|
|
|
(1892) 2024-10-01Tradicinėje Moliūgo šventėje – beveik 6 t moliūgų
Šeštadienį Kretingos Rotušės aikštė pasidabino moliūgais. Akys raibo nuo jų spalvų, atspalvių ir gausos. Kretingiškiai ir miesto svečiai galėjo pasigėrėti darbščių žmonių užaugintu moliūgų derliumi ir jų kompozicijomis. Į „Pajūrio naujienų“ laikraščio redakciją buvo atvežta beveik 6 t moliūgų, tiksliau – tai 5 tūkst. 799,5 kg margaspalvių grožybių. „Moliūgų moliūgo“ konkurse dalyvavo 65 didieji moliūgai ir 6 dekoracijos. Svarbiausia – gyventi be pavydo ir mokėti dalintis Pirmosios vietos laimėtojas, užauginęs 117-os kg didžiūną, Raimondas Grabys iš Lazdininkų jau trečiąsyk tapęs šio tradicinio konkurso nugalėtoju, pasidalino sėkmės paslaptimi: „Čia – žmonos nuopelnas, ji moka parinkti sėklas, žino tinkamą sėjai laiką. Kadangi ūkininkaujame, tai prie sandėlių turime komposto, į kurį ir sodinome išdygusį daigą“, – pasakojo R. Grabys, pridūręs, kad šiemet, pražydus pirmiesiems žiedams, jie nunyko, bet atėjusi antroji žydėjimo banga moliūgams suteikė dar vieną šansą ir jie visi stipriai ūgtelėjo. Pasak ūkininko, patys mažiausi svėrė apie 40 kilogramų, o iš didžiausių Raimondo žmona gamino moliūgų sultis, kurios savo skoniu nenusileidžia persikų nektarui. Linkėdamas visiems neprarasti optimizmo, gyvenimo džiaugsmo, draugiškumo ir smagios kaimynystės, pirmosios vietos laimėtojas Raimondas, tradiciškai laimėjęs Vilijos ir Vlado Baltuonių fermoje augintą kalakutą ir UAB „Vudva & Co“ skirtą priekabą malkų, akcentavo, kad svarbiausia yra gyventi be pavydo ir mokėti dalintis su kitais.
Per Moliūgo šventę kretingiškiams – ir apie ES investicijas
Finansų ministerija, Lietuvos miestuose ir miesteliuose pradėjusi informacinę kampaniją „ESminiai pokyčiai 2024“, kuria siekiama pristatyti ES investicijų pažangą, įvykusią pastaraisiais metais, per praėjusį savaitgalį šurmuliavusią Moliūgo šventę viešėjo ir Kretingoje. Pasak Finansų ministerijos atstovo Arūno Malinovskio, jų komandos tikslas – supažindinti žmones, kiek ir kur per pastaruosius metus į Lietuvos gerovę investavo Europos Sąjunga. Jo teigimu, šiemet paskelbta ES investicijų kvietimų už 508 mln. eurų, o sutarčių pasirašyta už 727 mln. eurų. Regionų programos rezultatai – dar geresni: kvietimų pasirašyta už 456 mln. eurų, o sutarčių – už kone 80 mln. eurų. „Iš viso Lietuvai 2021–2027 m. buvo skirta beveik 8 milijardai eurų ES investicijų. Šiuo metu jau paskelbta kvietimų už daugiau kaip 3,4 mlrd. eurų, o konkretiems projektams įgyvendinti pasirašyta sutarčių už daugiu negu 2 mlrd. eurų. Vadinasi, jau 2 mlrd. eurų investuojama į skirtingas Lietuvos sritis – socialinę apsaugą, energetinį saugumą, aplinkosaugą ar inovacijas“, – kalbėjo A. Malinovskis. Jo žodžiais, ypatingas dėmesys kreipiamas žmonių socialiniams poreikiams, nedarbo, švietimo problemoms spręsti, – tam skiriama net trečdalis investicijų. Labai daug investicijų nukreipiama į sveikatos specialistų, mokytojų, socialinių darbuotojų pritraukimą į regionus, taip pat – atnaujinti infrastruktūrą, gerinti aplinką, sukurti patogų gyvenimą, susisiekimą, socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Kone 47 proc. nukreipta investicijoms į inovacijas ir žaliąją transformaciją – tiems sektoriams, kurie ilguoju laikotarpiu sukurs didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai.
Padaugėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų
Klaipėdos apskrityje padaugėjo pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (SAA), tačiau mažėja ikiteisminių tyrimų. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius tokio pobūdžio pranešimų sulaukta daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. apskrityje gauti 4 tūkst. 32 pranešimai, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 3 tūkst. 856. O ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, mažėja. Per aštuonis šių metų mėnesius pradėtas 401, pernai per tą patį laikotarpį – 593. Nuo praėjusių metų liepos 1 d. šalyje įsigaliojo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Policijos pareigūnui įvykio vietoje atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustačius smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką ir skyrus apsaugos nuo smurto orderį, pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos. Nuo 2024 m. pradžios iki rugpjūčio 31 d. visoje Klaipėdos apskrityje ši priemonė buvo skirta 1tūkst. 529 kartus. Dėl apsaugos nuo SAA orderio reikalavimų pažeidimų visoje apskrityje pagal LR ANK 489 str. buvo surašytas 561 administracinio nusižengimo protokolas.
Parengta pagal Apskrities vyriausiojo policijos komisariato informaciją
Pričiupo neblaivų
„P. n.“ informacija
Baigiantis rugsėjui Kretingos sporto centre įvyko moterų krepšinio turnyras „Kretingos-BLUEIRON taurė 2024“, kuriame dalyvavusi Kretingos moterų komanda „Kretinga“ laimėjo trejas rungtynes, patyrė vieną pralaimėjimą ir užėmė II vietą. „Kretingos“ komandos treneris Arimantas Mikaločius pasidžiaugė, kad pagaliau moterų krepšinis sugrįžo į Kretingą ir sulaukia vis daugiau dėmesio ir populiarumo Kretingoje. „Šiame turnyre iškovojome pirmą pergalę, tuo pačiu – ir pirmą komandos istorijoje medalį. Džiaugiuosi, kad merginos lanko treniruotes ir tobulėja kiekvieną savaitę, o man padeda trenerė-žaidėja Ieva Trakienė“, – A. Mikaločius paaiškino, kad komanda dabar rengiasi startui Lietuvos moterų lygos B divizione. Pirmą vietą turnyre užėmusios „Šiaulių KA-Saulės-ŠSG“ komandos treneris Mantas Žvirblis pastebėjo, kad tokie moterų turnyrai yra tikrai reikalingi, juolab kad jų vyksta gerokai mažiau negu vyrų. „Smagu įdėtą darbą ir treniruočių metodiką išbandyti su kitomis komandomis. Tokiu būdu įgyjame praktikos, neužsisėdime savajame burbule. Merginos taip pat turi galimybę išbandyti savo jėgas platesniu spektru ir įvertinti savo jėgas, galimybes. Malonu buvo laimėti aukso medalius – tai tarsi mūsų įdėto darbo įvertinimas ir žinojimas, kad judame teisinga kryptimi“, – kalbėjo šiauliečių krepšininkių treneris, akcentuodamas kad tokie turnyrai skatina perspektyvą adaptuotis iš vaikų į moterų krepšinį.
Jokių pilypų iš kanapių
Nespėjome soduose surinkti obuolių derliauS, kai beveik visuose valdžios – Seimo, Vyriausybės, ministerijų bei joms pavaldžių institucijų – koridoriuose prasidėjo rudeninis „viščiukų“ skaičiavimas. Viščiukai dažniausiai minimi, kai norima pasakyti, jog dar galime neskubėti, nes viskas bus nulemta rudenį. Dabar tikras ruduo, nors ir šiltas, bet jau stipriai įsibėgėjęs. Tad apie rinkimus kalbėti dar ne vėlu, juo labiau kad ir agitacinis laikotarpis dar nesibaigė. Sunku viską apibendrinti ir būti objektyviu, nes ir aš turiu savo nuomonę, supratimą, simpatijas – nuo jų pabėgti nėra lengva. Bet pasistengus galima. Kadangi mūsų šalyje rinkimai į Seimą vyksta partiniu ir individualiu principu, kas įprasta pasaulyje, pirmiausia reikėtų pakalbėti apie partijas, komitetus ir koalicijas. Matome, kad prieš kiekvienus rinkimus gimsta vis nauji politiniai dariniai. Nėra taip sunku surinkti du tūkstančius balsų ir užregistruoti partiją. Kas tuo užsiima? Dažniausiai jau bent šiek tiek žinomi politikai, spėję iškristi iš kurio nors politinio vežimo. Kas prisideda? Tokie pat, tik iš kito vežimo iškritę, arba įsitikinę, kad niekuo nenusileidžia, o gal ir lenkia organizatorius. Kas balsuoja? Tie, kurie kažko nori ir į kurių norus savo pažadais ir taiko nauja partija. Tokių partijų tik padaugės, jei bus priimtas įstatymas visus politinius darinius prieš rinkimus apdalinti valstybės dotacijomis. Vadinamos tradicinės (t. y. ne vienoje kadencijoje ir ne vienuose rinkimuose dalyvavusios) partijos tokius naujus darinius vadina populistiniais, prorusiškais, o kartais dar aštriau – antisemitiniais ar profašistiniais. Negražiai išvadintieji tuoj atsikerta esantys antisisteminiai, kovojantys prieš vagis ir už taiką, o labiausiai – už šeimą. Blogai, kai ta priešprieša pernelyg suveši ir pasigirsta raginimų bausti ar net šaudyti kitaip mąstančius, dar blogiau, kai tokie raginimai pasigirsta iš garsių žmonių lūpų. Mano galva, geriausias partijos prisistatymas yra ankstesni jos darbai ir solidi rinkiminė programa. Tik kad gyva bėda su tom programom ir partijų pažadais. Vienos partijos visut visutėlius kaimo žvyrkelius išasfaltuotų, kitos mokinius nuo informacijos apie „kitokius“ apsaugotų, trečios tą pačią dieną, kai tik laimės rinkimus, karą Ukrainoje užbaigtų ir Kinijos už kažką atsiprašytų. Dar kitos visus migrantus iš Lietuvos išvarytų ir padarytų, kad tik lietuvaičiai maistą išvežiotų, taksi vairuotų, toliareisininkais dirbtų ir programuoti mokėtų. Yra ir tokių, kurie „Ignitis“ akcijas atimtų, brandos egzaminų medžiagą be klaidų paruoštų ir vienos verslininkės privačias mokyklas į valstybines paverstų.
Kai motobolas įaugęs į kraują
Nelengvą, tačiau įdomų sezoną baigė Kretingos motobolo klubas, kuriam vadovauja Raimondas Alseika. Klubo vadovo pareigas bendraminčiai jam patikėjo prieš metus, tačiau Raimondas – ne tik vadovauja, bet ir kaip vartininkas žaidžia komandoje. Šį sezoną įtampos netrūko „Motobolas stipriai įtraukia. Atėjau į komandą ir – nesustoju. Buvo vienas periodas, kai nežaidžiau – porai metų buvau išvykęs padirbėti į Ameriką, bet grįžęs vėl įsiliejau į klubo gretas“, – neslėpė 17-a metų šiam sportui paskyręs Raimondas, kuriam tapti klubo vadovu buvo nemenkas iššūkis. Vis dėlto didelę savo gyvenimo dalį besisukantis motobolo pasaulyje Raimondas sakė pažįstąs šio sporto virtuvę ir visus jos užkulisius. „Žinau, ką ir kaip reikia daryti, ką keisti, ką naujai įnešti, tad su laiku, tikiuosi, viskas eis sklandžiai. Šie metai klubui buvo tikrai neblogi: buvome suorganizavę daug varžybų, per sezoną iš esmės neturėjome laisvų savaitgalių – toks buvo įtemptas varžybų ir turnyrų grafikas“, – džiaugėsi klubo vadovas, pridūręs, kad šią vasarą varžybų buvo pakankamai, klubas žaidė ir namų aikštėje, ir turėjo išvykų. Kretingos motobolo klube žaidžia dvi jaunimo komandos, vienoje jų – tie, kurie šiais metais sulaukė pilnametystės, kitoje vaikinai nuo 14-kos iki 18-kos metų. Taip pat yra jaunesnių –12–13 metų paauglių, kurie treniruojasi ir rengiasi didžiajam sportui. Pirmoji, aštuoniolikmečių komanda, dalyvaudama varžybose, jau žaidžia ir su suaugusiaisiais. Pasak vadovo, keturi vyresni jaunimo grupės žaidėjai jungiasi prie vyrų motobolo komandos. Vienas svarbiausių šios vasaros įvykių – Europos čempionate jaunimo rinktinės užimta II v.
Nuo molinukų – iki NATO erdvių priežiūros
Kretingiškio verslininko, bendrovės „Raguvilė“ vadovo, 48-erių Virginijaus Brazausko gyvenimo kelias paženklintas stipriais išbandymais: kone tuo pat metu prasidėję vidiniai nuopuoliai ir išgirsta diagnozė – vėžys. Tačiau būtent šie iššūkiai jam ir tapo didžiuliu postūmiu išeiti iš aukos vaidmens ir įveikti ligą. Šiandieną, džiaugėsi V. Brazauskas, jo dvasinė ir fizinė sveikata veda jį ir į verslo sėkmę.
V. Brazauskas, prieš kelis dešimtmečius pradėjęs molio dirbinių verslą savo gimtajame Raguviškių kaime, išmoko verslo abėcėlę, vėliau bandė ūkininkauti, tapo rajono politiku. Ilgainiui veiklos spektras plėtėsi: 2015-aisiais jo vadovaujama įmonė įėjo į rinką kaip biokuro gamintoja, kurios produkcija pasiekia ir Skandinavijos šalis. Pernai „Raguvilė“ tapo viena pagrindinių įmonės „Klaipėdos energija“ tiekėjų, šildė Palangą ir Kretingą.
„Supratome, kad verslą reikia dar labiau išplėtoti – perėjome į krantotvarkos sritį: ėmėmės tvirtinti Palangos ir Kuršių nerijos kopas, prižiūrėti paplūdimių infrastruktūrą – kloti takus, įrengti laiptus, informacinius stendus“, – apie tai, kaip kilo verslas, pasakojo V. Brazauskas, šiandieną vadovaujantis 80 žmonių kolektyvui, o „Raguvilė“ veiklą vykdo dar keliomis kryptimis.
Viena pagrindinių yra miestų viešųjų erdvių – gatvių, skverų, aikščių – tvarkymas, jų priežiūra. „Raguvilė“ rūpinasi 6 Lietuvos miestų – Klaipėdos, Mažeikių, Telšių, Plungės, Šilutės ir Alytaus – švara ir tvarka. Nėrė ir į visiškai atskirą švaros sritį – skystųjų atliekų tvarkymą, inžinerinių tinklų ir valyklų, požeminių trasų priežiūrą. Tarp stambiausių įmonės prižiūrimų objektų – Karinių jūrų pajėgų, tankų bataliono aikštelių prižiūra. Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje „Raguvilei“ buvo patikėta pasirūpinti saugumu – patikrinti, išplauti, filmuoti visą LITEXPO, kur vyko susitikimas, teritoriją.
Praėjusį penktadienį Kretingos muziejuje tarp gausybės lankytojų – mat, buvo paskelbta nemokamo lankymo diena – viešėjo ir ypatinga delegacija: grafo Juozapo Tiškevičiaus darbo kabinete pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Kretingos ir Ukrainos miesto Novovolynsko. Sutartį parašais sutvirtino Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir Novovolynsko miesto meras Borisas Karpus.
Ukrainiečių delegacijoje dar buvo Novovolynsko valdžios atstovai Nina Šumska ir Olesia Soslovska, o išvien su mūsų rajono meru A. Kalniumi delegaciją lydėjo vicemerės Vaida Jakumienė ir Vilija Venckutė-Palaitienė, administracijos direktorė Vilma Preibienė.
Novovolynskas yra pirmasis Ukrainos miestas, su kuriuo draugaus Kretinga. Novovolynskas – tai miestas Voluinės srityje, netoli sienos su Lenkija. Miestas – gana jaunas, įkurtas 1951 m., pramoninis, išsidėstęs Lvovo-Voluinės anglių baseine. Novovolynske skaičiuojama per 50 tūkst. gyventojų.
Kol svečiai apžiūrinėjo istorines Kretingos muziejaus, įkurdinto senajame grafų Tiškevičių dvare, erdves ir ekspoziciją, „Pajūrio naujienos“ pasiteiravo mero A. Kalniaus, kaipgi susiėjo mūsiškių keliai būtent su šiuo jaunu Ukrainos miestu.
„Kretingiškių bendrystė su Ukraina nebėra naujas reiškinys: ji užsimezgė anksčiau – nuo karo pradžios vežėme labdarą. Tačiau šiuokart įsipareigojome ilgametei bendrystei su konkrečiu miestu. Novovolynską mums pasiūlė europarlamentaras Paulius Saudargas, šį miestą, jo vadovus pristatęs kaip patikimą partnerį. Dabar įvyko tik pirmasis oficialus susitikimas – bendrystės startas, nuo kurio ir prasidės tolimesnis kelias“, – kalbėjo A. Kalnius.
„Prie gero noro nėra blogo oro“, – šis posakis šeštadienį, kai Kretingos mieste nugriaudėjo tradicinė Moliūgo šventė, pasiteisino su kaupu. Ir vėjui košiant, ir lietui pakaitomis su saule varžantis, tiek vietiniai, tiek iš aplink gausiai suvažiavę žmonės nuo ankstaus ryto vaikščiojo po mugę ieškodami, kas dar akį patrauks, o 10 valandą kai kurie jau rudens gėrybių pilnais krepšiais būriavosi prie scenos Rotušės aikštėje.
Skriejo linkėjimai
Sveikinimo žodį šįkart tarė du merai – kretingiškis Antanas Kalnius ir Borisas Karpus iš Ukrainos Novovolynsko miesto, su kuriuo Kretingos rajono savivaldybė ką tik pasirašė partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį.
Laimindamas visus į aikštę susirinkusius, linkėdamas stiprybės ir Dievo palaimos, Kretingos parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas pridūrė, jog simboliška „sutartis“ galioja nuo senų laikų – Aušros vartai Vilniuje seniau lenkiškai vadinosi Ostra Brama, prie Oršos maskolių kariuomenę sumušusio Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės etmono Konstantino Ostrogiškio garbei. Tad klebonas teigė neabejojantis ir Ukrainos pergale.
Vieni santūriau, kiti emocingiau kretingiškius bei miesto svečius pasveikino į Seimą kandidatuojantys politikai, linkėdami sveikatos, bendrystės, mažiau kritikos, teisingumo, bet tuo pat metu ir gailestingumo, išlaikyti tradicijas, tiems, kurie nebuvo spėję apsipirkti mugėje, – gerų pirkinių.
Renkantis šaliką dovanai, medžiaga yra vienas svarbiausių kriterijų. Natūralios medžiagos, tokios
kaip vilna, kašmyras ar merino vilna, yra geriausias pasirinkimas. Šie audiniai suteikia prabangos
jausmą, užtikrina šilumą ir komfortą. Kašmyro šalikas yra ypatingai vertinamas dėl savo minkštumo
ir lengvumo, tad tai puiki dovana tiems, kurie vertina kokybę ir komfortą. Vilnos šalikas, nors ir
šiek tiek grubesnis, puikiai tiks tiems, kas gyvena šaltesniuose kraštuose ar mėgsta natūralius
audinius.
Pasirenkant spalvą, svarbu pagalvoti apie dovanos gavėjo stilių. Jei nežinote, kokias spalvas
žmogus mėgsta, geriausia rinktis neutralius tonus, tokius kaip pilka, smėlio, tamsiai mėlyna ar
juoda. Šios spalvos lengvai derės prie įvairių drabužių ir tiks tiek moterims, tiek vyrams. Jei
žmogus drąsiai eksperimentuoja su spalvomis, galite rinktis ryškesnį šaliką ar modelį su subtiliais
raštais. Taip pat verta apsvarstyti klasikinį langelių ar dryžių raštą, kuris dažnai būna universalus ir
patrauklus.
|
|
Šalikas – tai puiki dovana, nes jis ne tik funkcionalus, bet ir madingas aksesuaras, kurį galima
priderinti prie įvairių progų ir metų laikų. Tačiau, norint išrinkti tobulą šaliką kaip dovaną, svarbu
atsižvelgti į gavėjo skonį, stilių ir poreikius. Taigi, kokį šaliką geriausiai dovanoti?