|
|
|
(1893) 2024-10-04Salantų katilinė – vienintelė tokia Vakarų Lietuvoje
Po kelis mėnesius trukusios rekonstrukcijos atidaryta vienintelė Vakarų Lietuvoje automatinė ir autonominė medžio skiedromis kūrenama Salantų miesto katilinė Nr.3. Investicija siekia 350 tūkst. eurų, ir tai yra vienas didžiausių bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ projektų.
Dirbs kaskadiniu principu Į katilinę, šildančią apie 10 tūkst. kv. m plotą, iš pradžių ketinta investuoti apie pusę milijono eurų, bet, įvertinus technologiškai, vietoj 1 MW galios vandens šildymo katilo apsispręsta įrengti du po 0,5 MW galios su sauso tipo ekonomaizeriais. Katilinė dirbs kaskadiniu principu, tai yra, nesant poreikio, veiks tik vienas šildymo katilas, o antrasis bus įjungtas oro temperatūrai atšalus iki maždaug 15 ar 20 laipsnių. Įmonės pageidavimu, įrengtas ir 50 kW galios generatorius – jis procesams leis vykti net nutrūkus elektros energijos tiekimui audros arba kitų nenumatytų krizių atvejais. „Turime tikslą, kad medienos skiedromis kūrenami katilai dirbtų 70–80 proc. pajėgumu. Taip kuro sąnaudos turėtų sumažėti iki 4,5 procento, mažesnė būtų ir šilumos kaina vartotojams“, – patikino D. Budrys. Naujieji įrenginiai sausuoju būdu jau išbandyti, o užkurti bus galima tik prasidėjus šildymo sezonui. Nors skelbiant šildymo sezoną griežtos nuostatos, kad tris paras oro temperatūra lauke laikytųsi 10 laipsnių, nebeliko, tačiau orientuojamasi į tai. Įprasta, ir kad pirmiausia pradedamos šildyti ligoninės, mokyklos, vaikų darželiai. Bet šilumininkai tokią tvarką kritikuoja, sako, jog ji reikalaujanti kur kas daugiau sąnaudų – pavyzdžiui, sezonui privalu priimti visus katilines aptarnaujančius darbuotojus iškart, ir nesvarbu, kad porą savaičių darbo turės ne visi. Direktoriaus teigimu, Švedijoje šildymo sezonų apskritai nėra, ten darbuotojai dirba nuolat, o gyventojai šilumą savo būstuose reguliuojasi, kaip nori. „Jeigu žmogui šalta birželį, – atsisuka šildymą kad ir birželį, jei dieną šilta, o vakare šalta, – atsisuka vakare. Skaitikliai parodo, kiek šilumos suvartota. Automatizuotas šildymas – siekiamybė ir Lietuvoje“, – teigė D. Budrys.
Profesinę dieną pagerbė Kretingos rajono pedagogus
Vakar į Tarptautinės mokytojų dienos proga Kretingos muziejaus Baltojoje salėje iš anksto surengtą iškilmingą šventę „Skrendantys ant pašaukimo sparnų“ buvo pakviesti pedagogai iš rajono ugdymo įstaigų. Geriausiems jų buvo įteikta 12 nominacijų, o vakare į Kultūros centrą pakviesti visi buvusieji ir dabartiniai pedagogai – Savivaldybė dovanojo atlikėjos Ingos Jankauskaitės ir gyvo garso grupės koncertą. Į šventę susirinkusiuosius pasveikino Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė, Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė bei Seimo narys Antanas Vinkus, iškilmėse dalyvavo ir daugiau rajono valdžios atstovų. Vicemerė V. Jakumienė, pasidžiaugė, kad jau 9-tąkart kasmet šia proga apdovanojami geriausi iš geriausių pedagogų: „Pagalvojau, o kas gi yra geras mokytojas. Šiandieną nėra nė vieno stereotipo, kad atsakytum į šį klausimą. Seniai praėjo laikai, kai geras mokytojas buvo tas, kuris puikia išdėstė mokymo programą ir užvėrė klasės duris. Šiandieną tuo nebeapsiribojama, šiandieną ypatinga savybė yra drąsa. Drąsa mylėti, bendrauti ir augti kartu su mokiniu. Lenkiu galvas prieš jus – tuos, kurie esate kūrybiški, esate pavyzdžiai kolegoms ir prie kurių veržiasi mokiniai.“ A. Burbienė pasidžiaugė, kad jai visuomet gera stovėti prieš kolegas, o ypač šiandieną prieš geriausius, aktyviausius, kūrybiškiausius, kuriuos išrinko ir nominavo patys. „Siekiant tikslų, kartais tenka pabūti ir kurčiam, nieko negirdėti, nes aplinka labai išblaško. Linkiu, kad turėtumėte savo gyvenimo tikslą ir eitumėte tiesiu keliu, padėdami mokiniui ir patirdami pažinimo džiaugsmą“, – linkėjo A. Burbienė.
Šį rudenį ryškiais žiedais pasipuošusios ne tik Šv. Pranciškaus onkologijos centro Klaipėdoje prieigos, bet ir jo erdvės viduje: kretingiškės savanorės floristės Nida Čyžauskienė ir Danguolė Bernotienė iš gėlių, užaugintų savo sodybose, kartu su šio centro lankytojomis sukūrė ornamentuotą 3,5 x 2 m dydžio sienelę fotosesijoms. Pasak Šv. Pranciškaus onkocentro vadovės Aldonos Kerpytės, kai abi floristės atvyko nešinos glėbiais gėlių iš savo daržo – jurginais, rudeninėmis astromis, gvaizdūnėmis, rožėmis, kūrybinis procesas įsibėgėjo ir truko visą dieną, įsijungė ir tos moterys, kurios nemanė turinčios gebėjimų kurti. „Rezultatas visus nudžiugino: tuoj pat atsirado būrys norinčių nusifotografuoti prie spalvingos sienelės. Tikimės, kad šis bendras kūrinys džiugins onkocentro lankytojus iki mūsų globėjo Šv. Pranciškaus dienos. Smagu, kad savanorės suranda vis naujų būdų, kaip įtraukti lankytojus į kūrybinį procesą, o ir visiems gražu užeiti į kūrybines dirbtuves, kur ši sienelė stovi“, – kalbėjo A. Kerpytė. „Pajūrio naujienų“ pakalbinta šios idėjos sumanytoja N. Čyžauskienė sakė neskaičiavusi, kiek suskynė žiedų, kuriuos tvirtino ant specialaus karkaso – jų buvę keli šimtai. Kiekvienas žiedas, kad kuo ilgiau išsilaikytų, patalpintas į mažą kolbą su vandeniu. „Artėja šaltukas, gėlės nugeibs. Norėjosi, kad jos kuo ilgiau dar džiugintų žmonių akis ir širdis. Abi su kolege Danguole suskynėme žiedus, jau anksčiau turėjome paruoštą sienelės karkasą. Kadangi savanoriauju onkocentre – mokau lieti žvakes, pinti vainikus,– taip natūraliai ir gimė šis bendras kūrinys“, – pasakojo Pryšmančiuose gyvenanti ir kelerius metus onkocentre savanoriškai kūrybinius užsiėmimus vedanti Nida. Kalėdoms, tikino ji, vėlgi abi su kolege, pasitelkusios centro lankytojas, ketinančios sukurti proginę sienelę. „Labai smagu stebėti, kaip moterys peržengia per savo išankstinius įsitikinimus, išlaisvėja ir patiria kūrybos džiaugsmą: maniusios, kad nesugebės, nes neturi polinkio į floristiką – užvedus ant kelio, pajunta turinčios prigimtinį pojūtį ir spalvas derinti, ir kompozicijas formuoti“, – bendru rezultatu džiaugėsi N. Čyžauskienė.
„P. n.“ informacija
Vaikams vėl skiriama pieno ir vaisių
Pagal Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą vaikai, ugdomi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, kiekvieną šių mokslo metų mėnesį – nuo spalio pradžios iki kitų metų gegužės 31 d. – galės mėgautis šviežiais produktais. Programą administruoja Žemės ūkio agentūra, o produktai moksleiviams ir darželinukams, dalyvaujantiems programoje, dalinami nemokamai. Kiekvieną dieną vaikai gaus vieną porciją pieno arba vieną iš pieno produktų. Tai gali būti 125–150 ml pieno, 125 g jogurto arba 40 g šviežio ar brandinto sūrio (pastarasis tiekiamas I–IV pradinių klasių mokiniams). Pienas ir pieno produktai ugdymo įstaigose bus dalinami iki trijų kartų per savaitę. Iki trijų kartų per savaitę dalinami ir vaisių, daržovių produktai. Kiekviena vaikui skiriama porcija gali būti sudaryta iš vieno obuolio ar kriaušės (iki 150 g), 80–100 g pjaustytų morkų arba 125–150 ml šviežiai spaustų vaisių arba daržovių sulčių. Praėjusiais mokslo metais programos produktus gavo 233 tūkst. 810 moksleivių ir darželinukų visoje Lietuvoje. Jie išgėrė ir suvalgė įspūdingus kiekius maisto – beveik 1,2 mln. litrų pieno, 22 tonas sūrio, 617 tonų obuolių ir 219 tonų morkų. Taip pat vaikai mėgavosi sultimis, kriaušėmis ir natūraliu jogurtu. Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa ne tik prisideda prie vaikų mitybos įvairovės, bet ir didina suvokimą apie tvarų žemės ūkį, skatina sveikesnį gyvenimo būdą bei padeda kovoti su maisto švaistymu. Lėšų limitas, skirtas vienam vaikui per mėnesį pienui ir pieno produktams dalyti – 1,60 Eur su (PVM), vaisiams ir daržovėms dalyti – 1,21 Eur (su PVM): tik vaisiams dalyti – 0,8 Eur, tik daržovėms – 0,41 Eur.
„P. n.“ informacija
Dovanodamas paveikslus – dovanoja ir džiaugsmą sergantiesiems
Vilniuje gyvenantis dailininkas meno kūrėjas Viktoras Šatas yra gerai žinomas Padvarių socialinės globos namų gyventojams – jau kelerius metus šios globos įstaigos sienas puošia menininko dovanoti paveikslai. Jų dailininkas padovanojo ir Kretingos ligoninei. Tai buvo padaryta mūsų kraštiečio Romualdo Beniušio rūpesčiu. „Aš labai džiaugiuosi, kad mano tapyti paveikslai gyvena antrąjį gyvenimą“, – pripažino ne per seniausiai Kretingoje viešėjęs ir Padvarių socialinės globos namuose, Kretingos ligoninėje apsilankęs V. Šatas, pasidžiaugęs, kad jo darbai Padvarių socialinės globos namų direktorės Rimos Narmontienės ir Kretingos ligoninės vadovų pastangomis buvo puikiai įrėminti, surado ir vietą, kurioje globos namų gyventojai ir ligoninės pacientai gali pasigrožėti spalvomis, pajausti dailininko kuriamą nuotaiką, pabūti susimąstymuose, galbūt – nusiraminti. „Pabuvoję Kretingos ligoninėje, kur mus pasitiko ir maloniai pabendravo ir Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, ir jo pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus, matėme tuščių erdvių, kur taip pat galėtų apsigyventi mano darbai“, – kalbėjo V. Šatas, jam pritarė ir Kretingą menininkui aprodęs R. Beniušis. Padvarių socialinės globos namams V. Šatas yra padovanojęs per 30 darbų, dar 4 įteikė per šią viešnagę, o Kretingos ligoninėje eksponuojama 15 meno kūrėjo paveikslų.
Baravykai stiprina širdį, voveraitės – nuo vėžio
Kaip sakė kretingiškė Katerina Labanauskienė, „tylios medžioklės“ sezonas įsibėgėjo, žmonės ankstybėse traukia į miškus ieškoti grybų, kuriuos parsinešę kepa, verda, džiovina, naudoja kepiniuose. Ir visa tai – į sveikatą. Ir skanu, ir sveika Grybuose aptinkama beveik visų organizmui reikalingų mikroelementų: 18 aminorūgščių, organinių ir riebalų rūgščių, vitaminų (A, B, PP, E ir D). Dėl šio, kaip Katerina pavadino, sensacingo rinkinio grybai teigiamai veikia nervų sistemą, gerina odos, nagų ir plaukų būklę, veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, medžiagų apykaitą, hormonų gamybą, gerina imunitetą ir didina melanino gamybą organizme. Grybai – ir skanu, ir sveika. Juose baltymų yra daugiau negu mėsoje. Taip pat daug nikotino rūgšties, cinko, vario, jodo ir vitamino B1. Baravykai stiprina širdį. Piengrybiai turi naudingų bakterijų ir aprūpina organizmą jomis, yra vitamino D šaltinis. Tradicinės medicinos šalininkai mano, kad piengrybiai neleidžia formuotis inkstų akmenims ir daugintis Kocho baciloms.
„Užtikrinkite sąnarių mobilumą ir džiaukitės sveikesniais sąnariais vyresniame amžiuje. Sąnarių keitimo (protezavimo) operacijų, kuomet kitos priemonės jau nebepadeda, atliekama vis dar labai daug. Tai – viena dažniausių operacijų, ir statistika rodo, kad, nors apie profilaktiką yra kalbama labai daug, tačiau žmonės nepakankamai dėmesio jai skiria – sportui, kūno svorio kontrolei. Sąnarių ligos dėl nejudraus gyvenimo būdo, viršsvorio, medžiagų apykaitos sutrikimų pasireiškia vis jaunesniame amžiuje. Sąnarių sveikata reikėtų pradėti rūpintis jau nuo 30 metų“, – sakė „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Senėjimo procesai Tad kaip užtikrinti gerą sąnarių sveikatą ir išvengti sąnarių skausmo vyresniame amžiuje? Sąnarys yra gana sudėtinga struktūra. Jį sudaro daug struktūrų: raiščiai, kraujagyslės, sausgyslės, kremzlės ir kt. Su amžiumi mažėja sąnarinio skysčio, keičiasi jo struktūra, veikliųjų medžiagų santykis. Šis skystis atlieka svarbią amortizacinę funkciją. Atliekant tempimo, balansinius pratimus, didėja sąnarių mobilumas. Vadinasi, sąnarių skysčio mažėja, jo struktūra kinta ne taip greitai, kaip reguliariai nesimankštinant. Taip pat užkertamas kelias sąnarį supančių sausgyslių standėjimui, randėjimui, gerėja kraujotaka aplink sąnarį esančiose kraujagyslėse. Bu?tent judesio metu sąnarys pasimaitina ir iš jo pašalinamos nereikalingos medžiagos, procesas vyksta kempinės principu, kai išsiplečiant medžiagos sugeriamos, susitraukus pašalinamos.
„Tėviškės namai“ – prieglobstis sunkiausiems ligoniams
Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologinių ligonių bendruomenė, vienijanti vėžiu sergančius žmones ir jų artimuosius, aplankė ilgamečius bičiulius – Alytaus viešąją įstaigą (VšĮ)„Tėviškės namai“, kurios darbuotojai ir savanoriai taip pat rūpinasi onkologiniais ligoniais ir kuri įsteigė hospisą – neatlygintinai paliatyviąją – medicinos, psichologinę, emocinę, dvasinę – pagalbą itin sunkiems ligoniams suteikiantį prieglobstį. Šv. Pranciškaus onkologinių ligonių bendruomenę itin šiltai pasitiko „Tėviškės namų“ bendruomenė išvien su jos vadovu Jonu Eimantu Balaika ir VšĮ „Lietuvos hospisas“ direktoriaus pavaduotoja Inga Krasnickiene. Alytiškiai aprodė patalpas, papasakojo, kaip kūrėsi, pradėjo dirbti, kokias dar planuoja veiklas, kuriomis siekiama ne tik palengvinti, bet ir nuspalvinti gyvenimą sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms.
Nuo pokalbių – iki asociacijos Paties J. E. Balaikos atėjimas į šią anksčiau nepažintą sritį taip pat buvo netikėtas: savęs ieškojimas, netektys, sunkios artimųjų ligos jį, buvusį bankininką, pirmiausia atvedė į tikėjimo kelią ir pagalbos sau, o po to – kitiems – paieškas. „Visų veiklų pradžiai postūmį prieš 15 metų davė bendrystė su kunigu Ričardu Doveika, kai išgirdome naujas, iki tol negirdėtas, sąvokas: paliatyvioji pagalba, hospisas. Po to užsimezgė bendrystė su šviesaus atminimo kraštiečiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriumi Arvydu Šeškevičiumi, kartu vykome į vėžio centrą užsienyje stebėti, kaip dirbama šia kryptimi. 2009-aisiais Didžiosios Britanijos-Lietuvos bendrijos labdaros organizacijos „The Tiltas Trust“ ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto organizuotoje konferencijoje išgirdome Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorės Aldonos Kerpytės pasakojimą apie jų centro Klaipėdoje kūrimosi viziją. Į Alytų atvyko Mančesterio hospiso atstovai, buvo surengta dabar jau tradicija tapęs Nakties ėjimas su malda. 2010-aisiais Alytaus kino teatre „Dainava“ buvo surengtas labdaros renginys, per kurį surinkta parama buvo pradinis įnašas steigiant viešąją įstaigą „Tėviškės namai”, – prisiminė jos vadovas. Iš pradžių jų įstaiga savo veiklą pradėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kabinete, o ilgainiui, veiklai įgaunant pagreitį, Savivaldybė atidavė nebenaudojamas vaikų darželio patalpas. Vienose jų, suremontuotose geradarių pastangomis ir už jų lėšas, bendradarbiaujant su Nacionalinio vėžio instituto specialistais, Psichosocialinės onkologijos asociacija, pirmiausia ir buvo įkurtas Vėžio informacijos ir paramos centras. Būtent Alytaus „Tėviškės namų“ iniciatyva gimė POLA (pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija) ir jos kortelė.
Viso grūdo vajus
Ieškokit skaidulų daržovėse, o ne viso grūdo produktuose, ankštiniuose ar bulvėse – už tokį teiginį jau galite man pradėti kurti pasmerkimo laužą. Manau, kad užtruks, kol pakankamai anglių prirusens. Betgi lėtai kepta mėsa skanesnė už greitai paskrudintą? O gal persigalvosite, perskaitę straipsnį iki pabaigos. Yra toks teiginys, kad kuo daugiau skaidulinių medžiagų valgome, tuo geriau virškina. Šis teiginys yra teisingas tik iš dalies, nes viskas priklausys nuo to, kokias gi tas skaidulas valgysime. Skaidulinės medžiagos gali būti virškinamos, iš dalies virškinamos arba visai nevirškinamos. Kam gamta sukūrė tas skaidulas? Skaidulinė augalo sėklos luobelė yra tam, kad apsaugotų grūdo reprodukcines dalis nuo dvikojų ar keturkojų virškintojų. Taip sutverta, kad, gyvūnui nesuvirškinus apsauginės sienelės, sėkla gebėtų sudygti kitoje vietoje. Kitaip sakant, jei suvalgom nemaltus, neapdorotus grūdus ar sėklas, tokioje formoje jie ir iškeliauja atgal į gamtą. Viskas būtų gerai, jei gyventume kaip sėklų platintojai paukščiai. Bet šiuo atveju, kruopas valgome tam, kad pasisotintume ir gautume energijos. Pavyzdžiui, 100 g viso grūdo kvietinių miltų turi 9,1 g skaidulinių medžiagų. Bet miltai taip pat turi ir 53–70 g krakmolo. Krakmolo randama ne tik bulvėse, bet ir tose pačiose kruopose ar ankštiniuose. Žinoma, dalis krakmolo būna ir atsparaus virškinimui ir netgi turi teigiamų savybių, bet labai „mizerna“ ta dalis.
Vagia, ką pamato, iš parduotuvių – ypač
Nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos Kretingos rajono policijos komisariate užregistruotos 23 vagystės elektroninėje erdvėje, 11 atvejų, kai buvo pavogti dviračiai ir elektriniai paspirtukai, 38 vagystės iš parduotuvių ir 9 – iš namų valdų. Pritrūksta budrumo Kaip pakomentavo komisariato viršininkas Algirdas Budginas, dėl vagysčių elektroninėje erdvėje administracine tvarka pradėta 18 teisenų, dėl maisto produktų vagysčių iš parduotuvių 37, dėl dviračių ir elektrinių paspirtukų – 3, dėl vagysčių iš namų valdos taip pat 3 teisenos. Akivaizdu, kad vyrauja vagystės iš parduotuvių – užfiksuota, jog dažniausiai buvo gvelbiamas 30–50 eurų vertės alkoholis. Šiuos nusikaltimus dažniausiai daro iš miesto į miestą migruojantys asmenys, mažiau, bet kartais ir atvykėliai iš kitų šalių. Ypač sunku ištirti vagystes elektroninėje erdvėje, kai žmogus už prekę sumoka, tačiau jos negauna, o pinigai nukeliauja į kažkieno sąskaitas kitose pasaulio šalyse. Tyrimo procesai, kuriuos perima specializuoti policijos padaliniai, gerokai užtrunka, o rezultatas nežinia, ar bus. Kad praranda dviračius bei paspirtukus, kartais kaltas ir tam tikrose vietose – prie prekybos centrų, mokyklų, ligoninės – juos neužrakintus paliekančių gyventojų abejingumas. „Mūsų policijos pareigūnai tai pastebi, ne sykį yra įspėję, paprašę savo daiktus saugoti labiau“, – sakė komisaras. Tik tiek, kad šias vagystes dažniausiai pavyksta išaiškinti, kas pavogta, grąžinti savininkams, o vagis nubausti piniginėmis baudomis ar viešaisiais darbais. Vairuotojams komisaras patarė spynelėse nepalikti automobilio raktų, su savimi geriau vežiotis dokumentų kopijas, o originalus pasidėti saugioje vietoje.
Rado narkotinių medžiagų?
Antradienį apie 19.58 val. Kretingoje, Melioratorių g., automobilyje BMW 320, rasta galimai narkotinės medžiagos. Automobilyje buvusiems 2005 m., 2002 m. ir 2004 m. gimusiems vaikinams įteikti šaukimai atvykti į apklausą. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Kretingiškės rankininkės atstovaus uostamiesčio komandai
Kretingos sporto mokyklos rankininkės, gimusios 2008–2009 m., kartu su treneriu Algimantu Pranaičiu aptarė praėjusio sezono rezultatus ir pasidalino mintimis, koks bus tolesnis Kretingoje išugdytų rankininkių sportinis kelias. „Viskam ateina savas laikas, atsisveikinimui – taip pat“, – sakė ilgametis 45-erius metus Kretingoje mergaites rankinio mokęs treneris, iš viso rankinio srityje dirbęs 50 metų.
Merginos su treneriu draugiškai pabendravo Žiemos sode, pasivaišino ledais, prisiminė gražiausias sportines akimirkas, pasiekimus. „Nors į treniruotes Kretingoje rankininkės ir nebesusirinks, pasirūpinau, kad sportinę veiklą mergaitės galėtų tęsti uostamiesčio komandoje“, – A. Pranaitis pasidžiaugė, kad Klaipėdos „Dragūno-Viesulo“ komandai ryžosi atstovauti jau praėjusį sezoną klaipėdietėms talkinusios Orinta Jašinskaitė, vartininkės Urtė Mikalčiūtė ir Austėja Rancaitė, šiemet kartu su jomis ir Klaipėdos rankininkėmis treniruotis pradėjo Andrėja Benetytė ir Laura Lėbaitė. Jos komandai atstovaus moksleivių čempionatuose, O. Jašinskaitė žais ir už moterų komandą. Visos jos kiekvieną savaitę po kelis kartus vyksta į treniruotes Klaipėdoje. Be Orintos, Klaipėdos moterų komandai atstovauja ir daugiau kretingiškių, o štai į Lietuvą sugrįžusi Ramunė Poškutė rankininkės karjerą tęsia Kauno „Žalgirio“ komandoje. Dar viena rankininkė Aistė Petrulytė pasuko į merginų futbolą.
„Merginos užsispyrusios, siekia savo tikslų ir tam, manau, turi visas galimybes, – A. Pranaičio požiūriu, kol yra žaidžiančiųjų, rankinis iš Kretingos niekur nedings. – Galbūt treniruoti imsis kas nors iš jaunosios kartos, jeigu ne dabar, gal po metų ar kitų.“ Nors ir nebetreniruoja komandos, A. Pranaitis sakė, kad nuolat domisi, kaip sekasi jo auklėtinėms – stebi rungtynes, mato jų pažangą. Dar iki sezono pradžios kretingiškės dalyvavo atvirame Lietuvos paplūdimio rankinio čempionate ir užėmė III v. – tai buvo paskutiniai jų medaliai žaidžiant už Kretingą. „Rankinis Kretingoje turi savo istoriją. Manau, kad ji tęsis“, – mintį išsakė A. Pranaitis.
Dar vienos „Minijos“ lygiosios
Rugsėjo 28 d. Kretingos „Minija“ namuose, dirbtinės dangos aikštėje, žaidė TOPsport I lygos XXIV turo rungtynes su Kėdainių „Nevėžiu“ ir su juo išsiskyrė be įvarčių 0:0. Šios rungtynės neišsiskyrė pavojingų momentų gausa. Pirmą kėlinį „Minija“ realiausią šansą turėjo 41-ą min., kai po perdavimo iš dešiniojo krašto į vartus galva smūgiavo legionierius iš Brazilijos Nark Junior, bet į vartus pataikyti nepavyko. 81-ą min. pavojingą momentą turėjo ir svečiai, bet smūgį iš baudos aikštelės prieigų atrėmė vartininkas Rostyslav’as Bielov’as. Po šio turo Kretingos „Minija“ su 27 surinktais taškais smuktelėjo į X turnyrinės lentelės vietą, o iki sezono pabaigos liko sužaisti dar šešis turus. Kretingos „Minija“: Rostyslav’as Bielov’as, Ernestas Mockus (kapitonas), Vilius Kazlauskas, Mantas Gedutis, Matas Keblys, Deividas Pipiras, Adrijus Putvinas, Nsingani Riddy Kiala (83 min. Matas Baltmiškis), Nark Junior, Bekaye Diawara ir Valdas Jašmontas. Artimiausias rungtynes „Minija“ žais šiandien (spalio 4 d.) išvykoje su Jonavos „Be1“.
Tomas KUBILIUS
Kretingos dvaro-muziejaus teritorijoje Vilniaus g. 18 esančio sovietmetį pastatyto bendrabučio griovimo darbai sustabdyti nuo rugsėjo 23 d. ir šį ketvirtadienį dar nebuvo atnaujinti. Griovimo darbus vykdanti uždaroji akcinė bendrovė „Kaslita“ darbus buvo priversta stabdyti bendrovei ESO pareiškus, kad negali išduoti dujų tinklo objekte iškėlimo sąlygų, kadangi nėra nutraukta dujų tiekimo sutartis Vilniaus g. 18–3. Kretingos rajono savivaldybės tarybai nusprendus nugriauti šį pastatą, Savivaldybė nupirko visas jame buvusias privačias patalpas, taip pat ir Nr. 3 būstą. Bendrovė „Kaslita“ akcentavo, kad darbai sustabdyti ne dėl jos kaltės, kadangi griovimo projekto derinimą ESO atmetė dėl užsakovo – Kretingos rajono savivaldybės neišspręstų klausimų – dujų vartotojo adresu Vilniaus g. 18–3 nuo 2016 metų likusios neapmokėtos skolos. Atostogaujantį Savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėją Andrių Kasputį pavaduojantis inžinierius-patarėjas Petras Šadreika „Pajūrio naujienas“ patikino – Savivaldybė šį ketvirtadienį raštu patvirtino, kad dujų tiekimo sutartis Vilniaus g. 18–3 yra nutraukta ir „Kaslita“ gali teikti bendrovei ESO pastato Vilniaus g. 18 griovimo projektą derinti iš naujo.
„P. n.“ informacija
Į „Pajūrio naujienų“ laikraščio redakciją kreipėsi susirūpinęs kretingiškis, pastebėjęs, kad Kretingos miesto stadione, atliekant renovacijos darbus, visiškai nesaugomi ten augantys medžiai – ąžuolas, liepa, taip pat nėra nurodyta, kas atlieka darbus ir kas yra statybos aikštelės vadovas. Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Kasputis sakė, kad situacija žinoma, įmonės vadovas informacinius stendus apie darbus vykdančią įmonę, darbų pradžią ir pabaigą yra užsakęs, šių stendų jau laukiama. Kretingos rajono savivaldybės vyriausiasis inžinierius Petras Šadreika patikino, kad apsilankęs statybvietėje rangovus perspėjo dėl medžių apsaugos ir dėl iš statybų teritorijos į gatvę nešamo purvo. Statybos darbus vykdo UAB „Rolana“. Bendrovės vadovas Rolandas Gaidys teigė, kad informaciniai stendai yra užsakyti ir šiomis dienomis turi pasiekti Kretingą. Statybvietės teritorijoje medžiai jau yra apgaubti medinėmis lentomis, kad nebūtų pažeista jų žievė. Taip pat vadovas teigė atsižvelgsiąs į šalia gyvenančių gyventojų nusiskundimus dėl iš statybos teritorijos nešamo purvo.
„P. n.“ informacija
Metų pareigūno statulėlė įteikta ir kretingiškiui
Policijos – Angelų sargų – dienos proga tradiciškai išrinkti trys Klaipėdos apskrities Metų pareigūnai – pirminės, vidurinės ir vadovų grandies atstovai, ypač pasižymėję tarnyboje, sporte, kitose veiklose. Tarp jų – ir Kretingos policijos komisariato vyriausiasis patrulis Irmantas Kripas. Jam įteikta vardinė Metų pareigūno statulėlė – tokio apdovanojimo rajone lig šiol nebuvo gavęs nė vienas kolega. Savotiška gyvenimo mokykla – areštinėje „Man tai irgi buvo staigmena“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbintas, prisipažino 37-erių I. Kripas. Tačiau komisaras Algirdas Budginas patikino kandidatūrą pristatęs ne už gražias akis, o už konkretų darbą, supratimą, atsakingumą, pareigos jausmą, paslaugumą. „Mes, vadovai, Irmantu esam patenkinti“, – bendradarbį apibūdino komisaras. Tarnyboje I. Kripas – jau 17-a metų. Paklaustas, kodėl pasirinko šį kelią, juokavo nė pats nežinantis. „Turbūt iš aukščiau jėga pastūmėjo, – svarstė jis. – Nei kokių įkvepiančių pavyzdžių, nei artimoje aplinkoje policininkų buvę, o štai 2006-aisiais, kai, baigus dabartinę Marijono Daujoto progimnaziją, reikėjo pasirinkti specialybę, dokumentus tiesiai į Policijos mokyklą Klaipėdoje nuvežiau“. Mokslai ten truko dvejus metus. Kol dar Kretingoje nebuvo panaikinta areštinė, jaunam pareigūnui teko dirbti joje. Va, ten tai, sakė, lig tol nežinomą gyvenimą pamatęs: ir girtų, kuriuos kolegos atveždavo iš gatvės pažadinę, ir apsivogusių, ir skandalistų, ir mušeikų, ir narkomanų, kurie, prasidėjus „lomkėms“, pjaustydavosi patys sau kelius, kad tik ligoninėje žaizdas siuvantis daktaras dozę nuskausminamųjų suleistų.
Palangos žydų bendruomenė, vadovaujama Viliaus Gutmano, kartu su Palangos Vlado Jurgučio progimnazija ir Palangos miesto savivaldybės kultūros skyriaus atstovais paminėjo Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną. Atminimo keliu, kuriuo 1941 m. buvo vedami Palangos žydai vyrai sušaudyti, ėjo šešių progimnazijos klasių mokiniai. Prie simbolinio paminklinio akmens Palangos Birutės parke – tikroji žudynių vieta yra už kelių šimtų metrų vilos „Auska“ teritorijoje – mokiniams buvo papasakota apie šios dienos ir vietos svarbą, aukas jie pagerbė skaitydami nužudytųjų pavardes. Renginio dalyviai prisiminė ir didvyriškumą tų žmonių, kurie, rizikuodami savo ir savo šeimų gyvybėmis, gelbėjo žydus. Palangos miesto savivaldybė kartu su Palangos žydų bendruomene kiekvienais metais pamini Lietuvos žydų genocido dieną ir pagerbia žuvusiųjų atminimą. Praėjusiais metais žvakės uždegtos ir atminimo akmenukai padėti ant kapo Palangos žydų žudynių vietoje, Kunigiškių miške, kur 1941 m. spalio 12 d. buvo nužudyta apie 200 Palangos žydų bendruomenės moterų ir vaikų, taip pat – simbolinėje vietoje Birutės parko teritorijoje prie paminklinio akmens nužudytiems žydams atminti ir Žydų perlaidojimo vietoje Palangos miesto civilinėse kapinėse. 1817 m. Palangoje buvo 688 gyventojai. Iš jų 233 – valstiečiai. Daugiau nei pusė palangiškių (439) buvo žydai (tarp jų 220 moterų, 219 – vyrų) ir sudarė 64 proc. visų gyventojų. 1850 m. Palangoje surašyti 729 žydai. 1863 m. įkurta žydų prekybininkų gildija. 1897 m. Palangoje buvo 2 tūkst. 149 gyventojai, iš jų – 925 žydai ir sudarė 43 proc. visų gyventojų. XIX a. pabaigoje žydai Palangoje gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą, veikė apie septynios gintaro parduotuvės ir dirbtuvės. XX a. pradžioje ir tarpukariu jų įsikūrė daugiau – iš viso apie 12–13. Tarpukariu žydai užėmė pareigas Palangos valsčiaus ir miesto savivaldybės administracijoje. Palangoje veikė žydų smulkaus kredito bankas, hebrajų pradžios mokykla, religinė mokykla – chederis, sinagogos. Masinės žydų žudynės Palangoje prasidėjo 1941 m., Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto Holokausto aukomis tapo daugiau nei 300 Palangos žydų bendruomenės narių.
„P. n.“ informacija
Kretingoje pasigendama pagarbos prieškario žydams ženklų
Keliaujant po Lietuvos ir Latvijos miestelius, matyti, kaip atkurtos buvusios žydų šventyklos arba kaip įprasmintos buvusių sinagogų vietos, taip prisimenant prieškariu gausias miesteliuose gyvenusias ir jų gerovę kūrusias žydų bendruomenes. Mūsų mieste žydų atminimas skurdokas: buvusios sinagogos vietoje lyg vaiduoklis riogso buvęs viešbutis „Mėguva“, o istoriją primena kuklus prieš 4-erius metus Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva įrengtas tipinis atminimo stulpas. Tipinis ženklas neatspindi savasties Minint 83-ąsias Lietuvos žydų genocido aukų metines, Kretingoje tradiciškai buvo surengta akcija „Atminties keliu“ – dalyvių eisena iš Rotušės aikštės judėjo senųjų žydų kapinių Mėguvos gatvėje link. Praeinat buvusios sinagogos vietą, kai kurie dalyviai apmaudavo, kad žydų bendruomenės atminimas tarsi ištrintas iš Kretingos miesto veido. O juk aplink Birutės gatvę telkėsi gausus žydų gyvenamasis kvartalas, kur virė margaspalvis šios bendruomenės gyvenimas. Kone visa Vytauto gatvė taip pat buvo nusagstyta nedidelių žydų amatininkų dirbtuvių ir prekybininkų krautuvėlių. O ir prieškario žydų istorija – dar taip nesena, prilygstanti vieno žmogaus gyvenimo trukmei. „Nesuprantama, kodėl niekas nesiima iniciatyvos ir nededa pastangų, kad vizualiai būtų įprasmintas Kretingos žydų bendruomenės atminimas. Tipinis ženklas sinagogos vietoje neatspindi istorijos, čia gyvenusios bendruomenės savasties. Gal tuo turėtų pasirūpinti Kretingos rajono valdžia ar Lietuvos žydų bendruomenė, tarkim, imtų ir nupirktų buvusią „Mėguvą“ ir pastate ar šalia jo skirtų erdvę memorialui? Arba tam rastų kitą vietą, galbūt Birutės gatvės salelėje ar netoli kapinių. Dabar gi ir senosios žydų kapinės apstatytos privačiais kotedžais: vyksta Holokausto aukų minėjimas, o iš gretimos sodybos kyla dūmas su kepamo šašlyko kvapu “, – stebėjosi visuomeninio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovai.
Išsaugojo ne vien atsiminimus, bet ir pirmuosius vadovėlius
Su gimtuoju Peldžių kaimu netoli Grūšlaukės ligi šiol nesiskiria jame gimęs, augęs, iš jo važinėdavęs į studijas ir į darbus, o ir dabar jame gyvenantis buvęs ilgametis pedagogas lituanistas, poezijos kūrėjas 73-jų Juozas Maksvytis. Mokytojo dienos proga jis panoro pasidalinti vis labiau atgyjančiais prisiminimais, kaip pats žengė pirmuosius žingsnius į mokslo pasaulį ir kaip už rankos vedė šviesaus atminimo ir skaudaus likimo jo pirmoji mokytoja Pranutė Cirptautienė. Išsaugojo „Saulutę“ ir rašalinę Buvęs ilgametis Skuodo rajono Šačių, Lenkimų, vėliau – dabartinės Simono Daukanto progimnazijos ir Darbėnų gimnazijų pedagogas, 42-jus metus J. Maksvytis mokė vaikus gimtosios kalbos rašybos, literatūros, skatino pamilti jos skambesį ir grožį. Stebėtina, kaip jis pats gebėjo išsaugoti kone septynių dešimčių metų senumo savo pirmųjų klasių vadovėlius, ypač – 1958 m. išleistą elementorių „Saulutę“, iš kurio anų kartų pirmokai mokėsi raidžių, skiemenų ir sudėti pirmuosius sakinius. „Knygas pirkdavome, tie patys vadovėliai tarnaudavo 10 metų – niekas taip nekaitaliodavo programų, kaip yra dabar. Iš tų pačių knygų mokydavosi visi šeimos vaikai. Ne išimtis ir maniškė šeima, kurioje augome šešiese – trys broliai ir trys seserys, nors mano tėvai Petronėlė ir Juozas Maksvyčiai iš viso susilaukė 11 vaikų“, – į prisiminimus paniro Juozas, vienas iš jaunėlių ir tėvo bendravardis. Į redakciją jis atsinešė ir išsaugotą savo vaikystės rašalinę. Su nostalgija prisiminė, kaip kiekvienam pirmokui po rašalinę padovanojusi pirmoji mokytoja P. Cirptautienė. Rašydavę plunksna, ir kaskart šią mirkydavę į rašalą – taip sąsiuviniuose išraitydavę pirmąsias raides, vėliau virstančias sakiniais.
|
|
