|
|
|
(1890) 2024-09-24Tikėjosi praturtėti – pasijuto apkvailinti
Tris tūkstančius eurų į brokerių platformą „RoboForex“ investavusi Kretingos rajono gyventoja Jūratė (pavardė redakcijai žinoma) tikėjosi greitai praturtėti, o šiandien svajoja atgauti bent jau tuos pinigus, kuriuos neva už paslaugą sumokėjo galimai į aferą įtraukusiam klaipėdiečiui. Lengvatikių – ne vienas ir ne du „Platformą „RoboForex“ Jūratei išgyrė su klaipėdiečiu pažįstamas jos draugas, su kuriuo ji artimai bendravo, – anot moters, keturis mėnesius kūlė galvą, kol įtikino, kad protingi žmonės ten yra investavę ir vargo nemato, nieko nedirbi, o pinigai pilasi kaip iš gausybės rago. Patikėjusi šia pasaka, už būsimas paslaugas – stebės valiutų kursą, prekybą biržose ir pan., – dalyvaujant draugui ir dar porai tokių pat galimai suklaidintų asmenų, be jokio „popieriaus“ ir parašų klaipėdiečiui į rankas moteris vieną dieną perdavė 2,5 tūkstančio eurų grynaisiais. Anot pašnekovės, iš pradžių viskas atrodė gražiai: kažkiek išlošdavo, kažkiek pralošdavo, skaičiai sąskaitoje tai sumažėdavo, tai padidėdavo, į elektroninį paštą plaukė informatyvūs pranešimai. Kartą tam tikrą sumą iš sąskaitos net pavyko išsiimti, tačiau tas kartas buvo pirmas ir paskutinis. „Kai paskui žmogus pabundi iš viso to sapno, supranti, kad kažkas čia vyksta ne taip. Pavyzdžiui, tau sakoma: dabar negali išsiimti pinigų, kadangi „užsirakino“ sąskaita, kad „atsirakintų“, turi ją papildyti atitinkama suma... Ir taip daina be galo...“ – pasakojo į „Pajūrio naujienų“ laikraščio redakciją užsukusi Jūratė. Jos teigimu, į „RoboForex“, iš kur akivaizdu, kad ištrūkti nebeįmanoma, klaipėdietis yra įvėlęs ne tik jos draugą, ją, o ir daugiau lengvatikių, kurie šiandien norėtų atgauti pinigus, tačiau ne visi išdrįsta kalbėti viešai, prisipažinti, jog tapo sukčių aukomis.
Kretingos šilumos tinklai ir rajono Savivaldybė rengiasi atnaujinti centralizuoto šildymo sistemą
Bendrovė Kretingos šilumos tinklai (KŠT), bendradarbiaudama su Kretingos rajono savivaldybe ir Lietuvos energetikos institutu, rengiasi projekto „Centralizuoto šildymo sistemų dekarbonizavimas“ (DecarbonDHS) startui. Projektas yra dalis „Interreg VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną“ programos, skirtos skatinti regione tvarų energetikos sektoriaus vystymąsi. Kartu su Kretingos rajonu jame dalyvaus keturių valstybių – Lenkijos, Švedijos, Vokietijos ir Danijos – atstovai, tai yra – savivaldybės, mokslo įstaigos ir šilumos gamybos įmonės. Pagrindinis projekto tikslas – sumažinti taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, diegiant inovatyvias, atsinaujinančiais ištekliais paremtas energetikos technologijas, ir padidinti specialistų kompetencijas šioje srityje supažindinant juos su techninėmis ir paslaugų plėtros galimybėmis. Kretingos rajono savivaldybė ir KŠT „Centralizuoto šildymo sistemų dekarbonizavimo“ projekte dalyvaus partnerių teisėmis, abi gaus beveik po 100 tūkst. eurų finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo ir turės pridėti 20 proc. savų lėšų. Praėjusią savaitę Kretingos rajono savivaldybės ir KŠT komanda dalyvavo Gdanske įvykusiame šio tarptautinio projekto dalyvių susitikime. Į Lenkiją vyko ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, ir KŠT direktorius Dainius Budrys.
Europos tolimojo šaudymo čempionate „Long Range European Championships 2024“, kur varžėsi per 300 sportininkų, Dovydas Bajoras laimėjo pirmą vietą ir auksą pelnė trikovės rungtyje į taikinį šaudant iš 300, 600 ir 800 metrų atstumo, surinkęs 280 taškų, kai kiekvienoje minėtoje distancijoje surinkti galima maksimalius 100 taškų. D. Bajoras kretingiškiams pažįstamas ir kaip Kretingos rajono savivaldybės praeitos kadencijos Tarybos narys, dabartinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kretingos skyriaus pirmininkas, verslininkas. Komanda iš Lietuvos, dalyvaujant D. Bajorui, iškovojo čempionato aukso medalį „Sniper“ kategorijoje ir sidabro medalį F/TR kategorijoje. „Vyšnią ant torto uždėjo Aistė, laimėjusi bronzą 1000 ir plius metrų kategorijoje“, – D. Bajoras pasidžiaugė komandos narės Aistės Kondrotaitės sėkme ir užsiminė, kad prestižinio šaudymo sporte nebėra naujokas, yra pelnęs tarptautinių laimėjimų. „Bet šitas, aišku, rimčiausias“, – tarė jis apie asmeninėje įskaitoje pelnytą šių metų Europos tolimojo šaudymo čempionato auksą.
„P. n.“ informacija
Rugsėjo 20 d. Kretingos „Minija“ išvykoje susitiko su Klaipėdos „Neptūnu“ ir sužaidė lygiosiomis 1:1. Pirmą momentą prie varžovų vartų „Minija“ susikūrė jau 8-ą min., kai po kampinio galva į vartus smūgiavo Deividas Pipiras. 18-ą min. krito pirmas įvartis, kai už baudos aikštelės prieigų smūgį atliko Oleksandr Dovhyi ir, nors smūgis nebuvo labai stiprus, vartininkui Rostislav’ui Bielov’ui nepavyko jo atremti. 33-ią min. „Minijos“ legionierius Kiala surengė puikų reidą – apėjęs kelis varžovus ir vartininką, pasiuntė kamuolį į vartus išlygindamas rezultatą. 57-ą min. smūgiu iš toli vartams pagrasino kapitonas Ernestas Mockus. 74-ą min. Kiala surengė dar vieną puikų reidą, bet jį pražanga sustabdė varžovų gynėjas. Jau per teisėjo pridėtą laiką varžovai turėjo dar vieną galimybę, bet kamuolys skriejo visai šalia vartų. 4-ą pridėto laiko minutę varžovai galingu smūgiu sudrebino vartų konstrukciją, bet įvarčių daugiau pelnyta nebuvo. Sužaidusi XXIII turą „Minija“ su 26 surinktais taškais užima IX turnyrinės lentelės poziciją. Kretingos „Minija“: Rostyslav’as Bielov’as, Ernestas Mockus (kapitonas), Vilius Kazlauskas, Mantas Gedutis (87 min. Matas Mazgeika), Deividas Pipiras (69 min. Gražvydas Steckys), Adrijus Putvinas (83 min. Matas Baltmiškis), Nsingani Riddy Kiala, Nark Junior, Bekaye Diawara, Tobi Sabitu ir Valdas Jašmontas. Artimiausias rungtynes Kretingos „Minija“ žais namų aikštėje Kretingos miesto stadione rugsėjo 28 d. 14 val. su Kėdainių „Nevėžiu“.
Tomas KUBILIUS
Grūšlaukės kaime gyvenanti Stefanija Domarkienė džiaugėsi kaip niekada gausiu moliūgų derliumi – auginant šią daržovę vasaros dienos buvo įdomesnės. Dešimt vaikų užauginusi ir 2022-aisiais ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanota 82-ejų metų Stefanija Domarkienė sakė, kad kiekvieną gyvenimo dieną reikia labai vertinti ir mokėti džiaugtis net mažais dalykais, pavyzdžiui, augančiais moliūgais. „Eidavau kasdien pažiūrėti, ar jau paaugo mano moliūgai, labai patiko stebėti, kaip jie mezgasi, keičiasi, noksta, džiaugiausi, kai užaugo tokie gražūs. Matosi, kad su meile užauginome“, – kalbėjo S. Domarkienė. Grūšlaukėje jau 50 metų gyvenanti Stefanija Domarkienė moliūgus užaugino iš „Pajūrio naujienų“ sėklų, anūkui pagelbstint juos prižiūrėjo, daug laistė. Pasak S. Domarkienės, šiemet jie labai stengėsi, kad būtų geras derlius, nes ankščiau nepavykdavo tokio užauginti. „Jau daug metų nebesėjau moliūgų, bet šiemet vėl sugalvojau pasisėti. Kažkada anksčiau, prieš daug metų, esame bandę užsiauginti, bet tokių didelių niekada nėra buvę. Nors atsimenu, kai dar amžinatilsį vyras buvo gyvas, vežėme į Moliūgo šventę savo derlių, nors ir mažiukus tada moliūgėlius, bet vis tiek norėjome dalyvauti“, – prisiminė S. Domarkienė. Paklausta, ką dar be moliūgų auginimo mėgsta veikti, pašnekovė sakė, jog jaunystėje su vyru buvo labai aktyvūs žmonės, daug dirbdavo, bet ir kitoms veikloms laiko rasdavo: šokdavo ir dainuodavo, Dainų šventėse dalyvaudavo, o dabar dienas leidžia skaitydama laikraštį, žiūrėdama televizorių, augina šunį ir katiną, taip pat laukia ją aplankančių vaikų ir anūkų. „Miegoti einu tik po vidurnakčio, mėgstu ir televizorių pažiūrėt, ir paskaityti, o keliuosi neanksti, dabar nebėra, kur skubėti“, – atviravo Stefanija Domarkienė.
Gabija BALSEVIČIŪTĖ
Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė
Trejų metų Adrija Pikturnaitė moliūgus augina pas močiutę Reginą ir senelį Radiką Vydmantuose. Moliūgų sėklų mergaitė gavo, tradiciškai supjausčius praėjusių metų moliūgą nugalėtoją per pačią Moliūgo šventę. Dvi sėklos buvo pasėtos komposte, ir moliūgai tikrai užaugo dideli, kitos dvi sėklos buvo pasėtos pasodintos pievoje – čia moliūgai užaugo gerokai mažesni. Adrija nuo pat pradžių prižiūrėjo daigus, laistė juos, svarbiausia – saugojo nuo varnų, kad šios nenulestų jaunų augalų. Vieną moliūgų Adrija kartu su savo tėčiu Eimantu pažadėjo atvežti į artėjančią Moliūgo šventę, kitą moliūgą – išskaptuoti ir papuošti savo kiemą, o kitus du paskirti visos šeimos mėgstamai moliūgų sriubai.
„P. n.“ informacija
Moliūgai auga patys
Kretingos mieste pas Antaną Šapą daržas pilnas įvairiausio dydžio moliūgų, o viduryje lysvės puikuojasi didžiausias ir ryškiausias moliūgas. „Moliūgus auginu jau seniai, bet galiu pasakyti, kad šie metai moliūgų buvo daug turtingesni negu praėjusieji. Anksčiau didžiausi moliūgai būdavo apie 20–30 kg, o dabar didžiausias gal net ir 50 kg sveria!“ – pasakojo Antanas Šapas. Anot A. Šapo, moliūgai auga jau nuo gegužės mėnesio, tačiau ne visi vienu metu tokio dydžio užaugo. Vieni paūgėjo vidurvasarį, kiti – vasaros pabaigoje. „Iš moliūgų dažniausiai nieko nedarau – auga sau jie patys dėl grožio. Moliūgų nelabai valgome, todėl dažniausiai išdalinu visiems, kas tik nori“, – kalbėjo vyras. Jis teigė, kad moliūgams didelės priežiūros nereikia – užtenka kelis kartus palaistyti, o užauga ir išsiplečia po visą daržą jie patys. „Fotografavau ir pats moliūgus, padėjau ir obuolį šalia moliūgo – skirtumas tikrai didelis“, – juokavo A. Šapas.
Austėja BUDRIKYTĖ
Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė
Parodą palydėjo pilietinė iniciatyva
Vasarą Kretingos muziejuje eksponuotą parodą „Išsaugota“, kurioje buvo pristatyti ilgametės Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto dėstytojos Adelės Genovaitės Zinkevičiūtės (1933–2022), jos kolegų ir studentų Žemaitijos kapinių paminklinių kryžių tyrimai, palydėjo pilietinė akcija – talka senosiose Kretingos kapinėse. Čia darbavosi VDA Telšių fakulteto profesorė Laima Kėrienė su kolegomis ir talkininkai – Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos trečiokai gimnazistai su savo istorijos mokytoja Dalia Šimoniene. A. G. Zinkevičiūtės pradėtus tyrinėjimus tęsianti profesorė sakė, kad jos ir kolegų tikslas buvo knyga, kurioje būtų fiksuoti ir aprašyti dar išlikę metaliniai kapinių kryžiai. „Suvokėm, jeigu tai bus tik knyga – ji gulės lentynose, o kryžiai nyksta akyse. Mes netenkame mūsų protėvių sukurto kraštovaizdžio. Čia kaip gaisras – reikia greitai daryti viską, kad tai, kas dar yra, išsaugotume. Ten, kur vyko parodos, Plungėje, Telšiuose, Klaipėdos rajone, mes su savanoriais sutvarkėme apie 70 kryžių“, – pasakojo Laima Kėrienė. Kretingoje ji su kolegomis planavo restauruoti apie keturias dešimtis bešeimininkių metalinių kryžių. Talkininkai šveitė nuo jų rūdis, kerpių apnašas, dažų likučius. Paskutiniame etape, pasak iniciatorių, kryžiai bus kaitinami, kol išsiskirs drėgmė, o tada jau konservuojami specialia restauracine alyva. Ji apsaugos metalą mažiausiai 10 metų. Žemaitijos kapinių metalinių kryžių išsaugojimo entuziastai ragina šeimas, ant kurių kapaviečių esama senųjų kryžių, taip pat pasirūpinti jų apsauga ir išlikimu. „Metaliniai kryžiai yra regimi ir apčiuopiami mūsų istorijos artefaktai. Priemonių, galinčių juos apsaugoti nuo sunykimo, yra, reikia tik noro“,– pasirūpinti protėvių palikimu ir taip prisidėti prie krašto paveldo išsaugojimo vietos gyventojams kvietė prof. L. Kėrienė.
„Vakarų Lietuvos“ informacija
Pokalbis apie vaistų vartojimo tendencijas
Vis garsiau mūsų šalyje diskutuojama apie tai, kad vaistai vartojami neracionaliai. Kai kurie žmonės griežtai paiso gydytojo nurodymų, kiti nebaigia gydymo kurso, o dar kiti patys nusprendžia, kokių vaistų jiems reikia, ir juos perka bei vartoja be gydytojo konsultacijos. Draugų rekomendacijos taip pat turi didelę įtaką. Neišsemiama tema – žmonės nežino, kur dėti pasenusius ar nebereikalingus medikamentus. Šia aktualia tema pakalbinome Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovę spaudai Aistę Tautvydienę. – Kokia yra dabartinė vaistų vartojimo situacija Lietuvoje? Ar vis dar stebima tendencija, kad žmonės vartoja per daug vaistų? Kokios priemonės yra taikomos siekiant reguliuoti ir kontroliuoti medikamentų vartojimą? – Vaistų suvartojimas yra apskaičiuojamas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintą ATC/DDD metodologiją (ATC – anatominė-terapinė-cheminė klasifikacija, DDD – nustatyta paros dozė), kai duomenys išreikšti nustatytų paros dozių skaičiumi 1 tūkst. gyventojų per parą. Trumpiau tariant, šis rodiklis leidžia įvertinti, kiek asmenų iš 1 tūkst. kasdien vartojo vaisto nustatytą paros dozę (pavyzdžiui, vaisto suvartojimas 10 DDD 1 tūkst. gyventojų per dieną parodo, kad šį vaistinį preparatą kasdien vartoja 1 proc. populiacijos). Palyginus atskirų vaistų grupių suvartojimą 2022 ir 2023 m., matyti, kad vaistų suvartojimo tendencijos pastaruosius kelerius metus išlieka panašios. Kalbant apie racionalų medikamentų vartojimą, norisi atkreipti dėmesį, kad „plikas“ skaičius, rodantis, kiek medikamentų buvo suvartota, dar nieko pats savaime nereiškia. Didesnis tam tikros vaistų grupės suvartojimas gali rodyti ne vien tik sergamumo padidėjimą, bet ir geresnę diagnostiką, platesnes kompensavimo galimybes, geresnį gydymo prieinamumą. Vaistai turi būti vartojami racionaliai, tiek, kiek paskyrė gydytojas.
Naujas profesinio mokymo centro stadionas bus atviras ir uostamiesčio bendruomenei
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras šventiškai paminėjo šalia šios mokymo įstaigos esančio stadiono remonto pabaigtuves. Buvusi žalia pieva virto moderniu sporto aikštynu, kuris, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorės dr. Dalios Martišauskienės žodžiais, neabejotinai ne tik papuoš uostamiestį. „Sudarėme sąlygas sportuoti mūsų profesinio centro mokiniams, šalia esančių mokymo įstaigų auklėtiniams, sporto mėgėjams ir šalia esančioms bendruomenėms“, – sakė ji, akcentuodama, kad stadionas bus atviras ir prieinamas visiems norintiesiems sportuoti.
Stadiono remonto darbai užtruko vienerius metus – pradėti 2023 m. vasarą jie rangovo uždarosios akcinės bendrovė „Grantana“ ir jos direktoriaus Antano Grikšo pastangomis buvo užbaigti šiemet, iki prasidedant naujiesiems mokslo metams. Buvusi sportuoti netinkama erdvė virto šiuolaikišku sporto aikštynu, kurį sudaro visų išmatavimų natūralios vejos futbolo aikštė, krepšinio, tinklinio aikštės, lauko gimnastikos zona. Visas aikštes juosia 340 m ilgio bėgimo takas, kuris grįstas specialia sportine guma. Tokia pat guma išklotos ir krepšinio, tinklinio aikštelės, lauko gimnastikos zona. Visas aikštyno plotas sudaro 10 tūkst. 200 kv. m. „Kad jaunimas turėtų, kur sportuoti, kad tenkintume ir šalia esančių bendruomenių poreikius, investavome 514 tūkst. eurų“, – D. Martišauskienė pasidžiaugė, kad profesinio mokymo centro iniciatyvai turėti šiuolaikišką sporto aikštyną pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, skyrusi dalį lėšų idėjai įgyvendinti. Bendradarbiavimo ir bendrų pastangų svarbą gerinti profesinio mokymo centro infrastruktūrą, kuri turi didelės įtakos mokinių sveikatai, užimtumui, prasmingam laisvalaikiui, akcentavo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Administravimo departamento direktorius Tomas Gedminas, neabejodamas, kad šiuolaikiškas sportuojančiųjų poreikius atitinkantis sporto aikštynas padės bręsti naujai sveikai jaunimo kartai, ir linkėdamas profesinio mokymo centrui tęsti prasmingus darbus tobulinant šios mokymo įstaigos infrastruktūrą.
Kretingos sporto centro baseinas – atvira erdvė norintiems išmokti plaukti
Nuo šių metų rugsėjo Lietuvoje startavo antros klasės vaikų plaukimo programa „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“. Šiemet plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje pamokas lankys per 13,6 tūkst. antros klasės mokinių iš 35 Lietuvos savivaldybių. Nemokamuose užsiėmimuose antrokai mokysis išsilaikyti ant vandens, plaukti skirtingais plaukimo būdais, panerti po vandeniu, įgis teorinių saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens žinių ir praktinių įgūdžių. Mokys patirtį turintys treneriai Vaikus plaukti baseinuose mokys plaukimo treneriai, turintys ne mažesnę nei 2 metų mokymo plaukti patirtį. Projektą finansuoja Sporto rėmimo fondas, kurį administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, mūsų rajone prisideda ir Kretingos rajono savivaldybė. 408 Kretingos rajono mokyklų antrokai, dalyvaujantys šioje programoje, jų tėvai bei mokytojai šią žinią priėmė džiaugsmingai, nuo šiol Kretingos sporto centro baseine antrokus plaukti mokys dvi patyrusios trenerės: Rita Simanauskienė – profesionali plaukikė, Lietuvos plaukimo rinktinės narė, kuri specializuojasi aukšto meistriškumo sportininkų ugdyme, Baltijos šalių plaukimo čempionų trenerė, ir Virginija Valiūnienė – kūno kultūros mokytoja, profesionali plaukimo instruktorė. „Esu dirbusi Palangoje, baseine, sporto mokykloje, medicinos centre „Lorna“ Klaipėdoje. Plaukimo trenere dirbu nuo 1986-ųjų, esu baigusi dabartinį Lietuvos sporto universitetą“, – sakė Kretingos baseine trenere pradėjusi dirbti klaipėdietė R. Simanauskienė, parengusi ne vieną Lietuvos pirmenybių čempioną ir nugalėtoją. Pasak trenerės, išmokyti plaukti galima kiekvieną, bet, norint siekti aukštesnių rezultatų, reikia prigimtinių gabumų ir didelis noras kartu dirbti. R. Simanauskienė paminėjo, kad antrokų amžius yra puikiai tinkantis norint išmokti plaukti ir atsakingai, saugiai jaustis vandenyje. Trenere dirbanti V. Valiūnienė turi didelį įdirbį pačios plaukimo pradžios pamokose. „Daugiausia patirties mokydama vaikus plaukti turiu tvenkinyje, čia, Kretingoje“, – prisistatydama sakė V. Valiūnienė, su vaikų grupėmis ir pagal neformaliojo vaikų švietimo programas baseine pradėjusi dirbti nuo jo atidarymo. Pasak V. Valiūnienės, vaikas turi mokėti plaukti dėl kelių priežasčių: jis jaučiasi saugesnis vandenyje, vaikas juda, sportuoja, lavinasi jo kūno fizinės savybės, gerėja deguonies pasisavinimas, stiprėja kaulų struktūra, tvirtėja laikysena. Būtent, kad laikysena taptų tvirtesnė, reikalingi taisyklingo plaukimo pagrindai. Per šias pamokas bus mokomasi teisingai išsitiesti, kvėpuoti, išpūsti orą po vandeniu.
Lietaus kanalizacija Liepų gatvėje – neįveikiama problema
Liepų gatvės, esančios kvartale palei senąjį Palangos plentą, gyventojai jau kone du dešimtmečius rašo raštus įvairioms institucijoms, mina Savivaldybės slenksčius, kad būtų tvarkoma jų gatvė. Tačiau ne tik iki asfalto, bet ir iki lietaus kanalizacijos joje – kone šviesmečiai. Rugsėjo 6-ąją mūsų laikraštyje išspausdinus publikaciją „Aikštę tvarkyti reikia, bet kiemus, gatves – pirmiau“, kurioje Kretingos rajono Garbės pilietė Vida Kanapkienė išdėstė savo poziciją, Liepų gatvės gyventoja Ona Normanienė taip pat išsakė savo nuomonę: „Kretingai pirmiausia reikia tvarkingų šaligatvių ir gatvių, kad šios po lietaus nevirstų upėmis, o kiemai – tvenkiniais, ir tik tuomet galvoti apie Rotušės aikštės tvarkymą, rotušės atstatymą ir paminklų perkėlimą, tarsi jie būtų žaislai.“ Centralizuotą vandentiekį – už savo lėšas O. Normanienės žodžiais, šiemet spalio 15-ąją sueis dešimtmetis, kai Liepų gatvės sodybų šeimininkai, prisidėję savomis lėšomis po pusantro tūkstančio litų, pradėjo naudotis centralizuotu vandentiekiu. Tačiau gatvės tvarkymas tuo ir pasibaigė. „Per tą laiką pagalbos kreipėmės į įvairias instancijas, raštu pažadėta, kad į bendrovės „Kretingos vandenys“ 2023–2025 m. veiklos ir plėtros planus įtraukta įrengti lietaus nuotekų kanalizaciją, o darbai bus pradėti 2024 m. Tačiau jau rugsėjis, o darbų nė pradžios nesimato. Šį rudenį vėl skęsime“, – apmaudą liejo skaitytoja. Ji pasakojo, kad prieš porą metų Liepų gatvė buvo išpilta stambia skalda, akmenukai – 3–5 cm diametro. „Ar galite įsivaizduoti, kaip sunku eiti tokia gatve, ypač – senam žmogui, o dar labiau – važiuoti dviračiu? Duobių nebeliko, tačiau greideriui pravažiavus, iškelti akmenys tiesiog skrenda iš po pravažiuojančių automobilių ratų“, – tvirtino O. Normanienė. Skaitytoja replikavo, kad mūsų valdžiai svajojant apie rotušės atstatymą, šitai jai primena situaciją, kai šeimininkė tvarko tik vieną kambarį svečiams, o visas namas skendi dulkėse ir purve. „Gal ir bus kada nors išsvajota rotušė, bet kol kas galvokime, kaip žmonėms pasitarnauti, džiaukimės sutvarkytu skveru, liepų jame teikiamu pavėsiu. Tos senosios liepos buvo pasodintos jaunų mano kartos žmonių, kai miesto centras po karo tebebuvo vien griuvėsių krūva“, – prisiminė garbaus amžiaus moteris.
Savivaldybėje – Jaunimo vakaras
Kretingos rajono savivaldybėje įvyko renginys „Jaunimo vakaras Savivaldybėje“. Per jį rajono meras, vicemerė, Tarybos nariai, jaunimo erdvių atstovai vedė įvairias diskusijas, protmūšius ir kitas veiklas jaunimui, kalbėjo apie tikslus Kretingai, kaip Lietuvos jaunimo sostinei 2025 metais. Jaunimas turi būti išgirstas „Džiaugiuosi dėl tų, kurie šiandien atvyko į Savivaldybę pirmą kartą, nes aš į Savivaldybę pirmą kartą atvykau prieš 9 metus, jau gerokai subrendusi, ir, ką šiandien supratau, – kad buvo per vėlai. Pagrindinę žinią, kurią siunčiam šiandien – norim kartu su jumis svajoti, išgirsti svajones ir jas įgyvendinti“, – renginio tikslais dalinosi Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė. „Buvau jaunimui pažadėjusi kiną po atviru dangumi, bet vasarą temsta labai vėlai ir nesinorėjo naktį organizuoti kino vakaro. Tad kilus idėjai suorganizuoti vakarą Savivaldybėje galiu įgyvendinti idėją – surengti filmų vakarą“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Ji teigė, kad, kilus idėjai suorganizuoti vakarą jaunimui Savivaldybėje, rajono vadovai ir sutiko, ir pritarė idėjoms. „Registracija buvo sustabdyta ties 50 žmonių, nes nežinojome, kaip suvaldysime jaunuolius – mokiniai mokykloje elgiasi vienaip, tačiau už mokyklos ribų nenorėjome telkti per didelio būrio, kad nekiltų problemų valdant srautą“, – nurodė I. Biliūnaitė-Rušinskė. Anot jaunimo reikalų koordinatorės, temos parinktos tokios, kad būtų galima kalbėti apie ateitį ir dabartį, norėjosi, kad politikai išgirstų jaunimo idėjas ir tokiu būdu būtų sukurta jaunimo erdvė, mintims ir idėjoms pasireikšti. Taip pat pridūrė, kad panašaus tipo renginiai Kretingoje ateityje tikrai įvyks. „Džiaugiuosi, kad Savivaldybė tampa atviresnė jaunimui ir jaunimo erdvėms“, – sakė viešosios įstaigos „Politikos tyrimų ir analizės institutas“ vadovas Marius Ulozas.
Pavėsinė yra atvira konstrukcija, sudaryta iš stogo ir stulpų, skirta suteikti šešėlį ir apsaugą nuo saulės ir lietaus. Jos dizainas leidžia lengvai integruoti baldus ir kitus lauko elementus, todėl pavėsinė idealiai tinka šeimos susibūrimams, piknikams ir vakarėliams. Pavėsinė suteikia elegantišką ir estetišką papildymą sodui, nes leidžia mėgautis gamta, nesukuriant visiškai izoliuotos erdvės. Tačiau pavėsinė gali neužtikrinti visiškos apsaugos nuo lietaus ar stipraus vėjo, jei jos stogo konstrukcija nėra pakankamai atspari. Veranda yra uždara ar pusiau uždara konstrukcija, esanti prie namo fasado, dažnai su stiklinėmis ar uždaromis sienomis ir stogu. Ši konstrukcija gali būti įrengta kaip papildoma gyvenamoji erdvė, puikiai tinkanti poilsiui ir maitinimuisi ištisus metus. Veranda suteikia apsaugą nuo išorės veiksnių, tokių kaip lietus, vėjas ir sniegas, todėl ją galima naudoti įvairiomis oro sąlygomis. Ši konstrukcija taip pat suteikia papildomą gyvenamąją erdvę, tačiau yra brangesnė ir reikalauja didesnės priežiūros nei atviros konstrukcijos. Pergola yra atvira konstrukcija su stulpais ir viršutiniu rėmu, dažnai su horizontaliais barais ar sijomis, bet gali būti be stogo ar su juo. Ši konstrukcija suteikia dalinę apsaugą nuo saulės ir lietaus, ir ji puikiai tinka estetiškai patrauklioms lauko erdvėms. Pergola dažnai naudojama soduose, terasose ar kiemuose, kur ji leidžia integruoti vynmedžius ar kitus augalus, kurie suteikia papildomą šešėlį ir estetiką. Tačiau pergola nesuteikia visiškos apsaugos nuo lietaus ar stipraus vėjo ir gali prireikti papildomų priemonių, kad būtų užtikrinta didesnė apsauga nuo saulės. Stoginė yra paprasta konstrukcija su šlaitiniu stogu, skirta apsaugoti nuo lietaus, sniego ir saulės. Ji dažnai statoma prie namo ar kaip atskira konstrukcija sode ar kieme. Stoginė yra puikus pasirinkimas automobiliui ar kitai įrangai apsaugoti nuo oro sąlygų, taip pat gali būti naudojama kaip paprasta ir funkcionali konstrukcija, kurioje galima saugoti lauko įrangą. Ji yra paprastesnė ir mažesnės kainos konstrukcija nei kitos, tačiau dažnai mažiau estetiška ir gali nesuteikti papildomos erdvės poilsiui ar veikloms. Kiekviena iš šių konstrukcijų turi savo privalumus ir tinka skirtingiems poreikiams. Pavėsinė suteikia elegancijos lauko erdvei, veranda yra puiki visų metų naudojimui su apsauga nuo oro sąlygų, pergola – tai stilingas ir estetiškas sprendimas su daline apsauga nuo saulės, o stoginė yra praktiška ir funkcionali, skirta apsaugoti nuo oro sąlygų. Atsižvelgdami į savo poreikius ir pageidavimus, galėsite pasirinkti konstrukciją, kuri geriausiai atitiks gyvenimo būdą ir veiklas. Kurkite savo poilsio erdvę kartu su Montis.
Optimizuotas sukibimas su karšta kelio dangaVasarą keliai įkaista, o padangų sukibimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip gerai jos susidoroja su aukštomis temperatūromis. Vasarinės padangos gaminamos iš specialios gumos, kuri išlieka stabili ir neskyla esant dideliam karščiui. Jos pasižymi kietesniu mišiniu nei žieminės ar universalios padangos, o tai užtikrina optimalų sukibimą su sausu ir šlapiu asfaltu. Trumpesnis stabdymo keliasKokybiškos vasarinės padangos suteikia trumpesnį stabdymo kelią tiek sausuose, tiek šlapiuose keliuose. Specialiai sukurti protektoriaus raštai leidžia efektyviai išstumti vandenį, sumažinant akvaplanavimo riziką. Tai itin svarbu per lietų ar važiuojant per balas – tinkamos padangos gali apsaugoti nuo pavojingos slydimo situacijos. Mūsų namai – jaukumo pasaulis
Pradėkime nuo spalvų, kurios, kaip žinia, gali keisti mūsų nuotaiką. Šiltos spalvos – smėlio, ruda, oranžinė – kuria jaukumo atmosferą, primindamos apie saulėtą paplūdimį ar židinio šilumą. Tačiau tai nereiškia, kad turime atsisakyti ryškių akcentų. Svarbiausia rasti balansą tarp šiltų ir vėsių spalvų, kad namuose būtų gyvybinga ir dinamiška atmosfera. Šviesa – dar vienas svarbus elementas kuriant jaukumą. Švelni, pritemdyta šviesa sukuria intymią atmosferą, idealiai tinkamą atsipalaidavimui po darbų. Žvakės, girliandos, stalo lempos – šie paprasti elementai gali visiškai pakeisti kambario atmosferą. Įsivaizduokite, kaip jauku vakarais susisupti į šiltą pledą, įžiebti žvakę ir mėgautis mėgstama knyga ar kita veikla. Augalai ne tik puošia interjerą, bet ir gerina oro kokybę. Žalieji draugai atneša į namus gyvybės ir natūralumo. Pasirinkite augalus, kurie nereikalauja daug priežiūros ir kurie tiks prie jūsų namų stiliaus. Net nedidelis remontas – naujai nudažytos sienos, pakeistos durų rankenos, atnaujinti baldai – gali visiškai pakeisti kambario išvaizdą. O rankdarbiai, nuotraukos, paveikslai, sukurti savo rankomis, suteikia namams individualumo ir šilumos. Pavėsinė sode, kurioje galėsite mėgautis vasaros vakarais, ar nedidelis darželis ant balkono – tai jūsų asmeninė oazė, kur galėsite atsipalaiduoti po darbų. Renkantis baldus, atkreipkite dėmesį ne tik į jų išvaizdą, bet ir į komfortą. Minkšta sofa, patogus fotelis, jaukus kampelis – tai vieta, kur galėsite atsipalaiduoti ir mėgautis laisvalaikiu. Kuriant jaukius namus svarbiausia yra eksperimentuoti ir atrasti tai, kas jums patinka labiausiai. Kiekvieni namai – tai mūsų asmenybės atspindys, todėl leiskite savo kūrybiškumui laisvai plūduriuoti ir kurkite namus, kuriuose jausitės laimingi ir saugūs. Prisiminkite, jog namai – tai ne tik vieta, kur gyvename, tai mūsų asmeninė pilis, kurioje galime būti savimi savo rankomis sukurtoje aplinkoje, kuri mums patinka. O kad tai padarytume, galime naudotis įrankiais ir medžiagomis įsigytomis el. parduotuvėje https://euroliux.lt/.
Turtinga istorija ir kultūraVilnius garsėja savo įspūdinga istorine praeitimi ir unikaliomis architektūrinėmis įžymybėmis. Šiame mieste susilieja įvairių laikotarpių kultūrinės įtakos – nuo gotikos ir baroko iki modernizmo ir šiuolaikinių meno formų. Vienas iš didžiausių Vilniaus brangenybių yra Vilniaus senamiestis. Tai vienas didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių senamiesčių Europoje. Čia galite aplankyti:
Be istorinės architektūros, Vilnius taip pat siūlo daugybę muziejų, meno galerijų ir kultūros renginių. Vienas iš tokių yra MO muziejus, kuris pristato šiuolaikinį lietuvišką meną ir yra puiki vieta meno gerbėjams. Jaukus ir unikalus senamiestisVilniaus senamiestis – tai tikras istorinių lobynų žemėlapis. Pasivaikščiojimas siauromis akmenimis grįstomis gatvėmis sukuria jaukią atmosferą, kuri leidžia atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienės rutinos. Čia galima ne tik apžiūrėti architektūrinius šedevrus, bet ir mėgautis jaukiais kavinukių ir restoranų kiemeliais. Tokios vietos kaip Pilies gatvė ir Vokiečių gatvė yra populiarios dėl savo unikalių krautuvėlių, kavinių ir meno galerijų. Vienas iš įdomiausių rajonų yra Užupis – tai Vilniaus menininkų rajonas, kuris pats save paskelbė nepriklausoma respublika. Užupio Respublika turi savo konstituciją, kuri skelbia tokias linksmas nuostatas kaip „Žmogus turi teisę būti laimingas“ ir „Šuo turi teisę būti šuo“. Tai kūrybingos energijos kupinas rajonas, kur galima mėgautis alternatyvia miesto kultūra, lankyti meno dirbtuves ir jaukius barus.
Drėkinimas ir maistinių medžiagų atkūrimasPagrindinė kremo nuo raukšlių funkcija yra odos drėkinimas. Su amžiumi oda praranda gebėjimą išlaikyti drėgmę, todėl ji tampa sausesnė, mažiau elastinga ir labiau linkusi į raukšles. Kremuose nuo raukšlių yra glicerino, hialurono rūgšties, aliejų ir kitų drėkinamųjų ingredientų, kurie padeda atkurti odos drėgmės balansą. Drėkinama oda tampa švelnesnė, lygesnė ir jaunesnė. Odos atstatymas ir regeneracijaKremas nuo raukšlių yra praturtintas medžiagomis, kurios skatina odos atsinaujinimą. Tai padeda pašalinti negyvas odos ląsteles, gerina odos tekstūrą ir spalvą, mažina pigmentines dėmes ir suteikia odai sveiką spindesį. Kai kurie kremai taip pat turi šviesinimo efektą, kuris padeda išlyginti odos toną ir sumažinti tamsių dėmių matomumą. Ilgalaikė investicija į odos sveikatąReguliarus kremo nuo raukšlių naudojimas yra ilgalaikė investicija į odos sveikatą ir išvaizdą. Nors rezultatai gali būti ne tokie greiti kaip naudojant intensyvius estetinius gydymus, kremas nuo raukšlių padeda palaikyti odos būklę ilgą laiką. Pradėjus naudoti šį kremą kuo anksčiau, galima ne tik sumažinti esamų raukšlių gylį, bet ir užkirsti kelią naujų atsiradimui. Emocinis komfortas ir pasitikėjimas savimiGerai prižiūrėta oda ne tik atrodo sveikesnė, bet ir suteikia emocinį komfortą. Rūpinimasis savo išvaizda ir matomi rezultatai gali padidinti pasitikėjimą savimi, o tai daro teigiamą poveikį bendrai savijautai. Kremas nuo raukšlių yra viena iš priemonių, padedančių išlaikyti odos jaunatviškumą ir džiaugtis savo išvaizda. Kremas nuo raukšlių yra svarbus odos priežiūros produktas, kuris padeda išlaikyti odos drėgmę, skatina kolageno gamybą, apsaugo nuo žalingų aplinkos veiksnių ir skatina odos regeneraciją. Reguliariai naudojant šį kremą, galima ne tik sumažinti esamų raukšlių matomumą, bet ir išlaikyti odos jaunatviškumą bei sveikatą. Tai ilgalaikė investicija į jūsų odos išvaizdą ir bendrą gerovę, todėl kremas nuo raukšlių yra naudingas ir reikalingas kiekvienai odai, ypač, kai pradeda matytis pirmieji senėjimo požymiai. |
|
Kuriant lauko erdvę poilsiui, svarbu pasirinkti konstrukciją, kuri atitiks poreikius ir gyvenimo būdą. Pavėsinės, verandos, pergolos ir stoginės – kiekviena iš jų turi savų privalumų ir tinka skirtingoms veikloms.
Kai atšyla orai ir keliai tampa sausi, daugelis vairuotojų gali pamiršti, kaip svarbu tinkamai pasirinkti ir prižiūrėti vasarines padangas. Tačiau geros vasarinės padangos yra neatsiejama saugaus vairavimo dalis. Štai pagrindinės priežastys, kodėl reikėtų pasirūpinti kokybiškomis vasarinėmis padangomis.
Kiekvieno iš mūsų namai – tai ne tik stogas virš galvos, bet ir asmeninė erdvė, kurioje slepiamės nuo išorinio triukšmo, leidžiame laiką su artimaisiais, kuriame atsiminimus. Norisi, kad ši vieta būtų ne tik funkcionali, bet ir jauki, tarsi apkabinanti šiluma ir ramybė. O kurti jaukumą namuose – tai menas, o kiekvienas iš mūsų galime tapti kūrėjais.
Vilnius – tai miestas, kuriame istorija, kultūra ir gamta susilieja į unikalų derinį. Lietuvos sostinė kasmet pritraukia vis daugiau turistų ne tik dėl savo turtingos istorijos, bet ir dėl šiuolaikinių patogumų, jaukios atmosferos ir išskirtinių poilsio galimybių. Jei svarstote, kur praleisti laiką, atvykę į Vilnių rasite daug priežasčių, kodėl tai puiki vieta tiek aktyviam laisvalaikiui, tiek ramiam poilsiui.
Raukšlės yra natūrali odos senėjimo proceso dalis, tačiau daugelis žmonių nori sumažinti jų atsiradimą ir išlaikyti odą lygesnę bei jaunatviškesnę kuo ilgiau. Vienas iš populiariausių būdų tai pasiekti yra naudoti kremą nuo raukšlių. Šie kremai turi daug naudingų savybių ir gali žymiai pagerinti odos būklę. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kremas nuo raukšlių yra naudingas ir reikalingas.