|
|
|
(1904) 2024-11-15Žiemos iššūkiams pasiruošta: sandėliuose – druska, garažuose – technika
Įpusėjantis lapkritis vis drąsiau primena apie artėjančią žiemą ir pirmąsias snaiges, o kelininkai ir komunalininkai teigia visiems netikėtumams jau dabar pasiruošę: sandėliai užpildyti slidumą mažinančiomis medžiagomis, starto laukia keliams valyti ir barstyti reikalinga technika Neatsipalaiduos iki balandžio pabaigos Akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ Kretingos kelių tarnybos vadovo Tomo Balčyčio teigimu, šiuo metu sandėlyje sukaupta daugiau kaip 1 tūkst. 600 tonų su kalciu sumaišytos druskos. Tokia specialios sudėties druska ypač naudinga vyraujant šaltiems orams, kai temperatūra nukrenta žemiau 10 laipsnių. Paruošti ir barstytuvai, kurių įmonė turi 9, ir autogreideriai, ir traktoriai bei kita reikalinga įranga. AB „Kelių priežiūra“ iš viso Lietuvoje žiemą įdarbina apie 800 įvairios technikos, tarp kurios druskos krautuvai, traktoriai, autogreideriai, barstytuvai. Vien pastarųjų – apie 350, autogreiderių žvyrkeliams prižiūrėti – 153, 103 traktoriai – sniego valymo darbams. Praėjusiais metais ant kelių buvo išbarstyta 140 tūkst. tonų druskos, kuri kainavo apie 9 mln. eurų. Planuojama, kad ir šiemet prireiks panašaus kiekio. Žiemos sezonas keliuose baigsis ne anksčiau kaip balandžio 31 d.
Kodėl sukčiams vis dar pavyksta apgauti žmones?
Suaugusiųjų mokymosi savaitės renginiai atlieps įvairiausius poreikius
Vakar Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje buvo surengta dr. Kęstučio Trakšelio paskaita „Gyvenimo džiaugsmai ir prasminga kasdienybė“. Šiuo renginiu Kretingos rajono švietimo centras pradėjo Suaugusiųjų mokymosi savaitę „Nustebink save mąstymu!“, kurios renginiai Kretingoje ir Kretingos rajone vyks lapkričio 18–22 dienomis. Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija Suaugusiųjų mokymosi savaitę surengė jau 25-ąjį kartą ir švietimo, kultūros ir meno, verslo įstaigas, įvairias institucijas, organizacijas bei visus suaugusiuosius pakvietė mėgautis gyvenimu ir mokymusi. Savaitės idėjai atskleisti jos sumanytojai šiemet pasirinko vokiečių filosofo Imanuelio Kanto žodžius „Išdrįsk vadovautis savo protu!“ ir šį pasirinkimą grindžia tuo, kad I. Kanto idėjos gali padėti suprasti suaugusiųjų švietimo patirtį, ją tobulinti. Mat švietimą I. Kantas apibrėžia kaip žmogaus išsivadavimą iš nesavarankiškumo, drąsą „naudotis savo protu kitų nevadovaujamam“, o toks savarankiško ir kritinio mąstymo akcentavimas puikiai dera su suaugusiųjų švietimo tikslais skatinti savarankišką mąstymą ir mokymąsi visą gyvenimą. Ši Suaugusiųjų mokymosi savaitė Kretingoje ir Kretingos rajone bus turtinga renginių – mokymų, susitikimų, ekskursijų, kūrybinių dirbtuvių, parodų, kitų veiklų. „Organizuodami Suaugusiųjų švietimo savaitę siekiame pasiūlyti įvairesnių renginių temų ir formų, pakviesti kuo daugiau dalyvių, sudaryti sąlygas naujoms kompetencijoms, įgūdžiams, patirčiai įgyti“, – kalbėjo Kretingos rajono švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė, kurios vadovaujama įstaiga senjorus pakvies į mokymus „Jūsų patogumui – elektroninės sveikatos sistema“, o Turizmo informacijos centras rengia ekskursiją „Grafų Tiškevičių legendos“.
Nyderlandų Karalystės ambasadoriaus rezidencijoje Vilniuje atverta Kretingos muziejaus mini ekspozicija. Ją užsienio ambasadoriams, šalies kultūros įstaigų atstovams pristatė Lietuvoje reziduojantis Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jack Robert Twiss Quarles Van Ufford, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, eksponatus ambasadai laikinam saugojimui suteikusio Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys. Rezidencijos erdvėse vietą sau rado trys eksponatai – metus šimtmečiais skaičiuojančios medinės šv. Jurgio, šv. Roko, šv. Onos ir Marijos skulptūros, į muziejaus fondus patekusios iš šio regiono koplytėlių. Liaudies meistrų rankų kūriniai liudija gilias Žemaitijos krašto dievdirbystės tradicijas, o iš muziejaus fondų laikinai išsiųstos į sostinę jos tarsi saugos ir globos Lietuvai draugiškos valstybės atstovų ramybę, reprezentuos Lietuvos tradicinę kultūrą. „Esame nedidelio Lietuvos miesto muziejus, bet turintis ambicijų būti žinomas ir lankomas. Medinės šventųjų skulptūros čia, Vilniuje, skleidžia žinią ne tik apie mus, bet ir apie kultūrines Kretingos krašto tradicijas“, – pristatydamas eksponatus akcentavo Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys.
Po pasaulį keliaujančio menininko stotelė – galerija Žibininkuose
Iš Kauno kilusio, įvairiose pasaulio šalyse kuriančio menininko Vidmanto Vaitkevičiaus, pasirinkusio slapyvardį Vidma Wait, darbai – paveikslai ir skulptūros – labiau žinomi užsienio meno gerbėjams. Per kelis dešimtmečius su savo kūryba apkeliavęs per 100 pasaulio šalių, intensyviai dirbantis 57-erių menininkas laikinai apsistojo mūsų krašte – praėjusį savaitgalį Žibininkų pramogų komplekse HBH jis atidarė savo naujausių darbų galeriją. Pasaulio žmogus: požiūriu, gyvenimu, kūryba Vidmos Wait galerija įkurdinta viename HBH komplekso statinių: joje – per 200 paveikslų, begalės eskizų, pavienių skulptūrų ir jų grupių. Čia pat menininko darbastalis, apkrautas įvairiausiomis medžiagomis: vyraujanti jo paveikslų atlikimo technika yra koliažas, taip pat – mišri technika, kur aliejų ir akrilą papildo glazūra, virvelės, folija, aukso ir sidabro pudra, lakštai. „Galerija labiau primins dirbtuves: čia tapysiu, lipdysiu, žmonės galės ateiti pabendrauti, įsigyti ar užsisakyti darbų. Pusė šitų darbų, kuriuos matote galerijoje, jau yra užsakyti“, – akcentavo V. Vaitkevičius. Paveikslai – besikeičiančių pasaulio miestų vaizdų kaleidoskopas, tarsi keliautum menininko drobėmis skirtingais turistiniais maršrutais: Vokietijos miestų ciklas, Londono, Čikagos vaizdai, Monako opera, Palangos, Nidos pajūris, Vilniaus, Kauno senamiestis... Ir nors menininką labiausiai žavi miestai, jų architektūra – pilys, bažnyčios, bokštai, Vidmą Wait drąsiai galima vadinti pasaulio žmogumi, nes jo darbų tematika – neaprėpiama: be dominuojančių architektūros vaizdų, dar ryškūs peizažai, natiurmortai, moterų aktai, žuvų, žirgų, angelų skulptūrinės kompozicijos ir abstrakcijos... Greta autentiškų kūrinių galerijoje yra galimybė įsigyti ir masinių darbų, suvenyrų su ant jų perkeltais Vidmos Wait paveikslų fragmentais ar specialiai sukurtais vaizdais bei logotipais. Tai – pagalvėlės, kalendoriai, puodeliai ir kiti suvenyrai, užsakyti savivaldybių ar įmonių. Menininko sukurtos etiketės puošia ir kai kuriuos populiarius gėrimus, kitus gaminius.
Spektaklis „Pupos“ apie jausmus prabilo žemaitiškai
Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus kamerinis teatras, kuriam vadovauja režisierius Virgilijus Noreika, žiūrovą nusprendė suintriguoti Daivos Čepauskaitės – vienos populiariausių šio meto dramaturgių – pjese „Pupos“, kuri Nacionalinės dramaturgijos konkurse yra pelniusi pirmą vietą. Šioje pjesėje gyvus ir žemiškus veikėjus – sutuoktinius, atsidūrusius netikėtoje situacijoje, vaidina ir jų santykius atskleidžia kūlupėniškiai 65-erių Sofija ir 70-metis Bronius Galdikai, sugebėję įtikinamai atskleisti vyro ir moters charakterių stereotipo sukeliamą absurdą. „Jei stebuklų yra, tai jis čia, prieš mus, – tvirtindamas, kad buvo padarytas didžiulis darbas, kalbėjo spektaklio režisierius V. Noreika. – Visą gyvenimą sunkiai dirbę, auginę 6 vaikus, neturėję laiko sau, niekur nevaidinę žmonės, niekada nebuvoję scenoje, sugebėjo išmokti begalę teksto ir vaidinti psichologiškai įtikinamai taip gerai, kad aš neturiu jiems jokių priekaištų, nes girdžiu, kad šių aktorių mėgėjų vaidyba dažnai palyginama su profesionalais.“
Kraštietės eilės įsilieja į sostinės kūrybos aruodą
Vilniuje gyvenanti 75-erių kraštietė kūrėja Eugenija Norvilienė, prieš santuoką – Asačiovaitė, sakė jaučianti ypatingą trauką savo gimtajam miestui: ne tik kas vasarą į jį atvykstanti, bet skirianti jam dėmesio ir kūryboje, nuolat besidominti Kretingos istorija, dabartimi ir kviečianti atvykti „Vilniaus bočių“ atstovus, kad supažindintų su miesto įžymybėmis. Kretingai švenčiant 700 metų jubiliejų, moteris skyrė savo gimtinei eilėraštį, taip pat šia proga – ir Vilniui, kuriame gyvena jau daugel dešimtmečių, nuo 1964-ųjų. Nors E. Norvilienė rašo ir apie gamtą, meilę Lietuvai, išlieja pamąstymus apie gyvenimą, jo prasmę, tačiau jos eilės, kaip ji sakė, esančios labiau proginės: jas skiria miestams, garsiems žmonėms – parašė eilių Justinui Marcinkevičiui, Pauliui Širviui, Vytautui Mačerniui atminti, taip pat savo artimų žmonių jubiliejams, šeimos šventėms. „Su vyrus Liudviku užauginome tris vaikus, susilaukėme 6 anūkų, šeimos progomis susirenkame 14 artimų žmonių. Norisi juos nudžiuginti, pamaloninat konkrečiai vienam ar kitam skirtu eilėraščiu, ir man tai pavyksta“, – kalbėjo kūrėja, eiliuoti pradėjusi brandžiame amžiuje – 48-erių. Sukurti pirmąjį eilėraštį inspiravo vidiniai išgyvenimai, ir ji pajutusi staigų postūmį išlieti juos popieriuje. Po to sykio nebesustojo: žodžiai liedavosi laisvai, be ypatingų pastangų – atrodė, kad pačios mintys eiliuotai bėga pirmyn.
Knygos vaikams ne tik supažindina su gyvenimu
Palangoje gyvenanti, tačiau daug laiko gamtos apsuptyje sodyboje Plungėje praleidžianti buvusi pedagogė Adelė Daukantaitė savo kūrybos kraitę papildė devintąja knyga – „Sidabrinė varlytė“. Pasakos-detektyvai yra ketvirta jos knyga vaikams ir skirta ne tik supažindinti su gyvenimu, bet ir saviugdai – padeda suvokti filosofinį gėrio, meilės pradą savyje ir aplinkoje. „Kad galėčiau, pailginčiau dieną“, – buvusi pradinių klasių mokytoja sakė, kad šiuo metu ji rašo knygas vaikams ir suaugusiesiems, veda žemaičių kalbos edukacijas vaikams, dalyvauja visuomeninėje veikloje. „Šį rudenį kartu su Plungės miesto biblioteka įkūrėme Mažąją žemaičių kalbos akademiją, o šią savaitę Plungės miesto bibliotekoje organizavau Vaikų knygos savaitę, kurioje dalyvauja ir Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ poetė Alma Viskontienė. Dalyvaudama visuomeninėje veikloje tuo pačiu pristatau ir savo kūrybą“, – kalbėjo A. Daukantaitė, pati gimusi ir augusi Mažojoje Lietuvoje, šalia Kretingos – Kretingalės miestelyje. Poezijos ir prozos kūrėja yra išleidusi devynias knygas: du romanus, dvi poezijos knygas, viena – „Obuolys vakarienei“ – skirta filosofinėms miniatiūroms, paeiliavimams, minties blyksniams. Dvi iš vaikams parašytų knygų – žemaičių kalba: „Žemaitėška kninga vākams“ ir „Žaidėmā, pasakas ė...katėnā“, dar dvi – „Gaidys Pypkė“ ir „Sidabrinė varlytė“. „Spalvinimo knygutės nepriskaičiuoju, – teigė kūrėja. – Tai mano knygų dailininkės Agnės Dragūnaitės idėja, kuri labai patinka vaikams, – skaityti ir spalvinti.“ Moteris neslėpė, kad abi pastarosios knygos skirtos ne tik pažinimui, bet ir saviugdai: supažindina vaiką su gyvenimu – tikru, tokiu, koks yra, ir tuo pačiu padeda vaikui suvokti tą filosofinį gėrio, pagarbos, meilės pradą savyje, aplinkoje. Ypač tai ryšku knygutėje „Sidabrinė varlytė“, kurioje kalbama apie baimę, patyčias, drąsą, dėkojimo reikšmę, meilę gimtajai kalbai, draugiškumo, sąžiningumo, pagarbos svarbą ir dar daug kitų gerųjų savybių.
Kretingoje sumušė taksistą
Pavėžėju dirbantis 1972 m. gimęs vyras trečiadienį apie 23.36 val. Kretingos rajono policijos komisariatui pranešė, kad pagal gautą užsakymą atvykus į Rotušės aikštę nepažįstamų asmenų buvo sumuštas. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
„P. n.“ informacija
Svarūs dziudo sportininkų pasiekimai
Kretingoje ir Palangoje veikiančio dziudo klubo „Ardonas“ auklėtiniai dalyvavo Jelgavoje Latvijoje surengtame atvirame čempionate „Dziudo olimpinė viltis 2024“ ir Lietuvos dziudo čempionate, iš kurių sugrįžo su svariais laimėjimais. „Nuo rugsėjo mėnesio mūsų klubo sportininkai ir treneriai dar neturėjo nė vieno laisvo savaitgalio. Varžybų maratonas dar tik įpusėjo, o mes toliau kryptingai judame į priekį ir skiname laurus ne tik turnyruose, bet Lietuvos dziudo čempionatuose“, – klubo vadovas treneris Erikas Cchovrebovas pripažino, kad, sugrįžus iš varžybų, iškart vėl renkamasi į treniruotes, kad sportininkai galėtų pasirengti kitoms varžyboms. E. Cchovrebovas teigė, kad jis ir jo kolegė Deimantė Aukštuolytė nesiekia auklėtiniams nurodyti, kad štai čia dabar rengiamės varžyboms. „Joms mes turime rengtis nuolat. Būna, kad kai kuriais atvejais apie varžybas pranešame likus 1–2 dienoms iki jų – kad vaikai mažiau patirtų streso, mažiau apie tai galvotų, neperdegtų“, – apie pasiteisinusią taktiką kalbėjo treneris. Klubo „Ardonas“ atstovai – suaugusiųjų grupės sportininkai – dalyvaus brazilų džiu-džitsu varžybose. Kai kuriems jų tai bus pirmosios varžybos. Lietuvos dziudo čempionate „Ardonui“ atstovaujanti Urtė Staponkutė tapo III v. laimėtoja U-11 amžiaus grupėje. „Tai – pirmasis Urtės rimtas startas ir pirmas jos vertas medalis. Tikimės, kad iškovotas laimėjimas ją paskatins siekti aukštumų dziudo sporte“, – vylėsi treneriai. Lietuvos dziudo čempionate U-13 amžiaus grupėje dalyvavo ir prizinės vietas laimėjo Emėja Beniušytė (III v.) ir Ugnė Trakytė (II v.). Abi sportininkės dar kartą įrodė, kad gali kovoti ir nenusileisti varžybų favoritėms.
Gerai mūsų sportininkams kovos klostėsi ir Latvijoje įvykusiame čempionate.
Kretingos rajono krepšinio pirmenybėse baigėsi I etapo kovos. Nuo šiol komandos pasiskirstys per tris lygas ir tęs kovas dėl nugalėtojų vardų. A pogrupyje visas penkias pergales iškovojo „Virusas“, su vienu pralaimėjimu antra liko „Urbovita“. B pogrupyje be pralaimėjimų žaidė „Jokūbavas“, antri liko „Kūlupėnai“, patyrę du pralaimėjimus, bet tarpusavyje turėję pranašumą prieš „Vydmantus-Granduvą“. C pogrupyje su vienu pralaimėjimu finišavo „Varkaliai“, o antras su dviem pralaimėjimais liko Skuodo „KKSC-Senamiests“. II lygoje kovas tęs Kretingalė, „Stafs“, „Vydmantai-Granduva“, „FlexBlow“, „Stogandra“ ir „Lobikonas“. III lygoje kovas tęs „Žemaičiai“, SM-2008, „Kurmaičiai“, „Karolisa.lt“, Darbėnų SK „Darba“ ir „Sporto mokykla“, o II etapo kovos prasidės jau šį savaitgalį.
„P. n.“ informacija
Kretingos futbolo klubas „Minija“, siekdamas paneigti įvairias viešojoje erdvėje pasklidusias kalbas dėl pereinamųjų rungtynių ir išlikimo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygoje kitų metų sezoną, socialiniuose tinkluose pasidalino LFF klubui atsiųstu oficialiu raštu. Juo federacija informavo, kad, pagrindinei „Transinvest“ komandai iškritus iš elitinės lygos į LFF lygą, II lygoje A divizione III v. užėmusi FK „Transinvest B“ komanda neiškovojo teisės žaisti pereinamųjų rungtynių dėl patekimo į LFF I lygą, kaip nurodo varžybų nuostatai, o IV v. LFF II lygos A divizione užėmusiai komandai teisė žaisti pereinamąsias rungtynes nėra perleidžiama. Vadinasi, pereinamosios rungtynės tarp LFF I lygos III vietą nuo galo užėmusios Kretingos „Minijos“ ir LFF II lygos A diviziono pirmenybėse III v. užėmusios Vilniaus „Transinvest B“ vykdomos nebus. „Nervų karo „Minija“ išvengs, nes bronzos medalį II lygoje laimėjo Vilniaus rajono „TransINVEST“ dubleriai. Jie negali žaisti I lygoje, nes čia iš A lygos sugrįžta pagrindinė šio klubo komanda, likusi paskutinė elitiniame divizione“, – paaiškino LFF. „Mūsų ekipa kitą sezoną ir toliau varžysis I lygoje“, – su džiaugsmu apie tai pranešę savo sirgaliams FK „Minija“ atstovai vylėsi, kad kitas sezonas klubui bus daug geresnis, o šis – telieka istorija. Kretingos „Minija“, sužaidusi 30 rungtynių, pasiekė 6 pergales, 13 rungtynių sužaidė lygiosiomis, 11 kartų pralaimėjo, į varžovų vartus pasiuntė 28 įvarčius, į savuosius praleido 40 ir, surinkusi 31 tašką, liko XIV v., dėl ko „Minijai“ ir grėsė žaisti pereinamąsias rungtynes. Aukso medalius LFF I lygoje iškovojo Vilniaus „Riteriai“ (74 tšk.), sidabrą – Jonavos „Be1“ (63 tšk.), III v. laimėtoju tapo Plungės „Babrungas“ (57 tšk.).
„P. n.“ informacija
Sezono startas – I vieta
Kretingos rajono kultūros centro sportinių šokių kolektyvas „Pozityvas“, vadovaujamas Tado Romeikos, sėkmingai pradėjo naują sezoną – varžybose „Lithuanian dancesport competition – EFFEST CUP 2024“ varžybose, įvykusiose Kauno rajono Garliavos sporto ir sveikatingumo komplekse, užėmė I vietą. Vykome su jauduliu, kaip mums pavyks, ir sekėsi šauniai. Žinoma, visada norisi geresnės šokio kokybės, tikslesnės sinchronijos, bet džiugina tai, kad naują šokio kompoziciją pašokome tikrai neblogai. Mūsų pasirodymu buvo sužavėti teisėjai, kitų komandų treneriai, o tai suteikia motyvacijos tolimesnei mūsų veiklai. Varžybų organizatoriai mus apdovanojo I vietos taure ir medaliais, įspūdį, matėme, kitiems paliko ir naujas mūsų įvaizdis, kuriuo pasirūpino kolektyvo seniūnė Janina Mikučionienė. Šokti mus moko profesionaliai dirbantis treneris Tadas Romeika, kuris sugeba perteikti sportinio šokio meną, motyvuoti ir mus, vyresnio amžiaus moteris, parengti aukšto lygio varžyboms, kuriose mes garsinome ne tik kolektyvo, bet Kretingos miesto vardą.
Laima IDĖ
Kolektyvo narė
Baltija yra viena iš penkių labiausiai užterštų pasaulio jūrų, ir situacija negerėja, tačiau galima pasiekti pokyčių, sutelkus įvairių visuomenės grupių, valstybės institucijų ir verslo pastangas. Dėl Baltijos jūros gali pasitarnauti ir tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“, kurio teigiama įtaka Baltijos jūros ekosistemoms ilgainiui neabejojama. Apie tai, kokių veiksmų turėtų imtis visos suinteresuotos šalys, kad neigiami procesai Baltijos jūroje pasisuktų priešinga kryptimi, buvo diskutuojama per festivalį „Sveika, Neringa“ „Ignitis renewables“ inicijuotoje konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“. Buvęs Europos komisaras, Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius savo pristatytame pranešime akcentavo, kad šiandienos tendencijos Baltijos jūroje verčia labai rimtai susirūpinti, o šio vandens telkinio tarša yra pasiekusi kritinį lygį – net 93 proc. jo teritorijos kenčia nuo maistinių medžiagų (daugiausia – azoto ir fosforo) pertekliaus sukeltos eutrofikacijos, t. y. ekosistemos pokyčių. „Baltijos jūra yra tarsi tam tikra viso regiono kriauklė. Mūsų žuvyse aptinkamos medžiagos net iš farmacijos sektoriaus, nors žuvims nereikia „Ibuprofeno“ nuo galvos skausmo. Didžiausias galvos skausmas yra žmonių veikla, kurios poveikį dar labiau sustiprina Baltijos jūros uždarumas ir klimato kaita“, – sakė V. Sinkevičius. Vis dėlto, teigė jis, tikrai turime būdų pakeisti situaciją Baltijos jūroje, tik tam reikia susitelkimo ir konkrečių veiksmų.
Šaknimis įaugę į savo žemę
Šį šeštadienį Budrių kaimo bendruomenė paminės savo veiklos 20-metį. Kas nuveikta per šiuos metus, su laikraščio skaitytojais pasidalino prie bendruomenės ištakų stovėję Rima ir Arvydas Stuopeliai. Nedrąsūs pirmieji bendruomenės žingsniai „Mudviem ką tik atsikėlus čia gyventi, į svečius užsukusi Antanina Kniūkštienė, kuri tuomet domėjosi įvairiomis naujovėmis, pasiūlė kurti bendruomenę. Man buvo nedrąsu, nors čia ir buvo vyro Arvydo tėviškė, jis čia gimęs, augęs, bet aš dar nelabai visus tuos žmones pažinojau, todėl tą 2004-ųjų vasarą jai atsakiau“, – į tą laiką mintimis grįžusi Rima prisipažino, kad vis dėlto per vieną tos pačios vasaros šventę su kitais budriškiais priėmė sprendimą kurti bendruomenę. Tuo metu, suirus kolūkinei santvarkai, kaimuose buvo netvarka, viskas išdraskyta, žmonės pasyvūs, o kaimas, pasak Rimos ir Arvydo, – labai gilias tradicijas turintis, šaknimis įaugęs, tvirtus, šiltus giminystės ryšius puoselėjantis. Pirmoji pirmininkė amžiną atilsį Janina Lukauskienė, buvusi Budrių kultūros centro vedėja, labai mokėjo žmones suburti, įkvėpti. Visada šalia buvo mokytoja Vanda Jonkuvienė, taip jau išėjusi anapilin, labai aktyvi, bendruomeniška, visada kovojanti už kaimą ir jo žmones. Taip ir susidarė grupė žmonių, kurie įkūrė bendruomenę. „Pačioje pradžioje mūsų buvo 22 nariai, susirinkome į steigiamąjį susirinkimą, su įstatais labai padėjo tuometis anapilin išėjęs Žalgirio seniūnijos seniūnas Povilas Šližius. Nors aplinkui jau kūrėsi bendruomenės, mes buvome tų besikuriančiųjų kelio pradžioje, todėl tie pirmieji žingsniai nebuvo labai lengvi“, – pasakojo R. Stuopelienė.
Trečiadienį apie 13.16 val. ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie kilusį gaisrą Kretingsodžio kaime, Levandų gatvėje. Atvykus pagalbai, vieno aukšto karkasinio sodo namelio šiferiu dengtas vienšlaitis stogas degė atvira liepsna. Maždaug 20 kv. m plote apdegė gegnės, nudegė 35 kv. m stogo. Ugniagesiai nuardė 35 kv. m apdegusio šiferio. Vandeniu sulietos vidaus patalpos, perdengimas ir buitiniai prietaisai. Patalpos neaprūko. Dūmų detektorių patalpoje nebuvo. Gesinimo darbai truko iki 13.41 val.
„P. n.“ informacija
Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), per 10 šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 6 tūkst. 548 gaisrai, juose žuvo 67 žmonės, tarp jų 2 vaikai, o 148 gyventojai patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 120 gyventojų, iš jų 6 vaikus. Šiemet kilo 7 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus. Dvidešimt gyventojų žuvo Vilniaus, 10 – Panevėžio, 8 – Kauno, apskrityje, 7 – Klaipėdos, po 5 – Alytaus ir Utenos, po 4 – Telšių ir Marijampolės, po 2 – Tauragės ir Šiaulių apskrityse. Dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi žuvo 18 gyventojų, 16 – dėl neatsargaus rūkymo, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 6 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl sprogimų, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl kitų priežasčių. Dar dvylikos žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Šią savaitę Kretingoje įvyko Jaunimo reikalų agentūros inicijuotas jaunimo politikos atstovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo per 200 jaunimo darbuotojų, jaunimo reikalų koordinatorių, jaunimo savanoriškos tarnybos mentorių. Kadangi Kretinga yra paskelbta 2025-ųjų Jaunimo sostine, rajono Savivaldybei šventinį vakarą buvo įteikta pereinamoji simbolinė riedlentė, liudijanti šį svarbų įvykį. Visus metus riedlentė bus eksponuojama viešojoje bibliotekoje. Per dvi dienas trukusį renginį jo dalyviai išklausė įvairių pranešimų jaunimui ir dirbantiesiems su jaunimu aktualiomis temomis, pasidalino naujienomis, patirtimi ir įžvalgomis. „Aptarėme ne tik Lietuvos savivaldybių darbo su jaunimu aktualijas, bet ir Jaunimo reikalų agentūros veiklos, kitų metų kryptis, prioritetus, pasidžiaugėme, kad Kretinga kitąmet taps Jaunimo sostine“, – Jaunimo reikalų agentūros vadovas Jonas Laniauskas akcentavo, kad tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tiek Jaunimo reikalų agentūrai svarbus Lietuvos jaunimo sostinės titulas, nes atkreipiamas didelis dėmesys į konkrečią savivaldybę, jos darbą su jaunimu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Kas sieja Kretingą su garsiuoju Salaspilio mūšiu
Visuomeninio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovai, siekiantys kuo labiau pažinti Kretingos miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus (1560–1621) asmenybę, jo darbus ir nuopelnus mūsų miestui, Lietuvai ir Europai, rengia keliones po vietoves, susijusias su šia iškilia asmenybe. Pabuvoję Latvijos Bauskėje, kur atkurta rotušė, kokia buvo ir Kretingoje, šįkart aplankė Rygą ir Salaspilį – čia įvyko pergalingas J. K. Chodkevičiui pasaulinę šlovę pelnęs mūšis su švedais. Ši pergalė nulėmė ir mūrinės pranciškonų bažnyčios bei vienuolyno atsiradimą Kretingoje. Karžygio pažadas – dvi bažnyčios Mūsų laikus pasiekė pasakojimas, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas J. K. Chodkevičius, prieš Salaspilio (Kircholmo) mūšį prašęs Dievo Motinos užtarimo ir už pergalę pasižadėjęs pastatyti bažnyčią. Taip ir atsitikę: atsidėkodamas Viešpačiui už laimėtą mūšį, į Kretingos dvarą sugrįžęs J. K. Chodkevičius pratęsė jau anksčiau pradėtą darbą – po Kuoknesės mūšio pergalės jis pastatydino pirmąją medinę bažnyčią ant Akmenos kranto. Į Kretingą pakviestiems vienuoliams pranciškonams įkurdinti jis 1605 m. išmūrijo pamatus, ant kurių 1607–1617 m. iškilo vienuolynas su bažnyčia. O priešais juos 1609 m. ėmėsi statyti miestą, kurį pavadino savo vardu Karolštatu. „Kretingos aikštei“, kurios branduolį sudaro pranciškonai pasauliečiai, buvo smalsu pamatyti, kaipgi šiandieną atrodo su mūsų miesto kūrimu susijusi Salaspilio mūšio vieta. Į ją kretingiškius palydėjo daugumos jų bičiulis Rygos šv. Alberto parapijos pranciškonas pasaulietis Aivaras Rudzitis.
Atsižvelgiant į ūkininkų pasiūlymus, buvo parengti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai, kuriuos patvirtino žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Kaip buvome pasižadėję socialiniams partneriams, ūkininkams mažiname administracinę naštą, perteklinius reikalavimus“, – pabrėžia žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Pakeisti reikalavimai tręšimo planams Laukus mėšlu ir srutomis tręšiantiems ūkininkams pakeista tręšimo plano rengimo tvarka. „Iki šiol tręšimo planą turėjo rengti ūkininkai tręšiantys mėšlu ir srutomis 30 ha ir daugiau. Nuo šiol šie ūkininkai tręšimo planus rengs tik planuodami laukus tręšti mėšlu ir (arba) srutomis ir tręšiamaisiais produktais, – pakeitimus apžvelgia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Varanauskas. – Atsisakius tręšimo planų prievolės susiejimo su tręšiamu plotu, planą konkrečiam laukui reikės sudaryti vadovaujantis Tręšiamųjų produktų aprašo nuostatomis. Mes neabejojame, kad daugelis ūkininkų puikiai išmano, kaip reikia optimizuoti ir garantuoti savo veiklos efektyvumą bei pelningumą, bet pradedantiems ūkininkauti ar juntantiems žinių spragą, rengiant tręšimo planus, rekomenduojame susipažinti bei pasinaudoti Vieninga tręšimo planų sudarymo metodika, Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksu ir Pažangaus ūkininkavimo taisyklėmis ir patarimais. Visi šie dokumentai yra paskelbti Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje.“ Reikalavimai azoto kiekiui nesikeičia Nepaisant tręšimo plano rengimo pasikeitimų, azoto kiekis, patenkantis į dirvą iš mėšlo ir (ar) srutų, negalės būti didesnis kaip 170 kg/ha. Ūkininkas dalį arba visą mėšlo kiekį gali perduoti kitiems. Perduodant daugiau negu 100 tonų mėšlo, reikia sudaryti sutartį, perduodant mažesnį kiekį jokio dokumento nereikia, bet ir tokiais atvejais ūkininkai dažniausiai sudaro sutartį fiksuodami mėšlo panaudojimo faktą perdavimo kitam asmeniu būdu. Mokslininkų teigimu, perteklinis azoto kiekis trukdo optimaliam augalų vystymuisi, mažindamas mikroorganizmų įvairovę ir veiksmingumą, neigiamai veikia dirvožemio struktūrą.
Vis dėlto ne Konstantinas Skierus, o Vladas Baltuonis
Į Seimą išrinkus opozicijos lyderę Socialdemokratų partijos atstovę Violetą Turauskaitę, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskubo paskelbti, kad jos vietą Kretingos rajono taryboje užims kitas pirmumo teisę pagal sąrašą turintis politikas Konstantinas Skierus. Bet netrukus paaiškėjo, kad įvyko žmogiška klaida. „Du kartus man skambino iš Vyriausiosios rinkimų komisijos ir dėl klaidos atsiprašė. Nepykstu, viskas gerai, taip ir turi būti“, – „Pajūrio naujienoms“ patvirtino K. Skierus. Anot jo, po V. Turauskaitės kitas politikas Socialdemokratų rinkimų sąraše iš tikrųjų buvo Vladas Baltuonis. VRK suklaidino ta pati pavardė: Kretingoje yra du socialdemokratai Baltuoniai, vienas jų, Steponas, jau yra Taryboje. „Vyriausioji rinkimų komisija neįsigilino, kad Baltuonių vardai skirtingi, o kadangi politikas pavarde Baltuonis Taryboje jau yra, mandatą turi, priėmė sprendimą, kad į Tarybą grįžtu aš“, – susiklosčiusią situaciją išdėstė K. Skierus. Jis teigė dėl to į galvą neimantis, nes nei buvo nusiteikęs grįžti į rajono Tarybą, nei laukė progos, nei puoselėjo kokias nors viltis – gyveno savo gyvenimą. „Tik tiek, kad politika man visuomet buvo ir yra įdomi, apie tai, kas ir vietos valdžioje vyksta, nuolat seku: pasiklausau posėdžių, paskaitau laikraštyje. Žinot mano charakterį – nesu tas, kuris, matydamas, kad negerai, tyli. Man nepatinka ir autoritarinis valdymas, ir dabartinės daugumos nesiskaitymas su kita nuomone. Tad, jeigu būčiau dirbęs Taryboje, tikriausiai per daug ramu ten nebūtų buvę“, – juokėsi Konstantinas. Paklaustas, ar žinia apie vėl suteikiamą Tarybos nario mandatą nustebino, nudžiugino, o gal įpareigojo, beveik po dvejų metų pertraukos į aktyvią politiką grįžtantis Vladas Baltuonis atsakymui pasirinko trečiąjį variantą. „Ne tiek nudžiugino, kiek įpareigojo. Vieną kartą mandato jau esu atsisakęs, o dabar, galvoju, privalau stengtis dėl rinkėjų, kurie manimi pasitikėjo ir reitingavo“, – atviravo V. Baltuonis.
Keliai – nebe prioritetas?
Paskutiniame – spalio mėnesio – Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje vėl buvo keičiamas šių 2024 m. Savivaldybės biudžetas. Tarybos opozicija vieningai nepritarė, kad keliams tvarkyti biudžete suplanuotos lėšos būtų padalintos kitoms reikmėms, tačiau valdantieji turimais 14 balsų lėšas keliams sumažino, deja, ne pirmą kartą šiemet. Per 3 šiųmetinius Tarybos posėdžius keičiant biudžetą iš kelių tvarkymo lėšų buvo atimtas maždaug milijonas eurų, kai metų pradžioje tvirtinant biudžetą visa Taryba džiūgavome, kad rajono keliams remontuoti, prižiūrėti, įskaitant Savivaldybės tam gaunamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, biudžete pavyko numatyti 6,2 mln. eurų. Tai, kad iš šios sumos atėmė apie milijoną eurų, yra nepateisinama, nes kelių būklė vis blogėja. Iš darbo Savivaldybėje patirties galiu patvirtinti, kad keliai Savivaldybei yra opiausia problema. Dėl prastų kelių Savivaldybei gyventojai skundžiasi nuolat. Savivaldybės administracijos ir mero Antano Kalniaus pasiteisinimai, kad tas vienas milijonas niekur nedingsta, jį panaudos, kaip antai, Kretingos šaulių stadionui, Vydmantų lopšeliui-darželiui tvarkyti, rajono kelių remonto eilės netrumpina, kelių būklės negerina. Atnaujinti stadioną, suremontuoti lopšelį-darželį reikia, tačiau lėšų tam galėjome rasti biudžete atidžiau peržiūrėję jo vykdymą. Darbų sparta šiuose objektuose nėra tokia, kad reikėtų jiems lėšų papildomai: rangovai šiandieną dar nėra panaudoję metų pradžioje biudžete tam skirtų pinigų. Nenoriu būti bloga pranašė, tačiau ir šių lėšų, tarkim, anksčiau užsnigus, gali likti šiemet nepanaudotų.
Norisi Lietuvos kaimą matyti gyvybingą
Daugelį metų esu už produkcijos perdirbimo kooperatyvų steigimą kaime, ir turbūt visi Kretingoje tai žino. Kai dėl žemų pieno kainų ūkininkai pylė pieną tiesiog į laukus, sakydami, kad už menkas kainas parduoti neapsimoka, skaudėjo širdį. Ką jie sau galvoja? – svarsčiau. Kaip nesupranta, kad, kol neturės kad ir mažiausios, bet užtat savo pačių perdirbimo įmonėlės, situacija į gera niekaip nepasikeis. Vėl kalbėti apie kooperaciją mane paskatino neseniai per radiją girdėta laida, kurioje Lietuvos žmonės džiaugėsi užsiauginę labai daug moliūgų, pasakojo, kad iš jų verda košes ir sriubas, deda į pyragus, kepa moliūgų blynus, tačiau nė vienas neužsiminė, kad konservuoja. Seniai, gal apie 1993-iuosius metus, aš susipažinau su jau dabar a. a. Danijos–Lietuvos centro vadovu Nielsu Christianu Fokdalu, kuris buvo tapęs tikru Lietuvos ūkininkų draugu. Jam padedant, nuo 2005-ųjų aš organizuodavau grupes žmonių ir iš mūsų rajono važiuoti į Daniją padirbėti tenykščiuose fabrikuose, užsidirbti pinigų ir tuo pačiu pamatyti, kaip veikia kooperacija, kokia iš to nauda.
Vienuolikos kretingiškių grupė Samsiu saloje konservuoti ruošė ir daržoves, tąkart daugiausia moliūgus. Įsivaizduojat – per 2,5 mėnesio sugebėjo pagaminti apie 70 tonų moliūgų konservų! Mano žiniomis, danai daug jų ir eksportuodavo – į Vokietiją, Jungtinę Karalystę bei kitas šalis. Organizuodama Moliūgo šventę, į kurią susirenka minios žmonių, gražią iniciatyvą rodo „Pajūrio naujienos“. Stebiu, skaitau, matau, kiek įvairaus dydžio, veislių ir skonio moliūgų jų augintojai į Kretingos miesto centrą atgabena parodyti! Vien per šiemet įvykusią šventę suvežė beveik 6 tonas. Pagalvojau: o jeigu taip ūkininkai laukuose specialiai imtųsi moliūgus auginti, kaip ir kitas daržoves? O jeigu augintojai susitartų, susikooperuotų, įsisteigtų savo įmonėlę ir tuos moliūgus konservuotų. Jeigu tokių entuziastų atsirastų, aš ir pakonsultuočiau, ir konservų receptu pasidalinčiau, ir įrangą – ne naują, bet dar gerai veikiančią – parūpinčiau. Ir net tuos ūkininkus į Daniją pats nuvežčiau, kad savo akimis pamatytų, kaip tie procesai vyksta. |
|
