|
|
|
(1884) 2024-09-03
Rugsėjo 3 dienos vakarą apie 17.30 val. degė kretingiškių pamėgta kavinė „Retro“ Kretingoje. Gaisro priežastys, liudininkų teigimu, kol kas nežinomos, užėjus padėti gesinti patalpas buvo ne taip paprasta – viskas skendėjo dūmuose. Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo, gaisrą gesino Kretingos ir Palangos ugniagesiai. Kavinė „Retro“ yra įsikūrusi daugiabučių namų kvartale Topolių mikrorajone. „P. n.“ informacija
Geriamojo vandens kolonėlės Vilniaus gatvėje – be vandens
Renovuojant Vilniaus gatvę, joje buvo įrengtos dvi geriamojo vandens kolonėlės: viena – prie Turizmo informacijos centro, kita – prie katalikų bažnyčios. Tačiau per visą vasarą iš jų neišvarvėjo nė lašas vandens: per karščius troškulio negalėjo numalšinti nei miestiečiai, nei miesto svečiai. Susimestų pinigų nupirkti kranus „Ar ne gėda Kretingos miesto valdžiai: vyksta vestuvės, krikštynos, po pamaldų pasklinda žmonės, pamatę vandens kolonėlę, natūraliai eina prie jos atsigaivinti, bet mato, kad kolonėlėse nėra kranų. Jei jau Kretingos valdžia neišgali nupirkti kranų, mes, parapijos pastoracinės tarybos atstovai, galime susimesti pinigų ir nupirkti kraną bent jau kolonėlei prie bažnyčios“, – kalbėjo grupė į redakciją užsukusių parapijiečių. Jie sakė girdėję nuomonių, kad kolonėlė prie bažnyčios išvis nė neveikia, kad ligi jos net nenutiestas vamzdis. „Man ši situacija panaši į anekdotą, kai zuikis nusipirko mikrobangų krosnelę ir, pasišokinėdamas iš laimės, liuoksi per mišką. Susitinka vilką, šis klausia – ką veiksi su ta krosnele, juk miške nėra elektros. O zuikis jam atšauna: zuikis – nekvailas, jis rozetę nusipirko!“ – pajuokavo vienas parapijiečių. Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė teigė, kad problemą dėl neveikiančių vandens kolonėlių dar pernai perdavę Vilniaus gatvės renovaciją atlikusiam rangovui – įmonei „Šilutės automobilių keliai“, tačiau ligi šiol nesulaukę jų atsako.
Daugiau nei metus tęsiantis „čekiukų“ odisėjai, šalies savivaldybių tarybų politikai jų veiklos išlaidoms kompensuoti skirtus valstybės pinigus leidę ir savo reikmėms atgal į savivaldybių biudžetus savo noru grąžino kone milijoną eurų – beveik devynis šimtus tūkstančių eurų. „Čekiukų“ skandalą užkūręs ir politikų piktnaudžiavimo, klastojimo schemas atskleidęs visuomenininkas Andrius Tapinas yra pareiškęs, kad dėl politikų išradingumo, suktumo pasisavinant savivaldybių biudžetų pinigus jis patyrė „epines biblines“ emocijas. Kai kurie politikai už degalus, sudegintus tariamai važinėjant rinkėjų, savivaldybės reikalais, sugebėjo pasiimti ir po 20 tūkst. eurų, degalinėse atsiskaityti dešimtimis svetimų bankinių kortelių. Praeitos kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybos politikai, kurių nemažai liko ir šios kadencijos Taryboje, po Savivaldybės Kontrolės tarnybos atlikto veiklos išlaidų kompensavimo patikrinimo, pinigų gavimo teisėtumą narplioti ėmus teisėsaugai atgal į Savivaldybės biudžetą iki šių metų rugpjūčio 20 d. sumetė beveik 70 tūkst. eurų.
„P. n.“ informacija
Atvejo vadybininke priimta dirbti Žaneta Dirvonskytė
Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriuje pradėjo dirbti atvejo vadybininkė Žaneta Dirvonskytė. Ji įgyvendins projektą „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose“, dirbs su psichikos ir (ar) intelekto negalią turinčiais asmenimis. Ž. Dirvonskytė yra baigusi Klaipėdos kolegiją, įgijusi socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją, taip pat Klaipėdos universitetą – jai suteiktas socialinio darbo bakalauro laipsnis ir socialinio darbuotojo profesinė kvalifikacija. Anksčiau ji dirbo socialine darbuotoja Kretingos socialinių paslaugų centre ir Palangos miesto socialinių paslaugų centre, taip pat auklėtoja Kretingos miesto vaikų globos namuose-pradinėje mokykloje. Į Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininko (darbui su psichikos ir (ar) intelekto negalią turinčiais asmenimis) pareigas pretendavo 4 kandidatai, konkurse dalyvavo 2. Su atvejo vadybininke Ž. Dirvonskyte galima susisiekti tel. (0 445) 70155, el. p. zaneta.dirvonskyte@kretinga.lt .
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Kūlupėnų seniūnija turi naują vadovą
Kūlupėnų seniūnijoje pradėjo dirbti naujas seniūnas Rolandas Milius. R. Milius yra baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą, jam suteiktas gaisrinės saugos bakalauro laipsnis. Pastaruoju metu jis dirbo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sendvario seniūnijoje patarėju, taip pat yra vadovavęs Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriui, buvo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Bendrojo pagalbos centro Tarnybos skyriaus viršininko pavaduotojas, ėjo vyriausiojo specialisto pareigas Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriuje, taip pat Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriuje. Buvo paskirtas Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandos viršininko pavaduotoju. R. Milius į Kūlupėnų seniūno pareigas paskirtas laimėjus Kretingos rajono savivaldybės administracijos skelbtą konkursą. Konkurso prireikė iš pareigų pasitraukus buvusiai seniūnei. Su seniūnu galite susisiekti tel. (0 445) 48610, el. p. rolandas.milius@kretinga.lt .
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Vakar Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko Kretingos rajono gabių mokinių šventė, per kurią už pasiekimus 2023–2024 mokslo metais buvo pagerbti mokiniai ir jų mokytojai. Iš viso šiemet mokiniams ir mokytojams paskatinti buvo skirta per 35 tūkst. Eur, kurie, kaip piniginės premijos, rajono Tarybos sprendimu, buvo paskirti gabiems mokiniams ir juos ruošusiems mokytojams už pasiektus aukštus rezultatus olimpiadose, konkursuose, kituose renginiuose, meno, sporto srityse, abiturientams, valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiems 100 balų ir abiturientams, gavusiems brandos atestatus su pagyrimu. Per vakar įvykusią šventę rajono meras ne tik premijomis, bet ir Padėkos raštais už aktyvų Kretingos rajono savivaldybės vardo garsinimą Lietuvoje ir Europoje savo darbais, veikla mokslo ir sporto srityse apdovanojo: Pranciškonų gimnazijos mokinius: Tomą Valiūną – 33-osios Lietuvos mokinių istorijos olimpiados respublikinio etapo I v. laimėtoją (mokyt. Regina Norvaišienė), 56-ojo Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso respublikinio etapo II ir III v. laimėtoją (mokyt. Irma Šedienė ir Giedrė Arlauskienė), 36-osios Lietuvos mokinių geografijos olimpiados respublikinio etapo II v., Lietuvos geomokslų olimpiados III v. ir 10-osios Baltijos šalių geografijos olimpiados sidabro medalio laimėtoją (mokyt. Vilius Adomaitis); Amandą Indrišiūnaitę –15-osios Lietuvos mokinių gamtos mokslų olimpiados respublikinio etapo III v. laimėtoją (mokyt. Kęstutis Kaulius, Vilma Švitrienė ir Rasa Zemdliauskaitė), Guodą Mėčiūtę – Tarptautinės geomokslų olimpiados bronzos medalio laimėtoją (mokyt. V. Adomaitis), Sidą Čepelevą – 56-ojo Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso respublikinio etapo I v. laimėtoją (mokyt. I. Šedienė), Elzę Ruzgytę – XVII Lietuvos V–VIII kl. mokinių biologijos olimpiados respublikinio etapo II v. laimėtoją (mokyt. Rima Novikienė), Dominyką Šimkutę – 53-ojo tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkurso nacionalinio etapo III v. laimėtoja (mokyt. Lina Odinienė), Magdaleną Brundzaitę – 56-ojo Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso respublikinio etapo III v. laimėtoją (mokyt. I. Šedienė, G. Arlauskienė), Dominyką Miežetį – 56-ojo Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso respublikinio etapo III v. laimėtoją (mokyt. Virginija Kavoliūnienė), Urtę Mackevičiūtę – Lietuvos lengvosios atletikos jaunučių čempionato I v. laimėtoją, Gustę Brazauskaitę – Lietuvos geomokslų olimpiados I v. laimėtoją (mokyt. V. Adomaitis), Mortą Gimbutaitę – 56-ojo Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso respublikinio etapo III v. laimėtoją (mokyt. Rasa Žygaitienė ir Gražina Zaborienė);
Skriete praskriejo vasara ir į duris, kaip ir kasmet, pasibeldė rugsėjis: nauji mokslo metai, nauja pradžia visiems, ką tik pravėrusiems darželių, mokyklų, gimnazijų duris. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, šių metų duomenis palyginusi su praėjusiais metais, pasidžiaugė, kad ugdomų mokinių Kretingoje daugėja. Šiemet, pasak skyriaus vedėjos, bendrojo ugdymo mokyklų duris nuo pirmos iki dvyliktos, klasių pravers 4 tūkst. 593 moksleiviai, tai yra 149 mokiniais daugiau negu pernai. Į ikimokyklinio ugdymo įstaigas atėjo 1 tūkst. 264 ikimokyklinukai (3 vaikais daugiau nei pernai) ir 380 priešmokyklinukų (37 vaikais mažiau nei pernai). Iš viso – 6 tūkst. 237 vaikai, kurie lankys ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo švietimo įstaigas, ir tai yra 115 vaikų daugiau negu praėjusiais mokslo metais. Šiemet mokysis 424 pirmokai ir 248 abiturientai.
„P. n.“ informacija
Greitas gyvenimo tempas ir tobulėjančios technologijos itin neigiamai veikia šiuolaikinių tėvų ir vaikų tarpusavio santykius. Mat neretai tėvai, norėdami pailsėti ar atlikti svarbius darbus, leidžia vaikams naudotis ekranais, nė nesusimąstydami apie tai, kaip neribojamas laikas ir nekontroliuojamas turinys gali paveiktų jų fizinę ir psichinę sveikatą. Apie ekranų žalą mažamečių sveikatai, pirmuosius signalus ir rekomenduojamą turinį pasakoja doc. dr. Indrė Bakanienė, laikinai einanti pareigas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė. Viskas prasideda nuo kūdikystės Pasak I. Bakanienės, tyrimai rodo, kad per didelis ekranų naudojimas vaikams iki 2–3 metų amžiaus gali sukelti kalbos, bendros raidos, dėmesio ir elgesio sutrikimų, miego problemų, maisto išrankumą. Itin sunkiais atvejais gali atsirasti požymių, būdingų autizmui, o vaikams, turintiems genetinį polinkį, ekranų perteklius gali paskatinti autizmo atsiradimą. Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė įspėjo, kad ypač pavojinga duoti ekranus kūdikiams ir vaikams iki 1,5 metų amžiaus, kai intensyviai vystosi socialinė raida. „Rumunų psichologas Marius Zamfir pasiūlė terminą „ekraninis autizmas“, pastebėjęs, kad vaikai, praleidžiantys daugiau nei 4 valandas per dieną prie ekranų, pradeda elgtis panašiai, kaip autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai. Anot jo, ekranų laikas užima didelę vaiko dienos dalį, mažindamas laiką prasmingoms veikloms, tokioms kaip aplinkos tyrinėjimas, fizinė veikla ir socialinis bendravimas, – kalbėjo I. Bakanienė. – Vėlesni tyrimai parodė, kad ekranai ne tik užima laiką, bet ir tiesiogiai veikia smegenis, stimuliuodami už regimąjį suvokimą atsakingų centrų vystymąsi. Deja, šis vystymasis vyksta kitų centrų, daugiausia atsakingų už kalbos ir socialinę raidą, sąskaita.“
Rūdaičiuose viešėję kūrėjai vasarą palydėjo eilėmis
Baigiantis vasarai Kretingos rajono kultūros centro Rūdaičių skyriuje įvyko Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narių ir literatų popietė bei dailininkės Odilės Norvilaitės parodos „Ponių padangė“ uždarymas ir jos naujos knygos „Dievaičio statula. Būrėjos užrašai“ pristatymas. Renginyje skambėjo lietuviškos ir žemaitiškos dainos, kurias dainavo daugiau negu dešimt metų kartu muzikuojantys Leonas Rimeika ir Sigita Šimkutė-Kubilienė. Savo kūrybą skaitė kaunietė Odilė Norvilaitė, rūdaitiškė Milda Viluckienė, kretingiškė Danutė Dunauskaitė, klaipėdietė Gema Pangonienė ir Dalia Buragienė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkė. Eilėse, kurios buvo skirtos vasaros pabaigai ir artėjančiam rudeniui, slypėjo meilės ir vilties spalvos, alsavo gamta, girdėjosi jūros ošimas ir smaigstė širdį ilgesys išėjusiesiems per anksti. Knyga „Dievaičio statula. Būrėjos užrašai“ – tai antrasis personalinis O. Norvilaitės kūrinys, skirtas jos gimtajam miestui Kaunui. Pirmoje knygos dalyje pasakojama istorija apie Perkūno namus, skaitytoją nukelianti į XVI amžių. Tai reali detektyvinė istorija, su meilės ir aistros prieskoniais, kuri turėtų sudominti ne tik kauniečius. Pagrindinis veikėjas Žygimanto Augusto dvaro poetas, įsimylėjęs ir vedęs kaunietę, po jos ankstyvos mirties įsivėlęs į didžiulį konfliktą su uošviu. Antroji knygos istorija, taip pat susijusi su Kaunu, vyksta šiais laikais, už užvertų būrimo salono durų, pro kurias, tarsi netyčia, išslysta meilės paslaptys, aistros, nuodėmės bei būrėjų tarpusavio ryšiai.
Kraštui ir profesijai atsidavusiai mokytojai – popietė Darbėnų bibliotekoje
Rugsėjo pirmosios išvakarėse Darbėnų bibliotekoje įvyko popietė – projekto „Meilė istorijai jungia kartas“ renginys, skirtas ne vieną dešimtmetį šiam kraštui ir profesijai atidavusiai mokytojai Justinai Bubelytei Vaičikauskienei, kuri išugdė ne tik gausų būrį jaunuolių, bet ir įskiepijo jiems meilę savo kraštui, šaliai, kultūrai bei identitetui. Justina Vaičikauskienė labai aktyviai dalyvavo visuomeniname gyvenime, prisidėjo prie įvairių projektų, dalyvaudavo įvairiuose valstybės dienų minėjimuose, puoselėjo baltų, lietuvių ir žemaičių kalbas, tarmes, aktyviai dalyvavo bendruomenės, bibliotekos gyvenime kartu su savo mokiniais ir krašto kūrėjais. Iki šiol yra aktyvi mokytojų senjorų klubo „Šviesa“ dalyvė. „Kiekvienas žmogus gimsta ir iš savo tėvų gauna dovaną – gyvenimo „uzbonėlį“, į kurį deda savo kasdienybės džiaugsmus, skausmus, netektis, ašaras, juokus, viltis, lūkesčius ir viską, kas tam žmogui priklauso. Pripildyti šį „uzboną“ padeda laikas. Kaskart paėmus kokią dalelę, nuspalvinus spalvomis, mes prisiminimais sugrįžtame į tą akimirką, kurios ilgimės“, – savo pasakojimą pradėjo ilgametė Darbėnų mokyklos mokytoja Justina Vaičikauskienė, nuotraukomis ir šiuolaikinėmis technologijomis visus susirinkusiuosius pakvietusi į gyvenimo laiko šukių paieškų ekspediciją. Vedžiodama savo vaikystės, jaunystės ir brandos takais mokytoja mažais žingsniais ir poetiška kalba pristatė jos sielai brangiausias vietas ir gražiausias akimirkas mokantis, studijuojant, dirbant ir auginant jaunąją kartą. Ne vieną stebino fenomenali projekto herojės atmintis, kai ji be jokių užrašų vardijo visas tiek jos mokinių, tiek mokytojų, kolegų pavardes, prisimindama įvairias situacijas, įvykius ar netikėtus nutikimus.
Rugpjūčio 31 d. Kretingos „Minija“ išvykoje žaidė XXI turo rungtynes su Kauno rajono FK „Garliava“ ir pralaimėjo jai rezultatu 4:2. Pirmasis rungtynių įvartis krito jau 7-ą min., kai perdavimo iš kairiojo krašto sulaukęs Denison Carvalho da Silva galingu smūgiu nuginklavo Rostyslav’ą Bielov’ą. 12-ą min. galingai rungtynes pradėję FK „Garliavos“ futbolininkai užsidirbo 11 m baudinį, kurį realizavo Lukas Čepauskas, padvigubinęs rezultatą – 2:0. 24-ą min. varžovai turėjo dar vieną momentą, bet smūgis iš dėkingos pozicijos skriejo virš vartų. 28-ą min. pavojingą momentą „Minijos“ komandoje sukūrė debiutantas kretingiškis Matas Baltmiškis, kuris pakviestas ir į Lietuvos rinkinės U-15 stovyklą, bet vartininkas pasiuntė kamuolį į kampinį. 56 min. „Minijai“ pavyko sušvelninti skirtumą, kai galva greitoje kontratakoje įvartį pelnė Deividas Pipiras. 62-ą min. varžovai atsakė savo išpuoliu, pirmuoju bandymu smūgį atrėmė R. Bielov’as, bet kamuolys palankiai atšoko tam pačiam „Garliavos“ žaidėjui Lukui Čepkauskui, kuris pelnė trečią savo komandos įvartį. 66-ą min. mūsų vartininkas paliko vartus be priežiūros, ir varžovai smūgiu iš savo aikštės pusės pelnė ketvirtą įvartį, kurį realizavo Rodrigo Henrique Lima. 90-ą min. Bekaye Diawara po standartinės situacijos pelnė antrą įvartį, bet tai „Minijos“ komandos nebeišgelbėjo. Mūsų komanda su 25 taškais išlieka IX turnyrinės lentelės vietoje. Šiose rungtynėse Kretingos „Minijos“ komandai atstovavo: Rostyslav’as Bielov’as, Vilius Kazlauskas (81 min. Simonas Galdikas), Matas Baltmiškis (63 min. Deividas Šiuša), Gražvydas Steckys (76 min. antra geltona kortelė), Deividas Pipiras (82 min. Matas Mazgeika), Nsingani Riddy Kiala, Nark Junior, Bekaye Diawara, Matas Keblys, Tobi Sabitu ir Valdas Jašmontas. Artimiausias rungtynes Kretingos „Minija“ žais rugsėjo 14 d. 15 val. Kretingos stadiono dirbtinės dangos aikštėje.
Tomas KUBILIUS
Kretingos motobolo klubui šiųmetis sezonas atseikėjo gražių emocijų, nepamirštamų akimirkų ir pergalių. Motobolo klubo direktorius Raimondas Alseika pasidžiaugė augančia karta, jaunimu, kuris motyvuotai juda į priekį, dalyvauja varžybose ir skina jose laurus.
Ypatingą istorinę pergalę Europos čempionate Prancūzijoje pelniusi Lietuvos jaunimo rinktinė finale rezultatu 2:5 pralaimėjo Prancūzijos U-18 ekipai ir pelnė sidabro medalius. Įvarčius lietuviams pelnė Tadas Žiubrys ir Kipras Medvid. Kaip pasakojo R. Alseika, tai – istorinė pergalė, pirmą sykį Lietuvos motobolo istorijoje Europos čempionate pasiekta šiuo metu aukščiausia – antra – vieta.
Lietuvos motobolo suaugusiųjų rinktinė, Prancūzijoje Europos čempionate kovojusi dėl bronzos, rezultatu 2:3 pralaimėjo Nyderlandų motobolininkams ir, pritrūkus sėkmės, liko ketvirti. Abu įvarčius lietuvių komandai pelnė komandos kapitonas Lukas Šimkus. Šįsyk iš anksto išsikeltas tikslas, kad iš čempionato abi komandos grįš su medaliais, pavyko tik iš dalies. Klubo direktorius R. Alseika paminėjo ir sėkmingą klubo kelionę į Vokietiją, į „Tornado Open“ tarpklubinį turnyrą, kuriame dalyvavo komandos iš Lietuvos, Vokietijos ir Prancūzijos. „Tornado Open“ – tai kasmet organizuojami tarpklubiniai motobolo komandų susitikimai, iš kurių šiemet parvežta antroji vieta. Raimondas Alseika, pasidžiaugęs šio sezono rezultatais, degančiu vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų noru treniruotis bei siekti pergalių, priminė, kad suaugusiųjų varžybų finalas įvyks Kretingoje rugsėjo 14 dieną ir pakvietė visus ištikimus gerbėjus bei sirgalius ateiti į motobolo aikštyną ir kartu palaikyti savo mėgstamą komandą.
„P. n.“ informacija
Rugpjūčio pabaigoje Kretingos rajone buvo atlikti kai kurių maudyklų vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai ir parazitologiniai paplūdimių smėlio tyrimai. Kašučių ežere rastas viršnorminis žarninių enterokokų skaičius, todėl maudytis jame nerekomenduojama. Kitų maudyklų (Juodupėnų, Padvarių ties Kurmaičiais, Darbėnų, Vydmantų, Nasrėnų žvyrduobės, Klibių ir Kretingos Dvaro parko I tvenkinių) parametrų vertės atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Maudyklų paplūdimių smėlis nebuvo užterštas, jis taip pat atitiko higienos normos reikalavimus.
„P. n.“ informacija
Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama apie 550 svetimžemių augalų rūšių, iš jų apie 45 yra invazinės. Šalies pavojingiausių invazinių augalų sąrašo „vedlys“ – Sosnovskio barštis. Nors kova su šiuo augalu efektyvi pavasarį, tačiau pasiruošti jai reikia iš anksto. Pasidomėjome, kokia situacija dėl Sosnovskio barščių yra Vakarų Lietuvos regione ir kokių priemonių savivaldybės imasi siekdamos jei ne išnaikinti, tai bent pristabdyti šio žmogaus sveikatai pavojingo augalo plitimą. Rietavo savivaldybėje – retas svečias Panašu, kad Vakarų Lietuvos regione tik Rietavo savivaldybei labiau pasisekė: čia didelės problemos Sosnovskio barščiai nekelia. Kaip komentavo Rietavo savivaldybės ekologė Jūratė Petrauskienė, iki šiol lėšų Sosnovskio barščiams naikinti nebuvo skiriama, kadangi Rietavo savivaldybėje šie augalai nėra stipriai išplitę. „Šiuo metu Aplinkos ministerijos kvietimu gyventojai raginami pranešti savivaldybei apie Sosnovskio barščių paplitimą. Iki šiol gauta informacijos apie tris galimas vietas Rietavo mieste ir vieną augavietę. Tiesa, ši informacija dar tikrinama, todėl tikslių vietų kol kas nurodyti negalime. Surinkus duomenis ir perdavus Aplinkos ministerijai, ateityje tikimės gauti lėšų Sosnovskio barščiams nustatytose vietose sunaikinti“, – akcentavo pašnekovė. Kitose Vakarų Lietuvos savivaldybėse Sosnovskio barščiai yra išplitę ir siekiant juos išnaikinti ar bent jau pristabdyti jų augimą imamasi atitinkamų priemonių. Klaipėdos rajono savivaldybė: „Sosnovskio barščiai auga ir privačiose valdose“ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, Rita Rapalienė kalbėjo, kad pagal Sosnovskio barščių gausos reguliavimo Klaipėdos rajono apylinkėse 2021–2023 m. veiksmų planą Sosnovskio barščių populiacija buvo sumažinta 7-iose Klaipėdos rajono savivaldybėje esančiose teritorijose (iš viso 3,02 ha ploto): Endriejavo seniūnijoje – 1 ha (iš kurio apie 0,5 ha patenka į Dirsteikos upelio apsaugos juostą), Agluonėnų – apie 0,08 ha, Vėžaičių – apie 0,31 ha, Priekulės – apie 1,5 ha, Gargždų – apie 0,13 ha. Apskritai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje šie invaziniai augalai labiausiai auga Endriejavo ir Priekulės seniūnijose. Beje, Priekulės seniūnijoje Sosnovskio barščiai paplitę ne tik valstybinėje žemėje, bet ir privačioje žemėje (besiribojantys sklypai). Gyventojai už savo teritorijoje išplitusius invazinius augalus atsakingi patys. Savivaldybė neturi teisės jų naikinti privačiuose sklypuose, todėl vis paplisdavo sėklos ir valstybinėje žemėje. „Per trejus Sosnovskio barščių gausos reguliavimo metus išleista 23 tūkst. 603,53 Eur, iš šių lėšų 13 tūkst. 859 Eur – gauta dotacija. Kiekvienais metais skiriamos lėšos iš Klaipėdos rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos invazinėms rūšims naikinti. Naikinami šie augalai bus taip pat kaip ir ankstesniais metais – mechaniniais ir cheminiais būdais. Labai laukiame kitų metų, kai Aplinkos ministerija kvies teikti paraiškas dėl invazinių rūšių naikinimo finansavimo ne tik savivaldybėms, bet ir privatiems asmenims. Ir ne tik dėl Sosnovskio barščių naikinimo, bet ir dar dėl 5 invazinių rūšių“, – sakė R. Rapalienė.
Meistro rankoms paklūsta ir bažnyčios paveldas, ir senoviniai laikrodžiai
Apie tokius žmones, kaip Kretingos rajone, Pryšmančių kaime, prieš dešimtmetį įsikūrusį 78-erių Antaną Žukauską, sakoma, kad tai – auksinių rankų meistras. Kruopštiems restauratoriaus pirštams, įžvalgiai akiai ir kantriai širdžiai paklūsta sudėtingiausi laiko nualinti daiktai, priklausantys bažnyčių ir laikrodžių paveldui,– jis juos prikelia naujam gyvenimui. Paviliojo nykstantis bažnyčių grožis Pagal profesiją A. Žukauskas – inžinierius-mechanikas, ilgus metus dirbęs Šiauliuose, kur anksčiau su žmona Genovaite ir gyveno, išleido į gyvenimą du sūnus – Juozapą ir Justiną, statė Kryžių kalno vienuolyną. Stipriai susidomėjęs Bažnyčios paveldu, mokėsi ir įgijo Kultūros paveldo departamento licenciją atkuriamiesiems darbams atlikti. Sūnaus pranciškonų kunigo Juozapo Marijos prikalbintas – šis žinojo tėvo talentą, ėmėsi ir senosiose bažnyčiose prikelti tai, kas atrodė nebeprikeliama. Taip kone iš kaladėlių – kinivarpų sugraužtų ir sudūlijusių medžio detalių – Kretingos katalikų bažnyčioje pagal išlikusius dokumentus, nuotraukas per pusantrų metų A. Žukauskas atkūrė senąsias stales – vienuolių choro suolus, kurie dabar didingai puošia šios bažnyčios Kankinių koplyčią. „Tų stalių liekanos dūlėjo užmestos sandėlyje, už vargonų, dalis jų išvis buvo sunykę. Tardavomės sykiu su broliais pranciškonais – jie manimi pasitikėjo, o jei ko nebežinodavau, kreipdavausi patarimo į Dangiškąjį Tėvą, ir, mūsų visų pastangomis, pavyko atkurti tai, ką matome šiandieną“, – kukliai apie savo įnašą į Kretingos ir visos Lietuvos bažnytinį paveldą kalbėjo A. Žukauskas. Jis taip pat atkūrė ir seniausią Lietuvos katalikų bažnyčios kryžių toje pat Kankinių koplyčioje, dirbo restauruojant altorius Vilniaus Bernardinų bažnyčioje ir Kauno Šv. Jurgio koplyčioje.
Mokslo ir žinių dienos šventės metu oficialiai atidarytas rekonstruotas Kretingos Simono Daukanto progimnazijos sporto aikštynas. Jis atviras visiems kretingiškiams. Sporto aikštyno rekonstrukcijos metu sutvarkyti bėgimo takai, lengvosios atletikos sektorius, įrengti nauji gimnastikos įrenginiai, futbolo (žalios natūralios vejos) aikštė, krepšinio ir tinklinio aikštelės, aikštyno drenažas, lietaus surinkimo tinklai, apšvietimas ir kt. Atliekant aikštyno rekonstrukciją, buvo sutvarkyta ir progimnazijos automobilių stovėjimo aikštelė, aplinkinė teritorija. „Rajono sporto aikštynų atnaujinimo nauda – didžiulė, nes juose sportuoja ne tik moksleiviai, bet ir laisvalaikį aktyviai leidžia visa bendruomenė, vakarais susirenka daugybė žmonių. Tai rodo, kad jie kretingiškiams labai reikalingi, – pabrėžė Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė. – Artimiausiomis dienomis prasidės ir Kretingos šaulių stadiono sportinės dalies rekonstrukcija. Taip pat birželį Nacionalinė sporto agentūra patvirtino dar vieną Kretingos rajono savivaldybės administracijos paraišką ir iš Sporto rėmimo fondo Salantų gimnazijos stadiono rekonstrukcijai skyrė 500 tūkst. eurų. Kitą reikalingų lėšų dalį pridės Kretingos rajono savivaldybė. Rekonstrukcijos darbai čia turėtų startuoti kitąmet. Kartu bus ieškoma finansinių galimybių sutvarkyti Vydmantų gimnazijos ir Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro sporto aikštynus.“ Simono Daukanto sporto aikštyno rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Rolana“. Jie atsiėjo beveik 1,222 mln. Eur, iš kurių 990 tūkst. Eur – Kretingos rajono savivaldybės administracijos, 232 tūkst. Eur – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšos.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Kretingos rajone – skaudžios žūtys keliuose
Praėjęs savaitgalis, turėjęs pažymėti džiaugsmingą naujųjų mokslo metų pradžią, pražūtingas buvo trims Kretingos rajono keliuose žuvusiems vyrams: vienas jų 19-metis jaunuolis žuvo kelyje ties Gintarų kaimu, kiti du per tragišką avariją – Šukės kaime. Ankstyvą šeštadienio rytą Kretingos rajone, Gintarų kaime, jauno vyro kūnas su įvairiais sužalojimais rastas ant važiuojamosios kelio dalies – pagal Policijos departamento pranešimus, nenustatytos tapatybės jaunas vyras rastas apie 4 val. 50 min. Policijos pareigūnai suprato, kad vyrą partrenkė ir sužalojo nenustatytas automobilis, kuris iš įvykio vietos nuvažiavo. Aiškindamiesi mirties aplinkybes, policijos pareigūnai jau tą pačią dieną nustatė, kad jaunuolį pervažiavo krovininis automobilis „Mercedes Benz“, kurio vairuotojas 58-erių metų vyras iš įvykio vietos pasišalino ir kurio vairuojamą automobilį pareigūnai surado šeštadienį apie 13 val. Sedoje Mažeikių rajone, automobilių stovėjimo aikštelėje. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“ 5 dalį, kurioje paaiškinta: „Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“ Redakcijai susisiekus su Kartenos bendruomenės pirmininku Mariumi Meškausku, jis patvirtino, kad žuvusysis – 19-os metų jaunuolis – gyveno Kalniškiuose, keturis vaikus auginančioje tvarkingoje šeimoje, kuri tebelaukia policijos pareigūnų išvadų. Dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 dalį pradėtas dėl rugsėjo 1 dieną, apie 16.53 val. Kretingos rajono kelio Voveraičiai–Šukė 5-ame kilometre įvykusio tragiško kelių eismo įvykio, per kurį žuvo du vyrai, trys asmenys – sužaloti.
|
|
