|
|
|
(1906) 2024-11-22Paskelbė sprendimą – panaikinti kačių namelį prie „Iki“
Į redakciją kreipėsi būrys Topolių akligatvio Nr. 4 daugiabučio namo „Minijos“ bendrijos gyventojų dėl to, kad Savivaldybė priėmė sprendimą pašalinti kačių namelį, kurį savo lėšomis prieš 15 metų prie „Iki“ prekybos centro kiemo tvoros įrengė ir beglobėmis katėmis jame tiek laiko rūpinosi šio namo gyventoja Judita Varkojienė. Anot gyventojų, baisiausia, kad toks sprendimas priimtas prieš žiemą. Kaltos katės ar ambicijos? „Šitiek metų rūpinausi žmonių pamestais gyvūnais – kad būtų sterilizuoti, už savo pinigus pirkau maistą ir vaistus. Buvau gavusi sklypo, kurį išsinuomojo „Iki“ prekybos centras, šeimininko sutikimą, kad leistų įrengti namelį katėms, bet jis pasimirė, ir kam dabar priklauso ši teritorija, nežinau – man nesako. Surinkau savo daugiabučio namo, kuriame iš viso yra 30 butų, gyventojų parašus – iš viso 26, iš jų – 4 gretimų namų gyventojų. Žmonėms namelis netrukdo. Ne kiekviena šeima namie gali laikyti gyvūną, tad su vaikais ateina gyvūnėliu pasidžiaugti“, – emocingai kalbėjo J. Varkojienė. Besikalbant iš namelio sotų ir šiltą gyvenimą tarsi patvirtindamas nosį iškišo, o po to ir pats įsidrąsino išlįsti katinas Ryžikas. Anot J. Varkojienės, dabar čia tik du jos prižiūrimi katinai ir belikę. Tačiau būtent katinai jau senokai tapę nesantaikos obuoliu tarp šio namo gyventojų. „Mūsų bendrijos pirmininkė Ilona Miškinienė nemėgsta kačių ir kursto kitus gyventojus, reikalauja nugriauti namelį – neva katinai laipioja ant mašinų, dergia“, – aiškino moteris, patikinusi, kad antradienį kartu su I. Miškiniene buvusi pakviesta į Savivaldybę, kur išgirdo griežtą nuosprendį – namelį nukeldinti. Betgi artėja žiema, kur be namų dėtis gyvūnams, nuogąstavo ji.
Karas Ukrainoje tęsiasi 1 tūkst. dienų. Kaip manote, kiek laiko prireiks iki jo baigties?
Antradienį Rajono Savivaldybėje įvykusiame Eismo saugumo komisijos posėdyje beveik visi sprendimai priimti vienbalsiai, ne visi gyventojų prašymai patenkinti. Greičio neribos, lentelių nebus „Tarp Kretingos miesto ir Jokūbavo kaimo esantį ruožą jungia regioninis kelias. Palei jį įsikūrę Kluonalių, Būbelių, Petreikių ir Petrikaičių kaimai, kurių ribos nėra paženklintos“, – Eismo saugumo komisijai problemą išdėstė gyventojai. Jų teigimu, vietinius žmones ir svečius klaidina, kad Kluonalių kaime nėra J. Jablonskio gatvės pavadinimo lentelės, atvykstantiems sunku rasti konkretų adresą. Regioninio kelio ruožas, kuriame leidžiamas iki 90 km/h greitis, – pavojingas, mašinų srautai dideli. Norint išsukti iš šalutinio į pagrindinį kelią, vairuotojams kaskart tenka patirti stresą. Gyventojai (37 parašai) prašė ruože nuo Kretingos kelio ženklo pabaigos iki Jokūbavo kaimo apriboti greitį arba uždėti lenteles su kaimų ir J. Jablonskio gatvės, esančios Kluonalių k., pavadinimais. Kretingos r. policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas paprieštaravo: šiame krašto kelio ruože eismo situacija nėra bloga. Dėl kaimų pavadinimų – vos išsukus iš kelio, iškart ir prasideda jų ribos. „Jeigu visoje atkarpoje būtų sudėlioti balti ženklai, tai kas 100 metrų vairuotojams tektų mažinti greitį iki 50 kilometrų. Abejoju, ar toks priverstinis stabdymas būtų į gera“, – savo nuomonę pasakė jis. Mažinti greitį nepritarė ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Virbauskas – jo duomenimis, eismo įvykių dėl greičio viršijimo šiame ruože nefiksuojama. „Ir aš manau, kad ne kelio ženklai gyvenimą nulemia. Jeigu žmogus automobiliu bijo išvažiuoti į kelią, jeigu trūksta įgūdžių, tai geriau tegul išvis nevažiuoja“, – sakė rajono meras Antanas Kalnius. Eismo saugumo komisijos nariai vienbalsiai nutarė gyventojų prašymui nepritarti ir į kelio savininkę „Via Lietuva“ nesikreipti.
Suteikia galimybę dalyvauti tarptautiniuose mokinių mainuose
Grupė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo mokinių buvo išvykę į Suomiją – dalyvauti mokinių mainų programoje galimybę jiems suteikė centro vykdomas Nordplus Junior programos projektas, kuris prasidėjo praėjusių metų rugsėjį ir baigsis šių metų gruodį. Išvyka į Suomiją buvo paskutiniai šio projekto mokinių mainai, išvykoje dalyvavo 10 mokinių, centre besimokantys automatinių sistemų mechatronikų, virėjų, transporto priemonių remontininkų profesijų ir devintų klasių mokiniai, juos lydėjo profesijos mokytoja Vida Urbašiutė ir anglų kalbos mokytojas Arūnas Srėbalius. „Šiuo projektu siekėme ugdyti mokinių kūrybiškumą, didinti jų sąmoningumą tvarumo srityje, taip pat – sukurti naujas jaunimui skirtas veiklų, iniciatyvų ir projektų idėjas, kurios padėtų mokykloms, jaunimo organizacijoms, neformalioms grupėms, bendruomenėms, pavieniams asmenims ir įvairioms kitoms institucijoms prisidėti prie tvaraus vystymosi tikslų“, – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Plėtros skyriaus vedėja Eglė Hidri akcentavo, kad, be išvardintų projekto tikslų, siekiama keistis gerosiomis patirtimis tvarumo srityje, plėtoti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Suomijos mokyklų. Viešėdami Suomijoje, Harjavaltos mieste, Lukio partnerių mokykloje, mokiniai susipažino su jų ugdymo programa ir bendruomene, lankėsi keliose Harjavaltos organizacijose ir įmonėse, kurios veikia darnaus vystymosi principais. Jaunuoliams į akis labai krito atsakingas suomių požiūris į atliekų rūšiavimo kultūrą tiek namuose, tiek viešose vietose. Lietuvaičiai taip pat keliavo po Harjavaltos miesto ir kaimyninių vietovių lankytinas vietas.
Salantų kultūros centre eksponuojama dailininko, Lietuvos meno kūrėjo Viktoro Šato tapybos darbų paroda, kuri į šią kultūros įstaigą atkeliavo mūsų kraštiečio Romualdo Beniušio rūpesčiu ir iniciatyva. Paroda veiks iki kitų metų sausio 3 d. Vilniuje gyvenantis dailininkas V. Šatas yra gimęs 1955 m. Pasvalio rajone. Baigė architektūros specialybę, dirbo Vilniaus „Plastos“ gamykloje dailininku apipavidalintoju, vėliau – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus parodų ir ekspozicijų skyriuje. Paveikslus parodai Salantų kultūros centre V. Šatas su R. Beniušiu atvežė dar vasarą, kai kartu viešėjo Kretingoje, taip pat dalyvavo Imbarėje, Gražinos ir Justino Kasperaičių sodyboje, įvykusiame renginyje Lietuvos žydų genocido aukų dienai paminėti. Dailininkas pripažįsta, kad jo tapyba, spalvų pajautimas artimiausias impresionistų ar postimpresionistų kūrybai. Nenutoldamas nuo savo šaknų dailininkas savo kūryboje siekia atskleisti kaimo sodybų, upių užutekių ir giraičių ramybę bei grožį, visa tai įvilkdamas į tą spalvų gamą, kurią pajaučia savo vidumi. V. Šatas savo paveikslų yra padovanojęs Padvarių socialinės globos namams, jo darbai eksponuojami Kretingos ligoninėje. „Džiaugiuosi, kad mano tapyba kažkam suteikia papildomą grožį“, – sakė dailininkas vasarą lankydamasis „Pajūrio naujienų“ redakcijoje.
„P. n.“ informacija
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje eksponuojama kretingiškio menininko Andriaus Miežio personalinė paroda „Tai apie tai“, kurioje – 12 naujausių darbų. Gana intensyviai itin savitu siurrealizmo stiliumi kuriantis menininkas kiek anksčiau šią savo parodą surengė dviejose Vilniaus miesto galerijose – „Godo“ ir AP. „Parodos pavadinimą sugalvojau pats. Kiekvienas paveikslas yra individualus, todėl net ir negebėčiau apibendrinti parodos temos. Tiesiog tai yra apie tai. Kas žino mano kūrybos stilių, tas ir supras, o kas dar nepažino, aplankęs parodą pažins savaip“, – pajuokaudamas kalbėjo menininkas. Pasitelkdamas siurrealistinę manierą, A. Miežis savo kūryboje išlaisvina pasąmonę ir vaizduotę, tarytum atitrūksta nuo įprastų logikos dėsnių ir leidžia kūrybinei minčiai konstruoti siužetą. Kūrinių istorijose neretai atpažįstame save pačius ir netobulą gyvenimo, tarpusavio santykių, buities ir būties tvarką. Parodos anotacijoje taip apibūdinama A. Miežio tapybos stilistika. „Stengiuosi gyventi įdomiai, o dar įdomiau pačiam pamatyti, kaip menas tai padaro mano drobėse“, – akcentavo A. Miežis. Uostamiestyje paroda veiks iki gruodžio 6 d. Po to menininkas tikisi ją eksponuoti Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos erdvėse, kur jau nesyk yra rodęs savo naujausius darbus. Jo dirbtuvėse – jau 4 nauji paveikslai. „Gyvendamas Kretingoje, jaučiu pilietinę pareigą parodyti tai, ką sukūriau nauja. Juolab kad kretingiškiai, sprendžiant pagal pasisakymus socialiniuose tinkluose, yra patys gausiausi mano parodų lankytojai“, – tvirtino A. Miežis.
„P. n.“ informacija
„Kretingoje sulaikytas 55-erių vietos gyventojas, savo namuose laikęs daugiau kaip 23 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių“, – tokiu pranešimu pasidalijo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Per 100 tūkst. eurų vertės nelegalių rūkalų savininkas už neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis prieš 7-erius metus jau buvo įkliuvęs. Tąkart teismas jam skyrė daugiau kaip 11 tūkst. eurų baudą. Šįkart VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai viešoje vietoje jį sulaikė tikrindami gautą informaciją. Vyras turėjo 20 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su baltarusiškomis banderolėmis. Kretingiškio namuose atlikus kratą, rasta 23 tūkst. 130 įvairių markių kontrabandinių cigarečių su banderolėmis ir be jų. Per visą operaciją aptikta 23 tūkst. 150 pakelių nelegalių cigarečių. Tokio kiekio rūkalų vertė, įskaičiavus visus Lietuvoje privalomus mokesčius, – daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Po apklausos kretingiškis paleistas, jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
„P. n.“ informacija
Neretai tenka susidurti su nuomone – jei nuotrauka ar informacija viešai paskelbta socialiniame tinkle, vadinasi, visi tuo gali laisvai naudotis, t. y. nuotraukas, vaizdo medžiagą, tekstą platinti kitiems, panaudoti savo įrašams socialiniuose tinkluose, kuriamiems straipsniams, meno ar mokslo darbams ir pan. Vis dėlto Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Dovilė Urnikienė, kuri specializuojasi duomenų apsaugos teisės srityje, atkreipė dėmesį, kad esama situacijų, kuomet net ir viešai paskelbta informacija nepraranda privatumui taikomos teisinės apsaugos. „Socialiniuose tinkluose gausu pranešimų apie įvairius įvykius, mokyklinio amžiaus vaikų pasiekimus – sporte, įvairių disciplinų olimpiadose, šventėse, įvairiuose pasirodymuose. Tas pats – ir suaugusiųjų gyvenime. Kiek plačiai tą informaciją galima naudoti ir skleisti kitais kanalais – tarkim, ar ja gali naudotis žiniasklaida, ar galima tai naudoti tyrimams, ataskaitoms, apibendrinimams, pranešimų pavyzdžiams ir panašiai. Atrodytų, vieša ir yra vieša, bet kur reikėtų „įjungti“ atsargumo mygtukus?“, – klausė „Pajūrio naujienų“ skaitytoja
Atsako LJAA narė, advokato padėjėja Dovilė Urnikienė:– Nors tenka susidurti su nuomone, kad informaciją ar nuotrauką paskelbus viešai internete, ji tarsi tampa visų vartotojų nuosavybe ir jie su tuo gali elgtis kaip tinkami, tačiau tai nėra tiesa. Svarbu akcentuoti, kad ir internete galioja privataus pobūdžio informacijos apsauga. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymu, privataus pobūdžio informacija yra tokia informacija, kuri neskelbtina, užtikrinant žmogaus teisę į privataus gyvenimo apsaugą, t. y. informacija apie asmeninį žmogaus, jo šeimos gyvenimą, gyvenamąją aplinką, kurią sudaro žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui. Taip pat privačia informacija laikytina ir informacija apie kitas žmogaus privataus gyvenimo sritis, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Be abejonės, privati informacija apima ir asmens duomenis, kurių sąvoka yra įtvirtinta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) – tai yra bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti tiesiogiai arba netiesiogiai, t. y. kontekste su kitais duomenimis. Taigi asmens duomenimis laikytini ne tik vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, atvaizdas, asmens kodas, biometriniai duomenis, bet ir interneto protokolo (IP) adresas, automobilio numeris ir t. t.
Kišenėje – iškalbingas lankstinukas
Trečiadienį apie 23.10 val. Palangos gatvėje Kretingoje, atlikus dalinę apžiūrą, 2003 m. gimusio vyro striukės kišenėje rastas folijos lankstinukas su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Kretingos rajono krepšinio pirmenybių I lygoje ir toliau lydere išlieka „Viruso“ komanda, savaitgalį 83:81 palaužusi daugkartinį čempioną „Jokūbavą“: į pertrauką „Virusas“ išėjo pirmaudamas 16 taškų (54:38); „Jokūbavas“ į tai atsakė triuškinamai, laimėdamas III kėlinį ir išsiveržęs į priekį – 62:67. Vis tik IV kėlinys priklausė „Viruso“ komandai, kuri, pasiekusi tris pergales, įsitvirtino lentelės viršuje, o pirmą pralaimėjimą patyrę jokūbaviškiai žengia antri (Kornelijus Stonkus – 31, Arnas Sabaliauskas ir Vytautas Želvys – po 16; Andrius Bėrontas – 23, Eimantas Kupšys ir Darius Skuodas – po 18). Kitose rungtynėse „Urbovita“ po dar vienos atkaklios kovos 86:82 palaužė Skuodo KKSC-Senamiests“ komandą (Deividas Petravičius – 34; Mindaugas Naudžiūnas – 15; Martynas Bružas – 25; Emilijus Bartasevičius ir Gabrielius Žvinklys po – 13). II lygoje savaitgalį susitiko dvi nepralaimėjusios komandos ir „Vydmantai-Granduva“ rezultatyviose ir permainingose rungtynėse 96:93 palaužė „Kretingalę“ ir įsitvirtino pirmoje vietoje (Henrikas Lubinas – 18, Rokas Misevičius – 17; Rokas Žilinskas – 25, Rokas Tiškus – 20). Pirmą pergalę šioje lygoje pasiekė „Stafs“, 72:66 palaužęs svečią iš Plungės „Lobikoną“ (Mantas Jonikas – 21, Natanas Saudargas – 14; Justas Baltrimas – 25, Edvinas Tamošauskis – 18). III lygoje savaitgalį buvo sužaistos vienintelės rungtynes ir jose „Kurmaičiai“ 71:61 nugalėjo „Žemaičius“, šiose rungtynėse jie puikiai atakavo iš trijų taškų zonos ir pirmavo beveik trisdešimt taškų. Ir tik atsipalaidavimas susitikimo pabaigoje leido varžovams priartėti. „Kurmaičiai“ kol kas užtikrintai žengia pasiekę abi pergales (Remigijus Milašius – 26, Julius Jasas – 21; Laurynas Kazlauskas – 17, Mantas Žymančius – 10).
„P. n.“ informacija
Lapkričio 18 d. Arimanto Mikaločiaus treniruojama vyrų krepšinio rinktinė „Kretinga-Rivilė“ namų aikštėje 66:93 (15:31; 19:24; 12:14; 20:24) neprilygo „Telšių“ komandai (11 pergalių, 3 pralaimėjimai). Galingai rungtynes pradėję svečiai pelnė pirmuosius devynis taškus be atsako, o įpusėjus kėliniui pradėjo dar vieną spurtą 14:2 įgydami dar solidesnę persvarą – 28:12. Telšiškiai, taikliai metę tritaškius, apsukų nemažino ir II kėlinį, ir įpusėjus jam jau turėjo 25 taškų persvarą – 46:21. „Telšių“ komanda per pirmąją rungtynių pusę realizavo 9 tritaškius iš 13 (69 proc.). Paskutinį kėlinį kretingiškiai dar bandė kilti į lemiamą šturmą, jiems pavyko priartėti iki 13 taškų žymos (66:79), bet tada už antrąją techninę pražangą neteko savo trenerio A. Mikaločiaus, o svečiai rungtynes baigė 14:0 ir iškovojo įtikinamą pergalę. Tai buvo praėjusio sezono ketvirtfinalio pakartojimas, kuriame kretingiškiai praėjusį sezoną sensacingai 3:0 eliminavo Žemaitijos sostinės atstovus. Šeštas iš eilės pralaimėjimas nubloškė kretingiškius į XIV turnyrines lentelės poziciją. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Edgaras Danys (3/8 tritaškiai) – 16, Jalen’as Warren’as – 10, Rytis Zabita (7 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai), Tadas Budrys (8 atk. kamuoliai) ir Žygimantas Bartašius – po 7, Edgaras Preibys ir Justas Žiubrys – po 5, Gytis Mačionis (5 atk. kamuoliai) – 4, Mantvydas Staniulis – 3, Karolis Sapiega – 2. Vakar Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykoje susitiko su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ (9 pergalės, 4 pralaimėjimai), o lapkričio 23 d. 17 val. antrojo rato starte priims tuos pačius marijampoliečius.
Tomas KUBILIUS
Surengė netradicinę trikovę
Imbarės seniūnijos sporto organizatorė Sonata Valinsnkienė Salantų kultūros centro Žvainių skyriuje surengė netradicinės trikovės – kukurūzinio žaidimo, šaškių turnyro ir žiedų metimo – trikovę. Visų rungčių rezultatai buvo sumuojami ir išrenkami prizininkai. „Šiuo renginiu norėjome paskatinti bendruomeniškumą, stiprinti tarpusavio santykius, stengtis, kad kiekvienam žmogui būtų galimybė sudalyvauti renginiuose ir pasivaržyti“, – S. Valinskienė teigė, kad netradicinė trikovė visada yra lydima juoko, teigiamų emocijų, nes susirenka tie, kurie nori gerai praleisti laiką. Renginys įdomus ir tuo, kad rungtys – ne visai netradicinės, ir galutiniai rezultatai būna nenuspėjami. Šį kartą pirma vieta atiteko Adui Vaniuchinui, II v. užėmė Lukas Ali Senel ir III v. laimėtoju tapo Vakaris Valinskas.
„P. n.“ informacija
Salantiškis tautodailininkas Alioyzas Pocius ne per seniausiai restauravo vieną Salantų, arba Gargždelės, kapinių koplyčių. „Tai buvo ne mano vieno, o bendras darbas su tais, kuriems yra brangu ir svarbu išsaugoti sakralinį paveldą“, – teigė tautodailininkas, kurio rankomis mūsų tautos saugomos ir branginamos kapinių ar pakelių koplytėlės buvo restauruotos ne vieną sykį. Ne kartą buvo restauruota ir pastaroji, prie pat pagrindinio tako Gargždelės kapinėse stovinti ir Mergelei Marijai dedikuota koplytėlė. „Ji – tikrai sena, restauruota ne kartą. Savo bibliotekoje kažkada turėjau labai seną prieškariu išleistą knygą apie mažąją liaudies architektūrą, ir toje knygoje jau tada buvo publikuota šios koplytėlės nuotrauka, – A. Pocius apgailestavo, kad jam nepavykę išsaugoti tos knygos, kuri būtų suteikusi daugėliau informacijos apie šį paveldo objektą. – Kad jis – tikrai senas, atspindėjo tai liudijanti nuotrauka. Joje – seni, tarpukariu būdingi paminklai, želianti žolė. Tada juk niekas kapinių taip nepuoselėjo, kaip dabar.“ Tautodailininko spėjimu, Mergelei Marijai skirta koplytėlė greičiausiai buvo pastatyta kartu su didžiąja mūrine koplyčia, kapinėse tebestovinčia iki šiol.
Seimas patvirtino komitetų sudėtis
Spalį išrinkto Lietuvos Respublikos Seimo nariai patvirtino 16 parlamentinių komitetų – jų narių skaičių ir sudėtis. Kuršo rinkimų apygardoje išrinkta socialdemokratė Violeta Turauskaitė tapo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nare, Mėguvos rinkimų apygardoje išrinktas partijos „Nemuno aušra“ narys Karolis Neimantas dirbs Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetuose.
„P. n.“ informacija
Kaimelio ir Ajerų gatves vėl atskirs tvora
Rajono Savivaldybėje įvykusiame Eismo saugumo komisijos posėdyje replikomis apsikeitė Kretingsodžio Kaimelio gatvės gyventojams atstovaujantis Julijonas Steponkus bei sodininkų bendrijos „Akmena“ pirmininkas Ramūnas Vilčinskas. Abiejų pusių nesutarimų priežastis – gatvių susikirtime nuardyta teritorijas skyrusi tvora: vieniems trūks plyš jos reikia, kiti stojasi piestu. Parūpo, kai išasfaltavo Mero Antano Kalniaus žodžiais, kai artimi kaimynai pykstasi, nieko gero. „Kaip jus sutaikyti?“ – retoriškai klausė. Ginčai tarp abiejų pusių tęsiasi nuo tada, kai 2020-aisiais Kaimelio gatvė buvo išasfaltuota ir, nuardžius tvorą, susijungė su sodininkų bendrijai „Akmena“ priklausančia Ajerų gatve. Iki tol, kaip sakė Julijonas, Kaimelio gatvė niekam nerūpėjo, nei kas ją per daug prižiūrėjo, nei tvarkė, vietiniai žmonės patys žvyrą pylė, duobes už savo lėšas taisė, sniegą kasė. Tarp Ajerų ir Kaimelio g. gyventojų nesutarimų būta ir anksčiau. Pavyzdžiui, kai bendrija „Akmena“ vedėsi sau elektrą, Kaimelio gatvės gyventojai irgi siūlėsi prisidėti prie apšvietimo stulpų įrengimo, tačiau atsakymą gavo neigiamą – jie ne sodininkų bendrijos nariai. „Arba dar: žiemą „Bobcat‘as“ soduose valė sniegą. Mes paprašėm, kad tuo pačiu nuvalytų ir mums. Bet kur tau, juk nuo pusės nenuvalyto kelio techniką šalin nuginė“, – pasakojo posėdyje dalyvavęs Kaimelio gatvės aktyvistas. Su „Akmenos“ sodininkų bendrijos pirmininku, sakė, dėl visko sutarti jiems sunku, nes požiūriai labai skiriasi.
Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parko projektas „Curonian Nord“ aplink save buria plačią verslų ekosistemą. Per Klaipėdoje surengtą susitikimą su laivų savininkais bendrovės atstovai aptarė galimybes, kaip Lietuvos laivybos įmonės galėtų įsitraukti į pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą mūsų šalyje. „Lietuva siekia tapti pirmąja Baltijos šalimi, turinčia veikiantį jūrinio vėjo elektrinių parką. Tačiau istorinio energetikos projekto sėkmė priklauso nuo daugybės suinteresuotųjų šalių – siekiame, kad kiekviena jų išvystų galimybę įsitraukti į žaliosios energetikos transformaciją ir prisidėtų prie pokyčių“, – teigė Eglė Mikalauskienė, „Ignitis renewables“ jūrinio uosto komercijos vadovė. Per susitikimą su Lietuvos laivų savininkų asociacijos nariais ir kitų jūrinių organizacijų atstovais „Ignitis renewables“ atstovai pristatė reikalavimus, kurie keliami specialiosios paskirties laivams dirbti jūroje vykdant su jūrinio vėjo elektrinių parko statyba ir aptarnavimu susijusias užduotis nuo statybos laikotarpio pradžios iki parko eksploatacijos ir priežiūros. Susitikime dalyvavo „Towmar Baltic“, „Limarko group“, „OJ Crew“, „Klasco“, „Boskalis“, „Sima Baltic“ bendrovės, taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir kitų organizacijų atstovai. Susitikimo dalyviai sutarė dalintis informacija apie būsimus komercinių tiekėjų konkursus, kita susijusia aktualia informacija. Pasak E. Mikalauskienės, nuolatinė informacijos sklaida laivų savininkams padės suprasti, kokius pokyčius reikėtų atlikti, kad jų laivai ir įgulos galėtų dalyvauti vėjo elektrinių parko išvystymo, vėliau parko eksploataciniuose ir priežiūros projektuose. Atkreiptas dėmesys, kad energetikos projektas gali padėti išplėsti specialios paskirties laivų teikiamų paslaugų įvairovę.
Grūšlaukės bendruomenė – jėga, kurią sunku nugalėti
Šiemet, lapkričio 23-iąją Grūšlaukės kaimo bendruomenė švęs dvidešimties metų sukaktį. Pasidalinti nuveiktais darbais, bendruomenės kūrimosi istorija noriai sutiko pirmasis jos pirmininkas Antanas Dubinskas ir dabartinis bendruomenės vadovas Leonas Jazbutis. Nelengva bendruomenės kūrimo pradžia Pirmasis Grūšlaukės bendruomenės pirmininkas Antanas Dubinskas, nugrimzdęs į prisiminimus, papasakojo apie pirmuosius žingsnius, kurie buvo kupini ir ryžto, ir baimės, ir begalinio užsispyrimo. „Iki bendruomenės oficialaus įkūrimo, įregistravimo vargome kone metus. Paskutinįsyk sugriuvus žemės ūkio bendrovei, vieni krypo darbuotis žemės ūkio sferoje, kiti išvažiavo dirbti į aplinkinius miestelius, didmiesčius. Tapo nyku, tylu, bet vis iškildavo kažkokių klausimų, situacijų, tad su įvairiais patarimais ar pagalba atvažiuodavo tuometis Darbėnų seniūnijos seniūnas Edmundas Stalmokas, kuris ir pasiūlė įkurti bendruomenę, kad būtų lengviau ir paprasčiau spręsti įvairius klausimus“, – pasakojo A. Dubinskas, prisiminęs, kad tuo metu kaimo bendruomenės jau buvo įsikūrusios Imbarėje ir Lazdininkuose. Taip pasėjus bendruomenės įkūrimo sėklą, į Grūšlaukę, vieno renginio proga buvo pakviesta Imbarės bendruomenės pirmininkė Bronė Buivydienė, kuri ir papasakojo apie bendruomenės naudą, kultūrinio gyvenimo pagyvėjimą, paprastesnius aktualių klausimų sprendimus, rimtesnį valdžios žvilgsnį. Tuo metu buvo susirinkę apie 50 vietinių gyventojų, kuriems ši idėja pasirodė priimtina. Kadangi darbo reikalais A. Dubinskas vis važinėjosi į Klaipėdą, jam kaimo gyventojai ir pasiūlė imtis bendruomenės įregistravimo ir pirmininko pareigų. Tai nebuvo taip paprasta – reikėjo įstatų, registruotų narių skaičiaus, jų parašų, užtruko visos dokumentacijos tikrinimas, tvirtinimas, registravimas, spaudo padarymas, banko sąskaitos atidarymas. Taip praėjo metai.
Kretingoje 1932–1940 m. veikusi Pranciškonų ordino gimnazija išugdė ne vieną šviesuolį, tarp kurių vienas iškiliausių – Viktoras Vincas Gidžiūnas (1912–1984), pranciškonas, pamokslininkas, visuomenininkas, istorikas, lietuvių pranciškonų praeities tyrinėtojas. Jis gimė 1912 m. rugsėjo 5 d. Marinkos kaime Simno valsčiuje, dzūkų valstiečių Onos ir Vinco Didžiūnų šeimoje. Joje gimus 12 vaikų, užaugo tik 6, nes vaikų mirtingumas tuometinėje Lietuvoje buvo didelis. Vaikai nuo pat mažens buvo pratinami prie darbo 12 ha šeimos ūkyje, todėl Vincas mokslų pradėjo siekti kiek pavėluotai, 1932 m. Kauno Pavasario suaugusiųjų gimnazijoje baigęs 4-ias klases. Kaip 1984 m. JAV leistame kultūros žurnale „Aidai“ V. Gidžiūnui skirtame nekrologe rašė pranciškonas Leonardas Andriekus (1914–2003), kartu su juo mokęsis Kretingos pranciškonų gimnazijoje, tėvą Viktorą – tada Vincą Didžiūną – jis sutiko 1933 m. vasarą, kur, baigęs 4-ias gimnazijos klases, jis buvo atvykęs su pasiryžimu mokytis šioje gimnazijoje ir tapti pranciškonu vienuoliu. Tikėtina, kad besimokant jo pavardė mįslingai buvo pakeista į Gidžiūno, nes 1937 m. gimnazijos klierikų sąraše jo pavardė jau tokia. Mokytis Kretingoje ir tapti dvasininku jį paskatino Kaune sutiktas garsus pranciškonas Augustinas Dirvelė (1901–1941 ?), kurio dėka Kretingoje buvo pastatyta trijų aukštų berniukų gimnazija su bendrabučiu, ir joje sutelktas gabių pedagogų kolektyvas, todėl ši gimnazija iš visos Lietuvos traukė joje mokytis į dvasinį gyvenimą linkusius jaunuolius. Svarbu buvo tai, kad, pasirinkę vienuolystę, klierikai gaudavo pilną išlaikymą, vėliau buvo siunčiami į užsienio pranciškonų seminarijas, kad ten giliau susipažintų su pranciškonų gyvenimu ir veikla, įgytų gerą išsilavinimą, išmoktų užsienio kalbas ir taptų šviesiomis asmenybėmis.
Kretingos ekonominiame gyvenime XIX a.–XX a. pirmoje pusėje dominavo žydų tautybės miesto gyventojai. Tarp jų buvo verslininkai, metalo pirkliai Izraelis Glikmanas ir jį pakeitęs Srolis Motė Slaveitas, gyvenę šalia senosios turgavietės, dabartinio Rotušės aikštės namo Nr. 14 šiaurinėje dalyje stovėjusiame dviejų aukštų mūriniame name. Archyviniai dokumentai leidžia teigti, kad šis namas Kretingos miesto senosios turgaus aikštės vakariniame pakraštyje šalia XVIII a. statyto aukštesniosios (vidurinės) mokyklos pastato iškilo XIX a. pradžioje. Rusijai 1795 m. aneksavus Lietuvą, Kretingoje apsistojo valstybinės sienos sargybos brigados štabas ir įgula. Pagal to meto įstatymus, rusų sienos sargybos įgulas ir muitines patalpomis privalėjo aprūpinti dvarininkai, kurių žemėje jos kūrėsi. Tokiu būdu Kretingos dvaro savininkai šioms įstaigoms išnuomojo miesto aikštės vakariniame pakraštyje nuo XVIII a. stovėjusius muitinės ir buvusios aukštesniosios (vidurinės) mokyklos pastatus. Mokyklos pastate įsikūrė sienos sargybos Gargždų brigados štabo ir Kretingos įgulos būstinės, buvo įrengti būstai brigados vadovybei ir karininkams. Gaudamas už valstybei išnuomotus pastatus nuompinigius, dvaras privalėjo rūpintis šių pastatų išlaikymu ir remontu. Reikalui esant karinėms reikmėms dvaro savininkas privalėjo statyti naujus statinius, už patirtas išlaidas nustatyta tvarka gaudamas kompensaciją grynais pinigais arba mokestinėmis lengvatomis. Taip šalia sienos sargybos būstinės, gretimoje posesijoje, nugriovus čia nuo XVIII a. stovėjusį medinį namą, dvaras XIX a. pradžioje pastatė naują mūrinį pastatą, skirtą sienos sargybos brigados Kretingos įgulos lazaretui – karo ligoninei. Miesto centre prie turgaus stovinčio pastato nuomos kaina nuolat augo, todėl XIX a. 7 deš. karinė vadovybė lazaretą iškėlė į Kęstučio (tuo metu – Gargždų) gatvėje įsigytą žemės sklypą, kuriame iškilo medinės kareivinės, stačiatikių šventiko namas ir ilgas medinis pastatas karo ligoninei. Prie turgavietės stovintį senąjį lazareto pastatą, likusį dvaro nuosavybėje, savininkai ėmėsi nuomoti prekyba besiverčiantiems verslininkams.
Filmas apie kraštietį Antaną Mončį – ir savųjų šaknų paieškos
Darbėnų gimnazijoje pristatant filmą apie iškilųjį mūsų kraštietį išeivijos skulptorių modernistą Antaną Mončį „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“, šio filmo kūrėjas režisierius dokumentalistas Linas Mikuta atviravo, kad didžiausiu postūmiu kurti šią juostą buvęs jo noras per didžio menininko pažinimą sugrįžti ir prie savųjų šaknų: A. Mončį išauginusios Grūšlaukės apylinkės – tai jo senelių žemė. Lietuviškasis ir prancūziškasis Mončys Klaipėdoje gimęs augęs, pastaruoju metu Vilniuje įsikūręs 45-erių režisierius „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad Grūšlaukėje gyveno jo senelis ir tėvas, abu Pranai Mikutos. „Man jau nebeteko bėgioti šio kaimo takais, bet senelis vėliau dažnai vykdavo aplankyti giminių, ten ir dabar jie tebegyvena, o tėvo pusseserė Birutė Markaitienė vadovauja Grūšlaukės bibliotekai. Ji viena pirmųjų Grūšlaukės bibliotekoje organizavo ir mano filmo peržiūrą“, – kalbėjo L. Mikuta. Filmas į ekranus iškeliavo prieš dvejus metus, tačiau Žemaitijoje, atviravo jo kūrėjas, rodytas rečiausiai: „Savoje žemėje pranašu nebūsi. Visuomet filmai pirmiausiai pristatomi festivaliuose, o po to iškeliauja. Šituo filmu pirmiausia susidomėjo Aukštaitijoje, Dzūkijoje, galbūt todėl, kad ligi tol šio krašto žmonėms A. Mončio vardas tebuvo mažai girdėtas.“ Režisieriaus dokumentalisto L. Mikutos filmas skirtas įamžinti vieno iškiliausių išeivijos menininko – skulptoriaus A. Mončio asmenybę, visa jėga atsiskleidusia ne savo gimtojoje šalyje. Menininkas, palikęs Lietuvą po sovietinės okupacijos, 1950 m. atkeliavo į Paryžių, čia gyveno ir kūrė iki pat mirties 1993-aisiais. Filme atskleidžiamos glaudžiai persipynusios dvi – lietuviškoji ir prancūziškoji – A. Mončio asmenybės pusės. Įkvėpimo menininkas sėmėsi iš jau nunykusio Mončių kaimo Darbėnų seniūnijoje, netoli Grūšlaukės, gamtos, prisiminimų, o jo kūrybos braižą formavo modernistinės Paryžiaus meno idėjos.
Įvyko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Kretingos skyriaus visuotinis susirinkimas, per kurį dvejų metų kadencijai skyriui vadovauti vienbalsiai vėl išrinkta dr. Dalia Martišauskienė. Ji pasidžiaugė, kad visuotiniame susirinkime skyriaus narių dalyvavo gausiai, visi kartu aptarė ne tik šiandienos aktualijas po Seimo rinkimų, bet ir skyriaus perspektyvas, planus. Be pirmininkės, išrinkti pavaduotojai – jais tapo Vytautas Gerikas ir Rūta Žvinklienė, iždininko pareigos patikėtos Vildai Kumpienei. Skyriaus pirmininkė D. Martišauskienė savo bendraminčiams darsyk priminė, ką jai, kaip skyriaus vadovei, pavyko nuveikti per praėjusią kadenciją. Ji akcentavo, kad jai ir skyriaus nariams pavyko susitelkti, jog būtų įgyvendinamos LVŽS programinės nuostatos ir laikomasi LVŽS vertybių, LVŽS Kretingos skyriaus nariai organizuotai dalyvavo ir ateityje dalyvaus valstybinių švenčių minėjimuose, įvairių rajono institucijų organizuojamuose renginiuose, aktyviai bendravo ir bendraus su rajono gyventojais. Viena skyriaus pirmininkės užduočių buvo koordinuoti savivaldos, kitus šalies ir Europos lygio rinkimus, ką sėkmingai pavyko padaryti. LVŽS Kretingos skyriaus pirmininkė yra nuolatinė knygų akcijos „Švieskime vaikus“ organizatorė, savanorė, ji taip pat rengia rajono gyventojų pažintines ekskursijas į Naisius, atstovauja Kretingos skyriui LVŽS taryboje, teikia jai nuomones, taip pat reaguoja į gyventojų paklausimus, padeda išspręsti visuomenei aktualius klausimus. „Mano, kaip skyriaus pirmininkės, vizija – kuo daugiau dėmesio skirti gyventojų problemoms ir padėti jas išspręsti, taip pat – diplomatija ir geri santykiai, kai kalbame apie bendrystę su kitomis Kretingos rajone veikiančiomis partijomis ir visuomeniniais rinkimų komitetais“, – dr. D. Martišauskienė akcentavo ir būsimų savivaldos rinkimų svarbą, linkėjo, kad jie būtų sėkmingi LVŽS Kretingos skyriaus nariams.
„P. n.“ informacija
|
|
