|
|
|
(1887) 2024-09-13Kretingiškių ilgai laukta „hesburgerinė“ rodo pirmuosius ženklus
Stambių prekybos centrų, autoplovyklų Kretingoje, atrodytų, jau yra apstu, tačiau ligi šiol nėra nė vieno jaunimo ir jaunų šeimų pamėgto greito maisto restorano. Gerokai prieš dešimtmetį pasklido žinia, kad ant Palangos–Šiaulių plento ir Šventosios g. sankirtos, priešais kavinę „Kryžkelė“, žadama statyti Suomijos tinklo restoraną „Hesburger“ ir „Neste Lietuva“ tinklo degalinę, tačiau statyba taip ir nebuvo pradėta. Tačiau šį rudenį, panašu, ledai pajudėjo – gausu technikos, lyginamas sklypas. Redakcijos žiniomis, dabar prie kelių Palanga–Šiauliai–Darbėnai sankryžos, per kelio sankasą kitapus „Rimi“ prekybos centro, bus statoma vien tinklo „Hesburger“ restoranas be degalinės. Mat, Mažeikiuose įsikūrusi UAB „Neste Lietuva“, anksčiau sykiu ketinusi statyti bendrą degalinės ir maitinimo įstaigos kompleksą, savo sumanymo atsisakė. Dar kone prieš du dešimtmečius abi verslo bendrovės buvo įsigijusios du gretimus privačius sklypus, dabar jie abu – „Hesburger“ tinklo nuosavybė. Bendras sklypo plotas – 0,2 ha, iš trijų pusių jis ribojamas Putinų g., Šventosios g. ir plento Palanga–Šiauliai, o atvira erdvė vakarų pusėje veda geležinkelio link. Naujai parengto maitinimo paskirties pastato Šventosios g. Nr. 29A, projekto, kurį rengė vilnietė architektė Milda Stalioriutė, svarstymai Kretingos rajono savivaldybėje įvyko gerokai prieš metus, 2023 m. buvo išduotas ir leidimas statybai.
Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) skyrių pirmininkų susitikimas. Svečius iš Lietuvos bibliotekų pasitiko Kretingos viešosios bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė ir jos pavaduotoja, Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos narė Erika Kazlauskienė, sveikinimo žodžius tarė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir vicemerė Vaida Jakumienė. Renginio dalyviai buvo supažindinti su biblioteka, joje vykstančiomis veiklomis, pristatyta bibliotekoje nuolat veikianti interaktyvi ekspozicija „Vienuolyno sodo paslaptys“. Per susitikimą buvo apibendrintos praėjusių metų Lietuvos bibliotekininkų draugijos veiklos, kalbėta apie draugijos vertybes, aptarta, kokią įtaką šios draugijos veikla turi auginant Lietuvos bibliotekas bei kokios ateities perspektyvos laukia Lietuvos bibliotekų ir jų bendruomenių. Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė dr. Laura Juchnevič inicijavo diskusiją apie draugijos ateities planus, vienas diskusijos objektų buvo 2025 m. Lietuvos bibliotekų savaitė ir jos tema „Biblioteka 24/7“. Po apsilankymo bibliotekoje Kretingos bibliotekos atstovės susitikimo dalyvius pakvietė į nedidelę kelionę po Kretingos rajoną.
„P. n.“ informacija
Nuo švyturių tyrinėjimo – iki Henriko Senkevičiaus biografijos
Palangoje gyvenantis švyturių istorijų tyrinėtojas Aidas Jurkštas, laikydamas rankose gerokai prieš savaitę iš spaustuvės parsivežtą savo darbą – dvigubą leidinį – paties adaptuotą Nobelio literatūros premijos laureato Henriko Senkevičiaus (1846–1916) novelę „Jūros švyturio sargas“ ir paties sudarytą „Henriko Senkevičiaus biografiją“, tai vadina jam nutikusia neįtikėtinai gražia istorija. Novelė atvedė iki rašytojo gyvenimo Visas A. Jurkšto gyvenimas persmelktas švyturių – tyrinėdamas istorinius švyturius, jis keliauja po pasaulį, kolekcionuoja švyturių modelius ir pats juos tapo, netgi jo gyvenamasis namas Palangoje primena švyturį. Prieš kelerius metus, kolegų iš Lenkijos švyturių organizacijos prie Gdansko jūrų muziejaus paragintas, jis ėmėsi naujai parengti garsiausią tarp lenkų skaitytojų H. Senkevičiaus novelę „Latarnik“ („Jūros švyturio sargas“), kuri buvo parašyta 1883 m. Novelėje autorius aprašo tikrą neįtikėtiną istoriją apie lietuvių-lenkų kilmės žmogų, dirbusį Panamos kanalo prieigose švyturio prižiūrėtoju. „Kolegos iš Lenkijos išsiaiškino, kad ši novelė labai seniai buvusi išleista ir Lietuvoje. Ėmęsis paieškų, radau 1908 m. išleistą nedidelės apimties knygelę. Leidinys – egzotiškas, parašytas nenormine leksika, neįprasta šiandien senąja lietuvių kalba. Sunkiai, tačiau adaptavau kūrinį, išnašose nurodydamas kai kurių retų žodžių reikšmes, ir išleidome jį atskira knygele. Leidinį pristatėme bibliotekose, bendruomenėse, tačiau tolimesnę jo sklaidą sustabdė pandemija“, – savo literatūrinių tyrinėjimų pradžią praskleidė A. Jurkštas. O rengiant „Jūros švyturio sargą“, pašnekovas neslėpė, vis labiau klimpęs ir į paties rašytojo H. Senkevičiaus – itin spalvingos asmenybės – biografiją ir jo ryšius su Lietuva. Taip parašė H. Senkevičiaus biografiją, kurios lietuviškai ligi šiol nebuvo. Abu leidinius sudėjo į vieną gausiai fotografijomis iliustruotą knygą, beje, pats prisidėjo apipavidalinant jos viršelį.
Prozą pagrindė autentiškais įvykiais
Mūsų krašto dailininkė literatė Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė Odilė Norvilaitė vėl turi, kuo palepinti savo kūrybos gerbėjus – tik ką spaustuvėje dienos šviesą išvydo nauja knyga „Dievaičio statula. Būrėjos užrašai“. Skirtingai nuo poezijos, šiek tiek papildytos proza, leidinio „Kalbėsiu apie norus“, ši knyga – kūrėjos duoklė prozai. Knyga „Dievaičio statula. Būrėjos užrašai“ – dviejų dalių. Pirmoji dalis – tai apysaka „Dievaičio statula“, kurią Odilė Norvilaitė skiria gimtajam Hanzos miestui Kaunui. „Istorija išgalvota arba ne – visko galėjo nutikti mieste prie upių santakos...“ – skaitytoją intriguoja autorė, žadanti įdomią istoriją, detektyvą, aštrų siužetą. Pagrindiniai apysakos herojai – renesanso poetas ir šių laikų tyrėjas į Lietuvą grįžęs emigrantas, leidęsis į sudėtingą nuotykį – ištirti paslaptingą išplėštos senovinės kriptos bylą. Įvykiai pasakojami žvelgiant į Hanzos miestą XVI a. pab. Ir XX a. pab. Kauną. Antroji knygos dalis „Būrėjos užrašai“ – novelės, kurios, autorės teigimu, yra autentiški įvykiai iš Kaune veikusio būrimo salono, taip pat patirti gyvenime nuotykiai, kelionės, gauti laiškai. „Įdomiai papasakoti autentiškus Kauno miesto istorijos įvykius pasirinkau išskirtiniame – Perkūno namų – fone. Užrašus knygai apie Perkūno namus pradėjau dar 2010 metais – tuomet susidomėjau Kauno gotikine architektūra, pastatais, pradėjau rinkti medžiagą prieinamuose šaltiniuose. Prieš akis atsiskleidė tiek daug istorinių įvykių, kad nors imk ir rašyk apysaką! Tą ir padariau, tik dar „pagardinau“ savo asmeniniais prisiminimais ir jaunystės draugų, kaimynų nuotykiais“, – O. Norvilaitė teigė, kad knygos esmė ir yra istorija: įvykiai – tikri, tik pakeisti vardai ir pavardės.
Kretingoje gyvenančio ir intensyviai kuriančio dailininko siurrealisto Andriaus Miežio naujausių darbų paroda šį rugsėjį eksponuojama Vilniaus Užupyje įsikūrusioje meno galerijoje GODO. Iš viso į parodą menininkas pristatė 19 darbų, sukurtų per pastaruosius trejus metus. Plačiai šalyje, o ir už jos ribų savitu stiliumi žinomas – paveikslų temos patraukia drąsa, humoru ir sarkazmu, dominuoja ryškios spalvos – menininkas yra gana dažnas svečias sostinės galerijose. Tačiau GODO galerijoje, sakė, savo darbus pristatąs pirmąkart. „Mano darbai į šią galeriją pateko visiškai netikėtai. Ėjau į Užupio galeriją AP susitarti dėl būsimos parodos ir pakeliui užsukau į GODO galeriją apžiūrėti eksponuojamą parodą. Buvau jau beišeinąs, tačiau galerijos savininkė mane atpažino, sakė – man labai patinka jūsų darbai, ir pakvietė surengti parodą. Tokia tad ir istorija. O man labai patiko, kad šioje galerijoje, skirtingai nuo dailės salonų, eksponuojami tik vieno menininko darbai. Dalyvavau savo parodos atidaryme, buvo pristatytas mano darbų katalogas, ir išsyk atsirado susidomėjusiųjų mano paveikslais“, – kalbėjo A. Miežis. Jis neslėpė, kad jam labai įdomu, kaip parodų lankytojai vertina jo darbus: „Tačiau viena yra, kai jie mato prieš save ir menininką, ir jo darbus. Bet visai kas kita, jeigu jie menininko nemato, ir išsako viską, ką galvoja. Norėtųsi atlikti tokį socialinį eksperimentą – visą dieną praleisti galerijoje, stebint vaizdą iš šalies. Man tai būtų labai įdomi gyvenimiška patirtis, o ir savitos inspiracijos galbūt netgi naujoms paveikslų temoms.“ Paklaustas, ar pastarųjų metų darbai kažkuo skiriasi nuo ankstesnių, dailininkas atsakė: siužetinės linijos visuomet kinta, kaip ir pats gyvenimas, kiekvienas paveikslas – vis nauja inspiracija, tačiau jis išliekąs ištikimas pats sau – stilistiškai esąs siurrealizmo atstovas. Tai, ką sukuria naujo – kolekcijos prisipildo per 3-jus metus, A. Miežis sakė, pirmiausia stengiasi pristatyti savojo krašto žmonėms: neseniai jo parodą galima buvo išvysti Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje. Gana intensyviai savo kūrybą pristatantis menininkas šiomis dienomis jau gyvena naujų polėkių ritmu: kitą savaitę A. Miežio paveikslai išvien su kitų šalies menininkų darbais bus pristatyti respublikinėje parodoje Olandijoje, o spalio 7 d. jis išvyksta į Šveicarijoje, Berno apylinkėse, įvyksiantį tarptautinį plenerą, kurį organizuoja Lietuvos ambasada.
„Smilčių“ informacija
Pradžios knygoje žmogus tobulas, menininko drobėse – ne
Šiandien, rugsėjo 13-ąją, 18 val. Kretingos muziejuje atidaroma itin savito braižo jaunosios kartos tapytojo Pauliaus Juškos paroda „Žmogus pagal paveikslą“ iš jo kūrybos rinkinio „Kūno kronikos“. Dvylika į parodą atgabentų didelio formato darbų atspindi pastarojo dešimtmečio šio dailininko kūrybą. Paveiksluose – netobulas sustingęs žmogus P. Juškos darbai savitai šokiruojantys, tarsi atkeliavę iš muziejų, yra ir savotiška aliuzija į biblijinius siužetus. Tapytojas imasi didžiulio formato drobių ir realistiniams siužetams suteikia klasikinių alegorinių kompozicijų iškilmingumo. Parodos anotacijoje rašoma: „Tiek portretus, tiek dviejų ar trijų figūrų mizanscenas dailininkas vaizduoja tuščiose apleistose erdvėse arba priešais sutrūkinėjusią sieną. Rampos šviesoje visas dėmesys sutelkiamas į veikėjus, o visa kita lieka tamsoje. Figūros kruopščiai modeliuojamos, preciziškai nužymint kiekvieną plaukelį ar raukšlelę, jų pozos sustingę, o judesiai sulėtinti. Seniai, vaikai ar brandaus amžiaus žmonės apimti didelių emocijų – nusiminimo, nevilties, skausmo, bet išgyvenimus gniaužia savyje. Nė vienas gyvai negestikuliuoja, sustingę nejudrioje pozoje, dažnas palenkęs galvą ar parėmęs ją rankomis. P. Juška temas ir išraiškos priemones skolinasi iš XIX amžiaus akademinio realizmo, bet jo tapyboje galima atsekti ir XVII amžiaus ispaniškų natiurmortų ir žanrinių portretų. P. Juškos retrospektyvus realizmas slepia savitą paradoksą: tradicinės ikonografijos ir žanrų paveikslus jis interpretuoja giliai ir rimtai, nepamiršdamas, kad yra tik žaidybiškai persikūnijęs į senųjų tapybos meistrų vaidmenį.“ „Studijuoju kūno formas, paviršius, charakterius. Visa tai yra priemonė ieškoti judesių ir figūrinių dėlionių kombinacijų, kuriančių psichologinę dviprasmybę. Žmogus ir jo kūniškumas yra neįmenama mįslė. Norėčiau, kad mano paveikslai padėtų atpažinti tos mįslės atšvaitus,– taip apie savo parodą kalba jos autorius. – Kiekvieną paveikslą galime matyti kaip atskirą pasaulį su savitais tikrovės dėsniais. Ta tikrovė slypi vaizduotėje, o iš jos gimsta kūryba. Pradžios knygoje Dievas kuria žmogų pagal tobulą savo paveikslą ir panašumą, o aš tapau žmogų pagal netobulą savo vaizduotę. Ir mano paveikslų žmogus – netobulas, pilnas trūkumų, pavargęs, apiplyšęs, nešantis slegiantį kūno skurdą. Tai žmonės, sustingę keistose pozose ir jiems primestuose vaidmenyse, pasidavę tai jėgai, kuri tarsi iš viršaus juos kontroliuoja ir supainioja jų savastį.“
Neblaivų pričiupo ir pareigūną
Antradienį apie 22.50 val. Kurmaičių kaime buvo sustabdytas automobilis „Toyota Avensis“, kurį ne tarnybos metu vairavo neblaivus (0.62 prom.) Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, gimęs 1997 m. Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 422 str. 5 d.
„P. n.“ informacija
Sumušė promilių rekordą
Rugsėjo 7 d. Kretingoje el. paspirtuko vairuotojas, gimęs 1980 m., įpūtė 2,42 prom. Policijos pareigūnų teigimu, tai vienas didžiausių per savaitę užfiksuotų neblaivumo rodiklių.
„P. n.“ informacija
Keliuose – ne tik girti, bet ir be teisių
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, rugsėjo 8 d. rajoniniame kelyje Darbėnai–Šventoji užregistruoti keli pažeidimai. Čia sustabdytam 1982 m. gimusiam „Volkswagen“ vairuotojui nustatytas 0,42 prom. neblaivumas, 1974 m. gimęs „Audi“ vairuotojas įpūtė 0,78 prom. Tame pačiame kelyje sustabdyto 1968 m. gimusio „Ford“ vairuotojo neblaivumas siekė 0,49 prom., o 1975 m. gimusio „Peugeot“ vairuotojo – 0,54 prom. Netrukus pažeidėjų sąrašas prasiplėtė dar labiau: apie 11 val. „Audi“ vairuotoja, gimusi 1989 m., įpūtė 0,43 prom., o vėliau tą dieną, apie 13.50 val., sustabdytas BMW vairuotojas, gimęs 1987 m., – 0,54 prom. Apie 15.26 val. „Volkswagen“ vairuotojas, gimęs 1995 m., įpūtė 0,68 prom. Paaiškėjo, kad jis net neturi teisės vairuoti. Apie 13.58 val. kelyje Darbėnai–Šventoji sulaikytas ir 1974 m. gimęs vyras, kuris, neturėdamas teisės, vairavo automobilį „Volkswagen“. Per savaitę nuo rugsėjo 2 iki 8 d. pareigūnai apskrityje užfiksavo nemažai ir kitų pažeidimų: 17 vairuotojų neteisėtai naudojosi mobiliojo ryšio įrenginiais, 54 vairuotojai nepraleido pėsčiųjų.
„P. n.“ informacija
Šalia Kartenos kapinių vyksta darbai
Kartenos kapinėse šiuo metu pradėti melioracijos drenažo įrengimo ir sutvarkymo darbai. Šiems darbams atlikti dar birželio mėnesį buvo pasirašyta sutartis su dviem rangovais: UAB „Vytrita“ ir UAB „Geovizija“. Darbai turėtų būti baigti per 4 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Kartenos seniūnijos specialistė Daiva Viskontienė patvirtino, kad pagrindiniai darbai buvo pradėti rugsėjo mėnesį, jie vyksta intensyviai, planuojama iki Vėlinių juos užbaigti. Vykstant darbams, D. Viskontienė prašo gyventojų supratingumo ir atsargumo, kadangi darbai vyksta šalia kelio, kuris nėra uždarytas.
„P. n.“ informacija
Persikels į naujas patalpas
Šių metų pabaigoje Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus darbuotojai persikels į naujas patalpas miestelio gimnazijos pastate. Šiuo metu čia atliekami remonto darbai. Jau įrengtas grindų šildymas, nauja elektros instaliacija, įvesta kanalizacija, išbetonuotos grindys, praplatintas koridorius, išardžius pertvarą pirmo aukšto patalpos sujungtos į vieną erdvę, dažomos sienos. Taip pat bus įrengtos naujos lubos, nauja grindų danga, radiatoriai, nauji laiptai į antrą aukštą, įstatytos naujos durys bei kt. „Kultūros centro Darbėnų skyriaus darbuotojai ilgus metus glaudėsi jų veiklai nepritaikytose patalpose – vienoje Darbėnų gimnazijos klasėje. Naujosios patalpos bus erdvesnės ir labiau atitiks Darbėnų kultūros centro poreikius. Planuojama, kad visi remonto darbai bus atlikti dar iki lapkričio 1-osios“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. Patalpas remontuoja UAB „Autentė“, darbai kainuos apie 45 tūkst. eurų. Jie finansuojami iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Kretingos rajone toliau atnaujinamas gatvių apšvietimas – Darbėnų seniūnijos Grūšlaukės kaime, Darbėnų gatvėje, ką tik įrengti nauji apšvietimo stulpai su LED šviestuvais. Kad šviesa sklistų netrukdomai, netrukus bus apgenėtos ir šalia augančių medžių šakos. Darbai šiuo metu atliekami ir pačiuose Darbėnuose: naujas apšvietimas rengiamas Palangos gatvėje, vedančioje į darbėniškių ir svečių pamėgtą Šviečiančių sūpynių parką. Pernai atidarius šį parką, lankytojai, palikę savo automobilius prie užtvankos, tamsiu paros metu parko link eidavo neapšviestu taku. Dabar pasiekti šį išskirtinį objektą bus patogiau. Apšvietimo įrengimo darbus planuojama užbaigti iki šio mėnesio pabaigos.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Šią savaitę pradėti Savanorių gatvėje esančio Kretingos šaulių stadiono rekonstrukcijos darbai „Šiuo etapu bus tvarkoma stadiono sportinė dalis, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. – Anksčiau planuota iškart rekonstruoti ir sportinę stadiono dalį, ir statyti naują tribūnų pastatą. Tačiau net du Savivaldybės skelbti konkursai neįvyko dėl potencialių rangovų pasiūlytos per didelės darbų kainos. Abu kartus siūlyta mažiausia darbų kaina siekė beveik 7 mln. eurų, nors planuota, kad darbai atsieis apie 4–5 mln. eurų. Todėl nuspręsta projektą skaidyti į dvi dalis – pirmiausiai rekonstruoti sportinę dalį ir, tik užbaigus šiuos darbus, pereiti prie tribūnų pastato tvarkymo. Pasirinkus šį kelią, nereikės stabdyti kitų svarbių Savivaldybei projektų bei išvengsime galimos dar vienos „amžiaus statybos“ rajone.“ Atliekant stadiono sportinės dalies rekonstrukcijos darbus, teritorijoje pirmiausia bus pašalintos senos šaligatvių plytelės, išardyta sporto aikštės danga, kitos kietos dangos, senas sporto inventorius, betoniniai lauko suoliukai, inžineriniai statiniai, pašalinto keli medžiai ir kt. Per rekonstrukciją įrengta natūralios sportinės vejos futbolo aikštė su drenažo, lietaus vandens surinkimo, apšvietimo, vaizdo stebėjimo, drėkinimo sistemomis, lauko švieslentė, treniruoklių aikštelė, taip pat betoninių trinkelių danga, pritaikyta asmenims su negalia. Futbolo aikštės galuose numatyta įrengti kamuolių gaudykles, šuolių į aukštį bei į tolį, trišuolio sektorius, šiaurinėje stadiono dalyje – rutulio disko ir kūjo metimo sektorių, krepšinio aikštelę, 6 bėgimo takelius, kurie įsilies į 400 m ovalų bėgimo taką. Taip pat bus įrengti 6 atsarginių žaidėjų suolelių (su stogeliu) komplektai – po 5 vietas, vienas teisėjų suolelių komplektas, dveji futbolo vartai, 8 lauko suoliukai, kurių dalis pritaikyta asmenims su negalia. Sporto aikštyno rekonstravimo projektą parengė ir darbus atlieka UAB „Rolana“. Rekonstravimo projekto parengimas ir statinių statybos pagal parengtą projektą darbai kainuos per 3 mln. Eur. Visi darbai turi būti atlikti iki 2025 m. pabaigos. Per pastaruosius penkerius metus Kretingoje buvo įrengta nauja dirbtinės dangos futbolo aikštė, sutvarkytas Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Pranciškonų, Simono Daukanto progimnazijos stadionai, duris atvėrė Kretingos sporto centras, kitąmet turėtų startuoti Salantų gimnazijos stadiono rekonstrukcijos darbai.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Seimo narys Mindaugas Skritulskas ir kurorto savivaldybės Tarybos nariai kreipėsi į Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) steigėjus – Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos universiteto vadovus, taip pat į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą ir KUL generalinį direktorių Audrių Šimaitį dėl nerimą keliančios KUL pozicijos palikti Palangą be kvalifikuotos visą parą teikiamos skubios medicininės pagalbos. „Mus labai neramina Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybės požiūris, kad Palanga tėra nedidelis miestukas, kuriame ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius gali veikti iš esmės „belekaip“, o gydymo įstaigos medicinos paslaugų paketas susiaurinamas iki tokio minimumo, kad toliau jau nebėra kur“, – nuogąstavo Palangos meras Š. Vaitkus. Sudarius panaudos sutartį daugiau kaip 20 metų Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Palangos savivaldybės pastangomis kurorte sėkmingai veikė nedidelė, tačiau efektyviai pačias būtiniausias medicinines paslaugas gyventojams ir atostogautojams teikianti ligoninė su ambulatorinių antrinio lygio konsultacijų skyriumi. Tam, kad būtų teikiamos visos Palangai reikalingos medicinos paslaugos, Savivaldybė prisidėdavo ir finansiškai. Iš Palangos savivaldybės biudžeto buvo finansuojamas pirminio lygio chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugų teikimas visą parą, pediatro, papildomos slaugos paslaugos. Vien per pastaruosius dešimt metų buvo nupirkta ir perduota funkcinių lovų už beveik 110 tūkst. eurų. 2015 ir 2016 m. įsigyta ir perduota echoskopas bei endoskopas, jiems iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta beveik 50 tūkst. eurų. Šiais metais Palangos ligoninei už beveik 90 tūkst. eurų nupirktas greitosios medicinos pagalbos automobilis. „Nuo sausio 1 dienos pradėjus veikti naujam reformuotam jungtiniam dariniui – Klaipėdos universiteto ligoninei, ne kartą sėdome su KUL vadovais ir atstovais derybų dėl Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ Palangos poskyrio veiklos. Sutarties ateinantiems dešimčiai metų projektas elektroniniais kanalais keliavo ten ir atgal lyg teniso kamuoliukas, bet labai dažnu atveju – neatsižvelgiant į mums svarbias pastabas“, – teigė Palangos meras. Po netrumpų diskusijų pavyko susitarti, kad Palangos ligoninėje ir toliau bus teikiamos antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos: kardiologo, reabilitologo, radiologo, ausų, nosies, gerklės ligų gydytojo, echoskopuotojo, endoskopuotojo, oftalmologo. Dėl traumatologo, neurologo, endokrinologo paslaugų, matyt, teks kreiptis į Klaipėdą, tačiau palangiškiams žadama sudaryti atskirą eilę.
Norėjo pigaus antkapio – užmynė ant sukčių grėblio
Į redakciją kreipėsi kretingiškis Augustinas Siminavičius dėl apgaulės, kurią patyrė jo žmona Liucija: moteris kovo 6-ąją, perskaičiusi skelbimą laikraštyje, kreipėsi į Varėnos rajono Geidukonių kaime registruotą įmonę „Gerviškėnai“, kad užklotų jos šeimos kapavietę akmens plokštėmis. Meistrai atvyko, išmatavo, paėmė 1 tūkst. Eur avansą ir dingo kaip į vandenį – nei žadėtų plokščių, nei sugrąžintų pinigų. Muilino akis, kol nusimuilino Garbaus amžiaus A. Siminavičius detaliai papasakojo jo šeimai nutikusią situaciją: jo žmona Liucija susigundė, kad už 2,8 tūks. Eur – gerokai pigiau, negu kainuoja įprastai, – UAB „Gerviškėnai“ skelbime pasisiūlė granito plokštėmis uždengti jos tėvų kapą. Bendrovė, greta paminklų gamybos, dar skelbėsi atliekanti apdailos darbus ir gaminanti baldus. „Atvyko meistrai, išmatavo kapavietę, paėmė 1 tūkst. Eur avansą. Pasirašė sutartį, kurioje įsipareigojo darbus atlikti per 3 mėn. Praėjo vasara, bet meistrai nesirodė. Skambinome nurodytu įmonės telefonu: firmos direktorius Mantas Slavinskas aiškino, kad daug darbo, reikia pakentėti, o paskui – kad neturi tokios medžiagos, reikia palaukti. Vėliau išvis nebekėlė ragelio. Skambindavau į nurodytą bendrovės klientų aptarnavimo skyrių, vėlgi muilino akis – palaukit, tirsime atvejį, dėl to sušaukta komisija“, – jo šeimai nutikusią istoriją išklojo vyras. Liepos 2 dieną gavo M. Slavinsko pasirašytą pranešimą dėl netinkamai vykdytų įsipareigojimų ir sutarties nutraukimo, kuriame rašoma, kad sumokėtą įmoką grąžins į banko sąskaitą arba perves paštu ne vėliau, kaip iki rugpjūčio 30 dienos. Tačiau tuo jų bendrystė ir pasibaigė. Vėliau, pasak A. Siminavičiaus, nei pats įmonės direktorius, nei bendrovės atstovai išvis nebekėlė ragelio, nes, mano, kad atpažįstantys jo telefono numerį.
Barzdžių bendruomenė: sėkmingai realizuoti projektai ir ateities planai
„Mūsų, Barzdžių, bendruomenei – jau ketveri, vadinasi, kitais metais paminėsime pirmąjį jubiliejų. Nors esame pati jauniausia bendruomenė rajone, spėjome nemažai nuveikti“, – Barzdžių bendruomenės pirmininkė Daiva Jonauskienė pasidžiaugė, kad šiais metais pavyko parengti ir realizuoti net 3 projektus. Pagal Žemės ūkio ministerijos programą „Parama kaimo bendruomenėms bendruomenių veiklai finansuoti“ parengusi paraišką „Aktyvus laisvalaikis Barzdžių bendruomenėje“ ir gavusi 5 tūkst. 209,51 Eur paramą, Barzdžių bendruomenė įsigijo visą reikalingą inventorių renginiams vesti: mikrofonus, garso kolonėles, nešiojamą garso kolonėlę, apšvietimo komplektą, mikšerinį pultą. „Jau prieš teikdami paraišką su bendruomene aptarėme, kad mums būtina turėti savo aparatūrą renginiams vesti. Mums nebereikės jos skolintis arba nuomotis, vadinasi, patirsime mažiau išlaidų“, – D. Jonauskienė sakė, kad naujoji įranga pasitarnaus ir per vaikų, ir per suaugusiųjų šventes, o kad aparatūra negestų ir kuo ilgiau tarnautų, ją valdyti bus išmokytas vienas jaunesnių bendruomenės narių. „Rūpinimasis įranga turi būti sutelktas vienose rankose“, – įsitikinusi bendruomenės pirmininkė.
Ką daryti su „Kretingos Šumacheriu“?
„Kretingos Šumacheris“, – taip miestiečiai juokais praminė iš išvaizdos sprendžiant 80 m. perkopusį dviratininką, moterišku dviračiu važiuojamąja gatvės dalimi besisukinėjantį kur nori ir kada nori, nepaisant nei perėjų, nei šviesoforų. Juokai juokais, tačiau problema rimta: ką su tuo „Šumacheriu“, eismo dalyvius į stresą varančiu daugiau kaip metus, daryti? „Aš kai jį pamatau, specialiai automobilį pristabdau ir laukiu atsilikęs kokius du metrus, kol pravažiuos, nes žmogus – nenuspėjamas, nežinosi, kas jam užplauks“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė kretingiškis Dainius. O trečiadienį apie 9 valandą ryto Vilniaus gatvėje, prie žiedo ties bažnyčia, neapsieita ir be incidento: staiga prieš nosį išdygusį ilgaamžį dviratininką mašina partrenkė. Eismo įvykio liudininkų teigimu, vairuotojas senoliui padėjo atsikelti, nuvedė iki šaligatvio, pasidomėjo, kaip jaučiasi, ar nereikia medikų pagalbos. „Man viskas gerai, esu jau išmokęs kristi – rankas štai taip susidedu po galva“, – pademonstravo šis ir, truputį matyt iš išgąsčio padrebėjęs, dviračiu nukūrė toliau. Kretingos policijos komisariato vadovo Algirdo Budgino teigimu, dėl Kelių eismo taisykles nuolat pažeidinėjančio dviratininko į pareigūnus lig šiol niekas nebuvo kreipęsis. „Bet taip toliau palikti negalime, imsimės priemonių“, – patikino jis. Bet komisaras ir gyventojus prašė būti pilietiškus – kad vairuotojai pažeidėją nufilmuotų mašinose esančiais registratoriais, o pėstieji – mobiliaisiais telefonais. Vaizdo įrašus galima pateikti savitarnos portale epolicija.lt arba tiesiog atnešti į Kretingos policijos komisariatą. „Pasižiūrėsim, įvertinsim. Manau, kad administracinė atsakomybė ir bauda pažeidėją sutramdys“, – sakė A. Budginas.
Prieš 70 metų Ohajo valstijos Klyvlendo priemiestyje Vilogbyje (Willoughby) mirė įžymus kretingiškis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas, archeologas, karo gydytojas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, brigados generolas Vladas Nagius-Nagevičius. Tai vienintelis Kretingos istorijoje žmogus, kuriam dar esant gyvam jo vardu buvusi pavadinta gimtoji gatvė. Būsimasis generolas gimė 1880 m. birželio 17 d. (naujuoju stiliumi – birželio 29 d.) Kretingoje, bajoro, muitinės tarnautojo Vladislovo Kiprijono Nagevičiaus ir valstiečių luomo miesto gyventojos Marijos Magdalenos Eitavičiūtės šeimoje. Naujagimį kitą dieną parapinėje bažnyčioje kunigas Gabrielius Beržanskis pakrikštijo Vladislovu Antanu. Tai buvo trečiasis šeimos vaikas. Pirmosios dvi dukros Olimpija ir Oktavija mirė dar kūdikystėje, todėl, tėvo gyvybę po metų nusinešus džiovai, motina savo gyvenimą paaukojo vieninteliam sūnui: rūpinosi jo sveikata, dėjo pastangas, kad gautų gerą išsilavinimą, leisiantį sukurti visavertį savarankišką gyvenimą, vyko su sūnumi į tuos miestus, kuriuose šis mokėsi, nuomojo abiem būstą, rūpinosi sūnaus kasdiene buitimi. Namuose pramokęs lenkų, rusų ir vokiečių kalbų, berniukas Kretingoje baigė rusišką liaudies mokyklą, o tolesnių mokslo žinių siekti su mama persikėlė į Palangą. Tačiau iš Palangos valdinės progimnazijos netrukus buvo pašalintas, nes, būdamas išauklėtas katalikiška dvasia, atsisakė dalyvauti mokykloje rengiamose stačiatikių pamaldose. Todėl motina pasirūpino, kad berniukas vidurinį išsilavinimą gautų Rygos Aleksandro vokiečių gimnazijoje.
|
|
