|
|
|
(1902) 2024-11-08Potvyniams pasipriešinti rengiasi iš anksto
Kretingos rajono savivaldybės rūpesčiu šią savaitę ties Padvarių užtvanka, šalia „Vienkiemio“ sodybos, po vandeniu buvo atlikti žvalgomieji darbai. „Visi atsimename praėjusiais ir užpradėjusiais metais patirtą didžiulį nerimą dėl potvynių – trūko vos 20–30 cm, kad pakilęs vanduo apsemtų kretingiškių namus. Todėl pradėjome galvoti, ką galėtume padaryti iš anksto, kad tai nebesikartotų“, – kalbėjo naro darbą stebėjęs rajono meras Antanas Kalnius. Jis neslėpė, kad po praėjusių metų potvynių rajono Savivaldybė patyrė nemažai išlaidų, nes teko kompensuoti gyventojams už šulinių vandens valymą, tyrimus ir panašiai. Antra, – būta daug nerimo, įtempto darbo – buvo naktų, kai vandens lygio kilimą atsakingi žmonės stebėjo ir tikrino kas pusvalandį. Trečia, – teko iš anksto numatyti sprendimus, ką reikėtų daryti, norint suvaldyti vandenį. „Buvome sumąstę vandenį nukreipti vamzdžiais per kelią, bet ar tai būtų buvęs geras sprendimas, – nebesužinosime, nes to neprireikė“, – meras A. Kalnius tvirtino, kad šį rudenį buvo priimtas sprendimas kreiptis į aplinkosaugininkus ir, gavus jų leidimą, atlikus povandeninius žvalgomuosius darbus, iki tam tikros ribos nuleisti vandenį be žalos gamtai. „Būtume pirmieji Lietuvoje, tokiu būdu siekiantys potvyniams pasipriešinti iš anksto. Tačiau pasaulyje ši praktika yra plačiai taikoma“, – tvirtino meras.
Ar ne per anksti puošiamės Kalėdoms?
Į Savivaldybės tarybą grįžta Konstantinas Skierus
Kuršo rinkimų apygardos rinkėjams į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkus Violetą Turauskaitę šį ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija nutraukė jos – Kretingos rajono savivaldybės tarybos narės – įgaliojimus, nes Tarybos nario ir Seimo nario pareigos yra nesuderinamos. Pagal Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus 2023 m. rinkimų į Kretingos rajono savivaldybės tarybą sąrašą VRK sprendimu V. Turauskaitę Taryboje keičia ilgametis Tarybos narys Konstantinas Skierus.
„P. n.“ informacija
Šiuolaikinis pasaulis formuoja vis greitesnį gyvenimo tempą, todėl natūralu, kad žmonės tikisi greitų rezultatų visose gyvenimo situacijose. Socialinė darbuotoja Karolina Gykarienė akcentuoja, kad priklausomybė yra lėtinė liga, kuria serga tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, ir būdo greitai išgyti nėra. „Tai yra nuosekli paciento ir jį lydinčio specialisto kelionė jo naujo gyvenimo link, tačiau svarbiausia yra žengti pirmą žingsnį ir kreiptis pagalbos“,– teigia septintus metus Respublikiniame priklausomybės ligų centre dirbanti specialistė. Alkoholis kelia daugiausia iššūkių 2023 metais į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (RPLC) dėl ambulatorinių paslaugų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas kreipėsi daugiau nei 8700 žmonių, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu – daugiau nei 8300 žmonių. „Praėjusiais metais stacionarinės paslaugos buvo suteiktos 4000 žmonių. Daugiau nei 90 proc. jų gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. Remdamiesi šiais duomenimis, galime daryti prielaidą, kad Lietuvoje dažniausiai žmonės ieško pagalbos dėl iššūkių, kylančių vartojant alkoholį“, – teigė socialinė darbuotoja K. Gykarienė. Specialistės nuomone, alkoholis yra labiausiai visuomenei priimtina svaigioji medžiaga, kuri asocijuojasi su atsipalaidavimu, šventėmis ir geromis emocijomis. „Alkoholio vartojimas lietuvių visuomenėje yra tapatinamas su vertybėmis. Tai labiausiai atsiskleidžia alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų reklamose, kur apeliuojama į bendrystę, vienybę, artumą, kultūrą“, – kalbėjo RPLC Šiaulių filiale dirbanti specialistė. Esama įvairių draudimų, kurie turėjo įtakos alkoholio prieinamumo ir vartojimo mažinimui, tačiau radikalių pokyčių nepastebėta – daugiausia suskaičiuojama būtent priklausomybės nuo alkoholio atvejų.
Dailės terapija – tarsi ėjimas per vidinį tunelį
Pastarąjį dešimtmetį, be įprastinio medikamentinio gydymo, vis dažniau girdime taikant ir įvairių rūšių meno terapiją – muzikos, šokių, dramos, biblioterapiją, o ypač – dailės terapiją. „Neretai žmogus pasako: „Oi, tapyba – ne man, aš piešti nemoku.“ Tačiau kūrybinis procesas įtraukia, leidžia žmogui gilintis ir valdyti savo jausmus. Savęs suvokimas ir išėjimas iš baimių, nerimo, skausmo, pykčio yra tarsi tunelis į savimonę ir vientisumą“, – kalbėjo Šv. Antano dienos centro dailės terapeutė Irena Baltiejienė, pagal projektus dirbanti ir Šv. Pranciškaus onkologijos centre Klaipėdoje. „Li-ga“ transformuojama į „ga-li“ I. Baltiejienės žodžiais, dailės terapija yra skirta psichinei, tuo pačiu – ir fizinei, žmogaus sveikatai gerinti, šį procesą koordinuojant specialistui, turinčiam ne tik dailės, bet ir psichologinių, medicininių ir kitokių žinių, praktikų. Dalyvauti užsiėmimuose gali tiek sergantis, tiek sveikas žmogus, juolab kad žmonės sveiki yra tik sąlyginai. Ligų yra begalės ir įvairiausių – matomų ir vidinių. Todėl ir dailės terapijos taikymo laukas yra labai platus: krizių atvejai – skyrybos, darbo praradimas, emigracija, sveikatos netektis, mirštantys artimieji; trauminės patirtys – fizinis ir seksualinis smurtas, karo pasekmės, gamtos stichijos; konfliktų sprendimų, komandos telkimo atvejai, profesionalaus sporto problemos ir kt. Yra moksliškai nustatyta, kad bet koks kūrybinis procesas žmogų veikia gydančiai. Mūsų visuomenė dar pakankamai užsisklendusi, kad žmonės atvertų savo vidinį pasaulį, tad paklausta, kaip sudominti žmogų dailės terapija, specialistė atsakė: pirmiausia reikia sukurti santykį. „Kaip Mažasis princas siekė prisijaukinti lapę – savąjį draugą, taip ir dailės terapeutas pirmiausia turi atrasti raktą į žmogaus širdį. Vaikai yra spontaniški, jie nori liesti, čiupinėti, o suaugusieji kitaip – jie turi savo taisykles. Onkologinių ligonių dažniausiai paprašau, kad suskiemenuotų žodį „li-ga“, o po to sukeistų skiemenis. Kokia lydi nuostaba, kai žmogus pamato priešingą žodį „ga-li“. Sakau, gal šiandieną kažko negalite, bet pasidžiaukime tuo, ką galite: po chemoterapijos, tarkim, gal negalite bėgti, bet galėjote čia ateiti, galite kalbėti, valdyti rankas, kas ne kiekvienam duota“, – kalbėjo I. Baltiejienė.
AA padeda gyventi blaiviai visiems, kurie to siekia
Anoniminiai alkoholikai (AA) – draugija, kurioje vyrai ir moterys dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems sveikti nuo alkoholizmo. Vienintelė sąlyga būti draugijos nariu – noras mesti gerti. Liga, vedanti į mirtį Dar visiškai neseniai alkoholizmas buvo traktuojamas kaip moralinė degradacija, šiandien jis laikomas liga. O patiems alkoholikams – tai skausminga asmeninė patirtis, kurioje atsispindi jų išgyvenimai, baimė ir vis dar rusenanti viltis gyventi sveiką gyvenimą. „Manau, visuomenė žino apie Anoniminių alkoholikų draugiją, o kas ši draugija yra iš tiesų, galbūt ne visi iki galo supranta. Mūsų preambolė – kad vyrai ir moterys dalijasi savo patirtimi – reiškia, kad žmogus, norėdamas susitapatinti su kitais, pasakoja savo gėrimo istoriją ir dalinasi savo patirtimi, kaip įgavo jėgos nuo šios ligos sveikti. O kokia tai jėga – aukštesnioji, dvasinė, dieviškoji – kiekvienas savaip supranta. Net medikai, mokslo žmonės kalba apie alkoholizmu sergančio žmogaus būklės beviltiškumą. Pagalba sveikstant ateina iš aukščiau“, – sakė savo istorija pasidalinęs klaipėdietis Marius, pridurdamas, kad ta pagalba iš aukščiau ir viltis, kuria dalinasi sveikstantieji, galbūt bus išgirsta ir kitų, kurie nori likti gyvi. Su 21-rius metus blaivybės keliu einančiu Mariumi susitikome Kretingoje, Šv. Antano namelyje, kuriame kelis kartus į savaitę susirenka dešimtys sveikstančių vyrų ir moterų. Už kiekvieno jų nugaros – siaubinga patirtis, skausmas, vienatvė, baimė ir vilties siūlas, kuris lemtingą akimirką nenutrūko. „Dabar, kol mes kalbame, per šias kelias minutes, visame pasaulyje nuo alkoholizmo miršta tūkstančiai žmonių. Alkoholikui nėra jokios kitos išeities – tik mirtis. Jie geria ir miršta, o jų mirtyse nėra jokios romantikos – jie užspringsta savo vėmaluose, jiems sprogsta kepenys, sustoja širdis, į smegenis išsilieja kraujas, žmogus iškrenta iš penkto aukšto, papuola po automobilio ratais, sušąla gatvėje“, – žodžių į vatą nevyniodamas sakė Marius.
Nikolajus Talancevas: „Balto chalato į spintą nepadedu“
„Dėmesingas. Visada paklaus, kaip laikaisi, kaip tavo šeima? Pastebės kiekvieną – iš akių pamatys, kuris blogai būsim išsimiegojęs, prislėgtas arba apsirgęs. Jam vienodai svarbūs ir kolegos, ir pacientai, kurių neskirstė į „čia mano, čia – tavo“, jei reikėjo, tai visus ir priėmė, ir gydė, ir padėjo“, – tokiais žodžiais su kolektyvu atsisveikinantį šeimos gydytoją Nikolajų Talancevą apibūdino Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji slaugos administratorė Renata Lukauskienė. Ilgamečio gydytojo „Pajūrio naujienos“ paklausė, kokios mintys šiomis dienomis jį aplanko, į spintą padėjus baltą chalatą? „O kas sakė, kad padėjau?“ – linksmai nusiteikęs pašnekovas. Kurį laiką pailsės, pasitikrins pats savo sveikatą, įsivertins ir pagalvos, kam gali būti dar reikalingas. – Turėtume suprasti, kad dirbsite toliau? – Gal ne visu etatu, gal naktimis, savaitgaliais arba per šventes pabudėsiu. Kad ir kokioje Palangos sanatorijoje. Gydytojų dabar trūksta visur, o kvietimą jau turiu. – Nikolajau, pagal tautybę esate čiuvašas. Kaip jūs atsidūrėte Lietuvoje, Kretingoje? – Gimiau 1944-ųjų sausio 13-ąją netoli Čiuvašijos sostinės Čeboksarų esančiame Dubovkos kaime, buvau trečias vaikas iš šeimoje augusių šešių. Tėvai vertėsi ūkiškai – turėjo namą, augino avis, kiaules, laikė karvių. Savo kaime baigiau pradinę mokyklą, o vidurinę – Marposados miestelyje. Iš karto į aukštąją stoti kažkodėl buvo nedrąsu, todėl tėvas paragino pirmiausia įgyti profesiją, kad galėčiau užsidirbti duonai. Pagal skelbimą išvažiavau į daugiau kaip už 2 tūkstančių kilometrų nuo namų esančią Kazachiją ir ten, Karagandoje, įstojau į elektrikus. Pagal specialybę kiek padirbėjus, buvau pašauktas į armiją, tarnavau Turkmėnijoje. Po tarnybos čia ir pasilikau, Bairam Ali mieste gavau elektriko darbą hidrogeologinėje ekspedicijoje. Šis miestas – Bairam Ali – garsėjo sanatorija, į kurią inkstų ligų gydytis suvažiuodavo žmonės iš visos tuometinės Tarybų sąjungos. Kartą šokiuose ten sutikau Ziną Ireną – šviesiaplaukę lietuvaitę iš Raguviškių. Susidraugavom, vaikščiojom į pasimatymus. Ji nuolat kartodavo: „Ar žinai, kokia liga sergu ir kaip man gali baigtis?“ Netikėjau, kad baigsis liūdnai: susituokėme, bet kartu pagyvenome tik 2,5 metų. Paūmėjus ligai, žmona tai gydydavosi sanatorijoje, tai grįždavo į Lietuvą, tai vėl atgal, kol galiausiai nusprendė likti savo šalyje. 1969-aisiais pas ją persikėliau ir aš. Vadinasi, atvedė meilė.
Gydomoji saulė
Mūsų pasaulis sukasi aplink šventą saulę – dangaus kūną, kuris dovanoja šviesą, energiją ir šilumą visoms gyvoms būtybėms. Saulės šviesa yra būtina augalų, gyvūnų ir žmonių gyvybingumui. Tačiau kai kurių specialistų akimis – skatinama vengti saulės spindulių. Grožio industrija reklamuoja priemones, apsaugančias nuo saulės, o kur dar akiniai ... nuo saulės. Farmacijos gigantai suformavo mūsų įsitikinimus, teigdami, kad saulės šviesa sukelia vėžį. Saulės engimo tendenciją, regis, galima priskirti šiuolaikiniam reiškiniui. Tačiau yra ir kita medalio pusė – pamirštame naudą, kurią gali suteikti saulė. Natūrali šviesa ypač svarbi dabar – kai dienos laikas vis trumpėja. Be fizinio poveikio, saulės šviesa sinchronizuoja mūsų psichologinę ir emocinę būseną. Žmogaus kūnas priklauso nuo specifinių dienos ir sezoninių ritmų, reaguodamas į skirtingą kiekį / laiką šviesos. Saulėtas pavasaris ir vasara skatina eksternalizaciją, augimo, judėjimo ir derėjimo laikotarpį, o tamsusis ruduo ir žiema skatina internalizaciją, savistabos ir poilsio laiką. Persukinėjant laikrodį pavasarį ir rudenį, šis ritmas išbalansuojamas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Gyvūnai turi savo vidinius laikrodžius – jei ūkininkas karvę atvyks melžti valanda anksčiau – karvės pieno gali ir neduoti iki joms įprasto laiko. Taip pat ir laukiniai gyvūnai – yra skelbiama, kad keliuose įvyksta daugiau susidūrimų su gyvūnais, nes jie būna prisitaikę prie mašinų važiavimo piko valandų, ir žino, kuomet galima eiti maitintis arčiau kelkraščių. Persukus laikrodį ritmas išsibalansuoja.
„Dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo, greito, kaloringo maisto, metabolinis sindromas, arba medžiagų apykaitos sutrikimai, tampa XXI amžiaus epidemija. Jis nustatomas vis didesnei populiacijos daliai, vis jaunesnio amžiaus žmonėms, net vaikams. Medžiagų apykaita gali būti sutrikusi net viršsvorio neturintiems žmonėms“, – teigė „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Metabolinis sindromas apima kelias medžiagų apykaitos pagrindines grupes. Gliukozės apykaitos sutrikimas – padidėjęs gliukozės kiekis organizme gali pasireikšti net ir nesergantiems cukriniu diabetu. Dažnai organizme svyruojantis gliukozės kiekis sąlygoja ir kitus medžiagų apykaitos sutrikimus, susijusius su viršsvorio, kraujospūdžio didėjimu bei padidėjusia įvairių sveikatos sutrikimų rizika, kuriuos lemia sutrikusi periferinė kraujotaka. „Jeigu turime staigius gliukozės lygio svyravimus, mums bus sunkiau tvarkytis su padidėjusiu svoriu, ilgainiui gali atsirasti ir tam tikrų komplikacijų ar išsivystyti diabetas“, – paaiškino gydytojas. Cholesterolio apykaitos sutrikimas. Jį dažniausiai lemia įgimta medžiagų apykaitos būklė, amžius ir gyvenimo būdas, tačiau amžius, kai normos neatitinka rekomendacijų, vis jaunėja. „Cholesterolio ir kiti širdies kraujagyslių ligų rizikos vertinimo tyrimai profilaktiškai, pagal programą, atliekami vyrams nuo 40 m., moterims – nuo 45 m. Žinoti savo cholesterolį reikia. Dar geriau būtų atlikti visą lipidogramą, t.y. cholesterolio frakcijas. Bendras, gerasis, blogasis cholesterolis bei trigliceridai – šie elementai iš lipidogramos turi didžiulę įtaką medžiagų apykaitai ir tam tikrų ligų vystymuisi, pirmiausia širdies ir kraujagyslių ligų“, – tvirtino N. Kemeklis. Cholesterolio apykaitos sutrikimai lemia kraujagyslių aterosklerozės vystymąsi, t. y. kraujagyslių užsikimšimo riziką.
Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus antrojo aukšto bibliotekos parodų erdvė pasipuošė juodai baltomis parodos „Sėkmingas vadovas – laimingas kolektyvas“ nuotraukomis. Naujoji paroda kviečia susipažinti su Kretingos vartotojų bendrovės (kooperatyvo) sėkmės istorija iš jos vadovo Juozo Pabrėžos (1884–1944) šeimos fotoarchyvo. Išlikusiose J. Pabrėžos šeimos archyvo nuotraukose įamžintos vartotojų bendrovės organizuotos šventės, kooperatinės veiklos ir jos naudos žmonėms pristatymai centrinėje miesto aikštėje ar šalia senosios bendrovės parduotuvės Vilniaus gatvėje, grojant dūdų orkestrui, oratoriams sakant kalbas, išpuoštą bendrovės sunkvežimį naudojant kaip tribūną. Kretingos vartotojų bendrovės darbuotojų gretose buvo galima sutikti ir Šaulių sąjungos narius, karius savanorius. „Vargiai kur rasite Lietuvoje taip laimingą bendrovę, kaip kretingiškė“, – su pasididžiavimu savo laiške bendrovės darbuotojams ir pajininkams jo vadovavimo bendrovei dešimtmečio proga 1934-aisiais metais rašė J. Pabrėža. Ir tai buvo gryna tiesa, atsispindinti bendryste persmelktuose šios parodos nuotraukose įamžintose akimirkose. „Esu dėkingas savo mokytojui Algirdui Slušniui, kad jis prieš gerus 20 metų mane įkvėpė domėtis savo krašto istorija, įvykiais, žmonėmis. Šias nuotraukas esu gavęs iš Vilniuje gyvenusios jauniausios Pabrėžų dukters Rūtos, tiesa, jas gauti pavyko ne iš karto – pagyvenusi moteris į savo namų erdvę svetimus žmones sunkiai įsileisdavo. Aplankyti R. Pabrėžaitę pavyko į svečius nuėjus kartu su jos dukterėčia. Po kelių vizitų ir pokalbių moteris pasakiusi, kad nuotraukas paliks tam, kas jomis iš tikrųjų domisi. Jas perdavė man“, – pasakojo šios parodos iniciatorius, kraštietis Romualdas Beniušis apie šią šeimą ir jos likimą dukart rašęs „Pajūrio naujienose“. Fotografijų paroda „Sėkmingas vadovas – laimingas kolektyvas“ veiks iki lapkričio 30 dienos.
„P. n.“ informacija
Vieną kartą nubaustas nepasimokė
Lapkričio 6 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pasidalijo informacija apie neplaninį patikrinimą Šventojoje, Kopų gatvėje. Įtarimai dėl nehigieniškomis sąlygomis rūkomos ir galimai neteisėtai prekiaujamos žuvies pasitvirtino. Veiklos neįregistravo, prekiavo nelegaliai Inspektoriai nustatė, kad rūkytos žuvies prekeivis Ž. C. šios veiklos nebuvo įregistravęs VMVT, o išrūkytą žuvį laikė netinkamomis sąlygomis, dėl to produktas galėjo tapti nesaugus vartoti. Nors dar vasaros sezono metu VMVT minėtam asmeniui uždraudė vykdyti nelegalią veiklą ir skyrė 195 eurų baudą, jis vis tiek veiklos neįregistravo, rūkyta žuvimi ir toliau neteisėtai prekiavo. Kartu su ekonominės policijos pareigūnais atlikus pakartotinį patikrinimą paaiškėjo, kad Ž. C. nevykdė ankstesnių reikalavimų ir kai kurių trūkumų nepašalino – rūkytą ir atvėsintą žuvį laikė ne šaldytuve, o atvirai ant prekystalio neapsaugant jos nuo išorinės taršos, be to, ir toliau prekiavo nelegaliai. Dėl pasikartojančių pažeidimų Ž. C. buvo taikyta griežtesnė sankcija – skirta 1 tūkst. 40 eurų bauda. Vien vasaros sezono metu, kai prekyba rūkyta žuvimi ypač populiari tarp poilsiautojų ir vietos gyventojų, VMVT inspektoriai Klaipėdos regione patikrino 14 prekybos žuvimi ir žuvies gaminiais vietų – 4-iose jų fiksavo pažeidimus: nuo prastos darbuotojų higienos, produktų laikymo sąlygų pažeidimų iki nepateikiamų kainų etikečių, be to, ne visi prekiautojai kontrolę atliekantiems inspektoriams pateikė privalomus turėti termometro patikros sertifikatą ir geriamojo vandens tyrimų protokolą. Už nustatytus pažeidimus jiems buvo taikyta administracinė atsakomybė. Kaip atpažinti sugedusią Kaip akcentavo VMVT, žuvies produktai yra tarp greičiausiai gendančių, todėl laikomi netinkamomis sąlygomis gali sukelti sveikatos negalavimų. Anot specialistų, šaltai rūkytos žuvys yra aukso spalvos, jų paviršius švarus, sausas. Neskrostų žuvų pilvas – neperplyšęs, o raumenys – pilkai gelsvos spalvos, kieti, pjūvyje lengvai trupa. Šių žuvų kvapas malonus, būdingas rūkytiems gaminiams. Kaip atpažinti sugedusią žuvį? Jos paviršius drėgnas, blankaus aukso arba pilkšvo atspalvio, pilvas glebus, kartais suplyšęs, pati mėsa glebi, nemalonaus kvapo. Karštai rūkytų žuvų paviršius būna nuo šviesiai auksinės iki rudos spalvos. Konsistencija švelni, sultinga, gali būti sausoka, trupanti, kvapas – malonus. Sugedusios žuvies paviršius – drėgnas, lipnus, aštraus ar pelėsių kvapo, pilvas – glebus ar įplyšęs, viduriai – su irimo požymiais, raumenys glebūs, mėsa apkartusi.
„P. n.“ informacija
Patiklus vyras prarado tūkstančius
Į Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnus pagalbos kreipėsi 72-jų Kretingos rajono gyventojas: spalio 25 d. apie 17 val. telefonu jam paskambinusi nepažįstama moteris prisistatė banko darbuotoja ir apgaulės būdu išviliojo 24 tūkst. 647 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 2 d.
„P. n.“ informacija
Neblaivus ir be teisių
Antradienį apie 20.35 val. Kretingoje, Birutės g., sustabdyto automobilio „VW Passat“ vairuotojui, gimusiam 1984 m., nustatytas 2,21 prom. neblaivumas, taip pat nustatyta, kad vyras neturi teisės vairuoti.
„P. n.“ informacija
Šešiuose Kretingos rajono tvenkiniuose pagausinti žuvų ištekliai: iš viso į juos paleista 1 tūkst. 10 šiųmečių lydekų, 530 dvivasarių lynų, 40 dvivasarių plačiakakčių bei 10 dvivasarių amūrų. Kretingos Dvaro parko I tvenkinys pasipildė 50 lydekų, 30 lynų ir 10 amūrų, šio parko II tvenkinys – 180 lydekų, 100 lynų, III tvenkinys – 250 lydekų, 100 lynų ir 40 plačiakakčių. Į Pastauninko parke esantį Kretingos vienuolyno tvenkinį paleista 50 lydekų, į Rūdaičių tvenkinį – 400 lydekų ir 250 lynų, į Šukės tvenkinį – 80 lydekų ir 50 lynų. Kretingos rajono vandens telkiniai žuvimis papildomi kasmet, remiantis atliktais ichtiofaunos išteklių tyrimais bei parengtu ilgalaikiu žuvų įveisimo planu. Tyrimų duomenimis, daugumoje rajono tvenkinių labiausiai trūksta plėšriųjų žuvų. Jų trūkstant kenčia visa ekosistema – įsiveisia per daug smulkių karpinių žuvų, dominuojant filtoplanktonui, tvenkiniai pradeda „žydėti“, mažėja vandens skaidrumas, skursta povandeninė augmenija, įsivyrauja zooplanktonu mintančios karpinės žuvys, susidaro nepalankios sąlygos kai kurioms žuvų rūšims neršti ir kt. Žuvų įveisimo darbai finansuojami iš Kretingos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Rajono tvenkinių įžuvinimas šiemet kainavo 5 tūkst. 215 eurų.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Tęsiamos Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kultūros kelio kūrimo veiklos. Ir toliau įrengiamos QR kodo lentelės su J. A. Pabrėža susijusiose vietose. Viena tokių pritvirtinta prie stogastulpio, žyminčio J. A. Pabrėžos tėviškės vietą Večių kaime. Pasitelkę QR kodą lankytojai galės pasiklausyti garso takelių su ištraukomis iš įvairių J. A. Pabrėžos raštų. Pirmoji QR kodo lentelė šių metų rugpjūčio 15 d., švenčiant Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę – Žolinę, pritvirtinta prie J. A. Pabrėžos paminklo, stovinčio priešais Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią ir pranciškonų vienuolyną. Kitos dvi – J. Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje ir Pranciškonų gimnazijoje. Dar dvi lentelės – prie J. A. Pabrėžos atminimo lentos Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje ir prie Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos antkapinės koplyčios Kretingos senosiose kapinėse – įrengtos spalio 30 d., per minėjimą, skirtą J. A. Pabrėžos 175-osioms mirties metinėms. OR kodo lenteles dar planuojama įrengti prie Lenkimų Šv. Onos bažnyčios, kurioje buvo pakrikštytas J. A. Pabrėža, ir prie Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios, kurioje jis tarnavo. Lentelės iš viso bus įrengtos aštuoniose su J. A. Pabrėža susijusiose vietose. Jų įrengimas – 2024 m. įgyvendinamo Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordino projekto „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žinia“ dalis. Projekto tikslas – perduoti pamokslininko žodžius – tą žinią, kuria „žemaičių šventasis“ pats norėjo su mumis pasidalinti.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Atnaujino gimnazijos sporto salę
Lapkričio 5-ąją Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje duris atvėrė naujai renovuota sporto salė. Sporto salė renovuota iš „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programai skirtų priemonių. Po renovacijos salė tapo jauki, šviesi, buvo atnaujintos persirengimo kabinos, erdvė pritaikyta neįgaliesiems. Darbus atliko UAB „Rda Statyba“, darbai truko pusmetį. Visi kapitalinio remonto darbai atlikti kokybiškai, statybininkai nesusidūrė su rimtesniais sunkumais ar iššūkiais. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos sporto sale naudojasi ne tik šios gimnazijos moksleiviai, bet ir Marijos Tiškevičiūtės mokyklos mokiniai, Kretingos sporto mokyklos sportininkai. Čia vyksta sporto ir kultūros renginiai.
Gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys, pasidžiaugęs šiuo projektu, sakė: „Mūsų sporto salės užimtumas yra didžiulis, ji buvo seniai neremontuota ir jau neatitiko kokybiškos šiuolaikinės salės poreikių. Vienas prioritetų buvo pritaikyti salę įtraukiajam ugdymui: yra įrengtas specialus įvažiavimas neįgaliesiems, atnaujintos persirengimo kabinos, dalis kurių skirtos ir vaikams su negalia, taip pat pritaikytas ir tualetas, pakeistas vamzdynas, atnaujinti šviestuvai, lubos, grindys, įdiegta rekuperacinė sistema, atitinkanti visus kokybės standartus. Džiaugiamės, kad rangovas įvykdė visus savo įsipareigojimus ir nuo šiol gimnazija galės pasiūlyti bei teikti kokybiškas paslaugas sporto bendruomenei.“ Sporto salės renovacijai skirtos lėšos buvo iš dviejų šaltinių: per 100 tūkst. Eur buvo iš „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programos lėšų, 6 tūkst. Eur vamzdynui pakeisti ir 3,5 tūkst. Eur švieslentei įrengti skyrė Kretingos rajono savivaldybė. Atnaujintos sporto salės atidarymo šventėje dalyvavo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, vicemerės Vaida Jakumienė ir Vilija Venckutė-Palaitienė, rajono Savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė, rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, kiti Savivaldybės administracijos atstovai, Tarybos nariai, mokyklos bendruomenė.
„P. n.“ informacija
Maisto skonį įvertinti galima jo paragavus
Į redakciją paskambinęs kretingiškis Vytautas G. (pavardė redakcijai žinoma) informavo, kad Pranciškonų gimnazijos valgykloje tiekiamas maistas yra neskanus. Pasak jo, maistas lėkštėse atrodo neestetiškai, atstumiančiai, mokyklos valgykloje nepietauja ne tik moksleiviai, bet ir kai kurie mokytojai. Vyras paaiškino, kad tai vyksta jau ne pirmus metus, o per ilgąją pertrauką gimnazistai užplūsta ne tik artimiausius prekybos centrus, bet ir pabyra po miestelio centrą, užtvindo kavinukių, blynelinių ir picerijų erdves. Susisiekus su Kretingos Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Loreta Damoševičiene, ji patikino, kad besimokančių vaikų tėvams visuomet yra atviros durys į mokslo įstaigos valgyklą. Jiems nereikia informuoti apie savo atėjimą – jie gali užsukti bet kurią dieną, pietų metu ir patys paragauti tiekiamo maisto. Beje, kaip sakė L. Damoševičienė, internetiniame gimnazijos puslapyje, grafoje „Maitinimas“ yra viešinamas kiekvienos savaitės dienos valgiaraštis. „Šiemet turime naujus tiekėjus. Lyginant su praėjusiais metais, maistas pasikeitė, valgykloje valgo nemažai vaikų ir mokytojų. O kas yra skanu ar neskanu, turbūt sunku būtų nuspręsti, nes kiekvieno skonis yra individualus. Labai kviesčiau moksleivių tėvus užsukti ir patiems paragauti mūsų valgykloje tiekiamų patiekalų ir paragavus įvertinti, skanu tai ar ne,“ – kalbėjo L. Damoševičienė, akcentavusi, kad, kaip ir kiekvienai įstaigai, taip ir Pranciškonų gimnazijoje yra privalomos higienos normos, nuo kurių maisto tiekėjai negali nukrypti. Maisto tiekėjo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neįvardino.
Renovuotoje Melioratorių gatvėje – akivaizdžios problemos
Bebaigiant renovuoti Melioratorių gatvę, kretingiškiai jau skundžiasi nepatogumais: rimčiausia problema – per mažai vietos autobusams ir krovininiam automobiliams įsukant iš Žemaitės alėjos, kur eismas intensyvus, į Melioratorių gatvę ir išsukant iš jos. Todėl jau dabar, gatvėje darbų neužbaigus, yra išvartyti kelio bortai. Reikalauja Savivaldybė ir vairuotojai Vairuotojų pastebėjimu, Melioratorių g. ir Žemaitės alėjos sankirtoje nėra vietos stambių gabaritų transportui, kad šis saugiai įsuktų ir išsuktų. „Nėra kur užsimesti, gerai, jei iš paskos nevažiuoja kitos mašinos – tuomet rizikuodamas gali į priešingą juostą pasukt. Bet, jei iš paskos važiuoja kitos mašinos, stabdai eismą, kol išmanevruoji, rizikuodamas nuversti kelio bortus, kas jau yra įvykę“, – kalbėjo kretingiškis vairuotojas Dainius. Ši gatvė, pasak Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės, nėra Savivaldybės žinioje, ji priklauso valstybinei įmonei „Via Lietuva“, kuri ir rūpinosi ją renovuoti. „Savivaldybė kontroliuoti darbų negali, tačiau jau dabar pastebėjus defektų, rangovų – darbus atlieka įmonė „Eurovia Lietuva“ – galime prašyti, kad pakviestų į apžiūras. Jau dabar girdime vairuotojų nusiskundimų dėl išsukimo iš Žemaitės alėjos. Rangovai tvirtina dirbantys pagal projektuotojų reikalavimus, neva numatyti teisingi išsukimo-įsukimo spinduliai. Bet mes matome, kad realiai nėra gerai. Vertinti komisijai ši gatvė dar nėra priduota. Savivaldybė rašė prašymą „Via Lietuva“, bendrovės „Kretingos autobusų parkas“ administracija taip pat kreipėsi į šios įmonės vadovus, tačiau atsakymų dar nesulaukėme“, – kalbėjo S. Jazbutienė. Jos pastebėjimu, toje pat vietoje, magistralės Šiauliai–Palanga ir Melioratorių gatvės sandūroje, iškyla dar viena problema – užkliūva dangos: naujai paklotas asfaltas baigiasi nepasiekęs magistralės. Likęs senais asfaltas ilgainiui susidėvės, bus išmuštos duobės.
Degė ūkinis pastatas
Antradienį apie 7.10 val. Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pranešta apie gaisrą Kretingos miesto Darbininkų gatvėje esančiame vieno aukšto su mansarda šiferiu dengtame ūkiniame pastate. Atvykus ugniagesiams-gelbėtojams, patalpos buvo uždūmintos. Sudegė viduje buvęs šaldytuvas, apdegė plastikinės dėžės su maisto produktais, aprūko sienos ir lubos. Gesinimo darbai truko iki 7.21 val.
„P. n.“ informacija
Kretinga kvepėjo pyragais
Lapkričio 6-oji Lietuvoje jau žinoma kaip Pyragų diena: išvakarėse kepami įvairiausių skonių ir kvapų pyragai, o kitądien jais vaišinami: darbovietėse – kolegos ar bendramoksliai, o gatvėse – praeiviai, taip parodant ar tikintis jų gerumo ir dosnumo. Nes už surinktas aukas šelpiami tie žmonės, kam paramos labiausiai reikia. Pyragų diena yra visuotinės „Išsipildymo akcijos“ viena sudėtinių dalių. Kretingos žmonės taip pat neabejingi vargstantiesiems. Dalijosi pyragais ir gerumu Kretingos socialinių paslaugų centras tradiciškai Rotušės aikštėje įsirengia palapinę-arbatinę ir nuo ryto iki pietų kviečia į ją užeiti prošal skubančius kretingiškius: sušildami arbatos puodeliu ir skanaudami centro darbuotojų iškeptų skanėstų, šnekučiuojasi, domisi centro veikla. Užvakar centro darbuotojos į laikiną arbatinę sunešė per dvi dešimtis pyragų ir kitokių saldumynų, už kuriuos surinkta 128 Eur. Pinigai bus panaudoti Socialinių paslaugų centro Dienos tarnybą lankančių vaikų poreikiams, prisidedant prie išvykų ir kelionių: pernai vaikams buvo surengta kelionė į Pakruojo dvarą, šiemet – į Kauną. Kretingos socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė sakė, kad svarbiausias jų tikslas yra tas, kad Kretingos žmonės kuo plačiau sužinotų apie jų teikiamas paslaugas. „Kretingiškiai labiausiai domisi pagalbos į namus paslaugomis, kaip ir kokių pas mus galima gauti priemonių. Jaunesnio amžiaus kretingiškius raginome tapti vaikų globėjais“, – tvirtino D. Skruibienė. Kretingos dienos veiklos vadovė Birutė Viskontienė sakė, kad jų įstaigos ir Salantų padalinio darbuotojai surengė gerumo dieną be aukų: kepė pyragus ir jais vaišino žmones. Socialinių dirbtuvių, kuriose neįgalūs žmonės mokosi įgūdžių ir teikia tam tikras paslaugas, atstovai vyko į miesto centrą ir gatvėse savo iškeptais pyragais vaišino praeivius. Centro paslaugų gavėjai važiavo į Kretingos labdaros ir paramos valgyklą „Rūpestėliai“, kur valgytojus prie jų kuklių pietų pamalonino gabalėliu pyrago, taip pasidalindami savo dėmesiu ir gerumu. Salantų padalinio darbuotojai ir lankytojai savo iškeptais pyragais vaišino greta esančios ligoninės pacientus ir lankytojus.
Unikalaus Ėgliškių-Andulių komplekso tyrimas – tarptautiniu mastu
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas kartu su Kretingos muziejumi tęsia unikalaus Vakarų Lietuvoje Ėgliškių-Andulių komplekso tyrimą ir jų pagrindu su kolegomis iš Lenkijos ir Vokietijos ruošiasi išleisti dvi monografijas anglų ir vokiečių kalbomis. Kretingos muziejaus saugyklų lobynas taip pat domina užsienio mokslininkus: nuo šio rudens Ėgliškių-Andulių kapinyno radinius XRF analizatoriumi tyrinėja dr. Markus Adrianas Roksburgas (Marcus Adrian Roxburgh) iš Didžiosios Britanijos. Aprėpia pusantro tūkstantmečio istoriją Ėgliškių-Andulių kompleksas šiauriniame buvusios Mėguvos žemės pakraštyje, dabartiniame Bajorų pakraštyje, kuršių istoriją tyrinėjantiems mokslininkams yra tarsi skanėstas. Ši vietovė laikoma ir Kretingos miesto pradžia – ant piliakalnio stovėjusi gynybinė pilis, svarbi kovose su kaimynystėje – Mėmelyje, dabartinėje Klaipėdoje, – įsikūrusiu Kryžiuočių ordinu. Ėgliškių-Andulių archeologinį kompleksą mokslininkai tyrinėja jau daugiau kaip 100 metų – nuo 1895-ųjų ir ligi šiol. Kompleksą, be piliakalnio, priešpilio ir gyvenvietės šalia jų, dar sudaro gerokai ankstyvesnio periodo objektai: II–XII amžiaus kapinynas – žmonės jame laidoti net tūkstantį metų! – taip pat vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigos – ankstyvojo geležies amžiaus pilkapynas ir jo tąsa – ankstyvojo geležies amžiaus kapinynas. Ši vietovė ir radiniai joje aprėpia 1,5 tūkstantmečio senųjų jos gyventojų kuršių istoriją. Visam Rytų Baltijos jūros regionui svarbaus Ėgliškių-Andulių komplekso tyrimą Kretingos muziejuje, iš savo pirmtako šviesaus atminimo muziejininko archeologo Donato Butkaus perėmė ir tęsia archeologė Rinkinių apskaitos ir tyrimų skyriaus vedėja dr. Eglė Rimkienė. Tyrimus jau kelintą dešimtmetį koordinuoja ir tęsia Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja profesorė Audronė Bliujienė.
Reikia ne raumenis demonstruoti, o dirbti
Kretingos rajono savivaldybės mero pykčio protrūkis, kurio smaigalyje atsidūrė Kontrolės komiteto pirmininkas, panašėja į norą ne tik daryti įtaką Kontrolės komiteto darbui, bet ir daryti spaudimą visai opozicijai, kuri deleguoja Kontrolės komiteto pirmininką. Į šį performansą priverstiniu būdu įtraukta ir Kretingos rajono savivaldybės administracija, kuri pagal mero rekomendacijas nebesilanko Kontrolės komiteto posėdžiuose, o į paklausimus ir prašymus pateikti informaciją tiesiog atsimušinėja raštais. Nereikėtų pamiršti, kad Kontrolės komitetas yra vienas įrankių, kuris kontroliuoja Tarybai pavaldžią administraciją. Antrasis įrankis – Kontrolės ir audito tarnyba, tačiau rajono Taryboje ji iš esmės priklausoma nuo daugumos valios, priešingai negu Kontrolės komitetas, kurio pagrindą šiuo metu sudaro mažumos atstovai. Mano vertinimu, visos konflikto užuomazgos prasidėjo tuomet, kai Kontrolės komitetas ėmė rodyti iniciatyvą iš esmės analizuojant garsiuosius „čekiukus“ dar iki audito, kuriame nuskendo ne vieno Tarybos nario reputacija. Ką jau bekalbėti, kad ir pats meras ten buvo įklimpęs jeigu ne iki ausų, tai bent iki pažastų. Įklimpimo mastą parodo vėliau, spaudžiant prokuratūrai, mero į biudžetą grąžinti kiek daugiau negu 7,5 tūkst. Eur. Po šitos iniciatyvos Kontrolės komiteto pirmininkas buvo paskelbtas persona non grata – meras atsisakė dalyvauti Kontrolės komiteto posėdžiuose, kol pirmininku išliks G. Petreikis. Pirmasis bandymas prisvilo, o svilėsiai jaučiami iki šiol: buvusi Kontrolės komiteto sekretorė, dangstydama savo nekompetenciją, sukūrė dirbtinį mobingo skandalą, kurio rusenimą aktyviai palaikė ir meras. Galiausiai praėjusį mėnesį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija padėjo tašką ir visus galimus etikos pažeidimus, kuriuos įžvelgė mūsų etikos sargai, panaikino. Vadinasi, nei mobingo, nei jokių tariamų įžeidinėjimų iš tikro nebuvo nė kvapo.
|
|
