|
|
|
(1886) 2024-09-10Dviračių takui į Palangą Tenžės slėnis tapo rimta kliūtimi
Atrodė, kad naujojo dviračių tako į Vydmantus tiesimo darbai jau baigiasi – takas nuo Kretingsodžio iki Tenžės praėjusią savaitę jau paklotas asfaltu, o ir kretingiškiai nekantravo – savaitgalį sėdo ant dviračių ir išbandė naująjį maršrutą. Tačiau paaiškėjo, kad tolimesni statybos darbai yra sustabdyti, nes ant polių įrengto tako per Tenžę pamatai smenga į durpes. Iškilo „force majeure“ situacija Susisiekimo ministerija žadėjo, kad daugiau kaip dešimtmetį vietos gyventojų lauktoji 4,7 km ilgio ir 2,5 m ilgio pločio trasa dviratininkams ir pėstiesiems į pajūrį atves jau šį rugsėjį. Pėsčiųjų ir dviračių takas driekiasi greta valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga, ruože nuo 137 iki 141,7 km. Statybos darbus buvo numatyta atlikti per vienerius metus: jie pradėti pernai rudenį, o turėjo būti visiškai užbaigti šio rudens pradžioje. Pagal bendrovės „Via Lietuva“ (Lietuvos automobilių kelių direkcijos) ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ pasirašytą rangos darbų sutartį, naujai nutiesto tako nuo Kretingsodžio iki Vydmantų gyvenvietės, t. y. pusiaukelės tarp Kretingos ir Palangos, įrengimo sutarties vertė – 3,6 mln. Eur. Tačiau darbus atliekančios bendrovės „YIT Lietuva“ dviračių ir pėsčiųjų tako iš Kretingos į Vydmantus projektui vadovaujantis Martynas Ubis „Pajūrio naujienoms“ atskleidė, kad darbai sustabdyti Tenžės upės ruože: „Pasimatė, kad pamatai smenga į durpes. Projektuotojai turės patikrinti sprendinį ir su geotechnikais ieškoti išeities. Negalėjome šito numatyti. Norėjome, kad viskas klostytųsi sklandžiai, tačiau dažname objekte iškyla nenumatytų, kitaip sakant, „force majeure“ situacijų.“
Tradiciškai Darbėnų gimnazijos mokiniai mokslo metus pradėjo Saviugdos diena – jau trečius metus iš eilės integruotos netradicinės šios dienos veiklos organizuojamos prie Baltijos jūros. Šiemet priešmokyklinio ugdymo vaikams ir I–IV pradinių klasių mokiniams Saviugdos diena buvo surengta Šventojoje. Jaunieji gimnazijos mokiniai susipažino su naujokais, aptarė klasių vertybes, statė draugystės pilių kompleksą, kūrė draugiškos mokyklos taisykles ir išsirinko pradinių klasių Mokinių klubo narius, kurie siūlys idėjas, kaip pagerinti mokymosi procesą ir ugdymosi aplinkas. Kitądien V–VIII ir I–IV gimnazinių klasių mokiniai veiklas pajūryje pradėjo tvarkydami paplūdimį, rinkdami ir rūšiuodami šiukšles – taip siekiama ugdyti mokinių ekologinį sąmoningumą. Vėliau mokiniai atliko įvairias mokytojų ir Sniego gniūžtės komandos iš anksto parengtas užduotis: mokėsi bendro šokio, rungtyniavo estafetėse, iškėlė problemas ir siūlė, kaip reikėtų organizuoti ugdymosi procesą, kuris atlieptų jaunuolių pomėgius ir poreikius, padėtų laikytis susitarimų.
Pasak Darbėnų gimnazijos direktorės Sonatos Litvinienės, ši diena rengiama tam, kad klasės po vasaros vėl susivienytų.
Ketvirtą dešimtmetį Lietuvoje vykstantys Europos paveldo dienų renginiai šiais metais visuomenės dėmesį į kultūros paveldą siekia atkreipti tema „Kultūros paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“. Ankstesnių kartų palikimas – šalia mūsų, tik ne visada įvertintas ir pažintas. Europos paveldo dienos – puikus būdas pažinti ne tik tai, ką matome šiandien, bet ir pasigilinti, suvokti, kaip ir iš kur jis pas mus atsiradęs, patyrinėti įtakingas ir reikšmingas istorines asmenybes.
Maloniai kviečiame 2024 m. rugsėjo 13 dieną dalyvauti renginyje, skirtame Vlado Nagiaus-Nagevičiaus, generolo, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjo, gydytojo, archeologo, politinio ir visuomenės veikėjo, 70-osioms mirties metinėms paminėti.
---
15.40 val. – gėlių padėjimo ceremonija ant generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus kapo Kretingos senosiose kapinėse (Vilniaus g. 19A, Kretinga);
16.30 val. – konferencija „Vladas Nagevičius. Duoklė dar neatiduota“ Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje (J. K. Chodkevičiaus g. 1B, Kretinga):
*doc. dr. Gintautas Zabiela. „Vladas Nagevičius – archeologas“;
*dr. Aušra Jurevičiūtė. „Brg. gen. Vladas Nagevičius – žmogus visą gyvenimą paaukojęs Lietuvai“.
Šeštadienį apie 15.40 val. Palangoje, Žvejų g., paplūdimyje, iš vandens ištrauktas moters, gimusios 1943 m., kūnas.
Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Penktadienį apie 19.30 val. Palangoje, Vytauto g. ir Bangų g. sankryžoje, blaivi moteris, gimusi 1992 m., vairuodama automobilį BMW, sukdama į kairę, nepraleido ir partrenkė el. dviračiu važiavusį 1959 m. gimusį vyrą. Jis perduotas medikams.
Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281 str.
Rugsėjo 5 d. apie 21.15 val. gyventojai negalėjo patekti į butą J. Jablonskio gatvėje Kretingoje. Iškviesti ugniagesiai gelbėtojai į namą pateko per pravirą langą, atrakino duris ir į vidų įleido medikus bei policijos pareigūnus. Buvo rastas vyras, po medikų apžiūros konstatuota jo mirtis.
Nuotr. iš pexels.com
Nuo šio rugsėjo įsigaliojo visuotinio įtraukiojo ugdymo nuostata – švietimo įstaigos turi užtikrinti ugdymą visiems vaikams. Nors 2020–2024 m. skirtas beveik 577 mln. eurų švietimo pagalbos investicijos lėmė teigiamų pokyčių, vargu ar to pakaks, siekiant maksimaliai įgyvendinti įtraukiojo ugdymo tikslus. Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių vaikų daugėja, specialistų – taip pat, tačiau nepakankamai. Vakarų Lietuvos rajonų – Kretingos, Mažeikių, Plungės, Klaipėdos, Skuodo ir Telšių – savivaldybės apie iššūkius kalba vieningai: „Pagrindinė problema – žmogiškųjų išteklių stoka.“
Kaip skirstomi SUP?
Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 48 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių SUP, skirstomų į keturias grupes pagal poreikių sunkumo lygį: nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli.
Lietuvos įtraukties švietime centro (LĮŠC) Švietimo pagalbos grupės specialistė Alma Luneckienė akcentavo, kad priklausomai nuo sunkumo lygio vaikui gali būti reikalinga minimali pagalba, pavyzdžiui, papildomos mokymosi priemonės, trumpalaikė specialiojo pedagogo (logopedo) ir (ar) kitų specialistų pagalba, aplinkos pritaikymas arba kompleksinė, nuolatinė specialistų komandos pagalba, specialiosios mokymo priemonės, techninės pagalbos priemonės ir pritaikytos ugdymo aplinkos.
A. Luneckienė paneigė visuomenėje sklandantį mitą, kad SUP gali būti nustatyti tik vaikams su negalia: „SUP gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tai ir mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo, matematikos, elgesio ir emocijų, dėmesio, aktyvumo, kalbėjimo ir kalbos), mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos ir kita.“
Statistikos duomenimis, maždaug 75 proc. SUP turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių, o apie 25 proc. – didelių ir labai didelių SUP.
Atlikėja, dainų kūrėja, diskotekų vedėja Ernesta Butkutė šią vasarą apibūdino kaip asmeninio tobulėjimo ir proveržio koncertinėje veikloje metą: pasirodymą Kretingos rajono Darbėnų miestelio šventėje, per Kretingos gatvės muzikos dienas ir kitus, jos visus vasaros savaitgalius užpildžiusius, projektus labai vertina ir jaučiasi dėkinga už galimybes pasirodyti plačiajai auditorijai.
Skatino tobulėti
Nausėdų kaime Kretingos rajone gyvenanti 22-ejų metų Ernesta Butkutė nuo vaikystės jautė potraukį muzikai.
„Kai buvau maža, kas bepaklausdavo, ko norių dovanų, visada prašydavau kokio nors muzikos žaislo ar instrumento. Nuo šešerių metų mano mintyse vis sukosi, kad aš noriu groti, bet neturėjau tuo metu galimybės lankyti meno mokyklos, todėl, laikui bėgant, tas entuziazmas priblėso“, – sakė Ernesta.
Anot pašnekovės, vaikystės svajones ji vėl prisiminė būdama keturiolikos metų ir nuo tada gitaros iš rankų nebepaleido. Ernesta atviravo, kad už savo muzikinių gebėjimų atskleidimą ji turėtų būti dėkinga Darbėnų gimnazijos mokytojams ir visai mokyklos bendruomenei.
„Prie gitaros sugrįžti mane paragino tikybos mokytoja, kuri mokėjo groti gitara, išmokė pirmųjų akordų, o vėliau visų subtilybių mokiausi pagal viešai prieinamas pamokas internete. Manau, kad galiu teigti, jog esu muzikantė savamokslė“, – pripažino E. Butkutė.
Anot merginos, mokantis Darbėnų gimnazijoje jos išskirtinį balsą pastebėjo muzikos mokytoja Birutė Jašinskienė. Vėliau draugai ir klasės auklėtoja sužinojo, kad Ernesta ne tik geba dainuoti, bet ir kuria savo dainas. Būtent klasės vadovės Dalios Puškorienės raginimai įkvėpė jaunąją atlikėją išdrįsti užlipti ant scenos. Prisiminusi savo pirmąjį viešą pasirodymą E. Butkutė juokavo, kad tada drebėjo ne tik balsas, bet ir visas kūnas.
„Pirmą kartą viešai savo kūrybos dainą ant scenos dainavau Darbėnų mokykloje įvykusioje „Sniego gniūžtės“ stovykloje 2019-aisiais metais. Nepamenu, kiek ten tiksliai tų žmonių buvo, bet tikrai gerokai per šimtą. Po pasirodymo buvau labai nusivylusi savimi, nes jaudulys paėmė viršų ir neparodžiau savęs taip, kaip galėjau, tačiau, nepaisant to, po pasirodymo prie manęs priėjo visiškai nepažįstami vaikinai iš kitos mokyklos ir pasakė, kad mano daina, jos žodžiai jiems patiko. Tada ir supratau, kad dainuojant svarbu yra ne tik balsas, bet ir dainos nešama žinutė“, – pasakojo atlikėja.
Šią vasarą ir rudens pradžioje Kretingos muziejus išbando naujovę: Akmenos upe paleido nedidelį elektrinį laivą, kuriuo plaukiant galima pažinti senąjį miestą ir tuo pačiu pasigrožėti pakrantėmis, moderniomis sodybomis, o vietomis – net egzotika alsuojančiais gamtos vaizdais.
Laivu išplaukiama iš Kretingos muziejaus teritorijoje esančios prieplaukos, maršrutas užtrunka apie pusantros valandos, plaukiant Kurmaičių užtvankos ir kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“ link ir atgal per miestą, ligi Birutės tilto ir miesto užtvankos.
Plaukiant į „Vienkiemio“ pusę labiau atsiveria gamtos grožis. „Gamta čia kai kur panaši į džiungles, atrodytų, visiškai neliesta žmogaus rankų: išvartos, sąžalynai, meldai, natūralūs rieduliai upėje. „Eismą reguliuoja“ šių vietovių šeimininkas garnys, nardo antys, kirai, gulbės susisukusios gūžtas. Galima išvysti laivą lydinčių ūdrų, bebrų“, – pasakojo Kretingos muziejaus muziejininkė ir gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė.
Plaukiant priešinga puse, atsiveria senoji Kretinga: „Čia galima atsekti, kaip kūrėsi miestas, kairėje Akmenos pusėje atsiveria grafų Tiškevičių rūmai, kiti dvaro sodybos pastatai. Tolumoje matosi parapijos kapinės, Šv. Antano rūmai, bažnyčia ir vienuolynas, o pakalnėje – renovuotas prieškario Vartotojų kooperatyvo Kretingoje įkūrėjo Juozo Pabrėžos namas. Plaukiant toliau – prieškario žydų apgyvendintas kvartalas, pakrantėse džiugina miestelėnų sodybos“, – maršrutą apibūdino D. Jomantaitė-Jonaitienė.
Prie įvažiavimo į Žemaičių gatvę iš Rotušės a.–Kęstučio g. kampo įrengtas ženklas, kad automobiliams dešinėje gatvės pusėje sustoti ir stovėti draudžiama. Tačiau akivaizdu, kad kretingiškiai šio ženklo nepaiso, – praėjusį penktadienį aikštelė prie įėjimo į polikliniką buvo užstatyta. Į tai reagavo Uosto poliklinikos pacientai ir senosios vaistinės tame pačiame Žemaičių g. Nr. 4 pastate lankytojai.
„Juk ne į grožio salonus važiuojame, o – pas gydytoją. Ir juk ne nakvoti, o neilgam – kol pateksi pas gydytoją ar nusipirksi vaistų. Gerai, jei žmogus jaunesnio amžiaus, gali ir ateiti iki poliklinikos iš Rotušės aikštės. Bet jeigu atveži neįgalų ar senyvo amžiaus žmogų, sustoti turi, bent jau kol tas žmogus išlips iš automobilio. O tai jau yra laikoma pažeidimu. Kam naudingas šis ženklas“, – klausė Sigitas Valaitis.
Redakcijai pavyko sužinoti, kad ženklas „Sustoti ir stovėti“ draudžiama buvo įrengtas ne Uosto poliklinikos administracijos iniciatyva, ir anaiptol jų pacientams tai nėra patogu.
Kretingos rajono Saugaus eismo komisijai vadovaujantis rajono meras Antanas Kalnius atsakė, kad šis ženklas buvo įrengtas tik laikinai, atsižvelgiant į tai, kad renovuojami už Uosto poliklinikos esantys daugiabučiai Žemaičių gatvėje. „Jeigu prie poliklinikos žmonės sustato automobilius, trukdoma įvažiuoti renovaciją atliekančių įmonių transportui, kuris atveža stelažus, statybines medžiagas. Tame gatvės ruože ir taip yra komercinės paskirties įmonių, važinėja gyventojai, susidaro spūstys, todėl rangovai kreipėsi į Saugaus eismo komisiją ir vienoje gatvės pusėje teko įrengti šį ženklą. Tačiau jis yra laikinas, kol bus baigta daugiabučių renovacija“, – patikino A. Kalnius.
Praėjęs savaitgalis padovanojo ne tik puikų orą, bet ir daug smagaus šurmulio – Vydmantuose įvyko tradicinė rudens šventė „Grilio pieva“: Vydmantų kaimo bendruomenė tradiciškai jau devintą kartą sukvietė kaimo gyventojus ir svečius pabūti bendrystėje ir susitelkti kilniam tikslui – šiemet šventėje surinkti pinigai paaukoti Vydmantų bažnyčios statybai.
Nuo savo atsiradimo pradžios gerokai išaugusi bendruomenės šventė „Grilio pieva“ šiais metais tradiciškai vyko šalia statomos Dievo gailestingumo bažnyčios.
Vydmantų kaimo bendruomenės centro „Vydmantai“ pirmininkas Simas Končius džiaugėsi, kad kasmet į šią šventę susirenka vis daugiau ir maistą gaminančių, ir jį ragaujančių žmonių.
„Gera matyti, kad jūsų gretos vis gausėja – džiaugiasi širdis matant, kiek susirenka žmonių, kurie kepa, troškina, verda, kad įgyvendintų tą gražų tikslą, nes, kaip žinote, šiais metais devintoji „Grilio pieva“ yra skirta Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statybai“, – sakė S. Končius.
Jam antrino ir besišypsantis puikios nuotaikos nestokojantis Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius, kuris pirmiausia padėkojo žmonėms už iki šiol suaukotus pinigus ir akcentavo, kad visi padaryti darbai yra žmonių gerumo liudijimas.
„Tai yra be galo didelis stebuklas, nes iki šiol vieno didelio aukotojo nesam sulaukę. Viskas vyksta dėka žmonių, kurie aukoja po tuos kelis eurus, būtent jie padarė tai, ką dabar matome. Šiai dienai esame išleidę daugiau kaip pusę milijono eurų, ir visi tie pinigai yra iš jūsų“, – kalbėjo K. Petravičius.
Kad motyvacijos aukoti būtų daugiau, klebonas nurodė ir konkretų pagrindinį tikslą – iki žiemos bažnyčioje sudėti langus. K. Petravičius sakė: būtų labai puiku, kad būtų surinkta bent vienam langui reikalinga suma, o ankščiau jis buvo minėjęs, kad būtų tikras stebuklas, jei pavyktų surinkti 13 tūkst. eurų.
„Šiuo metu esame surinkę tik apie 55 proc. reikalingos sumos langams. Rugsėjo pabaigoje – kitas mokėjimas, jeigu neaukosit – klebonas išeis iš proto“, – šypsodamasis sakė K. Petravičius.
Apibendrindamas jis pridūrė, kad kiekviena auka yra svarbi, nes bažnyčia bus ne tik gražus pastatas, ne tik kultūrinis objektas, bet ir vieta, kur kiekvienas žmogus – tiek vietinis, tiek važiuojantis pro šalį – galės užsukti ir atgauti sielos ramybę.
„Dešimt eurų daugiau ar mažiau toj piniginėje, iš bado vis tiek nenumirsime, bet žinosime, kad esame save įsiamžinę naujojoje bažnyčioje. Kiek mes čia pagyvensime toj žemėj, o čia per amžius liks statinys, kuriame bus meldžiamasi už mus ir už tuos, kuriuos mes mylime“, – sakė Vydmantų parapijos klebonas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5 tūkst. 294 gaisrai, juose žuvo 56 žmonės, tarp jų 2 vaikai, o 123 gyventojai patyrė traumų.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 5 tūkst. 875 gaisrai, o juose žuvo 62 gyventojai, šiemet gaisrų ir juose žuvusiųjų mažiau. Departamento duomenimis, per šiemet kilusius gaisrus ugniagesiai išgelbėjo 101 gyventoją, iš jų 5 vaikus, 352 pastatus, 59 transporto priemones, 224 gyvūnus.
Miestuose žuvo 19 žmonių (34 proc. žuvusiųjų), miesteliuose bei kaimo vietovėse – 37 žmonės (66 proc. žuvusiųjų). Trylika gyventojų žuvo antradieniais, antroje mėnesio pusėje, t. y. nuo 13-os iki 29-os mėnesio dienos gaisruose žuvo 38 žmonės (68 proc. žuvusiųjų). Tragiškiausias paros laikas – nuo 19 val. iki vidurnakčio, gaisruose žuvo 23 gyventojai (41 proc.). Ugnis pasiglemžė 35 vyrų ir 19 moterų gyvybes, dviejų asmenų tapatybė nenustatyta. Žuvusiųjų gaisruose amžiaus vidurkis – 66-eri metai.
Kiekvieną vasaros savaitgalį, kai lauke – geras oras, Vydmantuose ryškiomis spalvomis suspindi bagažinių turgus, kuriame prekeiviai nebereikalingus daiktus prikelia antram gyvenimui.
„Prieš trejus metus gimė idėja suburti bagažinių turgų, nes norėjosi nebereikalingus daiktus prikelti antram gyvenimui. Prekeiviai atvyko atsikratyti savo daiktais, parduoti, o tada pradėjo pasakoti vieni kitiems, kad Vydmantuose įsikūrė tokia puiki prekyvietė“, – apie gimusią idėją pasakojo bagažinių turgaus organizatorė Irena Jasinskienė.
Anot jos, turguje kartais apsilanko tokių pirkėjų, kurie nieko neieško – ateina tik apsidairyti ir netikėtai nusiperka kokį nors daiktą, džiaugiasi savo pirkiniu ir padoria kaina.
„Čia atvažiuojame nuo pat pradžių – esame jau trečius metus. Viskas labai gerai, turgus nuostabus, kolektyvas draugiškas – esame kaip bendruomenė, vieni kitus pažįstame. Svarbu, kad pirkėjų nuotaikos būtų geros ir kad kuo daugiau pirktų“, – teigė prekeivė Jūratė iš Kauno.
„Turguje galima rasti antikvarinių, senovinių daiktų, šakių, kauptukų, iš tiesų, – visko“, – pridūrė I. Jasinskienė.
„Pardavinėjame visokius sendaikčius, kurie daugiausiai surinkti Švedijoje ar kitose Skandinavijos šalyse“, – apie savo prekės kalbėjo prekiautojas Raimundas Malakauskas. Jo teigimu, prekes jau renka penkiolika metų, o apkeliauti jau yra pavykę Rietavo, Klaipėdos ir kitus Lietuvos bagažinių turgus. „Dažnai pirkėjai kolekcionuoja ir ieško, kaip papildyti savo kolekcijas, ieško kėdžių, mėsmalių ar ko tik užsimano“, – teigė R. Malakauskas.
Praėjusį šeštadienį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos rajono skyrius Cigonalių kaime suorganizavo šventę, skirtą žvejams ir medžiotojams, jų bičiuliams, draugams ir šeimų nariams.
Medžiotojai moka linksmintis
Nuo pat ankstyvo ryto įsirengę stovyklavietes medžiotojų klubų ir būrelių nariai jas puošė trofėjais, vėliavomis, medžioklės akimirkų nuotraukomis. Po iškilmingo vėliavos pakėlimo ir sveikinimo kalbų draugijos nariai buvo pakviesti registruotis rungtims, kurios buvo pritaikytos dalyvių ištvermei, taiklumui, jėgai. Tai ir šaudymas iš „ragatkės“, vinių kalimas, smiginis, svarsčio kilnojimas, rankų lenkimas, virvės traukimas. Kol suaugusieji varžėsi dėl taikliausio, stipriausio ar paties pačiausio titulo, vaikai, iš specialių kaladėlių statydami bokštą, žaidė „Džanga“ žaidimą.
Stovyklautojams rungtyniaujant ir aplink pulsuojant palaikymo aistroms, šventinėje erdvėje pasklido nosį kutenantys įstabiausi kvapai: vieni medžiotojai virė sriubą, kiti kepė kepsnius, treti troškino plovą. Kaip ir priklauso, atėjus pietų metui dalyviai leidosi į vaišių degustaciją, po kurios tęsėsi rungtys ir buvo įteikti apdovanojimai.
Iki vėlumos skambėjo muzika, dainos, liejosi emocijos, netilo kalbos.
|
|
