|
|
|
(1896) 2024-10-15Rinkėjų sprendimas: antrasis turas – bus
Spalio 13 dieną įvyko Seimo rinkimai. Rinkėjų sprendimu, vienmandatėse Kuršo ir Mėguvos apygardose II rinkimų turas bus: Kuršo apygardoje dėl Seimo nario mandato kovos Lietuvos socialdemokratų partijos narė Violeta Turauskaitė ir Lietuvos regionų partijai atstovaujantis Antanas Vinkus, Mėguvos apygardoje – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Mindaugas Skritulskas ir politinei partijai „Nemuno aušra“ atstovaujantis Karolis Neimantas. Šalies mastu – rinkėjai aktyvesni Teisę rinkti naująjį Seimą turi 2 mln. 328 tūkst. 64 Lietuvos gyventojai, iš kurių rinkimuose šiemet dalyvavo 52,06 proc., ir tai yra keliais procentais daugiau negu per praėjusius Seimo rinkimus 2020 metais, kai prie balsadėžių susirinko 47,16 proc. rinkėjų. Tiesa, tais metais sąrašuose buvo užfiksuota 2 mln. 411 tūkst. 617 rinkėjų. Vadinasi, prieš 4-erius metus rinkėjų buvo 83,5 tūkst. daugiau. Rinkėjai mūsų šalyje balsuoja 70 apygardų – 1 tūkst. 895 apylinkėse. Mūsų rajono apylinkės pasiskirsčiusios Kuršo ir Mėguvos apygardose. Kuršio apygarda turi 47 apylinkes, tarp kurių patenka ir 10 Skuodo rajono apylinkių – Skuodo, Vilniaus, Laisvės, Lenkimų, Mosėdžio, Šauklių, Daukšių, D. Rūšupių, Luknės ir M. Rūšupių. Šiose apylinkėse rinkimų teisę turi 36 tūkst. 313 rinkėjų, iš kurių šiuose, 2024-ųjų metų, rinkimuose dalyvavo 18 tūkst. 197, arba 50,11 proc., tai yra mažiau negu šalies vidurkis. Mėguvos apygardoje – 16-a apylinkių, tarp kurių patenka ir 3 Kretingos rajono apylinkės – Kretingsodžio, Rūdaičių ir Vydmantų. Be Palangos miesto apylinkių, Seimą kartu su Mėguvos apygardos rinkėjais renka ir dalis Klaipėdos rajono gyventojų. Iš viso šioje apygardoje – 33 tūkst. 723 rinkėjai, iš kurių rinkimuose dalyvavo 17 tūkst. 547, arba 52,03 proc.
Salantų „Strazdelis“ pasiekė Ameriką
„Visada norėjau kolektyvą išvesti į platesnius vandenis, daug kartų esam koncertavę už rajono ribų, tačiau tai, kad pavyko pasiekti Ameriką, prilygsta stebuklui“, – emocijomis dalijosi Salantų kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Strazdelis“ vadovas Irmantas Norkus. Lietuviškos dainos, lietuviškas maistas ir... litas „Strazdelis“ šiomis dienomis grįžo iš Lietuvių dienų, kurias Los Andžele 38 kartą suorganizavo ir viso pasaulio tautiečius sukvietė tapatybę sauganti, tradicijas ir papročius puoselėjanti JAV lietuvių bendruomenė. Dvi dienas trukęs didžiulis renginys vyko šiai bendruomenei priklausančioje maždaug 80 arų užimančioje Šv. Kazimiero parapijos teritorijoje ir, anot pašnekovo, kažkuo priminė Kretingos Rotušės aikštėje organizuojamas muges: daug lietuviškos muzikos ir šokių, geros nuotaikos, o prekeivių palapinėse pilna vienetinių rankų darbo gaminių – siuvinių, mezginių, keramikos, medžio, odos dirbinių, gintaro papuošalų. Taip pat – ir lietuviško maisto bei gėrimų: cepelinų, kugelio, šaltibarščių, alaus. Įspūdį paliko tai, kad atsiskaityti buvo galima ne doleriais ir net ne eurais, o litais – pinigus tuo pačiu kursu išsikeisti buvo galima čia pat. „Mes užsukome į ne vieną palapinę susipažinti, pabendrauti su verslininkais ir meno žmonėmis., padovanojome jiems iš Lietuvos atsivežtų suvenyrų. Kai kurie žinojo Kretingą, kažkada buvo lankęsi. Pakvietėme apsilankyti dabar, pamatyti, kaip miestas išgražėjo, pasikeitė“, – pasakojo „Strazdelio“ vadovas. Amerikoje kretingiškiai praleido 7 dienas, gyveno išsinuomotame name vos už 25 km nuo koncerto vietos. Per savaitę viešnagės, be Kalifornijos, kurioje yra Los Andželo miestas, jie aplankė Nevados valstiją. „Kai pas mus, Lietuvoje, diena, Amerikoje naktis ir atvirkščiai, tad teko persiorientuoti. Mažai miegojom, stengėmės pamatyti kuo daugiau. Įspūdžiai dar nesusigulėjo, dar vieni kitiems tebesiuntinėjam nuotraukas, dalijamės su artimaisiais“, – sakė I. Norkus.
Šiandienių gimnazistų lūpose žodis „Žadeikis“ dar reiškia ir jų mokyklą. Ateinančius į 1938 metais Skuode duris atvėrusį pastatą (Vytauto g. 14), suprojektuotą architekto Vinco Puskunigio (1901–1977), pasitinka šios įstaigos įkūrėjui, kunigui, garbės kanauninkui, Skuodo dekanui, rašytojui ir vertėjui Pranciškui Žadeikiui (1869–1933) skulptoriaus Vytauto Litvino 2018 m. sukurta memorialinė lenta, kieme – ankstesniais metais sukurtas mokytojo Tomo Kubiliaus stogastulpis. Tarpukario Lietuvos mokinio Kazimiero Sadausko eilės įkūrėjui – šios mokyklos himnas. Viena miesto gatvelių taip pat dedikuota šiai iškiliai asmenybei. Tačiau bene didžiausias paminklas – 2013-aisiais Remigijaus Misiūno išleista Pranciškaus Žadeikio knyga „Didžiojo karo užrašai“. Kelionė su Žemaičių vyskupu Arkivyskupo Pranciškaus Karevičiaus (1861–1945) atsiminimų knygoje „Mano gyvenimo ir atsiminimų bruožai“, ėjusio Žemaičių vyskupo pareigas 1914–1926 metais (knygą 2006 m. išleido Lietuvos katalikų mokslų akademija), rašoma: „Grįždamas iš Viekšnių į Panevėžį vagone pastebėjau jaunatve ir inteligencija žydintį kunigą. Pasisakė esąs Pranas Žadeikis, Pašušvės klebonas. Aš paklausiau, ar tai jis redagavo Kaune „Nedieldienio skaitymus“, leidžiamus šv. Kazimiero draugijos. Atsakė, kad tas pats. Aš paklausiau, ar sutiktų nuo Naujųjų metų persikelti į Skuodą, iš kurio kun. Saulevičius reziduoja. Šisai sutiko. Taigi Skuodo dekano pareigas paskyriau tenai klebonauti kun. Žadeikiui. Baigęs vokiškos gimnazijos VI klases, karo metu su vokiečiais susikalbėdavo ir daugelį kartų žmones nuo okupantų skriaudų atgynė.“ Šį atsiminimų faktą papildo leidėjų išnaša, jog garbės kanauninkas P. Žadeikis mokėsi Palangoje, Mintaujoje, Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, kunigu dirbo Kamajuose (Rokiškio r.), Breslaujoje, Panevėžiuke (Kauno r.), Kaune, Pašušvyje (Radviliškio r.) bei Skuodo klebonu ir dekanu. Buvo šv. Kazimiero draugijos sekretoriumi, aktyviai bendradarbiavo lietuvių spaudoje, rašė ir vertė istorinę bei katalikišką literatūrą, paliko puikius prisiminimus apie Pirmąjį pasaulinį karą Žemaitijoje.
Prisiminė Palangos žydų žudynių aukas
Palangoje buvo pagerbtas tragiškas Palangos žydų – moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių – prieš 83-erius metus įvykdytų žudynių Kunigiškių miške atminimas. 1941 m. birželio 26 d. moterys, vaikai ir pagyvenusieji buvo kalinami vienoje Palangos sinagogų. Po kelių dienų jie perkelti į buvusį Valteriškės (dabar – Vilimiškės) kaimą, kuriame buvo įkurtas laikinasis getas. Tų pačių metų spalio 11 d. laikinasis getas buvo pradėtas likviduoti. Žydėms su vaikais ir pagyvenusiesiems pranešta, kad bus vežami į kitą getą, esantį šalia Darbėnų. Liepta atiduoti brangiausius su savimi turėtus daiktus. Žudynes pagal Tilžės ir Memelio (Klaipėdos) SD ir Gestapo nurodymą organizavo ir įvykdė Kretingos apskrities, Palangos valsčiaus ir Palangos miesto policininkų dalis – įvairiose žudynių stadijose dalyvavo ne mažiau kaip 50 egzekutorių. Žudynės vyko naktį, degant sunkvežimių žibintams, ir užsibaigė paryčiais. Iš viso nužudyta apie 200 Palangos žydų bendruomenės moterų, vaikų ir pagyvenusiųjų. 1991 m. žydų žudynių vietoje pastatytas memorialinis paminklas, ant kurio jidiš, hebrajų ir lietuvių kalbomis užrašyta: „Šioje vietoje hitlerininkai ir jų vietiniai talkininkai 1941 m. žiauriai nužudė 200 žydų“. Žudynių vieta ir kapas yra 1,1 km į rytus nuo Liepojos plento (A13 – magistralinis kelias). Vykstant žudynių vietos ir kapo link, yra pastatyti du lordo G. Džanerio marmuriniai, su šešiakampe Dovydo žvaigžde, stulpai (stelos), nurodantys žudynių vietos kryptį ir atstumą. 2015 m. birželio 18 d. žudynių vieta ir kapas įregistruoti LR kultūros vertybių registre.
Parengė Mindaugas SURBLYS
Kretingos kaimynėms įteiktos auksinės krivūlės
Spalio 10-ąją, minint Lietuvos vietos savivaldos dieną, konkrečiose srityse daugiausiai nuveikusioms Lietuvos savivaldybėms įteikti savivaldos metų apdovanojimai – skulptoriaus Ramūno Almino sukurtos bronzinės „Auksinės krivūlės“ statulėlės. Tarp laureatų pateko ir Kretingos kaimynės Palanga bei Plungė. Kurortas įvertintas už aktyvią pagalbą plėtojant ir skatinant verslo turizmą, o Plungės rajono savivaldybė – už verslo sąlygas gerinančias įgyvendintas ir įgyvendinamas iniciatyvas. Apdovanojimus merui Šarūnui Vaitkui įteikė Lietuvos verslo, o Audriui Klišoniui – Lietuvos pramonininkų konfederacijos. Į šventinę ceremoniją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre susirinkusius savivaldybių atstovus pasveikino ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pasidžiaugė vis stiprėjančiais regionais ir savivaldybėmis, gebančiomis spręsti įvairias krizes. Šis Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) organizuojamas renginys buvo 19-asis.
„Vakarų Lietuvos“ informacija
Kretingos katalikų bažnyčios prieigos iš Vilniaus gatvės ir vidinio kiemo pusių šį rudenį apstatytos statybiniais pastoliais – keičiami išoriniai bažnyčios langai. Ligi šiol vyko pasirengimo darbai, o šią savaitę meistrai pradės montuoti paketus. Iš viso bus pakeista 30 įvairaus dydžio ir formos langų. Darbus atlieka rangos konkursą laimėjusi bendrovė „Telšių meistras“. Pasak Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijono Andriaus Dobrovolsko, atsakingo už šį projektą, keičiami tik išoriniai langai, apsaugantys viduje esančius vitražus. Išorės langai jau buvo kiauri, pro juos košė vėjai, skverbėsi drėgmė, todėl buvo būtina juos keisti. Projektas buvo parengtas prieš kelerius metus, tačiau tik šiemet Kultūros ministerija konkretiems darbams skyrė Paveldotvarkos programos lėšų – 200 tūkst. Eur. Darbai jau įsivažiavo, projektas pagal sutartį turėtų būti baigtas kitąmet spalį. Kaip teigė darbus atliekančios bendrovės „Telšių meistras“ vadovas Jonas Micius, šiemet statybininkai dirbs tol, kol leis oro sąlygos. Langai – įvairūs forma ir montavimo pobūdžiu: vieni įtvirtinti metaliniuose rėmuose, kiti įstatomi į betonines staktas. Paklaustas apie darbų sudėtingumą, J. Micius atsakė, kad iš pradžių problemų kilę dėl metalinių rėmų – projektuotojai situaciją matė pagal savo įžvalgas, realybėje pasirodė kitaip, – tačiau jos išspręstos. „Vitražai nenukentės, juos nuplauname, pažeistus sutvarkome. Langų vitražai nėra priskiriami prie senojo Kretingos bažnyčios paveldo – menotyrininkų manymu, jie buvo sumontuoti pokariu“, – kalbėjo J. Micius. Langų keitimo darbus atliekanti bendrovė „Telšių meistras“ jau turi nemažos restauravimo darbų patirties: jų meistrai tvarkė Veliuonos, Šeduvos bažnyčias, Telšių katedrą, taip pat – buvusių Telšių kalėjimo ir rabinų mokyklos pastatus. Prieš kelerius metus bendrovė „Telšių meistras“ taip pat pakeitė Kretingos pranciškonų vienuolyno langus.
„P. n.“ informacija
Patikimas šuo užtikrina saugumą
Kretingos rajono sodininkų bendrijos „Žemaitija“ gyventojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi dėl naktimis lojančių šunų. „Kas nors praeina ar pravažiuoja, vienas šuo ima loti, paskui jį antras, trečias, ir visa teritorija ima aidėti nuo šunų lojimo“, – situaciją apibūdino skaitytojas. Šunų lojimas – aktualus klausimas Nors jis pats šuns neturi, su kaimynais norėtų tartis gražiuoju, be pykčio, siūlydamas galbūt tuos šunis uždaryti kokioje nors patalpoje, kad jų, lakstančių po privataus namo teritoriją ar voljerą, lojimas taip nesigirdėtų. Nors žmogus supranta, kad šuo ir uždarytas lotų, bet gal tolėliau gyvenantiems žmonėms taip stipriai nebesigirdėtų. Dėl šios problemos susisiekus su SB „Žemaitija“ pirmininku Rimantu Staponu, jis teigė ištisinio šunų lojimo tikrai negirdįs. „Taip, būna, kad kartais šunys loja, bet tikrai ne kas naktį“, – tvirtino R. Staponas, pridūręs, kad šioje sodininkų bendrijoje lauke laikomų šunų, lyginant su visa sodų teritorija, yra tik apie 10 proc. Visi kiti savo šunis laiko viduje, namuose. Pasak pirmininko, šunų lojimo problema yra ne vien sodų bendrijose – tai taip pat aktualus klausimas ir nuosavuose namuose, privačiose teritorijose gyvenantiems žmonėms. Dauguma didelius šunis laiko voljeruose ar savo kiemo teritorijose, kurios yra aptvertos tvora. Sodų bendrijos pirmininkas artimiausio susirinkimo metu pažadėjo su gyventojais pasikalbėti šia tema. Jei šuo ištisai loja – jam kažkas negerai Berno zenenhundų veislyno įkūrėja Lina Aleksandravičiūtė patikino, kad šuo, kuris yra sveikas, turi pakankamai vandens, maisto ir yra vedžiojamas, ištisai loti negali. Jei šuo loja, kai kas nors vaikšto aplinkui jo saugomą teritoriją, – vadinasi, jis atlieka, savo funkciją. Šuo praneša šeimininkui, kad kažkas ateina, kažkas vaikšto aplinkui ar važiuoja pro šalį. Iki tam tikros ribos šuns lojimas yra prilyginamas natūraliems gamtos garsams. Jei šuo loja visą dieną į dangų žiūrėdamas, vadinasi, jam negerai, ir šeimininkas turi į tai atkreipti dėmesį. Bet, jei šuo loja, saugodamas savo kiemą ir pranešdamas apie pavojų – jis dirba savo darbą. Patikimas šuo yra visos teritorijos ir kaimynų saugumo garantas.
Laiviškiai tęsia tradicijas
Laiviuose skambiomis dainomis, trankiomis melodijomis, šmaikščiais pasakojimais vėl suskambo tradicinė kartu su bendruomene rengiama rudens šventė „Laukās aten auksėnis rodou“, surengta ir liaudies muzikos atlikėjų šventė „Gruok, žemaiti, mušk į būgną...“ Pirmieji šventinį vakarą pradėjo jo šeimininkai Salantų kultūros centro Laivių skyriaus kapelos „Laivē“ muzikantai, vadovaujami Jurgitos Girdžiūnienės. Liaudies muzika linksmino Telšių rajono savivaldybės Nevarėnų kultūros centro kapela „Šmukšt“ (vad. Ignas Lukošius), Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Šilojus“ (vad. Aivaras Šimkus) ir Mažeikių rajono Šerkšnėnų kultūros centro kapela „Šerkšnas“ (vad. Vidmantas Virbickas). Šventinį vakarą vedė Salantų kultūros centro Laivių skyriaus meno vadovė Jurgita Girdžiūnienė ir vedėja Laivių bendruomenės pirmininkė Rožė Žvinklienė. Per šventę veikė senų daiktų paroda „Rakondā, nauduotė žemaitiū gīvenėmūs“. Parodos dalyviai laiviškiai, sunešę savo senoviškus daiktus, kurie buvo perduoti iš kartos į kartą, atskleidė jų reikšmę, kam buvo naudojami ir dabar liko tik prisiminimui.
Smulkieji ūkininkai nuo spalio 7 iki lapkričio 29 d. gali teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (toliau – Strateginis planas) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Šiam kvietimui numatyta 3 432 977 Eur paramos lėšų. Supaprastinta pirkimo procedūra „Moliūgus auginu jau nebežinau kiek metų, bet verslu ši veikla tapo prieš penkerius metus. Turiu 2,5 ha. Mano pagrindinė auginama kultūra – moliūgai. Auginu jų apie 50 rūšių. Ir dekoratyvių, ir helovyninių, ir maistinių. Sėklų parsisiunčiu iš įvairių pasaulio šalių, – savo veiklą pristato Milašaičių kaime (Plungės r.) ūkininkaujantis Vilius Mitkus, jau antrus metus rugsėjo–spalio mėnesiais kviečiantis į „Moliūgkiemį“, kur sukurta įvairių moliūgų ir šviesų instaliacija, taip pat ir supažindinama su moliūgų rūšimis. –Šiemet pirmą kartą pasinaudojau parama. Pateikiau paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ (KPP 2014–2020). Man buvo skirta 15 tūkst. eurų, iš jų 80 proc. jau gavau. Likusią sumą perves kitais metais. Pasinaudodamas paramos lėšomis nusipirkau traktoriuką, frezą ir traktoriaus priekabą. Parama gerai, bet teko nemažai pavargti su technikos pirkimu.“ Atsižvelgdama į ūkininkų pastabas, šį rudenį Žemės ūkio ministerija paprastina pirkimo procedūrą. „Pirkiniams, kuriems naudojama parama, iki šiol buvo reikalaujama pateikti 3 įmonių komercinius pasiūlymus. Dažniausiai perkamai technikai, įrangai, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiams nustatyti fiksuoti įkainiai. Fiksuoti įkainiai bus taikomi perkant traktorius, kombainus, traktorių priekabas ir puspriekabes, šienapjoves, skutiklius, presus, purkštuvus, trąšų barstykles, mėšlo kratytuvus, krautuvus, saulės modulius, elektros energijos kaupino talpas, kai šie įrenginiai susiję su gamybinių poreikių tenkinimu“, – supaprastinimą pristato ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Jasiulevičius.
|
|
