|
|
|
(1899) 2024-10-25Dėl lietaus nuotekų – indulgencija iki birželio
Bendrovės „Kretingos vandenys“ brigada trečiadienį tęsė vasarą pradėtą lietaus nuotekų nelegalių prijungimų į kanalizacijos tinklus paiešką Kretingos mieste. „Kad jų yra, žinojau, bet kad tiek daug, nesitikėjau“, – atviravo rajono meras Antanas Kalnius. Vieni puolė tvarkytis, kiti nereaguoja Kaip sakė Kretingos miesto daugiabučio Nr. 119 Vytauto gatvėje bendrijos pirmininkas Albertas Butenis, gyventojus pasiekusi žinia, kad dėl neteisingai leidžiamų lietaus nuotekų už praėjusius metus gresia pakloti beveik tūkstantį eurų, šokiravo. Esą daugelio Kretingos daugiabučių vamzdynai įrengti 1960–1990 metais, iš kur žinoti, kur kokios nuotekos suteka. Net atidarius šulinį lietaus ir fekalinių nuotekų be specialios įrangos plika akimi identifikuoti neįmanoma. „Nepaisant to, bendrija į „Kretingos vandenų“ perspėjimą sureagavo, lietaus vamzdis jau prijungtas prie tinkamo šulinio“, – pasidžiaugė A. Butenis. Anot mero A. Kalniaus, dėl lietaus nuotekų nelegalių prijungimų į kanalizacijos tinklus „Kretingos vandenų“ specialistai nuo vasaros patikrino 16 gatvių Kretingoje, Vydmantuose ir Kurmaičiuose. „Rezultatai šokiravo blogąja ta žodžio prasme. Nustatyta, kad patikrintose gatvėse nelegaliai lietaus nuotekas į kanalizacijos tinklus iš viso yra pasijungę apie 60 procentų vartotojų. Vienur daugiau, kitur mažiau, bet bendras skaičius toks“, – sakė meras. Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorės Eglės Alonderienės teigimu, įspėjamųjų laiškų jau sulaukė dalis vartotojų. Vieni, kaip Vytauto g. 119, susitvarkė iškarti, kiti delsia, ignoruoja. Sumos, kurias tektų mokėti, išties įspūdingos, siekia nuo 140 iki 1 tūkstančio eurų individualiam namui, o verslui – keliolika tūkstančių. Direktorė akcentavo, kad tai nėra bauda, o lietaus nuotekų kiekio, kuris pateko į buitinių nuotekų tinklus, buvo pumpuojamas ir valomas, apmokestinimas už vienerius metus, kaip nustato teisės aktai.
Kretingos sporto centrui – vieneri. Ar lankėtės jame?
Savivaldybę palieka dar du skyrių vedėjai
Kretingos rajono savivaldybės administraciją šią savaitę paliko savo noru Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos pareigų atsisakiusi architektė Reda Kasnauskė. Nuo spalio 23 d. ji dirba Palangos miesto savivaldybėje administracijos Architektūros ir teritorijų planavimų skyriaus vedėjo Žydrūno Žvirblio patarėja. R. Kasnauskė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui vadovavo 16 metų. „Skyriaus darbuotojai buvome kaip vienas kumštis, gaila pradėtų projektų, ypač Akmenos upės pakrančių Kretingoje sutvarkymo, tačiau gyvenimas nestovi vietoje, pokyčiai gal irgi reikalingi“, – paklausta, kodėl nusprendė keisti darbą, R. Kasnauskė tiesaus atsakymo išvengė. Spalio 25-oji paskutinė Kretingos rajono savivaldybėje ilgamečio administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo Gvido Jonausko darbo diena, iš darbo išeinančio taip pat paties prašymu. „Tai mano asmeninis sprendimas. Kretingos rajono vykdomojoje valdžioje dirbu 37 metus ir dešimt su puse mėnesio, 97,5 procentų esu pensininkas, o dėl tolesnio darbo nuomonė dar nesusiformavusi“, – šmaikštavo paskutines dienas Savivaldybėje dirbantis ekonomistas, kasmet sudarydavęs svarbiausią Kretingos rajono savivaldybės finansinį planą – metinį Savivaldybės biudžetą, kontroliuodavęs jo vykdymą. Paklaustas, kiek per visą tą laiką milijonų viešųjų pinigų matė, sekė jo akys, G. Jonauskas pajuokavo, kad, jei reikia, – suskaičiuosiąs, štai šių, 2024, metų patikslintas Savivaldybės biudžetas yra 81 mln. eurų. Šiemet darbo Kretingos rajono savivaldybėje atsisakė administracijos Juridinio skyriaus vedėjas Algimantas Gedvilas, Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Arūnas Benetis, Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė, Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Gintautė Butavičiūtė – visi šie valstybės tarnautojai, kaip ir R. Kasnauskė, įsidarbino Palangos miesto savivaldybėje kaitumo būdu – atsiradus laisvai vietai ir atitinkant specialiuosius reikalavimus. Gegužę savo noru iš Kretingos rajono savivaldybės kontrolierės pareigų pasitraukė Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai vadovavusi Sandra Grigaitytė-Gedvilienė. Šiomis dienomis keičiasi Žalgirio, Kartenos seniūnijų vadovai, Kūlupėnų seniūnijos seniūnu šiemet tapo Rolandas Milius.
„P. n.“ informacija
Voveraičiai. Kretingos dvaro girioje išaugęs kaimas
Prie Klaipėdos–Šiaulių geležinkelio, Kretingos–Salantų plento ir nuo jo atsišakojančio kelio į Šukę, miškų apsuptyje plyti Voveraičių kaimas. Jam priklauso 854,49 ha dydžio plotas, kuriame registruotos 23 sodybos ir pavieniai statiniai. Pagal plotą Kretingos seniūnijoje kaimas užima garbingą IV vietą, tačiau pagal gyventojų skaičių, kurių 2021 m. būta 26, yra tik tryliktas. Iki baudžiavos Voveraičiai skaičiuoja trečiąjį savo istorijos šimtmetį. Nausėdija atsirado apie XVIII a. vidurį, žemdirbių šeimoms įsisavinant plėšininę Kretingos dvaro Girios miško žemę. Pirmieji naujakuriai kūrėsi akmeningoje ir šlapioje vietovėje, iš arimui parinktų plotų raudami kelmus, rinkdami riedulius, sausindami balas. Naujakuriai nausėdiją pavadino Voveriais, kurie pirmąkart paminėti 1769 m. Kretingos valsčiaus inventoriuje. Manoma, kad tokiu vardu nausėdija buvusi pavadinta todėl, kad jai priklausančiame miške gyveno daug voverių. Pasak kitų, kaimo pavadinimas kilo iš pirmojo naujakurio asmenvardžio Voverys. 1771 m. kaimas jau vadinamas Voveraičiais. Jam priklausė per 98 ha žemės, kurią iš Kretingos dvaro nuomojosi Antanas Kaklys, Antanas Šeškus, Jurgis Sauseris, Antanas Pečiulis, Kristupas Kuršelis ir Jonas Zavadzkis, valdę nuo 10,65 ha iki 34,44 ha žemės. XIX a. pirmoje pusėje žemės nuomininkai dažnai keitėsi, kartais 1–2 sodybos stovėjo tuščios, neišnuomotos. Panaikinus baudžiavą ir ruošiantis žemės ir administracinei reformai, 1862 m. kaime buvo registruoti 5 kiemai. Juose šeimininkavo Feliksas Vilimas, Jonas Šiaulinskas, Pranciškus Želvys, Mykolas Makareinis ir Pranciškus Balcevičius. Žemdirbiai iš Kretingos dvaro nuomojosi po 23,2 ha žemės. Pagrindinės 4 sodybos stovėjo dešiniajame Pilsupio krante, į vakarus nuo Girės miško ir prie kelio į Šukę, o penktoji – vakarinėje dalyje, šalia Degimalio miško. Jos buvo tipinės, medinės, apjuostos žiogrių tvoromis. Visose jose stovėjo troba, klėtis, atskiros kūtės galvijams ir naminiams gyvuliams laikyti bei jauja. Sodybos žemė ir pastatai buvo dvaro nuosavybė, todėl už kiekvieną sieksnį priklausė mokėti po 5 kapeikas. Už dirbamą žemę žemdirbiai kasmet mokėjo po 34,47 rublio dydžio rentos mokestį. Be to, jie privalėjo atlikti lažo prievoles: kasmet paruošti ir į dvarą atvežti po 70 pūdų šieno, 1 kubinį sieksnį malkų, 3 rąstus, 23 dienas per metus su savo darbiniais arkliais ir inventoriumi arba be jų dvaro palivarke Kretingoje dirbti įvairius žemės ūkio ir dvaro sodybos pastatų remonto darbus. Nuo lažo galima buvo atsipirkti dvarui sumokant 11,90 rublio lažpinigių.
Rūdaičių „Bičiuliukai“ ranką tiesia kaimynams
Vienas – kariškis, kita – pasienietė. Jis kilęs nuo Pakruojo krašto, ji – žemaitė iš Plungės. Gavę darbus Klaipėdoje, ieškojo vietos aplink įsikurti. Ramybės uostą atrado Rūdaičiuose, kur nusipirko, savaip įsirengė sodybą ir jau planuoja verslą, kokio kaime dar nebuvo. Kvepiantys procesai – vakarais, po darbo „Kaimelis – gražus, gyvenam 16 metų, bet su vietiniais žmonėmis lig šiol mažai kas bendro. Ko norėti, kai 6 valandą ryto keliesi, 7 valandą išvažiuoji į darbą, pakeliui dar dukras į mokyklą nuveži. Grįžti vakare ir, kiek lieka laisvo laiko, – čia“, – sakė Margarita ir Ričardas Petraičiai. „Čia“ – tai sodybos teritorijoje atskiras pastatas, kuriame vyksta kvepiantys procesai: rūšiuojamos ir džiovinamos vaistažolės, kurios, pasak Ričardo, jau yra „užkariavusios“ kone pusę daržo, sukamas medus, ruošiami bičių duonelė ir pikis, įvairūs medaus mišiniai su avietėmis, bruknėmis, šaltalankiais, putino uogomis, pakeltose lysvėse pačios Margaritos auginamais šalavijais, ramunėlėmis, mėtomis, pipirmėtėmis, anyžiniu lofantu, čiobreliais, mairūnu, pelynu, sukatžole, juozažole, vingiorykšte ir dar daug kuo. Abi dukros – 13-os Rūta ir 9-erių Milda – padeda ant indelių klijuoti lipdukus. Šaldytuve – į buteliukus supilstyta natūraliai fermentuota nefiltruota medaus gira, kuriai naudojami išraiškingiausio skonio augalai: kmynai, imbieras, mėtos, čiobreliai, pelynas. „Pavyzdžiui, aš pats mėgstu girą su pelynu, o kitam gal labiau patiks su kmynais, kuri gaminama su specifiniu grikių medumi ir dėl to įgauna lengvą alaus poskonį“, – produkto skirtumus apibūdino R. Petraitis. Anot pašnekovų, norint gaminti girą, reikia chemijos žinių, išmanyti maisto technologijas. „Kiek mes patys eksperimentavom, kiek nepavykus esam išpylę arba nenoromis prisigaminę per daug acto, nors ir jis, fermentuotas, yra geras produktas“, – atviravo pašnekovai.
Sodyba primena liaudies buities muziejų
Prie miško prigludusi ūkininko, drožėjo, bitininko Audriaus Lubio sodyba Kadagynų kaime Darbėnų seniūnijoje labiau primena ne įprastą vienkiemį, o liaudies buities muziejų. Joje – paties perstatyti iš senelių paveldėti trobesiai, kurių sienos apkabinėtos senienomis, rakandais, medžių dirbiniais. Suręsta jurtą primenanti pavėsinė greta pirties, o ši užpildyta paties drožtomis Užgavėnių kaukėmis, taip pat – parvežtomis iš kitų pasaulio vietų. Moliūgai – papuošti Darbėnų miestelį Gretimai ganosi pulkas avių, kudakuoja vištos, sodybos bityne – 40 avilių, iš savų bičių vaško šeimininkas lieja žvakes. Ant suolų puikuojasi meniškai šeimininko išdrožinėti moliūgai.
„Nepripažįstu jokių helovinų, moliūgus drožiau seniūnijos paprašytas, kad papuoštų Darbėnų miestelio centrą, – kasmet prieš Vėlines suvežam moliūgus į didelę kompoziciją, – paklaustas, kodėl gi ėmėsi moliūgų, atsakė drožėjo amatą puikiai įvaldęs A. Lubys. – Moliūgai patys žino ir man pasufleruoja, kas iš jų turi išeiti – koks balboko veidas.“ Šiųmetinei šventei meistras jau išskaptavo 3 moliūgus – 2 kaukes ir vieną žibintą, o į ketvirtąjį kibs šiomis dienomis – kas iš jo išeis, dar nebuvo linkęs prognozuoti. Įdomūs instrumentai, kurias Audrius, pagal specialybę – apželdintojas, o iš tiesų – gamtos ir žemės žmogus, tikras miškų žinovas, 5-erius metus dirbęs Darbėnų girininkijoje girininko pavaduotoju, drožia ir skaptuoja moliūgus. Vieni įdomiausių instrumentų skirti medžiams pažymėti, juose įrėžiant vieną ar dvi linijas arba kryželį, priklausomai, medis tinka į lentpjūvę ar kertamas sausuolis. Kiti meistro instrumentai – savadarbiai, dar iš tų laikų, kai ėmėsi drožti kaukes.
Akordeono muzika skambėjo įžymiam kraštiečiui atminti
Kretingos meno mokykloje įvyko antrasis respublikinis akordeono muzikos konkursas-festivalis, skirtas įžymiam kraštiečiui talentingam akordeono virtuozui Kaziui Stonkui, kurio vardas ne kartą skambėjo ir garsiose pasaulio scenose, atminti. „Sunku perteikti žodžiais, ką šis renginys man reiškė. Jis neturėjo būti vien statistinis: tiek ir tiek dalyvių, tiek ir tiek sugrota kūrinių, išdalinta prizų. Svarbiausia buvo sukurti jaukią bendrystės atmosferą, nes ne varžytuvių, o akordeonistų šventės būtų norėjęs pats Kazys Stonkus“, – kalbėjo labai gerai jį pažinojusi buvusi pirmoji mokytoja Meno mokykloje Silva Garbaliauskienė. Anot pašnekovės, todėl prie žodžio „konkursas“ ir yra pridėtas žodis „festivalis“. Jį rengiant S. Garbaliauskienei, visam Meno mokyklos Akordeono skyriui talkino Kauno muzikos akademijos Akordeono katedra.
Lapkričio 4 d. 17–18 val. Kretingos viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje, parodų erdvėje, bus pristatyta fotografijų paroda „Sėkmingas vadovas – laimingas kolektyvas“. Ji skirta Kretingos vartotojų bendrovės veiklos atkūrimo 105 m. sukakčiai paminėti. Parodą pristatys Kretingos krašto istorijos tyrinėtojas Romualdas Beniušis, kuris yra dabartinis Kretingos vartotojų bendrovės vedėjo Juozo Pabrėžos šeimos fotoarchyvo savininkas.
„P. n.“ informacija
Pranciškonų gimnazijos aštuntokė Ieva Konstantinavičiūtė – savo tikslo siekianti tikra jaunoji kovotoja. Tą ji kasdien įrodo mokyklos suole, nes siekia geriausių rezultatų. Šiemet ji jau spėjo įrodyti, kad yra puiki gamtos mokslų žinovė: Ieva 16-ojoje Gamtos mokslų olimpiadoje laimėjo aukso medalį. Bet ji atskleidė, kad turi ir kitokių pomėgių. Patinka visi gamtos mokslai Ieva pripažino, kad jai visada patiko gamtos mokslai ir ji mielai keliauja į visas tokio pobūdžio pamokas. Jai puikiai sekasi ir biologija, ir chemija, ir fizika: „Man visose pamokose neblogai sekasi. Aišku, būna sunkiau, būna lengviau, labai priklauso nuo to, kokią temą mokomės.“ Bet, kai jau pajaučiu, kad vienoks dalykas patinka, tai įdomu įvairiomis temomis pasidomėti. Jaunoji kretingiškė atskleidė, kad ir ilsėtis gamtoje jai patinka. Atranda ramybę ji miške, džiaugėsi, kad netoli jūra. Ir nors ji aiškiai jaučia kryptį, kuria mieliausiai eitų, visgi dar nedrįsta prognozuoti, kokią profesiją pasirinktų ateityje. „Dar kol kas anksti nuspręsti. Manau, kad svarbiausia gyventi dabartimi, o dėl ateities spėsiu nuspręsti, turiu dar laiko“, – pasvarstė Ieva. Po pirmojo laimėjimo norisi daugiau Pašnekovė pripažino, kad jai smagu dalyvauti olimpiadose, konkursuose, atrodo, taip galima save išbandyti, bet ji, kaip prisiminė, pati niekur nesiveržė. Tai buvo jos biologijos mokytojos Linos Jucytės įtaka, kuri pastebėjo Ievos potencialą ir paskatino mokinę dalyvauti olimpiadoje. „Biologija man visada labai sekėsi, mokiausi geriausiais pažymiais, tad mokytoja pasiūlė man dalyvauti biologijos olimpiadoje. Aš ir sutikau. Pagalvojau, kad pabandysiu. Ir man pasisekė“, – Ieva prisiminė, kad atėjo tiesiog „švaria galva“ ir parašė tai, ką mokėjo, pagalvojusi, kad bus kaip bus. Ir buvo labai gerai – olimpiadoje ji laimėjo. Pasiteiravus, ar po pirmojo laimėjimo ėmė augti pergalių apetitas, ji pripažino, kad tikrai norisi pasirodyti geriau, bet nieko baisaus, jei ir nepasisektų. „Kai pajauti, kad gali laimėti, jau tą patyrei, vadinasi, ir vėl gali tą padaryti. Kažkaip norisi „prasimušti“ ir toliau tuos laurus skinti“, – atskleidė Ieva, papasakojusi, kad su nekantrumu laukė ir šios Gamtos mokslų olimpiados rezultatų. „Visi šeimos nariai laukėme naujienų, o, kai sužinojau, kad laimėjau, tai labai geras jausmas širdyje aplankė, kaip saldainis“, – šypsojosi Pranciškonų gimnazijos aštuntokė, pasidžiaugusi, kad didelę motyvaciją siekti geriausių rezultatų jai teikia ir šeima. Pavasarį Ievos vėl laukia biologijos olimpiada, tad ji dar turi laiko pasimokyti ir vėl parodyti geriausius rezultatus. O pasimokyti Ieva vis atranda motyvacijos. Pavyzdžiui, mokytoja nusivežė grupę mokinių į Gyvybės mokslų centrą Vilniuje, kur atliko praktinį darbą, klausėsi paskaitos. „Tuomet supratau, kad man dar reikia labai daug mokytis. Po praktinio darbo norisi daugiau sužinoti. Mes tyrinėjome insuliną, buvo labai įdomu“, – papasakojo Ieva. Ir nors pati veikla ją sužavėjo, bet savęs laboratorijoje mokinė savęs neįsivaizduoja. Ji pripažino, kad jai labiau patiktų dinamiškesnis darbas, kuriame galėtų keliauti.
Paskutinė spalio savaitė visame pasaulyje žinoma kaip Medijų ir informacinio raštingumo savaitė (MIRKT), skirta skatinti kritinį mąstymą, atsakingą informacijos vartojimą bei aktyvų pilietiškumą. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka prisideda prie šios iniciatyvos ir kviečia į renginius. Lietuvoje šią savaitę jau trečią kartą organizuoja viešosios bibliotekos, kviesdamos visuomenę prisijungti prie įvairiausių renginių. Nuo spalio 24 iki 31 dienos kviečiama į paskaitas, diskusijas, mokymus bei konsultacijas, orientavimosi žygį, protmūšius, žaidimus ir konkursus, padedančius gilinti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius. Jaunimą galėtų sudominti virtualus pabėgimo kambarys. Pasaulinei medijų ir informacinio raštingumo savaitei sukurtas virtualus pabėgimo kambarys-užduočių ruožas, skirtas išbandyti medijų ir informacinio raštingumo žinias, o dar galima laimėti ir prizų. Virtualiame pabėgimo kambaryje reikės įsijausti į veikėjo Ąžuolo vaidmenį ir pasistengti, jog į piktavalių rankas nepatektų asmeniniai vartotojų duomenys. Tam, kad taip neatsitiktų, reikės išspręsti užduotis, kurios slypi trijose virtualų pabėgimo kambarį sudarančiose erdvėse. Žaisti galima kompiuteriu, planšete ar mobiliuoju telefonu svetainės adresu mirkt.bibliotekavisiems.lt. Medijų ir informacinio raštingumo šūkis„Žinanti, laiminga ir sumani visuomenė“ kviečia visus būti aktyviais šios iniciatyvos dalyviais.
„Kuprinės“ informacija
enisas – labai sunkus sportas. Tam, kad galėtum jį žaisti, reikia turėti išlavintą akies-rankų koordinaciją, stiprų fizinį pajėgumą, ištvermę ir be galo daug kantrybės. Bet Palangos senosios gimnazijos gimnazistei Rusnei Kundrotaitei žaidimo reikalavimai – ne problema. Laisvalaikiu netinginiauja Dešimtoje klasėje šiuo metu besimokanti mergina pradėjo žaisti tenisą būdama vos 8 metų ir greitai užsidegė meile šiam sportui. „Kadangi didžiąją dalį savo vaikystės lankiau badmintoną, pradėti žaisti tenisą buvo gana keista, bet pramokusi nenorėjau praleisti nei vienos treniruotės“, – pasakojo Rusnė. Net laisvalaikiu mergina netinginiauja: „Laisvalaikiu mėgstu žaisti padelį. Taip pat, jeigu neinu į treniruotes, turiu treniruotis fizinio parengimo užsiėmimuose, kad palaikyčiau gerą fizinę būklę ir galėčiau greičiau tobulėti tenise.“ Sportu ją sudomino tėvai ir televizijoje matomi žaidėjai, dabar jie toliau skatina ją tobulėti. „Lankyti tenisą mane motyvuoja mano šeima, treneriai ir mano teniso partnerė, taip pat matydama geriausius pasaulio tenisininkus norisi siekti aukštumų, kaip ir jie“, – pasidalino Rusnė. Svarbiausias – tobulėjimas Rusnė taip pat dalyvauja varžybose, siekia geriausių rezultatų. „Dažnai dalyvauju varžybose, kuriose tenka žaisti su bendraamžiais, kartais – tarp suaugusiųjų. Dažniausiai žaidžiu dvejete – kai žaidžiama dviese prieš du – su savo partnere Adrija. Kartu važiuojame į varžybas ir siekiame medalių“, – atskleidė žaidėja.
Prasidėjus naujiems mokslo metams, dažnai atsiveria durys ir į kitas, dar neišbandytas veiklas. Taip nutiko ir Pranciškonų gimnazijos dešimtokei Saulei Juodytei, kuri išrinkta naująja gimnazijos prezidente. Mergina aktyvi jau nuo mažens, tad tokios pareigos ją tik dar labiau motyvuoja įsitraukti į veiklą ir padėti įgyvendinti mokinių idėjas. Priima visas idėjas „Džiaugiuosi ir nesulaukiu galėsianti įgyvendinti savo siekius su puikia komanda. Svarbiausi jų – artimas bendradarbiavimas su visa gimnazijos bendruomene, mokinių interesų ir teisių atstovavimas ir, žinoma, įvairių kūrybiškų, įdomių ir ugdančių renginių organizavimas. Man svarbu, kad mokiniai mokykloje ne tik jaustųsi saugiai, bet ir jaukiai, maloniai, o mokinių savivaldos renginių, skalbiadienių ir įvairiausių akcijų lauktų su nekantrumu. Visuomet būsiu pasiekiama, priimsiu visas naujas ir originalias idėjas. Ypač dėkoju mylimiems mokytojams, kurie padeda nuosekliai siekti norimų tikslų, artimiesiems ir draugams, kurie palaiko savo motyvacija ir nuoširdumu, Dievui – už suteiktas galimybes bei visai gimnazijos bendruomenei – už tokį pasitikėjimą“, – savo kalboje po jai išreikšto pasitikėjimo kreipėsi į visus Saulė. Puikiai geba lyderiauti ir rasti kompromisus Kaip pasakojo Saulė, apie kandidatavimą į prezidentus pagalvodavusi, tačiau šios minties garsiai nereikšdavo, neminėdavo. „Šis įvertinimas man yra labai svarbus, džiaugiuosi, kad gimnazijos bendruomenė gali manimi pasitikėti“, – sakė mergina. Pasiteiravus, kokiais savo asmeniniais pasiekimais ji labiausiai didžiuojasi, Saulė patikino, kad labiausiai didžiuojuosi savo gerais mokymosi rezultatais, baigta Kretingos meno mokykla. „Kiekviena duota galimybe sudalyvauti įvairiose olimpiadose bandau pasinaudoti, nes manau, kad tai suteikia daug patirties ir mane turtina žiniomis“, – sakė gimnazistė, nevengianti savo žinias pademonstruoti ir įvairiuose konkursuose ar olimpiadose. O stipriausiai ji jaučiasi lyderystėje, komunikavime, kompromisų ieškojime, bendradarbiavime.
Palangos senosios gimnazijos dešimtos klasės mokinė Marta Ulskytė stebina savo entuziazmu šokiui ir užsibrėžtais tikslais. Vos pradėjusi šokti, ji pasiryžo atiduoti viską, ką tik sugebės, ir pirmasis konkursas, kuriame jai teko sudalyvauti, tapo dar didesniu motyvaciniu varikliuku pasiekti daugiau. Šokiai tapo gyvenimo dalimi Martos kelias į šokius prasidėjo dar vaikystėje, kai darželyje pradėjo šokti. Tuo metu į šokius nežiūrėjo rimtai ir galiausiai jų atsisakė. Tačiau po penkerių metų pradėjo ilgėtis šokių ir nusprendė į juos grįžti jau su rimtesniu požiūriu bei tikslais. Marta atviravo, kad įkvėpimą grįžti į šokius rado laidoje „Šok su manim“. „Mėgau tą laidą žiūrėti nuo pat mažens. Ji man suteikė daug motyvacijos. Taip pat pamažu pradėjau rinktis mėgstamiausias šokėjas ir įsivaizduoti, kad kažkada aš irgi būsiu tokia, kaip mano ikonos. Būtent tuomet, kai buvau 14 metų, pradėjau rimčiau užsiimti šokiais „Svivelio“ šokių studijoje. Ir mano sesuo su vyru buvo sportinių šokių šokėjai, kas man irgi tapo postūmiu“, – pasakojo Marta. Pradžios sunkumai Į šokių pasaulį atėjusi kiek vėliau negu kiti, Martai buvo be galo sunku pritapti. „Kiti jau buvo pažengę, o aš tik pradėjau mokytis pagrindų“, – dalinosi prisiminimais Marta. Iš pradžių buvo sunku psichologiškai prisitaikyti prie aplinkinių požiūrio, tačiau laikas ir treniruotės padėjo įveikti šiuos iššūkius. O tuomet reikėjo išbandyti save. „Vos po kelių mėnesių įvyko mano pirmasis konkursas, kuriame pavyko užimti pirmąją vietą. To nė nesitikėjau“, – kalbėjo šokėja. Tai buvo Lietuvos solo Latino pirmenybės ir čempionatas. Išgirdusi iš komisijos, kad jai pavyko iškovoti pirmą vietą, Marta labai nudžiugo ir pasijautė lyg sapne. Pradėjusi šokti ji jau nebegali įsivaizduoti, kad galėtų veikti ką kita. Šokiai užima didelę jos gyvenimo dalį. O ir ateityje ji planuoja šokti, gal net iš to gyventi.
Vakarė KANIAVAITĖ
Luka ADOMAVIČIŪTĖ
„P. n.“ akademijos narės
Tradicinė šventė „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“ šiemet vyko jau 26-ąjį kartą ir į ją kasmet atvyksta jaunieji poetai iš viso Žemaitijos regiono. Šiemet ji buvo dedikuota netikėtai amžinybėn iškeliavusiam palangiškiui rašytojui Rolandui Rastauskui.
Pagarbą atidavė puikiems poetams Į Palangą šiemet savo poezijos pristatyti atvyko jaunieji poetai iš Klaipėdos, Mažeikių, Gargždų, Plungės ir, žinoma, nemažas būrys palangiškių. Įvertinti jaunųjų poetų kūrybą buvo pakviestas poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas. Svečias perskaitė savo naujausius eilėraščius iš būsimos knygos „Vandens skonis“, kuri pasirodys kitų metų pradžioje. Susirinkę svečiai džiaugėsi, kad šis renginys ne tik puoselėja poetinę tradiciją, bet ir skatina jaunimą kurti, dalintis savo kūriniais su bendruomene. Mokiniams suteikiama galimybė ne tik pristatyti savo darbus, bet ir gauti vertingų atsiliepimų iš mokytojų, svečių. Tuo pačiu – tai ir proga prisiminti puikius poetus, tokius, kaip R. Rastauskas, kuris, beje, mokėsi toje pačioje gimnazijoje. Palangos senoji gimnazija iki šiol yra išsaugojusi R. Rastausko rankraščius, nuotraukas iš tų laikų, kai jis dar buvo moksleivis. Spalio 13-ąją R. Rastauskas būtų šventęs 70 metų sukaktį. Moksleivių poezijos šventė įvyko beveik tą pačią dieną.
Vandalai „padirbėjo“ Vydmantuose
Ketvirtadienį apie 00.57 val. Kretingos rajono policijos komisariate gautas pranešimas, kad Vydmantų kaime išdaužti dviejų gyvenamojo namo plastikinių langų stiklai, taip pat supjaustytos prie namo stovėjusių automobilių – dviejų „VW Golf“ ir „VW Passat“ – padangos bei išdaužtas „VW Passat“ priekinis stiklas. Žala tikslinama. Pradėtas tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.
„P. n.“ informacija
Nei brangaus telefono, nei pinigų
Trečiadienį į Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnus su pareiškimu kreipėsi 1996 m. gimusi moteris: internetu parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 15 Pro Max 256 GB“ neva pirkti ketinęs asmuo atsiuntė mokėjimo pavedimo kopiją. Antradienį apie 18.15 val. prekę moteris atidavė jos pasiimti atvykusiam asmeniui, tačiau pinigų taip ir negavo. Padaryta 1 tūkst. 150 eurų žala. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Bandė atimti striukę ir cigaretę
Antradienį apie 17.50 val. Kretingoje, Rotušės a., prie įėjimo į prekybos centrą, iš matymo žinomi asmenys iš 2006 m. gimusio asmens bandė atimti striukę ir elektroninę cigaretę. Pradėtas tyrimas dėl plėšimo.
„P. n.“ informacija
Tapo čempionato prizininkais, pagerino asmeninius rezultatus
Reikšmingų laimėjimų pasiekė Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečiai, treniruojami Arvydo Bušecko ir Regimanto Norvilo. Šios mokyklos auklėtiniai dalyvavo Panevėžyje įvykusiame Lietuvos sunkiosios atletikos U-17 vaikinų ir merginų čempionate, taip pat – tarptautiniame sunkiosios atletikos turnyre „Grand Prix Klaipėda 2024“. „Lietuvos čempionatas yra vienas svarbiausių renginių, kuriam iš esmės ruošiamės visą sezoną“, – sunkiaatlečių treneris A. Bušeckas neabejojo, kad čempionatas vainikuoja visų metų darbą, o rezultatų pasiekė tie, kurie dirbo nuosekliai ir sistemingai. Tarp merginų 45 kg svorio kategorijoje kretingiškė Sintija Bujanauskaitė užėmė I v. Anot trenerio, ji už savo varžoves buvo gerokai pranašesnė, yra fiziškai stipri. Komandos draugė 64 kg svorio kategorijoje rungtyniavusi Elija Litvinaitė taip pat buvo pirma, absoliučioje įskaitoje ši sportininkė užėmė II v. A. Bušecko pastebėjimu, Elija yra išskirtinė mergina, Lietuvos rinktinės narė, visada kovojanti iki galo ir neužleidžianti savo pozicijų jau ne vienerius metus. Antrą vietą 102 kg svorio kategorijoje užėmė Gvidas Jucys, kurį treneris įvardino kaip nuolatinį prizininką, vaikinas taip pat yra iškovojęs teisę atstovauti Lietuvos U-17 rinktinei.
Dziudo sportininkų medaliai
Plungėje įvyko atviras dziudo turnyras „Auksinis ruduo“. Jame startavo 20 Palangos sporto centro ir Kretingoje bei Palangoje veikiančio dziudo sporto klubo „Ardonas“ auklėtinių. Vaikus varžyboms parengė dziudo treneriai Erikas Cchovrebovas ir Deimantė Aukštuolytė. Pirmieji į kovas stojo jauniausi – U-10 ir U-12 amžiaus grupių – dziudokos. Trečiąsias vietas iškovojo Armandas Gazarian, Markas Kurpoviesas, Kostas Bičkūnas. Kitą dienos pusę ant tatamio kovojo vyresnieji – U-14 amžiaus grupės berniukai ir U-13 amžiaus grupės merginos. Aukso medalius iškovojo Emėja Beniušytė ir Ugnė Trakytė, sidabro – Liepa Budrevičiūtė, Paulius Ališauskas ir Armandas Buožius, bronzos – Skaistė Ališauskaitė ir Urtė Staponkutė. „Kaip kuriems sportininkams tai buvo pirmosios dziudo varžybos. Tikimės, kad visi atvirame Plungės miesto dziudo turnyre dalyvavę sportininkai įgijo daug prasmingos patirties, o mes, treneriai, padėsime jiems ir toliau tobulėti dziudo kelyje“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė E. Cchovrebovas ir D. Aukštuolytė.
„P. n.“ informacija
Kretingos sporto centras, minėdamas savo pirmąsias veiklos metines, kviečia visus aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjus – nuo sporto profesionalų iki entuziastų – dalyvauti išskirtiniuose gimtadienio renginiuose. Praėjusiais, 2023-aisiais, metais duris atvėrė modernus Kretingos sporto centras, tapęs nauju miesto sporto simboliu. Per metus Kretingos sporto centras tapo mėgstama vieta tiek profesionaliems sportininkams, tiek mėgėjams. Varžybų maratonas, skirtas paremti Šv. Pranciškaus onkologijos centrą, jau įvyko spalio 20 dieną, tačiau save išbandyti dar galima nemokamose treniruotėse. Spalio 25 dieną sporto aistruoliai kviečiami į nemokamas TRX, Tabatos ir Kangoo Jumps treniruotes.
Programa:16.30 val. TRX su TRX Palanga / Kretinga; 17.50 val. Tabata su Sporto studija STEP UP; 19.00 val. Kangoo Jumps su Kangoo Jumps Lietuva. Būtina išankstinė registracija. Spalio 26-ąją – Kretingos sporto centro gimtadienio didžioji diena ir Nacionalinės krepšinio lygos rungtynės!
Programa:17.30–18.30 val. Veidelių piešimo fiesta vaikams su „Kitana“; 18.00–20.00 val. Nacionalinės krepšinio lygos rungtynės Kretingos „Kretinga-Rivilė“ su Ukmergės „Stekas“; 18.40–19.00 val. Švenčiame stipriai su „Voiceless“! Išskirtinis gimtadienio renginys; 19.00–20.00 val. Šventinio torto degustacija. --- Per renginį laukia staigmenos: šviesų ir garso reginys; Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos sportinių šokių komandos „Danė“ pasirodymas; akrobato „Oswa HD“ šou; „Kangoo Jumps Lietuva“ pasirodymas; „BC Kretinga“ pasirodymai.
Pagal Kretingos sporto centro informaciją
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, dalyvaujant šios bažnyčios klebonui broliui pranciškonui kun. teol. dr. Sauliui Pauliui Bytautui, Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonui kun. Gintui Rumševičiui, kan. LDK istorinio atminimo organizacijų vyriausiajam kapelionui, Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonui Stanislovui Krumpliauskui, buvo paminėtas Lietuvos bajorijos atkūrimo 30-metis ir pasirašytos Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos 10-metis, tuo pačiu buvo meldžiamasi už laisvę ir mūsų istorines vertybes, prašoma Viešpaties laiminti ateities planus ir vizijas. „Šiandien mus visus vienijanti Lietuva yra ne vien tik žodis. Tai – mūsų savasties dalis, be kurios neįsivaizduotume savęs“, – kalbėjo S. Krumpliauskas, priminęs, kad Mindaugas, siekdamas nugalėti priešus, suvienijo lietuviškas žemes ir įkūrė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK), o 1251 m. pradžioje priėmė krikštą, sudarydamas taiką su ordino magistru, kuris vėliau parūpino karūnas Mindaugui ir jo žmonai karalienei Mortai. Mindaugo karūnaciją rėmė Popiežius Inocentas IV, karūnacijos aktą atlikęs su Kulmo vyskupu Heinrichu. Mindaugas tapo LDK karaliumi, o Lietuvos karalystė pripažinta tarptautiniu mastu. XIII– XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė, apėmusi beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį Europos, gyva istoriniame atminime. „Gaila, kad vykstant karui su Rusija, girdime skleidžiamus gandus neva Rusija įkūrė LDK. Ne, ne Maskva įkūrė LDK. Nesileiskime būti provokuojami. Gerbkime savo tautos istoriją ir jos įkūrėjus“, – kvietė kan. Stanislovas Krumpliauskas, kuris yra Anykščių rajono ir Zarasų krašto Garbės pilietis. Anot jo, Lietuvos bajorijos atkūrimas ir Koalicinės bendradarbiavimo deklaracijos pasirašymas leido atlikti daug gražių darbų, kurie nuvalė laikmečio dulkes, daug svarbių dalykų grąžinta iš praeities į dabartį. Lietuvos kilmingieji – bajorai ir Šv. Adalberto ordino nariai, gausiai susirinkę į vieną gražiausių Žemaitijos bažnyčių, padėkojo Viešpačiui už Jo malones, akcentuodami, kad mūsų tvirtybės šaknys – LDK, o kartu išreiškė pagarbą žemaičiams už istorijos vienybę ir jų nepalaužiamą dvasią. Kan. S. Krumpliauskas aukojo ir šv. Mišias už LDK kilmingųjų palikuonis bei protėvius.
„P. n.“ informacija
Pirks elektra varomus mikroautobusus
Susisiekimo ministerija Kretingos autobusų parkui skyrė beveik 2,2 mln. eurų (be PVM) subsidiją naujiems elektra varomiems autobusams įsigyti. Kretingos autobusų parkas buvo pateikęs paraišką lėšoms, reikalingoms 10-čiai elektra varomų mažesnių (apie 30 stovimų ir sėdimų vietų) autobusų pirkti. Gaunamų 2,2 mln. eurų (be PVM) tam neužteks, dar beveik 760 tūkst. eurų (be PVM) turės prisidėti įmonė savo arba skolintomis lėšomis. Šį trečiadienį į Kretingos autobusų parką atvykę Lietuvoje registruotų ir veikiančių įmonių „Elinta“ ir „Forveda“ atstovai pademonstravo bendrą šių įmonių produktą – „Iveco Daily“ mikroautobuso bazėje sukonstruotą elektrinį žemagrindį 16 sėdimų (su stovinčiais vežti galintį 34 keleivius) vietų elektra varomą mikroautobusą. „Paskelbę apie planus atnaujinti savo autobusų parką naujais elektra varomais autobusais, sulaukiame ir skirtingų bendrovių siūlymų išbandyti jų parduodamus autobusus. Artimiausiu metu savo autobusus planuoja pristatyti ir kitos bendrovės“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, trečiadienį autobuso pristatyme dalyvavęs kartu su Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo, Strateginio planavimo ir investicinių skyriaus vedėjais Sigute Jazbutiene ir Dariumi Martinkumi, laikinai Kretingos autobusų parko direktoriaus pareigas einančia Vilma Kancerevičiene, konkursą į direktoriaus pareigas laimėjusiu Arūnu Mockevičiumi, autobusų parko vairuotojais. Meras akcentavo: kokie tiksliai autobusai bus perkami, paaiškės po viešųjų pirkimų. Iš tų pačių lėšų bus įrengiama elektra varomų autobusų įkrovimo infrastruktūra – dvi trumpojo įkrovimo stotelės autobusų stotyje Stoties gatvėje ir penkios dviejų vietų ilgojo įkrovimo stotelės autobusų parko teritorijoje Vytauto gatvėje.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos surengtame atrankos konkurse dalyvavo 3 kandidatai, 2 iš jų surinko reikiamą balų skaičių. Direktoriumi parinktas daugiausiai balų surinkęs kandidatas po kelių dienų eiti šias pareigas atsisakė, todėl atrankos konkurso laimėtoju buvo paskelbtas antroje vietoje pagal balų skaičių buvęs Arūnas Mockevičius. Jį nuo pirmą vietą užėmusio kandidato skyrė 0,2 balo. A. Mockevičius yra baigęs Kauno politechnikos institutą, jam suteikta inžinieriaus technologo kvalifikacija. Anksčiau jis ėjo direktoriaus pareigas UAB „Lignum Solidum“, taip pat yra dirbęs direktoriumi, pardavimo vadovu UAB „Baltic Timber Company“, komercijos direktoriumi, medienos projektų vadovu – UAB „Dilikas“, komercijos direktoriumi – AB „Akmena“, tiekimo skyriaus viršininko pavaduotoju – AB „Laisvė“. Konkurso Kretingos autobusų parko direktoriaus pareigoms užimti prireikė iš pareigų pasitraukus ankstesniam vadovui Arvydui Dyburiui. A. Mockevičius dirbti turėtų pradėti sulaukus būtinosios Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymos.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Pamažu pildosi Kretingos Šventosios gatvėje, kitapus individualių namų kvartalo, ilgus metus stovėjusios tuščios erdvės: už „Rimi“ prekybos centro, Šventosios g. 27C, numatyta pastatyti tris sublokuotus pastatus. Kaip teigiama viešojoje erdvėje visuomenei pristatant būsimą statybą, čia bus ne gyvenamosios, o mišrios paskirties komerciniai pastatai su administracinėmis patalpomis viršuje. Projektą rengia MB „Archupė“, jos vadovas Vytautas Grykšas, projekto užsakovai yra privatūs asmenys – E. L ir E. L. šeima. „Pastatai bus skirtingų paskirčių: pirmajame ketinama įrengti prekybos centrą, antrajame – sporto klubą, o trečiajame numatytas paslaugų centras, – numatomos automobilio švaros paslaugos, nors šis statinys gali būti naudojamas ir kaip sandėlis. Komplekso dizainas – lakoniškas, pritaikytas prie sklypo išplanavimo – norėta nutolti nuo dėžės formos“, – kalbėjo V. Grykšas. Architekto žodžiais, trys sublokuoti pastatai su šlaitiniais stogais, viršum kurių galima bus įrengti saulės elektrines, bus statomi su lygiagrečiai už jų, geležinkelio link, numatytais pastatyti laidojimo namais. Įvažiavimas ir išvažiavimas į kompleksą numatyti iš šalia esančios žvyruotos gatvelės, vedančios į Šventosios gatvę. Viešas šio projekto pristatymas elektroninėje erdvėje rengiamas lapkričio 8 d. 16.30 val. O ligi tol pasiūlymus galima teikti el.p. archupe21@gmail.com .
„P. n.“ informacija
|
|
