Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Apklausa

Ar pakenks Lietuvos prestižui valdančiųjų koalicija su „Nemuno aušra“?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1894) 2024-10-08

Žvainių kapelos muzikantai artojus (iš kairės) Antaną Duoblį, Tomą Klapatauską, Donatą Vaškį, Mantą Jonkų, Karolį Paksą ir Jurgį Karaziną į laukelius išlydėjo su muzika.

Po 5-erių metų pertraukos ūkininko Jono Drungilo 18 ha ploto laukuose Dupulčių kaime įvyko arimo varžybos, kuriose meistriškumą demonstravo 6 artojai. Juos vertino tiek pat teisėjų – augalininkystės konsultantų iš Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos, Telšių, Pakruojo, Akmenės, Šiaulių, Mažeikių biurų.

Pirma vieta – veteranui

Pavakarę susumavus rezultatus, I vieta pripažinta varžybų veteranui – traktoriumi „John Deere 6630“ 4 korpusų verčiamaisiais plūgais laukelį suarusiam kūlupėniškiui ūkininkui Antanui Duobliui. Aukštas vietas ir anksčiau jis yra užėmęs tiek rajone, tiek respublikinėse varžybose – 2018-aisiais, kaip ir tradicinių plūgų grupėje meistriškumu nepralenkiamas Kazys Genčius, iš Dotnuvos parvežė pirmąją vietą.

Antroji vieta – kitam respublikinių varžybų prizininkui, irgi kūlupėniškiui Tomui Klapatauskui, arusiam traktoriumi „Valtra131“; III vieta – erlėniškiui Jurgiui Karazinui. Jis vienintelis „New Holland T7.210“ arė 5 korpusų verčiamaisiais plūgais.

Šauniausiai pasirodę artojai apdovanoti ne tik įrėmintomis padėkomis, medaliais, darbo kombinezonais, įrankiais, bet dar ir 500, 300 bei 200 eurų vertės dovanų čekiais.

Rėmėjų dovanomis, medaliais pamaloninti ir IV, V bei VI vietų laimėtojai Donatas Vaškys iš Reketės, skuodiškis Mantas Jonkus bei Karolis Paksas iš Raguviškių. Savo galimybes šie jauni vaikinai kukliau vertino dar prieš varžybų startą.

„Man tai bus nauja patirtis“, – sakė pirmą kartą arimo varžybose dalyvaujantis D. Vaškys. Reketėje jis laiko apie 50 mėsinių galvijų, javus sėja maždaug 100 ha žemės plote. Mišrusis ūkis yra jungtinis – Donatas ūkininkauja su draugu.

„Ir aš dar mokausi“, – atviravo jauniausias varžybų dalyvis 25-erių K. Paksas. Kaip seksis, stebėjo ir jo mama ūkininkė Danutė Paksienė. Šeimos ūkyje jie pluša kartu, valdo apie 300 ha žemės, kaip dauguma ūkininkų, sėja kviečius, rapsus, žirnius. Tik gyvulius išpardavė – neapsimoka laikyti.

„Pradžioje visiems būna sunkiau. Bet, jeigu nearsi, tai niekada ir neišmoksi“, – įsitikinęs varžybų nugalėtojas A. Duoblys. Jo paties pačios pirmosios vagos gimtuosiuose Stropeliuose išartos arklio tempiamu plūgu.

„Prie namų turėjom apie 20 hektarų žemės, laikėm gyvulių, sėdavom grūdus, – pasakojo šiandien rajone žinomas ūkininkas. – Paskui tėvas kad ir nusipirko vikšrinį T.74, bet pats nevairavo. Būdamas 12-os, aš išmokau vairuoti. Paaugliui tai jau – šis tas!“ – juokėsi jis.


Svečiai apžiūrėjo Salantų gimnaziją.

Šį pirmadienį Salantų gimnazijos gimnazistai dalyvavo ypatingoje pilietiškumo pamokoje, kur kartu su tėvais, gimnazijos pedagogais ir Salantų bendruomenės atstovais padėkojo rajono ir šalies politikams už pagalbą išsaugant gimnaziją Salantuose.

Gimnazijai išnykti grėsmė buvo kilusi dėl valstybėje vykdomos švietimo įstaigų tinklo reformos reikalavimo šių metų rugsėjo 1-ąją vienuoliktoje klasėje turėti ne mažiau nei 21 mokinį, o jų buvo likę 17-a. Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė patikino, kad be suteiktos išlygos gimnazijai veikti vienuoliktoje klasėje turint ir mažiau nei 21 mokinį, bendras gimnazijos mokinių skaičius šių mokslo metų pradžioje nebūtų šoktelėjęs iki 334, kai praėjusiais mokslo metais jis siekė 324. Tai ženklas, kad Salantų, kuriuose gyvena apie 1 tūkst. 300 gyventojų, ir aplinkinių vietovių, turinčių dar apie 1 tūkst. 800 gyventojų, žmonės patikėjo, jog Salantų gimnazija yra perspektyvi.

Salantų gimnazijos bendruomenės pakviesta švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė atvyko lydima vidaus reikalų viceministrės Agnės Ladek. Viešnias iš Vilniaus pasitiko gimnazijos vadovai, į renginį anksčiau atvykę – Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Tarybos narė Justė Stonkutė, Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, vyr. specialistė Sonata Petravičienė.

„Prasideda formalumai ir baigiasi žmogiškumas“, – apie skaudžią patirtį, siekiant apginti Salantų gimnaziją nuo jos naikinimo Seimo Švietimo ir mokslo komitete, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje sakė Salantų gimnazijos tėvų komiteto pirmininkas Vidas Žabinskas. Švietimo, mokslo ir ministerijos vairą perėmusiai Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei jis tarė: „Ir pagaliau ten sutikome žmogų. Mes nežinome, kaip keisis švietimo politika, vystysis švietimo sistema, tačiau ačiū jums, Radvile, už šiandieną išsaugotą Salantų gimnaziją.“


Vienas užsiėmimų – viešojoje bibliotekoje su bibliotekininke jaunimo darbuotoja Inga Mažeikiene.

Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje, kuri dalyvauja Tūkstantmečio mokyklų pažangos programoje, be infrastruktūros ir ugdymo aplinko gerinimo, pagreitį įgyja ir taip vadinami minkštieji projektai, nukreipti į mokinių daugybės kompetencijų stiprinimą. Vienas tokių – ilgalaikis integruotas projektas „Išlaisvink kūrybiškumą“, pradėtas vykdyti jau praėjusiais mokslo metais.

„Gali kilti klausimų, kodėl akcentuojame kūrybiškumą. Visų pirma, kad įvairios projekte numatytos veiklos suteikia mokiniams galimybę išlaisvinti vidinį potencialą, leisti pasireikšti įvairiems gebėjimams, tuo pačiu per darbą grupėse, per įvairias lektorių numatytas užduotis stiprinti komandinio darbo, viešojo kalbėjimo, kritinio mąstymo kompetencijas, tuo pačiu – didina mokinių savarankiškumą, gebėjimą greitai prisitaikyti prie pokyčių, spręsti užklupusias problemas. Galų gale, kūrybiškumas – tai visų inovacijų pagrindas, be ko šiuolaikinis žmogus jau nebeišsiverstų“, – projekto „Išlaisvink kūrybiškumą“ teikiamą pažangą įvardino Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė.

Jos pavaduotoja projekto sumanytoja ir autorė Jūratė Račinskienė neabejojo, kad kūrybiškumo kompetencijos ugdymas yra esminis, norint išmokyti gerai prisitaikyti prie šiuolaikinės visuomenės ir darbo rinkos iššūkių.

„Dedame labai daug pastangų, kad kultūrinis ugdymas būtų tiesiogiai susijęs su mokymosi pažanga. Vykdydami projektą numatėme galimybes bendrauti su menininkais, kūrėjais, įvairiomis kultūros ir meno institucijomis. Svarbiausia, kad šuo projektu dėmesio skiriame ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, mokinių tėvams, kadangi bendrų tikslų – užauginti motyvuotą kūrybingą žmogų – siekiame visi kartu“, – kalbėjo J. Račinskienė, akcentuodama, kad kūrybinis ugdymas siejamas ne tik su meno, muzikos, bet ir etikos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, kitomis pamokomis, o kaip padaryti, kad projekto tikslai sėkmingai integruotųsi, rūpinasi progimnazijoje sudaryta mokytojų darbo grupė.


Ankstyvuosius demencijos ženklus pastebėti nelengva, nes jie gali vystytis po truputį, lėtai ir atrodyti kaip visiškai normali senėjimo dalis.

Nuotr. pexels.com

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2023 m. beveik 55 milijonams žmonių buvo diagnozuota demencija. Dažniausiai ji išsivysto 65 metų ir vyresniems asmenims, tačiau būna atvejų, kai ją turi ir jaunesni – 40–50 metų asmenys. Apie tai, kokios yra demencijos atsiradimo priežastys, ankstyvieji ženklai ir kaip pagelbėti šį sindromą turinčiam artimajam ar sau pačiam, kalbėjo Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos asistentas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius.

Pirmieji signalai

Gydytojo neurologo teigimu, demencija yra sindromas, kuriam priskiriamos panašiais pažinimo funkcijų sutrikimų simptomais pasireiškiančios ligos, atsirandančios dėl galvos smegenų pakitimų: „Dažniausia jų – Alzheimerio liga. Kitos ligos yra gerokai retesnės, pavyzdžiui, sukeliamos kitų degeneracinių galvos smegenų pakitimų. Be to, demencijos požymių gali pasireikšti persirgus insultu ar infekcinėmis smegenų ligomis, po sunkių galvos smegenų traumų.“

Ankstyvuosius demencijos ženklus pastebėti nelengva, nes jie gali vystytis po truputį, lėtai ir atrodyti kaip visiškai normali senėjimo dalis. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, jei jums ar jūsų artimajam silpsta gebėjimas prisiminti neseniai įvykusius įvykius ir padėti daiktus į įprastas vietas, sunku rišliai kalbėti, rasti tinkamą žodį ar sekti pokalbį, sunku susiorientuoti aplinkoje ir priimti logiškus sprendimus, sunku atlikti kasdienes užduotis, tokias kaip namų ruošos darbai ar mokesčių apmokėjimas.

A. Vaitkevičius pažymėjo, jeigu pats žmogus pradeda skųstis, kad jam vis dažniau atsiranda atminties spragų ar orientacijos sutrikimų, tuomet jau vertėtų į tai atkreipti dėmesį.

„Svarbu suprasti, kad elementarus užmaršumas, kai retkarčiais užmirštame žodį, datą ar kokį pavadinimą, – tikrai nėra ligos požymis ir gali įvykti visuose amžiaus tarpsniuose. Tik tuomet, kai atminties ar orientacijos pablogėjimas arba kitų pažinimo funkcijų sutrikimas pradeda reikšmingai paveikti kasdienę žmogaus veiklą, kenkti jo gyvenimo kokybei, galima pradėti įtarti demenciją“, – sakė gydytojas neurologas.

Pasak jo, svarbu pastebėti ir nuotaikos, asmenybės ar elgesio pokyčius, pavyzdžiui, kai žmogus tampa agresyvus, asocialus ar elgiasi nesilaikydamas visuotinai pripažintų mandagumo ir socialinių normų.


Ūkininkas Andrius Petrauskas savo užaugintą ekologišką mėsą pagal pirkėjų užsakymus išvežioja pats.

Trumpoji maisto tiekimo grandinė todėl ir vadinasi „trumpa“, nes valgytojas įsigyti norimo produkto keliauja trumpą atstumą, o tarp maisto gamintojo ir vartotojo visai nėra tarpininkų arba jų yra nedaug.

Ne pirmus metus propaguojamos ir skatinamos trumposios maisto tiekimo grandinės įtraukia vis daugiau dalyvių tiek iš gamintojų, tiek iš vartotojų pusės. Vieni ieško būdų, kaip geriau realizuoti užaugintas gėrybes, o kiti ieško kuo šviežesnės, geresnės vietinės ir sezoninės produkcijos. Šviesią projekto ateitį matantys ekspertai teigia, kad ūkininkai dėl geresnių rezultatų privalo kooperuotis, bet kooperacija vyksta vangiai, nors paties projekto populiarumas tik auga, nes visi norime kokybiško maisto.

Ar ateis turgaus atgimimas?

Trumposios maisto tiekimo grandinės turėtų ne tik pagelbėti švarinant aplinką, kai sumažinama dėl ilgo transportavimo susidaranti tarša, bet dar svarbesnis faktorius šioje programoje yra kuo sveikesnis, šviežesnis maistas ant vartotojų stalo, vietos ūkininkų galimybių parduoti produkciją plėtimas, galų gale – geresnis supratimas ir bendradarbiavimas tarp maisto augintojų ir jo valgytojų, tarp miesto ir kaimo.

Šiuo metu kaime vykstantys pokyčiai pamažu verčia jo gyventojus jau nebe maisto augintojais, o vartotojais, tokios trumposios maisto tiekimo grandinės darosi aktualios ir kaimo gyventojams. Tik dažnai miestelių centruose rasi ne turgavietę, o krūvas padėvėtų ir dar kažin kokių rūbų krūvas susikrovusių prekeivių. Tie, kas galėtų ir norėtų parduoti tuziną kiaušinių, kraitelę obuolių ar daržovių, neturi kur, nes nėra tokios tradicijos. Mat turgūs būdavo tik miestuose, centruose, o išlaikyti kokį kioskelį ar parduotuvę nedidelio miestelio centre, kurioje vietos bendruomenė galėtų prekiauti, reikia įveikti nemažai finansinių ir visokių biurokratinių labirintų, ir svarbiausia – reikia iniciatyvos. Nėra pas mus ir tradicijos, kaip yra ne vienoje pietų šalyje, vaisiais ir daržovėmis prekiauti važiuojant iš vietos į vietą kokiu mini sunkvežimiu. Visam tam reikia laiko, sąnaudų, o pajamos nebūtinai bus didelės, tačiau kitur tokį prekybos būdą palaiko gyvuojanti tradicija. Dar pas mus retenybė ir pieno ūkių prekyba „iš namų“, nes tam taip pat reikia papildomo pasiruošimo ir išlaidų.


Spalio 4 d. Kretingos „Minija“ išvykoje XXV turą 0:5 turėjo pripažinti II turnyrinės lentelės vietoje žengiančios Jonavos „Be1“ komandos pranašumą. Šiose rungtynėse Kretingos „Minija“ žaidė ne pačios pajėgiausios sudėties – dėl traumų ir ligų komandai negalėjo padėti net penki labai svarbūs žaidėjai: vartininkas Rostyslav’as Bielov’as, saugai Nark Junior, Deividas Šiuša ir Gražvydas Steckys bei puolėjas Riddy Nsingani Kialla.

Pirmas įvartis pelnytas 31-ą min., kai, įžaidus kampinį, Martynas Džiugas meistriškai nukreipė kamuolį į Domanto Barkausko ginamus vartus. 40-ą min. šeimininkai pelnė antrą įvartį, kai po puikaus reido kairiuoju kraštu perdavimą uždarė Ernestas Mickevičius. 50-ą min. Jonavos ekipa turėjo dar vieną progą pasižymėti, bet iš geros padėties nepavyko pataikyti į vartus. 54-ą min. smūgiu iš toli šeimininkams pavyko pelnyti trečią įvartį, kai pasižymėjo Skirmantas Paukštys. Varžovai ir toliau įrodinėjo savo pranašumą ir 68-ą min. Denisas Ževžikovas pelnė ketvirtą rungtynių įvartį. Paskutinis įvartis krito 85 min., kai vienas prieš vartininką iššoko svečių legionierius Abou Bakry Diop ir pelnė penktąjį susitikimo įvartį. Likus žaisti penkiems turams Kretingos „Minija“ su 27 taškais lieka XII v., o kitą savaitę lygoje skelbiama rinktinių pertrauka.

Šiose rungtynėse Kretingos „Minijai“ atstovavo: Domantas Barkauskas (vartininkas), Ernestas Mockus (kapitonas), Valdas Jašmontas (80 min. Simonas Galdikas), Kajus Baltmiškis (63 min. Matas Baltmiškis), Bekaye Diawara, Tobi Sabitu, Adrijus Putvinas, Deividas Pipiras, Matas Keblys, Mantas Gedutis ir Vilius Kazlauskas.

Artimiausias rungtynes „Minija“ žais spalio 20 d. išvykoje su Kauno „Hegelmann B“ komanda.

Tomas KUBILIUS


Naująjį sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje pradėjusi vyrų krepšinio komanda „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, jau sužaidė dvejas rungtynes: vienas laimėjo, kitas pralaimėjo. Komentuodamas sezono pradžią vyriausiasis „Kretingos“ treneris sakė: „Mūsų bėda – banguotas žaidimas: pakylėjimai, nuokryčiai, vėl pakylėjimai. Darysime viską, kad to nebūtų.“

Anot jo, sezoną „Kretinga“ pasitiko labai pasikeitusi: komandoje liko 11-ą sezoną žaidžiantis Rytis Zabita, taip pat Edgaras Danys, Justas Žiubrys, jauni žaidėjai Tautvydas Rudys ir Eisvydas Petkus, Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai.

„Tai – patikimi žaidėjai, kurie žino sistemą, su jais lengva dirbti, o naujiems žaidėjams – paprasčiau integruotis į komandą“, – pripažino A. Mikaločius, pasidžiaugęs, kad į gimtojo miesto komandą po dviejų sezonų Palangos komandoje sugrįžo Tadas Budrys, aukštaūgis centro žaidėjas, kurio komandai labai reikėjo ir kuris savo žaidimu už gimtąjį miestą energijos turėtų suteikti ir kitiems.


Spalio 3 d. naująjį „7bet-NKL“ sezoną pradėjo Arimanto Mikaločiaus treniruojama Kretingos „Kretinga-Rivilė“.

Atidarymo rungtynėse namuose 93:85 (25:14; 24:22; 20:30; 24:19) palaužę Vilkaviškio „Perlą“ (1 pergalė, 1 pralaimėjimas). Šeimininkai rungtynes pradėjo aštuoniais kapitono Ryčio Zabitos taškais iš eilės ir pirmavo pirmąją rungtynių pusę, bet baigiantis III kėliniui svečiams pavyko išlyginti rezultatą – 64:64. Sužaidus ketvirtadalį paskutinio ketvirčio švieslentėje degė lygus rezultatas, bet daugiausiai Karolio Sapiegos ir Edgaro Preibio pastangomis kretingiškiai atitrūko ir iškovojo pirmąją pergalę.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Edgaras Preibys (10/14 baudos, 5 atk. kamuoliai) – 19, Karolis Sapiega (6/9 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai) – 17, Rytis Zabita (7/10 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 15, Gytis Mačionis (5/5 dvitaškiai) – 12, Edgaras Danys (4 rez. perdavimai) ir Justas Žiubrys (2/3 tritaškiai) – po 8, Mantvydas Staniulis (5 atk. kamuoliai, 7 rez. perdavimai, 12 naud. balų) ir Miykah Malik Mcintosh – po 5, Tadas Budrys (6 atk. kamuoliai) - 4, Tautvydas Rudys ir Žygimantas Bartašius.


Nuo spalio 7 d. Dainius Budrys nebevadovauja Kretingos rajono savivaldybės uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos šilumos tinklai“. D. Budrys laimėjo Plungės rajono savivaldybės organizuotą konkursą į uždarosios akcinės bendrovės „Plungės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigas. Paklaustas, kodėl palieka „Kretingos šilumos tinklus“ įmonę, kuri, kaip pats yra prasitaręs, „jau pastatyta ant gerų bėgių“, D. Budrys neatviravo, tepasakė: „Gyvenu Kretingos rajone ir Kretingos neišsižadu“.

„P. n.“ informacija


Dr. Dalia Martišauskienė ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vladas Pleskovas

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai atšventė 105-ąsias prekybos rūmų veiklos Klaipėdos krašte gimtadienį. Šventinį vakarą buvo įteikti svarbiausi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimai – atkurti tarpukario Lietuvoje įsteigti ir teikti kaip valstybiniai apdovanojimai – Aukso, Sidabro ir Bronzos „Darbo žvaigždės“, Padėkos ženklai. Tarp nominantų – ir Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė.

„Esu pakylėta ir, žinoma, dirbsiu su dar didesne atsakomybe“, – neslėpė D. Martišauskienė, kuriai už ilgametį darbą profesinio rengimo srityje nuolatinių reformų ir pokyčių aplinkoje buvo įteikta Bronzinė III laipsnio „Darbo žvaigždė“.

Dr. D. Martišauskienė švietimui – bendrajam ugdymui, profesiniam mokymui, aukštajam mokslui – yra atidavusi 30 vadybinio ir mokslinio darbo metų. Jos požiūriu, per pastaruosius 6-erius metus, prie dabartinio Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro jos vadovavimo metais prijungus dvi – Klaipėdos statybininkų ir Kretingos technologijos ir verslo – mokyklas, įvyko ryškių pokyčių. „Abi mokyklos buvo ant išlikimo ribos, o šiandien sujungtos 3 įstaigos veikia išvien, mokiniai mokosi moderniose laboratorijose, sukurta šiuolaikinė praktinio mokymo bazė, nestinga mokymo priemonių, vyksta skaitmenizacijos procesai“, – esminius pokyčius įvardinusi D. Martišauskienė akcentavo, kad, be ugdymo aplinkos gerinimo, mokinių akademinių pasiekimų, jai labai svarbi ir kolektyvo darna.


Ar žirgams vieta miesto šventėse

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema

Po Moliūgo šventės pačiame miesto centre, Vilniaus gatvėje, ant šaligatvių liko pridergta žirgų ir ponių, kuriais vaikus džiugino asociacijos „Arkliukai kaime“ įkūrėjas ir žirgų savininkas Rolandas Lengvenis. Dėl paliktos netvarkos kilus kretingiškių pasipiktinimui, R. Lengvenis pripažino, kad deramai nesužiūrėjo savo jaunųjų jojikų. Miesto valdžia svarsto, ar išvis leisti žirgų savininkams ir jų augintiniams dalyvauti didelėse miesto šventėse. Pasipiktinę skaitytojai siuntė į redakciją pridergtų šaligatvių nuotraukas su komentarais, kad gyvūnai nėra kalti dėl netvarkos, bet jų šeimininkams reikėtų skirti baudas. Žmonės lygino situaciją su Europos didmiesčių, kur važinėja karietos, o arklių vadeliotojai, tuoj pat nesutvarkę išmatų, būtų baudžiami didžiausiomis baudomis.

Važiuojant prošal ši situacija neliko nepastebėta ir Kretingos rajono mero Antano Kalniaus, kuris kreipėsi į seniūniją, kad šaligatviai būtų kuo greičiau išvalyti, ir tam, kad sužinotų, kas tas netvarkingas žirgų savininkas. „Ši situacija – Asteikių žirgyno savininko kultūros ir etikos dalykas. Jeigu dalyvauja tokiame masiniame renginyje, teikia paslaugą, jis ir turėtų apgalvoti, kaip palikti tvarkingą teritoriją. Savivaldybei tai taip pat bus gera pamoka – kitąkart reikės pagalvoti, ar leisti dalyvauti tokiuose renginiuose. Žirgai, poniai, aišku, yra gražu, gyvūnai visuomet kelia teigiamų emocijų, bet, manyčiau, kad jie turėtų būti tam tikroje vietoje, bet ne miesto šventėje“, – kalbėjo meras.


Šeštadienį apie 18 val. pranešta apie gaisrą Kretingos miesto Minijos gatvėje esančiame individualiame mūriniame vieno aukšto dvišlaičiame name su mansarda.

Dūmai kilo iš rūsio. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, visos vidaus patalpos buvo uždūmintos. Sudegė malkos ir namų apyvokos daiktai, aprūko lubos ir sienos. Dūmų detektoriaus namuose ugniagesiai neaptiko.

„P. n.“ informacija


Universalios padangos yra patrauklus sprendimas tiems vairuotojams, kurie nori išvengti sezono metu reikalaujamų padangų keitimo rūpesčių. Tačiau kyla klausimas, ar jos tikrai gali būti patikima alternatyva specializuotoms žieminėms padangoms? Šiame straipsnyje išnagrinėsime šių padangų veiksmingumą ir sužinosime, ar universalios padangos iš tiesų gali pakeisti žiemines.

Universalios padangos: ką jos iš tikrųjų siūlo?

Universalios padangos yra sukurtos taip, kad galėtų veikti įvairiomis oro sąlygomis – nuo šiltos vasaros iki šalto žiemos sezono. Jos turi specialų gumos mišinį, kuris, priešingai nei vasarinės ar žieminės padangos, yra pritaikytas tiek šiltesniam, tiek šaltesniam klimatui.

Tačiau pagrindinė problema yra tai, kad universalios padangos negali visiškai prilygti žieminėms padangoms, kai kalbama apie sudėtingas žiemos sąlygas.

Žiemą universalios padangos dažnai praranda savo efektyvumą esant itin žemai temperatūrai, ledui ar dideliam sniego kiekiui. Nors jos siūlo geresnį sukibimą nei vasarinės padangos šaltyje, jos vis dar atsilieka nuo žieminių padangų, kurios yra sukurtos būtent tam, kad susitvarkytų su ekstremaliomis sąlygomis.


Saulės energijos privalumai tampa vis akivaizdesni: nuo mažesnių sąskaitų už elektrą iki ekologinės naudos. Tačiau kaip pasirinkti tinkamą saulės elektrinės komplektą, kuris geriausiai atitiktų jūsų namų dydį ir energijos poreikius? Ar mažesniems namams reikia mažiau modulių? Kokį komplektą pasirinkti didesniems būstams? Atsakymai į šiuos klausimus gali būti lemiami, norint pasiekti maksimalų efektyvumą.

Mažesnių namų sprendimai

Pradėkime nuo mažesnių namų ar būstų, kurių energijos poreikiai nėra dideli. Dažniausiai tokie namai turi mažiau gyventojų ir reikalauja mažesnio elektros energijos kiekio kasdien. Tai gali būti vieno ar dviejų aukštų namai, kurių stogo plotas ribotas, tačiau pakankamas saulės moduliams montuoti.

Mažesniems namams rekomenduojama pasirinkti mažesnės galios saulės elektrinės komplektus. Tokie komplektai dažniausiai susideda iš 2–4 kW galios sistemų, kurios idealiai tinka patenkinti mažesnius elektros poreikius. Šio dydžio komplektai lengvai padengia kasdienį buitinės technikos, apšvietimo ir elektronikos prietaisų energijos poreikį.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad mažesniuose namuose dažnai būna mažiau stogo vietos. Todėl svarbu pasirinkti efektyvesnius modulius, kurie galėtų sugeneruoti daugiau elektros iš nedidelio ploto. Tokiu būdu išvengsite papildomų išlaidų montuojant daugiau modulių, kurių iš tikrųjų nereikia.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas