|
|
|
(1879) 2024-08-16Išsipūtusi paslaugų kaina gyventojams sukėlė šoką
Tarifus keitė tris kartus Bendrovės „Šilumos tinklai“ direktoriaus Dainiaus Budrio įsitikinimu, pretenzijos, kurias, jo žiniomis, daugiausia kelia vienintelis daugiabutis namas, – nepagrįstos – esą norima tik išpešti kuo mažesnes kainas, nors jos, palyginus su kitų paslaugos tiekėjų, ir taip yra pigesnės. Pasak A. Budrio, turbūt tik Kretingoje kainos nebuvo keistos nuo 2009-ųjų. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslauga buvo „visiškai nuostolinga“, valdyba netgi svarsčiusi, ar apskritai šia veikla užsiimti įmonei reikia. „Nežinau, ar Šilumos tinklai gali būti teisūs, nelabai norėčiau sutikti, – svarstė Savanorių g. 31 ir 35 namus Kretingoje administruojanti Aurelija Tėvialienė. – Suprantu, kad dabar viskas brangsta, paslaugos – taip pat. Rajono Savivaldybės taryba patvirtino naujus įkainius, bet kad tarifus keistų keliskart per tuos pačius metus, abejoju, ar yra teisinga.“ Lazdynų g. 8, kuriame įkurta bendrija „Radasta“, pirmininkė Irina Vigelienė, kaip sakoma, čiupo jautį už ragų – situaciją ėmė aiškintis ir Šilumos tinkluose, ir Savivaldybėje.
Ar teisinga bausti pacientą už atsilyginimą gydytojui?
Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas informavo, kad nuo rugpjūčio 20 d. 15.00 val. iki rugpjūčio 21 d. 10.00 val. Aukštkalvių, Kūlupėnų ir Rubulių miškuose bei Kūlupėnų, Aukštkalvių, Rubulių, Voveraičių, Šukės ir Vaineikių kaimuose vyks karių orientacinis žygis. Per žydį nebus naudojamos jokios mūšio imitacinės priemonės (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), kariai neturės ginklų. Kretingos rajono savivaldybės informacija
Būriui Kretingos vasaros estradoje iš visos Lietuvos susirinkusių bėgikų buvo duotas startas jau ketvirtą kartą įvykusiam bėgiko ultramaratonininko kretingiškio Piotro Silkino gimtadieniui (bėgikas yra gimęs 1941 m. rugpjūčio 6 d.) paminėti. Bėgikai varžėsi maratono, 10 km ir 3 km bėgimuose, o patys jauniausi dalyvavo 500 metrų bėgime. Pats pirmasis šią trasą dar paryčiais atidarė šventės kaltininkas Piotras Silkinas, trasą įveikęs per 8 val. 40 min. ir 30 sek. Maratono nugalėtoju šiemet tapo Žydrūnas Stelmokas iš Vilkaviškio – jo laikas 3 val. 1 min. ir 42 sek. Antras finišavo Ernestas Vedeikis iš Šiaulių, nuo nugalėtojo atsilikęs beveik 18 minučių, – 3 val. 19 min. 35 sek. Trečias šioje distancijoje finišavo Vidas Totilas iš Vilimų, atstovaujantis Kauno BMK klubui, – 3 val. 25 min. ir 36 sek.
Susirinko pabendrauti, pasivaišinti, vieni kitiems padėkoti
Rūdaičių „Pajūrio bendruomenė“ 10-ą kartą surengė tradicinę šeimų-kaimynų šventę. „Svarbiausia, kad nesutrukdė blogas oras, kad tie, kurie atėjo, atsinešė gerą nuotaiką, nuoširdų norą džiaugtis bendryste, puoselėti šiltus santykius“, – sakė renginio sumanytoja ir pagrindinė organizatorė „Pajūrio bendruomenės“ pirmininkė Gražina Katkuvienė.
Palangoje kasmet gausėja iniciatyvų, skatinančių atminti turtingą Palangos štetlo istoriją: pernai atidengta atminimo lenta dedikuota Palangos sinagogoms, šiemet – gydytojui prof. Lazariui Gutmanui. Žydiškosios Palangos istorijos faktai pristatomi naujai atsikūrusios Palangos žydų bendruomenės socialinių tinklų paskyrose – paviešintos unikalios istorijos pasakoja apie iš Palangos kilusius žydų šeimų likimus, jaudina Holokaustą išgyvenusiųjų prisiminimai, pristatomas ir žydiškasis paveldas. Istorinis Palangos žydų kvartalas, buvęs rytinėje Vytauto gatvės dalyje nuo buvusios autobusų stoties (Kretingos g.) iki Žvejų gatvės, iki šiol slepia daugybę paslapčių, o vos keli išlikę pastatų primena tarpukarį ir tuo metų gyvavusią Palangos žydų bendruomenę. Palangiškiai žydai savo veiklos kryptimi mažai skyrėsi nuo kitų regiono štetlų žydų – užsiėmė prekyba ir amatais, tačiau ilgainiui dėl Palangos – miesto prie Baltijos jūros – specifikos Palangos žydų prekeiviai ir amatininkai pradėti glaudžiai sieti su gintaro apdirbimu ir pardavimu. Žydų bendruomenės nariai Palangoje ne tik dirbo – tarpukariu čia buvo tiek visa religinė bendruomenės infrastruktūra, tiek vietos žydams buvo prieinamas pradinis sekuliarus mokymas, veikė žydų smulkaus kredito bankas, įvairios labdaros organizacijos. Vytauto gatvė buvo toji centrinė Palangos žydų gyvenimo arterija, tad bendruomenė itin išgyveno, kai Palangoje 1938 m. gegužę kilęs gaisras sunaikino beveik visą žydų gyvenamąjį kvartalą. Po kelerių metų, 1941 m., Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Palangoje prasidėjo masinės žydų žudynės, didžioji dalis Palangos žydų buvo nužudyta, likusieji – perkelti į getus ar koncentracijos stovyklas, kur jų laukė toks pat likimas.
Nors Lietuvoje giminių susiėjimai nėra reti, bet retas jų vyksta šimtametėse gimtosiose laiko išbandymus atlaikiusiose kaimo sodybose. Viena jų nuo XX a. pradžios Juodupėnų kaime netoli Salantų įsikūrusi Grigaičių giminė, kuriai likimas ir įdėtas darbas leido išsaugoti 1914 m. statytą neseniai naujam gyvenimui prikeltą gimtąją sodybą, kuri ir suteikia galimybę visai giminei čia susirinkti. Grigaičių ir Beniušių giminės, kurias 1940 m. sujungė Onos Beniušytės iš Alkos kaimo ir Liudviko Grigaičio iš Juodupėnų kaimo santuoka (PN, 2023 06 16), savo kasmetinius tradicinius birželio mėnesio paskutinio šeštadienio susitikimus įprastai pradeda Salantų bažnyčioje malda už jau išėjusius amžinybėn šių giminių narius. Tai reta galimybė visiems kartu melstis didingoje šventovėje, prie kurios statybos prisidėjo šios abi giminės. 1903 m. pradėjus rinkti lėšas šios naujos neogotikinės mūrinės bažnyčios statybai, kiekvienas pilnametis parapijietis kasmet 10 metų turėjo mokėti po 30 kapeikų nuo kiekvienos turimos žemės dešimtinės, o neturintiems žemės bernams reikėjo mokėti 3 rublių, kai merginoms – 2 rublių metinį mokestį. Jau sovietiniais laikais nuolat šiai bažnyčiai aukodavo Salantuose garsėjusi siuvėja Kotryna Beniušytė, svariai prisidėjusi prie suolų šioje bažnyčioje atnaujinimo.
Viena pagrindinių XVII–XVIII a. veikusio Kretingos, arba Karolštato, miesto magistrato (savivaldybės tarybos) pareigų buvo užtikrinti mieste teisės aktuose įtvirtintą teisingumą, miesto piliečių teises, turto apsaugą, žmonių tarpusavio elgesio taisyklių laikymąsi. Todėl magistrato teismas turėjo nemažai darbo kovodamas su neišvengiamu bet kurios istorinės epochos negatyviu, socialinės sistemos tinkamą funkcionavimą pažeidžiančiu reiškiniu – nusikalstamumu.
Kretingos bičiuliai, jų šeimų nariai kartu su Kretingos bitininkų draugijos pirmininke Violeta Šediene gausiai dalyvavo Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) 46-ą kartą surengtoje Lietuvos bitininkų šventėje, kuri šiemet įvyko Jurbarko rajone, Raudonės pilyje. Tuo pačiu rajono bitininkai paminėjo ir Bitininko dieną, kuri atmintinų dienų sąraše patvirtinta praėjusiais metais. „Visuomenei būtina priminti ir kalbėti apie bitininkų, kaip specifinės, senas tradicijas turinčios žemės ūkio šakos, bendruomenę“, – neabejojo V. Šedienė. Šalies bitininkų šventė prasidėjo šv. Mišiomis Raudonės Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje, kur buvo pašventintas Lietuvos bitininkų medus, pagerbti anapilin iškeliavę bičiuliai. Šventės dalyviai, tarp jų – ir Kretingos bitininkų draugijos nariai – gausia eisena žygiavo į šventės vietą, kur bičiulius pasveikino Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas.
Ekstremalios orų sąlygos skaudžiai smogia žemdirbiams. Net stipriausi ūkiai neapsaugoti nuo gamtos stichijų ir gali patirti milžiniškų praradimų. Nuostolius minimalizuoti ar net jų išvengti padeda pasėlių ir augalų draudimas. Paraiškos draudimo įmokoms kompensuoti nuo rugsėjo pradžios iki gruodžio pabaigos bus priimamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“.
Pasėlių ir augalų draudimo galimybėmis besinaudojantys žemdirbiai jau spėjo pajusti naudą.
Rokiškio rajone ūkininkaujantis Jonas Žemaitis, valdantis 450 ha augalininkystės ūkį, pasėlius draudžia penktą sezoną. Tai daryti jį paskatino asmeninė patirtis ir nenuspėjamos gamtos sąlygos: „Patys esame nukentėję. Tada ir kilo idėja drausti pasėlius. Matote, kokia dabar gamta. Prieš keletą dešimtmečių nepasitaikydavo tokių kataklizmų– audrų, krušos,– kaip dabar. Po jų visas įdėtas darbas gali nueiti perniek.“ Per tuos penkerius metus ūkininkas jau įsitikino pasėlių draudimo nauda. Po vienos iš žiemų buvo iššutę apie 20 ha kvietrugių. Kadangi jie buvo apdrausti prieš žiemą, tai, pasak rokiškėno, gauta kompensacija realiai atstojo draudimui skirtas išlaidas. Tai padėjo išvengti didesnių finansinių nuostolių.
Ūkininkas Jonas patikino, jog ateityje irgi naudosis draudimo paslaugomis, kadangi didina pasėlių plotus.
|
|
