dovydas Grikšas – 14).
„P. n.“ informacija
Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūnija Vilniuje buvo pagerbta net trimis apdovanojimais: Darbėnai apdovanojimą pelnė Nacionalinio judumo iššūkio miestelių kategorijoje užėmę trečią vietą, taip pat laimėjo „Gero ūkininko“ čempionato seniūnijų konkurso „Didžiausias paraiškų skaičius 2024 metais“ titulą už didžiausią paraiškų skaičių ekologinių sistemų priemonėms ir užėmė antrą vietą to paties čempionato seniūnijų konkurse „Agrarinės aplinkosaugos spartuolė“ už didžiausią žemės ūkio naudmenų ploto, deklaruoto ekologinėms sistemos priemonėms bei šioms priemonėms pateiktų paraiškų pokytį 2024 metais. Dalyvauti Nacionalinio judumo iššūkyje, atstovaujant savo miestams, miesteliams, mokykloms, organizacijoms ar bendruomenėms, rudenį pakvietė Prezidentas Gitanas Nausėda. Darbėnų miestelis šiame iššūkyje dalyvavo antrus metus iš eilės. „Pernai likome penkti, tad šiemet turėjome tikslą patekti į prizininkų trejetuką, – sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. – Ir mums pavyko: beveik 400 darbėniškių per du mėnesius kartu nuėjo daugiau kaip 100 mln. žingsnių. Mus aplenkė tik Kauno Akademijos ir Vaškų miesteliai“. Trečią vietą užėmusiems darbėniškiams buvo įteikta Prezidento pasirašyta padėka, o pavasarį jie galės atsiimti penkis ąžuolo sodinukus, užaugintus Valstybinių miškų urėdijos medelynuose. „Gero ūkininko“ čempionato laimėtojai ir prizininkai jo ambasadorių buvo pasveikinti „Beatos virtuvės“ kulinarijos studijoje. Joje padėką atsiėmė ir darnų ūkininkavimą skatinančios Darbėnų seniūnijos seniūnas A. Poškys bei žemės ūkio specialistė Rima Ridikienė.
Ketvirtadienį dirbti Kretingos rajono savivaldybės taryboje prisiekė socialdemokratas Vladas Baltuonis. Rajono Tarybos senbuvis į dabartinės kadencijos Tarybą pateko pagal Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus kandidatų į Savivaldybės tarybą rinkimų sąrašą, kai Tarybos nario mandato neteko bendrapartietė Violeta Turauskaitė Kuršo apygardos rinkėjams ją išrinkus į Seimą. Iki tapdama Seimo nare V. Turauskaitė vadovavo Savivaldybės tarybos opozicijai. Opozicijai nuo šiol vadovauja socialdemokratė Jolanta Gedvilaitė. Tarybos opozicijai priklauso 4 socialdemokratai, 2 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir 2 – Lietuvos krikščionių demokratų-Tėvynės sąjungos politikai. Socialdemokratų frakcija delegavo V. Baltuonį į Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetą V. Baltuonį grįžus į Tarybą pasveikino ir ketvirtadienį Tarybos posėdyje dalyvavusi Violeta Turauskaitė.
„P. n.“ informacija
Klibių kaime, ties Rytų gatvės 5 E gyvenamuoju namu, ant žvyrkelio yra susidariusi įduba, kuri, palijus lietui ar tirpstant sniegui, prisipildo vandens. Susidarius didžiulei balai, pravažiuoti tampa gana sudėtinga ne tik vairuojantiems lengvuosius automobilius, bet ir komunalininkams ar greitosios medicinos pagalbos automobiliui. Klibių seniūnaitis Jurijus Petrovas sakė, kad ši problema yra didžiulio masto ir susijusi su visais, šalia kurių gyvenamųjų namų įrengtas žvyrkelis. „Situacija tokia: yra supiltas žvyrkelis, jis išlygintas, viskas lyg ir tvarkoje. Pradėjus lyti kelyje atsiranda nedidelių duobių, atvažiuoja greideris, viską nubraukia, sulygina, o perteklinis žvyras nustumiamas į kelkraščius, kas sukelia problemą – nebenubėga vanduo. Taip ant kelio ima formuotis įduba, pilna vandens, ir taip nutinka palijus ar pavasariop, pradėjus tirpti sniegui“, – kalbėjo Klibių seniūnaitis, priminęs, kad su šia bėda jau 8-erius metus kovoja vietiniai gyventojai. Pasak J. Petrovo, ši problema išsispręstų, jei kelininkai už kelkraščio padarytų griovelius, į kuriuos greideriuojant ir nubyrėtų žvyras. Bet tokiam projektui, tai yra kelio renovacijai, pataisymui reikia papildomų lėšų, kurių seniūnijoje trūksta. Seniūnaitis papasakojo, kad gyventojai savo jėgomis buvo atvežę „grūzo“ , patys buvo išlyginę, sutvarkę, bet greideris ir vėl viską nustūmė į šalis, įduba dar labiau pagilėjo ir šiuo metu siekia apie pusės metro gylį, skersmuo 3–4 metrai, per visą keliuką. „Seniūnija skiria pinigų greideriavimui, manau, reikėtų šnekėtis su vairuotojais, nes keliukas kaskart yra gadinamas, susidaro didelė bala. Rytų gatvėje gyvena ne viena šeima, stovi ne vienas namas. Komunalininkai ten dabar nepravažiuoja, todėl žmonės priversti savo šiukšlių konteinerius atitempti iki Pievų gatvės, tai yra maždaug pusantro šimto metrų, vaikams per šį baseiną reikia nuklampoti iki mokyklos, nepravažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis“, – Klibių kaimo Rytų gatvės problemas vardino seniūnaitis, akcentavęs, kad dėl šios situacijos gyventojai, surinkę parašus, jau kreipėsi ir į valdžios atstovus Kretingos rajono savivaldybėje. Susisiekus su Kretingos seniūnijos seniūnės pavaduotoja Lina Rimkuviene, ji patvirtino, kad problema yra žinoma ir, sutelkus visas jėgas, bus sprendžiama artimiausiu metu.
„P. n.“ informacija
Šį šeštadienį įžiebiant Kalėdų eglę Rotušės aikštėje šalia esančiame skvere kretingiškiai išvys instaliaciją, sukurtą iš jų pačių išsaugotų senųjų fotografijų, „Praeities žingsniai į Kalėdas nuo 1920 iki 1980 metų“. Šios idėjos sumanytoja Kretingos rajono kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Mantė Lukošienė sakė, kad būtent šis laikmetis – prieškaris ir dalis sovietmečio – yra gana įdomus tuo, kad praėjusį šimtmetį Kalėdos buvo švenčiamos labai skirtingai: prieškariu – laisvai, o sovietmečiu paslapčia arba išvis nešvęstos. Dar nemažai žmonių patys ar iš savo tėvų, senelių pasakojimų prisimena ar žino, kokios tuomet būdavo Kalėdos, kaip joms ruošdavosi, kaip švęsdavo. „Jaunesnės kartos žmonėms tai – išgirsti pasakojimai, o vyresnės kartos žmonėms – vis dar šildantys vaikystės, jaunystės prisiminimai“, – kalbėjo M. Lukošienė. Kultūros centro atstovės teigimu, Kalėdų eglės įžiebimu rūpinasi Kretingos miesto seniūnija, o Kultūros centras – kultūrine programa ir aplinkos puošyba. Instaliacijoms vis labiau populiarėjant, ir buvo sumanyta ją įrengti skvere, užpildant istorinėmis kretingiškių nuotraukomis: vieną dalį sudaro labiau prieškario laikų fotografijos, o kitą – trijų dešimtmečių laikotarpio – nuo 1950 iki 1980 metų – nuotraukos. Senąsias nuotraukas iš savo kolekcijos paskolino kraštietis istorijos tyrinėtojas Romualdas Beniušis, o kitas sunešė miesto žmonės. „Nepasakyčiau, kad kretingiškiai buvo labai aktyvūs, tačiau iš suneštų fotografijoje galėjome atrinkti pačiais įdomiausias, galinčias papasakoti apie krašto istoriją ir šventines tradicijas“, – sakė M. Lukošienė. Iš viso instaliaciją sudarys 8 stendai su išdidintomis fotografijomis. Pačių seniausių nuotraukų temos bus pažymėtos prierašais, o 1950–1980 metų laikotarpio fotografijas lydės ir įrašyti trumpi juose atvaizduotų kretingiškių pasakojimai, kuriuos galima bus išgirsti nuskenavus QR kodus. Instaliacija bus apšviesta, jos centre – dideliame kube bus pavaizduoti senosios fotografijos elementai ir daiktai.
„P. n.“ informacija
Aukšti reikalavimai varginaKartais gali atrodyti, kad reikalavimai skatina siekti daugiau, tobulėti ir pan. Tačiau jei aukšti ir sunkiai įgyvendinami ar net nerealūs reikalavimai yra nuolat, galiausiai tai ima varginti, skatina nepilnavertiškumo jausmą ir neretai partneris, iš kurio tikimasi per daug, gali imti svarstyti apie skyrybas. „Kalėdos batų dėžėje“: kretingiškių gerumas keliauja iki Ukrainos fronto
Paramos Ukrainai fondas „Saugus prieglobstis LT“ kretingiškius kviečia perduoti dovanų kariaujantiems fronte ir vaikams. Dar šiemet mieste žada atidaryti fondo savanorių filialą. Kaip neišgelbėti gyvybės? Ingrida Herulcaitė-Ašmontienė fonde „Saugus prieglobstis LT“ savanoriauja nuo pirmos invazijos į Ukrainą dienos. Pradėjo padėdama civiliams pabėgti iš Ukrainos ir rasti Lietuvoje saugius namus. „Mūsų fondo rūpesčiu į Kretingą, kaip ir į daugelį Lietuvos miestų, buvo atvežtos ukrainiečių pabėgėlių šeimos. Viena jų – Alinos Yaremenko. Alina su dviem mažamečiais vaikais pabėgo iš namų Bučos miete ir sėkmingai integravosi Kretingoje. Vaikai lanko ugdymo įstaigas, Alina dirba barmene-padavėja kavinėje. Kadangi šeimos galva liko ginti Ukrainos, mūsų fondas stengiasi aprūpinti jo brigadą visa trūkstama įranga. Parama Ukrainai labai sumažėjo, o šalis yra sunkiausioje padėtyje nuo karo pradžios“, – sakė O. Anaškinaitė, fondo vadovė. Dabar I. Herulcaitė-Ašmontienė daugiausiai laiko skiria žinutėms rašyti socialiniuose tinkluose, kuriuose žmones ragina aukoti fondui – automobiliams ar ginkluotei įsigyti. „Motyvuoja geros emocijos ir suvokimas, kad kažkam išgelbėju gyvybę. Kai kurioms brigadoms esame vienintelė viltis gauti pagalbos. Kaip gali būti abejingas, jei žinai, kad kažkas murkdosi pelkėse, šaltyje, visada yra taikinys, o tu gali išgelbėti gyvybę ir palengvinti kovą surasdamas pinigų mašinai ar kitai technikai?“ – klausė I. Herulcaitė-Ašmontienė. Ji, kaip ir daugelis fondo savanorių, dabar telkiasi į paramos akciją „Kalėdos batų dėžėje“. „Saugus prieglobstis LT“ ją rengia jau trečią kartą.
Dovanokite Kalėdas vienišiems senjorams
Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) penktus metus iš eilės visoje Lietuvoje organizuoja iniciatyvą „Šiltų minčių Kalėdos“. Šios akcijos tikslas – pasiekti kuo daugiau vienišų senjorų ir padovanoti jiems Kalėdas. Kalėdiniu laikotarpiu ypač svarbi bendrystė su artimaisiais, tačiau yra daugybė vienišų vyresnio amžiaus žmonių, kurie neturi nė vieno artimo žmogaus. Tad jeigu per šventes niekas neaplanko senjoro, tai padarys Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Jeigu kaimynystėje pastebėjote vyresnio amžiaus žmogų, kuriam, jūsų nuomone, trūksta bendravimo, žmonių artumo, draugystės ir manote, kad užmegztas nuoširdus ryšys su savanoriu galėtų senjorui suteikti gyvenimo džiaugsmo, iki gruodžio 1 dienos dar galima užpildyti anketą, kad LRK savanoriai saugiai nuneštų šventinius linkėjimus jūsų užregistruotam vienišam senjorui. Kasmet prieš Kalėdas LRK savanoriai aplanko apie 750 vienišų senjorų. Anketą ir daugiau informacijos apie „Šviesių minčių Kalėdas“ rasite: Šviesių minčių Kalėdos_Senjorų registracija. Nepavykus užpildyti anketos, galima kreiptis el. p. rasa@redcross.lt arba trumpuoju bendruoju informaciniu organizacijos numeriu 111.
Pagal LRK informaciją
|
|
Tikriausiai daugelis norėtų žinoti tą stebuklingą formulę, kaip kurti sveikus, ilgalaikius ir sėkmingus santykius poroje, tiesa? O kad viskas būtų taip paprasta... Kartais to norėdami šiek tiek persistengiame ir imame partneriui kelti per aukštus reikalavimus. Rezultatas gali būti visai ne toks, kokio tikimės. Taigi kaip santykiams gali pakenkti per aukšti meilės standartai?
