|
|
|
(1888) 2024-09-17Vilkai pjauna gyvulius, ūkininkai – bejėgiai
Tėviškėje Stropeliuose ūkininkaujantis kūlupėniškis Antanas Duoblys per tris šios vasaros mėnesius neteko dviejų maždaug pusmetinukių telyčių – vieną, vilkų sudraskytą, paryčiais rado birželio 1 dieną, kitą – rugsėjo 11-ąją. Plėšrūnas žmogų perprato, žmogus jo – ne Anot ūkininko, jo gyvuliai ganosi ne kur nors toli laukuose ar pamiškėje, bet prie pat sodybos. Be to, vos už maždaug 10 metrų tiesiasi geležinkelis, kuriuo kasdien pirmyn atgal dunda ne tik krovininiai, bet ir keleiviniai traukiniai Klaipėda–Vilnius. „Vilkai suįžūlėjo tiek, kad neišsigąsta nei vagonų dunksėjimo, nei žmogaus buvimo šalia“, – stebėjosi ūkininkas. Kad vilkas per pastaruosius keliasdešimt metų labai pasikeitė, iš baikštaus ir atsargaus žvėries tapo drąsiu akiplėša, pritarė ir Lietuvoje žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Jo nuomone, įtakos tam gali turėti ir pats medžioklės būdas, kai žvėrys ne persekiojami, o medžiojami iš bokštelio, į kurio teritoriją jie užklysta netyčia arba varant. „Vilkai tiesiog suprato, kad buvimas žmogaus aplinkoje jiems niekuo negresia“, – įsitikinęs pašnekovas. Anot jo, tokie pat civilizuoti pasidarė ne tik vilkai – elgseną esą pakeitė ir lapės, ir barsukai, ir stirnos, kurios kaip niekur nieko užeina pasisvečiuoti į žmonių sodus bei daržus. „Iš vienos pusės tai atrodo gražu – mes, žmonės, esam kultūringi, gyvūnai suprato ir įvertina, tačiau mes jų nespėjam suprasti. Bėda ta, kad jie daro žalą, ir visai be baimės“, – kalbėjo S. Paltanavičius. Kita vertus – gamtininkas atviravo pats kilęs iš kaimo, tačiau neprisimenąs, kad avys arba veršiukas būtų lauke paliekami nakčiai – šeimininkai visada sugindavę į tvartus. Ūkininkams ir patiems svarbu pasaugoti savo turtą, o medžiotojams – išmokti medžioti vilkus, kurie specializuojasi pjauti naminius gyvulius.
Stringančiais dviračių tako darbais pasidomėjo ministras
Penktadienį Kretingos rajono savivaldybėje lankėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis, viceministrai Mindaugas Tarnauskas ir Agnė Vaiciukevičiūtė. Jie apžiūrėjo iki Vydmantų tiesiamą dviračių ir pėsčiųjų taką, domėjosi darbus pristabdžiusia problema. Dar keletą klausimų su rajono meru ketino aptarti uždarame rate. Pauzė tik laikina Beveik 5 kilometrų ilgio naujasis takas valstybinės reikšmės kelyje Šiauliai–Palanga susijungs su Vydmantuose jau esančia trasa, vedančia į Palangą. Darbus, kurių vertė 3,6 mln. Eur, atlieka statybų bendrovė „YIT Lietuva“, su kuria sutartį „Via Lietuva“ (anksčiau Automobilių kelių direkcija) pasirašė vieneriems metams. Susisiekimo ministerijos atstovai pasidžiaugė, kad asfaltas nuo Kretingsodžio kaimo iki Tenžės upelio paklotas, tačiau būtent ties šia vieta darbus netikėtai teko sustabdyti – pastebėta, kad į durpes smenga pamatai. Rangovo įmonės „YIT Lietuva“ atstovai teigė nemanantys, kad tai projektuotojų klaida dėl neįvertintos apkrovos. „Jeigu taip būtų buvę, gedimų, įtrūkimų turėtume daugiau, o šlaitas antai stovi normaliai, žolė žaliuoja“, – kalbėjo gamybos vadovas Vilius Černeckis. Įmonės atstovų teigimu, didžiojoje tako dalyje asfalto danga turėtų būti paklota per gerą savaitę, o 480 metrų ruožas ties Tenže nebus judinamas tol, kol, išanalizavus problemos priežastis, ekspertai nepateiks išvadų, o specialistai – atnaujintų sprendinių. Kiek tai gali užtrukti, dviračių tako užsakovo „Via Lietuva“ Projektų valdymo grupės vadovas Gediminas Katinas spėlioti nelinkęs – esą reikalinga stebėsena ir visų pusių atlikti namų darbai. Tai, anot pašnekovo, pareikalaus ir papildomų kaštų.
Nežinojau, kad man depresija
Pogimdyminė depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas po gimdymo. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad depresija suserga maždaug 19 procentų pagimdžiusių moterų, tačiau panašus skaičius jų pagalbos nesikreipia. Žmogaus emocinė sveikata kinta priklausomai nuo to, kaip ja rūpinamės – kada ir kaip ieškome būdų jaustis geriau. Su viešosios įstaigos „Krizinio nėštumo centras“ psichologe Rūta Mickevičiene kalbamės apie pogimdyminės depresijos priežastis, simptomus ir pagalbos būdus. Susirgti gali ir vyrai Pogimdyminis laikotarpis dar kitaip yra vadinamas ketvirtuoju trimestru. Jis prasideda su naujagimio užgimimu ir trunka maždaug apie 8 savaites ar ilgiau. Anot Krizinio nėštumo centro psichologės, besilaukianti ir pagimdžiusi mama išgyvena fizinius, biocheminius, neurofiziologinius, socialinius ir psichologinius pokyčius, lydimus įvairaus intensyvumo jausmų ir emocijų. Todėl psichologė R. Mickevičienė akcentuoja: depresija po gimdymo gali susirgti bet kuri moteris, bet tai nereiškia, kad ji yra bloga mama – šiuo metu jai yra sunku ir reikalinga pagalba. „Pogimdyminę depresiją diagnozuoja psichiatras pagal moters jaučiamus fizinius ir emocinius požymius, jų intensyvumą, trukmę ir dinamiką. Šio psichikos sutrikimo nustatymas yra keblus. Somatiniai pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs į tuos, kuriuos išsako visos naujagimių mamos. Jos susiduria su miego ir apetito sutrikimais, nuovargiu ir pervargimu, sunkumais susitvarkyti su kasdieniais ruošos darbais. Dėl to pogimdyminė depresija turėtų būti vertinama kompleksiškai“, – kalbėjo psichologė ir pridėjo, kad ne tik moterys, bet ir 4-7 proc. vyrų serga depresija po vaiko gimimo.
Vasarą Kretingos muziejaus Vandens malūno kiemas buvo papuoštas 5 masyviomis šiaudinėmis skulptūromis, kurios tebestovi ligi šiol. Pasak jų autoriaus Dariaus Viliaus, šios skulptūros vaizduoja 5 pagrindinių žmogaus būtį lemiančių stichijų – žemės, ugnies, vandens, metalo ir medžio – simbolius. Iš pradžių muziejininkai manė, kad galbūt šias skulptūras reikėtų sudeginti per rudens lygiadienį, rugsėjo 22-ąją, tačiau šio sumanymo atsisakyta, mat jų autorius tikino, kad skulptūros iš šiaudų gali stovėti trejus ar net ketverius metus, jei jų neišdrasko vėtros ar lizdams sukti neišpešioja paukščiai. Ir tik tuomet tikslinga jas, atitarnavusias ir nebepuošiančias vietovės, atiduoti ugnies stichijai. Šios skulptūros – tam tikrų linijų dermė ir prasmė. Menininko D. Viliaus iš Vilkyčių Šilutės rajone žodžiais, tai nėra pagoniški ženklai, kaip dažnam atrodo. „Tai – pati tikroji geometrija, ryšys su Kūrėju, kurio neapriboja jokia religija. Nors tai labiau priskiriama mūsų protėvių baltų filosofijai, jų gyvenimo sampratai, tačiau visos senosios civilizacijos turėjo panašius simbolius, ženklus, tokių galima aptikti ir kitame Žemės pusrutulyje. Tuos ženklus, vienijančius žemės ir kosmoso jėgas, žmogų ir jį supančią gamtą, gebėdavo įžvelgti ir sąsajas atrasti tik mąstytojai, stebėtojai, žmonės, jaučiantys gilų ryšį su gamta. Kaip, beje, yra ir dabar“, – kalbėjo menininkas. Pagal profesiją D. Vilius – kalvis, jo sukurtos metalo skulptūros puošia Šilutės kraštą: Lietuvos tūkstantmečio proga jis sukūrė skulptūrą Švėkšnos miestelyje, Priekulės prieigas puošia jo kaldinta skulptūra „Priekulės žirgas“. Abu su žmona Jolita Vilkyčiuose jau kelintus metus rengia šiaudinių skulptūrų plenerą „Vilko pėdomis“, į kurį suvažiuoja patyrę ir tik pradedantys kurti meistrai.
„P. n.“ informacija
Pavogė automobilį
Rugsėjo 12 d. apie 23.20 val. Kluonalių kaime pastebėta, kad iš namo kiemo pagrobtas 2022 m. pagamintas automobilis „Toyota Highlander“. Nuostolis – 50 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.
„P. n.“ informacija
Mopedą vairavo įkaušęs ir be teisių
Šeštadienį apie 14.20 val. Laivių kaime sustabdytas 1969 m. gim. vyro vairuojamas mopedas. Teisių neturintis vairuotojas į alkoholio tikrintuvą įpūtė 1,64 prom.
„P. n.“ informacija
Vilniuje įvykęs XIII Pilialaukio krepšinio turnyras, kuriame savo jėgas išmėgina vyrų ir moterų krepšinio veteranų komandos ne tik iš Lietuvos, buvo prikaustęs Salantų miesto sporto aistruolių dėmesį. Turnyre kovėsi ir I vietą laimėjo Salantų „Granitas“ – vyrų komanda, sudaryta iš buvusių salantiškių krepšininkų, draugų, pažįstamų, amžiaus grupėje M40+ tarp 11 komandų įveikusi daug stipresnius varžovus, kurių gretose kovėsi patyrę, profesionalų lygose žaidę žaidėjai. Pilialaukio krepšinio turnyre dalyvavo 35 komandos iš Lietuvos ir Latvijos. Turnyrą savo apsilankymu pradžiugino svečias – Lietuvos krepšinio veteranas, treneris, olimpinių žaidynių čempionas ir prizininkas Valdemaras Chomičius, šiemet išrinktas Lietuvos veteranų lygos prezidentu.
„P. n.“ informacija
Moliūgas – rudens simbolis. Šią daržovę auginantys žmonės randa įvairių būdų. kaip juos panaudoti: nuo maisto gamybos iki šventinių dekoracijų. „Prieš 24 metus, kai dar Kretingoje gyvenome, iš „Pajūrio naujienų“ gavome moliūgų sėklų. Tais metais pavyko užauginti labai didelį moliūgą, todėl nuvežėme į Moliūgo šventę, tuo metu sūnui buvo dešimt metų ir jis gavo jauniausio augintojo apdovanojimą“, – prisiminimais dalinosi Daiva Račkauskienė. Nuo to laiko darbėniškiai Daiva ir Alvydas Račkauskai visada bando užsiauginti moliūgų, nors pripažino, kad derlius gausus būna ne kiekvienais metais: pasėjus dar nebūna aišku, kokie moliūgai užaugs, pasitaiko ir gamtos staigmenų. „Šiemet mums buvo staigmena, kai net komposto krūvoje išaugo keletas įvairių rūšių moliūgų daigelių, nors jų ten specialiai nesėjome“,– sakė Alvydas Račkauskas. Priežasčių auginti moliūgus Daiva ir Alvydas randa ne vieną: iš jų kepa blynus, taip pat labai mėgsta moliūgų sriubą, gėrybėmis dalijasi su sostinėje gyvenančiu sūnumi ir jo šeima. Pastaraisiais metais jų stengiasi užauginti ir dėl Darbėnuose atsiradusios tradicijos spalio mėnesį moliūgais puošti miestelio centrą – šiuo metu tai pagrindinis tikslas. „Su savo klasės auklėtiniais nuo 5 klasės turime tradiciją – skaptuojame moliūgus. Kviečiu dalyvauti ir mokinius, ir jų tėvus – kad kuo daugiau mūsų klasė prisidėtų, norime būti bendruomeniški. Šiemet pasisekė, kad jie tokie gražūs ir dideli, yra buvę, kai tik pora mažiukų pas mus užaugo, bet ir tada skaptavome, nešėme puošti miestelį“, – sakė Darbėnų gimnazijos anglų ir rusų kalbos mokytoja D. Račkauskienė.
Gabija BALSEVIČIŪTĖ
Auginti moliūgus – sena darbėniškių Juškų šeimos tradicija. Antanas Juška sakė, kad moliūgus augina visą gyvenimą ir džiaugėsi, kad prižiūrėti daržoves padeda ir vaikai – Jonas ir Emilija. „Ši tradicija tęsiasi metų metais – mano jau amžiną atilsį tėvas augino, aš auginu, o dabar ir mano vaikai susidomėjo“, – sakė Antanas Juška. Moliūgai Juškų kieme auga toje pačioje vietoje, palei tvorą, bet jie nėra vienintelės gėrybės. A. Juška džiaugėsi, kad šiemet užderėjo ir arbūzų, kurių svoris – po kelis kilogramus: „Neseniai nuskynėme ir arbūzus. Šiemet užaugo nemaži: buvo penkių kilogramų, vienas net šešių kilogramų. Namie užauginti yra namie užauginti – žinai, kad natūralūs ir sveiki, o dar, kai saldūs, skanūs, tai išvis puiku.“ Apibendrindamas A. Juška akcentavo, kad moliūgai jų kieme turi daugiau simbolinę reikšmę, iš jų patiekalų negamina. „Nors derlius šiemet nėra išskirtinai didelis, bet nesiskundžiame, turime ir vieną didelį gražuolį, kuris jau laukia Moliūgo šventės, kiti yra mažesni: kelis jų turbūt skaptuosim, vaikai galės į mokyklą neštis, o kitus išdovanosim draugams, kaimynams“, – kalbėjo A. Juška.
Gabija BALSEVIČIŪTĖ
Onkologinių ligonių gidas: „Vėžio diagnozė nėra „bilietas“ į aną pasaulį“
Išgirdus onkologinę diagnozę ar jau gydantis ligą iškyla begalė klausimų, kuriuos ne visada sugebama užduoti gydytojui. Sergantysis ieško atsakymų visur. Ligonių gidas – tai žmogus, kuris, remdamasis savo asmenine patirtimi, atsako į daugelį rūpimų klausimų, duoda patarimų, nuramina ir padeda onkologine liga sergančiam žmogui susigaudyti nežinomybės ir informacijos gausoje. Žemė išslysta iš po kojų „Onkologinė liga nėra nuosprendis, tai tik gyvenimo tarpsnis, kartais net priverčiantis perdėlioti gyvenimo prioritetus“, – teigė Kretingoje gyvenantis Almantas, šiuo metu tapęs savanoriu onkologinių ligonių gidu POLA (Pagalbos onkologinių ligonių asociacija) organizacijoje ir padedantis jiems eiti onkologinės ligos keliu. „Visuomenėje apie onkologinius ligonius, jų likimus dažniausiai girdime liūdnas pasekmes, o apie pasveikimo atvejus kalbama labai mažai. Apie žmones, įveikusius vėžį, tėra vienetai istorijų, nes pasveikusieji tiesiog neišdrįsta apie tai kalbėti viešai. Išgirdus vėžio diagnozę dažnas prilyginame tai „bilietui“ į aną pasaulį. Nors manoji istorija pozityvi, dauguma žmonių, sužinoję onkologinės ligos diagnozę, ją slepia, nes ji sukelia baimės, o gal net gėdos ar pasmerktojo jausmą“, – kalbėjo Almantas, pridūręs, kad ligos nepasirinksi – ja susirgti gali bet kurio amžiaus, profesijos ar luomo žmogus. Ši liga, anot pašnekovo, tiek ligoniui, tiek jo artimiesiems sukelia tik rūpesčius, liūdnas mintis, galbūt todėl ne visi išdrįsta pasisakyti ja susirgę, ypač, kai šioji užprogramuoja baimę, nežinią, skausmą. „Sužinojus onkologinę diagnozę dažnam iš po kojų išslysta žemė, labai sunku būna pranešti artimiesiems, o dar sunkiau būna jiems ją išgirsti. Jei pats dar gali save suvaldyti, tai pranešdamas artimiesiems kartu jiems tarsi perduodi skausmo ir nežinios naštą. Jų reakcija visada būna skausminga, todėl tuo metu turi būti stiprus pats, rodyti pasitikėjimą savimi ir būti pasirengęs nuraminti namiškius, o ne laukti jų paguodos“, – kalbėjo kretingiškis, tarp savo likimo draugų turintis ir tokių, kurie ligą slepia nuo vaikų ar tėvų, nenorėdami sukelti jiems skausmo ir sielvarto.
Pirmosios pagalbos įgūdžiai gelbsti žmonių gyvybes
Pirmosios pagalbos įgūdžiai kasdien kažkam gelbsti gyvybes, nes, nutikus nelaimei ar sutrikus sveikatai, pirmosios minutės yra kritiškai svarbios – šalia esantys žmonės gali padėti. Be to, pirmosios pagalbos įgūdžių svarba įgauna dar didesnio svorio ir neramaus geopolitinio konteksto fone. Apklausos rodo, kad absoliučiai daugumai šalies gyventojų (93 proc.) yra svarbu, kad jų šeimos nariai, žmonės artimoje aplinkoje ir bendradarbiai mokėtų suteikti pirmąją pagalbą incidento ar nelaimingo atsitikimo atveju. Saugiau neramiu laiku Kas penktas Lietuvos gyventojas (19 proc.) yra pagalvojęs apie pirmosios pagalbos įgūdžių atnaujinimą ar įgijimą dėl neramios geopolitinės padėties karo Ukrainoje kontekste. Tokią statistiką atskleidė „Lietuvos draudimo“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Didžiausią įtaką geopolitinis nestabilumas daro jauniems (26–35 metų amžiaus) respondentams, rodo tyrimo rezultatai. Aurelijos Kazlauskienės, „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės, pastebėjimu, galimybė įgyti pirmosios pagalbos įgūdžius gali padėti gyventojams jaustis saugiau neramiu laikotarpiu. „Kaip parodė mūsų atliktas tyrimas, net penktadalis Lietuvos gyventojų yra susimąstę apie pirmosios pagalbos įgūdžių įgijimą arba atnaujinimą karo Ukrainoje kontekste. Galima numanyti, jog šių įgūdžių turėjimą gyventojai sieja su galimybe jaustis saugiau. Atsidūrę situacijoje, kurioje šie įgūdžiai būtų reikalingi artimiausios aplinkos žmonėms, jie galėtų imtis būtinųjų pagalbos veiksmų“, – sakė A. Kazlauskienė. „Lietuvos draudimo“ atstovei pritarė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus psichologė Jovita Kriukelytė. Anot jos, nestabili geopolitinė situacija ir aplink tvyrantis nerimastingas emocinis fonas neretai žmogui kelia nesaugumo jausmą, nerimą, bejėgiškumą, kadangi žmogus jaučiasi negalintis kontroliuoti savo gyvenimo. „Sudėtinga priimti tai, kad negali apsisaugoti, pasiruošti galimoms grėsmėms. Bejėgiškumas neabejotinai yra viena sunkiausių būsenų žmogui, tad natūralu siekti jo išvengti. Deja, kai grėsmė nėra aiški, neaišku, ir kokių apsaugos veiksmų reiktų imtis. Vienas būdų palengvinti savo būseną ir taip kontroliuoti nerimą – dalyvavimas pirmosios pagalbos mokymuose. Įgyti šiuos įgūdžius vertinga ne tik dėl grėsmingos geopolitinės situacijos, jie gali praversti bet kuriuo gyvenimo metu“, – teigė psichologė.
Miestelį papuoš naujas riboženklis
Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys pasidžiaugė atnaujintu gatvės apšvietimu Grūšlaukėje, Darbėnų gatvėje: pastatyta 30 naujų stulpų ir šviestuvų. „Projektas buvo sudėtingas, kadangi dalyje gatvės ruožo stulpų su šviestuvais nė nebuvo arba jie stovėjo beveik gyventojų kiemuose“, – A. Poškys teigė, kad projektas, parengtas dar 2022-aisiais, kainavo apie 70 tūkst. eurų ir buvo įvykdytas pagal programą gatvių apšvietimui modernizuoti. Darbai, pradėti liepos viduryje, rugsėjo mėnesį buvo baigti. Šiuo metu Darbėnuose vykdomi apšvietimo atnaujinimo darbai nuo Palangos gatvės iki parke esančių šviečiančių sūpynių: apšvietimo stulpams skirti pamatai jau sudėti, per porą savaičių tikimasi užbaigti visus darbus. Nuo šiol Darbėnai turės naują žemaitiškai užrašytą riboženklį: „Darbienā. Vėsė kelē ved čia.“ Kadangi 2024-ieji yra paskelbti Žemaitiško rašto metais, siekiant įprasminti savo tarmę ir išsaugoti regiono tautinį tapatumą, dauguma Žemaitijos miestų, gyvenviečių nutarė atvažiuojančiuosius pasitikti žemaitiškai užrašytais vietovių pavadinimais. Naujasis Darbėnų riboženklis, kuris rugsėjo pabaigoje papuoš įvažiavimą į miestelį, – prieš porą metų bendruomenės Gyventojų iniciatyvų laimėtas projektas. Anot seniūno, Šukė taip pat turi naują gyvenvietės akmeninį riboženklį, kuriame žemaitiškai iš akmens išskaptuota: „Šokė.“ Šukės bendruomenės iniciatyva buvo parengtas projektas apleistam parkui įveiklinti: parke bus įrengta vaikų žaidimo aikštelė, treniruoklių erdvė, poilsio zona su stalais bei suoliukais.
„P. n.“ informacija
Liepojoje Latvijoje įvyko vienas ryškiausių sporto renginių – „Mad Liepaja“ sporto festivalis, subūręs tiek profesionalius sportininkus, tiek aktyvų gyvenimo būdą mėgstančius dalyvius. Jame varžėsi ir jaunuoliai iš Kretingos, atstovavę Atviram jaunimo centrui. Nors festivalio dalyviai ir žiūrovai galėjo mėgautis įvairiomis sporto šakomis, tačiau, Atviro jaunimo centro darbuotojos Vilijandos Žimontaitės teigimu, daugiausia dėmesio sulaukė unikalaus komandinio sporto žaidimo „Parneštuko“ čempionatas, kuriame varžėsi 17 komandų. „Parneštukas“ – tai Latvijos sporto entuziastų sugalvotas komandinio sporto žaidimas, kuriame dalyviai turi parodyti savo greitį, koordinaciją ir komandinį darbą. Žaidimo taisyklės skatina ne tik fizinį pasirengimą, bet ir strateginį mąstymą, nes komandos turi „parnešti“ lazdeles įveikdamos įvairias kliūtis ar distancijas. Tai sportas, kuriame svarbus ne tik greitis, bet ir kūrybiškumas, gebėjimas dirbti komandoje. Latvijoje šis žaidimas tarp jaunimo ypač populiarus“, – kuo „Parneštukas“ yra patrauklus ir kokias jaunuolių savybes ugdo, paaiškino V. Žimontaitė, kuri dar balandį kartu su Klaipėdos miesto ir rajono jaunimo darbuotojais dalyvavo mokymuose „Fizinis aktyvumas jaunimo bendruomenėse“ Latvijoje. Po mokymų nauji metodai darbui su jaunimu, įtraukiant komandinį žaidimą „Parneštukas“, buvo išbandyti ir tarp jaunimo Lietuvoje. Į Lietuvą šis žaidimas atkeliavo per bendrą projektą „Physical activities for youth communities“ su Latvijos organizacija „Workout Generation“ ir Lietuvos viešosios įstaigos „Veik Kurk Atskleisk“ iniciatyva. „Šis projektas unikalus tuo, kad ne tik skatina jaunimo aktyvumą – džiaugiamės galėdami suteikti jaunimo darbuotojams dar vieną įrankį darbui su jaunimu“, – teigė Agnė Zabrynaitė, „Veik Kurk Atskleisk“ vadovė.
Belaidžių ausinių privalumai1. Patogumas be laidų: Vienas didžiausių belaidžių ausinių privalumų – galimybė išvengti susipynusių laidų. Tai ypač svarbu aktyviems žmonėms, kuriems svarbu judėti laisvai, nesibaiminant, kad laidai trukdys veiklai. 2. Triukšmo slopinimas: Šiuolaikinės belaidės ausinės turi pažangias triukšmo slopinimo technologijas, kurios padeda atsiriboti nuo aplinkinio triukšmo ir susitelkti į garsą. Tai itin svarbu keliaujant ar dirbant triukšmingoje aplinkoje. 3. Ilgas baterijos veikimo laikas: Belaidės ausinės šiandien pasižymi itin ilgu baterijos veikimo laiku, todėl vartotojams nereikia nuolat jų krauti. Dažnai papildomas įkrovimo dėklas užtikrina kelis papildomus įkrovimus.
Kaip atpažinti ADHD simptomus?Nors kiekvienas vaikas yra unikalus, ADHD dažniausiai pasireiškia trimis pagrindinėmis sritimis:
|
|
Belaidės ausinės tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Nuo sporto salės iki
biuro, šios mažos, bet galingos technologijos užtikrina, kad galime mėgautis muzika, atlikti
skambučius ir net klausytis podcast'ų, nesukant galvos dėl laidų. Vienas iš svarbiausių
klausimų renkantis belaidės ausines – kaip išsirinkti tinkamas pagal kainos, kokybės ir
funkcijų santykį.
Vaikai yra natūraliai judrūs ir smalsūs, tačiau kai kurios jų elgesio ypatybės gali rodyti
daugiau nei tiesiog vaikišką energiją. Dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas, geriau
žinomas kaip ADHD, gali paveikti vaiko kasdienybę, mokymąsi ir socialinius įgūdžius. Kaip
atpažinti šiuos simptomus ir padėti savo vaikui?