Šįkart tvarkyti pūvančią Tiškevičių koplyčią ėmėsi bendrovės „Akvitas“ meistrai iš Naujosios Akmenės: jie jau nugremžė senąjį tinką ir ruošiasi sienas bei lubas padengti specialia izoliacine medžiaga, gruntuoti ir perdažyti.

Nors grafų Tiškevičių koplyčia senosiose Kretingos miesto kapinėse ir rūsiai, kur sarkofaguose ilsisi 6 didikų giminės palaikai, buvo restauruoti prieš 6-erius metus, tačiau iš vidaus pastatas vėl puvo – sienos išpelijo, atšoko tinkas. Garantinis restauracijos darbų, kuriuos atliko bendrovė „Pamario restauratorius“, laikas jau pasibaigęs, todėl Kretingos muziejus, kuriam paskirta rūpintis grafų Tiškevičių paveldu, dar pernai kreipėsi į rajono Savivaldybę, kad biudžete numatytų lėšų – 40 tūkst. Eur – remonto darbams. Gavus pinigus, darbai prasidėjo šį rudenį.

Samdys techninį prižiūrėtoją

Kretingos muziejaus inžinierius Rokas Venckus, atsakingas už koplyčios kriptos atkūrimo darbus, pasakojo, kad koplyčios kriptoje nebebuvo estetinio vaizdo, nes dėl drėgmės buvo atkritęs tinkas, rūsys, kur 4 atkurtuose sarkofaguose ir 2 mediniuose karstuose ilsisi didikų palaikai, akivaizdžiai puvo. Sarkofagus ir karstus teko perkelti į koplyčios viršų, kad meistrai – sertifikuota įmonė „Akvitas“ iš Naujosios Akmenės – galėtų pradėti remonto darbus. Meistrai nuvalys senąjį tinką nuo kriptos lubų ir sienų, kurių bendras plotas – 250 kv. m. Visa patalpa bus naujai sutvarkyta – sienos padengtos specialiu gruntu, izoliuotos ir nudažytos. Meistrai darbus įsipareigojo atlikti per pusantro mėnesio – iki gruodžio pradžios.

„Nesu ekspertas ir negalėčiau pasakyti, ar ankstesnis rangovas tinkamai atliko darbus – įrengė išorės hidroizoliaciją, lietaus nubėgimą, elektros instaliaciją, ar suveikė nenumatyti veiksniai. Rangovai dirbo pagal projektą, o ar jis buvo tinkamai parengtas – nežinau. Koplyčia – specifinis objektas, aplinkui – kalva, pylime įrengtos šachtos palei langus, kad rūsys vėdintųsi. Bet ar jis buvo vėdinamas, taip pat neaišku. Faktas, kad patalpos supelijo, atšoko tinkas, neveikia elektros instaliacija“, – pernai „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo R. Žiubrys, vadovauti muziejui pradėjęs pernai vasarą. Jis sakė, kad į Savivaldybę kreipėsi lėšų tik būtinam kriptos remontui, bet ar šio pakaks, kad patalpos normaliai funkcionuotų, taip pat nežinia.

Pasak R. Venckaus, muziejus kreipėsi į anksčiau koplyčios renovacijos projektą rengusią projektuotoją Mariją Nemonienę dėl avarinės būklės pašalinimo darbų. Muziejus taip pat nusamdė techninį prižiūrėtoją ekspertą Juozapą Algimantą Januševičių iš Klaipėdos, kuris turi patirties atkuriant paveldo objektus, – šis stebės, ar tvarkingai, pagal būtinus reikalavimus atliekami darbai.

Šio rudens pradžioje išvien su projektuotoja ir rangos darbus atliekančios įmonės atstovais apžiūrėję kriptą, suprato, kad dar teks papildomai atlikti ir kitus darbus, kurie neįeina į kriptos tvarkymo sąmatą: „Reikės pratęsti lietvamzdžius, kad vanduo nuo kalvos nutekėtų ne per kriptos sienas, teks uždengti duobes palei pamatus, kad kuo mažiau drėgmės patektų prie jų, o pro juos – į vidų. Paprašėme rangovų, kad pateiktų ir šių papildomų darbų sąmatą, o po to spręsime, iš kokių lėšų atliktų ir tuos būtinus darbus“, – kalbėjo muziejininkas inžinierius.

Jo žodžiais, kriptos viduje taip pat būtina įrengti nedidelį rekuperatorių, kad šis palaikytų atitinkamą temperatūrą ir apsaugotų nuo rūsiuose besikaupiančios drėgmės.

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (4)

Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba sutarė, kad jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimo (PAV) išvadą pateiks tik tada, kai teisės aktų lygmeniu bus užtikrinta galimybė Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančioms bendruomenėms pretenduoti į paramos įmoką.

Milijonų eurų paramą, susietą su vėjo elektrinių Baltijos jūroje pagaminamos elektros kiekiu, Vyriausybė yra numačiusi 4-ioms pakrantės savivaldybėms – Palangos, Klaipėdos, Neringos miestų ir Klaipėdos rajono.

PAV atliekančios VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas atstovė Jurgita Suzdaleva skatino Tarybos politikus nestabdyti Lietuvos valstybei itin svarbaus energetinio projekto, ragino, kad Savivaldybės administracija nedelstų ir pateiktų tolesniam projekto vystymui būtiną išvadą dėl PAV.

Pakrantės savivaldybėms jau numatyta parama priklausys nuo vėjo jėgainių parkų, kurių jūroje suplanuoti du, sugeneruoto elektros kiekio. Prieš parkų Baltijos jūroje atsiradimą pradžioje protestavę palangiškiai viename susitikime su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu buvo patikinti, kad Palangos miesto savivaldybė kasmet savo biudžetą iš jūros vėjo elektrinių papildys apie 3 mln. eurų.

Palangos miesto valdžia kartu su gyventojais pasiekė, kad elektrinės būtų statomos toliau nuo kranto, būtų išvengta kurorto vizualinės taršos – nuo kranto taip pat ir Palangos tilto plika akimi jas įžvelgti galima bus tik trumpą paros laiką, esant tam palankioms oro sąlygoms.

• Rašyti komentarą (42)
• Plačiau ...

„Sužiedavus paukštį, būtina užrašyti jo rūšį, lytį, amžių, žiedavimo vietą, žieduotojo vardą ir pavardę, taip pat kokia gaudykle paukštis sugautas“, – paaiškino ornitologė Gabrielė Klara Šlušnytė.

„Paukščius stebėti per žiūronus ar monoklį – neatskiriama mano darbo dalis. Kartais taip Lietuvoje net aptinkamos naujos rūšys“, – sakė Gabrielė Klara Šlušnytė.

„Gyvenu nuostabioje vietoje švytury – tokiame, koks pavaizduotas kiekvieno Lietuvos piliečio paso paskutiniame puslapyje. Keliuosi prieš saulei tekant, guluosi leidžiantis – visą dieną taip ir vaikštai, žiūri, ar į gaudykles nėra įkliuvusių paukščių. Jeigu įkliuvo nežieduotas, – sužieduoji, jeigu žieduotas – paleidi“, – taip savo kasdienybę apibūdino Ventės Rago ornitologijos stotyje nuo praėjusio balandžio dirbanti iš Baublių kilusi ornitologė Gabrielė Klara Šlušnytė.

Ateities planuose – ir mokslai, ir kelionės

Mergina atviravo vaikystėje paukščiais nesidomėjusi. Bet užteko populiarioje televizijos laidoje „Nacionalinė ekspedicija“, kai keliautojai plaukė Dniepru per Ukrainą, ornitologei Ingridai Lagunavičienei parodyti pagautą mažą apuokėlį...

„Susižavėjau tuo plunksnuotu grožiu ir net užsiregistravau į šios ornitologės vadovaujamą Ornitologų mokyklą“, – pasakojo G. K. Šlušnytė.

Tačiau užsiregistravo – ir pamiršo. Pasirodė ten po kurio laiko, jau baigusi gimnaziją. Ornitologų mokykla 5 renginius, į kuriuos pasidalinti žiniomis pakvietė žinomų gamtininkų, ornitologų, biologų, suorganizavo skirtingose Lietuvos vietose – tam, kad mokyklos lankytojai pamatytų ir susipažintų su kuo daugiau paukščių. Šiandien pašnekovė ir pati stebisi: netikėtai atsiradęs pomėgis tapo širdžiai mielu darbu.

Tiesa, Kretingos Pranciškonų gimnaziją, o vėliau Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kur studijavo biologiją, baigusi, pusmetį pagal Erasmus programą mokslus krimtusi Ispanijoje Gabrielė Klara leido suprasti, kad, nors ir kaip romantiška, Ventės Rage ilgai neužsibus – turi planų studijuoti toliau, pakeliauti po pasaulį.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

„Su pagal močiutės receptą raugintais kopūstais apvažiuojam ir mažiausius kaimelius – žmonės visur juos perka noriai“, – sakė Lina Lubienė.

Su prekiautojų ir pirkėjų alasu, daugybe pasisveikinimų ir šypsenų, rajono Savivaldybės administracijos vadovų bei į Seimą kandidatuojančių politikų saldžiausiais linkėjimais, „užvedančiais“ meno kolektyvų koncertais, puoduose burbuliuojančios moliūgų sriubos kvapais Darbėnų miestelio Turgaus aikštėje vakar antrąkart nušurmuliavo tradicija tampanti šventė „Sugrįžo derlius iš laukų“.

Mintį rutuliojo kartu

Bet susidėlioti baigiamuosius pasiruošimo akcentus visų Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų seniūnijos skyrių vadovai pasitarti buvo susibėgę dar ir išvakarėse.

„Afišas, vaizdo reklamą iš anksto susikūrėme. Svarbiausia buvo, kaip suspėti laiku papuošti sceną, dekoruoti aikštės erdves, pasistatyti ilgą stalą, kad visi į turgų atėjusieji galėtų ne tik pirkti-parduoti, bet ir pasivaišinti iš laukų parėjusiu gėriu“, – sakė renginio vedėja Kretingos rajono kultūros centro Laukžemės skyriaus vedėja Aida Mikutienė.

Iniciatyva miestelyje surengti derliaus šventę prieš metus kilo Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vedėjui Artūrui Juškai.

„Jis pasiūlė organizuoti kartu su seniūnija. Taip ir ėmėm rutulioti bendrą mintį“, – pasakojo seniūnas Alvydas Poškys. Iš pradžių jiedu prišnekino prie darbėniškių prisidėti Lazdininkų ir Grūšlaukės skyrius. O šiemet, kaip seniūnas pavadino, avantiūrai pasidavė ir likusieji – Laukžemės, Šukės, Senosios Įpilties skyriai.

Tad aikštėje ir skambėjo Darbėnų liaudiška kapela „Ontrep“, sukosi „Okatos“ šokėjai, liejosi gražios talentingojo atlikėjo Raimondo Grabio iš Lazdininkų skyriaus dainos, Kretingos rajono kultūros centro „Armonikierių“ muzika.

„Širdis džiaugiasi, kaip nesidžiaugs. Renginiui antri metai, esam tik mažas „vaikas“, tad dar augsim į viršų, didėsim, stiprėsim“, – geros nuotaikos neslėpė šventės šurmulyje sutiktas jos iniciatorius A. Juška.

• Rašyti komentarą (12)
• Plačiau ...

Po „Pajūrio naujienose“ išspausdintos publikacijos apie tai, kad vilkai pjauna gyventojų gyvulius, o medžiotojai nepadeda, atsiliepė Salantų medžiotojų klubo, į kurį pagalbos buvo kreipęsis kūlupėniškis ūkininkas Antanas Duoblys, pirmininkas Vladimiras Černojarovas.

Padėti nori, bet ne visada gali

„Antaną Duoblį pažįstu. Kai pirmąkart birželį jis rado papjautą savo veršiuką, paskambino, prašė patykoti ir nušauti lankytis prie jo sodybos, kur ganosi gyvuliai, įjunkusį vilką. Bet teisingai per laikraštį paaiškino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus pirmininkas Sigitas Kupšys: nė norėdami mes, medžiotojai, to padaryti negalime – neturime leidimo, nes dabar ne vilkų medžioklės sezonas“, – sakė V. Černojarovas.

Anot jo, pažeidus medžioklės taisykles, 2–3 metams tektų atsisveikinti su medžiotojo bilietu, būtų konfiskuotas šautuvas, o dar ir baudą reikėtų sumokėti.

Kaip teigė pašnekovas, Salantų medžiotojų klubo medžioklės plotai sudaro apie 14 tūkst. hektarų, apima dalį Kūlupėnų, Darbėnų seniūnijų, taip pat visą Imbarės teritoriją. Pranešimų apie vilkų daromą žalą pastaruoju metu būta visokių: pernai veršiuką papjovė Kalnalyje, už maždaug 50 metrų nuo gyvenamojo namo, pavasarį žmonės neteko dviejų ėriukų Skaudaliuose, nors šie ir aptverti buvo. Nuošalioje Imbarės seniūnijos vietoje močiutei sudraskė 8 nepririštus šuniukus.

„Ta močiutė pasakojo du pakalnėje stovinčius ir į žmogų spoksančius vilkus savo akimis regėjusi – drąsūs, nebijo nieko“, – sakė V. Černojarovas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Agnė Račkauskaitė pradėjo skautauti būdama pradinėje mokykloje ir jau tęsia veiklą kaip vadovė, taip galėdama matyti jaunųjų skautų augimą.

Žemaitijos skautų organizacijos Kretingos tunto vadovė Agnė Račkauskaitė – entuziastinga skautė jau beveik du dešimtmečius. Ji taip pat yra ir vadovė, burianti jaunuosius skautus. Ko labiausiai reikia jaunam žmogui, norinčiam pabandyti skauto batus? Agnės žodžiais, reikia tik noro, o paskui laukia naudingos patirtys ir smagūs nuotykiai.

Tikėti tuo, ką darai

Kaip papasakojo Agnė, jos pirmoji pažintis su skautais įvyko 2007 metais, kai ji dar buvo 4 klasės mokinė. „Skautauti pradėjau Ventoje Akmenės rajone. Tuo metu ten veikusios Žemaitijos skautų organizacijos vadovai pakvietė ir jaunesnius naujus narius. Matydama savo vyresnio pusbrolio pavyzdį, net neabejojau, kad turiu pabandyti. Nusprendėme su drauge dalyvauti pirmojoje skautų sueigoje. Kelionę Žemaitijos skautų organizacijoje tęsiame iki šiol“, – šypsojosi 27-erių mergina, kuri skautauja jau 17 metų.

Šiuo metu Agnė jau ir pati vadovauja Kretingos skautams. Pasiteiravus, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti tokios veiklos vadovas, Agnė atviravo, kad jai pačiai viskas atėjo pamažu, besimokant iš kitų.

„Savanorystė jaunimo organizacijoje, kai užėmiau vaikų vadovės pareigas, man tapo artima nepastebimai. Joje užaugau, tobulėjau pati, įgydama ne tik vadovavimo patirties, bet susiformavau kaip suaugusi moteris. Vadovui svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai, tikėti skautybės idėja ir per tarnystę dalintis savo patirtimi su kitais. Mano nuomone, vadovui būtina gebėti išklausyti, sutelkti skautų būrį, motyvuoti skautus. Atsakingumas, meilė vaikams, noras ugdyti geresnius jaunuolius, kūrybiškumas, organizuotumas – taip pat svarbu esant skautų vadovu“, – įsitikinusi Agnė.

Ar juo būti lengva? Pašnekovė patikino, kad būna visko. „Lengva nėra, bet nauda didžiulė. Kartais pristinga motyvacijos, tačiau žinojimas, kokia bus vaikų emocija po renginio, kiek jiems tai suteiks naudos, leidžia į viską pažiūrėti lengviau. Tarnystė vyresniesiems skautams yra viena pagrindinių vertybių. O kai turimas šalia bendraminčių ratas, kurie visi drauge gyvename šia tarnystės idėja, tai viskas tampa daug paprasčiau“, – šypsojosi aktyvi mergina.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Ieva Andrijauskaitė – ambicinga mergina, žinanti, ko nori iš gyvenimo ir to tikslingai siekianti.

Gimnazistė palangiškė Ieva Andrijauskaitė, šiemet pradėjusi lankyti antrąją gimnazijos klasę, – ambicinga mergina. Ji dirba nuosekliai ir kryptingai, kad pasiektų užsibrėžtų tikslų pramoginių šokių pasaulyje.

Dėkinga mamai

Savo šokėjos karjerą pradėjo būdama vos ketverių metų, tačiau meilė šokiui pasireiškė tik po kiek laiko: „Mano mama mane į šokius užrašė, kai man buvo 4 metai. Jai labai patiko šokiai, todėl norėjo, kad aš mokėčiau šokti“. Ji papasakojo, kad buvo momentų, kai ji dar mažytė nenorėjo šokti, bet su mama po kiekvienos treniruotės važiuodavo į parduotuvę, kad jai nupirktų kokį nors žurnaliuką, žaisliuką ar saldainį – kad tik eitų į šokių treniruotes. Ir dabar, prisipažino Ieva, ji yra dėkinga mamai, kad pamilo šį sportą.

„Rezultatas neatsiras be pastangų, – toks būtent gimnazistę motyvuojantis moto. – Mane motyvuoja šokti tas faktas, kad, norėdamas gauti gerą produktą, turi įdėti daug pastangų pagaminti jį. Tai yra, norint pasiekti gerų rezultatų šokiuose, turi įdėti pastangų, dirbti ir ištaisyti visas pastabas, kurias gauni.“

Kad šokių pora pasiektų norimų rezultatų, svarbu, kad sutaptų ir ambicijos sporte. „Kai šoki poroje, labai svarbu tavo partnerio ar partnerės tikslai, jie turi sutapti arba bent eiti ta linkme. Jeigu vienas šoka, kad tik šoktų, o kitas nori pasiekti aukštų rezultatų, tai nei vienas, nei kitas nebus patenkintas“, – pasakojo sportininkė.

Turi taip pat sutapti ir charakteriai: „Labai svarbu ir jūsų kaip draugų ryšys, kadangi jūs labai daug laiko praleidžiate kartu ir kartais galite vienas kitą motyvuoti. Bet, jeigu tarp jūsų vyksta kažkokie konfliktai ar kyla kažkokie ginčai, tai nemanau, kad ir į šokius norisi eiti, nes žinai, kad tavo treniruočių laikas bus praleistas labai nekokybiškai.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Meilę fotografijai Kristijonas pajuto pamažu, kai dar vaikystėje žaisdavo su šviesaus atiminimo senelio fotoaparatu, o dabar jam dažnai patikima fotografuoti įvairius renginius.

Palangos senosios gimnazijos trečios klasės mokinys Kristijonas Karačionka žinomas dėl savo veiklumo, nes jis – ir fotoreporteris, ir didžėjus, ir renginių įgarsintojas, taip pat mėgėjas videografas. Veiklos nepabūgstantis vaikinas vis nori išmokti ko nors naujo, jau yra kviečiamas į masinius renginius, kur pagelbsti organizatoriams.

Nuo fortepijono iki didžėjaus pulto

Kristijono kelias prasidėjo nuo fortepijono, kuriuo mokėsi groti, o nusitęsė iki didžėjaus vietos. Jis nuo pat pradinės mokyklos, lankydamas pirmąją klasę, pradėjo lankyti meno mokyklą, joje grojo fortepijonu penkerius metus. Po penkerių metų grojimo fortepijonu Kristijonas suprato, kad šis instrumentas nėra jo „kibirkštėlė“. Nusprendė mesti fortepijono pamokas.

K. Karačionka sužinojo, jog Palangos moksleivių klubas organizuoja naują būrelį – DJ garso studiją. Kai Kristijonas apsilankė tame būrelyje, pajautė puikią atmosferą, jam labai patiko mokytojas, kolektyvas. Kristijonas jau septynerius metus lanko DJ garso studijos būrelį ir nesigaili dėl savo pasirinkimo.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Nors Virgilijus yra ėmęsis įvairių scenos darbų, mieliausias jam yra dainuoti.

Iš Šeduvos prieš dešimtmetį į pajūrį persikraustęs 29-erių Virgilijus Butkus neseniai pasirodė talentų ieškančioje televizijos laidoje „X faktorius“ ir užtraukė taip, jog atrodė, kad atkeliavo pats garsusis atlikėjas Rag‘n‘Bone Man. Virgilijus dainuoja jau seniai, išbandė save ir kituose projektuose, veda renginius, o kai buvo užklupęs kovido virusas, įgyvendino ir naują projektą – ėmėsi gyvų vaizdo transliacijų.

Save pristato atlikėju

„Save labiau laikau atlikėju, renginius galiu vesti, bet toji veikla nėra tokia miela kaip dainavimas. Gyvenime teko dalyvauti ne viename projekte, pradėjau dar gyvendamas Šeduvoje“, – sakė kurorte prieš dešimtmetį apsigyvenęs šeduviškis.

Pirmasis Virgilijaus televizinis pasirodymas įvyko laidoje „Talentų ringas“, taip pat dalyvavo laidoje „Mes – vieno kraujo“, dar būdamas moksleivis jis pademonstravo savo talentą karaokės konkurse ir laimėjo „Karaokės karaliaus“ titulą. Šiemet, Virgilijus džiaugėsi, teko sudalyvauti ne vienoje daug žmonių subūrusioje šventėje, kur jis pats lipo į sceną.

„Veiklos yra daug, kartais norisi ir pailsėti“, – šypsojosi Virgilijus.

O dar visi puikiai atsimena, jog atlikėjams per karantiną apie tai tik svajoti buvo galima. Bet ir tada pašnekovas surado ką veikti. „Viskas baigėsi – pardaviau techniką, nusipirkau studijinę techniką, išsinuomojau patalpas vienoje kavinėje Šventojoje ir pagalvojau, kad užsidarysiu ir kursiu kažką. Ir taip gavosi, kad uždirbau daugiau negu renginiuose. Iš gyvų transliacijų padarėme pseudoradijo stotį. Principas buvo toks: ar žmonėms pateikus ką nors gero, be keiksmažodžių, normalų turinį, galim sulaukti palaikymo. Pasirodė, kad žmonėms tai įdomu ir labai to reikėjo“, – prisiminė V. Butkus.

Ir dabar Virgilijus dar tęsia šį pomėgį socialiniuose tinkluose, pripažinęs, kad jam asmeniškai tas uždarasis laikotarpis buvo naudingas, nes pamatė, kad daug ką galima padaryti, peržengė įskiepytas ribas.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Vaiva ir Ugnė (kairėje) – geriausios draugės, pasirinkusios studijuoti retą studijų kryptį. Merginos tikisi, kad taip jos atvers sau duris į kitokį pasaulį.

Palangiškės Vaiva Getnerytė ir Ugnė Grigas nuo rugsėjo pajūrį iškeitė į Vilnių ir ten ėmėsi studijuoti japonologiją. Kaip pripažino merginos, kai kam šių studijų kryptis nei girdėta, nei matyta, tad tenka paaiškinti. Bet pačios šiomis studijomis mėgaujasi ir svajoja vieną dieną nukeliauti į Japoniją, kur praktiškai pritaikys savo jau pradėtas kaupti žinias.

Draugystė – nuo mokyklos suolo

Pasiteiravus merginų, kada užsimezgė jų draugystė, jos papasakojo, kad ėmė draugauti kiek vėliau negu pradėjo kartu mokytis.

„Bendraklasės buvome nuo pirmos klasės, tačiau susidraugavome tik aštuntoje. O turbūt tai nutiko todėl, kad tuo metu buvo nutrūkusi kita ilga draugystė – man trūko tos geriausios draugės gyvenime. Pomėgiai pradėjo formuotis po truputį, mane Ugnė įtraukė į jos jau žinomus dalykus, ir aš ją taip pat“, – pasakojo Vaiva.

Ugnė pripažino, kad tai įvyko jau senokai. „Nelabai atsimenam pačios, tiesiog kažkokią dieną kažkaip pradėjom kalbėti ir mūsų asmenybių bruožai labai sutiko. Kadangi asmenybės panašios, turėjom ir sutampančių pomėgių“, – patvirtino ji.

Draugystės neišskyrė ir skirtingos studijos, nes dėl panašių pomėgių jos abi patraukė ta pačia kryptimi.

Paklausus, ar visada svajojo rinktis tą pačią specialybę, jos patikino, kad iš anksto apie tai negalvojo.

„Net nežinojau, kad tokia egzistuoja, buvo galvota apie keletą sričių, tačiau po kiek laiko jos vis atkrisdavo, iki kol 9-oje klasėje mama pranešė apie Azijos studijas“. – pasakojo Ugnė.

Vaiva taip pat patikino, kad ilgą laiką negalėjo apsispręsti, ką studijuoti. „Ir visos mano idėjos nesutapo su Ugnės. Bet kai sužinojau, kad Ugnė studijuos japonologiją, ir aš panorau labiau įsigilinti į tą sritį“, – šypsojosi mergina.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Trečiadienį į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi 1974 m. gimęs vyras ir nurodė rugpjūčio 7 d. už 9 tūkst. 700 eurų pardavęs automobilį „Audi A6“. Iš pirkėjo gavęs 2 tūkst. 500 eurų, o likusios sumos neatgauna iki šiol.

Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Į Palangos miesto policijos komisariatą trečiadienį kreipėsi 2003 m. gimęs vyras. Jis nurodė tą pačią dieną apie 8.47 val. telefonu gavęs žinutę, kurioje teigta, jog neva trūksta duomenų siuntai pristatyti. Žmogus paspaudė atsiųstą nuorodą, suvedė reikalaujamus duomenis, o po to pastebėjo, kad iš jo banko sąskaitos apgaulės būdu pasisavinta 215,55 Eur.

Pradėtas tyrimas pagal LR BK 215 str.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Rugsėjo 23 d. apie 18 val. Kretingoje, Tiekėjų g. ir Palangos g. nereguliuojamoje sankryžoje, į automobilį „VW Crafter“, kurį vairavo 1972 m. gimęs vyras, atsitrenkė automobilis „Opel Agila“ ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nustatyta, kad automobilį „Opel Agila“ galimai vairavo 1970 m. gimęs vyras, kuris neturi teisių ir vengė pasitikrinti blaivumą.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Į futbolo veteranų laimėjimų kolekciją komandos vadovas Rimantas Macius parvežė ir „Žvejo taurės“ turnyro II v. apdovanojimą.

Kretingos-Palangos futbolo veteranai

Kretingos ir Palangos futbolo veteranai, susivieniję į bendrą komandą ir vadovaujami futbolo entuziasto Rimanto Maciaus, dalyvavo tradiciniame „Žvejo taurės“ futbolo „7x7“ turnyre, kuris buvo surengtas jau 21-ą kartą.

„Mūsų krašto veteranai į turnyrą buvo pakviesti ne pirmąsyk, ir, reikia pripažinti, futbolo aikštėje garbingai apgynė ir Kretingos, ir Palangos garbę – užėmė II vietą“, – pasidžiaugė R. Macius.

Be jungtinės Kretingos-Palangos komandos, dėl „Žvejo taurės“ varžėsi po dvi Vilniaus ir Klaipėdos komandas, taip pat – Kauno, Šilutės ir Neringos veteranai. Iš viso – 8 komandos, suskirstytos į 2 pogrupius.

Mūsų krašto futbolininkai savo pogrupyje susitiko su Vilniaus „Mediko“ komanda ir sužaidė lygiosiomis – 2:2. Abiejų įvarčių autorius – Kazimieras Gnedojus. Su Klaipėdos „Danės Perlu“ – dar vienos lygiosios – 1:1, ir vienintelį įvartį į varžovų vartus pasiuntė vėlgi Kazimieras. Užtikrintai – 3:0 – Kretingos-Palangos veteranai laimėjo prieš Šilutės bendraamžius: 2 įvarčius įmušė Vidas Dančenka, 1 – K. Gnedojus. Pogrupyje užėmę II v., mūsiškiai pusfinalyje susitiko su Kauno „Stihl“ komanda, kurią įveikė 1:0. Įvartį pelnė V. Dančenka. Finale Kretingos-Palangos veteranams nepavyko nugalėti Vilniaus „Akto“ komandos – sužaidus 0:0, po baudinių serijos 1:2 mūsiškiams teko pripažinti varžovų pranašumą.

„Dalyvauti turnyre – tai ne tik žaisti ir laimėti. Visų pirma, turnyro organizatoriai surinko tikrai aukšto lygio komandas, vadinasi, varžytis buvo įdomu. Antra, – buvo sukurta puiki bendrystės atmosfera, futbolininkai sulaukė vietos valdžios dėmesio, susirinko tikrai daug žmonių, visi pabendravome, pasivaišinome kareiviška koše“, – renginio nuotaikas apibūdino R. Macus.

Jis teigė, kad kretingiškių draugystė su Palangos veteranais yra užsimezgusi senokai, ir vyrai, suradę laisvo laiko, sekmadieniais susirenka, kad galėtų kartu treniruotis, po to – draugiškai dalyvauti futbolo veteranų varžybose.

„Žvejo taurės“ turnyre mūsų krašto garbę gynė Audrius Tolis, Kazimieras Gnedojus, Vidas Dančenka, Darius Tiškus, Kęstutis Savickas, Žydrūnas Sungaila, Marius Simėnas, Marius Vasiliauskas, Arvydas Petkus, Juozas Macys, Robertas Kaktys, Rolandas Bružas.

• Rašyti komentarą (1)

Adulfinos Tiškuvienės ir Areto užaugintas moliūgas pranoko didžiausius šeimos lūkesčius.

Ilgametė laikraščio „Pajūrio naujienos“ skaitytoja, Kretingoje, Penkininkų gatvėje, gyvenanti 74-erių Adulfina Tiškuvienė, moliūgų sėklų dovanų gavusi kartu su laikraščio prenumerata, šiemet užaugino įspūdingo dydžio moliūgą.

A. Tiškuvienei labai patinka auginti daržoves. Jos daržo lysvėse apstu bulvių, morkų, burokėlių, svogūnų, česnakų, paprikų, pomidorų – viskas užauginta su meile ir pagarba savo žemei. Adulfina labai rūpinasi savo daržu, jai ten tikra atgaiva ir poilsis. Močiutei noriai talkina ir anūkėlis Aretas, augantis tarp vyresniųjų brolių, kuriems 25-eri ir 16-lika. Bet ir Aretas jau tikras vyras – jis pats didžiausias močiutės Adulfinos pagalbininkas. Ketverių Aretas lanko Simono Daukanto progimnazijos darželio „Voveriukų“ grupę, bet visada randa laiko, kad padėtų močiutei darže. Visą vasarą juodu kartu laistė, ravėjo, prižiūrėjo daržus, nuo bulvių rinko kolorado vabalus ir netgi kartu visai šeimynai virė daržovių sriubas. Visi Areto pavasario ir vasaros laisvadieniai pralėkė močiutės Adulfinos darže, kur abu, pasišnekučiuodami, pasitardami, visada randa, ką veikti.

Aretas Tiškus – judrus, aktyvus ir labai smalsus gamtos vaikas, kuriam patinka gyvūnai, augalai, gamta. Mažajam daržininkui nebaisus bet koks oras – net pliaupiant lietui jis mielai visą dieną leistų lauke, gaudydamas varles ar ieškodamas kokiam driežui ar žalčiukui pastogės. Turint tokį pagalbininką, Adulfinai vienas malonumas suktis lysvėse ir stebinti šeimyną ne tik derliaus gausa, bet ir įspūdingo dydžio moliūgais. Visą vasarą Adulfina kartu su Aretu augino, laistė, puoselėjo ir neapsakomai džiaugėsi, kai vienas pasodintų moliūgų pranoko didžiausius lūkesčius.

• Rašyti komentarą (0)

Jorestas Kniukšta užaugino per 50 kg sveriantį moliūgą.

Septynmetis Jorestas Kniukšta iš Padvarių kaimo užaugino per 50 kg sveriantį moliūgą. Moliūgo sėklų Jorestas gavo iš darželio auklėtojos, o ši jų buvo gavusi iš laikraščio „Pajūrio naujienos“. Berniukas labai atsakingai pažvelgė į moliūgo augintojo darbą – kovo mėnesį sėklas pasėjo į vazonėlius, kiekvieną dieną eidavo patikrinti, ar kas išdygo, laistė. Pamačius pasirodžiusius pirmuosius daigelius buvo daug džiaugsmo. Gegužės mėnesį daigeliai buvo persodinti į nuolatinę jų augimo vietą. Jorestas jais labai rūpinosi, laistė, prižiūrėjo.

Šeima jau ne vienerius metus augina šias daržoves, bet Joresto prižiūrimi moliūgai visus nustebino savo dydžiu ir tvirtumu, tad buvo nuspręsta, kad Joresto ranka sėkmingesnė ir 51 kg sveriantį moliūgą užauginęs berniukas drąsiai gali dalyvauti šiųmečiame moliūgų augintojų konkurse.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Spalio 1-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Ta proga Kretingos rajono švietimo centras pakvietė rajono verslininkus prisidėti prie iniciatyvos „Kava senjorams“, kuri ne vienerius metus organizuojamos visoje Lietuvoje, ir taip paminėti šią dieną mūsų mieste bei rajone.

„Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena skatina atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyvo amžiaus žmonėms. Mūsų požiūriu, tai – ir puiki proga padėkoti senjorams, ir parodyti, kad jie yra nepaprastai svarbi mūsų bendruomenės dalis“, – sakė Kretingos rajono švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė, o šio centro metodininkės, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą atsakingos Almos Slaboševičienės pastebėjimu, ir nedidelis dėmesys gali praskaidrinti senjorų dieną, priminti jiems, kad yra vertinami ir pastebimi.

Iniciatyvai „Kava senjorams“ Kretingoje ir rajone pritarė kavinės „Dvaro saldaininė“ (čia kava arba arbata senjorai bus nemokamai vaišinami nuo 10 iki 18 val.), „Autoratas“ – nuo 13.00 iki 16.00 val., visą dieną senjorų lauks restobaras „Smagratis“, baras „Britanija Rock Pub“, kavinės „MonVyna“ Kretingoje ir „Pakalnė“ Kartenoje.

„Būtų paprasčiau, kad į kavinę užėję senjorai patys kreiptųsi į kavinės ar baro darbuotojus. Svarbu tai, kad verslininkai, maitinimo įstaigų darbuotojai neprašys parodyti dokumento ar kitaip įrodyti, kad senjoras tikrai yra senjoras“, – skanios kavos, šypsenų ir prasmingos bendrystės senjorams palinkėjo A. Slaboševičienė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

Šį šeštadienį, rugsėjo 28 d., Rotušės aikštėje Kretingoje rengiama tradicinė, šiemet jau 26-oji, Moliūgo šventė, antra rajone didžiausia metų šventė po Kretingos miesto gimtadienio, kuris minimas kartu su Kretingos globėjo Šv. Antano atlaidais birželį.

Paskutinį rugsėjo šeštadienį organizuojamos šventės simbolį Moliūgą į Kretingą atvedė „Pajūrio naujienos“. Per 26 metus šventė keitėsi, išaugo savo turiniu, apimtimi, organizatorių komanda, tik jos simbolis Moliūgas liko tas pats, dar labiau įsišaknijo. Praeity mūsų kraštuose reta daržovė šiandieną šviečia dažnam darže, pūpso laukuose lyg kokia rudenį žemėn nusileidusi saulė.

Tradicinė rudens gėrybių mugė prasidės šventės išvakarėse, penktadienį, nuo 12 val., tęsis šeštadienį iki 16 val. Mugėje bus visko: ir šiuometinės saulėtos vasaros sunokinto derliaus gėrybių, sodinukų, amatininkų gaminių, išalkusiems, smaguriams – maisto, gėrimų, visokių skanėstų. Pasistenkite šventėje paragauti košės, „Pajūrio naujienų“ redakcijos darbuotojų verdamos kartu su šauliu Mateušu Mockumi iš skaitytojų užaugintų moliūgų, paskanintos ūkininkų Juozo Šiaulio, Povilo Turauskio dovanotomis morkomis, svogūnais, žirniais, košę užsigeriant Šukės laukuose sunokusių ekologiškų kmynų arbata. Po košės, kuri turėtų būti išvirusi apie 11 val., šventėje pirmąkart ir gausiai dalyvaujančios bendruomenės 13 val. kviečia desertui – prie moliūgų pyragų stalo. Už nemokamai dalijamus pyragus, košę bus galima aukoti, visi suaukoti pinigai šiemet atiteks Motinos Teresės seserims, vienuolyne Kretingoje globojančioms savimi pasirūpinti nebeįgalinčius nuskriaustus, gyvenime suklupusius žmones.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Salantuose koncertavo grupė „Valerijos klezmer muzikos karieta“ iš Švedijos.

Salantų kultūros centras kasmet Lietuvos žydų genocido atminimo dieną vienaip ar kitaip stengiasi sugrįžti prie šios skaudžios temos ir Salantuose. Šį kartą Salantų kultūros centras vietos, rajono gyventojus, svečius pakvietė dalyvauti ciklo „Atminties sugrįžimai“ renginiuose.

Buvo pristatyta paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“, kurios autoriai – architektas Tauras Budzys ir menotyrininkė Barbora Karnienė iš Vilniaus. T. Budzys yra tas žmogus, kuris savo iniciatyva nuo 2018-ųjų vienodu atminimo ženklu pažymi Pasaulio tautų teisuolių kapus visoje Lietuvoje, siekdamas išsaugoti Lietuvos pasaulio tautų teisuolių atminimą ir prisidėti prie jų pagerbimo. Ženklą sukūrė iniciatyvos autorius T. Budzys, skulptoriai Jonas Gencevičius ir Antanas Šėmis, ženklui ir idėjai pritarė Izraelio institucija Yad Vashem, Lietuvos žydų muziejus ir Lietuvos Vyskupų konferencija.

Be parodos, besidomintieji žydų tautos istorija išklausė Salantų žydų istorijos tyrėjo Pauliaus Vaniuchino paskaitos „Salantų sinagoga iki II pasaulinio karo. Žvilgsniai iš praeities“, koncertavo grupė „Valerijos klezmer muzikos karieta“ iš Švedijos.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Daumantas Levas Todesas kiekvieno eksponato istoriją pristatė iš savo ir juos kūrusių menininkų perspektyvos.

Darbėnų gimnazijos bendruomenė Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai paskyrė menines ir edukacines iniciatyvas, kurios buvo skirtos pagerbti genocido aukas ir prisiminti žydų tautos istoriją.

Atminimo renginio pagrindiniu akcentu tapo Daumanto Levo Todeso projekto „Mozės klajonės“ paroda. Parodoje eksponuojami 24 menininkų iš Lietuvos, Izraelio, Ukrainos, Latvijos ir kitų šalių darbai. Menininkai interpretavo tautodailininko Jakovo Bunkos Plateliuose ant Jazminų kalno stovėjusią Mozės skulptūrą, skirta Antrojo pasaulinio karo metais Plateliuose nužudytiems žydams atminti. 1986-aisiais pastatyta skulptūra praėjus trims dešimtmečiams sutrešo ir nuvirto, bet išliko viršutinė skulptūros dalis – Mozės galva. Išlikusi dalis buvo restauruota, o jos gipso liejiniai tapo pagrindu parodos „Mozės klajonės“ kūrėjų darbams, į kuriuos kiekvienas menininkas sudėjo savo idėjas ir išgyvenimus.

Parodos sumanytojas ir kuratorius, meno mecenatas D. L. Todesas pristatydamas parodą akcentavo, kad Mozės paieškos – tai kiekvieno mūsų gyvenimo prasmės ieškojimas: „Visi pagal savo aplinką, gebėjimus, supratimą turime rasti savo misiją, kurią privalome įgyvendinti šiame gyvenime. Tai – mūsų išėjimas iš dykumos. Vis dėlto, beieškodami prasmės bei tikslo, privalome atrasti ir save, tačiau tame paieškų kelyje negalime griauti to, ką jame randame.“

Pasak D. L Todeso, darbų pristatymas yra vienas parodos pajautimo etapų, o jų iš viso yra trys: „Kai menininkas gauna baltą iš gipso išlieta galvą, jis pradeda galvoti, ką jis nori su ja padaryti. Kai aš gaunu menininko jau padarytą darbą, aš turiu savo interpretaciją, o jūsų interpretacija bus trečia, kiekvienas jūsų išeis su skirtinga vizija ir savitu supratimu.“

„Ši paroda iš vienos pusės labai žemiška, nes viską mes matome prieš savo akis. Kitu aspektu, ji labai dvasinga, kiekvienas kažką išsinešame iš šios parodos“, – sakė Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.

Apžiūrėti parodą „Mozės klajonės“ turėjo galimybę ir Darbėnų gimnazijos, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos II gimnazinių klasių mokiniai, kurie apmastę parodoje atsispindinčias idėjas, pažintį su žydų tautos istorija tęsė integruotoje pamokoje „Mozė – judaizme ir krikščionybėje“, kurią vedė istorijos mokytoja Rita Tamošauskienė ir tikybos mokytoja Irena Daukantienė. Mokiniai dirbdami grupėse analizavo istorinius faktus, Biblijos tekstus ir diskutavo, kokie yra pagrindiniai judaizmo ir krikščionybės skirtumai ir ką šios religijos turi bendro.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...