|
|
|
(1895) 2024-10-11Susidomėjo motobolo klubo veiklos skaidrumu
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Giedrius Petreikis šiomis dienomis inicijavo išvažiuojamąjį komiteto posėdį, kuris įvyko Kretingos motobolo klubo prieigose. „Mus domina, kaip yra naudojamas Savivaldybės turtas, klubui panaudos sutartimi perduotas iki 2026-ųjų“, – G. Petreikis neslėpė, kad jį pasiekė ne vienas skundas, keliantis abejonių klubo veiklos skaidrumu. „Sužinojau, kad klubą paliko mechanikai ir dalis žaidėjų, vienas rėmėjų suabejojo lėšų panaudojimo tikslingumu, tad ketina klubo neberemti, nes nėra pasirašyta ir klubo rėmimo sutartis, po Europos čempionato neberengiamos treniruotės, nenupirkti žadėtieji motociklai ir panašiai“, – kalbėjo Tarybos narys savo kolegoms – Kontrolės komiteto posėdyje dalyvavusiems Arūnui Merkeliui, Steponui Baltuoniui, Juozui Mažeikai. Teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad pastarąjį sezoną ir „Pajūrio naujienas“ buvo pasiekę jaunųjų motobolo žaidėjų tėvų nusiskundimai dėl reikalaujamo sumokėti mokesčio, dėl neteisingai, jų manymu, sudarytos delegacijos į Prancūzijoje įvykusį Europos čempionatą ir kitų dalykų. Anot G. Petreikio, Kontrolės komitetui įdomu, kaip panaudojama ir šalia motobolo klubo esanti aikštelė, kuri, kaip matyti, yra išnuomota automobilių prekeiviams. „Šią aikštelę rajono Savivaldybė klubui žodžiu yra leidusi išnuomoti dar tada, kai klubui vadovavo Eduardas Steckis. Sutarėme, kad pinigai, gauti už nuomą, bus panaudoti klubo reikmėms“, – priminė buvęs rajono meras J. Mažeika, kuris buvo labai nustebęs, kad klube gali dėtis negerų dalykų ir kad būtų labai apmaudu, jeigu klubas apskritai subyrėtų – motobolo sportas Kretingoje turi ilgametes tradicijas, o ir Savivaldybė yra įdėjusi nemažai pastangų, kad klubas išliktų, veiktų ir garsintų rajoną Lietuvos ir tarptautiniu lygiu. Savivaldybės rūpesčiu prieš kelerius metus buvo parengta ir motodromo bazės vizija, kuri, deja, nugulė stalčiuose, nors tam buvo išleista pinigų, įvyko vizijos pristatymas. „Tada Savivaldybė neturėjo galimybių iš biudžeto skirti 3 mln. Eur motobolo bazei atnaujinti. Su klubo vadovais kalbėjome, kad viską reikėtų daryti etapais, pamažu, bet reikalai nepajudėjo“, – apmaudavo J. Mažeika. Dėl klubo rėmėjų suskubo aiškintis S. Baltuonis: „Negi pretenzijų turi pagrindinis klubo rėmėjas „Agrorodeo“? Sužinosime.“ Tarybos nario rūpesčiu, paaiškėjo, kad ši bendrovė jokių pretenzijų Kretingos motobolo klubui neturi, yra pasirašyta rėmimo sutartis
Atsiras perėja, eismas taps vienpusis
J. Pabrėžos gatvėje, ties susikirtimu su Klevų gatve, gyventoja Eismo saugumo komisijos prašė įrengti iškiliuosius greičio ribojimo kalnelius. Rytais, kai žmonės skuba į darbus ir ugdymo įstaigas, vakarais, kai eina pasivaikščioti į parką, savaitgaliais, kai į kitą miesto galą keliauja iš turgaus, pereiti J. Pabrėžos gatvę ir pasukti parko link – nesaugu. Po diskusijų priimtas sprendimas ties posūkiu į Pastauninko parką prie Klevų gatvės įrengti pėsčiųjų perėją. Iš Vytauto gatvės įvažiuojant į Klevų gatvę ir išvažiuojant iš J. Pabrėžos gatvės Statybininkų gatvėje nutarta įrengti kelio ženklus „Vienpusis eismas“.
„P. n.“ informacija
Kelius planuos iš anksto
Eismo Saugumo komisija nagrinėjo piliečio prašymą įvertinti eismo organizavimą nuo Grafų Tiškevičių gatvės Kretingoje, važiuojant S. Chodkevičienės ir M. Tiškevičiūtės gatvėmis iki Šermukšnių gatvės Padvariuose. Važiuojamoji dalis – labai siaura, ypač S. Chodkevičienės g. pabaigoje, ties susikirtimu su Šermukšnių g., neatitinka statybos techninio reglamento (STR) keliamų reikalavimų eismui abiejomis kryptimis. Šiomis gatvėmis taip pat vyksta pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas, automobiliai, neužvažiavę ant gretimai esančių privačių sklypų, negali prasilenkti. Gyventojas komisijos prašė probleminiame ruože ar bent siauriausioje jo dalyje nustatyti vienos krypties eismą. Bet Vietinio ūkio ir turto valdymo tarnybos vedėja Sigutė Jazbutienė paaiškino, jog šis kelias – žemėtvarkinis, rajono Savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašuose jo nėra. Savivaldybė planuoja įrengti kitą kelią, kuris formuojamas per bendrovės „Kretingos vandenys“ teritoriją. „Štai ir atsakymas gyventojui“, – pakomentavo komisijos pirmininkas meras Antanas Kalnius. Komisijos narės Angelės Ubartienės teigimu, jeigu žvyrkelis įrengtas neturint dokumentų, jame jokie kelio ženklai negali būti statomi. S. Jazbutienė priminė, kad vis dėlto gatvės pavadinimą žymintis ženklas, atsižvelgus į gyventojų prašymą, buvo pastatytas, Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė patvirtino, jog ir daugiau kelio ženklų ten yra. „Blogai, kad kas ko prašo, tą ir darom“, – pastebėjo A. Ubartienė. Kad nebūtų chaoso, mero siūlymu, ateityje Savivaldybė turės susiplanuoti, kur per artimiausius 3–5 metus statyti pagrindinius kelius, ir tik tada prie jų leisti formuoti sklypus.
„P. n.“ informacija
Teritoriją stebės per vaizdo kamerą
Patenkintas Savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos prašymas: siekiant užtikrinti moksleivių saugumą ir stabdyti psichotropinių medžiagų platinimą, ties Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo teritorija ketinama įrengti vaizdo stebėjimo kamerą. Įprasta, kad Kretingoje įrengiamos keturių krypčių kameros, tačiau rajono Policijos komisariato vadovas Algirdas Budginas pasiūlė vienakryptę. Jeigu ji būtų valdoma iš komisariate esančio centro, vaizdą būtų galima prisiartinti ir naktį, ir dieną, pakreipti galėtų 360 laipsnių kampu. Kokią vaizdo stebėjimo kamerą geriau pirkti, bus tariamasi dar ir su Savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus specialistais.
„P. n.“ informacija
Kartenos seniūno funkcijas atliekanti specialistė Daiva Viskontienė į Eismo saugumo komisiją kreipėsi su prašymu miestelio Kretingos g. ir Žvyro g. sankirtoje įrengti sferinį veidrodį. Šiomis gatvėmis žmonės vyksta aplankyti artimųjų į Kartenos kapines, krovininis transportas važiuoja į „Geraldos“ bendrovę. Jei būtų pastatytas sferinis veidrodis, pagerėtų matomumas išsukant iš Kretingos g. į pagrindinį kelią. Seniūno pareigas einanti specialistė pateikė ir prašymą Kretingos g., prie kapinių, įrengti kelio atitvarus. „Naujosiose kapinėse įrengtas drenžas, remonto darbai atlikti palei senąsias kapines. Prie kelio iškasti ir suformuoti grioviai, kyla pavojus į juos įvažiuoti“, – teigė ji. Abu prašymus komisija patenkino.
„P. n.“ informacija
Sutvarkys kelkraščius
Dupulčių kaime, važiuojant Kartenos link, yra Pamiškės gatvė, čia – ir vairavimo mokyklos aikštelė. Gyventojas Saugaus eismo komisijos prašė patikslinti, koks kelio plotis toje vietoje turėtų būti nuo krašto iki krašto. Pagal nustatytą tvarką turėtų būti 6 metrai, bet du lengvieji automobiliai negali prasilenkti vasarą, o žiemą, pamačius priešpriešiais atvažiuojant, vienam reikia grįžti atgal, kad galėtų praleisti kitą. Dėl dažnai viršijamo transporto priemonių greičio sukeliamų nepatogumų – iš po automobilių ir sunkvežimių ratų skrieja akmenys, kyla dulkės – ruože nuo Mišučių g. 1 iki Mišučių g. 4 Raguviškiuose gyventojai prašė pastatyti greitį reguliuojantį kelio ženklą „40“. Po diskusijų komisijos nariai nusprendė palikti ženklą, greitį ribojantį iki 50 km/h, o kelio kelkraščiui sutvarkyti lėšų numatys kitų metų biudžete.
„P. n.“ informacija
Reikalavimų daug, išpildė vieną
Ėgliškių kaimo Andulių gatvėje ir šalia jos gyvenantys žmonės Eismo saugumo komisijos prašė spręsti problemą dėl žvyrkeliu važiuojančių automobilių keliamų dulkių ir eismo saugumo. Gatvės būklė šią karštą vasarą itin pablogėjo. Dėl dulkių nesant gero matomumo, gresia eismo nelaimėmis. Komisijai gyventojai pateikė visą pluoštą reikalavimų: kad kelias būtų nedelsiant sudrėkintas, o Žalgirio seniūnas raštu atsiprašytų už tai, kad neatsižvelgė į pakartotinius prašymus laistyti kelią ir leido situacijai pablogėti. Taip pat reikalavo paaiškinimų, kas bus daroma, siekiant užtikrinti, kad seniūnas laiku bendrautų su gyventojais ir kad kelias niekada nebebūtų paliktas tiek išdžiūti. Be to, turi būti pastatytas 40–30 km/h greičio ribojimo ženklas, o, siekiant užtikrinti, kad vairuotojai ribojimo laikysis, – ir laikinas greičio matuoklis. Andulių kelias turintis būti asfaltuojamas artimiausiu metu prioriteto tvarka. Komisija nusprendė Andulių gatvėje, nuo Kretingos miesto ribos iki valstybinės reikšmės kelio Klaipėda–Triušiai–Kretinga, pastatyti kelio ženklą, greitį ribojantį iki 50 km/h.
„P. n.“ informacija
Prašys leidimo atnaujinti zigzagą
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate pastaruoju metu padaugėjo skundų bei stebima situacija, kad Vilniaus g. 12 Kretingoje, ties Marijono Daujoto progimnazija, stovi lengvieji automobiliai su įjungtais avariniais šviesos žibintais, trukdydami autobusams įsukti į stotelę išleisti ir paimti keleivius. Trukdo ir kitoms transporto priemonėms persirikiuoti į eismo juostą, iš kurios galima iškart išsukti iš žiedinės sankryžos į dešinę. Nors lengvųjų transporto priemonių vairuotojai išleisti ir pasiimti vaikų gali atvykti į Marijono Daujoto progimnazijos vidinį kiemą, tačiau nuolat stovi Viliaus gatvėje. Siekiant išvengti eismo trukdžių, kamščių ir viešojo transporto vėlavimo pasiūlyta atnaujinti Kelių eismo taisyklių 1.27 p. įtvirtintą geltonos spalvos zigzagą, žymintį kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti. Nutarta kreiptis į bendrovę „Via Lietuva“ – jeigu bus gautas leidimas, ženklinimas bus atnaujintas iš rajono biudžeto lėšų.
„P. n.“ informacija
Socialinė akcija-renginys „Kūrybinės jungtys: draugystės juosta“ suvienijo dviejų ugdymo įstaigų – Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos ir Marijos Tiškevičiūtės mokyklos–bendruomenes. Socialinę akciją įprasmino gyva grandinė, vieningai perdavusi pačių rankomis megztą margaspalvę 260 m draugystės juostą, simbolizuojančią atstumą tarp dviejų bendradarbiaujančių įstaigų. „Kuriami tarpusavio santykiai yra neatsiejami nuo sėkmingo ugdymo. Mūsų – dviejų įstaigų – bendradarbiavimas yra pavyzdys, atskleidžiantis sektiną gerąją patirtį, kaip galima ne tik dalytis patalpomis, bet ir nuolat vykdyti bendrus renginius, seminarus, sporto varžybas ar kitas veiklas. Ne išimtis – ir ši socialinė akcija-renginys, perteikiantis siekį pasidžiaugti konstruktyviu tarpusavio ryšiu ir dar labiau paskatinti jo stiprinimą“, – teigė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys. Akcijai susitelkusios bendruomenės tarpusavio bendradarbiavimą įprasmino margaspalve rankomis megzta 260 m draugystės juosta, kurią mezgė per 50 mezgėjų iš įvairių Lietuvos vietovių ir užsienio. Mezgimo procesas truko beveik pusę metų, o galutinis kūrinys sveria apie 35 kilogramus. Vidutiniškai kiekvienas mezgėjas numezgė apie 5,2 m juostos, ją kūrė mezgėjai iš Kretingos, Gargždų, Klaipėdos, Šiaulių ir net Vokietijos. Margaspalvė draugystės juosta ne tik suvienijo bendruomenių narius, bet ir tapo simboliniu jų draugystės, bendravimo bei bendradarbiavimo ženklu.
Pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas praėjusiais mokslo metais pradėjo mokytis nelyginių klasių mokiniai, šiemet ir lyginių, tačiau dalis vadovėlių mokyklų nepasiekė iki šiol, o kai kurios klasės be jų mokosi jau antrus metus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo mokytojams, laukiantiems vadovėlių, naudotis skaitmenine metodine medžiaga, kurią jie galėtų derinti su senais vadovėliais, tačiau realybėje mokytojai pripažįsta, kad toks mokymo būdas sunkina pasirengimą pamokoms ir dar labiau padidina mokytojui tenkantį krūvį. „Mokytojas renka medžiagą iš senų vadovėlių, kai kuriuos uždavinius tenka ir kurti, nes jų nėra arba jie yra du, o reikia daugiau. Laiko sąnaudos yra milžiniškos. Nacionalinė švietimo agentūra skelbia, kad vietoj vadovėlių paruošė papildomą medžiagą, tačiau ji duoda tik įsivaizdavimą mokytojui, apie ką kalbėti, tai nėra ta medžiaga, kurią gali dėstyti per pamoką, ar užduotys, kurias atsispausdinęs gali paduoti mokiniams, naudos iš jos tikrai nėra daug“, – teigė Pranciškonų gimnazijos matematikos mokytoja Violeta Baltūsienė. Pasak jos, iššūkių kyla ir bandant rasti informaciją, kaip mokiniams aiškinti temas, kurių ankščiau nėra buvę arba jų mokėsi vyresnių klasių mokiniai. „Matematikos atnaujintoje programoje yra temų, kurių nebuvo. Aš tą temą išmanau, bet nežinau, kiek detaliai ją reikia aiškinti mokiniams. Taip pat labai daug temų yra perkeltos, pavyzdžiui, iš vienuoliktos ar devintos klasės į penktą ar šeštą klasę ir, nors tų temų turinį galime rasti senuose vadovėliuose, tačiau kaip tą medžiaga metodiškai perteikti gerokai jaunesniam vaikui, jokios informacijos nėra“, – sakė mokytoja V. Baltūsienė.
Į Palangą atkeliavo genialusis Markas Šagalas
Užvakar, spalio 9-ąją, Palangos gintaro muziejuje buvo atidaryta išskirtinė paroda „Marc Chagall. Gimtinės ilgesys. Keramika ir gobelenai“, prieš tai pabuvojusi Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje. Parodoje pristatoma pasaulinio garso žydų tautybės menininko litvako Marko Šagalo (Marc Chagall) 18 keramikos dirbinių – lėkštės, ąsočiai, vazos – ir 3 audimo meistrės Yvette Cauquil-Prince gobelenai, sukurti pagal M. Šagalo paveikslus. Parodą atlydėjo svečiai iš Prancūzijos Ši paroda tai – didelio visuomenės susidomėjimo sostinėje sulaukusios parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ tęsinys, kurio centre – garsaus iš Vitebsko kilusio litvako Marko Šagalo (1887–1985) darbai. Į Palangą atkeliavo tik dalis šios po Europą keliaujančios ir Vilniuje eksponuotos parodos. Į parodos atidarymą susirinkusius lankytojus pasveikino Gintaro muziejaus direktorė Sigita Bagužaitė-Talačkienė, koordinatorė Regina Makauskienė ir šios parodos kuratorė Vilma Gradinskaitė. Į atidarymą atvyko būrys svečių iš Prancūzijos: prancūzų meno istorikė ir kuratorė Ambre Gauthier, audimo meistrės Yvette Cauquil-Prince sūnus dailininkas Darius Hecq-Cauquil, keramikos konservatoriai Sandrine ir Benoit Coignard. M. Šagalo sukurtus keramikos dirbinius ir gobelenus pagal jo paveikslus – „Kūrimas“, „Mėlynas ir geltonas profiliai“, „Berniukas tarp gėlių“ – iš savo asmeninės kolekcijos paskolino Darius Hecq-Cauquil ir M. Šagalo anūkės Meret ir Bella Meyer, perdavusios šiltus linkėjimus palangiškiams. Į Lietuvą ir į Palangą atkeliavusi paroda veiks iki kitų metų vasario. Per kone 5 buvimo Palangoje mėnesius meno mėgėjams ji suteiks unikalią galimybę susipažinti su „kitokiu“ M. Šagalu – ne taip gerai žinoma, bet ne mažiau kerinčia šio menininko veikla keramikos srityje. Taip pat – jo paveikslais, unikaliai perkeltais į gobelenus.
Nostalgija štetlo vaizdams Menotyrininkų teigimu, Prancūzijoje M. Šagalo kūryba atsidūrė trečioje vietoje po pačių brangiausiai vertinamų menininkų – Pablo Pikaso ir Anri Matiso. Jo įtaka modernizmui, kubizmui, ekspresionizmui, realizmui nepalyginama su jokio kito žydų dailininko. Pasak parodos Lietuvoje kuratorės V. Gradinskaitės, būtent šioje parodoje atsiskleidžia kultūrinė kelionė per M. Šagalo pasaulėžiūrą, unikalus šio menininko braižas, jo ryšys su praeitimi ir tėvyne. „Vilnius JJAZZ Ensemble“ keičia suvokimą apie džiazo muziką
Kretingoje vasarą įvykusio tarptautinio džiazo festivalio „Kretinga Jazz“ svečias džiazą grojantis kolektyvas „Vilnius JJAZZ Ensemble“ – mūsų kraštietis saksofonininkas Simonas Šipavičius, trombonininkas Jievaras Jasinskis ir būgnininkas Domantas Razmus, kretingiškius supažindinę su moderniuoju džiazu, šiuo metu triūsia įrašydami jau penktą naują savo albumą „Ravenjazz“. „Jis – išskirtinis, kadangi jį kuria rekordinis skaičius žmonių – 9 kompozitoriai ir 11 muzikantų“, – kompozitorius J. Jasinskis akcentavo, kad šį albumą prodiusuoja kretingiškis kraštietis S. Šipavičius. J. Jasinskis neslėpė, kad įrašyti albumą yra ilgas ir sunkus kelias, tad albumo pristatymo džiazo mėgėjai turės palaukti bent jau iki metų pabaigos. „Visą albumą ketiname pristatyti po vieną singlą, su kompozitoriaus istorija ir vaizdo medžiaga“, – intrigavo J. Jasinskis. Kaip ir įprasta šiuo laikmečiu, albumas bus pasiekiamas per visas įmanomas platformas, tačiau „Vilnius JJAZZ Ensemble“ labai rimtai pasvarstė ir apie galimybę albumą išleisti viniline plokštele. Prisiminęs viešnagę Kretingoje ir pasirodymą Kretingos muziejaus prieigose, Jievaras tvirtino, kad dalyvauti pirmą kartą įvykusiame džiazo festivalyje patiko, nes vienaip ar kitaip ansamblis tapo vieno naujausių Lietuvoje projekto dalyviu. „Džiaugiamės gavę tokią progą, nes tie, kurie negrojo pirmajame festivalyje, niekada ir nebepagros. O jeigu mus pakvies ir antrąsyk, tikrai dalyvausime. Jau vien tai smagu, kad su mumis groja jūsų kraštietis Simonas“, – J. Jasinskis mano, kad per renginio dalyvius šioks toks gandas apie naują festivalį jau praėjo, o ir apskritai Lietuva tampa džiazo festivalių šalimi, prie to prisideda ir Kretinga bei festivalio sumanytoja pedagogė Rūta Šulskienė. „Negi blogai, kad toks nedidelis miestas, kaip Kretinga, turės naują tradiciją ir prisidės prie mūsų šalies garsinimo tarptautiniu lygiu“, – pasvarstė muzikantas.
Užgimęs kūrybinis duetas
Gražus kūrybinės bendrystės duetas užsimezgė tarp kretingiškio kompozitoriaus chorvedžio Aloyzo Žilio ir poetės teologės Šventojoje gyvenančios Renatos Kuršytės – šiuos du kūrėjus netikėtai suvedė kūrybinis-literatūrinis priedas „Smiltys“, kuriame publikuojamos R. Kuršytės eilės. Atsivėrusi kūrybos kraitė „Smiltyse“ išvydęs R. Kuršytės eilėraštį, kompozitorius šioms eilėms sukūrė dainą. „Mano dėmesį patraukė eilėdara, minčių gylis, jų išsakymas. Pajutau, kas yra tarp eilučių, kokia žinutė užslėpta tarp žodžių. Pabendravus su eilėraščio autore – mudviem atsivėrė kūrybos kraitė“, – kalbėjo A. Žilys. R. Kuršytė nėra vien poetė – ji yra sukūrusi ir bažnytinių, liturginių tekstų, kuriuos pasiūliusi kompozitoriui, sulaukė jo pritarimo ir įvertinimo. Šiuo metu 21-am Renatos sukurtam tekstui A. Žilys jau yra parašęs muziką. Tarp šių tekstų – 9 dainos, 12 giesmių, tarp kurių ir 1 giesmė vaikams. Kretingos trečiojo amžiaus universiteto moterų ansamblis „Svajonių aidas“ vieną sukurtų dainų jau repetuoja. Nors A. Žilys dirba ne su vienu vyresnės kartos poetu, su poete R. Kuršyte užsimezgusi kūrybinė draugystė jam atvėrė naujų spalvų ir galimybių. „Su Renata tikiuosi ilgalaikio, nuoširdaus ir sklandaus bendradarbiavimo. Man labai svarbu, kad mudviem pavyksta kūrybinį procesą nuosekliai organizuoti kartu, poetė pritaria mano pataisoms, neatmeta pastabų, yra geranoriškai nusiteikusi“, – pasakojo A. Žilys, prisipažinęs, kad gyvai su poete susitikę dar nebuvo, viską aptarti ir suderinti pavyksta pasitelkus šiuolaikines technologijas.
Oratorija „Mončys“ – Lietuvos skambesys Prancūzijoje
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje pirmąkart visuomenei buvo pristatytas bendras Lietuvos ir Prancūzijos projektas „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“ – multikultūrinė oratorija „Mončys“. Šis savitas projektas yra Lietuvos 2024-ųjų sezono Prancūzijoje dalis ir spalio 20–26 dienomis bus pristatytas Prancūzijos Sen Žil Krua de Vi (Sent-Gilles-Croix-de Vie) bei Lano (Laono) miestuose. Unikaliam kūriniui subūrė komandą Šio unikalaus projekto, į visumą sujungiančio kamerinę ir folkloro muziką, literatūrinį tekstą ir liaudies kūrybą – kaukes, giesmes, taip pat vaidybinius elementus, idėjos autoriai ir jos generatoriai yra Palangos kultūros centro folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė etnografė Zita Baniulaitytė ir Palangos kamerinio choro vadovas Edmundas Jucevičius. Projekte panaudotos tautodailininkų – šviesaus atminimo palangiškio Alberto Žulkaus ir kretingiškio Adolfo Andriejaus Viluckio – drožtos kaukės. Palangiškiai Z. Baniulaitytė ir E. Jucevičius uždegė prie jų sumanymo prisidėti ir žinomus šalies kūrėjus: taip kūrinio kompozitoriumi tapo Linas Rimša – jis ir Acid jazz (mišraus džiazo, folko, soulo, hip hopo stiliaus) atlikėjas ir Crossover (skirtingų stilių atlikėjų derinimo) pradininkas Lietuvoje; muzikinės dalies koordinatoriumi tapo kompozitorius Rytas Svilainis. Oratorijos scenarijų sukūrė vienas populiariausių Lietuvos rašytojų, režisierių, scenaristų Alvydas Šlepikas, kuris pernai buvo apdovanotas Lietuvos kultūros ir meno premija. Oratorija sudaryta iš 4 dalių: jose su folkloro ir kamerine muzika puikiai rezonuoja A. Šlepiko skaitomi tekstai, liudijantys apie Antano Mončio, nuo Grūšlaukės kilusio ir Prancūzijoje išgarsėjusio menininko prigimtinį pašaukimą prisijaukinti ir kalti akmenį taip, kad šiuo žmogaus rankų ir Dievo kūriniu žavėtųsi visas pasaulis.
Palangos miesto savivaldybei ir Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL) pavyko rasti kompromisinį, abi šalis tenkinantį ir Palangos gyventojams bei svečiams naudingą sprendimą. KUL Palangos ligoninėje, be kitų medicinos paslaugų, ištisus metus bus užtikrintos chirurgijos profilio paslaugos. Susitarta, kad iki kitos vasaros visi, kurie kreipsis į Palangos ligoninės Skubios pagalbos skyrių dėl chirurgijos paslaugų, bus transportuojami į Klaipėdą, o suteikus pagalbą – parvežami atgal į Palangą. Toks „žaliasis koridorius“ garantuos Palangos gyventojams ir kurorto svečiams chirurgijos paslaugų greitą prieinamumą ir kvalifikuotą pagalbą. Iki kitos vasaros KUL įsipareigojo parengti plataus profilio gydytojus, kurie nuolat dirbtų Palangoje Skubios pagalbos poskyryje ir čia teiktų visą būtiną pagalbą. Tad per sezono piką – 4 mėnesius – Palangos ligoninėje kasdien visą parą dirbs du gydytojai – vienas terapinio, kitas chirurginio profilio. Susitikime Sveikatos apsaugos ministerijoje dalyvavo Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas Audrius Šimaitis, KUL direktorius medicinai Antanas Gulbinas ir Skubios medicinos pagalbos klinikos vadovas Marius Ellikas, taip pat Palangos meras Šarūnas Vaitkus, vicemerė Akvilė Kilijonienė, Palangos miesto tarybos narė gydytoja Sondra Kulikauskienė, Seimo narys Mindaugas Skritulskas. Susitikime aptarti ir bendradarbiavimo planai pritraukiant jaunus gydytojus, kurie dirbtų ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje.
„P. n.“ informacija
Baltijos jūra yra itin palanki vėjo energetikos projektams vystyti, tačiau labai svarbu, kad tai būtų daroma atsižvelgiant į gamtinės aplinkos poreikius ir taikant poveikio aplinkai mažinimo priemones. Patirtis rodo, kad tinkamai planuojant veiklą, jūrinio vėjo elektrinių parkai gali ne tik gaminti elektros energiją, bet ir sukurti palankias sąlygas bioįvairovei. Pastatyti jūrinio vėjo elektrinių parkai gali kurti buveines, suteikiančias priebėgą jūros gyvūnams ir prisidėti prie ekosistemų palaikymo bei atkūrimo. Prieš kiek daugiau negu tris dešimtmečius pasaulio jūrose nebuvo nė vieno jūrinio vėjo elektrinių parko. Šiandien jūrinio vėjo energetika – tarp dažniausiai minimų, kalbant apie energetikos sektoriaus poveikio klimato kaitai mažinimą. Seklūs vandenys ir stabiliai pučiantis vėjas jūrinio vėjo elektrinių parkų plėtrai itin palankias sąlygas sukuria ir Baltijos jūroje, o tokius parkus turi Danija, Švedija, Vokietija. Labai stipriai tokioms investicijoms ruošiasi Lenkija, Estija, Suomija, taip pat – ir Lietuva, kurioje tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ projektą. Apie tai, kokių sprendimų reikia imtis, kad šis jūrinio vėjo elektrinių parkas ne tik artintų Lietuvą prie energetinės nepriklausomybės ir žaliųjų tikslų, bet ir prisidėtų prie Baltijos jūros bioįvairovės ir ekosistemų gerovės, buvo diskutuojama per festivalį „Sveika, Neringa“ surengtoje konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“. Ilgametė tyrimų patirtis „Ignitis renewables“ inicijuotoje konferencijoje dalyvavusi bendrovės aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė priminė, kad pirmasis pasaulyje jūrinio vėjo elektrinių parkas buvo pastatytas ne kur kitur, o Baltijos jūroje. 1991 m. veikti pradėjusiame Danijos „Vindeby“ parke elektrą 25-erius metus gamino 11 vėjo elektrinių, įrengtų 1,5–3 kilometrų atstumu nuo kranto. „Tai buvo labai sėkmingas projektas, įtikinęs tiek politikus, tiek planuotojus ir vystytojus, kad jūrinė energetika – ne raketų mokslas ir yra sėkmingai įgyvendinama. Be to, kadangi toks parkas buvo pirmasis, jis buvo labai įdomus ir iš aplinkosauginės pusės kaip tyrimų objektas. Tad šiame parke buvo atlikta įvairiausių jūrinio vėjo elektrinių parko poveikį aplinkai nustatančių tyrimų, vykdyti ilgamečiai stebėjimai: elektromagnetinių laukų, triukšmo, gyvūnų elgsenos pokyčių, dugno buveinių ir kiti“, – pasakojo A. Lukoševičienė.
Kretingiškiai balsuoja už taiką, daug permainų nesitiki
Išankstiniai Seimo rinkimai prasidėjo antradienį, baigėsi ketvirtadienį. Kretingos rajono savivaldybės vestibiulyje įrengtoje balsavimo vietoje prie komisijos narių staliukų tomis dienomis – apgultis. Mano, kad ribos neteisingos Toks rinkėjų aktyvumas Kretingos rajono apygardos komisijos pirmininkės Almos Voveraitienės nenustebino – per išankstinius Prezidento bei Europos Parlamento rinkimus eilės nutįsdavusios nuo antro aukšto iki Savivaldybės administracijos pastato laukujų durų. Vien per antradienį sulaukta 325 rinkėjų Kretingoje ir 193 – Skuode, mat dėl demografinių pokyčių Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus naujas ribas, Kuršo vienmandatė rinkimų apygarda apima nemažą dalį ne tik Kretingos, bet ir Skuodo rajonų. O visą Palangą, dalį Kretingos ir dalį Klaipėdos rajonų – Mėguvos apygarda. „Manau, kad apygardų ribos yra nustatytos neteisingai, jaučiuosi taip, tarsi iš manęs būtų atimta teisė balsuoti. Tiek metų gyvenu Kretingoje – kodėl turiu rinkti Palangoje kandidatuojančius politikus? Žinoma, aš galiu pasirinkti politinę partiją, kuriai prijaučiu, bet juk labai svarbu ir asmenybės, kurias pažįstu, vertinu, turiu susidariusi nuomonę“, – nusivylimą išreiškė išankstinio balsavimo vietoje sutikta moteris, pavardės nenorėjusi viešinti.
|
|
